- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-1056-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10617-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. B., J. B.
- Atsakovas
- A. S. G.
- Trečiasis asmuo
- A. M., H. Ž., V. R., Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2681-587/2014 pagal ieškovų A. B. ir J. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. S. G. dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys: A. M., H. Ž., V. R., Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami pripažinti jiems teisę be atsakovės A. S. G. sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą rekonstruoti jiems priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau gyvenamasis namas), dalį – išplėsti pastogės patalpą V-1 išardant dalį sienos į balkoną, sumontuojant naują medinio karkaso sieną panaikinant balkoną, naujoje sienoje įrengiant langą į gatvę bei patalpoje V-1 įrengiant patalpą su tualetu ir praustuvu, pagal 2012 m. UAB „JAS“ parengtą projektą (projekto žymuo 12-07-26-01-TP-A-1) ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklauso 11/100 dalių gyvenamojo namo. Rekonstravimo tikslas – išplėsti ieškovams nuosavybės teise priklausantį kambarį V-1 jį išplečiant ir jame įrengiant patalpą su tualetu ir praustuvu. Kambarys išplečiamas pastatant priestatą ant pirmame aukšte esančio tambūro (t. 1, b. l. b. l. 34). Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai atlikę patikrinimą 2009 m. lapkričio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-41 bei savavališkos statybos sustabdymo aktą Nr. SU-19. Pagal tuo metu galiojančią Statybos įstatymo redakciją (redakcija galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojas įpareigojamas per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurios įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, pašalinti savavališkos statybos padarinius galima nustatyta tvarka gaunant statybas leidžiantį dokumentą. Gavus asmeniui statybą leidžiantį dokumentą ir jį pateikus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ši panaikina pateiktą reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo juos nugriaunant bei sutvarkant statybvietę. Siekdami pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatyta tvarka gaunant statybas leidžiantį dokumentą, ieškovai parengė projektinę dokumentaciją. Gyvenamojo namo bendraturčiai, byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis A. M., H. Ž. bei V. R., savo sutikimus įteisinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybas leidžiantį dokumentą, davė. Vienintelė atsakovė savo sutikimo neduoda, nors, jų įsitikinimu, atsakovės interesai ir teisės nėra bei nebus pažeistos ir neturės jokios įtakos jai priklausančios turto dalies būklei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
Prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-104-435/2011 duomenimis teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau KAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 11-1922 (t. 1, b. l. 27) ieškovams pranešama apie išsiunčiamą Kauno apskrities viršininko (toliau KAV) 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. V-685 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)padarinių pašalinimo“, o minėtu įsakymu (t. 1, b. l. 28) reikalaujama iš statytojų (ieškovų) savo lėšomis iki 2010 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti gyvenamojo namo balkoną į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį ir išardyti vandentiekį ir kanalizaciją. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-104-435/2011 nuspręsta įpareigoti ieškovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009-12-16 įsakymo Nr. V-685 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) padarinių pašalinimo“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - atstatyti gyvenamojo namo lAlm balkoną į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį ir išardyti vandentiekį bei kanalizaciją. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1672-230/2011 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Statybės ekspertizės akte nurodyta, ir ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotakynas įrengtas netinkamai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nes statybinėse konstrukcijose uždaryti nuotakynus draudžiama, nes nuotakynas laikui bėgant gali tapti nesandarus dėl įvairių priežasčių (mechaninių, įvairių įpilamų skysčių, ir pan.). Ekspertas patvirtino, kad nutiesus vamzdynus po grindimis neužtikrinta apsauga nuo vandens nutekėjimo, kvapų sklidimo, nuotekų nepratekamumo ir mikrobiologinės taršos išvengimo pagal STR 2.07.01:2003 „Vanentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 185 punkto reikalavimus ir pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263 punkto reikalavimus. 