Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Mindaugui Stonkui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2017 m. liepos 16 d. apie 4 val. 20 min., Šilalės mieste, Nepriklausomybės g. 22, prie „Autoplovyklos“ pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasekoje pastarasis pargriuvo ant žemės, taip padarydamas G. E. šakotinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties vainiko nutrupėjimą emalio dentinio riboje, dešinio smilkinkaulio lūžį, lokalią kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, suspaudžiant galvos smegenis, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimą su ryškia neurologine simptomatika, kas sukėlė G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamasis E. N. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. jis su R. P., A. M. buvo namie Tūbinių kaime. Tuomet R. P. sulaukė iš savo brolio M. žinutės, kad atidaroma plovykla ir pakvietė atvažiuoti. Jis pasiskolino savo mamos automobilį ir visi apie 21 val. atvyko į plovyklos atidarymą. Ten jau buvo M. P., jo mergina A., G. E., D. M., M. V., J. M., atvažiavo ir A. L. su žmona. Visi linksminosi, šoko, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis alkoholio nevartojo, nes buvo atvykęs su mašina. Prie stalo gėrė tik Coca colą. Kai vakarėlis ėjo į naktį, G. E. jau buvo nemažai išgėręs, tapo įkyrus, pradėjo lįsti prie merginų. Labiausiai lindo prie M. P. merginos A. Š.. M. P. priėjus prie G. E. šis necenzūriškai pasakė M., kad nori su jo mergina lytiškai santykiauti. Įvyko konfliktas tarp M. P. ir G. E.. M. P. labai susinervino ir abu išėjo į lauką. Kai M. P. su G. E. išėjo į lauką, iš paskos išėjo ir R. P.. Jis ir kiti asmenys likę prie stalo išgirdo lauke riksmus, „sudaužysiu, sumušiu“. Balsai buvo M. P. ir G. E.. Tada ir jis, niekieno nekviestas išėjo į lauką. Norėdamas išvengti muštynių jis įėjo į M. P. ir G. E. tarpą, juos ramino, M. P. sakė, kad baigtų, o G. E., - kad neprovokuotų M.. G. E. buvo agresyvus. Atstumas tarp M. P. ir G. buvo gal 4-5 žingsniai. R. P. laikė M. P., A. Š. buvo už M. nugaros, prie G. E. buvo A. Z.. Juos ramindamas jis sukiojosi tai į M., tai į G. ir tada sekundžių bėgyje pajuto smūgį į veidą, kliuvo į kairį žandą. Sudavė G. E., jam sukantis į G. E. pusę. Po gauto smūgio, gindamasis, jis atžagaria kaire ranka kumščiu mojo į G. E. veidą gindamasis, kad pastarasis jam nebesuduotų. Gavosi pakankamai stiprus smūgis, kliudė G. E. veidą, bet G. E. nuo jo smūgio nenuvirto, liko stovėti. G. E. dar bandė jam spirti. Nestipriai įspyrė jam į kairę šlaunį ir nuo girtumo G. E. pats nuvirto. Kai jis įlindo į tarpą tarp M. ir G. E., jo mergina A. M. laikėsi už jo dešinės rankos, todėl kai gavo smūgį nuo G. E., tada kaire ranka mojo į G. E. pusę. Taigi kai G. E. nuvirto, jo draugė jam laikėsi už dešinės rankos. Jis palietė savo veidą, jis buvo kruvinas. M. P. ir A. Š. bandė G. E. pakelti, bet pastarasis sakė „nelįskit, dinkit“, buvo sąmoningas. Jis matė, kad G. E. lūpa kraujavo, tačiau jis prie G. E. nelindo. Toje vietoje kur nugriuvo G. E. buvo grublėtas betonas. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Atvykusių policininkų jis nepažinojo. Policininkai užsirašė visų esančių vardus ir pavardes, klausinėjo kas atsitiko. Jo asmeniškai neklausė, girtumo netikrino. Į gydymo įstaigą po įvykio jis nesikreipė. Pas ekspertą nuvyko po įvykio praėjus gal 2 mėnesiams. Ekspertas Gedminas jį apžiūrėjo, lūpos viduje yra likęs randas, kurį jis jaučia. Tą vakarą G. E. vartojo narkotikus. Jis matė kaip mašinoje (džipuke), G. E. per nosį traukė miltelius. Tai matė ir jo draugė A. M., E. K., kuris taip pat vartojo narkotikus. Jie dažnai išeidavo, o kai pareidavo nosys būdavo baltos. Jis narkotikų nevartoja.

Po įvykio jam parašė G. E. draugas D. M., kuris rašė, jog G. E. neapsisprendžia kiek žalos paprašyti. Jis rašė, jog už lūpos prakirtimą ir danties nuskėlimą atlygins. Po to, kai D. M. jam parašė, jog žada jį sulaužyti, jis parašė, jog gali duoti G. E. 5000 Eur. Neatsimena ar susirašinėjo su G. E.. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Kaltę pripažįsta tik dėl prakirstos lūpos ir nuskilusio danties, už tai žalą gali atlyginti. Jis nekonfliktiškas, nesportuojantis žmogus. Nuo 2017 m. gruodžio 8 d. niekur nedirba, todėl kad negali išvykti į užsienį. Darbo biržoje nėra registruotas. Gyvena iš santaupų, uždirbtų užsienyje Olandijoje, kur per mėnesį vidutiniškai gaudavo po 1500 eurų. Yra statybininkas apdailininkas. Kito jokio turto neturi ir neturėjo.

