- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- e2A-1699-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00973-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas LT“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.5.39Civilinė atsakomybė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas LT“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi UAB DK ,,PZU Lietuva“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2016-11-05 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas“ 348,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, 40,08 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 1 d. užpylimo metu buvo apgadintas O. R. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir O. R. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas O. R. priklausantis turtas, 2012 m. gruodžio 1 d. įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir O. R. buvo išmokėta 1341 Lt (388,38 Eur) draudimo išmoka. Už žalą atsakingas asmuo – UAB „Mano būstas LT“. Pažymėjo, kad butas užpiltas per šilumos sistemos automatinį oro išleidiklį, tačiau nenustatyta, kas jį nulaužė. Nenustatytas trečiasis asmuo pateko į patalpas, kurios buvo rakinamos. Ieškovės nuomone, administratorius netinkamai vykdė namo administratoriaus funkcijas, nes jam, kaip specifiniam subjektui, yra keliami aukštesni rūpestingumo standartai. Vien tai, kad palėpė yra rakinama ir raktas yra pas budėtoją, nėra pakankama apsauga, tačiau kadangi nėra nustatyta jokia rakto išdavimo tvarka, nėra registruojama, kam raktas išduodamas, nėra pakankama apsauga. Mano, kad pats administratorius prisiėmė riziką, nes nenustatė naudojimosi palėpe ir patekimo į ją tvarkos, kur yra inžineriniai tinklai, todėl pažeidė savo pareigas. Teigia, jog atsakovei UAB „Mano būstas LT“ buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė per ieškovės nustatytą terminą žalos neatlygino. Ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, priteistina 348,81 Eur (388,38 Eur draudimo išmoka + 39,57 Eur nusidėvėjimas). Pagal CK 6.1015 str., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias įstatymo normas. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės UAB „Mano būstas LT“ ieškovei priteistinos 40,08 Eur kompensacinės palūkanos, kurios apskaičiuojamos taip: 348,81 Eur žala x 6 proc. palūkanų / 365 kalendorinių dienų x 699 pradelstų dienų. Teigia, kad įstatymo leidėjai įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.), tokios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Ieškovė teigia, kad iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei palūkanos skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Mano būstas“ pateikė teismui atsiliepimą, juo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl ieškovė turėtų įrodyti aplinkybę, jog iš tikrųjų dėl atsakovės netinkamų veiksmų ar neveikimo daugiabučiame name kilo žala ieškovės draudėjai. Ieškovė privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus, tokio subjekto kaltę, žalos faktą ir tikslų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo. Šių aplinkybių neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galbūt kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, buto savininko (naudotojo) kaltės. Iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su administratoriaus veikla visiškai nesusijusius nuostolius. Iš ieškinyje esančių duomenų visiškai neaišku, koks būtent atsakovės neveikimas ar veiksmai sąlygojo draudėjai kilusią žalą. Ieškovė, įtraukdama UAB „Mano būstas“ atsakove nagrinėjamoje byloje, visiškai nesiaiškino galimai žalą sukėlusių asmenų, nėra nustatytos tikros tariamai kilusios žalos priežastis. