Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-297-662/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-05-13
Bylos Nr.: eA-297-662/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09008-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
Pareiškėjas: Vytauto Didžiojo universiteto
Atsakovas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Trečiasis asmuo: Daugiabučio

Kategorijos

14.5Kultūros paveldo apsauga

Administracinė byla Nr. eA-297-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09008-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 14.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vytauto Didžiojo universiteto skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir pareiškėjas, ir VDU) kreipėsi į teismą su 2023 m. spalio 19 d. skundu ir 2024 m. kovo 21 d. patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir atsakovas, ir Vertinimo taryba) 2023 m. rugsėjo 11 d. aktą Nr. KPD-SK-493 (toliau – ir Aktas); 2) įpareigoti KPD Vertinimo tarybą iš naujo įvertinti VDU 2022 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą dėl (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribu? patikslinimo, jas sumažinti R dalyje.

2. Pareiškėjas skundą ir patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad turto patikėjimo teise valdo (i) pastatą – VDU, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – mokslo, bendras plotas – 7 799,85 kv. m., (ii) pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – garažų, bendras plotas – 86,37 kv. m., (iii) kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (iv) kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (v) kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vi) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau visi statiniai kartu – ir Pastatai), o pareiškėjo turto patikėjimo teise valdomi Pastatai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Pareiškėjas nurodė, kad jo turto patikėjimo teise valdomi Pastatai yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtas – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, žemės sklypo plotas – 0,4303 ha, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VDU – panaudos sutarties pagrindu (toliau – ir Žemės sklypas), o VDU panaudos teise valdomas Žemės sklypas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

2.2. Pareiškėjas VDU 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. VDU-SR-407 „Dėl leidimo formuoti žemės sklypą“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), nurodydamas, kad pareiškėjas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis vykdo projektą „(duomenys neskelbtini)“, kurį įgyvendinant bus rekonstruojamos Žemės sklype esančių Pastatų, o tiksliau – patikėjimo teise valdomo mokslo paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos. Pareiškėjas nurodė, kad projektu siekiama modernizuoti esamą infrastruktūrą, sukuriant mokymosi aplinkas, kurios didintų studijų efektyvumą, gerintų studijų kokybę ir kt., taip pat teigė, jog projekto metu iš viso bus renovuotos ir pedagogų rengimui bei akademiniam personalui pritaikytos 7 200 kv. m erdvės iš 7 840 kv. m. Minėtame rašte pareiškėjas nurodė, kad padidėjus dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui, prašoma leisti formuoti žemės sklypą (buvo pridėta norimo suformuoti sklypo schema) didinant šalia VDU panaudos teise valdomo Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, taip pat buvo prašoma formuojant naują žemės sklypą numatyti servitutus pastatams, esantiems adresais: (duomenys neskelbtini).

2.3. Administracija 2022 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 70-2-1557 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo“ informavo pareiškėją, kad jo pateikta pasiūlymų schema nėra suderinta su KPD Kauno skyriumi (Kauno (duomenys neskelbtini) teritorijoje saugomos senosios posesijos). Taip pat rašte pažymėta, kad pasiūlymų schemoje nurodytas norimas prijungti žemės plotas (jo dalis) naudojama patekti iki gretimų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)), todėl, savivaldybės nuomone, yra tikslinga palikti privažiavimą iki jų valstybine žeme, kaip kelio valstybine žeme nuo (duomenys neskelbtini) tęstinį.

2.4. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. VDU-SR-445 „Dėl pasiūlymų schemos suderinimo“ kreipėsi į KPD, nurodydamas, kad Administracija 2022 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 70- 2-1557 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo“ informavo pareiškėją, jog pateikta pasiūlymų schema nėra suderinta su KPD Kauno skyriumi (Kauno (duomenys neskelbtini) teritorijoje saugomos senosios posesijos), todėl prašoma KPD suderinti teikiamą pasiūlymų schemą.

2.5. KPD Kauno teritorinis skyrius 2022 m. birželio 22 d. raštu Nr. (12.53-K)2K-2059 „Dėl pasiūlymų schemos formavimo ir pertvarkymo projektui rengti žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad pagal kompetenciją patikrinę pateiktą derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemą didinant šalia VDU panaudos teise valdomo Žemės sklypo plotą, schemos nederina ir išdėstė tokio sprendimo priežastis, pažymėdamas, jog pagrindinė schemos nederinimo priežastis yra ta, kad dalis planuojamo prijungti žeme?s ploto yra kultu?ros paveldo objekto – namo (adresas (duomenys neskelbtini), unikalus kodas Kultu?ros vertybiu? registre – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) teritorija, todėl KPD Kauno teritorinis skyrius, siekdamas išsaugoti kultu?ros paveldo objekto teritorijos vientisuma?, rekomendavo prie pertvarkomo žeme?s sklypo prijungti tik už kultu?ros paveldo objekto teritorijos ribu? esanc?ios žeme?s plota?.

2.6. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 „Dėl dalies teritorijos saugomoje kultūros paveldo vietovėje galimo panaudojimo“ kreipėsi į Kultūros paveldo centrą, nurodydamas, kad VDU panaudos teise valdomas Žeme?s sklypas, ribojasi su nesuformuotu žeme?s sklypu. Taigi, pareiškėjas, atsižvelgdamas į KPD Kauno teritorinio skyriaus rašte Nr. (12.53-K)2K-2059 pateiktas pastabas, prašė Kultūros paveldo centro i? Nekilnojamojo kultu?ros paveldo vertinimo tarybu? darbotvarke? i?traukti klausimo svarstyma? de?l valstybe?s saugomo kultu?ros paveldo objekto teritorijos ribos pakeitimo pagal rašto priede Nr. 1 pateiktas schemas. Pareiškėjas akcentavo, kad dabartine? kultu?ros paveldo objekto teritorija pažyme?ta 1 schemoje, jam siu?loma pakoreguota teritorija nurodyta 2 schemoje, o 3 schemoje pateikiamos naujai formuojamo žeme?s sklypo ribos.

2.7. KPD 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. (13.24E)2-72 „Dėl namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), duomenų kultūros vertybių registre tikslinimo“ informavo pareiškėją ir Kultūros paveldo centrą, kad Žeme?s sklypas bei planuojamas prijungti žeme?s plotas patenka i? valstybe?s saugoma? kultu?ros paveldo vietove? – Kauno miesto istorine? dali?, vad. (duomenys neskelbtini) (u. k. (duomenys neskelbtini)), kurios vertingosios savybe?s nustatytos Vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. aktu Nr. KPD-SK-229, be to, namo paveldosauginis statusas taip pat valstybe?s saugomas, o jam vertingosios savybe?s, regioninis reikšmingumo lygmuo nustatyti Pirmosios nekilnojamojo kultu?ros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuriuo buvo apibre?žtos ir kultu?ros paveldo objekto teritorijos ribos, atsižvelgus i? greta esanc?iu? suformuotu? žeme?s sklypu? ribas. Žeme?s sklypas Namui nesuformuotas, o Kultu?ros paveldo objekto istorine? valda (posesija), remiantis 1934 m. Kauno (duomenys neskelbtini) geodeziniu? matavimu? plano fragmentu, yra pakitusi (sumažinta) ir tik nedidele? buvusios valdos dalis likusi apibre?žtoje kultu?ros paveldo objekto teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, de?l nekilnojamu?ju? kultu?ros vertybiu? apskaitos duomenu? tikslinimo, teritorijos ribu? apibre?žimo regioninio reikšmingumo lygmens objektams sprendimus priima KPD sudaryta Nekilnojamojo kultu?ros paveldo vertinimo taryba. Atsižvelgus i? KPD Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. birželio 21 d. rašta? Nr. LRK-96(1.32-K) „De?l kultu?ros paveldo objekto – Namo duomenu? patikslinimo Kultu?ros vertybiu? registre“, kuriame buvo prašoma, esant pagrindui, patikslinti mine?to kultu?ros paveldo objekto – Namo teritorijos ribas, taip pat i? tai, jog Namo apskaitos duomenis tikslinga patikslinti, atsižvelgus i? nuo 2007 m., kai buvo rengtas nekilnojamojo kultu?ros paveldo vertinimo tarybos akto projektas, pasikeitusius kultu?ros paveldo apskaita? reglamentuojanc?iu? teise?s aktu? reikalavimus, prašyta Kultu?ros paveldo centro parengti nekilnojamojo kultu?ros paveldo vertinimo tarybos akto projekta?, reikalinga? Vertinimo tarybai sprendimui priimti de?l Namo duomenu? Kultu?ros vertybiu? registre tikslinimo, taip pat prašyta i?vertinti kreipimesi išde?stytus argumentus de?l Namui apibre?žtu? teritorijos ribu? patikslinimo, ir esant pagrindui, parengti apibre?žtu? teritorijos ribu? plano projekta? arba pateikti Kultu?ros paveldo centro išvada?. Vertinimo tarybos Aktu buvo patikslinti duomenys Kultu?ros vertybiu? registre de?l (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktas prašymas patikslinti (duomenys neskelbtini) namo apibre?žtas teritorijos ribas jas sumažinant nebuvo tenkintas, nors minėtame akte to tiesiogiai nebuvo nurodyta.