Nors E. N. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

2017 m. liepos 17 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog įvykis buvo Nepriklausomybės g. 22, Šilalė, esančioje teritorijoje, prie autoplovyklos. Ant žemės 2,10 m. atstumu nuo pastato fasadinės pusės rasti galimai kraujo pėdsakai, susigėrę į žemę. Paimtas žemės grunto su galimai kraujo pėdsakais pavyzdys, apžiūrėtos „Autoplovyklos“ patalpos. (t.1, b. l. 17-25).

Nukentėjusysis G. E. parodė 2017 m. liepos 15 d. M. P. jį pakvietė į plovyklos atidarymą. Plovykloje šventė visą naktį. Jis tą vakarą vartojo alkoholį, linksminosi, šoko su panelėmis. Šokti tempė ir Andželiką, nors ši liepė jam nesikabinėti. Žodinis konfliktas tarp jo ir M. įvyko apie 3 val. M. P. ant jo supyko, kai jis jo panelei necenzūriniais žodžiais pasakė, kad mylėsis su ja. Kadangi viduje garsiai grojo muzika, jie išėjo į lauką pasikalbėti. Išėjo ir kiti į lauką, M. V., E. K.. Jis sakė M. P., „nesvaik, aš juokauju“. M. P. stovėjo prieš jį, nepamena ar M. kas laikė. Taip pat nepamena ar juos kas bandė išskirti. Jis nematė reikalo muštis, jokių smūgių niekam nesudavė, daugiau juokėsi. Tik staiga pajuto smūgį į galvos sritį iš už nugaros, ar iš šono. Daugiau nieko neatsimena. Atsipeikėjo ligoninėje. Dar atsimena, jog kažkas priėmimo skyriuje sakė, kad nepriduok E., sakyk, kad nukritai nuo laiptų. Neatsimena kas buvo priėmimo skyriuje. Kad jį sumušė E. N. jis sužinojo iš draugo D. M.. Jam buvo padarytas kaukolės lūžis, prakirsta lūpa ir nuskeltas dantis. E. N. jis pažinojo iš matymo. E. N. jis nesudavė, nespyrė ir nežino iš kur N. atsirado sužalojimai. Nukritęs ant žemės nieko nesakė. E. N. tą vakarą vartojo alkoholį. Narkotikų jis iš viso nevartoja. Su M. P. po įvykio nebedraugauja.

Specialisto išvadomis Nr. G 1248/2017(03) ir Nr. G 369/2018(03) nustatyta, jog G. E. padaryti šie sužalojimai: šakotinė muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties vainiko nutrupėjimas emalio dentinio riboje, dešinio smilkinkaulio lūžis, lokali kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, suspaudžianti galvos smegenis, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimas su ryškia neurologine simptomatika. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. G. E. nustatytos dvi trauminių kontaktų sritys (viršutinės lūpos kairė pusė ir dešinio smilkinio), kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais. Imant sužalojimų visumą G. E. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Viršutinės lūpos sužalojimas su 21 danties sužalojimu gavosi nuo trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus viršutinės lūpos kairę pusę pakankama jėga, įgalinančia padaryti šakotinę muštinę žaizdą ir danties vainiko nutrupėjimą emalio dentino riboje (t.1, b. l. 143-144, 165-166).

Liudytoja D. E. parodė, kad G. E. yra jos sūnus. Jis yra geras, nekonfliktiškas, alkoholio praktiškai nevartoja. Gyvena pas ją. 2017 m. liepos mėnesį, apie 10-11 val., sekmadienį sūnus jai paskambino ir pasakė, kad yra ligoninėje. Sakė, kad jam blogai, yra ruošiamas operacijai. Nuvyko į Klaipėdą, ligoninėje gydytojas pasakė, kad sūnų reikia skubiai operuoti. Sūnų ji matė labai trumpai, jo galva buvo padidėjusi. Operacija truko 4 valandas. Kai sūnus po operacijos pradėjo kalbėti, pasakė, kad jį sumušė boksininkas. Sūnui buvo skilusi lūpa, nuskeltas dantis, veidas buvo mėlynas. Iki šiol dar sūnui galvos kaulai nėra sugiję. Kol kas ateitis neaiški, gal reikės ir plastinių operacijų. Reikia ir dantį sutvarkyti. Galvoje didelis randas. Iki įvykio jis turėjo daug planų, norėjo kurti savo įmonę, o dabar niekas neįdomu, liūdnas, be nuotaikos. Dirbo pas ją ūkyje visus darbus. Jos ūkis užsiima gyvulininkyste. Po įvykio nedirbo gal 6 mėn. Dabar irgi negali sunkiai dirbti, šiek tiek darbuojasi. Dabar jam dažnai užeina galvos skausmai, visa tai po to įvykio, traumos pasekmė. Sūnus sportavo, savo malonumui kilnodavo svarmenis. Gal 3 m. lankė sporto klubą Šilalėje. Dabar sportuoti negali, jis negali persitempti. Iki įvykio jis gaudavo 170 eurų, dabar irgi tiek pat gauna atlyginimo. Sūnus turi tik seną automobilį, kol kas negalvoja pirkti naujos mašinos. Su E. N. dėl žalos atlyginimo ji nekalbėjo. E. N. mama buvo atvykusi į ligoninę, jos tik atsiprašė, tačiau apie žalą nekalbėjo.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. atvyko pas M. P. į plovyklos atidarymą. Ten buvo M. ir R. P., E. N., G. E., A. Š., J. M. ir kiti. Ten kepė šašlykus, šoko, bendravo, vartojo alkoholį. G. E. taip pat vartojo alkoholį. Matė, kad E. N. vakaro pradžioje gėrė alaus. G. E. šoko su merginomis, bandė šokti ir su M. P. panele. Tada G. E. kažko apsižodžiavo su M. P.. Konfliktas įvyko viduje. Tada jie abu išėjo į lauką, išėjo ir jis. G. E. ir M. P. stovėjo vienas priešais kitą 1-2 metrų atstumu, žodžiavosi. M. buvo įpykęs, todėl jis paėmė M. už rankų iš už nugaros, jį laikė, atitraukė nuo G. E.. Jie norėjo muštis, tačiau vienas kitam smūgių nesudavė. Tarpe tarp M. ir G. E. jis nieko nematė. Išėjo ir kiti asmenys į lauką. E. N. jis nematė. Vienu metu atsisuko ir pamatė kaip G. E. krenta ant žemės. Kas sudavė jis G. E. nematė. Tuomet paleido M., priėjo prie G. E., priėjo ir A., M.. G. E. buvo ant žemės, gulėjo ant nugaros, galva buvo šiek tiek ant šono. G. E. jam pasirodė buvo be sąmonės. Kai atvyko policija jis jau buvo išvykęs. Kitą dieną parašė M. P., kuris atrašė, kad G. E. yra ligoninėje, kad jam blogai. Buvo aišku, kad buvo suduotas smūgis. Kalbėjo, kad nuo smūgio nukrito G. E., o smūgį sudavė E. N.. Sužaloto E. N. jis nematė. Narkotikų pats tą vakarą nevartojo ir nematė G. E. vartojant narkotikus. E. N. ir G. E. pažįsta tik iš matymo.

