- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- e2-444-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04275-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- I. F.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. F. dėl bendro gyvenimo fakto ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo priteisimo bei bendrai įgyto turto padalinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo (atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 22 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko) prašo:
1. Patvirtinti bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktą tarp atsakovės I. F. ir ieškovo R. K. nuo 1998 metų;
2. Pripažinti bendrąja daline nuosavybe I. F. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., Purnuškių km., Sodininkų bendrija „Šermukšnis“, (duomenys neskelbtini) ir jį padalinti sekančiai:
a) Žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vilniaus rajonas, Riešės sen., Purnuškių km., Sodininkų bendrija „Šermukšnis“, (duomenys neskelbtini),vidutinė rinkos vertė (23 600 Lt) 6 835 eurai;
b) Gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., Purnuškių km., Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė (218 000 Lt) 63 137 eurai.
- Atsakovei iš ieškovo priteisti piniginę 27 451 eurų vertės piniginę kompensaciją.
3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su ieškovu R. K.;
4. Iš atsakovės sūnaus M. K. išlaikymui priteisti kas mėnesį po 145 eurų išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos;
5. Netenkinant ieškovo prašymo priteisti jam dalintiną nekilnojamąjį turtą natūra, spręsti alternatyvų klausimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės – 40 000 eurų piniginę kompensaciją, tuo atveju jeigu nekilnojamasis turtas būtų paliktas ieškovei.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas R. K. ir atsakovė I. F. nuo 1998 m. pradėjo gyventi kartu. Iš sutaupytų savų santaupų ir artimųjų finansiškai remiami 1998-03-13 įsigijo apleistą vieno kambario butą su rūsiu Justiniškių g. 117-19, Vilniuje. Bendrai įgytas minėtas butas buvo registruotas atsakovės vardu, nes santuokos šalys neįregistravo. Bute ieškovas atliko kosmetinį remontą pats, kadangi tokiems darbams turi polinkį ir sugebėjimus. Kuomet atsakovė tapo nėščia, šalys suprato, kad su vaiku gyventi vieno kambario bute bus sudėtinga, todėl nutarė jį parduoti ir nusipirkti žemės sklypą su mažu nameliu bei jį savo jėgomis rekonstruoti į gyvenamąjį namą. 2005 m. vasario 4 d. butas buvo parduotas už 93 000 Lt, o 2005 m. kovo 29 d. nupirktas žemės sklypas su nebaigtu statyti sodo nameliu už 43 500 Lt, adresu Vilniaus r. Purnuškių km. SB „Šermukšnis“ 858 skl. Kadangi šalys santuokos nebuvo įregistravę, tai ir vėl bendrai įgytas turtas buvo registruotas atsakovės vardu. Kol sodo namelis buvo rekonstruojamas šalys gyveno pas ieškovo motiną (nuomojamame bute) adresu Kovaliuko g. 3-74, Vilniuje. Šalys bendrai kreipėsi į kredito įstaigą, siekdamos gauti paskolą sodo namelio rekonstrukcijai. 