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, sudarytame 2012-12-07, nurodoma, jo draudėjos patalpos buvo sulietos 2012-11-29 dėl šilumos tinklų sistemos avarijos namo palėpėje, tačiau atsakovė įvykio metu nevykdė namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros. Nors pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovė iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekdama įvertinti realias buto užpylimo priežastis, o tik pasirėmė suinteresuoto trečiojo asmens vienašališkai be jokių papildomų įrodymų surašytu defektų aktu. Tiksli apliejimo priežastis nebuvo nustatyta, nes nėra įvykio aplinkybių ištyrimą fiksuojančių įrodymų. Nenustačius atsakovės neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių tampa nebeaktualus. Nurodė, kad ieškiniu prašoma suma net nėra aiškiai apskaičiuota. Ieškovės pateikti įrodymai neįrodo, kokio dydžio buvo padaryta žala ir kad būtent tiek reikėjo atlikti remonto darbų. Ieškovės pateiktas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas sudarytas gerokai po įvykio – 2012-12-07. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas bei jo priedai yra neišsamūs, keliantys pagrįstų abejonių, kadangi užfiksuojant įvykį sugadinimo aktas surašytas formaliai, neaiškiai. Ieškovė nepateikė jokių buto, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų, kurios leistų įsitikinti, kad žala tikrai buvo padaryta. Taip pat nėra aišku, ar minėtą turto sugadinimo, sunaikinimo aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, kadangi tai patvirtinančių dokumentų nėra pridėta, o atsakovės pateikta lokalinė sąmata iš viso yra nepasirašyta. Žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, yra apskaičiuota visiškai neįvertinus turto vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo). Ieškovė niekur nenurodo, kokiais kriterijais remdamasi apskaičiuoja patalpų nusidėvėjimą. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad sugadinta 0,62 kv. m palangių, o sąmatoje nurodytas didesnis kiekis – 2,05 kv. m. Ieškovės pateikti formalūs reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Teigė, jog į bylą pateiktas 2013-09-13 raštas, iš kurio matyti, kad priežiūrą vykdo nuo šildymo sezono pradžios, todėl 2012-11-29 priežiūrą dar vykdė UAB „Litesko“. Be to, tuo laikotarpiu atsakovė net neturėjo darbuotojų, kurie atliktų šildymo sistemos priežiūros ir remonto darbus. Pagrindžiant bylinėjimosi išlaidas, pateikti dokumentai dėl kuro sunaudojimo, nepateikti automobilio techniniai duomenys, koks yra kuro sunaudojimo kiekis.
3. Trečiasis asmuo UAB „Litesko“ atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, veikiantis UAB „Litesko“ vardu, 2004-03-04 Šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ST-27 pagrindu tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją Palangos mieste ir iki 2012 m. lapkričio 30 d. vykdė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, įskaitant ir daugiabutį poilsio pastatą. Pasikeitus imperatyviesiems teisės aktams (nuo 2011-11-01 įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 pakeitimo ir papildymo įstatymui), kuriais buvo nustatyta, jog pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas (Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d.), šilumos tiekimo ir šilumos punktų priežiūros paslaugos buvo iš esmės atskirtos ir poilsio pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra nuo 2012 m. lapkričio 30 d. buvo perduota kitam prižiūrėtojui. Trečiasis asmuo 2012-11-30 gavo pranešimą, jog poilsio patalpų, esančių Vytauto g. 155–1211, Palangoje, savininkas I. Š. 2012-11-29 pastebėjo, kad per jo patalpos lubas teka vanduo. Trečiojo asmens darbuotojui nuvykus į poilsio pastatą apžiūrėti šildymo sistemos, buvo nustatyta, jog vanduo galėjo tekėti iš šildymo sistemos, esančios patalpoje virš buto Nr. 1211 (palėpės). Ši patalpa yra rakinama, į ją įleido poilsio pastato budėtoja. Apžiūrėjus šildymo sistemą, buvo pastebėta, kad yra nulaužtas šildymo sistemos automatinis oro išleidiklis su ventiliu. Tikėtina, jog kurį laiką galėjo būti paliktas neuždarytas šildymo