- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-125-843/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23043-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas gynėjos skundas ir paliktas galioti nepakeistas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-491/2020 V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2018 m. gegužės 16 d., 18.40 val., S. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 17 107,77 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kol 2018 m. gegužės 16 d., apie 18.40 val., šiame bute, dalį jos – 398,77 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai perdavė D. M.; likusį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių), tame pačiame S. B. bute neteisėtai laikė iki 2018 m. gegužės 17 d., 9.52 val., kuomet iš šio buto S. Š., nežinančio apie V. R. daromą nusikalstamą veiką, vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iki savo namų (duomenys neskelbtini), kur ją neteisėtai laikė iki 2018 m. gegužės 17 d., 12.45 val., kuomet kratos metu ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-63-318/2021 nuteistojo V. R. gynėjo advokato V. M. apeliacinis skundas atmestas. Pakeista nuosprendžio aprašomojoje dalyje V. R. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybė, kad V. R. 2018 m. gegužės 17 d., 9.52 val., 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių) iš S. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki savo namų (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno S. Š., nežinančio apie V. R. daromą nusikalstamą veiką, vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad V. R. ir S. Š. 2018 m. gegužės 17 d., 9.52 val., veikdami bendrininkų grupe, S. Š. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš S. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki V. R. namų, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių).
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229-495/2021 nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinis skundas atmestas.
4. Generalinėje prokuratūroje 2023 m. kovo 14 d. gautas nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės-Lankevičienės 2023 m. kovo 6 d. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-12-491/2020 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.
5. 2023 m. balandžio 25 d. generalinės prokurorės N. Grunskienės nutarimu pareiškimas netenkintas, nes nenustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, nenustatytas įrodymų, kuriais paremtas teismo nuosprendis, netikrumas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
6. Nesutikdama su 2023 m. balandžio 25 d. generalinės prokurorės nutarimu, nuteistojo gynėja pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. 2023 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi gynėjos skundas atmestas, nurodant, kad skundo turinys leidžia daryti išvadą, jog skundo dalyku yra ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, o nesutikimas su V. R. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o tai nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
II. Skundo argumentai
7. Nuteistojo V. R. advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo V. R. gynėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinės prokurorės 2023 m. balandžio 25 d. nutarimo panaikinimo. Skundą grindžia šiais argumentais.
7.1. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pareigūnas E. S. (kuris vykdė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23043-18) pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Taip pat nustatyta, kad pareigūno E. S. baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai T. R. ir R. J. (kurie taip pat vykdė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23043-18) sąmoningai melavo, jie davė melagingus parodymus, dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas melavusių pareigūnų atžvilgiu. Be to, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23043-18 dirbęs pareigūnas V. O. po šio ikiteisminio tyrimo Panevėžio apygardos teismo su dar trimis bendrininkais pripažinti kaltais auginus didelį kiekį kanapių.
7.2. Taigi, baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno E. S. piktnaudžiavimo faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. E. S. buvo viršininkas ir, be kita ko, vadovavo ir visiems kitiems V. R. atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Antra, akivaizdu, kad E. S. dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, nes dalyvavo apklausiant D. M.. Tai rodo, kad ne tik E. S., bet ir kiti pareigūnai, jo pavaldiniai, atlikdami šį ikiteisminį tyrimą, nusikalstamai piktnaudžiavo. Šiuo atveju nesuvokiama skundžiamo nutarimo išvada, jog nenustatytas piktnaudžiavimo faktas, nes pastarasis būtent ir nustatytas įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu E. S. atžvilgiu. Nustatyta, kad piktnaudžiavimas realizuotas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o būtent aiškinantis nusikalstamos veikos (už kurią nuteistas V. R.) aplinkybes su D. M..