2005 m. gegužės 13 d. sudarius paskolos sutartį Nr. EMV-2S33. Paskolos užtikrinimui buvo įkeistas atsakovės vardu registruotas sodo namelis su žemės sklypu. Tokiu būdu gauta 8 710 eurų paskola, o vėliau ji buvo padidinta iki 80 000 litų. 2005 m. gegužės 20 d. gimė šalių sūnus M. K.. Atsakovė rūpinosi sūnumi, o ieškovas, siekdamas taupyti pinigines lėšas vėlgi savo jėgomis rekonstravo gyvenamąjį namą, todėl daugelį darbų atliko pats arba ūkio būdu samdydamas atskirus meistrus. Tačiau piniginių lėšų gyvenamojo namo įrengimui visgi pritrūko ir ieškovas (tuo metu tik jis gavo pajamas) 2005 m. spalio 26 d. su SEB bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1450518055308-68, kurios pagrindu šeimos poreikių tenkinimui (baldų ir buitinės technikos pirkimui) ieškovui buvo suteiktas 12 000 Lt kreditas. Kreditą ieškovas gražino laiku, tai yra 2010 m. spalio 25 d., kaip ir numatyta sutartyje. Į dalinai baigtą rekonstruoti gyvenamąjį namą šalys persikėlė gyventi prieš 4 metus, tai yra 2009 m. pabaigoje. Atsakovė, kaip registruoto turto savininkė ieškovui buvo išdavusi 2007 m. liepos 11 d. įgaliojimą. Visiška gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo baigta ir įteisinta atsakovės vardu tik 2014 m. vasario 10 d., taip pat buvo pakeista ir namo paskirtis. Kuomet ilgai trukęs gyvenamojo namo rekonstrukcijos procesas pasibaigė vasarą atsakovė pareiškė, kad ji išeina gyventi pas kitą vyrą, ką ir iš karto padarė. Ieškovas su sūnumi liko gyventi vieni. Ieškovas visą savo laiką skyrė rekonstruojant namą, nes kitos gyvenamosios vietos neturėjo ir neturi. Šiuo metu liko grąžinti pusę paskolos. Sūnus M. K. iki šiol gyvena su ieškovu adresu Vilniaus rajonas, Riešės sen., Purnuškių km., Sodininkų bendrija „Šermukšnis“, Šermukšnio 2-oji gt. Nr. 6 ir ginčo šiuo metu dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nėra, todėl ji nustatytina su ieškovu – vaiko tėvu. Kadangi teismų praktika orientuojasi į minimalią mėnesio algą, laikantis nuostatos, kad minimaliems vaiko fiziologiniams poreikiams patenkinti iš abiejų tėvų reikia minimalios mėnesio algos dydžio sumos - 1000 Lt. Teisiškai, kiekvieno iš tėvų dalis turi būti lygi, todėl iš to, kuris neaugina vaiko, dažnai vidutiniškai priteisiamas vienam vaikui 500 Lt išlaikymas per mėnesį.
Atsiliepimas
A. I. F. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Šalys pradėjo galvoti apie bendro ūkio vedimą kartu ne nuo 1998 m. kaip teigia ieškovas, o nuo 2002 m.. Dar 1998 m., kuomet buvo įgytas butas, ieškovas turėjo kitą šeimą, buvo nenutraukęs santuokos. Ieškovas santuoką nutraukė tik 2003 m.Dar iki susitarimo gyventi kartu, pagal 1997-12-06 dovanojimo sutartį, atsakovė I. F. pagal sutarties 2 punktą, gavo dovaną - pinigus (20 000 Lt ir 40 000 Lt) buto pirkimui be teisės panaudoti juos kitiems tikslams. Taigi, įsigyti būstą ketino jau seniai bei tam taupė savo asmenines lėšas. Todėl jau 1998-01-22 nuosavomis lėšomis (už 54 000 Lt) įsigijo butą, esantį Vilniuje, Justiniškių g. 117-19. Kadangi, butas nupirktas už atsakovei dovanojimo sutartimi priklausančias lėšas, kurios skirtos buto pirkimui be teisės lėšas panaudoti kitu tikslu, todėl butas priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise. O tas faktas, kad ieškovas gyveno atsakovės bute, be kita ko turėdamas sutuoktinę, neleidžia ieškovui tapti bendraturčiu jokiais pagrindais. 2005 m. buvo parduotas atsakovei asmenines nuosavybės teise priklausantis butas už 93 000 Lt ir nupirktas žemės sklypas su nameliu. Nei prie buto pirkimo, nei žemės sklypo su nameliu ieškovas nebuvo prisidėjęs nei vienu litu. Šalys kartu nusprendė pasiimti paskolą, kuri viso sudarė 31 828 eurų, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcijai. Sutinka, kad kol buvo su mažamečiu vaiku, pajamos buvo minimalios bei skirtos kūdikiui, todėl ieškovas rekonstravo namą ūkio būdu. Ieškovui yra pasirengusi sumokėti