Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. B.,

tretiesiems asmenims A. M., V. R., H. Ž., A. S. G., jos advokatei Inai Kurauskienei, Kauno miesto savivaldybės atstovei L. E. O.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-435/2011 pagal ieškovų A. B., J. B. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims A. M., V. R., H. Ž., A. S. G., Kauno miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, administracinių raštų, savavališkos statybos akto ir statybos sustabdymo akto panaikinimo, leidimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį dėl įpareigojimo ieškovus vykdyti KAV 2009-12-16 įsakymo Nr. V-685 „Dėl savavališkos statybos J. I. K. g. , Kaune padarinių pašalinimo“ reikalavimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. B. ir J. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 1) Teismas neįvertino aplinkybės, kad vandens ir kanalizacijos įvadas į namą (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas 1994 metais, gyvenamojo namo techninės apskaitos duomenyse nurodyta, kad kanalizacija ir vandentiekis yra miesto, ir apeliantai naujų įvadų neįvedė. Teismas neįvertino liudytojų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, kurie patvirtino, kad kanalizacija ir vandentiekis buvo įvesti prieš apeliantams įsigyjant butą. 2) Trečiojo asmens A. S. G. prieštaravimai, kad ieškovams nebūtų suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra nepagrįsti, kadangi nustatyta, kad stogo danga yra prasta, perdanga negalėjo susidėvėti per vienerius kalendorinius metus ir pan., todėl ne dėl ieškovų atliktos rekonstrukcijos pūva namo sienos, pro lubas į jos butą skverbiasi vanduo. 3) Teismas vienašališkai įvertino liudytojų parodymus apie tai, kada A. S. G. butas kartas nuo karto buvo užpilamas kaimynų iš viršaus, kadangi nevertino ieškovų liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad kanalizacija ir vandentiekis buvo įvesti prieš tai, kai ieškovai įsigijo butą. 4) Įstatymai numato galimybę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, reikia tik parengti supaprastintą statinio projektą. Toks projektas buvo paruoštas, tačiau leidimas nebuvo išduotas, kadangi tretysis asmuo A. S. G. pateikė prašymą neišduoti leidimo, o kitų bendraturčių sutikimas buvo gautas. 5) Ieškovų atlikti veiksmai turi būti traktuojami, kaip statinio paprastasis remontas, nes teismas neišsiaiškino statybos laikotarpio ir kanalizacijos – vandentiekio įvedimo momento ir neatkreipė dėmesio, kad vandentiekis ir kanalizacija įrengti apie 1982 m., o vamzdžio pakeitimas ar jo vietos patraukimas negali būti traktuojami, kaip rekonstrukcija. 6) Nagrinėjant civilinę bylą pasikeitė įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, t.y. įstatymas suteikia teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl pasikeitus įstatymui apeliantai turi teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius. Dėl A. S. G. atsisakymo duoti sutikimą ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisės ieškovams pripažinimo įteisinti statinius be šios bendraturtės sutikimo. Todėl trečiojo asmens A. S. G. priešieškinis yra nesuprantamas, ir rekonstrukcijos darbai niekaip negali pažeisti jos teisių. 7) Nepagrįstai ieškovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Tretysis asmuo V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad balkonas, kurį suremontavo ieškovai, buvo avarinės būklės, grėsė pavojus praeinantiems. Ieškovai tik restauravo balkoną, o vandentiekis ir kanalizacija įvesti nuo 1987 m., todėl jokių rekonstrukcijos darbų neatlikta, ir apeliantų atlikti darbai nelaikytini savavališka statyba, o balkono nugriovimas bei vandentiekio ir kanalizacijos išardymas pakenktų senam namui.