sistemos ventilis, per kurį galėjo tekėti termofikacinis vanduo. Trečiojo asmens atstovui apžiūrint šildymo sistemą, nulaužtos detalės patalpoje nebebuvo, ventilis buvo užsuktas ir vanduo netekėjo. Turimais duomenimis, poilsio pastato palėpė nuosavybės teise priklauso poilsio pastato bendraturčiams, poilsio patalpų savininkams. Trečiajam asmeniui akivaizdu, jog palėpe gali naudotis tik poilsio pastato bendraturčiai ar teisėti valdytojai ir pašaliniai asmenys į ją patekti negali. Mano, jog šildymo sistemos dalies pažeidimą galėjo atlikti tik poilsio pastato bendraturčiai ar kiti asmenys su jų žinia. Trečiasis asmuo, vykdydamas poilsio pastato šildymo sistemos priežiūrą, taip pat ruošdamasis 2012–2013 metų šildymo sezonui, atliko visus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse bei 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše reglamentuotus darbus, tarp jų ir šilumos punkto ar šildymo sistemos hidraulinius bandymus, kurių metu jokių sutrikimų nebuvo nustatyta. 2012 metais šildymo sezonas Palangos mieste, taip pat ir poilsio pastate pradėtas 2012 m. spalio 23 d., tačiau pradėjus šildyti poilsio pastatą, jokių nusiskundimų nei iš poilsio pastato bendraturčių, nei iš jo valdytojo dėl nešylančių šildymo prietaisų ar kitų šildymo sistemos sutrikimų negauta, atlikti papildomo šildymo sistemos oro išleidimo nereikėjo. Visą 2012 metų lapkričio mėnesį lauko oro temperatūra buvo teigiama, todėl šildymo ar karšto vandens sistemos vamzdynų peršalimas, dėl ko galėjo trūkti jungtis, neįmanomas. Trečiojo asmens darbuotojai nei poilsio pastato palėpėje, nei kitose poilsio pastato vietose neatliko jokių remonto ar kitų darbų, dėl kurių galėtų įvykti vandens nutekėjimas. Trečiasis asmuo tinkamai ir laiku vykdė poilsio pastato vidaus šildymo tiekimo sistemos priežiūrą, atliko visus teisės aktais nustatytus veiksmus, siekdamas užtikrinti sklandų šildymo sistemos funkcionavimą. Mano, jog įvykio priežastis galėjo būti kitų trečiųjų asmenų mechaninis poveikis šildymo inžinerinei sistemai. Ventilį pažeidė ne trečiojo asmens atstovai, o kiti asmenys, vanduo pradėjo bėgti būtent dėl ventilio pažeidimo, o ne dėl jo susidėvėjimo.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo. Taip pat nurodė, jog žalos byla dėl minėto 2012-12-01 įvykio UAB DK „PZU Lietuva“ administruota nebuvo. Nurodė, kad pagal atsakovės pateiktą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 2072322 laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2016-12-22 buvo apdrausta ir atsakovės civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos atsakovei vykdant 1 priede nurodytą veiklą. Draudimo liudijime numatyta ir retroaktyvi data – 2013-12-23. Atsižvelgiant į tai, jog žala atsirado ne draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir dar anksčiau nei numatytas retroaktyvus laikotarpis pagal draudimo sutartį, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 2012-12-01 įvykio metu patirtos žalos atsakovei neatitinka draudžiamajam įvykiui būtinų kriterijų. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama suma yra 388,38 Eur, taigi ji neviršija draudimo liudijime Nr. 1843192 numatytos besąlyginės išskaitos sumos (868,86 Eur). Ieškinį tenkinus ir priteisus ieškovės reikalaujamą žalos dydį, draudikui nekiltų pareiga mokėti draudimo išmoką. Trečiojo asmens nuomone, sprendimo priėmimas civilinėje byloje Nr. e2-134-549/2016, neperžengiant ieškovės pareikšto ieškinio ribų, neturės įtakos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ teisėms ir interesams.
Žemesnės instancijos teismas
5. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį. Sprendimas motyvuojamas tuo, jog ieškovės apdraustos patalpos buvo užpiltos dėl šildymo sistemos avarijos, todėl žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu privalo atlyginti šildymo sistemos prižiūrėtojas, o ne namo administratorius.
