Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiam asmeniui K. P., jo atstovui Linui Mažoniui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) administratore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. buvo kaltinama tuo, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą, tai yra:

2017-02-01, 10.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodama kompiuterinę įrangą, iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas abonentui E. L., internetiniame portale www.skelbiu.lt. skelbime ,,https:// www.skelbiu.lt/ 27329879.html”, kuriame K. P. reklamuoja savo vykdomą veiklą ir nuolat skelbia reklamą apie paminklų gamybą, paskleidė tikrovės neatinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį K. P. kaip asmenį ir verslą vykdantį subjektą, parašydama komentarą: “K. P. !! žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku. Kokia diena nusuks galvą tokiam Oziui…”, taip jį, K. P., šmeižė per visuomenės informavimo priemonę.

Kaltinamoji R. L. kalta neprisipažino, parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriaus pareigas eina jos sūnus M. L.. K. P. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) užsiima ta pačia veikla, tai yra paminklų gamyba, laidojimo paslaugų teikimas., kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Įmonės nuolat konkuruoja, o K. P. vilioja UAB (duomenys neskelbtini) senuosius klientus. Anksčiau UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi patalpas, esančias prie Lėbartų kapinių, iš Klaipėdos m. savivaldybės, ir ten vykdė veiklą. Pasistačius savo patalpas, iš minėto pastato išsikraustė. Šiuo metu šias patalpas nuomuojasi K. P.. Teigia, kad K. P. pagamino ir naudoja tokią pat reklaminę iškabą, kaip anksčiau UAB (duomenys neskelbtini) naudojo, pagamino vizitines korteles, panašias į UAB (duomenys neskelbtini) vizitines korteles. Be to, K. P. rudenį įsigijo tokio pat modelio ir spalvos automobilį, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) automobilių valstybinių numerių sutampa net skaičių kombinacijos- (duomenys neskelbtini). Klientai, manydami, kad prie Lėbartų kapinių esančiose patalpose veiklą tebevykdo UAB (duomenys neskelbtini), kreipiasi į K. P.. Jis, K. P., klientams nepasako, kur UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo veiklą. Be to, jie nuolat konfliktuoja su K. P. dėl aikštelėje statomų automobilių. K. P. teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobiliai trukdo jo klientams. Pamačiusi K. P. skelbimą internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt, supykusi parašė tokį komentarą. Nesijaučia nusikaltusi, tik pareiškė savo nuomonę. Išvadino K. P. skundiku, kadangi jis nuolat skundžia UAB (duomenys neskelbtini), persekioja UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, fotografuoja kaip jie dirba, vagia UAB (duomenys neskelbtini) idėjas ir vilioja klientus. Pats K. P. pripažino, kad rašė skundus Klaipėdos m. savivaldybei, norėdamas uždrausti jiems statyti mašinas. Išvadino K. P. „Ožiu“, kadangi šis gyvūnas yra užsispyręs, kaip ir K. P.. Su K. P. neseniai kilo konfliktas dėl to, kad šis savavališkai užrakino kapinių vartus, pakeitė spyną, dėl ko pro vartus negalėjo eiti laidojimo procesija. Į laidotuves susirinkę žmonės buvo nepatenkinti, o kažkas pasakė, kad „vieną dieną tam ožiui galvą nusuks“. Ji tuos žodžius parašė komentare. Įsitikinusi, kad rašė tiesą komentare. Nenorėjo K. P. apšmeižti. Uždirba apie 200 Eur, išlaiko studentę dukrą.