Liudytoja A. M. parodė, E. N. yra jos draugas. Šiuo metu jie gyvena kartu, nors iki įvykio negyveno drauge. G. E. ji nepažįsta. 2017 m. liepos 15 d., ji su E. N. buvo namuose. R. P. gavo žinutę iš brolio, kuris pakvietė į plovyklos atidarymą. Į plovyklą jie visi nuvyko apie 20-22 val., sėdėjo prie stalo, buvo vartojamas alkoholis. Tačiau ji, E. N. ir kitų vyrų žmonos alkoholio nevartojo. G. E. vartojo alkoholį. G. E. įkyriai lindo prie M. P. merginos A. Š., ją tampė, kvietė šokti. A. pasikvietė M., prašė nuo jos atitraukti G. E.. M. P. G. E. pasakė, kad pašokai ir užteks, o G. E. pasakė M., kad nori pamylėti jo merginą. M. P. pradėjo šaukti ir jie išėjo į lauką. Iš jų paskos išėjo R. P., po to ir kiti. Ji su E. N. buvo viduje, kai išgirdo riksmus „sumušiu, ateik, ateik“. Balsai buvo M. ir G. E.. Tuomet ir jie išėjo į lauką. Lauke vyko žodinis konfliktas. M. laikė jo mergina A. Š. ir brolis R. P. iš už nugaros. Stovėjo dar kažkoks vaikinas. R. P. stovėjo M. už nugaros, ramino juos. E. N. stojo į vidurį tarp M. ir G. E.. Ji buvo kartu su E. N.. E. N. ramino ir Mantą ir G. E.. M. ardėsi, o G. E. stovėjo rankas sukryžiavęs ramiai. G. E. sakė M. „ateik, ateik“. E. N. pasisukdavo tai į vieną, tai į kitą. E. N. M. sakė, kad nesinervuok, o G. E. - neprovokuok. Tada G. E. trenkė E. N. į veidą. E. N. atžagaria kaire ranka trenkė į veidą G. E. norėdamas apsiginti. Gynėsi kumščiu. Aš E. N. visada buvau įsikibusi į dešinę jo ranką. G. E. dar labiau supyko ir spyrė E. N. į koją, spirdamas G. E. pargriuvo ant nugaros. Nuo E. N. rankos smūgio G. E. nenugriuvo. Ji matė, kad iš G. E. lūpos bėgo kraujas. E. N. ištino žandas ir bėgo iš burnos kraujas.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. brolis M. P. pakvietė į plovyklos atidarymą. Jis atvyko kartu su E. N. ir A. M.. Buvo gal apie 20-21 val. Viskas buvo gerai, jie baliavojo, jis vartojo alkoholį. E. N. negėrė, nes vairavo. G. E., kurį jis pažinojo iš matymo, alkoholį vartojo. Jis nežino ar G. E. vartojo narkotikus, tačiau nuo alkoholio taip žmogus neatrodo. G. E. tapo konfliktiškas, susikalbėti buvo neįmanoma. G. E. pradėjo priekabiauti prie brolio M. merginos, buvo konfliktiškas. G. E. M. P. necenzūrine kalba paklausė ar gali pasimylėti su jo mergina. Tuomet G. E. ir M. išėjo į lauką, pradėjo šūkauti. Jis stovėjo prie brolio, jį ramino. Jei brolis norėdavo eiti prie G. E., jis brolį sulaikydavo. Ką darė K. jis nematė, prie brolio buvo tik jis ir A. Š.. Išėjęs į lauką E. N. su A. M., nuėjo pasišnekėti su G. E.. Tada G. E. trenkė E. N.. Visi ten buvo vienas šalia kito. Jis pamatė kaip E. N. ėjo prie G. E. ir pastarasis iš karto trenkė E. N. į veidą ranka, turbūt kumščiu. E. N. buvo ištinęs žandas. E. N. gynėsi nuo G. E., kuris dar bandė spirti E. N.. Ar E. N. gynėsi, ar trenkė, ar buvo kažkoks smūgis ar mostas, ar pataikė G. E., jis nematė. Matė tik kaip G. E. bandė spirti E. N., susvyravo ir nuvirto. Nuo E. N. mosto G. E. nenuvirto. Taip jis pasakė ir tyrėjai kai buvo apklausiamas. Nežino, kodėl tyrėja apie G. E. spyrį E. N. nieko neįrašė į jo apklausą. G. E. spyrė E. N., bet nepataikė. Nugriuvo dėl to, kad buvo girtas Kai atvyko policija G. E. su jais kalbėjosi. Prie nukritusio G. E. jis priėjęs nebuvo, bet G. E. buvo sąmoningas. Jis ir anksčiau yra matęs kaip girtas G. E. kabinėjasi prie žmonių.