Šalies argumentai
6. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškinys atsakovei UAB „Mano būstas“ buvo reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu. Teigia, jog teismas nepagrįstai susikoncentravo į situacijos analizę, vadovaudamasis CK 6.266 straipsniu, ir visiškai neanalizavo ieškovės pateiktų argumentų dėl atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.263 straipsnio pagrindu.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Nustatytos faktinės aplinkybės
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudėjai O. R. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas 2012-11-29, nors ieškinyje nurodyta 2012-12-01. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte taip pat nurodyta, kad dėl 2012-11-29 šilumos tinklo sistemos avarijos virš buto Nr. 1211 esančioje palėpėje, iš buto Nr. 1211 per perdangas vanduo pateko į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, jog įvykio faktas buvo nustatytas 2012-12-01, nuo 2012-11-29 iki 2012-12-01 daugiau jokių avarijų neregistruota, todėl pripažintina, kad butas buvo užlietas būtent 2012-11-29. Liudytojas I. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad šilumos tinklo sistemos avarija įvyko 2012-11-29, nes buvo nulaužtas šildymo sistemos automatinis oro išleidiklis. Dėl šios avarijos buvo užlietas ir jo butas. Dėl padarytos žalos atlyginimo jis 2012-11-30 su pretenzija kreipėsi į UAB „Litesko“. Iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ vadybininko šilumininko J. A. tarnybinio pranešimo matyti, jog pagal 2012-11-30 gautą pranešimą nuvykus ir apžiūrėjus pastato, esančio Vytauto g. 155, Palangoje, palėpę, esančią virš buto Nr. 1211, kurioje yra šildymo sistemos oro išleidiklis, nustatyta, kad nulaužtas automatinis oro išleidiklis, ventilis uždarytas, vanduo nebėgo (b. l. 72). Aptartos aplinkybės patvirtina, jog šilumos tinklo sistemos avarija, dėl kurios buvo užpiltas draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvyko 2012-11-29.
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir O. R. buvo sudariusios būsto draudimo sutartį, kuria O. R. jai priklausantį turtą buvo apdraudusi laikotarpiui nuo 2012-09-21 iki 2013-09-20. 2012-11-29 (2012-12-01) įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir O. R. buvo išmokėta 1341 Lt (388,38 Eur) draudimo išmoka. Išmokėjus išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis (CK 6.1015 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo užliejus butą.
13. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė savo ieškinyje remiasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis, kurios atleidžia ieškovę nuo atsakovės kaltės įrodinėjimo, ir analizavo minėtą reglamentavimą bei teismų praktiką, plėtotą aiškinant šį straipsnį. Sprendime teigiama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Už tokiu būdu padarytą žalą įrenginių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
14. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).
15. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ieškinys atsakovei UAB „Mano būstas“ buvo reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu. Tokią išvadą suponuoja ta aplinkybė, kad ieškinio dėstomojoje dalyje yra minimas būtent šis straipsnis, ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu teikiant paaiškinimus, pasisakant baigiamųjų kalbų metu buvo minimas ir akcentuojamas CK 6.263 straipsnis, kaip teisinis ieškinio pagrindas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susikoncentravo į situacijos analizę, vadovaudamasis CK 6.266 straipsniu, ir visiškai neanalizavo ieškovės pateiktų argumentų dėl atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.263 straipsnio pagrindu. Taigi, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo.
16. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, joje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
17. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė atlieka namo, kuriame yra užlietas butas, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Trečiasis asmuo UAB „Litesko“ 2012-11-30 gavo pranešimą, jog poilsio patalpų, esančių Vytauto g. 155–1211, Palangoje, savininkas I. Š. 2012-11-29 pastebėjo, kad per jo patalpos lubas teka vanduo. Iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ vadybininko šilumininko J. A. tarnybinio pranešimo matyti, jog pagal 2012-11-30 gautą pranešimą nuvykus ir apžiūrėjus pastato, esančio Vytauto g. 155, Palangoje, palėpę, esančią virš buto Nr. 1211, nustatyta, kad nulaužtas šildymo sistemos automatinis oro išleidiklis (b. l. 72). Minėtas aplinkybes nustatė šilumininkas, asmuo, turintis specialiųjų žinių. Kitų užpylimo versijų byloje iškelta nebuvo ir (ar) kitų buto užpylimo priežasčių nenustatyta.