2.8. KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (13-24E)2-1693 „Dėl (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenu? kultu?ros vertybiu? registre patikslinimo“, nurodė pareiškėjui, kad Vertinimo taryba 2023 m. rugsėjo 11 d. pose?dyje svarstė nekilnojamojo kultu?ros paveldo vertinimo tarybos akto projektą de?l (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), duomenu? Kultu?ros vertybiu? registre tikslinimo. Taip pat nurodė, kad rengiant akto projekta? buvo i?vertintas VDU 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktas prašymas de?l (duomenys neskelbtini) namo apibre?žtu? teritorijos ribu? patikslinimo, jas sumažinti R dalyje de?l planu? teritorijoje formuoti žeme?s sklypa? automobiliu? stove?jimo aikštelei. Vertinimo taryba pose?dyje (Vertinimo tarybos 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio protokolas Nr. VT3-23 (toliau – ir Protokolas)) nutare?: ,,Patikslinti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultu?ros vertybiu? registre, patikslinant vertinga?sias savybes bei apibre?žtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V puse?se sutapdinant su greta esanc?iu? suformuotu? žeme?s sklypu? ribomis; patikslinant objekto pavadinima? i? ,,(duomenys neskelbtini) namas”. Priimto sprendimo motyvas – ne?ra argumentu? keisti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibre?žtas teritorijos ribas – istorine?s sklypo ribos, kuriomis galima bu?tu? remtis keic?iant ribas, ne?ra išlike?. Kultu?ros paveldo objekto teritorija apibre?žta remiantis galiojanc?iomis teise?s aktu? nuostatomis: ,,Kultu?ros paveldo objekto teritorijos ir kultu?ros paveldo vietove?s ribos apibre?žiamos remiantis istoriniu? ir kitu? tyrimu? duomenimis, taip, kad sutaptu? su esamu? sklypu? ar ju? daliu?, kurie yra daiktine?s teise?s objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamu?ju? daiktu?, gamtiniu? ar antropogeniniu? elementu? ribomis“, kaip numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnis bei, kaip nurodo Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo 25 punktas“.

2.9. Pareiškėjas teigė, kad Vertinimo tarybos Aktas – administracinis sprendimas (individualus administracinis aktas), o jį priimdama Vertinimo taryba veikė kaip viešojo administravimo subjektas, taigi, kadangi Vertinimo tarybos Aktas yra administracinis sprendimas (individualus administracinis aktas), todėl jis privalo atitikti teisės aktų, įskaitant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas, įvertinęs ginčijamą Aktą, tvirtino, kad nors jis buvo pildytas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintą formą, tačiau jame neatskleisti 2023 m. rugsėjo 11 d. Vertinimo tarybos posėdyje nurodyti motyvai (jų visai nėra), konkrečiai nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas, o ginčijamo Akto turinys neleidžia suprasti, koks yra Vertinimo tarybos sprendimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Pareiškėjui nepavyko rasti KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (13-24E)2-1693 nurodyto Vertinimo tarybos Protokolo, tačiau 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (13-24E)2-1693 nurodytas Vertinimo tarybos sprendimas ir priimto sprendimo motyvas niekaip nekoreliuoja su skundžiamo Vertinimo tarybos Akto turiniu. Taigi, pareiškėjas vertino, kad nurodyti skundžiamo Vertinimo tarybos Akto trūkumai yra esminiai, pažeidžiantys pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl Aktas neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, dėl ko yra naikintinas, o Vertinimo taryba įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. VDU-SR-1042 de?l (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibre?žtu? teritorijos ribu? patikslinimo, jas sumažinti R dalyje.

2.10. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijos ribų pakeitimas jas sumažinant rytinėje pusėje ir naujo žemės sklypo suformavimas nedarys neigiamo poveikio materialinei, istorinei ir kultu?rinei vietove?s aplinkai. Kaip nurodyta 2022 m. birželio 22 d. KPD Kauno teritorinio skyriaus rašte Nr. (12.53-K)2K-2059, ginčo teritorijoje, kurioje numatoma formuoti žeme?s sklypa?, šiuo metu jau yra pakitusi urbanistine? struktu?ra, vietove?s plano struktu?ros valdu? (posesiju?) struktu?ra ne?ra išlikusi, o istoriniu? sklypu? ribos yra suardytos ir ju? atkurti de?l esamo užstatymo nėra galimybe?s, pastato, esanc?io adresu: (duomenys neskelbtini), apskaitos duomenys Kultu?ros vertybiu? registre neatitinka šiuo metu galiojanc?iu? teise?s aktu? reikalavimu? apskaitos dokumentams rengti. Be to, kaip matyti iš 1934 m. Kauno miesto geodeziniu? matavimu? plano fragmento, kuris buvo pareiškėjui pateiktas, kaip KPD Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. birželio 22 d. rašto Nr. (12.53-K)2K-2059 priedas, (duomenys neskelbtini) namui numatytos teritorijos riba praeityje sutapo su namo rytine siena. Taigi, pareiškėjas nurodė, kad jo formuojamas naujas žemės sklypas neture?s poveikio (duomenys neskelbtini) namo funkcionalumui, kultu?rinei vertei ir šiuo metu greta gyvenančių gyventoju? interesams, nes ribojasi tik rytine? namo dalis, kurioje ne?ra langu?, o teritorija prie namo sienos, namo gyventoju? ne?ra naudojama. Be to, pakeista saugomo kultu?ros paveldo objekto teritorijos riba ir suformuotas žeme?s sklypas nepadarys naikinanc?ios ar bet kokios kitos žalos kultu?ros vertybe?ms ir (ar) ju? vertingosioms savybe?ms, nekilnojamu?ju? kultu?ros vertybiu? ir ju? aplinkos autentiškumui, istorinei vietai, vietove?s aplinkai. Pareiškėjo formuojamame žeme?s sklype i?rengta aikštele? bu?tu? naudojama viešajam interesui ir visuomene?s naudai, o jeigu (duomenys neskelbtini) namo teritorijos riba būtų pakeista ją sumažinant rytinėje dalyje ir pareiškėjo pageidaujamas suformuoti žemės sklypas būtų prijungtas prie VDU panaudos teise valdomo Žemės sklypo, toks žemės sklypas būtų skirtas ne tik VDU Pedagogu? rengimo centro pastato eksploatavimui. Pareiškėjas teigė, kad netoli šios vietos yra i?siku?re?s VDU rektoratas ir kiti stambu?s VDU priklausantys pastatai, taigi, įrengus automobiliu? stove?jimo aikštele?, ja gale?tu? naudotis VDU darbuotojai, mokslininkai, studentai, universiteto svec?iai, i?vairiu? universiteto ir kitu? visuomenei svarbiu? renginiu? dalyviai, be to, aikštele?s i?rengimas iš dalies priside?tu? ir prie automobiliu? stove?jimo vietu? tru?kumo Kauno miesto centre mažinimo. Įvertinęs tai, kad istorinės sklypo ribos yra suardytos, nėra išlikusios ir jų atkurti dėl esamo užstatymo nėra galimybės, pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog namo teritorijos ribos pakeitimas ją sumažinant iš rytinės pusės dėl to nepadarys neigiamo poveikio materialinei, istorinei ir kultūrinei vietovės aplinkai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vertinimo taryba atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palaikė 2023 m. lapkričio 15 d. atsiliepimo Nr. VT1 argumentus. Vertinimo taryba atsiliepimą į patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, o Kultūros vertybių registro duomenys (nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktai ir jų priedai), vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje.

3.2. Kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) namo – teritorijos dalies (teritorijos rytinėje (R) pusėje), kuri yra ginčo dalykas (pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. VDU-SR-1042 dėl kultūros paveldo objekto teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinti rytų (R) dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei), ribos Vertinimo tarybos Aktu nebuvo keičiamos. Kultūros paveldo centras 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. (6.1)2-148 KPD pateikė nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, o Kultūros paveldo centras minėtame rašte nurodė, kad „namo teritorijos ribos P ir R dalyse keisti nesiūlomos. Š ir V pusėje siūloma tikslinti remiantis Nekilnojamojo turto registre esančių sklypų ribomis“. Vertinimo taryba 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdyje nutarė: „Patikslinti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes bei apibrėžtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, S ir V pusėse sutapdinant su greta esančių suformuotų žemės sklypų ribomis; patikslinant objekto pavadinimą į ,,(duomenys neskelbtini) namas“. Priimto sprendimo motyvas: nėra argumentų keisti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtas teritorijos ribas – istorinės sklypo ribos, kuriomis galima būtų remtis keičiant ribas, nėra išlikę“. Taigi, kultūros paveldo objekto teritorijos riba rytų (R) pusėje Vertinimo tarybos Aktu nebuvo keista. Sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. VDU-SR-1042 buvo priimtas ne Vertinimo tarybos Aktu, bet Vertinimo tarybos Protokolu, kurio išrašo 2 lape pažymėta, kad: „Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą (toliau - akto projektas) dėl (duomenys neskelbtini) namo (toliau – Namas) (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo pakartotinai pristatė L. L. (toliau - Pranešėja). Akto projektu siūloma patikslinti (duomenys neskelbtini) namo duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes bei patikslinant teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse siūloma tikslinti atsižvelgiant į greta esančių Nekilnojamojo turto registre suformuotų sklypų ribomis, o P ir R pusėse ribų tikslinti nesiūloma. Taip pat redakciškai tikslintas akto projektas atsižvelgiant į dabartinius akto projekto pildymo aprašo reikalavimus. Kai kurios vertingųjų savybių formuluotės patikslintos, papildyta „architektūrinio sprendimo visuma“. Siūloma keisti objekto pavadinimą iš „Namas“ į „(duomenys neskelbtini) namas“. Papildyta ikonografinė medžiaga bei istorinė dalis faktu „šiame name 1948-1957 m. gyveno M. L.-(duomenys neskelbtini)“. Vertinimo taryba nusprendė vertingąją savybę „medinė stogo gegninė konstrukcija“ išbraukti. Toliau posėdžio dalyviai diskutavo dėl VDU siūlymo Namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtas teritorijos ribas sumažinti R pusėje“. Taigi, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai), 34 punktu, Kultūros vertybių registro tvarkytojui KPD buvo perduotas Vertinimo tarybos Protokolas.

