- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-508-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00973-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.5.39Sutarčių teisė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinės mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. V. 4 381,93 Eur (15 129.93 Lt) susidariusią skolą dėl gautų tiesioginių išmokų už pasėlius, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13 punktu ir 14.1 papunkčiu, nuo 2013 m. gegužės 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė I. V. 2010 m. gegužės 26 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamas už plotus 2010 m. (reg. Nr. 10-1009129471 -A 1 -1) (toliau - Paraiška), kurioje pareiškėja savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų skyrimo taisyklėmis bei įsipareigojo paraiškoje pateikti teisingus duomenis (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 ir 14 punktai). Paraiškoje buvo deklaruoti šie plotai: 44,41 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 39,71 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuota vietoves“. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 „D. T. išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“ (2010 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 3D-424 redakcija) (toliau – Taisyklės). Įvertinus Paraišką pareiškėjai 2010 m. spalio 28 d. buvo išmokėti 1 736,37 Eur (5 995,35 Lt) paramos suma ir 2011 m. sausio 25 d. buvo išmokėta 2 645,56 Eur (9 134,58 Lt) paramos suma, iš viso išmokėta tiesioginių išmokų už pasėlius 4 381,93 Eur (15 129,93 Lt) suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kiti juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinime paskyrimo (Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo)“ 3.1 punktu, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau - ŽŪIKVC) yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. 2011 m. ŽŪIKVC patikslino kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimu Gkodu bl3, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009-2010 metų ortofotografinę medžiagą. Remiantis ŽŪIKVC rašte pateiktais duomenimis, nustatyta, kad Pareiškėja prašė išmokų už šiuos paramai netinkamus plotus: 3,19 ha plotą, kuris Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 122382-5250, esančio lauko Nr. 2 (deklaruota 10,05 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau (toliau - laukas Nr. 2) ribas; 1,36 ha plotą, kuris Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 122382-5250, esančio lauko Nr. 3 (deklaruota 11,35 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir (toliau - laukas Nr. 3) ribas. Todėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2012 m. rugpjūčio 21d. nutarimo Nr. 996 redakcija) (toliau - Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 ir 7.1.3 punktuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti arba gavo didesnę paramą nei priklauso. Vadovaudamasis minėtomis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatomis, Agentūra 2013 m. kovo 271 priėmė sprendimą Nr. SPl-(11.2.12E)-332 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo Pareiškėjai pagal Paraišką taikoma sankcija - išmokėtos 4 381,93 Eur (15 129,93 Lt) paramos susigrąžinimas. Apie priimtą Sprendimą atsakovė informuota 2013 m. balandžio 3 d. raštu Nr. BRC (3.144)-2458 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad negrąžinus skolos per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, Pareiškėjai bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13 punktu ir 14 papunkčiu, nuo 2013 m. gegužės 4 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Pareiškėjos negrąžintos 4 381,93 Eur (15 129,93 Lt) sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjunga teisės aktai nenustato kitaip. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Pareiškėjai pradėtos skaičiuoti praėjus 30 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Nurodė, kad atsakovė I. V., nesutikdama su Agentūros sprendimu, jį ginčydama kreipėsi j Agentūrą pateikdama skundus, ir Agentūra į juos atsakydavo. Be to, I. V. Sprendimą skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri atsakovės I. V. skundą 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 3R-251 (AG-210/04-2014) atmetė, nes pareiškėja skundą pateikė praleidus skundo pateikimo Komisijai terminą. Komisija minėtame sprendime Pareiškėjai išaiškino, kad pareiškėja dėl Sprendimo gali kreiptis į administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundo padavimo terminus gali atnaujinti administracinis teismas, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežastie. Tačiau atsakovė Agentūros Sprendimo jame nustatyta tvarka administraciniam teismui neskundė, todėl jis yra galiojantis. Aplinkybių, kurių pagrindu Pareiškėja būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra. Atsakovės I. V. skola Agentūrai šiuo metu yra 4 381,93 Eur (15 129,93 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovė I. V. atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad vietoje nebuvo padaryta apžiūra, nėra patikros akto, su reikalaujama skola nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino.
3.1. Teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje pateiktas ortofotografijas, toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Į bylą nepateikta duomenų, kurie galėtų paneigti, kad netinkami paramai gauti plotai buvo išskirti, remiantis subjektyviu ortofotografinės medžiagos įvertinimu. Toks šių plotų nustatymas, atsižvelgiant į paminėtoje medžiagoje užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikimas ir tikslus. Iš byloje pateiktos ortofografinės medžiagos nėra aišku, kokio dydžio, amžiaus, rūšies yra joje užfiksuota augalija, taip pat neaišku, kokie yra atstumai tarp nuotraukose matomų objektų. Teismo nuomone, vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas. Teismas sprendė, kad byloje pateikta ortofotografinė medžiaga vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, jog galbūt buvo deklaruotas netinkamas paramai gauti plotas. Tačiau tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Konstatavo, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Teismo vertinimu, šių aplinkybių pakako pripažinti, jog ginčijamas Agentūros sprendimas yra priimtas neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl ieškinį dėl susidariusios skolos atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti.