kompensaciją lygia jo įsipareigojimui pagal paskolos sutartį. Ieškovas teigia, kad paskolos (31 828 eurų ), paimtos pagal sutartį Nr. EMV-2833 ir Nr. EMV-2833.1, neužteko ir tam buvo paėmęs asmeninę vartojimo kredito paskolą Nr. 1450518055308-68, šeimos poreikiams tenkinti, kurios pagrindu suteikta 12 000 Lt kreditas. Tačiau ieškovas neturi jokių įrodymų, kad antroji vartojimo kredito paskola buvo naudojama pagal paskirtį ir naudojama tik namo rekonstrukcijai, jo gerinimui bei, kad ieškovas mokėjo už kreditą. Mano, kad ieškovas prie namo gerinimo, vertės padidinimo prisidėjo paskolos, Nr. EMV-2833 ir Nr. EMV-2833.1, paėmimu, kurios bendra suma yra 31 828 eurų. Todėl remiantis Lietuvos A. T. praktika, ieškovas gali reikalauti tik kompensacijos, ta dalimi, kuria yra prisidėjęs. Kompensaciją turėtų būti paskaičiuota puse sumos nuo paskolos paėmimo namui rekonstruoti, tokia suma yra 31.828 eurų, kurios dalį sudaro 15 641 eurų, kas atitinka 54.000 Lt (15.641 eurų). Pažymėjo, kad nori dėl vaiko gyvenamosios vietos susitarti ne teismo tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovas santuokoje su kita moterimi, tai yra R. K. buvo formalioje santuokoje tik nuo 2001 m. iki 2003 m., o faktiškai su ja iš viso negyveno. Ieškovas iki šios santuokos su R. K. gyveno nesusituokęs su atsakove ir butą įsigijo kartu. Tai liudija fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti 1998 metais buto, esančio Justiniškių g. 117-19, Vilniuje įkurtuvių šventės vaizdai jau dalinai suremontuotame bute. Ieškovas 2002 metais pradėjo vėl gyventi su atsakove. 2005 m. kovo 29 d. šalys pirko žemės sklypą su nebaigtu statyti sodo nameliu, nurodant, kad jis perkamas už 43 500 Lt, adresu Vilniaus r. Purnuškių km. SB „Šermukšnis“ 858 skl., tai tik dalis tiesos, nes šis turtas buvo pirktas iš tikrųjų už daug didesnę sumą, tai yra už 107 000 Lt, ką patvirtina preliminari sutartis sudaryta su pardavėju 2005 m. vasario 21 d. Šalys buvo solidarūs sodo namelio rekonstrukcijai paskolos gavėjai ir abu prisiėmė paskolos grąžinimo riziką. Be to, prie ieškinio pateiktas hipotekos lakštas, kuriame skolininkais įvardijamos abi šalys, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Vienok, pagrinde paskolos grąžinimu daugiau rūpinosi ieškovas nei atsakovė, tai įrodo ne tik prie ieškinio pateikti įrodymai apie paskolos grąžinimą. Abiejų šalių vardu gauta 8 710 eurų paskola, o vėliau padidinta iki 80 000 litų (23 000 eurų) buvo su palūkanomis didžiąja dalimi grąžinta asmeninėmis ieškovo lėšomis. Atsakovė taip pat sutiko su tuo, kad visa gyvenamojo namo rekonstrukcija (tame tarpe ir projektavimo darbais) skirdamas savo laiką ir pinigines lėšas (kurių nėra galimybės apskaičiuoti) rūpinosi išskirtinai ieškovas dėl ko atsakovė jam ir buvo suteikusi 2007 m. liepos 11 d. įgaliojimą. 2005 m. kovo 29 d. nupirktas sodo žemės sklypas su sodo nameliu už 107 000 Lt sumą. Laikytina, jog skirtumas - 14 000 Lt buvo dengiamas lygiomis dalimis po 7000 Lt, nes įrodymų šios sumos pagrindimui nei viena iš šalių neturi. 2005 m. gegužės 13 d., o vėliau ir 2005 m. spalio 21 d., pasirašant paminėtas paskolos sutartis sodo namelio rekonstrukcijai šalys bendrai pasiskolino 23 000 eurų paskola, kas atitinka 79 414,40 Lt sumą, kuri buvo grąžinta su palūkanomis. Jeigu vertintume, kad gyvenant bendrai paskola bendrai ir buvo grąžinta, tai vis vien 2/3 paskolos buvo grąžinti asmeninėmis ieškovo lėšomis, nes iš bendros 23 000 eurų sumos 2014 m. gruodžio 12 d. ieškovas sumokėjo likusią neišmokėtą paskolos dalį, o tai yra 10 846,00 eurų. Ieškovas iš bendros paskolos sumos yra gražinęs bankui 16 923 eurų sumą, o atsakovė tik 6 077,00 eurus. Vienu ir kitu atveju reikėtų pridėti dar ir sumokėtas palūkanas. Ieškovas asmeninėmis lėšomis draudė pastatą, nes tokia buvo paskolos sutarties sąlyga. 