Šalies argumentai

3.3. Pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą dėl kultūros paveldo objekto, (duomenys neskelbtini) namo, apibrėžtų teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinti rytų (R) dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei, priimtas Vertinimo tarybos sprendimas teritorijos ribų rytų (R) dalyje nekeisti buvo įformintas Vertinimo tarybos Protokolu (Pavyzdinių nuostatų 5.8 p.; 33 p.), o ne byloje pilna apimtimi skundžiamu Vertinimo tarybos Aktu. Taigi, (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Vertinimo tarybos Aktu nebuvo keičiamos, o kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Be to, Vertinimo tarybos nutarimas „Patikslinti (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes, išbraukiant vertingąją savybę „medinė stogo gegninė konstrukcija“ bei apibrėžtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse sutapdinant su greta esančių suformuotų žemės sklypų ribomis; patikslinant objekto pavadinimą į „(duomenys neskelbtini) namas“ (Vertinimo tarybos Protokolo išrašo 3 lapas) buvo įformintas Vertinimo tarybos Aktu (Pavyzdinių nuostatų 5.1 p., 5.5 p., 33 p.), nes jis susijęs su kultūros paveldo objekto pavadinimo, vertingųjų savybių patikslinimu bei 2008 m. apibrėžtos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos tikslinimu.

3.4. Apie Vertinimo tarybos Protokolą pareiškėjas buvo informuotas KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (13.24 E)2-1693. KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštą pareiškėjas gavo, nes pats kartu su skundu jį pateikė teismui. Nors rašto pabaigoje yra nurodyta, jog esant klausimų jam informaciją suteiks KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistė, tačiau pareiškėjas ar jo atstovas dėl minėto Protokolo į KPD nesikreipė bei jo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu teismui neskundė.

Atsiliepimas

3.5. Atsakovas teigė, kad patikslintame skunde niekaip nepagrįsta, kaip pilna apimtimi prašomas panaikinti Vertinimo tarybos Aktas, yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia. Pasak atsakovo, (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies (teritorijos rytinėje (R) pusėje), kuri yra ginčo dalykas (pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. VDU-SR-1042), ribos Vertinimo tarybos Aktu apskritai nebuvo keičiamos – sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. VDU-SR-1042 buvo priimtas ne Vertinimo tarybos Aktu, bet Vertinimo tarybos Protokolu. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nepagrindė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, teisinių pasekmių, kurias sukėlė skundžiamas Vertinimo tarybos Aktas, kuriuo, kaip paaiškinta, nebuvo keičiama kultūros paveldo objekto teritorijos riba R dalyje, todėl patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Vertinimo tarybos Aktą visa apimtimi neatitinka nei logikos, nei teisingumo principo, be to, Vertinimo tarybos Akto 7 punkte yra nurodytos kultūros paveldo objekto – namo, (duomenys neskelbtini), vertingosios savybės: tūris, aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinis sprendimas, konstrukcijos, vidaus dekoras su šių vertingųjų savybių apibūdinimais, kurios, akivaizdu, nėra niekaip susijusios su pareiškėjo interesais.

3.6. Atsakovas pažymėjo, kad pastatą – Vytauto Didžiojo universitetą, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas valdo turto patikėjimo teise (pastato savininkas – Lietuvos Respublika). Žemės sklypą, kuriame yra universiteto pastatas, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pareiškėjas – panaudos sutarties pagrindu (žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika). Kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) namo – teritorija yra laisvoje valstybinėje žemėje, žemės sklypas Namui, (duomenys neskelbtini), nesuformuotas. Iš VDU Turto valdymo skyriaus vadovo 2023 m. rugsėjo 7 d. el. paštu Vertinimo tarybos sekretorei pateiktos preliminarios teritorijos schemos matyti, jog pareiškėjas jau dabar turi galimybę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjo panaudos teise valdomame žemės sklype. Atsakovas tvirtino, kad nagrinėjamu atveju svarbus viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms (NKPAĮ 1 str. 1 d.). Pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde niekaip nepagrindė, kaip Vertinimo tarybos Aktas, kuriuo net nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo Nr. VDU-SR-1042, susijęs su jo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias ir kaip konkrečiai pareiškėjo teises pažeidžia Aktu įformintas kultūros paveldo objekto teritorijos ribos pokytis ne rytų (R), bet šiaurės (Š) ir vakarų (V), pusėje. Kaip matyti iš 2008 m. Apibrėžtų teritorijos ribų plano (KPD 2024 m. kovo 13 d. rašto Nr. TS-34-(3.28 E)) ir 2023 m. Apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano, kultūros paveldo objekto teritorija šiaurės (Š) ir vakarų (V) pusėje patikslinta iš 0,07 ha į 712 kv. m, t. y. 12 kv. m.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo KPD atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palaikė atsakovo 2024 m. balandžio 9 d. atsiliepime Nr. VT3 išdėstytus argumentus. KPD atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (13.24 E)2-1693 pareiškėją informavo, jog apie Vertinimo tarybos Protokolą, o vadovaujantis Kultūros vertybių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053, 9 punktu, Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaiga yra KPD, kuris Aktą registravo Kultūros vertybių registre, kurio duomenys (Aktas ir jo priedai), vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje.

4.2. Nors skunde pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Aktas neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, VAĮ, tačiau pagal Pavyzdinių nuostatų 33 punktą vertinimo tarybų sprendimai įforminami vertinimo tarybų aktais, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, todėl Aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jis parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo reikalavimais, atitinka formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, Aktas priimtas remiantis NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje, Pavyzdiniuose nuostatuose nustatyta procedūra, Akte yra nurodyta jo apskundimo tvarka (Akto 16 p.), be to, Vertinimo tarybos sprendimo motyvai bei pagrindimas teisės aktų nuostatomis yra pateikti Vertinimo tarybos Protokolo išraše, o pagal Pavyzdinių nuostatų 35 punktą, posėdžio protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Pasak KPD, pagal Pavyzdinių nuostatų 35.5 papunktį protokole nurodomas priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai, atskirosios vertinimo tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše (toliau – ir Kriterijų aprašas) nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, balsavimo rezultatai ir jų pagrindimas bei informacija apie tyrimus, kuriais nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumas, taigi, KPD nuomone, Vertinimo tarybos Protokolas minėtą reikalavimą atitinka. Reikalavimo prie vertinimo tarybos aktų pridėti subjektų kreipimųsi nenumato nei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. ĮV-446, kuriuo patvirtinta akto forma, nei Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo, patvirtinto KPD direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230, 7 punktas.

4.3. Vertinimo tarybos 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdyje dalyvavo trys pareiškėjo atstovai (Vytauto Didžiojo universiteto Turto valdymo skyriaus vadovas, atstovas, Turto valdymo skyriaus vyr. specialistas), posėdžio metu pasisakė VDU Turto valdymo skyriaus vadovas, Vertinimo tarybos sekretorė ekrane pasidalino VDU Turto valdymo skyriaus vadovo 2023 m. rugsėjo 7 d. el. paštu atsiųsta preliminaria formuojamo sklypo schema. Pagal KPD sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatų, patvirtintų KPD direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. Į- 279, 37 punktą su KPD sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžių garso įrašais, posėdžių medžiaga ir kitais vertinimo tarybų veiklos dokumentais, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, galima susipažinti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka, o susipažinimą organizuoja ir dokumentų kopijas / išrašus teikia KPD skyrius, kuriame yra šie dokumentai. Vadovaujantis KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veiklos organizavimo, koordinavimo ir sprendimų kontrolės metodikos aprašo, patvirtinto KPD direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. Į-82, 41 punktu, su KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžių protokolais ir posėdžių garso įrašais susipažinti, gauti protokolų išrašus ir garso įrašų kopijas gali asmenys, pateikę motyvuotą prašymą raštu. Prašymas turi atitikti reikalavimus, nustatytus Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Motyvuotame prašyme turi būti nurodytas susipažinimo su KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolu ar protokolo išrašo gavimo, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar jo kopijos gavimo tikslas. Taigi, KPD sudaromų vertinimo tarybų protokolai suinteresuotiems asmenims yra teikiami pagal jų motyvuotą prašymą raštu, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio prašymo KPD nepateikė.

4.4. Pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ir kaip konkrečiai pažeidžia skundžiamas Aktas. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, pastatą – Vytauto Didžiojo universitetą, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas valdo turto patikėjimo teise (pastato savininkas – Lietuvos Respublika). Žemės sklypą, kuriame yra universiteto pastatas, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pareiškėjas – panaudos sutarties pagrindu (žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika). Kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) namo – teritorija yra laisvoje valstybinėje žemėje, žemės sklypas Namui, (duomenys neskelbtini), nesuformuotas, o iš VDU Turto valdymo skyriaus vadovo 2023 m. rugsėjo 7 d. el. paštu Vertinimo tarybos sekretorei pateiktos preliminarios teritorijos schemos matyti, jog pareiškėjas jau dabar turi galimybę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjo panaudos teise valdomame žemės sklype.

4.5. KPD teigė, kad nagrinėjamu atveju svarbus viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kratoms. Kaip buvo užfiksuota Vertinimo tarybos Protokole, Vertinimo tarybos pirmininkas pasisakė, kad istorinių sklypo ribų neišliko, todėl (duomenys neskelbtini) namas yra labai „suvaržytas” ir netenka erdvės, reikalingo ploto namo naudojimui ir priežiūrai, kaip ir numato Kriterijų aprašo 25 punktas, be to, namas neturi daug erdvės jo tvarkymui, medžiagų sandėliavimui ir pan., o Kauno miesto centre dabar yra nemažai aikštelių automobiliams. Vertinimo tarybos narė papildė, kad požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra po (duomenys neskelbtini) aikšte, taip pat prie „(duomenys neskelbtini)“.