2013 m. liepos 3 d. statybinės teismo ekspertizės akte padarytos išvados 6-uoju klausimu, kad buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas, įrengtas projekte pažymėtos patalpos V-l grindyse (perdangoje tarp pirmo aukšto ir mansardos), neatitinka reikalavimų, nustatytų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (STR 2.07.01:2003), dėl ko neužtikrina (negarantuoja) visa apimtimi apsaugos nuo kvapų sklidimo, nuotekų nepratekamumo ir mikrobiologinės taršos: Buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas yra uždarytas pastato konstrukcijose, dėl ko jis nėra prieinamas apžiūrai, priežiūrai ir remontui (p. 218); Pažeistas draudimas buitinių nuotekų šalintuvų nuotakus kloti gyvenamojo kambario grindyse (p. 185.3.5,23 priedas); įrengtas buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas turi daug posūkių, tačiau projekte pažymėtoje patalpoje V-l jokių pravalų bei revizijų nerasta; revizija yra tik bendrojo naudojimo patalpoje Nr. II-1 sumontuotame nuotekų stove (p. 264 ir 265); tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad pažeidžiant draudimą, buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas yra įjungtas į dūmtraukio kanalą, dėl ko pirmajame aukšte esančiose patalpose Nr. II-4 ir Nr. II-6, gali jaustis ir fekalijų kvapas, be to, į buvusio dūmtraukio kanalą gali patekti net ir nuotekos (fekalijos) (p. 246). Ekspertizės akte nurodyta, kad „perstatytos laikančios konstrukcijos paslėptos kitomis statybinėmis konstrukcijomis, jas atidengti buvo atsisakyta“, „vandentiekis ir buitinių nuotekų šalintuvo nuotakynas yra paslėpti statybinėse konstrukcijose, projekto detalizacijos ir techninės specifikacijos nėra, dėl ko jų būklės tyrimas ir atitikties normatyviniams techniniams dokumentams vertinimas buvo galimas tik ta apimtimi, kuria jie atidengti.“
2. Atsakydamas į 7 klausimą, ekspertas konstatavo buvusios drėgmės pėdsakus, kurie galėjo atsirasti tik dėl užliejimo iš patalpos V-l pusės ir nurodė galimas rekomendacijas žemiau esančių patalpų apsaugai nuo užpylimo, tačiau projekte tokių sprendinių nėra. Be to, ekspertas nustatė, kad pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra privalomosios projekto dalies - konstrukcijų dalies. Todėl nėra esamų statinių konstrukcijų ir jų elementų esamos būklės aprašymų, įvertinimo, paaiškinimų kaip jie atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, nėra laikančiųjų konstrukcijų rekonstravimo (perstatymo) sprendinių, paaiškinimų, techninių specifikacijų, brėžinių, reikalavimų statybos darbams atlikti, reikalavimų statybos produktams, skaičiavimų, pagrindžiančių užtikrinimą statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo. Todėl ekspertui nepakako duomenų atsakyti į klausimą ar ši rekonstrukcija nekelia grėsmės visoms gyvenamojo namo konstrukcijoms bei inžineriniams tinklams. Be to, eksperto darbą apsunkino ir tai, kad priestato laikančios konstrukcijos buvo uždengtos apdailos konstrukcijomis, dėl ko šių konstrukcijų būklės tyrimas yra apskritai negalimas. Ekspertizės akte konstatuota, kad byloje nėra pateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatų atitinkančio namo rekonstravimo projektas (t. 2, b. l. 175).
3. Byloje pateiktų atsakovės nuotraukų bei prie ekspertizės pateiktos nuotraukos (t. 2, b. l. 183) Nr. 6. „Atidengtos kambario Nr. V-1 grindų pakloto lentos ir buvusio užpylimo vandeniu pėdsakai“ nepakanka nustatyti faktui, kad atsiradusi drėgmė atsakovės lubose yra būtent dėl ieškovų atliktos rekonstrukcijos (t. 1, b. l. 125–126). Antstolio S. U. 2012 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nei patvirtina nei paneigia vamzdžių pralaidumo faktą, nes patikrinus ieškovų sanitarinį mazgą atsakovės patalpų apžiūrėti nepavyko (t. 1, b. l. 48-51). Tačiau teismas laikė, kad atsakovės argumentai dėl atisakymo duoti sutikimą įteisinti savavalinę statybą pagal projektus yra pagrįsti projektų neatitikimu faktinei padėčiai, statybinės teismo ekspertizės aktu. Ekspertizės akte pažymėta, kad kanalizacija įrengta nesilaikant įstatymų keliamų reikalavimų, be to, teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad nors šiuo metu pratekėjimas nestebimas, tačiau vamzdyno neįmanoma patikrinti, nes vamzdynas yra užsandarintas, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl yra reali grėsmė, kad ateityje galimas pratekėjimas, fekalijų kvapas, drėgmė ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, net ir nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovų įrengtos nuotekų sistemos ir drėgmės atsakovės lubose, eksperto nustatytų grėsmių bei dabartinės lubų būklės (išpuvusi lubų perdanga), teismo nuomone, pakanka padaryti išvadą, kad atsakovės nesutikimas yra motyvuotas.