Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovei ir jos atstovei advokatei J. B., atsakovui P. V., nedalyvaujant atsakovei K. B., išvadą teikiančios institucijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. J. A. patikslintą ieškinį atsakovams P. V. ir K. B. dėl pažeistų teisių gynimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismo nustatytu terminu pateikė išvadą (b. l. 59-62), nurodė, jog tai šalių individualus ginčas, todėl institucija neprivalo pateikti išvados, tačiau paaiškino, kad durų pakeitimas priskiriamas paprastojo remonto darbams, buto durų pakeitimui į naujas statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nereikalingi. Inspekcija buvo gavusi ieškovės pareiškimą dėl ginčo, tačiau pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi jis paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką institucija informuota tinkamai (b. l. 85), teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 83), byla nagrinėtina išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovei L. J. A. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7, 10), greta esantis butas – (duomenys neskelbtini) – priklauso atsakovei K. B. (b. l. 8-9). 2006-05-19 ieškovė su UAB „Saunita“ sudarė užsakymą-sutartį dėl jai priklausančio buto durų įstatymo (b. l. 21). Ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovadą dėl atsakovės K. B. sumontuotų durų, pareiškimas buvo persiųstas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (b. l. 11). Inspekcija 2014-12-15 organizavo faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Atliekant patikrinimą buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) (b. l. 13-18), buvo užpildyta situacijos schema (b. l. 19), nurodyta, kad įstačius (duomenys neskelbtini) buto duris, buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys atsidaro ribotai, akto kopija buvo pateikta ieškovei (b. l. 12). Prie akto taip pat yra situaciją iliustruojančios nuotraukos, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buto „lamperka“ yra 4,0 cm. Pločio, o matosi tik 3,0 mm, kadangi (duomenys neskelbtini) buto durys per daug „išneštos“ į laiptinės pusę, (duomenys neskelbtini) buto durys atsidaro tik 45 laipsnių kampu (b. l. 20). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovei 2014-12-19 pateikė raštą dėl pareiškimo, nurodė, kad jos pareiškimo nagrinėjimas nutraukiamas, nes paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų (b. l. 75-76). Ieškovė į bylą taip pat pateikė pačios darytas laiptinės nuotraukas (b. l. 22, 30, 50). 2015-02-23 ieškovės atstovė pateikė atsakovui P. V. prašymą pretenziją, kuriuo siūloma susitarti taikiai dėl ginčo situacijos (b. l. 23), atsakovas el. paštu 2015-03-02 atsakė, kad jo durys įstatytos teisingai, tai ieškovės durys per didelės, siūlė ištaisyti klaidą išlaidas dalijantis pusiau (b. l. 24). Atsakovas į bylą pateikė savo darytas nuotraukas (b. l. 38-39), nurodė, kad jo buto durys įstatytos tinkamai, o ieškovės buto durys įstatytos nepaliekant tarpo prie sienos. UAB „Saunita“ 2015-05-04 surašė pažymą, kurioje nurodė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto nepaisė derybinės etikos ir savavališkai montuodamas duris užėmė (duomenys neskelbtini) buto durų lankstus, (duomenys neskelbtini) buto durys sumontuotos angos viduryje ir nėra pastumtos į (duomenys neskelbtini) buto pusę (b. l. 88-89). Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas V. A..

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ji savo bute duris įstatė 2006 metais ir jokių trukdymų ar nepatogumų naudojantis durimis nei ieškovė, nei atsakovai neturėjo. 2014 metais atsakovas P. V., kuris nėra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, o juo tik naudojasi, įstatė šarvuotas duris. Jas įstačius, ieškovės buto durys atsidaro tik 45 laipsnių kampu. Ieškovė nurodė, jog tai pažeidžia jos kaip savininkės teises, nes per tiek atsidarančias duris negalima įnešti jokių baldų, be to, ieškovė ir jos sutuoktinis yra senyvo amžiaus, iškvietus greitąją pagalbą, per tokias duris nebūtų galima ligonio išnešti su neštuvais.

Nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo reikalavimo teisę pagrindžiančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Atsakovui įsistačius šarvuotas duris, ieškovės durys atsidaro tik 45 laipsnių kampu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM surašė aktą, kuriame konstatavo, jog ieškovės buto „lamperka“ yra 4,0 cm pločio, o matosi tik 3,0 mm, nes buto adresu (duomenys neskelbtini) durys perdaug „išneštos“ į laiptinės pusę, todėl atidarant ieškovės buto duris viršutinė (išorinė) apdailos plokštė kairiuoju šonu remiasi į (duomenys neskelbtini) buto „lamperką“ ir (duomenys neskelbtini) buto durys atsidaro tik 45 laipsnių kampu (b.l. 20, 30). Ieškovė taip pat pateikė 2006 metais jai duris stačiusios UAB „Saunita“ pažymą, kurioje taip pat nurodyta, jog atsakovas, montuodamas savo duris, savavališkai užrėmė ieškovės buto durų lankstus, todėl ieškovės durys atsidaro tik 45 laipsnių kampu (b.l. 85-86). Iš pridėtos UAB „Saunita“ nuotraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto durys sumontuotos angos viduryje ir nėra pastumtos į kaimyno pusę (b.l. 86).

Pažymėtina, jog ginčo name iš tikrųjų dėl vietos stokos yra problematiškas butų durų įrengimas. Iš nuotraukos b.l. 50 matyti, jog ir kitų kaimynų durys (butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įstatytos labai arti vienos kitų, tačiau atsižvelgiant į tam tikrą etiką ir kito savininko teises, jos įstatytos taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių.

P. V., kuris pripažino, jog būtent jis įstatė bute Nr. (duomenys neskelbtini) šarvuotas duris, nėra šio buto savininkas. Jis byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, jog šiuo atveju pati ieškovė netinkamai įstačiusi per dideles buto duris ir padariusi apdailą. Posėdžio metu jis negalėjo pasakyti net kokio dydžio ir išmatavimų yra jo paties valdomo buto durys. Atsakovė K. B. yra buto savininkė, todėl taip pat atsako, jog jos nuosavybė būtų valdoma, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų.

Taigi, nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovų – buto savininkės ir valdytojo elgesys netinkamai įstatant šarvuotas buto duris suponuoja jų neteisėtą elgesį, kuris pažeidžia gretimo buto savininkės teises, todėl jie įpareigotini atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Patikslintą ieškinį patenkinus, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis (93 str. 1 d., 96 str. 1 d.), 156,81 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 84; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.) bei 6,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), t. y. po 102,27 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

NUSPRENDŽIA:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus P. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti išorines šarvuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris bei jų apdailą 6 cm atstumu nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių durų lankstų į atsakovų buto vidinę pusę, kad ieškovė galėtų atidaryti buto duris 90 laipsnių kampu.

Priteisti iš atsakovų P. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 23,87 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų P. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 78,41 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.