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo Klaipėdos m. savivaldybės organizuotą konkursą ir nuo 2015-05-15 išsinuomojo patalpas, esančias pastate prie Lėbartų kapinių. Laimėjus konkursą paruošė reklaminį projektą, savivaldybėje buvo išduotas leidimas. Įmonėje dirba jis pats, jo sutuoktinė ir sūnus. Įmonė gamina ir stato paminklus, paminklus perparduoda, kasa duobes, pila skaldą, tvarko kapus ir pan. Savo veiklą reklamuoja internetiniame skelbimų puslapyje www.skelbiu.lt. Pirma šį šmeižiantį komentarą pastebėjo sūnaus draugė. Mano, kad toks komentaras jį pažemino, komentarą matė daugelis jo pažįstamų asmenų. Dėl patiriamo streso yra priverstas nuolat vartoti medikamentus. Teigia, kad verslą pradėjo anksčiau nei E. L.. Nurodo, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) reklamos nekopijuoja. UAB (duomenys neskelbtini) nuolat pastato savo automobilius prie jo patalpų, dėl to skundėsi Klaipėdos m. savivaldybei, nes norėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų uždrausta statyti automobilius prie jo veiklos vykdymo vietos. Neatsimena, ar rašė skundą, ar žodžiu skundėsi. Skundėsi kapinių priežiūros skyriaus vedėjai Z. S., savivaldybės atsakingam darbuotojui Dūdai pateikė kelias nuotraukas, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobiliai užstoja įėjimą, prašė leisti rezervuoti automobilių stovėjimą, bet savivaldybė jam rezervuoti vietas automobiliams neleido. Matė kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas meta per tvorą šiukšles, todėl juos nufotografavo. Automobilio numerius (duomenys neskelbtini) jis gavo panašius į (duomenys neskelbtini), kadangi prieš tai turėjo automobilį valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), todėl norėjo gauti tokį pat numerį, bet tokio numerio nebebuvo, todėl gavo panašų- (duomenys neskelbtini).

Liudytojas J. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. K. P. pažįsta, anksčiau jis dirbo duobkasiu, o prieš 3 metus pradėjo dirbti paminklų gamyboje. Su K. P. nuolat konfliktuoja, K. P. kontroliuoja UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbą, juos filmuoja, siūlo dirbti jo įmonėje, nuolat skundžia UAB (duomenys neskelbtini). Anksčiau UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsikūrusi patalpose prie Lėbartų kapinių, dabar ten veiklą vykdo K. P.. K. P. naudoja tą pačią reklamą, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), kenkia UAB (duomenys neskelbtini), vilioja jų klientus, kopijuoja jų pagamintus paminklus. Jei klientas ieško E. L., K. P. sako, kad jo nėra. Be to, K. P. savavališkai, be administracijos leidimo, pakeitė kapinių vartų spyną, dėl ko negalėjo įeiti laidojimo procesija.

Liudytoja Z. S., Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyriaus vedėja, parodė, kad jai yra žinoma, kad buvo pakeista kapinių vartų spyna, o spynos raktų niekas, net kapinių sargas, neturėjo. Raktai buvo rasti pas K. P.. Vėliau K. P. pripažino nupjovęs spyną, tačiau nieko daugiau nekomentavo. Įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas rašė prašymą įvažiuoti į kapinių teritoriją prie kolumbariumų. Kai jie atvyko prie kapinių vartų, nepavyko rasti vartų raktų. Jai yra žinoma, kad tarp K. P., vykdančio individualią veiklą, ir UAB (duomenys neskelbtini) vyko nesutarimai, konfliktas taip pat kilo ir dėl automobilių statymo kapinių aikštelėje, K. P. iniciatyva buvo surengtas pasitarimas pas Savivaldybės administracijos direktorių, nes K. P. norėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai nestatytų mašinų prie jo bendrovės langų.

Liudytojas K. P. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), prekiaujančioje akmens gaminiais. K. P. pažįsta, anksčiau juos siejo bendri verslo reikalai. Kai K. P. laimėjo konkursą, pasiūlė jam, liudytojui, dirbti kartu, kiekvienas turėjo įsigijęs po 50 proc. akcijų. Jis, liudytojas, savo lėšomis įsigijo automobilį, vėliau tas automobilis buvo perregistruotas K. P. vardu. Kai buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), jis, liudytojas, taip pat įnešė įstatinį kapitalą, visas darbo priemones taip pat pirko savo lėšomis. Po kelių darbo mėnesių pastebėjo, kad dingsta pinigai, tada K. P. bendradarbiavimą nutraukė, žadėjo pinigus grąžinti, tačiau iki šiol nieko negrąžino. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vizitinės kortelės ir reklamos iškabos yra identiškos, be to K. P. kopijavo ir UAB (duomenys neskelbtini) gaminius. E. L. ne kartą sakė, kad K. P. prisistato jo vardu ir vilioja klientus.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-19390-17 esančio K. P. 2017-03-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui rašyto pareiškimo matyti, kad pareiškime K. P. nurodo, kad 2017-02-19, apie 22.00 val., pastebėjo, kad internetiniame portale www.skelbiu.lt jo skelbime https://www.skelbiu.lt/27329879.html“, kur yra reklama apie jo paminklų gamybą ir pardavimą, yra komentaras, parašytas 2017-02-01, 10.15 val., kuriame asmuo, prisistatęs vardu „Senas pazystamas“ parašė komentarą „K. P.!! Žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku..Kokia diena nusuks galva tokiam Oziui...“. Dėl šio komentaro nukentėjo jo įmonės vardas, prarado daug klientų, niekas nebeskambina dėl jo paslaugų, prarado mažiausiai 5000 Eur. Prašo nustatyti komentarą parašiusį asmenį ( kopija b.l. 124-128).