4.6. KPD tvirtino, kad sprendimo priėmimo motyvai nėra dėstomi Akto formoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, nes jie įvardinti vertinimo tarybų posėdžių protokoluose ir garso įrašuose, todėl Aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. Aktas parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo reikalavimais, atitinka formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, Aktas priimtas remiantis NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje, Pavyzdiniuose nuostatuose nustatyta procedūra, Akte yra nurodyta jo apskundimo tvarka (Akto 16 p.), be to, Vertinimo tarybos sprendimo motyvai bei pagrindimas teisės aktų nuostatomis yra pateikti Vertinimo tarybos Protokolo išraše, o (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Aktu nebuvo keičiamos. Pasak KPD, Kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

5.1. 2022 m. gegužės 6 d. pareiškėjas raštu Nr. VDU-SR-407 kreipėsi į Administraciją, prašydamas leisti formuoti žemės sklypą didinant šalia pareiškėjo panaudos teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, taip pat raštu buvo prašoma formuojant naują žemės sklypą numatyti servitutus pastatams, esantiems adresais: (duomenys neskelbtini). Administracija 2022 m. gegužės 18 raštu Nr. 70-2-1557 informavo pareiškėją, kad jo pateikta pasiūlymų schema nėra suderinta su KPD Kauno skyriumi (Kauno (duomenys neskelbtini) teritorijoje saugomos senosios posesijos). Rašte taip pat buvo nurodyta, kad pasiūlymų schemoje nurodytas norimas prijungti žemės plotas (jo dalis) naudojama patekti iki gretimų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) ir, Kauno miesto savivaldybės nuomone, yra tikslinga palikti privažiavimą iki jų valstybine žeme, kaip kelio valstybine žeme nuo (duomenys neskelbtini) tęstinį. KPD Kauno teritorinis skyrius 2022 m. birželio 22 d. raštu Nr. (12.53-K)2K-2059 informavo pareiškėją, kad pagal kompetenciją patikrinę pateiktą derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemą didinant šalia pareiškėjo panaudos teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), plotą, schemos nederina, nes dalis planuojamo prijungti žemės ploto yra kultūros paveldo objekto – Namo teritorija. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 kreipėsi į Kultūros paveldo centrą su prašymu į nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų darbotvarkę įtraukti klausimo svarstymą dėl valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritorijos ribos pakeitimo pagal pateikiamas schemas, t. y. (duomenys neskelbtini) namo, adresu (duomenys neskelbtini), apibrėžtas teritorijos ribas sumažinant rytinėje dalyje. KPD Vertinimo tarybos Aktu buvo patikslinti duomenys Kultūros vertybių registre dėl (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktas prašymas patikslinti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtas teritorijos ribas jas sumažinant nebuvo tenkintas.

5.2. Kadangi Aktas atitinka šiam sprendimui keliamus reikalavimus, kurie, kaip buvo nurodyta, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV- 446 ,,Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“, todėl Kauno miesto savivaldybė teigė, jog nėra pagrindo naikinti šį Aktą. Be to, Kauno miesto savivaldybė akcentavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju, nesant istorinių ir kitų tyrimų duomenų, vien tik subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas neturėtų būti pagrindas tikslinti kultūros paveldo objekto vietovės ribas.

II.

6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Vertinimo tarybos sudėtis patvirtinta KPD direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. Į-177 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudarymo“ ir ją sudaro 7 nariai, o vadovaujantis Pavyzdinių nuostatų 34 punktu, Kultūros vertybių registro tvarkytojui KPD buvo perduotas Vertinimo tarybos Protokolo išrašas, kuriame nurodyta, jog sprendimai priimti vadovaujantis Kriterijų aprašo reikalavimais, motyvai nurodyti garso įraše, taip pat posėdžio skaitmeninis garso įrašas perkeltas į kompiuterinę laikmeną ir yra šio Protokolo sudėtinė dalis.

8. Teismas akcentavo, kaip nurodyta Vertinimo tarybos Protokolo išrašo 2 lape, „Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo pakartotinai pristatė pranešėja. Akto projektu siūloma patikslinti (duomenys neskelbtini) namo duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes bei patikslinant teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse siūloma tikslinti atsižvelgiant į greta esančių Nekilnojamojo turto registre suformuotų sklypų ribomis, o P ir R pusėse ribų tikslinti nesiūloma. Taip pat redakciškai tikslintas akto projektas atsižvelgiant į dabartinius akto projekto pildymo aprašo reikalavimus. Kai kurios vertingųjų savybių formuluotės patikslintos, papildyta „architektūrinio sprendimo visuma“. Siūloma keisti objekto pavadinimą iš „Namas“ į „(duomenys neskelbtini) namas“. Papildyta ikonografinė medžiaga bei istorinė dalis faktu „šiame name 1948-1957 m. gyveno M. L.-(duomenys neskelbtini)“. Vertinimo taryba nusprendė vertingąją savybę „medinė stogo gegninė konstrukcija“ išbraukti. Toliau posėdžio dalyviai diskutavo dėl VDU siūlymo Namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtas teritorijos ribas sumažinti R pusėje“.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Pavyzdinių nuostatų 34 punktu, Kultūros vertybių registro tvarkytojui KPD buvo perduotas Vertinimo tarybos Protokolas, o vadovaudamasis NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalimi, KPD Vertinimo tarybos 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio nutarimus 2023 m. rugsėjo 20 d. paskelbė KPD tinklalapyje.

Šalies argumentai

10. Teismas sprendė, kad pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą dėl kultūros paveldo objekto, (duomenys neskelbtini) namo, apibrėžtų teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinti rytų (R) dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei, priimtas Vertinimo tarybos sprendimas teritorijos ribų rytų (R) dalyje nekeisti buvo įformintas Vertinimo tarybos Protokolu (Pavyzdinių nuostatų 5.8 p., 33 p.), ne byloje pilna apimtimi skundžiamu Vertinimo tarybos Aktu, tačiau (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Vertinimo tarybos Aktu nebuvo keičiamos, o Kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. 05-13 aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas vertino, kad Vertinimo tarybos nutarimas „patikslinti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes, išbraukiant vertingąją savybę „medinė stogo gegninė konstrukcija“ bei apibrėžtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse sutapdinant su greta esančių suformuotų žemės sklypų ribomis; patikslinant objekto pavadinimą į „(duomenys neskelbtini) namas““ (Vertinimo tarybos Protokolo išrašo 3 lapas) buvo įformintas Vertinimo tarybos Aktu (Pavyzdinių nuostatų 5.1 p., 5.5 p., 33 p.), nes jis susijęs su kultūros paveldo objekto pavadinimo, vertingųjų savybių patikslinimu bei 2008 m. apibrėžtos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos tikslinimu.

12. Teismas nurodė, kad KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (13.24 E)2-1693 pareiškėją informavo, jog „2023-09-11 Vertinimo tarybos posėdyje buvo svarstomas Akto projektas dėl (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo. Rengiant Akto projektą buvo įvertintas Vytauto Didžiojo universiteto 2022-12-19 raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktas prašymas dėl (duomenys neskelbtini) namo apibrėžtų teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinti R dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei. Vertinimo tarybos posėdyje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto atstovai. Vertinimo taryba posėdyje (protokolo Nr. VT3-23) nutarė: „Patikslinti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes bei apibrėžtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse sutapdinant su greta esančių suformuotų žemės sklypų ribomis; patikslinant objekto pavadinimą į „(duomenys neskelbtini) namas“. Priimto sprendimo motyvas: nėra argumentų keisti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtas teritorijos ribas - istorinės sklypo ribos, kuriomis galima būtų remtis keičiant ribas, nėra išlikę. Kultūros paveldo objekto teritorija yra apibrėžta remiantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis: „Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis“, kaip numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnis bei kaip nurodo Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo 25 punktas: „Objekto teritorijos ir apsaugos zonos ar vietovės ribos apibrėžiamos, vadovaujantis įstatymo 11 straipsniu, jas pagrindžiant atliktais tyrimais ir analize, atsižvelgiant į objekto ar vietovės užimamą plotą, istorines valdos ar teritorijos ribas, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes, vientisumo išsaugojimui ir naudojimui reikalingą plotą“. Taigi, teismas darė išvadą, kad apie Vertinimo tarybos Protokolą pareiškėjas buvo informuotas KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (13.24 E)2-1693, kurį pareiškėjas gavo, nes pats kartu su skundu jį pateikė teismui, be to, nors rašto pabaigoje nurodyta, jog „esant klausimų Jums informaciją suteiks Departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistė A. U., tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas ar jo atstovas dėl minėto Protokolo į KPD nesikreipė bei jo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu teismui neskundė.

13. Teismas pažymėjo, kad KPD sudaromų vertinimo tarybų protokolai suinteresuotiems asmenims yra teikiami pagal jų motyvuotą prašymą raštu, nurodant susipažinimo su KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolu ar protokolo išrašo gavimo tikslą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas ar jo atstovas tokio prašymo KPD neteikė.

