Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. ieškinį K. B. dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notarė R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. N. A. R., atstovaujantis (duomenys neskelbtini) notarų biurą, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. patvirtintą (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Tačiau ši norma nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CK 1.89 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kyla kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės, t. y. taikoma restitucija. CK 1.63 straipsnis įtvirtina sandorių sampratą ir rūšis. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, o straipsnio antroji dalis apibrėžia, kad sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Teisės doktrinoje sandoris apibrėžiamas kaip valios išreiškimas, kuriuo siekiama sukurti teisines pasekmes, pakeisti tam tikrą teisinę padėtį, kaip privačios valios išreiškimas, siekiant sukurti pageidaujamas teisines pasekmes, kurios atsiranda todėl, kad teisė (teisinė tvarka) jas pripažįsta, kaip teisinis veiksmas, kuriuo išreiškiama valia ir kuriuo siekiama sukurti teisines pasekmes. Be to, doktrinoje pažymima, kad galiojantis sandoris – tai vieno ar kelių asmenų valios išreiškimas, sukuriantis valią išreiškiančių asmenų siekiamas teisines pasekmes, jei toks valios išreiškimas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 79–80).

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). CK 5.35 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad testatorius gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Atsižvelgiant į aptartus sandorio požymius konstatuotina, kad pareiškimas dėl testamento panaikinimo yra vienašalis sandoris – testatoriaus valios išreiškimas, siekiant panaikinti anksčiau sudarytą testamentą. Pareiškimas dėl testamento panaikinimo, sudarytas nepažeidžiant įstatymo nustatytų sąlygų, sukuria pareiškėjo siekiamus teisinius padarinius – tampa pagrindu panaikinti pareiškėjo anksčiau sudarytą testamentą.

Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010).

Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

CK 5.17 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui L. B., pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei K. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) I. B. pareiškimo matyti, kad I. B. pareiškė, jog naikina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. patvirtintą jo sudarytą testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), I. B. visą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei kada beatsirastų, paliko savo vaikaitei K. B.. A. K. B. 2019 m. sausio 30 d. padavė (duomenys neskelbtini) notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus jos testatoriui – seneliui I. B.. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė M. M. paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) notaro biure 2019 m. sausio 30 d. buvo užvesta paveldėjimo byla po I. B. mirties ((duomenys neskelbtini)). Paveldimo turto pagal testamentą įpėdinė mirusiojo vaikaitė K. B..

Pagal 2019 m. vasario 12 d. testamento paskelbimo protokolą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė M. M. paskelbė testatoriaus I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paskelbime dalyvavo T. B., atstovaujanti pagal įgaliojimą L. B..

Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apibendrinus visus pateiktus duomenis ekspertizės metu buvo padaryta išvada, jog I. B. pasirašant (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo ir sudarant naują testamentą konstatuojama (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę I. B. pasirašant (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo ir sudarant naują testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Remiantis šia išvada (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. patvirtintas (duomenys neskelbtini) I. B. sudarytas testamentas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas asmens negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įrodynėti nereikia aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje, taip pat nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje sutapo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Taigi, šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. patvirtintas (duomenys neskelbtini) I. B. sudarytas testamentas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas asmens negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šioje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį šioje civilinėje byloje, todėl teismui juos pakartotinai vertinti nebereikia, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, 3 punktas). Ieškovas reikalavimą pripažinti kelia tų pačių aplinkybių pagrindu.

Iš visų surinktų įrodymų darytina išvada, jog I. B. pasirašant (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo konstatuojama (duomenys neskelbtini), todėl pagal savo psichikos būklę I. B. pasirašant (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl to yra pagrindas ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. patvirtintą (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, kaip sudarytą asmens negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Pripažinus, kad I. B. (duomenys neskelbtini) surašytas pareiškimas panaikinti testamentą yra pripažintas negaliojančiu, negali būti naikinamas (duomenys neskelbtini) testamentas, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), t. y. testamentas kaip galiojo, taip ir lieka galioti, todėl jo pripažinti ar kitais būdais jį įteisinti iš naujo nereikia.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia jo sumokėtą 113 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškovas taip pat pateikė 150 Eur advokato išlaidų įrodymą, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamas 150 Eur advokato išlaidų atlyginimas.

2020 m. liepos 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ieškovo L. B. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai, kol įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei M. M. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o tuo atveju jei atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šis paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas, areštuoti atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą paveldėtą turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, uždraudžiant jais disponuoti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 98 straipsniu, 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo L. B. (L. B.) ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. patvirtintą (duomenys neskelbtini) I. B. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, kaip sudarytą asmens negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Priteisti iš atsakovės K. B. ieškovo L. B. naudai 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. B. ieškovo L. B. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato išlaidų.

2020 m. liepos 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ieškovo L. B. prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, kol įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei M. M. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o tuo atveju jei atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šis paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas, areštuoti atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą paveldėtą turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, uždraudžiant jais disponuoti, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.