- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- eA-237-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00076-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- Mažeikių politechnikos mokyklos
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažeikių politechnikos mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažeikių politechnikos mokyklos skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kultūros paveldo centras) dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Mažeikių politechnikos mokykla (toliau – ir pareiškėjas, Mokykla) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Vertinimo taryba) 2021 m gruodžio 6 d. aktą Nr. KPD-AV-1569 (toliau – ir Aktas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vertinimo taryba priėmė Aktą, kuriuo nutarė, jog Mokyklos fasado sgrafitui „Mokslas“ (unikalus objekto kodas 46847) taikytina teisinė apsauga, pripažįstant, jog šiam objektui ir jo teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimai ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos. Aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas – sgrafitui „Mokslas“ suteikti teisinę apsaugą nebuvo teisinio pagrindo, nes jis neatitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV – 150 (toliau – ir Kriterijų aprašas).
1.2. Kriterijų aprašo 7.4 papunktis nustato amžiaus cenzą, kad Vertinimo taryba galėtų vertinti šį objektą ir svarstyti poreikį šiam dailės kūriniui suteikti teisinę apsaugą bei jį įtraukti į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras). Šiuo atveju kūrinys sukurtas 1986 m., taigi jam yra 35 metai ir šiuo atveju nėra suėjęs Kriterijų aprašo 7.4 papunktyje įtvirtintas daugiau nei 50 metų terminas. Taip pat neegzistuoja nei viena Kriterijų aprašo 8 punkte nustatyta išimtis, dėl kurios sgrafitas „Mokslas“ galėtų būti vertinamas: jis nėra susijęs su akivaizdžiais išsivadavimo iš okupacinio režimo ir Lietuvos valstybingumui ypač svarbiais įvykiais; nėra sukurtas kaip įrašytų ar įrašomų į Kultūros paveldo registrą objektų naujadaras, pratęsiantis istorinių struktūrų, erdvių ir estetikos formavimo tradicijas bei papildantis jų vertingąsias savybes; jo projekto parengimo laikas neatitinka Kriterijų aprašo 7.4 papunktyje nustatyto amžiaus cenzo; autorius nėra miręs ir šis autorius už sgrafito „Mokslas“ sukūrimą nėra apdovanotas tarptautinėmis, Lietuvos Respublikos valstybinėmis, kitų valstybių premijomis; autorius nėra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas; nėra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriame būtų nurodyta, kad sgrafitas „Mokslas“ būtų reikšmingas tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui.
1.3. Ginčijamas Aktas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, jame nėra niekaip atskleista amžiaus cenzo vertinimo procedūra, iš Akto nėra aišku, dėl kokių priežasčių minėtam kūriniui nebuvo taikytas Kriterijų aprašo 7.4 papunktyje įtvirtintas daugiau nei 50 metų amžiaus cenzas, taip pat nėra pateiktų jokių užuominų į Kriterijų aprašo 8 punkto nurodytas išimtis, dėl kurių šis amžiaus cenzas turėtų būti netaikomas. Akte nėra pateiktas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nebuvo taikytas minėtas amžiaus cenzas, jame nėra atskleistos sgrafito „Mokslas“ vertingosios savybės, nėra tinkamai nustatytas šio kūrinio reikšmingumas, todėl nėra aišku, kokios aptariamo kūrinio vertingosios savybės lėmė Vertinimo tarybos sprendimą suteikti kūriniui teisinę apsaugą ir jį įtraukti į Registrą.