2005 m. spalio 26 d., trūkstant lėšų gyvenamojo namo įrengimui ieškovas paėmė papildomai dar 12 000 litų (kas atitinka 3 475,44 eurus) vartojimo paskolą, kurią asmeniškai ir grąžino 2010 m. spalio 25 d. Tokiu būdu ieškovo indėlis į gyvenamąjį namą padidėja dar apie 4 000 eurų, skaičiuojant paskolos grąžinimą su palūkanomis. Apibendrinant pasisakytina, kad ieškovas nesutinka su atsakovės siūlymu sumokėti jam 15 641 eurų sumą, nes kuomet vyko derybos taip šalių atsakovė sutiko su sąlyga, kad ieškovas jai sumokės apie 112 000 litų ir padengs paskolą bankui, ką jis ir padarė, o ji perleis gyvenamąjį namą ieškovui, juo labiau, kad su juo liko gyventi sūnus. Ieškovo indėlis į gyvenamojo namo sukūrimą yra daug didesnis ir vertas gerokai daugiau nei 40 000 eurų sumos.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, kad pirmas ieškovo reikalavimas yra susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu.LR CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas, todėl ieškovo prašomas nustatyti faktas negali sukurti teisinių padarinių. Įsigyjant žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-1822-0858, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4100-2053-8014, esančius Vilniaus r., Riešės sen., Purniškių km., sodininku bendrijoje „Šermukšnis“, Šermukšnio 2-ojoje g. Nr. 6, sandorio šalimi kaip pirkėja buvo viena atsakovė, ieškovas sandorio sudaryme nedalyvavo ir jokių mokėjimų pagal sandorį neatliko. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie nekilnojamojo turto įsigijimo, todėl pagrindo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe nėra pagrindo. Tarp šalių nebuvo sudaryta santuoka arba partnerystės sutartis. Nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos pradžia yra 2005-05-13, kai buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. EMV-2833, o 2005-10-21 - sutartis Nr. EMV-2833.1, kurių bendra suma yra 31 828 eurai. Mano, kad atsižvelgiant i tai, galima apskaičiuoti kiekvieno indėlio dalį. Bendra dalintino turto vertė yra 244 300 Lt (70 754 EUR). Šalių įnašai pinigais būtų tokie: atsakovės - 30 989 eurai ir 15 641 euras, bendroje sumoje - 46 630 eurų, t. y. 74 proc.; ieškovo - 15 641 euras, t. y. 26 proc. Atitinkamai turtas galėtų būti dalinamas taip: kadangi gyvenamasis namas buvo pirktas už 30 989 eurus, o dabar jo vertė - 63 137 eurai, laikant, kad jis buvo pagerintas 32 148 eurais, atitinkamai: 74 proc. sudaro 23 790 eurų; 24 proc. sudaro 8 358 eurus. Atitinkamai turi būti dalinamas ir žemės sklypas. Prašo ieškinio netenkinti, priteisiant iš atsakovės kompensaciją 15 641 Eur ieškovo naudai.