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas tik baigiamųjų kalbų metu prašė tenkinti ieškinį iš dalies ir pripažinti teisę be atsakovės sutikimo įteisinti pastatą pagal parengtą projektą su tam tikra išlyga, tai yra nustatyti terminą per kurį turėtų būti iškeltas kanalizacijos nuotekų vamzdynas ir įrengtas pagal įstatymų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d., savavališkos statybos padarinius ieškovai buvo įpareigoti pašalinti dar anksčiau pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau per šį laiką ieškovai neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jie siekia nuotekų šalinimo sistemą pertvarkyti taip, kad ji atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Byloje nepateiktas ir toks teisės aktų reikalavimus atitinkantis projektas. Kaip nustatyta, ieškovų pateiktas projektas prieštarauja faktinei padėčiai, o tai, kad ieškinys negali būti tenkinamas pilna apimtimi pagal pateiktą projektą, pripažįsta ir patys ieškovai. Teismas laikė, kad kanalizacijos nuotekų vamzdyno įrengimo klausimas nėra atskiras šios bylos dalykas, dėl jo nėra padarytas atskiras projektas, o kadangi išskirti dalies projekto teismas neturi teisinio pagrindo, todėl teismas padarė išvadą, kad, esant parengtam vienam bendram rekonstrukcijos projektui, tokia išlyga yra negalima, be to, tokio reikalavimo pareikšta nebuvo visos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovams buvo suteikta galimybė ieškinį bei projektą tikslinti kelis kartus, byla vyksta nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d., nagrinėjama teismo posėdyje, todėl teismas laikė, kad pakartotinai teismo posėdyje tenkinant prašymą vėl tikslinti ieškinį bei projektą, būtų pažeisti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai (toliau apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. sausio 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti patikslintą ieškinį šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai šioje byloje vadovavosi išimtinai eksperto V. G. ekspertizės aktu, tuo pačiu visiškai nekreipdamas dėmesio į institucijos, išduodančius leidimus statybai - Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011 m. vasario 8 rašto Nr. 40-2-208 bei 2012 m. birželio 29 d. rašto Nr. 70-5-512 teiginius, jog pateiktam projektui, jo išsamumui, pilnumui, atitikimui teisės aktų reikalavimams, jokių priekaištų neturi, tačiau norint apeliantams gauti leidimą statybai yra būtina pateikti visų statinio bendraturčių sutikimus.
2. Ekspertizės akto teiginys, su kuriuo besąlygiškai sutiko teismas, jog projektas yra nepilnas, t. y. nėra privalomosios projekto dalies - konstrukcijų dalies, laikytinas visiškai nepagrįstu, prieštaraujančiu kitiems byloje esantiems įrodymams ir toks prieštaravimas teismo turėjo būti įvertintas. Tuo labiau, jog ir tokie ekspertizės akto teiginiai prieštarauja ir teisės aktams: STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 17 punktui, kuriame yra numatyta, kuomet yra išduodamas leidimas statyti, pateikus šiame straipsnyje įtvirtintus dokumentus, be to, STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nenumato, kad kartu su statinio techniniu projektu, dokumentu, kurio pagrindu yra išduodamas leidimas statybai, yra būtinas pateikti ir konstrukcijų dalį, nes būtent techniniu projektu nustatomi statinio esminiai, funkciniai (paskirties), architektūros (estetiniai), technologiniai, techniniai, ekonominiai, kokybės reikalavimai, bei kiti jo rodikliai ir charakteristikos. Be to, turėjo būti atsižvelgta ir į STR 1.02.02:1997 „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“, kuriuo nustatytas projekto vadovo ir projekto dalies specializuoto projekto vadovo teisinis statusas, jo pareigos, teisės ir atsakomybė, kuri apsprendžia, jog projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesus, privalo nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų valstybės, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų bei parengęs projektą jį pasirašo ir atsako už jo kokybę. Būtent projekto vadovui yra pavesta spręsti, kokios yra būtinosios projekto dalys ir ar yra būtina rengti konstrukcijų dalį ar nebūtina. Iš esmės šioje byloje turėjo būti atsakytą į klausimą - ar atsakovė pagrįstai atsisako duoti sutikimą ar ne, ar turi (turės) įtakos jos nuosavybei atlikti statybos darbai ar ne, o ne ar UAB „JAS“ parengtas projektas (projekto žymuo 12-07-26-01-TP-A-l) atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus. Apeliantams kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, būtų pateikti ir kiti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti dokumentai. Todėl vien teismo sprendimo, jeigu būtų tenkintas ieškinys, nepakaktų siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijos darbams įteisinti gyvenamajame name.