14. Teismas akcentavo, kad patikslintas skundas yra grindžiamas tuo, jog pareiškėjo įsitikinimu, visas Vertinimo tarybos Aktas yra neteisėtas (nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų normomis ir kt.), todėl naikintinas visa apimtimi skunde nurodytais motyvais, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame skunde niekaip nepagrįsta, kaip pilna apimtimi prašomas panaikinti Vertinimo tarybos Aktas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies (teritorijos rytinėje (R) pusėje), kuri yra ginčo dalykas (pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. VDU-SR-1042), ribos Vertinimo tarybos Aktu apskritai nebuvo keičiamos – sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. VDU-SR-1042 buvo priimtas ne Vertinimo tarybos Aktu, bet Vertinimo tarybos Protokolu, o tokias išvadas padarė ir byloje dalyvaujančios šalys (atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys) su kuriomis sutinka ir bylą nagrinėjęs teismas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nepagrindė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, teisinių pasekmių, kurias sukėlė skundžiamas Vertinimo tarybos Aktas, kuriuo, kaip paaiškinta, nebuvo keičiama kultūros paveldo objekto teritorijos riba R dalyje. Todėl teismas sprendė, kad patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Vertinimo tarybos Aktą visa apimtimi neatitinka teisingumo principo, be to, akcentavo, jog Vertinimo tarybos Akto 7 punkte yra nurodytos kultūros paveldo objekto – Namo, (duomenys neskelbtini), vertingosios savybės: tūris, aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinis sprendimas, konstrukcijos, vidaus dekoras su šių vertingųjų savybių apibūdinimais, kurios, akivaizdu, nėra niekaip susijusios su pareiškėjo interesais.

16. Teismas pažymėjo, kad kaip nurodė pats pareiškėjas, pastatą – Vytauto Didžiojo universitetą, (duomenys neskelbtini), jis valdo turto patikėjimo teise (pastato savininkas – Lietuvos Respublika). Žemės sklypą, kuriame yra universiteto pastatas, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pareiškėjas – panaudos sutarties pagrindu (žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika); Kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) namo – teritorija yra laisvoje valstybinėje žemėje; žemės sklypas Namui, (duomenys neskelbtini), nesuformuotas. Teismas nurodė, kad iš VDU Turto valdymo skyriaus vadovo 2023 m. rugsėjo 7 d. el. paštu Vertinimo tarybos sekretorei pateiktos preliminarios teritorijos schemos matyti, jog pareiškėjas jau dabar turi galimybę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjo panaudos teise valdomame žemės sklype, o nagrinėjamu atveju svarbus viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kratoms (NKPAĮ 1 str. 1 d.). Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime konstatavo, jog kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija, o pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, aplinka ir kultūros paveldas yra vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde niekaip nepagrindė, kaip Vertinimo tarybos Aktas, kuriuo net nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo Nr. VDU-SR-1042, susijęs su jo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias ir kaip konkrečiai pareiškėjo teises pažeidžia Aktu įformintas kultūros paveldo objekto teritorijos ribos pokytis ne rytų (R), bet šiaurės (Š) ir vakarų (V), pusėje. Be to, teismas nurodė, kad iš 2008 m. Apibrėžtų teritorijos ribų plano ir 2023 m. Apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano, matyti, jog kultūros paveldo objekto teritorija šiaurės (Š) ir vakarų (V) pusėje patikslinta iš 0,07 ha į 712 kv. m, t. y. 12 kv. m.

17. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai nėra dėstomi Akto formoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, tačiau jie įvardinami vertinimo tarybos posėdžių protokoluose ir garso įrašuose. Todėl, priešingai nei skunde teigė pareiškėjas, Aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. Aktas parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo reikalavimais, atitinka formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, Aktas priimtas remiantis NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje, Pavyzdiniuose nuostatuose nustatyta procedūra, Akte yra nurodyta jo apskundimo tvarka (Akto 16 p.), be to, Vertinimo tarybos sprendimo motyvai, pagrindimas teisės aktų normomis yra pateikti Vertinimo tarybos Protokolo išraše. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neaišku, kaip turėtų būti įgyvendintas skundo reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo, kadangi pareiškėjas siekia, jog būtų pakeistos (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtos teritorijos ribos jas sumažinant rytinėje dalyje, nors (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Aktu nebuvo keičiamos, tačiau Kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.

Šalies argumentai

18. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti KPD Vertinimo tarybą iš naujo įvertinti VDU 2022 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą dėl (duomenys neskelbtini) namo apibrėžtų teritorijos ribu? patikslinimo, jas sumažinti R dalyje, nurodė, jog minėtas reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl nustačius, jog skundžiamas administracinis Aktas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ir antrąjį skundo reikalavimą, juo labiau, kad teismas nustatė jog (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Aktu nebuvo keičiamos. Teismas dar kartą akcentavo, kad kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, todėl tokiu būdu skundas atmestinas visoje apimtyje.

19. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismas nurodė, kad pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurią pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje suformulavo du savarankiškus reikalavimus, t. y. panaikinti Vertinimo tarybos Aktą, kadangi juo buvo netenkintas pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. VDU-SR-1042 suformuluotas prašymas ir įpareigoti Vertinimo tarybą iš naujo įvertinti VDU 2022 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą de?l (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibre?žtu? teritorijos ribu? patikslinimo, jas sumažinti R dalyje. Pareiškėjas pirmąjį savarankišką reikalavimą suformulavo atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-431/2009). Nors šioje byloje ginčytas Vertinimo tarybos Aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, t. y. administracinis aktas, ginčas dėl kurio panaikinimo priskiriamas administracinių teismų kompetencijai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies (teritorijos rytinėje (R) pusėje), kuri yra ginčo dalykas (pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. VDU-SR-1042), ribos Vertinimo tarybos Aktu apskritai nebuvo keičiamos – sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. VDU-SR-1042 buvo priimtas ne Vertinimo tarybos Aktu, bet Vertinimo tarybos Protokolu. Taigi, tokiu būdu teismas iš esmės konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, turėjo ginčyti ne Vertinimo tarybos Aktą, bet Vertinimo tarybos Protokolą. Tačiau pareiškėjas negali sutikti su tokia teismo išvada, kadangi Vertinimo tarybos Protokolas nėra savarankiškas administracinis aktas, nes jis yra Vertinimo tarybos Akto sudedamoji dalis.

Žemesnės instancijos teismas

20.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sau prieštaraudamas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai nėra dėstomi Vertinimo tarybos Akto formoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, nes jie įvardinami Vertinimo tarybos posėdžių protokoluose ir garso įrašuose. Pareiškėjas sutinka, jog Vertinimo tarybos akto motyvai yra nurodomi Vertinimo tarybos posėdžių protokoluose ir garso įrašuose, tačiau mano, kad tokiu atveju lieka neaišku, kodėl kitoje sprendimo vietoje teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas buvo išspręstas ne byloje ginčytu Vertinimo tarybos Aktu, o Vertinimo tarybos Protokolu, kuris, nėra administracinis aktas (yra tik jo dalis), t. y. Vertinimo tarybos Akto motyvai).

20.3. Jeigu būtų laikoma, kad Vertinimo tarybos Protokolas buvo tas dokumentas, kurį pareiškėjas turėjo ginčyti, teismas, būdamas aktyvus, turėjo pareiškėjui tokią teisę išaiškinti, o jeigu būtų laikoma, kad Vertinimo tarybos Protokolas yra sudedamoji Vertinimo tarybos Akto dalis (šio Akto motyvai), tai tokiu atveju turėjo būti konstatuojama, jog byloje ginčytas Vertinimo tarybos Aktas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nustatytų reikalavimų. Pareiškėjui yra žinoma, kad administracinio akto motyvai gali būti nurodyti ir ne tame pačiame administraciniame akte. Taigi, Vertinimo tarybos Akto motyvai galėjo būti nurodyti Vertinimo tarybos Protokole. Tačiau jeigu Vertinimo tarybos Akto motyvai buvo nurodyti Vertinimo tarybos Protokole, tai tiek Vertinimo tarybos Aktas, tiek Vertinimo tarybos Protokolas, kaip Vertinimo tarybos Aktą sudaranti sudedamoji dalis, t. y. motyvai, turėjo būti įteiktas pareiškėjui. Kita vertus, jeigu pareiškėjo prašymas buvo išspręstas būtent Vertinimo tarybos Protokolu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tai Vertinimo tarybos Protokolas turėjo būti įteiktas pareiškėjui.

20.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčytas Vertinimo tarybos Aktas pareiškėjui buvo įteiktas jį viešai paskelbiant. Tačiau apie Vertinimo tarybos Protokolą pareiškėjui tapo žinoma tik iš KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (13-24E)2-1693 pacituoto Vertinimo tarybos Protokolo. Vertinimo tarybos posėdžio Protokolas pareiškėjui nebuvo jokiomis formomis įteiktas, taip pat jis nebuvo skelbiamas viešai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apie Vertinimo tarybos Protokolą pareiškėjas buvo informuotas KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (13.24 E)2-1693, kurį pareiškėjas gavo, nes pats kartu su skundu jį pateikė teismui. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Vertinimo tarybos Protokolas, kuris laikytinas sudedamąja byloje ginčijamo Vertinimo tarybos Akto dalimi, pareiškėjui nebuvo įteiktas, šis Protokolas taip pat nebuvo viešai skelbiamas. Pareiškėjas Vertinimo tarybos Protokolą, kitaip tariant, skundžiamo administracinio akto motyvus, gavo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. šį Protokolą KPD pateikė teismui (ir atitinkamai pareiškėjui) tik kartu su 2023 m. lapkričio 15 d. KPD atsiliepimu į skundą. Taigi, pareiškėjui administracinis sprendimas (Vertinimo tarybos Aktas) buvo įteiktas be Protokolo, t. y. be jokių motyvų, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjo prašymas, o tai yra šiurkštus VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, pažeidimas. Tačiau teismas nurodyto įstatymo pažeidimo neįžvelgė, taip pat nesivadovavo nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjui iki administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo žinomi motyvai ir priežastys, dėl kurių jo prašymas buvo atmestas, taip pat nebuvo aišku, kodėl jo prašymas sumažinti ginčo teritorijos ribas R (rytinėje) dalyje nebuvo tenkinamas, kokios faktine?s aplinkybe?s ir teise?s normos tai lėmė, kokius teise?s aktuose numatytus veiksmus pareiškėjas ture?tu? atlikti ar i? kokius subjektus ture?tu? kreiptis, kad gale?tu? i?gyvendinti savo teise?tus interesus. Dėl to, kad pareiškėjui, pateikusiam prašymą Vertinimo tarybai, nebuvo įteikti administracinio akto motyvai, Vertinimo tarybos Aktas laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