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis aplankė R. K.. Vyras su sūnumi gyvena nuosavame, dviejų aukštų name. Berniukui yra skirtas atskiras kambarys. Būsto sąlygos vertinamos labai gerai. M. K. kambarys yra šviesus, erdvus, su visais reikalingais baldais. M. K. mokosi Vilniaus miesto darželyje-mokykloje „Lokiukas“, 3 klasėje. Vaiko mokslo pasiekimai yra geri. Berniukas lanko teatralinį būrelį (virš 10 Eur/mėn.), karate būrelį (apie 25 Eur/mėn.), anglų kalbos ir folkloro būrelį. Berniukas išreiškė norą gyventi su tėvu. J. M. K. gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, Skyrius atsižvelgdamas į vaiko interesus, nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, palaikys ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas R. K. prašė turtą padalinti natūra po ½ dalį su sąlyga, kad jam bus grąžinta 20 000 Lt už padengtą paskolą, kitoje dalyje prašė ieškinį tenkinti – vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir priteisti jam iš atsakovės 145 Eur kas mėnesį išlaikymą. Nurodė, kad nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, t.y. kad vaikas lieka su tėvu. Prašo minimalaus išlaikymo sūnui. Šalys draugauti pradėjo 1996 metais. 1998 metais iš Irinai priklausančius pinigus ji nusipirko butą Justiniškėse. Butas buvo apleistas. Kažkurį laiką jame negyveno, nes jis nebuvo tinkamas gyventi. Jis savo lėšomis pradėjo tvarkyti butą – sutvarkė virtuvę, suklijavo plyteles, lubas sutvarkė, tualetą, išklijavo tapetais, įstatė antras duris, virtuvės baldai nupirkti. Byloje yra nuotraukos jų įkurtuvių šventimo. Nuo 1998 m. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. 2004 m., kai atsakovė nuo jo pastojo, nutarė, kad vieno kambario per mažai ir nutarė butą parduoti, įsigyti žemės sklypą su namuku. Kažkiek pinigų jis turėjo susikaupęs. Butą pardavė už 93000 Lt. Sklypą su nameliu įsigijo už 107000 Lt, bet pagal popierius 43000 Lt, nes pardavėjas nenorėjo mokėti mokesčių. Nusipirko iš esmės vasarnamį, kuriame gyventi nebuvo įmanoma žiemą. Dėl to paėmė paskolą 30 000 Lt Irinos vardu, jis buvo laiduotojas. Kad padidinti gyvenamąjį plotą ir pastatyti priestatą, paėmė antrą dalį kredito – dar 50000 Lt, t.y. padidino kredito sumą. Pinigus investavo į namo statymą, didinimą. Iš nupirkto namo liko tik trys sienos, visa kita nugriauta ir vos ne iš naujo pastatytas. Už pinigus kažkiek samdė žmones, techniką, daug ką darė savo rankomis su draugų pagalba. 80000 Lt neužteko užbaigti statyboms ir jos užsitęsė. Į namą jau įsikelti ir gyventi buvo galima 2010 metais, t.y. po penkių metų. Namas buvo priduotas praeitais metais. Tuo metu gyveno pas ieškovo mama, Irina atvažiuodavo per išeigines. Atsakovė pirmus metus po vaiko gimimo gyveno pas savo tetą Baltupiuose. Name kartu gyveno iki praeitų metu rugpjūčio mėnesio. Rugpjūčio 11 d. atsakovė išėjo iš namų, vaikas liko su juo. Prieš kelias dienas atsakovė pasiūlė pasikalbėti ir konstatavo, kad reikia skirtis. Po kelių dienų sužinojo, kad ji išėjo pas kitą vyrą. Atsakovės indėlis į namą buvo ženkliai mažesnis. Statybos buvo finansuojamos jo mamos, turėjo pasiskolinęs iš draugų pinigų, du vekseliai. Per statybos laikotarpį atsakovė nebuvo atvažiavusi ir padėjusi. Visą paskolą ir vartojimo kreditą, skirtą to namo statybai, jis grąžino asmeniškai, atsakovė neprisidėjo. Kas mėnesį mokėdavo 700 Lt bankui. Jis sumokėjo 16000 Eur, tai patvirtina banko kvitai. Motina jam kasmet dovanodavo 10000 Lt gimtadienio proga. Dabar namas įvertintas apie 66 000 Eur. Jei lieka atsakovei, tai jam kompensuotina 40 000 Eur. Dar paėmė 12000 Lt vartojimo paskolą. Neturi įrodymų dėl įnašo į Justiniškių butą.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė adv. J. Matonienė nurodė, kad ieškovas sutinka dėl turto padalinimo natūra po ½ dalį, tuo atveju, jei atsakovė sutiks padengti pusę ieškovo sumokėtos sumos bankui dengiant paskolą. Prašo nustatyti gyvenimo kartu faktą nuo 1998 m.