3. Atsakovė neįrodė, jog atlikti rekonstrukcijos darbai gyvenamajame mane pažeidžia jos teises, pakeičia jos veiklos sąlygas, buvusias iki atliktų rekonstrukcijos darbų, kitaip, negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, tuo labiau, kad teismas pripažino, jog pagal byloje esančius įrodymus nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp apeliantų įrengtos nuotekų sistemos bei kitų atliktų statybos darbų ir drėgmės atsakovės lubose. Todėl apeliantai laiko, kad atlikti statybos darbai, kurių įteisinimo siekia apeliantai, jokio poveikio atsakovės teisėms ar turtui neturi ir neturės.
4. Aplinkybė, jog nėra tiksliai nurodyta nuotekų vieta E. R. parengtame projekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklai“ adresu (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas ieškinio netenkinti, nes šiuo atveju techninius projekto reikalavimus nustatys ir dėl jų pasisakys projektą derinančios institucijos, o šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl bendraturčio teisės padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), įgyvendinimo laikantis teisės normose nustatytų taisyklių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Statybos darbai jau yra atlikti be atsakovės sutikimo, be projekto, be atitinkamų institucijų suderinimo ir leidimo, todėl atsakovė mano, kad šioje byloje ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad iš jų pateiktų atsakovei dokumentų (projekto, eskizo, plano ar pan.) yra aiškiai matyti, kokie savavališkos statybos darbai atlikti ir kaip jie yra atlikti, kad jau atlikti darbai ne tik nepablogina atsakovės gyvenimo sąlygų, nepažeidžia imperatyvių teisės normų. Teismas padarė pagrįsta išvadą, jog byloje surinktais įrodymais (statybos ekspertizės aktu (t. 2, b.l. 171-183), eksperto paaiškinimais, atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis (t. 3, b.l. 51-53)) buvo nustatyta, jog apeliantų pateiktas projektas neatitinka faktinės padėties - neteisingai nurodyta savavališkai įrengto fekalinės kanalizacijos stovo DN100 vieta, neteisingai nurodytas fekalinės kanalizacijos ir vandens tinklų išdėstymas grindų konstrukcijoje, nenurodyti stogo lietaus latakai. Nurodytas projekto ir faktinės padėties neatitikimas nėra formalus, o turi esminės reikšmės bylai ir įrodinėjimui. Tarp apeliantų ir atsakovės pagrindinis ginčas kilo dėl virš atsakovei priklausančio buto savavališkai įrengto tualeto ir nutiestų fekalinės kanalizacijos vamzdžių. Atsakovė įrodinėjo, jog tualetas (klozetas) ir dalis vamzdžių įrengta virš jos buto kambario, dėl ko įvyko užliejimas (vandens pratekėsimas), sklinda fekalijų kvapas jos bute, o apeliantai tokią galimybę neigė ir projektų įrodinėjo jog vamzdžiai eina kitaip, nei teigia atsakovė. Todėl teismo nustatytas projekto ir faktinės padėties neatitikimas šiai bylai turi esminės reikšmės. Vien dėl tokių akivaizdžių trūkumų, pasireiškiančių projekto ir faktinės padėties neatitikimu, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įteisinti savavalinę statybą pagal projektus yra visiškai pagrįstas.