Tretysis asmuo A. S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. S. G. jokio priešieškinio byloje nepateikė, ji yra tik tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, kadangi aplinkybė, ar ieškovai patys atliko rekonstrukciją, ar įsigijo savavališkai rekonstruotą butą, neturi teisinės reikšmės, nes pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius jiems perėjo kartu su nuosavybės teisių įgijimu. Savavališkos statybos įteisinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių, todėl ji neturi būti įteisinta, nes A. S. G. dėl atliktos rekonstrukcijos nuolat patiria žalą. Nepagrįstai skunde nurodoma, kad yra atlikti tik statinio remonto, pastato atnaujinimo darbai, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konstatavo, kad atlikti darbai priskiriami statinio rekonstrukcijos darbams ir nurodė, kokios teisės normos buvo pažeistos. Be to, ieškovai neginčija savavališkos statybos fakto, o tik prieštarauja dėl trečiojo asmens A. S. G. nesutikimo.

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kadangi jame nenurodyti įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Apeliantai neginčija, kad jų atlikti darbai yra savavališki, todėl mano, kad Kauno apskrities viršininko administracija teisėtai ir pagrįstai konstatavo savavališką statybą ir priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančius administracinius aktus. Tuo tarpu apeliantai bylos nagrinėjimo metu neįrodė, dėl kokių priežasčių byloje ginčijamas savavališkos statybos aktas ir kiti raštai, susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, laikytini neteisėtais, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kodėl jie turi būti panaikinti. Nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus kaip neįrodytus. Kadangi ieškovų atlikti statybos darbai kompetentingos institucijos buvo nustatyti kaip savavališka statyba, o ieškovai šios institucijos reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą priešieškinio reikalavimą tenkinti. Leidimas ieškovams šalinti savavališkos statybos padarinius nėra reikalingas, nes tokią teisę suteikia šiuo metu galiojantys teisės aktai, tačiau ieškovai nepareiškė reikalavimo dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo.