4.1. Apeliantė mano ,kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų.
4.2. Jos nuomone teismas vertino nagrinėjamoje byloje esančią ortofotografinę medžiagą ir nepagrįstai nustatė, kad surinkti duomenys, į kuriuos ieškovė atsižvelgė priimdama savo sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs.
4.3. Pažymi, kad teismas ne tik kad ėmėsi administracinio teismo funkcijų, vertindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, bet iš esmės ir kompetetingoms institucijoms priskirtų funkcijų.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė I. V. 2010 m. gegužės 26 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamas už plotus 2010 m. (reg. Nr. 10-1009129471 -A 1 -1), kurioje pareiškėja savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų skyrimo taisyklėmis bei įsipareigojo paraiškoje pateikti teisingus duomenis (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 ir 14 punktai). Paraiškoje buvo deklaruoti šie plotai: 44,41 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 39,71 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuota vietoves“. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 „D. T. išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“ (2010 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 3D-424 redakcija). Įvertinus Paraišką pareiškėjai 2010 m. spalio 28 d. buvo išmokėti 1 736,37 Eur (5 995,35 Lt) paramos suma ir 2011 m. sausio 25 d. buvo išmokėta 2 645,56 Eur (9 134,58 Lt) paramos suma, iš viso išmokėta tiesioginių išmokų už pasėlius 4 381,93 Eur (15 129,93 Lt) suma.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teisės susigrąžinti 4381,93 Eur (15129,963 Lt) tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2010 deklaravimo metus. Susigrąžinti paminėtas išmokas Agentūra nusprendė 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-332 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kurį pareiškėja apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, padarė išvadą, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.
10. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Agentūros administravimo procedūros bei jų laikantis priimti sprendimai gali ir turi būti skundžiami administraciniam teismui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas (bendrosios kompetencijos teismas) peržengė savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nagrinėjo administraciniam teismui priskirtinus klausimus, kurių atsakovė neginčijo ir teismui neskundė (t. y. atsisakė ginti teismine tvarka). Šiuo atveju, bendros kompetencijos teismas neturėjo nagrinėti Agentūros 2013 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-332 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Apeliantė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl buvo netinkamai išspręsta byla. Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė suformulavo pagrindinius reikalavimus: pagal galiojantį ir sukeliantį teisines pasekmes individualų administracinį aktą (Sprendimą) priteisti susidariusią skolą ir palūkanas už laiku negrąžintas lėšas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai nagrinėjo ir vertino paramos administravimo procesą ir priimto Sprendimo pagrįstumą. Teismas vertino nagrinėjamoje byloje esančias ortofotografinę medžiagą ir nepagrįstai konstatavo, kad surinkti duomenys, į kuriuos Agentūra atsižvelgė priimdama Sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis Agentūra Sprendimą grindė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, Šiuo aspektu svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro gautus duomenis neatsižvelgė į tai, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras yra kompetentinga institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, vykdydamas jam priskirtas funkcijas 2011 m. patikslino kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę ir pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurie yra netinkami paramai gauti. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikti duomenys yra oficialūs ir nenuginčyti, todėl yra galiojantys. Pažymėtina ir tai, kad Agentūra neturi kompetencijos vertinti ar tikrinti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos ir prižiūrimos pasėlių laukų duomenų bazės duomenų tikslumo ar patikimumo (kaip neturi kompetencijos vertinti ar tikrinti Nekilnojamojo turto registro, „Sodros“ ar kitos duomenų bazės duomenų tikslumo, patikimumo ar pakankamumo).
13. Šiuo atveju Agentūra, atsižvelgdama į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis, į tai, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, neišskyrė netinkamų paramai plotų, į tai, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai atliko atsakovės paraiškos administracinį patikrinimą ir nustatė, kad atsakovė prašė tiesioginių išmokų ir paramos už paramai netinkamus plotus, todėl, vadovaujantis anksčiau minėtais teisės aktais, pritaikius sankciją, susidarė grąžintinos lėšos, kurias atsakovė privalo grąžinti, o negrąžinus ieškovė pagrįstai siekia jas iš atsakovės prisiteisti. Konstatuotina, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei paramą, tačiau perskaičiavus atsakovei priklausančią paramos sumą, atsakovė prievolės grąžinti nepagrįstai gautas lėšas neįvykdė ir su ieškove nepagrįstai neatsiskaitė (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straiposniai).
14. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteistina iš atsakovės I. V. 4 381,93 Eur (15 129.93 Lt) skola dėl gautų tiesioginių išmokų už pasėlius, 5 procentai metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gegužės 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kuria grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti.
Ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovės I. V. 4 381,93 Eur (15 129,93 Lt) skolą dėl gautų tiesioginių išmokų už pasėlius, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gegužės 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos numerį – 10-1009129471-A1-1.