2. Pristatytas priestatas turi atitikti normatyvinius kokybės reikalavimus. Tačiau ekspertas nustatė, kad pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra privalomosios projekto dalies - konstrukcijų dalies. Todėl nėra esamų statinių konstrukcijų ir jų elementų esamos būklės aprašymų, įvertinimo, paaiškinimų kaip jie atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, nėra laikančiųjų konstrukcijų rekonstravimo (perstatymo) sprendinių, paaiškinimų, techninių specifikacijų, brėžinių, reikalavimų statybos darbams atlikti, reikalavimų statybos produktams, skaičiavimų, pagrindžiančių užtikrinimą statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo. Todėl ekspertui nepakako duomenų atsakyti į klausimą ar ši rekonstrukcija nekelia grėsmės visoms gyvenamojo namo konstrukcijoms bei inžineriniams tinklams. Be to, eksperto darbą apsunkino ir tai, kad priestato laikančios konstrukcijos buvo uždengtos apdailos konstrukcijomis, dėl ko šių konstrukcijų būklės tyrimas yra apskritai negalimas. Pastogės patalpos išplėtimas atitiktų tokio pobūdžio statiniams keliamus esminius statinio reikalavimus, tokio rekonstravimo atlikimas nepažeistų galiojančių statybos normų bei taisyklių reikalavimų, jei šie statybos darbai būtų atlikti pagal nustatyta tvarka parengtą statinio rekonstravimo projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą, o statybos darbų vykdymas bei priežiūra būtų organizuota normatyviniais statybos techniniais aktais nustatyta tvarka. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus atitinkančio pastato rekonstravimo projekto ir jo sudėtinės dalies - rekonstruojamų (esamų) statinio konstrukcijų būklės tyrimo dokumentų. Pastatyto priestato laikančiosios konstrukcijos bei jų sujungimas su esamo statinio laikančiosiomis konstrukcijomis yra uždengtos apdailos konstrukcijomis: iš fasado pusės - plastikinėmis (PVC) dailylentėmis, iš vidaus - apdailos plokštėmis. Šios konstrukcijos ir jų elementai apžiūrai, tyrimui bei būklės vertinimui nebuvo atidengtos (atidengti atsisakyta).
3. Visuma šių aplinkybių teigia, kad nėra esminių techninių duomenų atliktų statybos darbų normatyvinės kokybės vertinimui ir nėra galimybės jų gauti. Taigi, apeliantai nepateikė atsakovei ir teismui tokių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti aiškią išvadą, kad rekonstrukcijos darbai nekelia grėsmės visoms gyvenamojo namo konstrukcijoms bei inžinieriniams tinklams, o tai reiškia byloje nėra įrodymų, kad po apeliantų atliktos rekonstrukcijos pastatas vis dar stabilus, pastovus, nekelia grėsmės name gyvenantiems bendraturčiams. Todėl apeliantams neįrodžius, kad statinio konstrukcijos yra nepažeistos, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą savavališkai atliktų darbų įteisinimui yra visiškai pagrįstas ir dėl šios priežasties.
4. Taip pat visiškai pagrįsta teismo išvada, kad kanalizacijos nuotekų vamzdyno įrengimas ir patalpos praplėtimas nėra atskiri klausimai, tai yra vienos bylos dalykas, ir teismas neturi pagrindo išskirti projekto dalies ir nagrinėti projektą tik dalyje dėl patalpos praplėtimo, nes parengtu projektu apeliantai siekia likviduoti visos užfiksuotos savavalinės statybos padarinius įteisinimo būdu.
5. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011 m. vasario 8 d. raštas Nr. 40-2-208 ir 2012 m. birželio 29 d. raštas Nr. 70-2-512 patvirtina, jog atitinkama savivaldybės administracijos institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus, neturi jokių priekaištų apeliantams dėl pateikto projekto išsamumo, pilnumo, atitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsakovė mano, kad minėti du raštai yra informacinio pobūdžio apie tai, kokius dokumentus, be parengto projekto, apeliantai turi pateikti savivaldybės administracijos institucijai, jog ši galėtų pradėti administracinę procedūrą ir svarstyti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento ieškovams išdavimo.