Atsiliepimas
Atsakovė I. F. nurodė, kad sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nesutinka, kad pradėjo gyventi kartu nuo 1998 m. Jos pajamos neleidžia mokėti 145 Eur. Ji gali mokėti 90 Eur, yra sveika, dirba juvelyrinėje parduotuvėje, atlyginimas 700 Lt. Ji kas mėnesį perveda į vaiko sąskaitą apie 80 Eur. Vaikas sąskaita galės naudotis, kai jam sueis 18 metų. Negali pasakyti, kodėl iš jos turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas sūnui. 2002 metais tik sužinojo, kad ieškovas yra vedęs ir tik jam išsiskyrus po metų nuo 2003 metų pradėjo bendrai gyventi. Jie buvo pažįstami. Dėl įkurtuvių nuotraukos, tai buvo ieškovo gimtadienis. Jis neturėjo, kur švęsti, tai jos paprašė vietos gimtadieniui. Vaikui gimus 2005 m. ji gyveno pas tetą Baltupiuose, atsakovas pas savo motina. Justiniškių butas buvo parduotas 2005 m. 2003 m. gyveno Justiniškėse. Bendrą gyvenimą suprato nuo 2003 m., kaip lytinius santykius. Jie gyveno kartu, bet tai ne šeima. Kai ieškovas išsiskyrė, jis grįžo pas ją ir jie bandė sukurti bendrą gyvenimą. Justiniškių bute gyveno nuo 2000 m., padarė kosmetinį remontą iš savų pinigų. Buvo susitarimas parduoti namą ir sklypą, o gautas lėšas pasidalinti per pusę. Su 27 451 Eur kompensacija nesutinka. Namelį su žeme nupirko už 107 000 Lt. Paėmė kreditą abiejų vadu, jis dabar išmokėtas. Paskolą grąžino ieškovas, jam ji duodavo grynais pinigų. Sutiktų dėl turto padalijimo po ½ dalį, tai būtų sąžininga. Sutinka sumokėti ieškovui 20000 Lt už padengtą paskolą, tačiau po turto pardavimo.
Atsakovės atstovas adv. M. S. nurodė, kad šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2002 metų. Sutinka, kad turtas būtų bendra dalinė nuosavybė po ½ dalį. Nesutinka, dėl kompensacijos 27 451 Eur iš atsakovės priteisimo. Sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu. Dėl išlaikymo prašo priteisti 90 Eur. Ši suma protinga ir šia suma atsakovė moki. Geriau toks išlaikymo dydis, nes įsiskolinęs vienas iš tėvų.
VTAS atstovė nurodė, kad ginčo dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra. Atsižvelgiant į teismų praktiką, prašo priteisti iš atsakovės vaikui 145 Eur dydžio išlaikymo minimumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo pradžios.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Remiantis CPK 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Ieškovas R. K. ieškiniu prašė patvirtinti bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktą tarp šalių nuo 1998 metų. Atsakovė I. F. su šiuo reikalavimu nesutiko ir įrodinėjo, kad šalys bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2002-2003 metų. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ieškovas neįrodė šalių bendro gyvenimo pradžios nuo 1998 metų. Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 2001 metais vedė R. K.. Byloje pateiktas ištuokos liudijimas Nr. AA 202208 rodo, kad ieškovo ir R. K. santuoka buvo nutraukta tik 2003‑07‑01. Ieškovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo ir jos nepaneigtos. Ieškovas byloje pateikė dvi fotonuotraukas, įrodinėdamas, kad jos darytos 1998 m. šalių įkurtuvių bute Justiniškių g. 117-19, Vilniuje, proga. Tačiau kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, atsakovė nurodė, kad minėtos nuotraukos padarytos švenčiant ieškovo gimtadienį, kas vertinant fotonuotraukose įamžintas akimirkas, atrodo pagrįsta ir logiška – ieškovas vienintelis sėdi už stalo „jubiliato“ vietoje, o visi svečiai stovi ir jį sveikina (1 fotonuotrauka). Atsakovė nurodė,kad ieškovui suteikė patalpas (butą) gimtadienio šventimui. Pagal ieškovo logiką buvo taip,kad jis būdamas santuokoje gyveno su kitu partneriu ir laiko tai neprieštaraujančiu įstatymo normoms pripažinti jį gyvenus su kitu asmeniu faktinėje santuokoje.Tokia faktinė situacija negalima,nes prieštarauja įstatymui.Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė bendro gyvenimo su atsakove nuo 1998 metų, todėl ieškinys šioje dalyje netenkinamas.
Dėl turto padalijimo
Lietuvos A. T. praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.
Nekilnojamojo turto registre 2005‑03‑29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2859 ir 2005‑04‑01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1-2954 pagrindu atsakovė I. F. nuosavybės teisės įregistruotos į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4100-2053-8014, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-1822-0858, esančius Vilniaus r. sav., Riešės sen., Purnuškių k., Sodininkų bendrija „Šermukšnis“, Šermukšnio 2-oji g. 6.
