Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2018 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties kopijos matyti, kad teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismo nuosprendyje pateikti pakankami įrodymų vertinimo motyvai - paaiškina, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat kokie bylos duomenys paneigia nuteistojo iškeltą versiją dėl jo sužalojimo ir patvirtina jo kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytoms išvadoms. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas išanalizavęs ir sugretinęs liudytojų M. ir R. P. ir A. M. parodymus ir kartu įvertinęs specialisto išvados apie nurodytą E. N. sužalojimo mechanizmą - turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi E. N. naudai. (b. l. 38-46).

Iš į bylą pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) 2019 m. kovo 29 d. kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00221-18 matyti, jog A. M. kaltinama tuo, kad 2017 m. gruodžio 18 d. laikotarpyje nuo 08 val. 54 min. iki 10 val. 11 min., Tauragės m., Gedimino g. 17, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, ir 2018 m. birželio 6 d. laikotarpyje nuo 09 val. 07 min. iki 12 val. 46 min., Šilalės m., Dvaro g. 9 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sutikusi duoti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36078-17), dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, liudytojo apklausos metu davė žinomai melagingus parodymus apie G. E. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. liepos mėnesį, vakarėlio metu E. N. alkoholio nevartojo, konflikto tarp M. P. ir G. E. metu G. E. sudavė E. N. į veidą, po ko E. gynybiškai atstatė savo kairę ranką ir kliudė G. kairį žandą, nuo šio sudavimo G. nenuvirto, G. spyrė E., po spyrio G. paslydo, virto ant žemės ir taip susižalojo, nors byloje nustatyti priešingi duomenys, iš kurių matyti, kad E. N. sužalotas nebuvo, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasekoje pastarasis pargriuvo ant žemės taip padarydamas G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamajame akte nurodyta, jog A. M. savo kaltės nepripažįsta.

Iš į bylą pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) 2019 m. kovo 29 d. kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00223-18 matyti, jog M. P. kaltinamas tuo, kad 2017 m. gruodžio 22 d. laikotarpyje nuo 09 val. 15 min. iki 10 val. 41 min., Tauragės m., Gedimino g. 17, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose ir 2018 m. birželio 6 d. laikotarpyje nuo 09 val. 07 min. iki 12 val. 46 min., Šilalės m., Dvaro g. 9 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sutikęs duoti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36078-17), dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, liudytojo apklausos metu davė žinomai melagingus parodymus apie G. E. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. liepos mėnesį, vakarėlio metu, konflikto tarp jo ir G. E. metu nematė kaip E. N. sudavė smūgį G. E. į veidą, matė kaip E. N. spjaudėsi krauju, nors 2017 m. liepos 18 d., laikotarpyje nuo 13 val. 20 min. iki 13 val. 37 min. pirmos liudytojo apklausos metu davė teisingus parodymus, t. y. kad konflikto metu E. N. priėjęs prie G. vieną kartą kumščiu sudavė G. į veidą, nuo smūgio G. nugriuvo ant asfalto, kas ir buvo nustatyta byloje, t. y. kad E. N. sužalotas nebuvo, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasekoje pastarasis pargriuvo ant žemės taip padarydamas G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizuotų kaltinamojo R. P., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų A. M., A. Š., M. P. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, nekyla jokių pagrįstų abejonių, o visos iškilusios abejonės, kai jų negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, atitinkančios baudžiamosios atsakomybės nuostatas, numatytas BK 2 straipsnyje. Siekiant šių tikslų turi būti nustatyti visi tikrovės faktai, atitinkantys baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarė įtariamas (kaltinamas) asmuo, sudėties požymius, būtinus baudžiamajam įstatymui taikyti, BK bendrosios dalies normose nustatytus požymius, būtinus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimus.

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo R. P. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Prokuroro nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidą, jog kaltinamasis davė melagingus parodymus, tačiau to nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad R. P. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Vertinant BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, pažymėtina, jog pagal komentuojamo straipsnio nuostatas atsako tas, kas <...> arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas <...> ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipomi arba neigiama realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Tuo tarpu parodymais baudžiamajame procese laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, bei suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Pažymėtina, kad melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas, duodamas juos, sąžiningai klydo.

Kaltinime nurodyta, kad R. P. 2018 m. birželio 6 d. laikotarpyje nuo 9.07 val. iki 12.46 val. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-308- 761/2018, apklausiamas liudytoju ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, vakarėlio metu E. N. nevartojo alkoholio, konflikto tarp M. P. ir G. E. metu G. E. sudavė E. N. į veidą, po ko E. gynėsi, bet ar sudavė smūgį, nematė, G. spyrė E., po spyrio G. susvirduliavo, virto ant žemės ir taip susižalojo, nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu davė teisingus parodymus, t. y. kad konflikto metu E. N. sudavė vieną kartą kumščiu G. į veidą, nuo smūgio G. nugriuvo ant asfalto, kas ir buvo nustatyta byloje Nr. 1-308-761/2018, t. y. kad E. N. sužalotas nebuvo, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasekoje pastarasis pargriuvo ant žemės.