7.3. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad vertindami D. M. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus visų instancijų teismai žinojo apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareigūno E. S. smurto D. M. atžvilgiu. Gynėjos teigimu, šis faktas bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo įrodytas, tad buvo vertinamas kritiškai. Todėl tai laikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos įrodymų vertinimui ir kurios teismams nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo žinomos. Naujai paaiškėjusios aplinkybės pagrindžia tai, kad turėjo būti vadovaujamasi tik parodymais, duotais teisme, o parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie duoti naudojant prieš D. M. fizinį smurtą, turėjo būti šalinami iš bylos kaip duomenys, gauti neteisėtu būdu. Šių aplinkybių teismas skundžiamoje nutartyje absoliučiai nevertino.
7.4. Skundžiamame nutarime visiškai neatsižvelgiama, kad įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje, buvo vertinami nežinant kaip tie įrodymai buvo renkami, t. y. nusikalstamai, naudojant smurtą. Dėl to įrodymai turėtų būti vertinami iš naujo, naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste. Neįvertinta ir kitų įrodymų, kuriais paremti teismo nuosprendžiai ir nutartis, akivaizdus netikrumas. Visų instancijų teismai V. R. kaltės įrodymus grindė policijos pareigūnų apklausomis ir atliktais procesiniais veiksmais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad pareigūnai T. R. ir R. J. davė melagingus parodymus byloje, kad pareigūnas V. O. pats organizavo didelių kiekių narkotinių medžiagų gamybą, kad pareigūnas viršininkas E. S. naudojo smurtą apklausos metu tam, kad išgautų kaltinančius parodymus, yra pagrindas teigti, kad pareigūnų parodymais ir dalimi byloje esančių pareigūnų „surinktų“ įrodymų remtis iš viso nebuvo negalima, nes įrodymai yra galimai suklastoti – netikri.
7.5. Vertindami V. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos teisėtumą, teismai vadovavosi pareigūnų R. J., R. L., O. K. ir V. O. parodymais. Teismas negalėjo vadovautis pareigūnų R. J. ir V. O. parodymais, kadangi nustatytas pareigūnų parodymų melagingumas ir pareigūno V. O. disponavimas narkotinėmis medžiagomis, dideliais jų kiekiais. Šie duomenys leidžia manyti, kad parodymai nebuvo patikimi, kad parodymų pagrindu negalima konstatuoti kratos tinkamumo ir atmesti V. R. nurodytą aplinkybę, kad jo buto balkone buvo sudėti tie patys krepšiai, kurie užfiksuoti sekimo protokoluose, ir vertinti, kad juose buvo gabenamos narkotinės medžiagos, nors iš tiesų juose buvo asmeniniai V. R. daiktai. Šios aplinkybės teismams nebuvo žinomos nagrinėjant V. R. baudžiamąją bylą.
7.6. Taip pat nepagrįstai, remiantis vien nepatikimais pareigūnų parodymais, V. R. buvo priskirtas mobiliojo ryšio telefonas, neva rastas jo automobilyje, ir susirašinėjimas su D. M.. Šiame telefone rastas SMS žinutes teismai laikė vienu reikšmingiausių įrodymų baudžiamojoje byloje. Šio telefono atsiradimą automobilyje galimai suorganizavo tie patys pareigūnai, kurie nusikalstamai rinko V. R. kaltinančius įrodymus, bandė juos sukurti. Byloje liko nepaneigta, kad policijos pareigūnai, pasivažinėję pusvalandį V. R. automobiliu, galėjo sąmoningai palikti vėliau kratos metu rastą telefoną. V. R. tvirtinimu, automobilyje kratos metu rastas telefonas jam nepriklauso ir niekada nepriklausė. Teismai nepagrįstai, vadovaudamiesi pareigūnų parodymais, telefono numerį (duomenys neskelbtini) priskyrė D. M., taip pat nevertino to, kad V. R. automobilyje rastame mobiliojo ryšio telefone esantis 2018 m. gegužės 17 d., 12.53 val., SMS pranešimas apie vieno iš „saviškių“ sulaikymą negalėjo būti rašytas D. M., nes šis apie A. V. sulaikymą negalėjo žinoti. Taigi, būtina tirti, ar šie įrodymai taip pat nebuvo policijos pareigūnų suklastoti.