20.5. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek Vertinimo taryba, tiek KPD, pateikė teismui Vertinimo tarybos Protokolą, taip pat išsamius atsiliepimus į skundą ir patikslintą skundą, kuriuose nurodė Vertinimo tarybos Akto motyvus nurodytus Vertinimo tarybos Protokole, taip pat kitus motyvus, kodėl nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginc?ijamo individualaus administracinio sprendimo prie?mimo motyvu? nurodymas teismo proceso metu neturi bu?ti vertinamas ir nedaro i?takos nemotyvuoto vies?ojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui, be to, individualaus administracinio akto motyvu? nenurodymas pac?iame akte ir ju? papildymas ginc?a? nagrine?jant teisme is? principo ne?ra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti bu?dus bei priemones de?l savo teisiu? ar interesu? gynimo. Kita vertus, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė teisinį reguliavimą dėl Vertinimo tarybos Protokolo gavimo galimybių. Teismas konstatavo, kad KPD sudaromų vertinimo tarybų protokolai suinteresuotiems asmenims yra teikiami pagal jų motyvuotą prašymą raštu, nurodant susipažinimo su KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolu ar protokolo išrašo gavimo tikslą. Pareiškėjo nuomone, teismo pacituotos poįstatyminės teisės normos (KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veiklos organizavimo, koordinavimo ir sprendimų kontrolės metodikos aprašo, patvirtinto KPD direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. Į-82) akivaizdžiai prieštarauja ne tik VAĮ 13 straipsnio 1 daliai, tačiau ir pamatiniams viešojo administravimo principams, ypač gero administravimo principui. Pasak pareiškėjo, su gero administravimo principu yra nesuderinamas toks poįstatyminis reguliavimas, kuris nustato tvarką, pagal kurią prašymą KPD ar Vertinimo tarybai pateikusiam asmeniui yra nepateikiamas protokolas, t. y. Vertinimo tarybos Akto motyvai arba netgi pats administracinis aktas (jeigu protokolas būtų laikomas savarankišku administraciniu aktu). Taip pat su gero administravimo principu yra nesuderinamas toks poįstatyminis reguliavimas, kuris nustato, jog suinteresuotas asmuo, pageidaujantis gauti jo prašymo atmetimo motyvus (Vertinimo tarybos Protokolą), turi pateikti atskirą prašymą, kuris, be kita ko, turi būti motyvuotas ir nurodytas tokio prašymo tikslas. Toks reguliavimas lemia, kad suinteresuotam asmeniui pateikus atskirą prašymą dėl motyvų (t. y. Protokolo) pateikimo, viešojo administravimo subjektas gali tokio prašymo netenkinti, jeigu, pavyzdžiui, laikys, kad prašymas yra nepakankamai motyvuotas ar viešojo administravimo subjekto netenkina nurodytas prašymo tikslas. Be to, toks reguliavimas yra nesuderinamas ne tik su gero administravimo, tačiau ir su teisinės valstybės principu. Taigi, Vertinimo tarybos Akto trūkumai yra esminiai, šis Aktas yra neteisėtas iš esmės ir teismas nepagrįstai nusprendė priešingai.

Šalies argumentai

20.6. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 išreiškė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribu? patikslinimo, jas sumažinti R dalyje. Kadangi Vertinimo tarybos Aktu buvo įformintas kultūros paveldo objekto teritorijos ribos pokytis ne rytų (R), kaip prašė pareiškėjas, bet šiaurės (Š) ir vakarų (V), pusėje, tai atitinkamai ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Kitaip tariant, Vertinimo tarybai atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą, pareiškėjas neteko galimybės suformuoti žemės sklypą, padidinant šalia VDU panaudos teise valdomo Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, kas buvo nuspręsta byloje ginčytu Vertinimo tarybos Aktu yra prieštaringos. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Vertinimo tarybos Aktu nebuvo keičiamos, o kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Tačiau vėliau teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Vertinimo tarybos nutarimas „Patikslinti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes, išbraukiant vertingąją savybę „medinė stogo gegninė konstrukcija“ bei apibrėžtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse sutapdinant su greta esančių suformuotų žemės sklypų ribomis; patikslinant objekto pavadinimą į „(duomenys neskelbtini) namas““ (Vertinimo tarybos Protokolo išrašo 3 lapas) buvo įformintas Vertinimo tarybos Aktu. Taigi, Vertinimo tarybos Aktu dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo Nr. VDU-SR-1042 sumažinti teritorijos ribas R (rytinėje) pusėje sprendimas nebuvo priimtas, tačiau buvo priimtas sprendimas dėl teritorijos ribų patikslinimo jas nežymiai padidinant Š (šiaurinėje) ir V (vakarinėje) pusėse. Pareiškėjui tiek iš ginčyto Vertinimo tarybos Akto, tiek iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, ar Vertinimo tarybos Aktu (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies ribos nebuvo keičiamos (kaip nurodyta vienoje pastraipoje), ar vis dėlto buvo keičiamos Š (šiaurinėje) ir V (vakarinėje) pusėse (kaip nurodyta kitoje pastraipoje). Jeigu teisinga yra antroji teismo išvada, kad Vertinimo tarybos Aktu teritorijos ribos buvo keičiamos, jas nežymiai padidinant Š ir V pusėse, neaišku, kodėl Vertinimo tarybos Aktu nebuvo spręstas pareiškėjo prašymas keisti teritorijos ribas R pusėje.

20.7. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra neaišku, kaip turėtų būti įgyvendintas skundo reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo, kadangi pareiškėjas siekia, jog būtų pakeistos (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtos teritorijos ribos jas sumažinant rytinėje dalyje, nors (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Aktu nebuvo keičiamos, o kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Tai, jog kultūros paveldo objekto teritorija buvo nustatyta 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD-RM-727, kuris administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, nereiškia, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos negali būti keičiamos esant suinteresuotų asmenų prašymams ir / ar pasikeitus faktinėms ar teisinėms aplinkybėms. Taip pat pats teismas skundžiamame sprendime, pažymėjo, kad Vertinimo tarybos nutarimas patikslinti teritorijos ribas buvo įformintas Vertinimo tarybos Aktu, o tai reiškia, jog Aktu buvo patikslintos teritorijos ribos (nežymiai padidinant, Š ir V pusėse) ir tokiam patikslinimui kultūros paveldo objekto teritorijos nustatymas 2008 m. gegužės 13 d. aktu Nr. KPD- RM-727 neturėjo jokios įtakos, kas yra suprantama, nes teritorijos ribos gali būti tikslinamos. Be to, atmestinas kaip nepagrįstas teismo argumentas, jog neaišku, kaip turėtų būti įgyvendintas skundo reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo, kadangi administracinio akto panaikinimo pasekmes numato teisės aktai, o pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą.

20.8. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada (žr. šios nutarties 18 p.), nes pareiškėjas buvo pareiškęs du materialiuosius reikalavimus – panaikinti administracinį aktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą, pareiškėjo materialieji reikalavimai yra savarankiški ir pirmojo reikalavimo netenkinimas (ypač įvertinus tai, kad, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas buvo netenkintas ne Vertinimo tarybos Aktu, o Vertinimo tarybos Protokolu), jokiu būdu neeliminuoja teisinės galimybės tenkinti antrąjį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, tai reiškia, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas nepagrįstai teismo buvo kvalifikuotas kaip išvestinis. Teismas, konstatavęs, jog Vertinimo tarybos Aktu teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos nebuvo keičiamos, padarė prieštaringą išvadą, kadangi, pats teismas konstatavo, kad tuo pačiu Vertinimo tarybos Aktu ginčo teritorijos ribos buvo tikslinamos (jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse), taigi buvo keičiamos (ribų patikslinimas, pareiškėjo nuomone, reiškia ribų keitimą).

20.9. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintame skunde niekaip nepagrįsta, kaip pilna apimtimi prašomas panaikinti Vertinimo tarybos Aktas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia, nes pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aiškiai pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip valstybinio universiteto, tikslas yra tenkinti universiteto bendruomenės (dėstytojų, administracijos darbuotojų, studentų, svečių ir kt.) interesus sukuriant mokymosi aplinkas, kurios didintų studijų efektyvumą, gerintų studijų kokybę. Pareiškėjas modernizavo universiteto infrastruktūrą ir įkūrė Pedagogų rengimo centrą adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui paaiškino, kad įgyvendinto projekto metu iš viso buvo renovuotos ir pedagogų rengimui bei akademiniam personalui pritaikytos 7 200 kv. m erdvės iš 7 840 kv. m. Atitinkamai padidėjus dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui, viešojo administravimo subjektų buvo prašoma leisti formuoti žemės sklypą didinant šalia VDU panaudos teise valdomo Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Kadangi dalis planuojamo prijungti žeme?s ploto yra kultu?ros paveldo objekto teritorija, atitinkamai Vertinimo tarybos buvo prašoma i? Nekilnojamojo kultu?ros paveldo vertinimo tarybu? darbotvarke? i?traukti klausimo svarstyma? de?l valstybe?s saugomo kultu?ros paveldo objekto teritorijos ribos pakeitimo. Kadangi Vertinimo tarybos Aktu pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, jam nebuvo nurodyti jokie tokio sprendimo motyvai, darytina išvada, kad prašomas panaikinti Vertinimo tarybos Aktas tiesiogiai yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais ir pažeidžia jo teisėtus interesus panaudoti valstybei priklausančio žemės sklypo dalį valstybinio universiteto siekiamiems tikslams, atitinkantiems viešąįį interesą.

