- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2YT-20859-863/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15661-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Byla nutraukta.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) skundą dėl antstolės N. Š. – S. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje R. P. ir antstolė N. Š. – S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su 2021 m. gegužės 11 d. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolės N. Š. – S. 2021 m. gegužės 11 d. raginimą Nr. S-21-33-8933 „Dėl sprendimo įvykdymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/00513.
Antstolė N. Š. – S. 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-21-1401 skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, jog 2021 m. gegužės 12 d. gavo antstolės N. Š.-S. 2021 m. gegužės 11 d. raginimą Nr. S-21-33-8933 „Dėl sprendimo įvykdymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/00513. Paaiškino, jog minėtame raginime nurodoma, kad R. P. antstolei N. Š.- S. pateikė vykdomąjį dokumentą Nr. eA2-14561-592/2020, kuriuo iš VMI prie FM Vilniaus apygardos teismas R. P. naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas - 1 000 Eur sumoje. Pažymėjo, kad su tokiu antstolės reikalavimu nesutinka, kadangi mano, jog jis yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad R. P. 2020 m. balandžio mėn. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs R. P. pareiškimą 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-14561-592/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir priėmė naują sprendimą - patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. P. ieškovui VMI prie FM 499,88 Eur žalos atlyginimo bei iš VMI prie FM atsakovo naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į nurodytą paaiškina, jog sutinka sumokėti atsakovui 500,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. v. (1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos - 499,88 Eur žalos atlyginimas) bei antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas, atitinkami reikalavimas dėl 1 000 Eur yra nepagrįstas.
Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo pažymėjo, jog 2021 m. balandžio 30 d. vykdymui gavo bei užvedė vykdomąją bylą Nr. 0033/21/00513 dėl 1 000 Eur išieškojimo iš VMI prie FM išieškotojo R. P. naudai. Nurodė, jog priėmusi vykdomąjį dokumentą skolininkei buvo surašytas raginimas, kuris pasirašytinai buvo įteiktas 2021 m. gegužės 12 d. Pažymėjo, jog pareiškėja pateiktame skunde nenurodo kokius neteisėtus veiksmus išsiuntusi/įteikusi raginimą ji atliko bei kodėl pareiškėjai įteiktas raginimas yra neteisėtas bei visiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad pareiškėja teigia, kad sutinka apmokėti kažkokią skolos dalį išieškotojui geruoju, tačiau to nepadarė bei nepateikė jai įrodymų apie visą ar dalinį skolos apmokėjimą. Pažymėjo ir tai, kad iš pateikto skundo suprantama, kad pareiškėja pageidauja pati atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, tačiau su išieškotoju apie tai nėra aptarusi ar susitarusi tą padaryti.
Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 17 d. 10.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. birželio 1 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš pateiktos vykdomosios bylos kopijos byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė N. Š.-S. vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/00513 vykdo 2021 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eA2-14561-592/2020 dėl 1 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko VMI prie FM iššaukotojo R. P. naudai. Antstolė nenustačiusi akivaizdžių kliūčių 2021 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-21-33-8449 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2021 m. gegužės 11 d. anstolė priėmė raginimą Nr. S-21-33-8933 „Dėl sprendimo įvykdymo“. Pareiškėja nesutinka su minėtu antstolės raginimu įvykdyti sprendimą, skundas iš esmės grindžiamas tuo pagrindu, jog antstolės raginime nurodyta suma iš esmės yra per didelė, kadangi atlikus įskaitymą pareiškėjos mokėtina suma yra tik 500,12 Eur, atitinkamai raginimas įvykdyti sprendimą, kuris yra vykdomas, yra neteisėtas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu ir neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
Remiantis CPK 655 straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-192).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti raginimą įvykdyti spendimą, tačiau vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu šis antstolės priimtas dokumentas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011). Pažymėtina ir tai, jog CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas tiek patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tiek ir vykdymo išlaidų skaičiavimai, tačiau tik tada, kai vykdymo išlaidos išieškomos patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kadangi jie skolininkui sukelia teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, pridedant prie jo vykdymo išlaidų apskaičiavimą, skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių, juo iš pareiškėjos nėra išieškomos vykdymo išlaidos, tik siūloma jas sumokėti (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2S-271-173/2017). Atsižvelgiantį nurodytą teisinį reglamentavimą bylą pagal pareiškėjos 2021 m. gegužės 11 d. skundą dėl 2021 m. gegužės 11 d. raginimo Nr. S-21-33-8933 „Dėl sprendimo įvykdymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/00513, nutrauktina.
Įvertinus tai, jog pareiškėja pateiktame skunde nurodo, jog sutinka su dalies skolos išieškojimu, įskaičius iš išieškotojo jos naudai priteistą sumą, pareiškėjai papildomai išaiškintina, jog (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, jog nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017). Atitinkamai antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
civilinę bylą pagal pareiškėjos VMI prie LR FM skundą dėl antstolės N. Š. – S. 2021 m. gegužės 11 d. raginimo Nr. S-21-33-8933 „Dėl sprendimo įvykdymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/00513 panaikinimo nutraukti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.