19. Nustatyta faktinė aplinkybė – šildymo sistemos automatinio oro išleidiklio nulaužimas – leidžia spręsti apie tai, kad užliejimas termofikaciniu vandeniu įvyko ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, o dėl to, kad nenustatyti tretieji asmenys turėjo galimybę patekti į palėpę, kuri yra rakinama, ir reguliuoti ir (ar) daryti mechaninę įtaką šildymo sistemos automatiniam oro išleidikliui. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, vykdydamas poilsio pastato šildymo sistemos priežiūrą, taip pat ruošdamasis 2012–2013 metų šildymo sezonui, atliko Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse bei 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše reglamentuotus darbus, tarp jų ir šilumos punkto ar šildymo sistemos hidraulinius bandymus, kurių metu jokių sutrikimų nebuvo nustatyta. 2012 metais šildymo sezonas Palangos mieste, taip pat ir poilsio pastate pradėtas 2012 m. spalio 23 d., pradėjus šildyti poilsio pastatą, jokių nusiskundimų nei iš poilsio pastato bendraturčių, nei iš jo valdytojo dėl nešylančių šildymo prietaisų ar kitų šildymo sistemos sutrikimų negauta, atlikti papildomo šildymo sistemos oro išleidimo nereikėjo. Visą 2012 metų lapkričio mėnesį lauko oro temperatūra buvo teigiama, todėl šildymo ar karšto vandens sistemos vamzdynų peršalimas, dėl ko galėjo trūkti jungtis, neįmanomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, dar kartą galima manyti, jog įvykio priežastis galėjo būti kitų trečiųjų asmenų mechaninis poveikis šildymo inžinerinei sistemai (CPK 12, 178 straipsniai)
20. Šiai teisinei situacijai nagrinėti svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymas Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) (įvykio metu galiojusi redakcija) nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Minėtų privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo), reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, ir būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5 punktas). Reglamento nuostatose įtvirtinta, kad namo prižiūrėtojo (administratoriaus) uždavinys – vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, atlikti bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninį aptarnavimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus ir pan. Sutiktina su apeliante, kad šiuose teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu buvo remiamasi bylos nagrinėjimo metu teikiant paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų bei baigiamosiose kalbose.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepakankamai aktyviai stengėsi užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į palėpę. Nors byloje nustatyta, kad palėpė buvo rakinama, tačiau iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, jog atsakovė nepadarė absoliučiai visko, kas nuo jos priklauso, kad užtikrintų namo palėpės ir ten esačių bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų saugumą – neužkirto kelio pašaliniams asmenims nepriklausomai nuo jų teisės patekti į palėpę nevaržomai prieiti prie šildymo vamzdyno ir jį reguliuoti. Kaip minėta anksčiau, ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas vandeniu dėl to, jog nenustatyti asmenys nulaužė šildymo sistemos automatinį oro išleidiklį su ventiliu. Sutiktina su apeliante, kad jeigu atsakovė būtų nustačiusi tvarką, pagal kurią pašalinis asmuo negalėtų patekti į palėpę, pvz., būtų vedamas registracijos žurnalas, kuriame žymima, kam ir kada yra išduodami raktai nuo palėpės, būtų pagrindas neabejotinai nustatyti, kas pateko į palėpę ir savo veiksmais padarė žalą vienam iš namo bendraturčių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovei, kaip specifiniam subjektui, yra taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, todėl nenustatydama palėpės, kurioje yra bendrieji inžineriniai tinklai, naudojimo ir patekimo į ją tvarkos, neregistruodama palėpės raktų išdavimo, atsakovė prisiėmė riziką.