7.7. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat negalėjo remtis pareigūno T. R. 2018 m. gruodžio 3 d. apklausa, kurios metu jis davė paaiškinimus apie V. R. ir A. G. telefoninius pokalbius, vertindamas juos kaip konspiracinius, dėl pareigūno parodymų melagingumo. Dar daugiau klausimų šioje byloje kelia tai, kad nesiaiškinta V. R. bute rastų narkotinių medžiagų priklausomybė, nors turima duomenų, kad pareigūnas V. O. pats tuo metu (duomenys neskelbtini) mieste organizavo ir kontroliavo narkotinės medžiagos – kanapių, gaminimą ir platinimą. Iš 2018 m. birželio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. specialistų išvadų matyti, kad ant kratos metu V. R. bute rastų polietileninių maišų rasti 3 pirštų pėdsakai palikti ne kaltinamųjų, o tyrimo metu nenustatytų asmenų.
7.8. Pašalinus byloje esančius melagingus pareigūnų parodymus ir paaiškinimus dėl procesinių veiksmų teisėtumo, dalį „neteisėtai“ surinktų įrodymų, pašalinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo P. Š., nuteistojo S. Š. parodymus, įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti V. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nelieka. Dėl to galima įtarti, kad V. R. buvo nuteistas nepagrįstai ir procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių privalėjo būti pradėtas.
7.9. Teismo nurodyti motyvai neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos, o būtent, kad kitas nuteistasis S. Š., jo sūnus P. Š. taip pat nurodė apie patirtą psichologinį spaudimą jų apklausų metu. Manytina, kad nustatyti faktai, jog, pirma, E. S. nusikalstamai piktnaudžiavo naudodamas smurtą, antra, pareigūnai T. R. ir R. J. davė melagingus parodymus, bandė „pridengti“ savo viršininką E. S., pagrindžia ir tą aplinkybę, kad tiek S. Š., tiek P. Š. buvo teisūs sakydami, kad jų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu naudotas psichologinis spaudimas, kad buvo liepiama apkalbėti V. R..
7.10. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad įrodymai ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-23043-18 buvo renkami pareigūnams nusikalstamai piktnaudžiaujant, nusikalstamu būdu ir tokiais „įrodymais“, kaip pirminės D. M., S. Š., P. Š. apklausos, teismai remtis negalėjo, kaip ir negalėjo kritikuoti D. M. teisme duotų parodymų dėl jų nenuoseklumo. Visi šie asmenys dėl policijos pareigūnų neteisėto bandymo jėga išgauti duomenis bei V. R. kaltinančią informaciją turėjo būti apklausiami iš naujo, o visomis apklausomis ikiteisminio tyrimo metu vadovautis nebuvo galima, jos turėtų būti šalinamos iš šios baudžiamosios bylos kaip nusikalstamu būdu gauti įrodymai. Tai vienareikšmiškai pagrindžia, kad policijos pareigūnai nusikalstamai rinko įrodymus ir dirbtinai bandė sukurti V. R. kaltinančius įrodymus. Tai yra BPK numatytas pagrindas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir vertinti įrodymus iš naujo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. R. gynėjos skundo argumentus, įvertinęs pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino gynėjos skunde nurodomas aplinkybes BPK 444 straipsnyje numatytų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų kontekste ir pagrįstai nenustatė teisinio pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismas spendžia, kad naikinti ginčijamą nutartį gynėjos skunde pateiktais motyvais nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas grindžia toliau nurodomais argumentais.
10. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurio taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-58-307/2018, Nr. 1S-124-449/2019, Nr. 1S-236-387/2019 ir kt.; Europos Žmogaus T. T. sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01 ir kt.). BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
11. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą prašoma atnaujinti BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais. Kaip minėta, šiuose punktuose aprašytos nuosprendžio ar nutarties panaikinimą ir baudžiamosios bylos atnaujinimą pagrindžiančios aplinkybės turi būti nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl visų pirma aptartina nuteistojo gynėjos nurodomu įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu nustatytų aplinkybių reikšmė nagrinėjamam klausimui. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu E. S., dalyvavęs V. R. baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23043-18, pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininku, 2018 m. birželio 25 d., apie 15.00 val., tarnybos metu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo kabinete Nr. 323, esančiame Panevėžyje, Tulpių g. 60, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23043-18 aiškinantis su sulaikytu įtariamuoju D. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tyčia, be jokio teisėto pagrindo, panaudojo fizinį smurtą, t. y. ranka sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, dėl to šis atsitrenkė pakaušiu į sieną, taip padarė nukentėjusiajam D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą – odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, muštinę žaizdą, poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių patinimą pakaušio srityje. Taip E. S. viršijo savo įgaliojimus, veikė priešingai tarnybos interesams, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį bei autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė didelę žalą valstybei bei didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam D. M.. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvadomis, kad jos nepagrindžia BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų buvimą.
12. Aptariamu teismo nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi jis savo veiksmais, naudodamas fizinį smurtą prieš D. M., viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Šiuo procesiniu sprendimu nėra pripažintas liudytojo, nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumas ar kitų įrodymų, kuriais buvo paremti nuteistojo V. R. baudžiamojoje byloje priimti visų instancijų teismų baigiamieji procesiniai sprendimai, netikrumas. Nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl minėtu nuosprendžiu nustatyto pareigūno E. S. piktnaudžiavimo buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis V. R. baudžiamojoje byloje. Sutiktina, kad nustatytais E. S. smurtiniais veiksmais buvo daromas neleistinas poveikis įtariamajam D. M., tačiau, kaip nurodoma tiek žemesniojo teismo nutartyje, tiek generalinės prokurorės nutarime, E. S. jokių ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23043-18 veiksmų neatliko. Dar daugiau, nurodytos apklausos, kurios metu prieš D. M. panaudotas fizinis smurtas, duomenimis nebuvo remtasi nei parengtame kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei instancine tvarka bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose. Bylos medžiagoje pateikiamas tik 2018 m. birželio 26 d. D. M. apklausos protokolas. Taigi, nors E. S. aiškindamasis su sulaikytu įtariamuoju D. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes panaudojo fizinį smurtą, tačiau šios apklausos metu gauta informacija nebuvo naudojama toliau nagrinėjant baudžiamąją bylą.
13. Skunde taip pat nurodoma, jog būtent minėti E. S. veiksmai lėmė teismų nustatytą D. M. parodymų nenuoseklumą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismai D. M. parodymus vertino remdamiesi taip pat ir kitų proceso dalyvių, liudytojų parodymais, kratos protokolų duomenimis, specialistų išvadomis ir kita teismų įvertinta baudžiamosios bylos medžiaga. Teismų nustatytas nuteistojo D. M. parodymų nenuoseklumas ir kaltės pagrindimas kitais byloje surinktais įrodymais iš esmės tik patvirtina, jog net ir nustačius E. S. piktnaudžiavimo ikiteisminio tyrimo metu faktą, nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos remiantis kitais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.
14. Nuteistojo V. R. kaltė įrodyta remiantis ne tik D. M. parodymais, tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais – V. R. slapto sekimo protokolais, (duomenys neskelbtini) miesto ir degalinės, kurioje susitiko V. R. ir D. M., vaizdo kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, išteisintojo S. Š. parodymais, liudytojos V. R., pareigūnų R. J., R. L., O. K. ir V. O. parodymais, 2018 m. gegužės 17 d. pas V. R. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje atliktos kratos protokolais, apžiūros protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pareigūnų, rinkusių ir pateikusių šiuos duomenis, taip pat liudijusių bylą nagrinėjant teisme, piktnaudžiavimas aptariamu nuosprendžiu nėra nustatytas. Nors nuteistojo gynėja skunde Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dėl E. S. veiksmų pagrindu taip pat abejoja liudytojų pareigūnų T. R., R. J. parodymų patikimumu, tačiau, priešingai, nei tą nurodo gynėja, aptariamu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas šių pareigūnų parodymų melagingumas, jų parodymais nesivadovauta nustačius, kad juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Jokie kiti įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys dėl kokių nors šių pareigūnų nusikalstamų veiksmų nėra priimti, todėl nėra pagrindo nagrinėti skundo argumentus dėl nurodytų pareigūnų parodymų patikimumo baudžiamojoje byloje, kurios atnaujinimo prašo nuteistojo gynėja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visų instancijų teismuose bylos duomenys surinkti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat gauti bylą nagrinėjant teismuose, buvo kruopščiai aptarti, išanalizuoti, palyginti ir sugretinti tarpusavyje. Teismų išvados logiškos ir motyvuotos. Jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, byloje nėra. Taigi aplinkybė, kad nuteistojo gynėja nesutinka su teismų išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe bei nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą.