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, kad apeliantai skunde pateikė neišsamius ir todėl galinčius klaidinti duomenis apie byloje trečiojo asmens - KPD Kauno TP poziciją. Nurodo, kad namas (duomenys neskelbtini) yra valstybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu teritorijoje. Minėtos teritorijos tvarkyba reglamentuoja Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamentas, kuriuo nurodytas pastatas yra priskirtas III-čiai pastatų vertinimo kategorijai - autentiškiems, geros, vidutinės ar blogos būklės pastatams. Šios kategorijos pastatams Reglamente numatyti paveldosauginiai reikalavimai, pagal kuriuos statinio tvarkymo darbai gali būti atlikti pagal sąlygas, išduodamas KVAD teritorinio padalinio.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad ieškovų paduotas apeliacinis skundas iš esmės neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų, kadangi jame išdėstytos tik faktinės bylos aplinkybės, nenurodant, kokios konkrečios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų dėl skundžiamos sprendimo neteisėtumo ir nepagrindė, kodėl teismas, jų nuomone, nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, o tenkino priešieškinį. Visiškai be pagrindo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovų pretenzijomis trečiajam asmeniui A. S. G., kuri atsisako duoti sutikimą įteisinti ieškovų rekonstrukciją dėl tos priežasties, kad dėl jų atliktos rekonstrukcijos nuolat užpilamas jos butas ir jai daroma žala. Ieškovai, nurodydami šias aplinkybes, nepagrįstai kalba apie kažkokį A. S. G. priešieškinį, kuris byloje nėra pareikštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai negali pasinaudoti šiuo metu galiojančiais teisės aktais numatyta teise pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl to, kad tretysis asmuo A. S. G. neduoda tam sutikimo. Tai reiškia, kad esminis ginčas vyksta tarp ieškovų ir trečiojo asmens A. S. G., kuris ir trukdo įstatymo nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus be šios bendraturtės sutikimo. Ar tretysis asmuo pagrįstai atsisako duoti tokį sutikimą, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus tarp ieškovų ir trečiojo asmens A. S. G. kilusį ginčą, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir nebuvo išnagrinėtas. Byloje taip pat nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl A. S. G. buto užliejimais padarytos žalos atlyginimo. Todėl visi apeliacinio skundo argumentai dėl A. S. G. neva nepagrįstų pretenzijų ieškovams dėl trečiojo asmens buto užliejimo ir A. S. G. nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą gauti statybą leidžiančius dokumentus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi išeina už byloje pareikštų reikalavimų ribų, o teismui yra neleidžiama sprendime peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai tiek pareikšdami ieškinio reikalavimus, tiek skųsdami byloje priimtą teismo sprendimą iš esmės nenurodė jokių pagrindų, dėl ko surašyti savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktai yra nepagrįsti. Byloje visiškai pagrįstai nustatyta, kad ieškovai rekonstrukciją, įrengiant buvusio balkono vietoje gyvenamąsias patalpas bei įvedant vandentiekį bei nuotekas per bendro naudojimo patalpas – laiptinę, atliko neturėdami nustatyta tvarka parengto projekto ir statybos leidimo, t.y. šiuos darbus atliko savavališkai. Ieškovai iš esmės neginčija atliktų darbų savavališkumo ir neginčija teismo išvadų, kad atliktiems darbams nėra nustatyta tvarka parengto projekto ir statybos leidimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovai vykdydami statybą pažeidė LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto (statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus (turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva ir šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą), yra pilnai pagrįstos ir atitinka šių teisės normų reikalavimus. Statinio projekto ir leidimo privalomumas numatytas LR Statybos įstatymo 23 straipsnyje. Be to, kadangi namas yra valstybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu teritorijoje, todėl turi būti laikomasi Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento reikalavimų, kuriuo nurodytas pastatas yra priskirtas III-čiai pastatų vertinimo kategorijai, ir jiems yra numatyti paveldosauginiai reikalavimai atliekant tvarkybos darbus gauti KVAD teritorinio padalinio išduotas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovų atliktus darbus pripažinti savavališkai atliktais statybos darbais, kadangi LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje numatyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Ieškovai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jų atlikti darbai turėtų būti traktuojami, kaip paprastasis remontas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad tai yra statinio rekonstravimo darbai, kadangi teismo išvados atitinka LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje (statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) ir Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodytus statinio rekonstravimo darbų požymius. Nors ieškovai neigia savavališkos statybos aktu nustatytą faktą, kad buvo savavališkai įvestas vandentiekis ir kanalizacija, kadangi įvadas į namą yra atliktas dar prieš jiems įgyjant nuosavybę, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad savavališkais pripažintas ne įvadas į namą, bet ieškovų veiksmai, įvedant vandentiekį bei nuotekas į butą per bendro naudojimo patalpas – laiptinę (t.1, b.l. 22, 84).

Nors ieškovai paduotu ieškiniu (tuo pačiu ir apeliaciniu skundu) iš esmės siekia, kad jie galėtų pasinaudoti nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau tokia teisė šiuo metu negali būti realizuota vien dėl tos priežasties, kad nėra gautas bendraturtės A. S. G. sutikimas (LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktai). O kaip jau nurodyta, ginčas tarp ieškovų ir trečiojo asmens A. S. G. dėl atsisakymo duoti sutikimą nebuvo nagrinėjamas, nes nebuvo pareikštas toks reikalavimas. Todėl konstatavus savavališkos statybos faktą ir ieškovams nepareiškus reikalavimo dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus be šios bendraturtės sutikimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą leisti ieškovams pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektą ir gaunant statybos leidimą, ypač, kai tokia teisė yra įtvirtinta pačiame įstatyme ir iš esmės realizuotina administracine tvarka, išskyrus kilusį ginčą dėl bendraturtės A. S. G. sutikimo, kuris galėtų būti sprendžiamas teismine tvarka.

Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizuotini. Pažymėtina, kad nutartis dėl alikinųjų apsugos priemonių taikymo buvo skundžiama apeliacine tvarka, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimais spręstini CPK 149 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą .

Priteisti iš ieškovų A. B. ir J. B. solidariai trečiajam asmeniui A. S. G. 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.