Liudytojas M. P. parodė, kad apie 2017 m. liepos 15 d. įvykį, mažai ką pamena. Buvo jo autoplovyklos atidarymas. Susirinko draugų būrys. Jis pakvietė brolį, kuris atvyko kartu su E. N. ir jo mergina. G. E. irgi jo draugas. Kai atvyko E. N. jis jau buvo gerokai išgėręs. Kiek išgėrė G. E. nežino. Buvo ir jo draugė A. G. E. daugiausiai šoko su jo mergina. Paskui prie jo priėjo jo mergina A. Š. ir paprašė būti su ja, nes jai atsibodo kaip ją tampo G. E.. Priėjo G. E., vėl tempė A. šokti. Jis pasakė, jog jau užteks. Tada G. E. necenzūrine kalba pasakė, kad nori mylėtis su jo pana. Jis apsikabino G. E. ir abu išėjo į lauką. Lauke pradėjo konfliktuoti. Jį kažkas laikė, gal E. K., gal brolis. Pradėjo juos raminti, nors jam buvo kraujas užviręs. Atsirado E. N., paklausė kas čia vyksta, ėjo link G. E.. Jį tempė E. K.. Kai jis atsisuko, pamatė virstantį pakelta koja G. E.. Virto daugiau ant šono. Smūgio nematė. Pamatė, kad G. E. nebeatsistoja, todėl priėjo prie jo, pamatė kraują, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. G. E. nuvirtęs sakė „dinkit, traukitės“. Jis su savo panele G. E. lydėjo į priėmimo skyrių. Įvykio vietoje G. E. nerišliai kalbėjo, o priėmimo skyriuje jau kalbėjo normaliai. Ligoninėje nieko jis G. E. nesakė. G. E. ligoninėje pats pasakė, jog nuvirto. Matė, kad E. N. spjaudėsi krauju. Smūgių jis nei iš G. E. pusės, nei iš E. N. pusės jis nematė. Kitą dieną jis bandė su E. N. susisiekti, bet jo telefonas buvo išjungtas. E. N. jo vaikystės draugas. Su G. E. buvo susitikęs. Pastarasis jo paklausė nuo ko gavo, tai jis pasakė, jog nuo E. N.. Norėjo, kad jie susitartų ir viskas greičiau baigtųsi.

Liudytojas T. R. parodė, jog 2017 m. liepos 16 d. paryčiui buvo gautas pranešimas, kad įvyko įvykis. Jis su kolega G. nuvyko prie autoplovyklos Šilalėje ir rado ant nugaros gulintį kraujuojantį G. E., kuriam iš galvos bėgo kraujas. G. E., tiksliau jo galvą, kad nebūtų ant žemės, laikė viena mergina Š. Dar kažkokiu momentu G. E. laikė ir E. N.. Aplink buvo daug jaunimo. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir G. E. išvežė į ligoninę. G. E. buvo be sąmonės, jis bendrauti negalėjo. G. E. pradėjo bendrauti tik ligoninėje, bet buvo neadekvatus. Ligoninėje kartu su G. E. buvo M. P. ir jo draugė. Jie rūpinosi G. E.. M. P. sakė, kad jis nieko nematė, nes buvo viduje. Jo draugė irgi nieko neaiškino. Po to, G. E. buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę. Jis su kolega įvykio vietoje bandė išsiaiškinti kas įvyko, užsirašinėjo esančių asmenų duomenis. Išbuvo ten apie 30 minučių. E. N. ir M. V. buvo susijaudinę, tvirtino, kad G. E. sukonfliktavo, kažkas jį pastūmė ar pats iš girtumo nuvirto ir susižalojo. E. N. buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nors nepamena ar jam buvo nustatytas girtumas. Asmenų neblaivumą tikrino jo kolega. Taip pat nepamena ar E. N. buvo sužalotas, tačiau E. N. nesiskundė, kad yra sumuštas. G. E. jis nepažinojo, o E. N. žinojo tik iš matymo. Tarnybinį pranešimą surašė kai grįžo į policijos komisariatą.

Liudytojas M. S. parodė, jog apklausė M. P.. Ką pastarasis pasakojo, tą jis ir užrašė. Liudytojas savo parodymus perskaitė, susipažino ir pasirašė. M. P. nieko neminėjo, kad G. E. būtų kam sudavęs. Nei G. E., nei E. N. jis nepažinojo.