UAB „Diginet LTU“ informavo, kad nurodytas komentaras buvo paskelbtas 2017-02-01, 10.15 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (kopija b.l. 131). Iš UAB „Balticum TV“ 2017-03-01 pranešimo Nr. 06-438 nustatyta, kad IP adresas 86.100.100.184 prisikirtas adresu (duomenys neskelbtini). Abonentas E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ( kopija b.l. 133).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos G. Š. 2017-03-24 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. P. 2017-03-01 pareiškimo. Nutarime nurodyta, kad K. P. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsniu, gali kreiptis į teismą su privataus kaltinimo skundu (kopija b.l. 134-135).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. L. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Šmeižimo objektyvios pusės požymis - paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę, kaip vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis); tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Kaltinamoji R. L. kaltės nepripažino, parodė, kad K. P. įmonė vykdo tą pačią veiklą, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja jos sūnus. Minėtos įmonės nuolat konkuruoja, K. P. naudoja tokią pat reklamą, idėjas, klaidina klientus ir juos vilioja. Pyksta ant K. P., todėl po jo skelbimu parašė komentarą, kuriame pareiškė apie jį savo nuomonę.

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Konvencijoje, kuri, kaip ir ją aiškinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Minėtos teisės turinį pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali būti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama, o laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo 2 str. 36 d.); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo 2 str. 84 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, 2011-03-14 nutartis). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Kaip minėta anksčiau, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, kai išsakyta kritika peržengia leistinas ribas. Byloje nustatyta, kad komentaras „K. P.!! Žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku..Kokia diena nusuks galva tokiam Oziui...“. www.skelbiu.lt internetiniame portale buvo parašytas iš kaltinamosios sutuoktiniui priklausančio IP adreso. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Teismas, įvertinęs visumą bylos įrodymų, neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo teiginiu, kad savo veiksmais, tai yra paskelbusi minėtą komentarą, kaltinamoji R. L. tyčia paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją tretiesiems asmenims ir taip jį apšmeižė. R. L., apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba kartu su sutuoktiniu ir sūnumi, vykdo tą pačią veiklą kaip ir K. P., tai yra gamina ir parduoda paminklus, teikia laidojimo paslaugas ir pan. Anksčiau UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsikūrusi prie Lėbartų kapinių esančiose patalpose, šiuo metu šias patalpas išsinuomojo K. P.. Įmonės nuolat konkuruoja, o K. P. vilioja UAB (duomenys neskelbtini) senuosius klientus, pagamino ir naudoja panašią reklaminę iškabą, vizitines korteles, net įsigijo tokio pat modelio ir spalvos automobilį, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini) su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Be to, K. P. kopijuoja jų pagamintų paminklų idėjas. Su K. P. nuolat dėl to konfliktuoja, be to nesutaria ir prie kapinių aikštelėje laikomų įmonių automobilių, dėl ko K. P. rašo skundus Klaipėdos m. savivaldybės administracijai. Tas pačias aplinkybes parodė ir liudytoju teisme apklaustas J. V., kuris nurodė, kad su K. P. nuolat konfliktuoja, K. P. filmuoja UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, siūlo jiems dirbti jo įmonėje. K. P. skundžia UAB (duomenys neskelbtini) veiksmus, naudoja analogišką reklaminę iškabą kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), kopijuoja jų gaminius, vilioja klientus. Be to, K. P. savavališkai pakeitė kapinių vartų spyną, dėl ko negalėjo pajudėti laidotuvių procesija.