15. Baudžiamojo proceso teisės doktrinoje pažymima, jog net ir tais atvejais, kai įsitesėjusiu teismo nuosprendžiu nustatomas ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimas, byla gali būti atnaujinama tik tuomet, jeigu neteisėti veiksmai turi priežastinį ryšį su priimto teismo sprendimo neteisingumu. Bylą tiriantis prokuroras ar pareigūnas, kad ir piktnaudžiavę savo veiksmais, gali neturėti įtakos bylą nagrinėjant teisme ir priimant teisingą nuosprendį ar kitą sprendimą, o teisėjas, nagrinėdamas bylą, gali pašalinti padarytus ikiteisminiame tyrime baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar kitas klaidas. Šių argumentų kontekste pripažintina, nors E. S. buvo V. R. baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos viršininkas, tačiau ikiteisminį tyrimą vykdė vyresnioji tyrėja V. J.. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo prokuroras S. D.. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys įvertinti visų pakopų teismuose, taip pat ir aplinkybių dėl galimų E. S. piktnaudžiavimo veiksmų kontekste. Nėra jokio pagrindo minėtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl E. S. nuteisimo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais. Vieno pareigūno nusikalstami veiksmai šiuo atveju nėra pagrindas abejoti visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar juolab visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus laikyti melagingais ar netikrais.
16. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime dirbęs pareigūnas V. O. po šio ikiteisminio tyrimo Panevėžio apygardos teismo su dar trimis bendrininkais pripažinti kaltais auginus didelį kiekį kanapių ir tai, pasak gynėjos, leidžia teigti, jog šio pareigūno veiksmais surinktais įrodymais byloje negalima remtis. Viena vertus, šios gynėjos nurodytos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nepatvirtina įrodymų, kuriais buvo grindžiami V. R. baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai, melagingumas ar netikrumas. Juo taip pat nekonstatuotas V. O. nusikalstamas piktnaudžiavimas atliekant ikiteisminį tyrimą V. R. baudžiamojoje byloje. Kita vertus, viešai paskelbtas teismo procesinis sprendimas byloje dėl V. O. ir jo bendrininkų nuteisimo įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 10 d., Lietuvos apeliaciniame teisme atmetus apeliacinį skundą. Su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nuteistojo V. R. gynėja kreipėsi 2023 m. kovo 6 d. Taigi, pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dieną buvo suėjęs vienerių metų terminas, per kurį gali būti atnaujinama baudžiamoji byla (BPK 445 straipsnis), todėl skundo argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūno V. O. veiksmais, plačiau nenagrinėtini.
17. Skunde taip pat pateikiami argumentai dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju 1 ir 3 punktuose, nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ar nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be kita ko, skunde nurodomus argumentus dėl kratos atlikimo, pareigūnų veiksmų priskiriant nuteistajam automobilyje rasto telefono numerį, nuteistasis teikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Taigi, byloje surinkti duomenys jau yra patikrinti instancine tvarka tų pačių nuteistojo argumentų kontekste, todėl negali būti vertinami kaip naujai paaiškėję. Bylos atnaujinimo procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra papildoma instancija dar kartą patikrinti įsiteisėjusius teismo sprendimus.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą, kuriuose teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų taikymo prasme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.