Liudytojas J. M. parodė, jog 2017 m. liepos 15 d. atvažiavo į M. P. plovyklos atidarymą. Šventės metu jis nemažai vartojo alkoholio. Kiek kiti gėrė, ar gėrė jis nežiūrėjo. Nežino ir ar E. N. bei G. E. gėrė. Visi linksminosi, šoko, visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Išgirdo kažkokius šūkavimus lauke, kažkas iš svečių pasakė, kad mušasi. Kai išėjo į lauką konfliktas jau buvo įvykęs, G. E. jau gulėjo ant žemės ant nugaros, o visi buvę lauke, tame tarpe ir E. N. buvo išsigandę, sutrikę. Po įvykio jam pasakojo, kad G. E. sumušė E. N.. Lauke jis nebendravo nei su vienu asmeniu. Ant E. N. sužalojimų nematė. Jei G. E. nebūtų įžeidęs M. P. nebūtų konflikto.

Liudytoja A. Š. parodė, jog yra M. P. draugė, jie kartu gyvena. 2017 m. liepos 15 d. ji buvo autoplovykloje, šventė atidarymą. Buvo G. E., E. N., J. M., A. L., A. Z. su žmona, M. V.. Jie visi šoko, valgė, gėrė. Ji šoko su G. E. net kelis kartus. Jis norėjo, kad jie šoktų dviese, atskirai nuo kitų. G. E. buvo nemažai išgėręs. Jai buvo nejauku su G. E., todėl ji paprašė M. P., kad jis būtų su ja. M. P., prie jų priėjus G. E. pasakė, kad ji nebenori su juo šokti, ir kad paliktų ją ramybėje. Po to ji nuėjo ir nebegirdėjo, ką G. E. pasakė M. M. P. nepatiko tai ką pasakė G. E. ir jie su G. E. išėjo į lauką. G. E. su Mantu išėjo į lauką apsikabinę per pečius, abu buvo gerokai išgėrę. Po įvykio M. P. jai pasakojo ką apie ją sakė G. E.. Ji pasiliko viduje, o išgirdusi kažką sakant, jog lauke mušasi, išėjo į lauką ir pamatė G. E. be sąmonės. Lauke buvo M. P., A. Z., E. N., G. E., M. V., E. K., L. Merginų nebebuvo. J. M. į lauką išėjo kartu su ja. Ji M. nelaikė. Kai išėjo į lauką M. P. niekas nelaikė. Ji klausė kas atsitiko ir M. necenzūrine kalba pasakė, kad G. nori su tavimi lytiškai santykiauti, o kai E. (N.) paklausė kas buvo, jis trenkė G. E.“. M. pasakojo, kad jie su G. E. susiginčijo, E. N. jų paklausė kas vyksta ir trenkė G. E.. M. nepasakojo, kad G. E. būtų trenkęs E. N.. Ji G. E. galvą pasidėjo sau ant kelių, jam iš ausies bėgo kraujas, gal dar iš galvos. Ji E. kalbino, galvojo gal atsibus, bet jis nieko nepasakė. Tuo metu su G. E. nebuvo galima susikalbėti, jis prabudo tik ligoninėje. Prabudęs sakė, jog pats nukrito, tačiau ji juo netikėjo. Tikėjo M. žodžiais. Tuo metu šalia G. E. buvo ji ir M. P.. Ji negirdėjo, jog G. E. kažkas būtų sakęs nekišk Ernio. Nepamena ar G. E. buvo sužalota lūpa. Kai atvyko policija, klausinėjo kas įvyko. Po to dar ir ligoninėje klausinėjo. G. E. ji iki įvykio pažinojo gal 2 metus. M. P. ir G. E. santykiai buvo puikūs, tačiau po to įvykio jie nebebendrauja. E. N. pažįsta gal 3 metus. Jos nuomone, jei G. E. M. nebūtų pasakęs apie ją, tai įvykio nebūtų buvę. Jai atrodė, kad iš G. E. pusės jai rodoma per daug dėmesio.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. draugas M. P. pakvietė į autoplovyklos atidarymą. Visi šventė, gėrė ir viskas buvo gerai. E. N. ir G. E. jis pažįsta iš matymo. G. E. vakaro metu nebuvo agresyvus. Jis tą vakarą vartojo alkoholį. Nežino ar E. N. ir G. E. vartojo alkoholį. Nesakė kas vartojo ar nevartojo alkoholį. Paties įvykio jis nematė. Tik, nepamena kokiu tikslu išėjo iš garažo į lauką, ir prie garažo vartų pamatė gulintį ant nugaros G. E.. Nepamena ar į lauką išėjo vienas ar ne. Tuomet jis bandė žiūrėti G. E. būklę, tikrino kvėpavimą. G. E. buvo nesąmoningas. Jam išėjus į lauką arčiausiai G. E. buvo E. N.. Nepamena ar lauke buvo merginų. Ir klausimą „kam to reikėjo“ jis uždavė E. N. greičiausiai dėl to, jog Ernestas buvo arčiausiai G. Tačiau paties konflikto, kas kam sudavė, jis nematė. Jis matė kaip į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai atvykę su Gediminu nebendravo, nes jis buvo nesąmoningas. Jis nepamena ar bendravo su policijos pareigūnais. Iš karto po įvykio kalbėjo su kitais asmenimis, ar jų klausinėjo apie įvykį, bet nepamena. M. P. gal ką sakė, jog G. E. kabinėjosi. Su G. po to įvykio jis susitikęs nebuvo. Gal po poros dienų paskambino G. paklausti kaip laikosi, kaip jaučiasi. Kalbėjosi trumpai. Nekalbėjo su juo apie tai kas tą dieną nutiko. Jis nesigilino į tą įvykį. Tik sklido kalbos, jog E. N. sudavė G. E..

Liudytojas A. L. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. jis vienas atvyko į plovyklos atidarymą, bet atvyko vėliau apie 22-23 val., nes prieš tai buvo kitoje šventėje. Plovyklos atidaryme buvo M., E., G. E.. Nežino ar E., G., M. buvo išgėrę, greičiausiai, nes šventė. Jis vartojo daug alkoholio ir jau atvažiavo išgėręs. Jis išėjo į lauką kai lauke kilo kažkoks šurmulys, bet kai jis išėjo, G. E. jau gulėjo ant žemės. Konflikto jis nematė. Nebuvo tiek arti priėjęs prie G. E., jog matytų buvo kraujo ar ne. Lauke buvo daug žmonių. Kai išėjo į lauką jau buvo ir greitoji. Žmonės kalbėjo, jog buvo muštynės tarp E. N. ir G. E..

Dėl E. N. veikos kvalifikavimo

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

E. N. kaltu prisipažino iš dalies iškėlė versiją, kad jam pirmą smūgį sudavė pats nukentėjusysis G. E.. Pagal E. N. parodymus po to kai G. E. įžeidė M. P. ir G. E. jie išėjo į lauką jis išgirdęs riksmus taip pat išėjo į lauką. Norėdamas išvengti muštynių jis įėjo į M. P. ir G. E. tarpą, juos ramino, G. E. sakė, kad neprovokuotų M. P.. Juos ramindamas sukiojosi tai į vieną tai į kitą ir po kelių sekundžių pajuto smūgį į kairį žandą nuo G. E.. Po gauto smūgio, gindamasis atžagaria kaire ranka kumščiu mojo į G. E. veidą, kliudė G. E. veidą, bet šis nuo jo smūgio nenuvirto, liko stovėti. G. E. nestipriai įspyrė jam į kairę šlaunį ir nuo girtumo pats nuvirto. Po nugriuvimo buvo sąmoningas. Analogiškai parodė ir liudytoja A. M.. Ši liudytoja yra E. N. draugė apklausta buvo tik praėjus keturiems mėnesiams po įvykio ir po to kai įtariamuoju buvo apklaustas E. N.. Todėl liudytoja yra suinteresuota duoti parodymus lengvinančius kaltinamojo E. N. padėtį. Liudytoja ir kaltinamasis turėjo laiko suderinti parodymus, todėl šiais liudytojos A. M. parodymais teismas nesiremia.

Liudytojas R. P. parodė, kad išėjęs į lauką E. N. su A. M., nuėjo pasišnekėti su G. E.. Tada G. E. iš karto trenkė E. N.. Matė, kad E. N. bandė gintis Nuo G. E., tačiau ar sudavė nematė, nes G. E. nenuvirto. Matė tik kaip G. E. po to bandė spirti E. N., bet nepataikė susvyravo ir nuvirto dėl girtumo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-11 R. P. parodė, kad po G. E. suduoto smūgio E. N., šis sudavė jam atgal po ko G. E. paėjo kelis žingsnius atgal susvirduliavo ir nuvirto (t. 1, b. l. 97-100). Tokie liudytojo R. P. parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems.

Liudytojas M. P. parodė, kad jam su G. E. išėjus į lauką ir konfliktui tarp jų tęsiantis atsirado E. N. ėjo link G. E., kadangi jį tempė E. K. visko nematė, atsisukęs pamatė virstantį pakelta koja G. E.. Nugriuvęs G. E. nebeatsistojo. Matė, kad E. N. spjaudėsi krauju. Pirmoje apklausoje 2017-07-18 ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad lauke atsiradęs E. N. paklausė kas čia vyksta paaiškinus, kad Gedis pradėjo daryti nesąmones, E. N. priėjo prie G. E. ir vieną kartą kumštimi sudavė į veidą. Po suduoto smūgio G. E. nugriuvo ant asfalto (t. 1, b. l. 72-75). Savo parodymus M. P. pakeitė papildomos apklausos metu 2017-12-22 (t. 1, b. l. 76-80), bei teisminio nagrinėjimo metu.

Iš liudytojos D. R. parodymų matosi, kad ji atlikdama ikiteisminį tyrimą netrukus po įvykio apklausė R. P.. Ką jis pasakojo ji nepamena, tačiau ką jis sakė, tą ji ir užrašė. R. P. apie G. E. bandymą spirti E. N. nepasakojo, apie tai pasakojo E. N., kurį ji apklausė gruodžio mėnesį. Ji papildomai liudytoją M. P. apklausė po įtariamojo apklausos. M. P. pats pasakojo aplinkybes. Jis sakė, kad iš brolio sužinojo jog E. N. skruostas buvo patinęs. E. N. į medikus nebuvo kreipęsis, o pas ekspertus nuvyko gruodžio ar sausio mėnesį, nes reikėjo užfiksuoti aplinkybes, kurias pasakojo E. N..

Liudytojo M. P. pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad priėjęs prie konfliktuojančiųjų E. N. iškart smogė kumščiu G. E. į veidą atitinka nukentėjusiojo G. E. parodymams, kad jam E. N. trenkė vieną smūgį į galvą nuo kurio jis prarado sąmonę, o jis net nebandė spirti kaltinamajam. Iš liudytojos A. Š. parodymų matosi, kad jai išėjus į lauką ir paklausus kas atsitiko jai M. P. pasakė „...kai Ernis (E. N.) priėjęs paklausė kas buvo, jis iškart trenkė G. E.“.