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovė pagrįstai atsisako duoti sutikimą apeliantams gauti statybas leidžiantį dokumentą atlikti jiems priklausančios namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004-2005 m. atliktos rekonstrukcijos įteisinimą pagal 2012 m. UAB „JAS“ parengtą projektą (projekto žymuo 12-07-26-01-TP-A-1) ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstrukcijos tikslas yra išplečiant apeliantams priklausantį kambarį V-1, įrengti patalpą su tualetu ir praustuvu (2 t., b.l. 101-103).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas statytojui rekonstruojant statinį gauti jo bendraturčių sutikimą. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra garantuojama bendraturčio teisė, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2012). Apeliantai laiko, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tik eksperto išvada, kuri pagal CPK 218 straipsnį teismui yra neprivaloma ir nevertino institucijos, išduodančios leidimus statybai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011-02-08 ir 2012-06-29 raštų (1 t., b.l. 12,13) turinio, kad ji neturi priekaištų projektui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuose apelianto nurodomuose raštuose nėra jokių nuostatų dėl 2012 m. UAB „JAS“ parengto projekto atitikimo normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų nuostatoms. Juose buvo pateikiama tik informacija dėl savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir Statybos įstatymo šeštojo skyriaus nuostatų ištraukos, dėl dokumentų, būtinų pateikti dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, todėl šioje susirašinėjimo medžiagoje nėra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, t.y. duomenų, galinčių paneigti eksperto išvadas.
Apeliantai pateikė į bylą 2012 m. UAB „JAS“ parengtą projektą (projekto žymuo 12-07-26-01-TP-A-1), kuriuo siekė įteisinti jau atliktą statinio rekonstrukciją, todėl teismui kilo poreikis specialių žinių, kad nustatyti ar į bylą pateiktas projektas atitinka jau atliktą rekonstrukciją, kurią siekiama juo įteisinti ir ar pati rekonstrukcija atlikta laikantis teisės normose nustatytų taisyklių (CPK 212 str. 1 d.). Eksperto išvada kaip tik ir atskleidė pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtės teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent šios teisiškai reikšmingos aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos nagrinėjamoje byloje ir teismas teisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą nurodydamas, kad ieškovai turi pateikti įrodymus, kad pateikė atsakovei reikiamą informaciją tam, kad ji galėtų susipažinti su rekonstrukcijos darbais, įrodyti, kad atlikti darbai nepablogina atsakovės gyvenimo sąlygų, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu atsakovė turi pateikti motyvuotus argumentus, pagrindžiančius jos teisių galimą pažeidimą, kuriuos vertindamas teismas galėtų nustatyti atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą (CPK 178 str.). Kauno apylinkės teismas 2013-03-20 nutartimi paskyrė statinio techninę ekspertizę (2 t., b.l. 154-157) ir gautoje išvadoje (2 t., b.l. 171-183) buvo konstatuoti, skundžiamame teismo sprendime detaliai aprašyti, imperatyvių statinio statybos/rekonstrukcijos teisės normų pažeidimai, kurie nurodyti šios nutarties aprašomojoje dalyje ir apeliacinės instancijos teismas dar kartą jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde dėl eksperto išvadų nepagrįstumo nenurodė jokių argumentų ir samprotavimų. Apeliaciniame skunde nurodytos STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ nuostatos dėl leidimų statyti dokumentų; STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ dėl techninio prikelto; STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ dėl statinio projekto sąvokos; STR 1.02.02:1997 „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“ dėl projekto vadovo statuso nuostatos negali paneigti skundžiamo teismo sprendimo argumentų, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įteisinti atliktą savavalinę rekonstrukciją yra pagrįstas ir motyvuotas ieškovų pateiktų projektinių pasiūlymų neatitikimu faktinei rekonstrukcijai, nustatyta aplinkybe, kad virš jos gyvenamosios patalpos apeliantų įrengta kanalizaciją ne pagal įstatymų keliamus reikalavimus, todėl ateityje galimas pratekėjimas, fekalijų kvapas, drėgmė ir t.t., kas neabejotinai suponuoja išvadą, kad tokiu būdu atliktos rekonstrukcijos įteisinimas, priešingai nei mano apeliantai, pablogintų atsakovės gyvenimo sąlygas. Apeliantai, gindami atsakovės ginčijamą jų teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, turėjo pateikti esamų statinių ir jų elementų esamos būklės aprašymą, o to nepadarius, dėl statinio uždengimo apdailos konstrukcijomis, ekspertui nepakako duomenų atsakyti į klausimą ar atlikta rekonstrukcija nelekia grėsmės ir visoms gyvenamojo namo konstrukcijoms bei inžineriniams tinklams. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šių aplinkybių atskleisti atsakovei
jie neprivalėjo yra nepagrįsti.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą netenkinti apeliantų apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų atsakovei priteistina po 250 Lt iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.,302 str.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų A. B. ir J. B. po 250 Lt iš kiekvieno atsakovei A. S. G. išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.