1.4. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorius 2021 m. rugsėjo 23 d. priėmė įsakymą Nr. Į-246 „Dėl sgrafito technika atlikto kūrinio „Mokslas“, esančio ant politechnikos mokyklos pastato sienos, Ventos g. 18, Mažeikių m., Mažeikių r. sav., vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo kultūros vertybių registre inicijavimo“. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į iš Departamento gautą informaciją apie inicijuotą sgrafito technika atlikto kūrinio „Mokslas“ įregistravimo į Registre procedūrą, 2021 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija), kuriuo, bet kita ko, informavo Ministeriją, jog, atsižvelgiant į iš Departamento gautą informaciją, techninio projekto „Mažeikių politechnikos mokyklos pastatų modernizavimas“ rengimo darbai yra sustabdyti. Pareiškėjas taip pat informavo Ministeriją, jog Mažeikių rajono savivaldybės architektė, siekdama išsaugoti minėtą sgrafitą, siūlo pastato sienos šiltinimą atlikti iš vidaus, o ne iš išorės, tačiau pareiškėjas su tokiu siūlymu sutikti negali, nes toks apšiltinimas neužtikrintų projekte planuoto C energetinio naudingumo klasės pasiekimo, toks apšiltinimo būdas išdidintų renovacijos paslaugų kainas, kurioms pareiškėjas finansavimo neturi, taip pat tokie veiksmai turėtų įtakos projekto neįvykdymui laiku arba negalėjimui jo įvykdyti iš viso.
1.5. Ministerija kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją bei nurodė, kad nepritaria minėto sgrafito įregistravimui Registre, prašė nestabdyti pastato renovacijos darbų, siekiant, jog laiku būtų įgyvendintas renovacijos projektas. Nepaisant Ministerijos kreipimosi, buvo priimtas Aktas, kuris pareiškėjui sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes dėl sgrafitui „Mokslas“ suteiktos teisinės apsaugos pareiškėjas negali vykdyti pastato renovacijos darbų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Departamentas 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Kultūros paveldo centrui persiuntė V. Ž.-S. 2021 m. rugsėjo 15 d. kreipimąsi ir prašė, vadovaujantis Kriterijų aprašo reikalavimais, skubiai įvertini sgrafito technika atliktą kūrinį „Mokslas“ ir, jei jis atitinka kultūros paveldo objektui keliamus kriterijus, parengti apskaitos dokumentaciją, reikalingą Vertinimo tarybai priimti sprendimą dėl apsaugos jam suteikimo ir įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Departamentas gavo Kultūros paveldo centro 2021 m. spalio 14 d. raštą su Kultūros paveldo centro parengtu Akto projektu. Departamentas perdavė Akto projektą svarstyti Departamento sudarytai Vertinimo tarybai 2021 m. gruodžio 6 d. posėdyje. Vertinimo taryba 2021 m. gruodžio 6 posėdyje nutarė, jog nekilnojamajai kultūros vertybei – Mažeikių politechnikos mokyklos fasado sgrafitui „Mokslas“ – reikalinga teisinė apsauga. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) 34 punktu, Departamentui buvo perduotas Vertinimo tarybos 2021 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolas Nr. VT2-21 (toliau – ir Posėdžio protokolas).
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Aktas jam sukelia neigiamas teisines ir finansines pasekmes, nenurodydamas, kaip konkrečiai Aktas pažeidžia pareiškėjo teisę į nuosavybę, kokias ir kokio dydžio finansines pasekmes Aktas sukėlė, nepateikė tai įrodančių duomenų, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžių skundo teiginį, jog pareiškėjas negali vykdyti pastato renovacijos darbų. Nors pareiškėjui buvo pasiūlyta pastato sienos, ant kurios yra sgrafitas, šiltinimo darbus atlikti iš vidaus, o ne iš išorės, pareiškėjas nurodė, kad su tokiu siūlymu sutikti negali. Tai, jog pareiškėjas gali prarasti mokyklos renovacijai skirtas lėšas ir negalės įgyvendinti renovacijos projekto, yra tik tikėtina.
2.3. Nagrinėjamu atveju svarbus viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. Departamento Teritorinis skyrius 2021 m. gruodžio 16 d. rašte pareiškėją informavo, jog, patyrus nuostolių (galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimas, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdo (būdų) praradimo, kitus nuostolius) dėl aukščiau nurodytų apribojimų, jis turi teisę kreiptis dėl kompensacijos, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio nuostatomis.