Liudytojos D. R. parodymai paneigia M. P., kad iškart po konflikto jis matė, kad E. N. spjaudėsi krauju. Tai, kad liudytojas M. P. apklausiamas D. R. jai pasakė, jog iš brolio sužinojo, kad E. N. skruostas yra ištinęs rodo, kad jis po konflikto nematė sužaloto E. N..

Kaltinamojo E. N. parodymai dėl smurto panaudojimo lauke nesiderina su liudytojų R. P. ir M. P. parodymais duotais teisme dėl smurtinių veiksmų pradžios. Net ir patvirtindamas kaltinamojo parodymus liudytojas R. P. parodė, kad E. N. paklausus kas nutiko G. E. iškart sudavė smūgį E. N. į veidą. Tokie parodymai nesiderina su kaltinamojo parodymais, kad jis ramino abi puses pasisukdamas tai į vieną tai į kitą kelis kartus. Kaltinamojo E. N. ir liudytojų A. M. bei R. P. parodymai, kad G. E. po E. N. sudavimo nenugriuvo, o nugriuvo po paties spyrio E. N. ir taip susižalojo nesuderinami su specialisto išvada apie G. E. padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą. Iš specialisto išvadų matosi, kad G. E. patyrė stiprų smūgį, įgalinantį padaryti šakotinę muštinę žaizdą ir danties vainiko nutrupėjimą emalio dentino riboje į kairės pusės veidą. Būtent stipraus smūgio pasekoje griūnant nukentėjusiajam buvo padarytas dešinio smilkinkaulio lūžis su kraujosrūva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimas. Toks sumušimų sunkumas negali būti paaiškinamas kaltinamojo ir liudytojų A. M. bei R. P. parodymais nurodytu būdu griūnant pačiam nukentėjusiajam.

Kaltinamasis teigia, kad jis viso vakaro metu alkoholio nevartojo. Iš liudytojo T. R. parodymų matosi, kad įvykio vietoje bendraujant su E. N. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Teismas neturi pagrindo netikėti nešališko liudytojo policijos pareigūno T. R. parodymais apie E. N. apsvaigimą nuo alkoholio. Be to tai, kad E. N. vartojo alkoholį ir buvo apsvaigęs nuo jo parodė nukentėjusysis G. E. ir dalies patvirtino liudytojai R. P. ir J. M.. Todėl nustatyta, kad E. N. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Remiantis aptartais įrodymais nustatyta, kad E. N. 2017 m. liepos 16 d. apie 4 val. 20 min., Šilalės mieste, Nepriklausomybės g. 22, prie „Autoplovyklos“ pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasekoje pastarasis pargriuvo ant žemės, taip padarydamas G. E. šakotinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties vainiko nutrupėjimą emalio dentinio riboje, dešinio smilkinkaulio lūžį, kas sukėlė G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą. E. N. suduodamas stiprų smūgį kumščiu į galvos sritį suvokė veikos pavojingumą, tačiau nesuvokė konkrečių padarinių pavojingumo laipsnio, tai yra jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, todėl veikė neapibrėžta tyčia ir yra atsakingas už atsiradusius padarinius. Tokia E. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

E. N. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas. Byloje nustatyta, kad konfliktas prasidėjo nuo nukentėjusiojo G. E. priekabiavimo prie M. P. merginos A. Š.. G. E. necenzūriniais žodžiais pasakius M. P., kad jis mylėsis su jo mergina. Įžeistas M. P. ir G. E. lauke ir toliau konfliktavo žodžiais. G. E. elgesys necenzūriniais žodžiais pasakant, kad jis mylėsis su M. P. mergina laikytinas iš esmės prieštaraujančiu moralės normoms. Nors G. E. nurodo, kad jis tik erzino M. P., tačiau toks jo elgesys skatino atlikti nusikalstamus veiksmus M. P., kurį nuo smurto prieš G. E. sulaikė brolis R. P. ir E. K.. E. N. yra M. P. draugas, todėl girdėdamas G. E. įžeidinėjimus M. P. atžvilgiu prieš G. E. panaudojo smurtą. Teismas laiko, kad G. E. elgesys įžeidžiant M. P. laikytinas rizikingu išprovokavusiu M. P. draugo E. N. nusikalstamą elgesį prieš jį.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011, 2K-412/2014, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016) provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

Todėl E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo G. E. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). E. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, nes skatino norą smurtauti, sutrukdė įvertinti smurtinio elgesio pasekmes (BK 60 str. 1 d. 9 p.). E. N. yra registruotas darbo biržoje. Šilalės r. sav. administracijos Šilalės kaimiškoji seniūnija nusiskundimų jam neturi.

2017-09-28 priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68-1, 68-2, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-653, įsigaliojęs 2017-10-06. Šio įstatymo 10 straipsniu pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta galimybė bausmės vykdymą atidėti ir asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. BK 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2017-10-06 galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenis, teismas konstatuoja, jog nuo 2017-10-06 įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjamu atveju taikytina iki 2017-10-06 galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija.

