Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui M. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei V. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad šalių nepilnamečio vaiko S. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, aplinkybę, kad vaikas gyvena su ieškove, yra prisirišęs prie mamos, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės nuomonę, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Atsakovas M. K. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė.

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 250 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Atsakovas pateiktu priešieškiniu sutinka su išlaikymo suma po 200 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad vaikui šiuo metu nėra reikalingos ir neskiriamos papildomos išlaidos gydymui (b.l. 117), įvertinus tokio amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į vienodas galimybes abiem tėvams teikti vienodo išlaikymo dydį, darytina išvada, kad 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo M. K. yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaiką. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 20 d., nes atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad nuo to laiko teikė išlaikymą nepilnamečiam savo sūnui. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Ieškovė V. P. patikslintais ieškinio reikalavimais prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi S. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tvarką:

Tėvas M. K. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi S. K. telefonu, Skype, Viber, jei toks bendravimas atitinka vaiko mokymosi, papildomų užimtumų, miego

rėžimą.

Apie numatomą atvykimą į sūnaus gyvenamąją vietą M. K. informuoja vaiko mamą V. P. ne vėliau kaip prieš dvi savaites SMS žinute arba elektroniniu laišku.Tėvui ir Vaikui gyvenant skirtinguose miestuose ar skirtingose valstybėse, iki tol, kol nepilnamečiui sūnui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks 6 metai, tėvas M. K., atvykus j Lietuvą gali neribotai bendrauti su sūnumi S. K. dienos metu, pasiimant Vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant motinai iki 20.00 val. Savaitgalį tėvas turi teise pasiimti vaiką 10.00 vai. ir grąžinti motinai iki 20.00 vai. tą pačią dieną.Nuo tada, kai sūnui S. K. sukaks 6 metai, tėvas M. K., atvykus į Lietuvą gali bendrauti su sūnumi S. K. bet kokį penkiadienį pasiimant vaiką iš jo mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą vėliausiai artimiausią sekmadienį iki 18 val.Nuo tada, kai sūnui S. K. sukaks 6 metai, tėvas M. K. kiekvienais metais 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laiko, jei jo kasmetinių atostogų laikotarpis sutaps su sūnaus atostogomis, praleis su sūnumi, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir po 14 dienų grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Apie savo planuojamų atostogų laiką M. K. praneš vaiko mamai V. P. prieš 2 mėnesius iki planuojamų atostogų SMS žinute arba elektroniniu paštu, ir jeigu ketina išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, nurodys vietovę ir adresą kur vežasi vaiką, bei žmones gyvenančius tuo pačiu adresu.Apie nepilnamečio sūnaus S. K. gyvenamosios vietos pakeitimą vaiko mama V. P. nedelsiant informuoja vaiko tėvą M. K. SMS žinute, arba elektroniniu paštu.Tėvui M. K. prašant, sūnaus mama V. P. suteikia jam informaciją apie sūnaus S. K. sveikatą, būvimo vietą, jo lankomą darželį (mokyklą), būrelius, ugdymo ar švietimo įstaigos organizuojamus renginius, kitus sūnaus užimtumus.Tuo metu, kai tėvas M. K. bendrauja su sūnumi, išsivežant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, M. K. privalo sudaryti sąlygas vaiko mamai susisiekti su vaiku telefonu, internetu arba kitomis ryšių priemonėmis ir teikti sūnaus mamai V. P. informaciją apie sūnaus sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užimtumus.Aukščiau nurodytos bendravimo su vaiku sąlygos gali keistis priklausomai nuo vaiko poreikių, vaiko dienotvarkės, užimtumo mokykloje ir paties vaiko valios, į kurią šalys sieks atsižvelgti.

Atsakovas M. K. priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

1.Kai atsakovas bendrauja su vaiku, jis turi sudaryti sąlygas ieškovei susisiekti su vaiku telefonu ir nedelsiant suteikti ieškovei informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.

2.Atsakovui prašant, ieškovė turi nedelsiant suteikti jam visą informaciją apie vaiko sveikatą, pasiekimus mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes,

susijusias su vaiku;

3.Vaiko lankomų būrelių, kitų ugdymo užsiėmimų grafiką ieškovė atsakovui pateikia nedelsiant po jų gavimo iš ugdymą organizuojančios įstaigos. Ieškovė maksimaliai iš anksto praneš atsakovui apie vaikų ugdymo ar švietimo įstaigos organizuojamus renginius, kad abu tėvai juose galėtų dalyvauti. Atsakovas sieks dalyvauti kuo didesniame su Vaiku susijusių / su Vaiko dalyvavimu susijusių renginių kiekyje.