2.4. Kaip nurodyta Kultūros paveldo centro 2021 m. spalio 14 d. rašte Nr. (6.1)2- 580, 2021 m. spalio 5 d. Akto projekto rengėjai objektą apžiūrėjo vietoje. Akto projekte Mokyklos sgrafito „Mokslas“ vertingosios savybės ir apibrėžtos teritorijos ribos nustatytos remiantis fotofiksacija, vizualiniais tyrimais ir publikacijomis, sgrafito „Mokslas“ vertingosios savybės ir apibrėžtos teritorijos ribos nustatytos remiantis fotofiksacija, vizualiniais tyrimais ir publikacijomis. Akto 7.1.1.4 papunktyje nurodytą vertingąją savybę (fasadų monumentaliosios tapybos kūriniai - vertikalaus stačiakampio formos kompozicija esanti ant pastato R sienos) pagrindžia tame pačiame Skundžiamo akto punkte, skliausteliuose, nurodyti dokumentai ir tyrimai.
2.5. Akto 7.1.1.4 papunkčio skliausteliuose yra pateikta informacija – TRP; FF Nr. 1-9. „TRP“ reiškia „teritorijos ribų planas“, o „FF“ – fotofiksacija. Taigi Akto 7.1.1.4. papunktyje nurodyta vertingoji savybė yra pagrįsta fiksavimo tyrimais. Akto 7.5 papunktyje yra nurodyta vertingoji savybė: Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius. Akto 7.5 papunktyje nurodytą vertingąją savybę pagrindžia Akto 15 punkte pateiktas šaltinis - http://www.budas.lt/aktuali-informacija/1899-ryskiai-ispausti-pedsakai. Akto 7.5 papunktyje nurodyta vertingoji savybė yra pagrįsta Akto 15 punkte nurodytu šaltiniu – publikacija.
2.6. Pareiškėjas į bylos medžiagą nepateikė jokių specialiosios literatūros šaltinių, publikacijų, tyrimų ataskaitų, paneigiančių Akto 7 punkte nustatytas vertingąsias savybes. Priešingai, nei teigiama skunde, Aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis parengtas vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 (toliau – ir Apimties aprašas) ir formos pildymo reikalavimais, atitinka formą, Aktas priimtas remiantis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, Pavyzdiniuose nuostatuose nustatyta procedūra, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Priešingai nei teigiama skunde, atlikdama vertinimo procesą, Vertinimo taryba, be kita ko, rėmėsi Kriterijų aprašo 8.5 papunktyje numatyta išimtimi ir su tuo susiję motyvai yra pateikti Vertinimo tarybos 2021 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokole Nr. VT2-21.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į skundą (žr. šios nutarties 2.1–2.6 p.).
4. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atsiliepimuose į skundą išdėstytais argumentais, taip pat nurodė, jog pareiškėjas atliko Mokyklos bendruomenės apklausą, kuri pagrindžia aplinkybę, jog daugelis mokyklos bendruomenės narių nelaiko sgrafito „Mokslas“ saugotina meno vertybe, o atsakovas, priimdamas ginčijamą Aktą, nepatikrino aptariamo objekto svarbos bendruomenei.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad sgrafitas „Mokslas“ yra sukurtas 1986 metais, ir tai aiškiai yra nurodyta ir Akto 7 punkte bei Vertinimo tarybos 2021 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokole Nr. VT2-21, kuris, kaip ir Aktas, surašytas pagal teisės aktų reikalavimus ir iš esmės yra sudedamoji Akto dalis. Dėl to, teismas sprendė, nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo atlikta amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikra, o Posėdžio protokole aiškiai daroma nuoroda į Kriterijų aprašo 8.5 papunktį, kuris reiškia, kad buvo taikoma atitinkama amžiaus cenzo (daugiau negu 50 metų) išimtis. Teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai, jog nėra pateiktas teisinis pagrindas (t. y. teisės norma), kuriuo remiantis nebuvo taikytas Kriterijų aprašo 7.4 papunktyje įtvirtintas daugiau nei 50 metų amžiaus cenzas, atmestini.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo objektas buvo apžiūrėtas vietoje; sgrafito „Mokslas“ vertingosios savybės ir apibrėžtos teritorijos ribos nustatytos remiantis fotofiksacija, vizualiniais tyrimais ir publikacijomis. Akto 7.1.1.4 papunktyje nurodytą vertingąją savybę (fasadų monumentaliosios tapybos kūriniai – vertikalaus stačiakampio formos kompozicija esanti ant pastato R sienos) pagrindžia tame pačiame Akto papunktyje, skliausteliuose, nurodyti dokumentai ir tyrimai – TRP; FF Nr. 1-9; 2021 m. Toks žymėjimas, teismo vertinimu, atitinka Akto formos pildymo aprašo reikalavimus. Taigi, Akto 7.1.1.4 papunktyje nurodyta vertingoji savybė yra pagrįsta fiksavimo tyrimais. Be to, teismas pažymėjo, jog sutinkamai su Akto formos pildymo aprašo 39.2 papunkčiu, Akto 7.5 papunktyje yra pateikta atitinkama informacija (vertingoji savybė – faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius) ir šią vertingąją savybę pagrindžia Akto 15 punkte nurodytas šaltinis (publikacija).
8. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžė, jog pareiškėjui siekiant paneigti Vertinimo tarybos, į kurios sudėtį įeina atitinkami specialistai, padarytas išvadas, jis iš esmės turėjo pateikti atitinkamas specialistų ar ekspertų išvadas, tačiau to nepadarė, t. y. į bylą nepateikė atitinkamų įrodymų, taip pat neprašė byloje skirti ekspertizės ir pan., o pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai negali paneigti atitinkamų specialistų padarytų išvadų.
9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad sgrafitas „Mokslas“ neatitinka Kriterijų aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo ir neegzistuoja nei viena Aprašo 8 punkte įtvirtinta išimtis dėl kurios turėtų būti netaikomas Aprašo 7 punkte nustatytas amžiaus cenzas. Teismas pastebėjo, jog sgrafitas „Mokslas“ yra sukurtas 1986 metais, t. y. jam nėra daugiau kaip 50 metų ir jis neatitinka Kriterijų aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo, tačiau atsakovas vadovavosi viena iš Kriterijų aprašo 8 punkte nustatytų išimčių, t. y. konkrečiai 8.5 papunktyje (konkretaus istorinio laikmečio) nustatyta išimtimi, o šio papunkčio taikymas ir su tuo susiję motyvai yra nurodyti Posėdžio protokole. Teismo vertinimu, šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad, be kita ko, taikomas Kriterijų aprašo 8.5 papunktis (konkretaus istorinio laikmečio), o Vertinimo tarybos narė J. K. P. akcentavo, kad sovietinio laikotarpio pripažinto monumentaliojo meno stiliaus tapybos yra išlikę mažai, jog labai reikšminga ir svarbu išsaugoti sovietinio laikotarpio monumentaliojo meno pavyzdį, kuris yra šiai vietovei charakteringas (geriausiai iliustruojantis vystymosi etapus ar atskirą konkretų objekto ar vietovės tipą) ir retas (negausiai išlikęs ar nedažnai pasitaikantis objektas), taip pat jis svarbus stilistine atitiktimi laikmečio estetikai, retumu ir jo stilistinėmis ypatybėmis.
10. Teismo nuomone, nors pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su Kriterijų aprašo 8.5 papunkčio taikymu, tačiau šie argumentai nepagrįsti, nes šio papunkčio taikymui, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturi būti nustatytos visos trys sąlygos, kurios, teismo vertinimu, yra alternatyvios, todėl pakanka ir kurios nors vienos iš jų nustatymo (nagrinėjamu atveju buvo nustatyta – konkretaus istorinio laikmečio). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pervertina žodžio „akivaizdūs“ reikšmę ir siekdamas paneigti šios sąlygos buvimą, dėl kurios egzistavimo atitinkamą išvadą padarė specialistai, turėjo pateikti atitinkamus įrodymus, pagrįstus specialiomis žiniomis. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai tuo klausimu nėra pakankami, o darbuotojų anoniminė apklausa, kuri subjektyviai buvo atlikta pačio pareiškėjo, niekaip nedaro įtakos šioje byloje padarytoms išvadoms.
11. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu apreiškėjo teiginį, jog Aktas sukelia jam neigiamas teisines ir finansines pasekmes, nes dėl Aktu sgrafitui „Mokslas“ suteiktos teisinės apsaugos jis negali vykdyti pastato renovacijos darbų, be to, gali prarasti tam skirtas finansavimo lėšas. Teismas pažymėjo, jog kultūros paveldo objektas, atitinkantis teisės aktų kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąją kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso ir tokiam objektui gali atsirasti teisėti suvaržymai, be to, teisės aktai nustato, kad patyrus nuostolių, susijusių su teisinės apsaugos taikymu kultūros vertybei, jie gali būti kompensuojami (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 str.). Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas netaikyti sgrafitas „Mokslas“ teisinės apsaugos, o patyrus realius nuostolius dėl atsiradusių suvaržymų, pareiškėjas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl jų kompensavimo.
12. Teismas, apibendrinęs byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, jog ginčijamas Aktas yra pagrįstas ir teisėtas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Akto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, nes šio sprendimo motyvai pateikti nenuosekliai ir nemotyvuotai.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Kriterijų aprašo 8.5 punkte nustatytos sąlygos yra alternatyvios. Priešingai nei nurodo teismas, šios sąlygos yra kumuliatyvios, nes kitu atveju įstatymų leidėjas būtų jas atskyręs jungtuku „ar“, kaip tai padarė nurodydamas, jog pagal 8.5 papunktį gali būti suteikta apsauga, jeigu objektas yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės ir pažangiausių ir (ar) meniškiausių architektūrinių sprendimų atstovų.
13.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tai, jog Vertinimo taryba pernelyg plačiai taikė ir aiškino Kriterijų aprašo nuostatas bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas bei siūlymus aiškiai pagrįsti atitinkamo kriterijaus taikymą konkrečiu atveju.
13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Atsakovas teisėtai rėmėsi Kriterijų aprašo 8.5 papunktyje įtvirtinta išimtimi, teismas nepagrindė ar kitaip nepaaiškino, kodėl pareiškėjo paaiškinimai šiuo klausimu nėra pakankami. Teismas taip pat netinkamai sprendė dėl žodžio „akivaizdūs“ Kriterijų aprašo 8.5 papunktyje vertės, nes jeigu teisės akte vartojami žodžiai nėra aiškūs ir vartojami kituose teisės aktuose, teismas turėtų vertinti atitinkamą terminą pagal tokio žodžio vartojimo kontekstą bei reikšmę, o ne nepagrįstai ir nemotyvuotai spręsti, jog pareiškėjas pervertina žodžio „akivaizdūs“ reikšmę.
13.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra įvertinta atsakovo sprendimų kokybė ir tai, kad sprendimai yra nemotyvuoti, skuboti bei prieštaringi, neatlikus bendruomenės apklausos dėl pačio objekto vertingumo bendruomenei, neatlikus jo, kaip dailės kūrinio vertingumo, retumo ir autentiškumo profesionalaus įvertinimo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju teismas netinkamai sprendė dėl Akto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, nes jame aiškiai išdėstyti sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai.
14.2. Pareiškėjo teiginiai dėl sgrafito „Mokslas“ vertingųjų savybių yra nepagrįsti, nes Aktas grindžiamas tiek publikacija, tiek fotofiksacija, vizualiniais tyrimais. Ginčydamas Akto teiginius, pareiškėjas nepateikė į bylą medžiagos, reikšmingai paneigiančios šiame sprendime nustatytas objekto vertingąsias savybes. Vertinimo tarybos ekspertų manymu, Mokyklos sgrafitas „Mokslas“ yra tarp meniškiausių, o galbūt ir meniškiausias architektūrinių sprendinių atstovas regione (objektui nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo).