20.10. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad jis jau dabar turi galimybę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjo panaudos teise valdomame žemės sklype, nes tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo tokiai išvadai padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

20.11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbus viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms. Pareiškėjas šiuo aspektu su teismo išvada visiškai sutinka, nes viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, yra nebejotinai svarbus ir neginčytinas. Tačiau pareiškėjas jokiais būdais ir priemonėmis nesiekė ir nesiekia pakenkti ar padaryti neigiamą įtaką Lietuvos nekilnojamam kultūros paveldui. Valstybei priklausanti ginčo žemės sklypo dalis yra nenaudojama, apleista, neprižiūrima nei pačios valstybės, nei gretimo namo gyventojų. Ginčo teritorijos ribų patikslinimas, jas sumažinant R (rytinėje) dalyje, Lietuvos nekilnojamajam kultūros paveldui jokios neigiamos įtakos nepadarytų ir negalėtų padaryti. Priešingai, efektyvus valstybinio turto (ginčo žemės sklypo dalies) panaudojimas universiteto tikslams, prisidėtų prie Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo.

Atsiliepimas

21. Atsakovas Vertinimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

21.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl Vertinimo tarybos Protokolo selektyviai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, skundžiamo sprendimo motyvus bei juose nurodytas teisės aktų nuostatas, tokiu būdu mėgindamas paneigti sprendimo pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvardino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja NKPAĮ, o vertinimo tarybos savo sprendimus įformina aktais, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, taip pat vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašu, patvirtintu KPD direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230.

21.3. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kas buvo nuspręsta byloje ginčytu Vertinimo tarybos Aktu yra prieštaringos, atsakovas teigia, jog pareiškėjas cituojamame tekste selektyviai paryškina atitinkamas skundžiamo teismo sprendimo motyvų dalis, tokiu būdu siekdamas sukurti tariamą teismo motyvų nenuoseklumą. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismo išvados nėra prieštaringos, jos atitinka faktines aplinkybes ir sprendime yra pagrįstos teisės aktų nuostatomis.

21.4. Nors pareiškėjas teigia, kad jam iki administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo žinomi motyvai ir priežastys, dėl kurių jo prašymas buvo atmestas, atsakovo nuomone, nurodyti apeliacinio skundo teiginiai nėra pagrįsti, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (13.24 E)2-1693 pareiškėjas buvo informuotas apie Vertinimo tarybos Protokolą. Taigi, KPD 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (13.24 E)2-1693 yra nurodyti motyvai ir priežastys bei teisinis pagrindas.

21.5. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, jog pareiškėjas nepagrindė, kaip pilna apimtimi prašomas panaikinti Vertinimo tarybos Aktas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia, tačiau atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kaip Vertinimo tarybos Aktas susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias ir kaip konkrečiai pareiškėjo teises pažeidžia Aktu įformintas kultūros paveldo objekto teritorijos ribos pokytis ne teritorijos, kuri yra ginčo dalykas (rytų (R)), bet teritorijos šiaurės (Š) ir vakarų (V), pusėje. Be to, kaip matyti iš 2008 m. Apibrėžtų teritorijos ribų plano ir 2023 m. Apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano, kultūros paveldo objekto teritorija šiaurės (Š) ir vakarų (V) pusėje patikslinta iš 0,07 ha į 712 kv. m, t. y. 12 kv. m teritorijos ribas sutapdinant su greta esančių, po 2008 m. suformuotų žemės sklypų ribomis, kaip tai nustatyta NKPAĮ 11 straipsnio 2 dalyje.

21.6. Kaip užfiksuota Vertinimo tarybos Protokole, Vertinimo tarybos pirmininkas pasisakė, kad istorinių sklypo ribų neišliko, todėl (duomenys neskelbtini) namas (u. k. (duomenys neskelbtini)) yra labai „suvaržytas“ ir netenka erdvės, reikalingo ploto namo naudojimui ir priežiūrai, kaip numato Kriterijų aprašo 25 punktas. Taip pat, Protokole nurodyta, jog namas neturi daug erdvės jo tvarkymui, medžiagų sandėliavimui ir pan., o Kauno miesto centre dabar yra nemažai aikštelių automobiliams. Be to, Vertinimo tarybos narė papildė, kad požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra po (duomenys neskelbtini) aikšte, taip pat prie „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

21.7. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog valstybei priklausanti ginčo žemės sklypo dalis yra nenaudojama, apleista, neprižiūrima nei pačios valstybės, nei gretimo namo gyventojų yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas.

21.8. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad jis jau dabar turi galimybę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjo panaudos teise valdomame žemės sklype ir pažymi, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos, todėl, jo nuomone, teismas neturėjo jokio pagrindo tokiai išvadai padaryti, Vertinimo taryba atkreipia dėmesį, kad VDU Turto valdymo skyriaus vadovo 2023 m. rugsėjo 7 d. el. paštu Vertinimo tarybos sekretorei atsiųsta preliminari formuojamo sklypo schema yra bylos medžiagos dalis, taip pat ji kartu su VDU 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 buvo Vertinimo tarybai svarstyti teiktoje medžiagoje. Vertinimo taryba 2024 m. balandžio 9 d. atsiliepimo Nr. VT3 8 lape, KPD 2023 m. lapkričio 15 d. atsiliepimo Nr. TS-133-(3.28 E) 3.2 punkte nurodė, kad iš preliminarios teritorijos schemos matyti, jog pareiškėjas jau dabar turi galimybę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjo panaudos teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuriame yra universiteto pastatas. Schemoje žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra pažymėtos numatomos automobilių stovėjimo vietos.

21.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje taikytiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kauno miesto savivaldybė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Įvertinus teisės aktus, kurie reguliuoja ginčo teisinį santykį ir skundžiamo Akto turinį, Kauno miesto savivaldybė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Aktas atitinka šiam sprendimui keliamus reikalavimus, kurie, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 ,,Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai nėra dėstomi Akto formoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, tačiau yra įvardinami vertinimo tarybos posėdžių protokoluose ir garso įrašuose.

22.2. Nagrinėjamo ginčo atveju Aktas parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo reikalavimais, atitinka formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, Aktas priimtas remiantis NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje, Pavyzdinių nuostatų nustatyta procedūra, Akte yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Vertinimo tarybos sprendimo motyvai, pagrindimas teisės aktų normomis yra pateikti Vertinimo tarybos Protokolo išraše. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimų.

Šalies argumentai

22.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vertinimo tarybai atsisakius tenkinti jo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą, pareiškėjas neteko galimybės suformuoti žemės sklypą, padidinant šalia VDU panaudos teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Taigi, iš apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas savo subjektinės teisės atsiradimą reikšti šį skundą kildina iš to, jog skundžiamas administracinis aktas tiesiogiai daro įtaką jo teisėms formuoti žemės sklypą, didinant panaudos teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Tačiau, Kauno miesto savivaldybės nuomone, toks apeliacinio skundo teiginys yra tik tariama pareiškėjo teisė, kuri pagrįsta tik jo subjektyviu suvokimu. Pareiškėjui nenurodžius jokio teisės akto, kurio nuostatų įgyvendinimas apribojamas skundžiamu Vertinimo tarybos Aktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kaip prašomas panaikinti Vertinimo tarybos Aktas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia.

22.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo KPD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti galioti.

24. KPD teigia, kad palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, atsižvelgė į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

25. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2026 m. balandžio 1 d. buvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko A. D. du elektroniniai laiškai su pareiškimais dėl nusikaltimo vagiant žemės sklypus, taip pat nurodoma, jog jis turėjo paveldėti senelių (duomenys neskelbtini) 18 arų žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, tačiau žemės sklypas buvo nepagrįstai įvardintas kaip činšo žemės sklypas. Be to, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo akte Kauno notaras įrašė, kad žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė, o šiuo metu rengiamas teismo procesas dėl sukčiavimo priskiriant žemės sklypą činšui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vertinimo tarybos Akto, kuriuo buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), duomenys Kultūros vertybių registre, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateikto prašymo dėl kultūros paveldo objekto, (duomenys neskelbtini) namo, apibrėžtų teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinti rytų (R) dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei, priimtas Vertinimo tarybos sprendimas teritorijos ribų rytų (R) dalyje nekeisti buvo įformintas Vertinimo tarybos Protokolu (Pavyzdinių nuostatų 5.8 p.; 33 p.), o ne byloje pilna apimtimi skundžiamu Vertinimo tarybos Aktu, t. y. (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies, kuri yra ginčo dalykas, ribos Vertinimo tarybos Aktu nebuvo keičiamos. Taip pat pažymėjo, kad Aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo reikalavimais, atitinka formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė, kaip pilna apimtimi prašomas panaikinti anksčiau minėtas Aktas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia. Netenkinus pirmojo reikalavimo taip pat netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Vertinimo tarybą iš naujo įvertinti VDU 2022 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VDU skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas.

29. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 „Dėl dalies teritorijos saugomoje kultūros paveldo vietovėje galimo panaudojimo“ kreipėsi į Kultūros paveldo centrą, nurodydamas, kad jo panaudos teise valdomas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu. Šiame rašte VDU pažymėjo, kad atsižvelgdamas į tam tikrų viešojo administravimo subjektų atsakymus (Administracijos, KPD Kauno teritorinio skyriaus), prašo Kultūros paveldo centro i? Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų darbotvarke? įtraukti klausimo svarstymą dėl valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritorijos ribos pakeitimo pagal pateikiamas schemas, t. y. sumažinti kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teritorijos R dalyje ribas.

30. Vertinimo tarybos 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdyje buvo svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo. Rengiant Akto projektą taip pat buvo įvertintas ir VDU anksčiau minėtas prašymas dėl (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinant R dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei.