22. Kolegijos vertinimu, apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) (kaltė) asmenų, patekusių į palėpę, mechaninis poveikis automatiniam oro išleidikliui – jo nulaužimas (priežastinis ryšys) lėmė tai, kad termofikaciniu vandeniu buvo užpiltas butas ir jam padaryta turtinė žala. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.
23. Nustačius, kad atsakovė savo neveikimu pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, dėl to kilo žala, atsakovė privalo žalą atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
24. Žalos dydis (348,81 Eur) grindžiamas šiais rašytiniai įrodymais: 1) pateiktu 2012-12-07 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, pasirašytu vyresniojo žalų eksperto S. S., jame aprašytas žalos vyksmas ir priežastis; 2) 2012-12-07 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu, jame nurodyti sugadinti objektai ir sugadinimo pobūdis bei laipsnis (kiekiai); 3) 2012-12-11 lokaline sąmata, joje nurodyti darbai ir išlaidos; 4) pateikta fotonuotrauka su nulaužimo vietos fiksacija; 5) UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ vadybininko šilumininko J. A. tarnybiniu pranešimu. Kolegijos vertinimu, aptariamu atveju žalos dydžiui apskaičiuoti pakanka pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai). Atsakovė tik neigia žalos dydį, tačiau jokių jį paneigiančių įrodymų – jos užsakymu specialistų atliktų skaičiavimų ar kt. įrodymų nepateikia, nors tokią pareigą turi (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to, kad lokalinė sąmata nepasirašyta, ji negali būti vertinama kaip negaliojanti. Atsakovė klysta nurodydama, kad skiriasi palangių dydžiai lokalinėje sąmatoje ir 2012-12-07 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede. Kolegija pažymi, kad ir lokalinėje sąmatoje yra nurodytas palangės ilgis – 2,05 m, ir 2012-12-07 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede irgi nurodomas palangės matmuo – 2,05 m. Atsakovės 2012-12-07 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodomas palangės matmuo – 0,62 (0,30 x 2,05) išreikštas matavimo vienetu kvadratiniu metru, tai, kaip žinia, yra ploto matavimo vienetas, taigi, tai nėra tapatūs matmenys ir negali būti lyginami atsakovės nurodytu būdu.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei atlyginti žalą pagal nagrinėjamoje byloje nurodytą šio reikalavimo pagrindą (CK 6.263 straipsnis) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
26. Ieškovei iš atsakovės UAB „Mano būstas LT“ priteistina 40,08 Eur kompensacinių palūkanų, kurios apskaičiuojamos tokiu būdu: 348,81 Eur žalos x 6 proc. palūkanų / 365 kalendorinių dienų x 699 pradelstų dienų, kadangi įstatymo leidėjai įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).
27. Pagal įstatymą 6 procentų dydžio metinės palūkanos nustatomos tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju apeliantė (ieškovė) ir atsakovė yra juridiniai asmenys, sprendžia, kad apeliantei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (388,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – ieškovei priteistina iš atsakovės UAB „Mano būstas“ 348,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, 40,08 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (388,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Sutiktina su atsakove, jog ieškovė įnešė painiavos teikdama įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų. Pateikti kai kurie mokėjimo pavedimai yra iš kitų bylų, susijusių su ieškove, kai kurių pateiktų PVM sąskaitų faktūrų data tokia, kai ši civilinė byla dar nebuvo iškelta. Kolegija pripažįsta pagrįstomis 2016-05-13 PVM sąskaitą faktūrą (suma 52,76 Eur), 2016-03-22 PVM sąskaitą faktūrą (suma 27,79 Eur), jos įtrauktos į mokėjimo nurodymus. Esant tokiems įrodymams ieškovei iš atsakovės priteistina 95,55 Eur išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, 105,14 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos. Ieškovei iš atsakovės priteistina 120,14 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 215,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi UAB DK ,,PZU Lietuva“), tenkinti.
Ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas“ 348,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, 40,08 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (388,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas“ 215,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.