14.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją ir ją grindžiančius argumentus (žr. šios nutarties 14.1–14.3 p.), o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m gruodžio 6 d. akto Nr. KPD-AV-1569 pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Ginčijamu Aktu atsakovas nusprendė nekilnojamąja kultūros vertybe registruoti pareiškėjo Mažeikių politechnikos mokyklos fasado sgrafitą „Mokslas“.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Akto panaikinimo, atmetė skundą, konstatuodamas, jog šiuo atveju administracinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Kriterijų aprašo 8.5 papunkčiu, pagrindus ginčo objekto vertingąsias savybes bei jo teisinės apsaugos poreikio faktinį ir teisinį pagrindus.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, pagrindžiančius, jog Mokyklos sgrafitas „Mokslas“ nepripažintinas nekilnojamąja kultūros vertybe, o Aktas priimtas nepagrįstai vadovaujantis Kriterijų aprašo 8.5 papunkčiu.
20. Atsakovas Vertinimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo prijungti prie bylos medžiagos Lietuvos dailininkų sąjungos raštą, reikšmingumui vietos bendruomenei patvirtinti – Mažeikių muziejaus ir Mažeikių dailės mokyklos raštus, kurie Vertinimo tarybai buvo pateikti po Sprendimo priėmimo ir jo apskundimo bei kurių pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su apeliaciniu skundu.
21. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog visi trys atsakovo Vertinimo tarybos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti raštai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku (sgrafito „Mokslas“ kultūrine verte), o atsakovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilos susipažinus su apeliaciniu skundu, spręstina, jog šie nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, dėl to atsakovo prašymas prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra netenkinamas.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas materialiosios teisės prasme iš esmės kilo dėl to, ar ant pareiškėjo Mažeikių politechnikos mokyklos fasado esantis sgrafitas „Mokslas“ (unikalus objekto kodas 46847) Vertinimo tarybos priimtu Aktu buvo pagrįstai ir teisėtai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Kaip matyti iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, šiuo atveju pareiškėjas teigia, jog Aktas yra nemotyvuotas (VAĮ 10 str. 5 d.), priimtas pažeidus Kriterijų aprašo 7.4 papunkčio reikalavimus dėl objekto amžiaus cenzo bei nepagrįstai vadovautasi Kriterijų aprašo 8.5 papunkčiu.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo klausimas buvo svarstomas Vertinimo tarybos 2021 m. gruodžio 6 d. posėdyje, kurio pagrindu buvo priimtas posėdžio protokolas Nr. VT2-21, sudarantis Akto sudedamąją dalį. Kaip matyti iš šio protokolo, Vertinimo taryboje vykusiame posėdyje buvo atidžiai aptarinėjamos sgrafito „Mokslas“ vertingosios savybės, nuspręsta, jog objektas atitinka Kriterijų aprašo 8.5 (konkretaus istorinio laikmečio), 11 (autentiškumo požymių patikros), 12.1 (reikšmingumo nustatymo), 17 (objekto teritorijos apibrėžimo), 19.2 (reikšmingumo lygmens nustatymo) papunkčius.
26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Vertinimo taryba yra kompetentingas subjektas spręsti dėl regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų, apsaugos reikalingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, o Vertinimo tarybos nariais gali būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio, želdynų nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės kvalifikacinį atestatą ar atitinkamos srities mokslininkai, turintys atitinkamos srities daktaro laipsnį (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatų, patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. Į-279, 5.1 ir 13 p.).
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aplinkybių dėl tyrimų pakankamumo, padarytų išvadų dėl vertingųjų savybių nustatymo pagrįstumo vertinimas dažniausiai reikalauja ne tik teisinių, bet ir specialiųjų mokslo ar profesinių žinių, todėl ginčą nagrinėjantis teismas paprastai negali vertinti tokių aplinkybių reikšmingumo ar išvadų pagrįstumo. Proceso šalies argumentai, siekiant teisme paneigti akte kompetentingų specialistų padarytas išvadas, turi būti grindžiami ne šalies paaiškinimais, bet kitais įrodymais, specialistų arba ekspertų išvadomis (ABTĮ 60–61 str.), nes kvestionuojamų aplinkybių nustatymui bei išvadų pateikimui taip pat yra keliami reikalavimai turėti ne tik teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją, bet ir specialių mokslo bei profesinių (techninių ar amato) žinių (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020).
28. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti Vertinimo tarybos, kaip kompetentingo subjekto, formuojamo specialiųjų žinių turinčių ekspertų pagrindu, padarytų išvadų dėl sgrafito „Mokslas“ kaip nekilnojamosios kultūros objekto vertės ir reikšmingumo pagrįstumu bei jų motyvavimu pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, ginčydamas Vertinimo tarybos išvadas, nepateikė reikšmingų, specialiosiomis žiniomis grindžiamų, duomenų (įrodymų), kvestionuojančių ginčo teiginius, todėl šie jo argumentai pripažintini nepagrįstais.
29. Taip pat pripažintini nepagrįstais pareiškėjo argumentai dėl to, jog šiuo atveju Vertinimo taryba nepagrįstai nesivadovavo Kriterijų aprašo 7.4 papunktyje nustatytu amžiaus cenzu, pagal kurį vertintiniems mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog objektai ir vietovės, kurie neatitinka Kriterijų aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo, vertinami pagal Kriterijų aprašo 8 punktą, o ginčijamas Aktas yra grindžiamas Kriterijų aprašo 8.5 papunkčiu.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama, ar šiuo atveju sprendžiant dėl sgrafito „Mokslas“ įtraukimo į Kriterijų vertybių registrą buvo pagrįstai vadovaujamasi Kriterijų aprašo 8.5 papunkčiu, pažymi, jog pagal šią nuostatą objektai yra vertinami, jei tai akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad sgrafitas „Mokslas“ yra sukurtas 1986 metais, o Kriterijų aprašo 8.5 papunkčio taikymas ir su tuo susiję motyvai yra nurodyti Vertinimo tarybos 2021 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokole Nr. VT2-21. Pažymėtina, jog šiame protokole yra nurodyta, kad, be kita ko, taikomas Kriterijų aprašo 8.5 papunktis (konkretaus istorinio laikmečio), o Vertinimo tarybos narė J. K. P. akcentavo, kad sovietinio laikotarpio pripažinto monumentaliojo meno stiliaus tapybos yra išlikę mažai, jog labai reikšminga ir svarbu išsaugoti sovietinio laikotarpio monumentaliojo meno pavyzdį, kuris yra šiai vietovei charakteringas (geriausiai iliustruojantis vystymosi etapus ar atskirą konkretų objekto ar vietovės tipą) ir retas (negausiai išlikęs ar nedažnai pasitaikantis objektas), taip pat jis svarbus stilistine atitiktimi laikmečio estetikai, retumu ir jo stilistinėmis ypatybėmis.
32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog Kriterijų aprašo 8.5 papunkčio sąlygos, kaip matyti iš šios nuostatos konstrukcijos, iš esmės yra alternatyvios ir užtenka nustatyti nors vienos iš jų egzistavimą (šiuo atveju – konkretaus istorinio laikmečio sąlygą). Ši išvada be kita ko darytina įvertinus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio dalyje įtvirtintą šio įstatymo tikslą – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Taigi aiškinant Kriterijų aprašo 8.5 papunktį, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pagrįstas toks šioje nuostatoje įtvirtintų sąlygų aiškinimas, pagal kurį būtų užkertamas kelias iš specialiųjų žinių turinčių ekspertų sudarytam kompetentingam subjektui (Vertinimo tarybai) įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, turinčias įtakos tam tikro objekto įtraukimui į Kultūros vertybių registrą, ir priimti sprendimą tam, jog Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldas būtų išsaugomas ir perduodamas ateities kartoms, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.
33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas Aktas yra pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, priimtu vadovaujantis reikšmingu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus ginčo faktines aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, šis sprendimas yra paliekamas nepakeičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas. Kadangi baigiamasis teismo aktas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Mažeikių politechnikos mokyklos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.