- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2570-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10617-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- A. B., J. B.
- Trečiasis asmuo
- A. M., H. Ž., V. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14597-587/2012 pagal ieškovų A. B. ir J. B. ieškinį atsakovei S. G., tretieji asmenys A. M., H. Ž., V. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-3) ir prašė pripažinti jiems teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti ieškovams priklausančią namo adresu (duomenys neskelbtini), dalį – pastogės patalpoje V-1 išardant dalį sienos į balkoną, sumontuojant naują medinio karkaso sieną panaikinant balkoną, naujoje sienoje įrengiant langą į gatvę pagal UAB „JAS“ parengtą projektą, tokiu būdu pašalinant savavališkos statybos padarinius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, vienintelė iš namo bendrasavininkų, neduoda sutikimo pastogės rekonstrukcijai ir nenurodo nesutikimo priežasčių.
Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 7-9) – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01385 pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-104-435/2011. Prašyme nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo ieškovus pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną prieš į rekonstrukciją buvusią padėtį, išardyti kanalizaciją ir vandentiekį. Šis sprendimas pateiktas vykdyti antstolei S. V.. Pagal 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalį savavališkos statybos padarinius galima pašalinti nustatyta tvarka gaunant statybas leidžiantį dokumentą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovų padėtis, nes patenkinus šį ieškinį, ieškovai įgytų galimybę minimaliomis materialinėmis sąnaudomis pašalinti savavališkos statytos padarinius. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (b. l. 10) ieškovų prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01385 pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-104-435/2011 iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas, o įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos įvykdžius teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01385, galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 18-20) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimais. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia klausimą dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą statyboms pagrįstumo. Siekiant įteisinti savavališką rekonstrukciją, vien galimai palankaus teismo sprendimo ieškovams nepakaktų, jie turėtų Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti ir kitus Statybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus, kad pastaroji galėtų spręsti dėl tokio jų prašymo pagrįstumo;Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su įstatymo saugomų asmens interesų apsauga, tuo tarpu ieškovai prašo stabdyti vykdymo veiksmus byloje dėl neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalomas visoms institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims;Teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes neatsižvelgė į padarinius, kurie kiltų ieškinį atmetus. Dėl ieškovų nekokybiškai savavališkai įrengtos kanalizacijos kiekvieną dieną daroma žala atsakovei, jos turtui ir būstui, nes butas nuolat drėksta. Šias aplinkybes ieškovai žino, nes minėtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje jie buvo laikinai iki teismo sprendimo priėmimo dienos įpareigoti nesinaudoti savavališkai įrengtu tualetu ir kriaukle-prausykla. Šią nutartį Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. (civ. b. Nr. 2S-546-153/2011) paliko galioti;Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus atsakovei, taip pažeidžiant jos teisę būti išklausytai. Išimtiniais atvejais laikinosios apsaugos priemonės atsakovui nežinant gali būti taikomos, jei toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra vykdymo bylos šalis, todėl negalėtų įtakoti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 37-40), prašo atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pritaikytos ne atsakovės, o Inspekcijos atžvilgiu, nors įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių vykdymas yra privalomas. Atitinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo stabdymas galimas tik toje pačioje byloje, tačiau ne pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kitoje civilinėje byloje. Ieškovų atlikti statybos darbai, kuriuos jie nori įteisinti, yra pripažinti savavališka statyba įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi būti vykdomas arba atitinkamai keičiama jo vykdymo tvarka, todėl šiuo atveju už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą ieškovai yra apsaugomi nuo baudų ir kitų jų atžvilgiu neigiamų teisinių pasekmių.
Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 44-47) prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai iš esmės pakartoja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, tačiau papildomai nurodo, kad savavališkos statybos padariniams šalinti taikomi teisė aktai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, o nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostata leidžia pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatyta tvarka gaunant statybas leidžiantį dokumentą. Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. birželio 29 d. raštu informavo ieškovus, kad yra galimybė leisti jiems pašalinti savavališkos statybos padarinius parengus projektą ir gavus visų statinio bendraturčių sutikimus. Atsakovės teiginiai dėl jos turtui kiekvieną dieną daromos vis didesnės žalos yra nepagrįsti jokiais įrodymais, nes faktą, kad ieškovams priklausantis sanitarinis mazgas yra tvarkingas, be vandens pratekėjimų, užfiksavo antstolis. Atsakovė antstolio su specialistu jos butui daromai žalai nustatyti į butą neįsileido. Šios aplinkybės ir tai, kad atsakovė dėl jos butui seniai daromos žalos atlyginimo nesikreipė nei į ieškovus, nei į teismą, pagrįstai leidžia abejoti atsakovės teiginių pagrįstumu. Teismas neprivalėjo apie prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pranešti atsakovei, nes įstatyme įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga, apie tai pranešti atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo (civ. b. Nr. 2-104-435/2011), kuriuo ieškovai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, priverstinio vykdymo sustabdymo, kol įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje dėl teisės gauti statybas leidžiantį dokumentą be bendrasavininkės sutikimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas šioje įstatymo normoje nenumatyta, o šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – taikoma tuomet, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas klausimas dėl varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.). Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas reglamentuotas CPK 626, 627 straipsniuose. Nagrinėjamos bylos kontekste nėra nei vienos aplinkybės, kuri būtų pagrindu taikyti privalomą vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, ar jų atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą galima tik CPK 363 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, ir tokią teisę turi tik kasacinis teismas (CPK 363 str. 1 d.).
CPK 18 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumas. Teismų procesinių dokumentų privalomumo principas atspindi tai, kad teismas yra viena iš valdžios institucijų, ir teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008).
Pirmosios instancijos teismas sustabdė vykdymo veiksmus šioje byloje pagal kitoje byloje priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą visiškai nemotyvuodamas tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, t. y. kuo teismo sprendimo vykdymas šioje byloje pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas tokių priemonių nepritaikius (CPK 144 str. 1 d.). Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovų prašymas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atmestinas, nes nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kad yra grėsmės, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl apeliantų argumento, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų jiems galimybę ekonomiškai pašalinti savavališkos statytos padarinius, nurodytina, kad savo pažeistų teisių gynimo būdus renkasi patys ieškovai, tačiau tie būdai negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo nesustabdo net ir prašymo atnaujinti procesą padavimas (CPK 372 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovams palankus teismo sprendimas savaime nepašalintų savavališkos statybos padarinių, o tik suteiktų galimybę kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo jiems šalinti gavimo. Taigi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios niekaip neužtikrina sprendimo šioje byloje įvykdymo, pažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo reikalavimus (CPK 18 str.) bei byloje, kurioje buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, dalyvaujančių asmenų teisėtus lūkesčius dėl sprendimo kuo skubesnio įvykdymo. Tačiau vykdomoji byla ir vykdymo veiksmai gali būti sustabdyti išieškotojos (šiuo atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) prašymu ar išieškotojai ir skolininkei sudarius taikos sutartį (CPK 626, 627 str.).
Atsižvelgiant į nurodytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų A. B. ir J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01385 pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-104-435/2011, atmesti.