4.Atsakovas turi teisę bet kada su vaiku bendrauti telefonu, jei toks bendravimas atitinka vaiko mokymosi, užklasinės veiklos ir miego režimą

5.Kai atsakovas ir vaikas gyvena skirtinguose miestuose ar skirtingose valstybėse, tai atsakovas iki numatomo atvykimo į vaiko gyvenamosios vietos miestą, ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš dvi dienas SMS žinute, elektroniniu laišku. Toks atsakovo informavimas šalių bus laikomas tinkamu ir pakankamu, ieškovė negalės remtis aplinkybe, jog negavo atsakovo siųstos informacijos apie numatomą atvykimo laiką. Atsakovo buvimo vaiko gyvenamajame mieste metu atsakovas ar jo nurodyti šeimos nariai (brolis, sesuo, tėvai) gali:

5.1.darbo dieną po ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo užsiėmimų bendrauti su vaiku, paimant vaiką tiek iš ugdymo įstaigos, tiek iš gyvenamosios vietos ir grąžinant ieškovei iki 20 val.;

5.2.penktadienį po ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo užsiėmimų bendrauti su vaiku, paimant vaiką tiek iš ugdymo įstaigos, tiek iš gyvenamosios vietos ir grąžinant ieškovei iki artimiausio sekmadienio 20 val.;

5.3.Kai atsakovas ir vaikas gyvena tame pačiame mieste, atsakovas ar jo nurodyti šeimos nariai (brolis, sesuo, atsakovo tėvai) turi teisę pasiimti vaiką kiekvieno kalendorinio mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant vaiką šeštadienį 10.00 val., grąžinant vaiką ieškovei sekmadienį 17.00 val.

5.4.Atsakovas su sūnumi turi teisę bendrauti nedalyvaujant ieškovei.

5.5.Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo laikotarpiui įsipareigoja užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvynei. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt.

5.6.Atsakovas, bendraudamas su vaiku, turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius: kiekvienų porinių metų (pvz., 2018 metų) Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.) ir kiekvienų neporinių metų (pvz. 2019 m. ) Velykas (nuo Didžiojo šeštadienio 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 20 val.) su vaiku praleidžia atsakovas. Atsakovas vaiką paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveža į vaiko gyvenamąją vietą.

6.Kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogas vaikas praleidžia su atsakovu. Atsakovas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. Atsakovas vaiką grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę mokyklinių atostogų dieną 20 val. Kiekvienų metų moksleivių žiemos atostogas vaikas leidžia lygiomis dalimis su abiem tėvais, tas dalis nustatant pagal tai, su kuriuo iš tėvų vaikas leidžia Kalėdas, t.y. II-ą žiemos atostogų savaitę vaikas leidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo jis leidžia Kalėdas. Atsakovas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. Atsakovas vaiką grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę mokyklinių atostogų dieną 20 val.

11.Aukščiau nurodytos bendravimo su vaiku sąlygos gali keistis priklausomai nuo vaiko poreikių, vaiko dienotvarkės, užimtumo mokykloje ir paties vaiko valios, į kurią šalys sieks atsižvelgti.

Įvertinus psichologo rekomendacijas abiems tėvams, atsižvelgiant į Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės vaikos teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu duotą išvadą, pagal kurią tinkama bendravimo tvarka yra ta, kurią siūlo mama, įvertindamas kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygas, daro išvadą, kad tėvo artimesniam bendravimui su sūnumi reikalingos paties atsakovo pastangos. Kartu teismas privalo atsižvelgti, kad šiai dienai vaiko amžius yra tik 2 m. 5 mėn. Siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko interesus ir pašalinti bet kokią grėsmę vaiko emociniam saugumui, teismas daro išvadą, kad šiuo metu vaiko pasilikimas pas tėvą nakties metu sukeltų vaikui neigiamas psichologines pasekmes. Todėl teismas daro išvadą, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkintini iš dalies, atsižvelgiant į vaiko interesus, abiejų tėvų bendravimo galimybes, bei pusiausvyrą. Kartu nustatant, kad ši tvarka gali būti keičiama (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Įstatymas numato, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad šiuo metu yra toks ginčas. Ieškovė patvirtino, kad nedaro jokių kliūčių sūnui bendrauti su vaiko tėvo seneliais, seserimi. Atsakovas neprašė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti nurodytų asmenų, kaip ir teismas negavo jokių prašymų įtraukti su savarankiškais reikalavimais į bylos nagrinėjimą, todėl nesant tokio ginčo bendravimo su giminaičiais tvarka nespręstina (CK 3.176 straipsnio 3-4 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 217,50 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 67,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei iš dalies tenkinus reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo, laikytina, kad 70 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų tenkintini, todėl 152,25 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis, kad už advokatės paslaugas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 458,25 Eur, patenkinus ieškovės reikalavimus 70 proc., 320,78 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 98, 99 straipsniai).

Atsakovas patyrė rašytiniais įrodymai patvirtintas 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą. Kadangi atsakovo reikalavimų patenkinta 30 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis 108 Eur, kuriuos sumokėjo už psichologo konsultaciją ir išvadas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad bylinėjimosi išlaidomis gali būti pripažintos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad psichologo konsultacija ir išvados buvo reikalingos ieškovei po to kai atsakovas pateikė priešieškinį dėl kitokios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismas, priimdamas sprendimą, šiomis išvadomis vadovavosi, šios ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis. Patenkinus ieškovės reikalavimus 70 proc., 75,60 Eur šių bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo ieškovei.

Šioje byloje teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nutartis dėl laikino išlaikymo nėra pateikta antstoliui priverstiniam vykdymui, bei vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina ieškove V. P..

Priteisti iš atsakovo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur ( du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. P..

Nustatyti tokią atsakovo M. K. ir jo nepilnamečio sūnaus S. K. bendravimo tvarką:

M. K. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi S. K. telefonu, Skype, Viber, jei toks bendravimas atitinka vaiko mokymosi, papildomų užimtumų, miego režimą.Kol atsakovas gyvena užsienio valstybėje, apie numatomą atvykimą į sūnaus gyvenamąją vietą ar bendravimo tvarkoje patvirtintą susitikimo laiką, M. K. kiekvieną kartą informuoja vaiko mamą V. P. ne vėliau kaip prieš dvi savaites SMS žinute arba elektroniniu laišku. Vaiko tėvui gyvenant Lietuvoje, M. K. kiekvieną kartą informuoja vaiko mamą V. P. ne vėliau kaip prieš dvi dienas SMS žinute arba elektroniniu laišku apie numatomą atvykimą į sūnaus gyvenamąją vietą ar bendravimo tvarkoje patvirtintą susitikimo laiką.M. K. ir jo nepilnamečiam sūnui S. K. gyvenant skirtinguose miestuose ar skirtingose valstybėse, iki tol, kol nepilnamečiui sūnui S. K. sukaks 6 metai, tėvas M. K., atvykus į Lietuvą ar miestą, kuriame gyvena vaikas, gali neribotai bendrauti su sūnumi S. K. dienos metu, pasiimant Vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiko mamai V. P. iki 20.00 val. Savaitgalio dienomis tėvas turi teise pasiimti sūnų 10.00 val. ir grąžinti vaiko mamai iki 20.00 val. tą pačią dieną.Kai sūnui S. K. bus 6 metai, vaiko tėvas M. K., būdamas Lietuvoje gali bendrauti su sūnumi savaitgaliais, pasiimant vaiką bet kurį penktadienį iš jo mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą vėliausiai sekmadienį iki 18 val.Kai sūnui S. K. bus 6 metai, vaiko tėvas M. K. kiekvienais metais 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laiko, jei jo kasmetinių atostogų laikotarpis sutaps su sūnaus atostogomis, praleis su sūnumi, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir po 14 dienų grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Apie savo planuojamų atostogų laiką M. K. praneša vaiko mamai V. P. prieš 2 mėnesius iki planuojamų atostogų SMS žinute arba elektroniniu paštu, ir, jeigu ketina išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, nurodo vietovę ir adresą kur vežasi vaiką, bei žmones gyvenančius tuo pačiu adresu.Apie nepilnamečio sūnaus S. K. gyvenamosios vietos pakeitimą vaiko mama V. P. nedelsiant informuoja vaiko tėvą M. K. SMS žinute, arba elektroniniu paštu.Atsakovui prašant, ieškovė turi nedelsiant suteikti jam visą informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, lankomą darželį (mokyklą), lankomus būrelius, pasiekimus mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. Vaiko lankomų būrelių, kitų ugdymo užsiėmimų grafiką ieškovė atsakovui pateikia nedelsiant po jų gavimo iš ugdymą organizuojančios įstaigos. Ieškovė maksimaliai iš anksto praneša atsakovui apie vaikų ugdymo ar švietimo įstaigos organizuojamus renginius, kad abu tėvai juose galėtų dalyvauti. Atsakovas sieks kuo daugiau dalyvauti su sūnumi susijusiuose renginiuose.Tuo metu, kai tėvas M. K. bendrauja su sūnumi, išsivežant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, M. K. privalo sudaryti sąlygas ieškovei susisiekti su vaiku telefonu, internetu arba kitomis ryšių priemonėmis ir teikti sūnaus Mamai V. P. informaciją apie sūnaus sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užimtumus.Keičiantis sūnaus poreikiams, vaiko dienotvarkei, užimtumui mokykloje, atsižvelgiant į paties vaiko valią, šalys įsipareigoja derinti bendravimo tvarkos pakeitimus geranoriškai, bendru sutarimu.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. K. 75,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. P..

Priteisti iš ieškovės V. P. 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. K..

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K. 152,25 Eur žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. K. 320,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, minėtą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodas 5630.

Panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.