Teismas daro išvadą,kad abidvi šalys pripažino,kad gyventi kartu pradėjo po to,kai ieškovas išsiskyrė,t.y. nuo 2003 metų.Teismo posėdžio metu bylos šalys sutarė taikiai, kad šis nekilnojamasis turtas yra bendroji šalių dalinė nuosavybė.Ieškovas ir atsakovė patvirtino sutinkantys šį turtą pasidalinti natūra, t.y. kiekvienai šaliai tenkant po ½ dalį. Atsakovė I. F. sutiko sumokėti ieškovui 20 000 Lt, nes ieškovas 2014-12-12 padengė likusią neapmokėtą paskolos dalį N. B. AS filialui, bankui pervesdamas 10 846,85 Eur sumą. Atsižvelgiant į šalių pasiektą kompromisą, teismas pripažįsta šalių bendrąja daline nuosavybe atsakovės I. F. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-1822-0858, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4100-2053-8014, esančius Vilniaus r. sav., Riešės sen., Purnuškių k., Sodininkų bendrija „Šermukšnis“, Šermukšnio 2-oji g. 6, ir padalina šį nekilnojamąjį turtą bylos šalims po ½ dalį. Kadangi atsakovė sutiko ir tikslu išvengti teisminių ginčų ateityje, iš atsakovės ieškovui priteisiama ½ dalis pagal 2014-12-12 jo asmeniškai padengtą likusio negrąžinto bendro šalių kredito likutį kreditoriui N. B. AS, veikiančiam per N. B. AS filialą, t.y. 5 423,43 Eur (10 846,85 Eur : 2),nes abiejų skolininkų skolos dalys yra lygios(CK 1.5 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
I. R. K. ir atsakovė I. F. turi nepilnametį sūnų M. K., gim. 2005-05-20. Šalių sūnus gyvena su ieškovu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad berniukas turi atskirą kambarį, būsto sąlygos vertinamos labai gerai. Pažymėjo, kad berniukas išreiškė norą gyventi su tėvu. Kadangi ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamosios vietos nėra, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (ieškovu).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė kas mėnesį pervedanti į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą apie 80 Eur, tačiau šiomis sukauptomis lėšomis jis galės naudotis tik sulaukęs pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymas visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Šiuo atveju visa išlaikymo našta tenka ieškovui (tėvui). Ieškovas dirba 0,5 etato UAB „Du ponai“, jo darbo užmokestis sudaro apie 140 Eur. Atsakovė nurodė dirbanti juvelyrinėje parduotuvė ir gaunanti apie 202,73 Eur (700 Lt) darbo užmokestį. Abiejų šalių turtinė padėtis panaši, todėl išlaikymą sūnui jie turėtų teikti lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad vaikas gyvena su tėvu, kuriam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taip pat teismas mato, kad atsakovė sveikatos problemų neturi, tačiau nededa pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, kas leistų sūnui teikti minimalų išlaikymą ir pačiai gauti papildomas pajamas.
Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad M. K. mokosi Vilniaus miesto darželyje-mokykloje „Lokiukas“, 3 klasėje, lanko teatralinį būrelį, karate būrelį, anglų kalbos ir folkloro būrelį, kas sąlygoja atitinkamas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuomonę, prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis po 145 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstu ir atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.).Sumažinti išlaikymo dydį šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovas išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaikų interesams (CK 3.203 str.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Pareikšdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 847,80 Eur (1725 Lt + 857 Lt + 100 Eur) žyminį mokestį bei bylos nagrinėjimo metu patyrė 550 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t.y. iš viso 1 397,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies,kai patenkintas vienas reikalavimas iš trijų,o dėl turtinio reikalavimo šalys iš esmės susitarė,iš atsakovės ieškovui priteisiama 465,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti bendrąja daline nuosavybe I. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-1822-0858, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4100-2053-8014, esančius Vilniaus r. sav., Riešės sen., Purnuškių km., Sodininkų bendrija „Šermukšnis“, (duomenys neskelbtini), ir jį padalinti ieškovui R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti kiekvienam po ½ (vieną antrąją) dalį.
Priteisti ieškovui R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 423,43 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris eurus 43 ct) už ieškovo asmeniškai2014-12-12 padengtą likusio negrąžinto bendro šalių kredito likutį N. B. AS, veikiančiam per N. B. AS filialą.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. (M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės I. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K. (M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 145 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo 2015-01-12 iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) 465,93 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt penki eurai 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.