E. N. teisiamas pirmą kartą yra jauno amžiaus administracine tvarka baustas tik vieną kartą už nedidelio pavojingumo administracinį teisės pažeidimą, baustumas išnykęs, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, Šilalės kaimiškoji seniūnija nusiskundimų dėl E. N. elgesio neturi. Todėl E. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Aptartos E. N. asmenybę apibudinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. N. bus pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę tai, kad neatlygino padarytos žalos, kaltinamajam nustatytinas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Atsižvelgiant į kaltinamojo E. N. asmenybę tam, kad pasiekti bausmės tikslus paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų E. N. skirtini įpareigojimai pradėti dirbti ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kadangi nusikaltimas padarytas nakties metu E. N. įpareigotinas būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Remiantis BK 75 str. 2 d. BK 67 str. 2 d. 9 p. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2264,40 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (1 t., b. l. 181-189).

Nukentėjusysis G. E. pareiškė 25000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 52-56).

Kaltinamasis E. N. su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, nurodė, kad jo kaltė yra tik tai, kas jis prakirto G. E. lūpą ir nuskėlė dantį. Todėl sutinka, kad dėl šių sužalojimų jis turi atlyginti padarytą žalą.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Dėl G. E. gydymo turėtas išlaidas ligonių kasai patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matosi, kad VšĮ Šilalės rajono ligoninėje Ortopedo traumatologo paslaugoms apmokėti turėjo 13,39 € išlaidų. VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje stacionariniam gydymui Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje apmokėti išleido 2251,01 € (I t. b. l. 183). E. N. žalą Valstybinei ligonių kasai padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.282 str. 3 d., 6. 283 str. 1 d. jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl Valstybinei ligonių kasai iš E. N. priteistina padaryta žala 2264,4 €.

Nukentėjusiojo G. E. ieškinys tenkintinas iš dalies.

G. E. prašo priteisti 25000 € neturtinę žalą ir atlyginti patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kaltinamasis E. N. smurtiniais veiksmais padarė neturtinę žalą G. E., todėl už jam padarytą žalą E. N. atsakingas asmeniškai.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 8688 € iki 20273 €.

Nukentėjusiojo G. E., liudytojos D. E. parodymais Specialisto išvadomis Nr. G 1248/2017(03) ir Nr. G 369/2018(03) su vaizdo lentelėmis (t.1, b. l. 143-144, 165-166), stacionaraus gydymo VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje duomenimis (t. 1, b. l. 183), kita bylos medžiaga nustatyta, kad G. E. dėl E. N. smurtiniu tyčiniu nusikaltimu padaryti šie sužalojimai: šakotinė muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties vainiko nutrupėjimas emalio dentinio riboje, dešinio smilkinkaulio lūžis, lokali kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, suspaudžianti galvos smegenis, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimas su ryškia neurologine simptomatika. Po sužalojimo iki pristatymo į ligoninę buvo praradęs sąmonę. Ligoninėje išbuvo 10 dienų. Grįžęs iš ligoninės gydėsi ambulatoriškai, Ateityje dar reikės ir plastinių operacijų. Šiuo metu per savaitę 2-3 kartai skauda galvą, nuo galvos skausmo naudoja vaistus.

Dėl sužalojimų G. E. patyrė itin didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, pažeminimą, pasikeitė jo galvos forma, veido bruožai. Jam iki šiol po gydymo išliko liekamieji reiškiniai, kurie sukelia skausmingus išgyvenimus, neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei. Jam yra išlikę randai, kurie riboja jam galimybes laisvai bendrauti, buvo priverstas nutraukti sportines treniruotes. Sužalojimo pasekoje ilgą laiką, tai yra apie pusę metų išvis negalėjo dirbti, o šiuo metu fizinės galimybės dirbti tokiu pat pajėgumu fizinį darbą, kaip dirbo iki sužalojimo yra sumažėjusios.

Nustatant žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad sužalojimai G. E. padaryti tyčiniu veiksmu. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Kita vertus nusikaltimas laiko atžvilgiu vyko trumpai nebuvo intensyvus, suduotas vienas smūgis, tačiau sukėlė sunkias pasekmes. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad E. N. šiuo metu yra bedarbis, neturi registruotino turto. Tačiau E. N. yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu dirbo Olandijoje, uždirbdavo maždaug po 1500 € per mėnesį, turi statybininko apdailininko kvalifikaciją, ateityje turi galimybių uždirbti lėšų žalos atlyginimui, todėl turtinė padėtis šiuo atveju negali lemti neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes padarytų sveikatos sutrikdymo sunkumą - tai, kad byloje nėra duomenų kiek sužalojimai gali turėti neigiamų pasekmių ateičiai, vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimais, G. E. priteistina neturtinė žala nustatoma 12000 €.

G. E. įžeisdamas M. P. savo veiksmais pats iššaukė kaltinamojo E. N. smurtinį veiksmą. Todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę teismas laiko, kad dėl nukentėjusiojo asmens G. E. kaltės yra pagrindas mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį 20 % (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir priteistinas 9600 € neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis G. E. turėjo 1000 € išlaidų už advokato R. L. suteiktą teisinę pagalbą (t. 3, b. l. 15).

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl iš E. N. priteistinos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. E. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, (iki 2017-10-06 galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija) laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. N. atidėti trims metams, įpareigojant jį pradėti dirbti, būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi (iki 2017-10-06 galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija) baudžiamojo kodekso BK 67 str. 2 dalies 9 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteisti iš E. N. 2264,4 € (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 centų) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), Swedbank“ AB, b. k. 73000.

Priteisti iš E. N. 9600 € (devynis tūkstančius šešis šimtus eurų) G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. N. G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 € (vieną tūkstantį eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. 11409669, išduotos 2015-10-14 Šilalės PK Migracijos poskyrio (93)), palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.