Kaltinamasis šioje byloje kategoriškai neigė, kad atitinkamus parodymus davė suvokdamas, jog jie yra melagingi ir taip elgėsi siekdamas padėti draugui E. N., kuris baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 buvo kaltinamas padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, jog jis nesupranta kaip apklausiamas teisme pakeitė parodymus lyginant su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtino, jog gal klausimai ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant buvo ne taip suformuluoti, gal jis pats tuomet netinkamai suformulavo savo atsakymus. Tačiau patvirtino, jog 2018 birželio 6 d. teismo posėdžio metu davė teisingus parodymus, jog pirmasis konflikto metu E. N. trenkė G. E., o po to viskas labai greitai įvyko. Matė lyg kažkokį E. mostą, bet nematė ar E. sudavė smūgį G.. Iš prie bylos pridėto 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog R. P. duodamas parodymus teisme nurodė, kad E. (N.) mostą darė, o ar pataikė E. (G.) nežinantis. Jis kažkiek skaitė protokolą, tačiau į tai rimtai nežiūrėjo ir į detales nesigilino, pasirašė. Nepaisant to, kad E. N. baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis davė neva melagingus parodymus, buvo nuteistas, ši aplinkybė nėra absoliutus pagrindas R. P. kaltei padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįsti.

Liudytoju apklausiamas asmuo turi pareigą papasakoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui visas su tiriama nusikalstama veika susijusias aplinkybes, kurios jam yra žinomos. Iš 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio protokolo kopijos bei minėto posėdžio garso įrašo matyti, kad kaltinamasis duodamas parodymus teisme ne kartą teigė, jog po G. smūgio E., pastarasis kaip ir gynėsi, buvo lyg kažkoks mostas, bet ar sudavė smūgį G. jis nematė. Logiška, kad apklausiamas asmuo dėl savo asmeninių savybių, sąlygų, kurioms esant stebėjo tam tikrus reiškinius ar įvykius, praėjusio laiko tarpo, taip pat kilus chaosui, triukšmui, kitų aplinkybių, tam tikras aplinkybes gali nurodyti netiksliai, klaidingai. Todėl neatmestina tikimybė, kad kaltinamasis galėjo netiksliai nurodyti G. E. sužalojimo aplinkybes. Apklausiant asmenį, kaip liudytoją, visada išlieka tikimybė, kad parodymai gali turėti subjektyvų atspalvį, kuris priklauso nuo parodymus duodančio asmens suvokimo apie įvykius ir reiškinius, apie kuriuos jis duoda parodymus. Subjektyvus, nors ir neteisingas, faktinių aplinkybių suvokimas negali būti laikomas pagrindu asmens atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 235 straipsnį ir taikyti kriminalines bausmes.

Minėta, jog BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tik tiesiogine tyčia, todėl šis subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymis būtinas veikai pagrįsti. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti nors ir objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (LAT nutartys Nr. 2K-353/2006, 2K-616/2006). Tuo tarpu R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų apie jam žinomas G. E. sužalojimo aplinkybes negalima vertinti kaip sąmoningo teismo klaidinimo, t. y. neįrodžius jo veiksmuose tiesioginės tyčios, kaip vieno iš būtino subjektyviosios nusikaltimo sudėties elemento, nėra ir nusikaltimo sudėties, kas reiškia, jog nebuvo padaryta veika, turinti jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis suvokė davęs melagingus parodymus ir to siekė, t. y. nėra įrodyta kaltinamojo tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis R. P. liudytojo apklausos metu 2017 m. rugpjūčio 11 d. parodė, jog negali tiksliai pasakyti ar E. N. buvo neblaivus tą vakarą (t. y. 2017 m. liepos 15 d.), nes nežiūrėjo ir nežino ar E. N. vartojo alkoholinius gėrimus ar ne. 2018 m. birželio 6 d. apklausiamas teismo posėdžio metu R. P. parodė, jog E. N. tą vakarą negėrė, nes vairavo automobilį. Prieštaravimo tarp abiejų apklausų metu duotų R. P. parodymų dėl aplinkybės apie E. N. girtumą iš esmės nėra. Tai, jog 2019 m. liepos 31 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-308-761/2018 buvo konstatuota, jog E. N. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dar nereiškia, jog R. P. davė melagingus parodymus teigdamas, jog E. N. tą vakarą alkoholio nevartojo. Juolab, jog liudytoja A. M. taip pat nurodė, jog tą vakarą E. N. alkoholio nevartojo, nes vairavo automobilį. Kiti du liudytojai M. P. ir A. Š. teisme negalėjo nurodyti ar E. N. vartojo alkoholį, tačiau ir nematė, jog pastarasis būtų gėręs alkoholinius gėrimus. Taigi teismas daro išvadą, jog R. P. duodamas parodymus apie E. N. neblaivumą, sąžiningai klydo, todėl tokie parodymai negali būti laikomi melagingais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Baudžiamojo proceso nuostatos suponuoja, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos asmens kaltumą patvirtinančios aplinkybės.

Teismas, išnagrinėjęs tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes, vadovaudamasis nekaltumo prezumcijos principu, konstatuoja, kad neįrodžius R. P. veiksmuose tiesioginės tyčios ir nesant nusikaltimo sudėties, kaltinamasis pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paskelbus nuosprendį, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304-305, 307-308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. išteisinti pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su 2018 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 garso įrašu - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.