31. Taigi, VDU, įgyvendindamas projektą „(duomenys neskelbtini)“, siekia suformuoti didesnį žemės sklypą šalia pareiškėjo panaudos teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), skirtą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, jį padidinant valstybinės žemės tam tikru plotu ir sumažinant kultūros paveldo objekto ((duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini))) teritorijos (R) ribas.

32. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas teigė atsiliepime, konstatavo, jog pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą dėl kultūros paveldo objekto, (duomenys neskelbtini) namo, apibrėžtų teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinti rytų (R) dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei, priimtas Vertinimo tarybos sprendimas teritorijos ribų rytų (R) dalyje nekeisti, buvo įformintas Vertinimo tarybos Protokolu, o ne byloje pilna apimtimi skundžiamu Vertinimo tarybos Aktu. Teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 5 (Vertinimo tarybos atlieka šias funkcijas: sprendžia dėl apsaugos reikalingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, vertingųjų savybių patikslinimo arba nustačius, kad kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos ne reikalingumo (5.1 papunktis); nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms reikšmingumo lygmenį (5.2 papunktis); pagal tyrimų duomenis, nustatytus Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes (5.3 papunktis); pagal tyrimų duomenis apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ar kultūros paveldo vietovių teritorijų ribas (5.4 papunktis); tikslina kultūros paveldo objektų ar vietovių apskaitos duomenis (5.5 papunktis); priima sprendimus dėl tikslingumo rengti Tarybos akto projektą (5.6 papunktis); konsultuoja vertinimo tarybų aktų projektų rengėjus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių nustatymo, jų teritorijų ir apsaugos zonų apibrėžimo (5.7 papunktis); atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (5.8 papunktis)) ir 33 (Vertinimo tarybų sprendimai atliekant Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.5 papunkčiuose nurodytas funkcijas įforminami vertinimo tarybų aktais, išskyrus atvejus, kai vertinimo taryba priima sprendimą nesuteikti apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Šiuo atveju ir atliekant nuostatų 5.6–5.8 papunkčiuose nurodytas funkcijas priimti sprendimai įforminami vertinimo tarybos protokolu) punktais.

33. Kaip matyti iš Vertinimo tarybos 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio Protokolo, pareiškėjo prašymas dėl (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) teritorijos ribų R pusėje patikslinimo buvo svarstomas Vertinimo tarybos tos pačios datos posėdyje. Šiame dokumente nutarta, jog Akto projektu siūloma patikslinti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes bei apibrėžtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse sutapdinant su greta esančių suformuotų žemės sklypų ribomis, patikslinant objekto pavadinimą į ,,(duomenys neskelbtini) namas”. Taip pat posėdžio protokole išdėstyti argumentai, kad kultūros paveldo objekto teritorijos P ir R pusėse ribų tikslinti nesiūloma bei kodėl šiose pusėse anksčiau minėto kultūros paveldo objekto teritorijos ribų siūloma netikslinti (keisti (duomenys neskelbtini) namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) apibrėžtas teritorijos ribas – istorinės sklypo ribos, kuriomis galima būtų remtis keičiant ribas, nėra išlikę. Dabartinė objekto kaip kultūros paveldo objekto teritorija yra apibrėžta remiantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis (NKPAĮ 11 str., Kriterijų aprašo 25 p.). Pažymėtina, kad be šių teiginių analizuojamame posėdžio Protokole nėra priimta jokių protokolinių sprendimų ar patvarkymų, susijusių su teritorijos R pusėje ribų tikslinimu bei VDU prašymo netenkinimu. Tai reiškia, kad VDU 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. VDU-SR-1042 pateiktą prašymą dėl kultūros paveldo objekto ((duomenys neskelbtini) namo) apibrėžtų teritorijos ribų patikslinimo, jas sumažinant rytų (R) dalyje dėl planų teritorijoje formuoti žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei, atsisakyta tenkinti, t. y. priimtas neigiamas sprendimas.

34. Be kita ko, šiuo aspektu pažymėtina, kad Pavyzdinių nuostatų 35 punkte nustatyta, jog Tarybos posėdžio protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma: posėdžio vieta ir data, registravimo numeris (35.1 p.); posėdyje dalyvavę Tarybos nariai (35.2 p.); Tarybų aktų projektų rengėjai, kiti posėdžio dalyviai (35.3 p.); Tarybos posėdyje svarstyti klausimai (35.4 p.); priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, taip pat Kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, balsavimo rezultatai ir jų pagrindimas bei informacija apie tyrimus, kuriais nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumas (35.5 p.); kita reikiama informacija (35.6 p.).

35. Pirmosios instancijos teismas, atkartodamas atsakovo atsiliepimo į skundą ir patikslintą skundą motyvus, visiškai nevertino Vertinimo tarybos 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio Protokolo turinio ir jame suformuluoto sprendimo Pavyzdinių nuostatų 33 punkto prasme. Taip pat teismas neatliko jokios analizės ir nepasisakė dėl šių Pavyzdinių nuostatų 5.8 papunkčio (vertinimo tarybos atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas) aiškinimo ir taikymo nagrinėjamu atveju, pagal atsakovą apsprendžiančio ginčo klausimo išsprendimą būtent protokoliniu sprendimu, t. y. santykio su Pavyzdinių nuostatų 33 punktu, o vienareikšmiškai pripažino ir priėmė anksčiau minėtuose atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją, todėl kyla klausimas, ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai ir paaiškinimai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose nagrinėjamai situacijai administracinėse bylose yra išaiškinęs, kad ginčo administraciniame teisme dalyku gali būti Vertinimo tarybų priimti aktai dėl atitinkamos nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (duomenų pakeitimo Registre) bei teisinės apsaugos nustatymo, o ne Vertinimo tarybų protokoliniai sprendimai (žr., pvz., 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2636/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492- 237/2012, 2013 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1205/2013; 2015 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-174-556/2015 ir kt.). Tačiau jei vis dėlto KPD vertinimo tarybos priimtas protokolinis sprendimas buvo pagrindu atlikti pakeitimus Kultūros vertybių registre, t. y. būtent protokoliniu sprendimu buvo sukeltos tiesioginės pasekmės kultūros vertybės statusui, darytina išvada, kad jis gali būti savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-1139/2007).

37. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo tarybos posėdyje priimtas posėdžio protokolas sudaro Akto sudedamąją dalį (žr., pvz., 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-525/2024 ir kt.).

38. Pirmosios instancijos teismas, taip pat sutikdamas ir atkartodamas atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicijas dėl Vertinimo tarybos Akto panaikinimo, padarė išvadą, kad patikslintame skunde niekaip nepagrįsta, kaip pilna apimtimi prašomas panaikinti Vertinimo tarybos Aktas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia bei (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies (teritorijos rytinėje (R) pusėje), kuri yra ginčo dalykas (pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. VDU-SR-1042), ribos Vertinimo tarybos Aktu apskritai nebuvo keičiamos – sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. VDU-SR-1042 buvo priimtas ne Vertinimo tarybos Aktu, bet Vertinimo tarybos Protokolu. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtu Vertinimo tarybos Aktu buvo patikslintos ne tik kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, bet taip pat ir teritorijos ribos (patikslinant <...> apibrėžtas teritorijos ribas, jas nežymiai padidinant, Š ir V pusėse sutapdinant su greta esančių suformuotų žemės sklypų ribomis). Šiuo atveju esmės nekeičia ir tai, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos buvo patikslintos nežymiai (iš 0,07 ha į 712 kv. m, t. y. 12 kv. m). Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo specifiką (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 patvirtintą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formą ir KPD direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo nuostatas) kilusio ginčo kontekste nereikšmingas pirmosios instancijos teismo ir atsakovo teiginys, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijos dalies (teritorijos rytinėje (R) pusėje), kuri yra ginčo dalykas (pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. VDU-SR-1042), ribos Vertinimo tarybos Aktu apskritai nebuvo keičiamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjant bylą iš naujo vertintina, ar VDU skundžiamas Vertinimo tarybos Aktas tam tikra prasme, galimai nesukelia pareiškėjui juridinių pasekmių, t. y. toks duomenų patikslinimas nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ar teisėtais interesais.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1032-146/2015 yra konstatavęs, kad iš minėtų NKPAĮ ir su šį įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių norminių teisės aktų nuostatų matyti, kad teisės aktai aiškiai apibrėžia, jog administracinis aktas, kuriuo Vertinimo tarybos pagal kompetenciją nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, jų reikšmingumą, apibrėžia teritorijų ribas ir sprendžia, kad atitinkamai nekilnojamajai kultūros vertybei reikalinga teisinė apsauga, yra būtent Vertinimo tarybų priimami patvirtintos formos Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos aktai, kurių turiniui yra nustatyta privalomųjų rekvizitų visuma, pagrindžianti, kodėl būtent atitinkamas objektas yra pripažįstamas nekilnojamąja kultūros vertybe, kuriai reikalinga teisinė apsauga. <...> Vertinimo tarybų sprendimai, kurie nekilnojamojo turto savininkams ar valdytojams sukelia teisines pasekmes, yra įforminami nustatytos formos dokumentais – Vertinimo tarybų aktais.

40. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės grindžiama ginčo faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis bei atsakovo (Vertinimo tarybos) ir trečiojo suinteresuoto asmens (KPD) atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą išdėstytais argumentais. Taigi, teismas nesiaiškino, netyrė, neatliko savarankiško ginčo santykių teisinio reguliavimo vertinimo, apsiribojo vien tik atkartojimu anksčiau minėtų viešojo administravimo subjektų atsiliepimuose į skundus išdėstytų pozicijų.

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

42. Taigi, pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas turi esminių trūkumų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

44. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniai nuostatai, 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-607 buvo išdėstyti nauja redakcija.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė