- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- 2-2681-587/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10617-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- J. B., A. B.
- Atsakovas
- A. S. G.
- Trečiasis asmuo
- A. M., H. Ž., V. R., Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis, Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovams J. B. ir A. B., jų atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, atsakovei A. S. G., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, tretiesiems asmenims A. M., H. Ž., V. R., ekspertui V. G., nedalyvaujant trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. S. G., tretiesiems asmenims A. M., H. Ž., V. R., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. B. ir A. B. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti jiems teisę be atsakovės A. S. G. sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą rekonstruoti jiems priklausančią namo (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – išplėsti pastogės patalpą V-1 išardant dalį sienos į balkoną, sumontuojant naują medinio karkaso sieną panaikinant balkoną, naujoje sienoje įrengiant langą į gatvę bei patalpoje V-1 įrengiant patalpą su tualetu ir praustuvu, pagal 2012 m. UAB „JAS“ parengtą projektą (projekto žymuo (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 11/100 dalių gyvenamojo (duomenys neskelbtini), Kaune, žymėjimas plane 1A1m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai atlikę patikrinimą 2009-11-19 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-41 bei savavališkos statybos sustabdymo aktą Nr. SU-19. Pagal tuo metu galiojančią LR Statybos įstatymo redakciją (redakcija galiojo iki 2009-12-31) 28 str. 2 d. 1 p. statytojas įpareigojamas per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja LR Statybos įstatymo redakcija, kurios įstatymo 28 str. 3 d. numatyta, pašalinti savavališkos statybos padarinius galima nustatyta tvarka gaunant statybas leidžiantį dokumentą. Gavus asmeniui statybą leidžiantį dokumentą ir jį pateikus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ši panaikina pateiktą reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo juos nugriaunant bei sutvarkant statybvietę. Siekdami pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatyta tvarka gaunant statybas leidžiantį dokumentą, parengė projektinę dokumentaciją. Gyvenamojo namo bendraturčiai, byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis A. M., H. Ž., V. R., savo sutikimus įteisinti savavališkos statybos padarinius gaunant statybas leidžiantį dokumentą davė. Vienintelė atsakovė A. S. G. savo sutikimo neduoda, nors, jų įsitikinimu, atsakovės interesai ir teisės nėra ir nebus pažeistos ir neturės jokios įtakos jai priklausančios turto dalies būklei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas J. B. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė vykstant rekonstrukcijos darbams nereiškė pretenzijų, nepasitenkinimą parodė praėjus daugiau kaip metams. Fekalinės kanalizacijos nuotekos ir vandens kanalizacijos nuotekos yra bendru vienu vamzdžiu. Vamzdžiai yra uždengti, eina per jų grindis, virš koridoriaus. Jų kambarys yra virš bendro koridoriaus, ant atsakovės kambario krašto užeina tik 90 cm. Jų įrengta nuotekų sistema atsakovės butui nekenkia, ji falsifikuoja nuotraukas. Su kaimyne santykiai įtempti, ji nesileidžia į jokias kalbas dėl rekonstrukcijos įteisinimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove neišeina susitarti geruoju, o tai, kad dėl jų įsirengtos nuotekų sistemos į atsakovės gyvenamąsias patalpas sunkiasi vanduo, tėra atsakovės prasimanymas.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas ieškovų prašymą palaikė ir paaiškino, kad šiuo metu dėl ieškovų atliktos rekonstrukcijos atsakovės turtui nėra jokių neigiamų padarinių. Atlikus ekspertizę nebuvo nustatyta, kad iš ieškovų įrengto nuotekyno sunkiasi vanduo į atsakovės butą. Pripažįsta, kad pateiktame nuotekyno projekte yra netiksliai pažymėta į esamą lauko ūkio buitines nuotekų šulinį. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti teisę be atsakovės suteikimo įteisinti pastatą pagal parengtą projektą su tam tikra išlyga, tai yra nustatyti terminą per kurį turėtų būti iškeltas kanalizacijos nuotekų vamzdynas ir įrengtas pagal įstatymų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. G. su pareikštu ieškovų reikalavimu nesutinka atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais. Prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, kadangi dėl atliktos savavališkos rekonstrukcijos jai daroma žala. Ieškovai be projekto, savavališkai rekonstravo jiems priklausančią namo dalį - pastogės patalpoje V-I išardė dalį sienos į balkoną, balkono sąskaita išplėtė patalpą V-l, sumontavo naują sieną, panaikindami balkoną, ir naujoje sienoje įrengė langą į gatvę. Mano, kad dėl šių atliktų darbų namas neteko mechaninio patvarumo ir pastovumo. Ieškovų pateiktame projekte visiškai nėra konstrukcinės dalies, iš kurios būtų matyti, ar buvo imtasi ir kokių konstrukcinių priemonių buvo imtasi rekonstrukcijos metu, kad būtų užtikrintas namo mechaninis patvarumas ir pastovumas. Ieškovai be projekto, savavališkai namo patalpoje V-l įrengdami patalpą su tualetu ir praustuvą pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nustatytus reikalavimus. Jų vamzdžiai (1 - vandens tiekimo į balkono vietoje įrengtame priestate esančią kriauklę, 2 - fekalinės kanalizacijos nuotekų vamzdis nuo išpuodžio iki fekalinės kanalizacijos stovo) nutiesti po jų kambario grindimis ir virš jos gyvenamojo kambario lubų - namo perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto. Pagal aukščiau minėto reglamento reikalavimus nuotekų vamzdžiai turi būti tiesiami su nuolydžiu į stovo pusę, kuris priklauso nuo vamzdyno ilgio ir vamzdyno diametro santykio. Tačiau iš projekto neaiškus nei vamzdžių diametras, nei jų ilgis, ar yra nuolydis ir ar jis yra tinkamas. Kadangi kanalizacija įrengta nekokybiškai, dėl nuolatinės drėgmės supuvo namą laikančios konstrukcijos, kurias atsakovė turėjo savo lėšomis sutvirtinti metalu ir medžio sijomis, bute nuolat drėksta sienos, lubos, grindys, baldai, visas butas ir baldai pradėjo pelyti, jaučiasi fekalijų kvapas. Dalis buto drėksta dėl netinkamai įrengto vandentiekio ir kanalizacijos senos krosnies vietoje. Gyvenimas tokiomis sąlygomis yra tiesiog neįmanomas. UAB „JAS“ parengtą projektą gavo tik su teismo procesiniais dokumentais, tačiau jame nebuvo ir nėra aiškių projektinių sprendinių, be to, projektas nuolat keičiamas, papildomas. Be to, paskutiniame pateiktame vandentiekio ir nuotekų tinklų projekte neteisingai nurodyta savavališkai įrengto fekalinės kanalizacijos stovo DN100 vieta. Mano, kad jos atsisakymo duoti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui yra visiškai konkretus ir pagrįstas, todėl ieškovų ieškinys atmestinas. Tokiam projektui ji sutikimo neduosianti, nes po ieškovo įrengtu tualetu yra jos gyvenamasis kambarys.
Atsakovės atstovė palaikė ieškovės poziciją ir paaiškino, kad ieškovai atliko rekonstrukciją nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų -neturėdami pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimų, neturėdami teisės aktų nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo. Tokiu būdu, ieškovai pažeidė LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., kuris numato, kad atliekant statinio rekonstrukciją arba kapitalinį remontą, reikalingas statinio bendraturčių sutikimas. Statybos įstatymo normos ir Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 numato, kad statinio rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui reikalingas leidimas, o rekonstrukcijos projektas turi būti suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu, kadangi pastatas duomenys neskelbtini), Kaune patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją - Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu. Todėl savavališkos statybos padarinių likvidavimas įmanomas tik nedelsiant atstatant viską į buvusią padėtį - atstatyti balkoną į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį ir išardyti vandentiekį bei kanalizaciją. Nurodo, kad byloje pateiktame projekte yra akivaizdūs trūkumai – projekto ir faktinės padėties neatitikimas. Tai patvirtina ekspertizės aktas, eksperto paaiškinimai, atsakovės pateiktos nuotraukos. Visuma aplinkybių teigia, kad nėra esminių techninių duomenų atliktų statybos darbų normatyvinės kokybės vertinimui ir nėra galimybės jų gauti. Byloje nėra įrodymų, kad po rekonstrukcijos pastatas vis dar stabilus, pastovus, nekelia grėsmės name gyvenantiems bendraturčiams.
Trečiasis asmuo A. M. prašė patikslintą ieškinį tenkinti, paaiškino, kad seniau buvo pora kartų buvo užėjęs pas atsakovę, tačiau neprisimena, kad būtų jautęs kanalizacijos kvapą. Varvėjimo taip pat nematė, nors atsakovė skundėsi, kad varva.
Trečiasis asmuo H. Ž. prašė patikslintą ieškinį tenkinti, paaiškino, kad atsakovės bute lankėsi maždaug prieš trejus metus. Tuo metu ieškovai buvo paleidę vandenį, tačiau iš jų į atsakovės butą vanduo nesusunkė. Tai, kad vamzdynas iš dalies eina per atsakovės patalpas, jos teisių nepažeidžia. Su atsakove nebendrauja, nes kol daromi kokie nors namo pagerinimo darbai, ji pretenzijų nereiškia, o paskui kelia problemas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo V. R. su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad su ieškovais puikiai sutaria, jie yra labai tvarkingi, gražiai susitvarkę, einant per bendrą koridorių, virš kurio ištiesti vamzdžiai, jokio pašalinio kvapo nesijaučia. Tuo tarpu su atsakove nesutaria, kadangi ji kurį laiką aiškino, jog ji jos patalpas vis užlieja, reikalavo kompensacijos.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 124 str.), atsiliepime į ieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 127-130).
Trečiojo asmens Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 124 str.), atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, prašo bylą nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 133-134).
Trečiasis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 124 str.), atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, prašė ieškinį tenkinti ir nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (II t., b. l. 136-137).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 11/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2005-01-04. Tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso atitinkamos dalys minėto gyvenamojo namo taip pat (NTR CDB išrašas – I t. b. l. 119-120). Atitinkamomis dalimis ieškovai ir tretieji asmenys nuosavybės teise valdo žemės sklypą J. (duomenys neskelbtini), Kaune (NTR CDB išrašas –I t. b. l. 121-122). H. Ž., V. R. ir A. M. sutikimai dėl namo rekonstrukcijos (I t. b. l. 9-11) patvirtina, kad šie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturčiai 2009-11-13 Kauno m. 22-ajame notarų biure davė sutikimus, kad ieškovai atliktų jiems priklausančios namo dalies rekonstrukciją – pastogės patalpoje V-1 išardytų dalį sienos į balkoną, sumontuotų naują medinio karkaso sieną panaikinant balkoną, naujojoje sienoje įrengtų langą į gatvės pusę. 2011-02-08 Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštas (I t. b .l.13) patvirtina tai, kad ieškovai kreipėsi į šią instituciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį rekonstravimo projektui, šalinant savavalinės statybos padarinius, tačiau leidimas nebuvo išduotas, kadangi nepateiktas statinio bendraturčių sutikimas ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Atsakovei 2012-06-26 per Kauno m. 22 -ąjį notarų biurą buvo siųstas prašymas duoti sutikimą rekonstrukcijai, prašyme nurodant, kad iki 2012 m. liepos 9 d. negavus jos sutikimo ieškovai kreipsis į teismą (I t. b. l. 8). 2011-02-22 Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Įmonių valdymo ir statinių naudojimo priežiūros poskyrio vykdytoja surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 60-18-15, kuriuo nustatė, kad perdengimo tarp pirmo aukšto ir salkių lentos bei sijos papuvusios sutrūnijusios, paveiktos drėgmės; ir pareikalavo namo savininkų imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių, t.y. namo savininkai privalo suremontuoti ir rekonstruoti perdengimą tarp pirmo aukšto ir salkių iki 2011-11-30, nes tolimesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai (I t. b. l. 16-17). 2012 m. parengtas UAB „JAS“ projektas savavališkos statybos įteisinimui (I t. b. l. 18-39). Projekto vadovo V. J. aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstravimo tikslas – išplėsti J. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausantį kambarį V-1 jį išplečiant ir jame įrengiant patalpą su tualetu ir dušu. Kambarys išplečiamas pastatant priestatą ant pirmame aukšte esančio tambūro (b. l. 34).
Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-104-435/2011 medžiaga nustatyta, kad 2009-12-18 KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. 11-1922 (I t. b.l.27) ieškovams pranešama apie išsiunčiamą 2009-12-16 KAV įsakymą Nr. V-685 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo“, o minėtu įsakymu (I t. b.l.28) reikalaujama iš statytojų J. B. ir A. B. savo lėšomis iki 2010-06-30 pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti gyvenamojo namo balkoną į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį ir išardyti vandentiekį ir kanalizaciją. Įsakymu ieškovai informuoti apie tai, jog įsakymas gali būti skundžiamas LR CPK nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės 2011-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-104-435/2011 nusprendė įpareigoti ieškovus A. B. ir J. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009-12-16 įsakymo Nr. V-685 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - atstatyti gyvenamojo namo lAlm, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, balkoną į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį ir išardyti vandentiekį bei kanalizaciją. Kauno apygardos teismo 2011-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1672-230/2011 Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-02 sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, nereiškia, kad tie pakeitimai gali būti jų teisių pažeidimo priežastimi.
Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė atsisako duoti sutikimą ieškovams gauti statybas leidžiantį dokumentą rekonstruoti jiems priklausančią namo (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – išplėsti pastogės patalpą V-1 išardant dalį sienos į balkoną, sumontuojant naują medinio karkaso sieną panaikinant balkoną, naujoje sienoje įrengiant langą į gatvę bei patalpoje V-1 įrengiant patalpą su tualetu ir praustuvu, pagal 2012 m. UAB „JAS“ parengtą projektą (projekto žymuo 12-07-26-01-TP-A-1) ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Ieškovai turi pateikti įrodymus, kad pateikė atsakovei reikiamą informaciją tam, kad ji galėtų susipažinti su rekonstrukcijos darbais, įrodyti, kad atlikti darbai nepablogina atsakovės gyvenimo sąlygų, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu atsakovė turi pateikti motyvuotus argumentus, pagrindžiančius jos teisių galimą pažeidimą, kuriuos vertindamas teismas galėtų nustatyti atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą (CPK 178 str.).
Akivaizdu, jog tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p. t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) jiems pateikimas. Be to, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir jos atlikimo laikotarpį. Bendraturčių valiai pareikšti taip pat yra įtvirtintos tam tikros principinės nuostatos. Jų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. LAT praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas pagrįstas realia bendraturčio teisių ar tesėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-132/2009). Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-58/2008).
Kaip minėta, pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, bet konkretizuotą sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.
Šioje byloje ieškovai atsakovei pateikė UAB „JAS“ parengtą projektą (I t. b. l. 18) ir E. R. parengtą 2012 m. parengtą Vandentiekio ir nuotekų tinklų planą (II t. b. l. 139-141). Atsakovės teigimu, šiame vandentiekio ir nuotekų tinklų projekte neteisingai nurodyta savavališkai įrengto fekalinės kanalizacijos stovo DN100 vieta. Byloje pateiktas statybos ekspertizės aktas (II t. b. l. 171-183), eksperto paaiškinimai bei atsakovės pateiktos nuotraukos (III t. b. l. 51-53) patvirtina, kad UAB „JAS“ projekte nurodyti stogo lietaus latakai, fekalinės kanalizacijos stovo faktinė vieta neatitinka E. R. schemos, be to, neteisingai nurodytas fekalinės kanalizacijos ir vandens tinklų išdėstymas grindų konstrukcijoje. Taigi ieškovų pateikti projektai neatitinka faktinės padėties. Pažymėtina, kad patys ieškovai bei jų atstovas teismo posėdyje pripažino projektų trūkumus.
LR Statybos įstatymo 28 str. 4 d. numato, kad asmuo, kuriam pateikti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir šiame įstatyme numatytomis sąlygomis įteisinti savavalinę statybą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau tai įmanoma tik tais atvejais, kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, reglamentuojantiems statinių rekonstravimą ar kitokį pakeitimą. Statybos įstatymas numato, kad statinys turi būti rekonstruotas taip, kad ne tik atitiktų esminius statinio reikalavimus, kurie nustatyti Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat statybos metu ir naudojant pastatytą statinį nepablogėtų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybos veiklos pradžios (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovų atlikti savavališkos rekonstrukcijos darbai susideda iš dviejų dalių: 1) pastogės patalpos praplėtimo, išardant dalį sienos į balkoną ir 2) fekalinės kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžių, tualeto ir kriauklės įrengimo. Atsakovė labiausiai akcentuoja būtent antrosios rekonstrukcijos darbų dalies įtaką jos gyvenimo sąlygoms.
Statybės ekspertizės akte nurodyta, ir ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotakynas įrengtas netinkamai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kadangi statybinėse konstrukcijose uždaryti nuotakynus draudžiama, nes nuotakynas laikui bėgant gali tapti nesandarus dėl įvairių priežasčių (mechaninių, įvairių įpilamų skysčių, ir pan.). Ekspertas patvirtino, kad nutiesus vamzdynus po grindimis neužtikrinta apsauga nuo vandens nutekėjimo, kvapų sklidimo, nuotekų nepratekamumo ir mikrobiologinės taršos išvengimo pagal STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 185 punkto reikalavimus ir pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263 punkto reikalavimus. 2013-07-03 statybinės teismo ekspertizės akte padarytos išvados 6-uoju klausimu, kad buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas, įrengtas projekte pažymėtos patalpos V-l grindyse (perdangoje tarp pirmo aukšto ir mansardos), neatitinka reikalavimų, nustatytų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (STR 2.07.01:2003), dėl ko neužtikrina (negarantuoja) visa apimtimi apsaugos nuo kvapų sklidimo, nuotekų nepratekamumo ir mikrobiologinės taršos: Buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas yra uždarytas pastato konstrukcijose, dėl ko jis nėra prieinamas apžiūrai, priežiūrai ir remontui (p. 218); Pažeistas draudimas buitinių nuotekų šalintuvų nuotakus kloti gyvenamojo kambario grindyse ( p. 185.3.5,23 priedas); įrengtas buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas turi daug posūkių, tačiau projekte pažymėtoje patalpoje V-l jokių pravalų bei revizijų nerasta; revizija yra tik bendrojo naudojimo patalpoje Nr. II-1 sumontuotame nuotekų stove ( p.264 ir 265); tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad pažeidžiant draudimą, buitinių nuotekų šalintuvo nuotakas yra įjungtas į dūmtraukio kanalą, dėl ko pirmajame aukšte esančiose patalpose Nr. II-4 ir Nr. II-6, gali jaustis ir fekalijų kvapas, be to, į buvusio dūmtraukio kanalą gali patekti net ir nuotekos (fekalijos) (p.246). Ekspertizės akte nurodyta, kad „perstatytos laikančios konstrukcijos paslėptos kitomis statybinėmis konstrukcijomis, jas atidengti buvo atsisakyta“, „vandentiekis ir buitinių nuotekų šalintuvo nuotakynas yra paslėpti statybinėse konstrukcijose, projekto detalizacijos ir techninės specifikacijos nėra, dėl ko jų būklės tyrimas ir atitikties normatyviniams techniniams dokumentams vertinimas buvo galimas tik ta apimtimi, kuria jie atidengti.“
Atsakydamas į 7 klausimą, ekspertas konstatavo buvusios drėgmės pėdsakus, kurie galėjo atsirasti tik dėl užliejimo iš patalpos V-l pusės ir nurodė galimas rekomendacijas žemiau esančių patalpų apsaugai nuo užpylimo, tačiau projekte tokių sprendinių nėra. Be to, ekspertas nustatė, kad pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra privalomosios projekto dalies - konstrukcijų dalies. Todėl nėra esamų statinių konstrukcijų ir jų elementų esamos būklės aprašymų, įvertinimo, paaiškinimų kaip jie atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, nėra laikančiųjų konstrukcijų rekonstravimo (perstatymo) sprendinių, paaiškinimų, techninių specifikacijų, brėžinių, reikalavimų statybos darbams atlikti, reikalavimų statybos produktams, skaičiavimų, pagrindžiančių užtikrinimą statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo. Todėl ekspertui nepakako duomenų atsakyti į klausimą ar ši rekonstrukcija nekelia grėsmės visoms gyvenamojo namo konstrukcijoms bei inžineriniams tinklams. Be to, eksperto darbą apsunkino ir tai, kad priestato laikančios konstrukcijos buvo uždengtos apdailos konstrukcijomis, dėl ko šių konstrukcijų būklės tyrimas yra apskritai negalimas. Ekspertizės akte konstatuota, kad byloje nėra pateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatų atitinkančio namo rekonstravimo projektas (II t. b. l. 175).
Byloje pateiktų atsakovės nuotraukų bei prie ekspertizės pateiktos nuotraukos (II t. b. l. 183) Nr. 6. „Atidengtos kambario Nr. V-1 grindų pakloto lentos ir buvusio užpylimo vandeniu pėdsakai“ nepakanka nustatyti faktui, kad atsiradusi drėgmė atsakovės lubose yra būtent dėl ieškovų atliktos rekonstrukcijos (1 t. b. l. 125-126). 2012-09-03 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nei patvirtina nei paneigia vamzdžių pralaidumo faktą, kadangi patikrinus ieškovų sanitarinį mazgą atsakovės patalpų apžiūrėti nepavyko (II t. b. l. 48-51). Tačiau laikytina, kad atsakovės argumentai dėl atisakymo duoti sutikimą įteisinti savavalinę statybą pagal projektus yra pagrįsti projektų neatitikimu faktinei padėčiai, statybinės teismo ekspertizės aktu. Ekspertizės akte pažymėta, kad kanalizacija įrengta nesilaikant įstatymų keliamų reikalavimų, be to, teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad nors šiuo metu pratekėjimas nestebimas, tačiau vamzdyno neįmanoma patikrinti, kadangi vamzdynas yra užsandarintas, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl yra reali grėsmė, kad ateityje galimas pratekėjimas, fekalijų kvapas, drėgmė ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, net ir nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovų įrengtos nuotekų sistemos ir drėgmės atsakovės lubose, eksperto nustatytų grėsmių bei dabartinės lubų būklės (išpuvusi lubų perdanga) pakanka daryti išvadai, kad atsakovės nesutikimas yra motyvuotas.
Ieškovo atstovas tik baigiamųjų kalbų metu prašė tenkinti ieškinį iš dalies ir pripažinti teisę be atsakovės sutikimo įteisinti pastatą pagal parengtą projektą su tam tikra išlyga, tai yra nustatyti terminą per kurį turėtų būti iškeltas kanalizacijos nuotekų vamzdynas ir įrengtas pagal įstatymų reikalavimus. Teismas pažymi, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2012-08-08, savavališkos statybos padarinius ieškovai buvo įpareigoti pašalinti dar anksčiau pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau per šį laiką ieškovai neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jie siekia nuotekų šalinimo sistemą pertvarkyti taip, kad ji atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Byloje nepateiktas ir toks teisės aktų reikalavimus atitinkantis projektas. Kaip nustatyta, ieškovų pateiktas projektas prieštarauja faktinei padėčiai, o tai, kad ieškinys negali būti tenkinamas pilna apimtimi pagal pateiktą projektą, pripažįsta ir patys ieškovai. Teismas laiko, kad kanalizacijos nuotekų vamzdyno įrengimo klausimas nėra atskiras šios bylos dalykas, dėl jo nėra padarytas atskiras projektas, o kadangi išskirti dalies projekto teismas neturi teisinio pagrindo, todėl teismas daro išvadą, kad, esant parengtam vienam bendram rekonstrukcijos projektui, tokia išlyga yra negalima, be to tokio reikalavimo pareikšta nebuvo visos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovams buvo suteikta galimybė ieškinį bei projektą tikslinti kelis kartus, byla vyksta nuo 2012-08-08, nagrinėjama teismo posėdyje, todėl teismas laikė, kad pakartotinai teismo posėdyje tenkinant prašymą vėl tikslinti ieškinį bei projektą, būtų pažeisti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Ieškovų J. B. ir A. B. patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 177, 178 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – atsakovei A. S. G. –600 Lt teisinės pagalbos išlaidų bei kitų pagrįstų išlaidų – 123,45 Lt (II t. b. l. 85, III t. b. l. 39-47), o valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 101,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 88 str., 89 str., 93 str., 8 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš ieškovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 723,45 Lt (septynis šimtus dvidešimt tris litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 50,94 Lt (penkiasdešimt litų 94 ct) teismo pašto išlaidų valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, pašto išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.