Pažymėtina, kad apie paskleistos informacijos pobūdį (atitinka ji tikrovę ar ne, tyčia skleidžiama, suvokiant, kad ji žemina žmogaus garbę ar ne ir pan.) sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo paskleista, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-303/2016). Teismas pažymi, kad vertinant skelbime esančio komentaro turinį svarbu yra įvertinti visų pirmą patį kontekstą, dėl kurio buvo surašytas komentaras. Kaip matyti, jis nebuvo surašytas iš viso be jokio pagrindo. R. L. frazėse vartojami žodžiai “apgavikas, vagis, skundikas, ožys” negali būti vertinami atskiriant juos nuo viso sakinio konteksto vien tik pagal teisinius kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo K. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, taip pat ir kaltinamosios R. L., tarpusavio santykiai buvo konfliktiški ir sudėtingi. Tai patvirtino ir teisme liudytojais apklausti J. V., Z. S. ir K. P.. K. P. vadovaujama įmonė ir UAB (duomenys neskelbtini) vykdo tą pačią veiklą: gamina ir parduoda paminklus, tvarko kapavietes, teikia laidojimo paslaugas ir pan., siekia privilioti kuo daugiau klientų. K. P. vadovaujama įmonė nagrinėjamo įvykio metu veiklą vykdo patalpose, kuriomis anksčiau naudojosi UAB (duomenys neskelbtini), minėtų įmonių reklamines iškabos panašios, įmonės eksploatuoja to paties modelio ir spalvos automobilius, kurių valstybinių numerių skaičiai sutampa, kas, neabejotinai, gali suklaidinti potencialius pirkėjus. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju R. L. turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonei ir reikšti savo subjektyvų jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimą. Tokiame kontekste vien tik išsakytas neigiamas įvertinimas neparodo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą žmogų, apie kurį atsiliepiama ar pasisakoma.

R. L. surašyto komentaro prasmė, forma ir aplinkybės rodo, kad ji pateikė ne konstatuojamojo pobūdžio informaciją, o galimai impulsyviai išreiškė savo subjektyvaus pobūdžio nuomonę. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad kaltinamoji reiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri buvo sąlygota ir paremta objektyviai egzistavusiais tam tikrais faktais, tam tikrais įvykiais, susijusiais su jos šeimos ir R. P. verslu. Ji išsakė savo vertinimus apie jai žinomas aplinkybes.

Nustatyta, kad R. L. turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonei ir reikšti savo subjektyvų jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimą. Vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad ji pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Kaltinamoji R. L. paaiškino, kad K. P. pavadino apgaviku, skundiku ir vagimi, kadangi jis vagia jų bendrovės idėjas, nuolat vilioja jų klientus, juos klaidina, skundžia UAB (duomenys neskelbtini) dėl neva netinkamai pastatytų automobilių, kopijuoja jų gaminius. Tie parašyti teiginiai vertinami kaip R. L. nuomonė apie K. P., apie jo neteisėtą elgesį, jos manymu nesąžiningą konkurenciją versle, ir tie žodžiai nėra siejami su vagyste kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, o su ankščiau paminėtais, jos manymu, neteisėtais K. P. veiksmais ( iškabų kopijavimu, panašaus automobilio įsigijimu, idėjų pasisavinimu, klientų viliojimu). R. L. bendrai susidariusios situacijos kontekste turėjo pakankamą faktinį pagrindą reikšti savo subjektyvų situacijos vertinimą, jos išsakyta nuomonė ir (ar) kritika neperžengė leistinų ribų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad asmens garbę ir orumą gina ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Faktų vertinimas, požiūris į juos baudžiamosios teisės prasme traktuotina išimtinai tik kaip nuomonė apie tam tikrą informaciją bei tam tikrus turimus duomenis. Darytina išvada, kad R. L. išdėstė savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ji, dėstydami savo subjektyviąją nuomonę, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teisės turėti savo įsitikimus ( nuomonę ) ir juos laisvai reikšti ribų. Šioje byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadų, kad R. L. nurodyti teiginiai turi būti vertinami kaip BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į teismo anksčiau išdėstytus motyvus, konfliktinę situaciją tarp abiejų ginčo šalių, kurioje kiekviena šalis viena kitos veiksmus vertina kaip nusikalstamus, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju nėra pakankamai įrodymų pripažinti R. L. tiesioginę tyčią įvykio metu norėjus apšmeižti K. P.. Kaltinamosios veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pažeminti, sumenkinti, šmeižti nukentėjusįjį K. P.. Byloje nenustatyta, kad R. L., parašydama nurodytas frazes visuomenės informavimo priemonėje, suvokė paskleidžianti melagingą, prasimanytą, tai yra tikrovės neatitinkančią, informaciją.

Kaltinamosios R. L. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl ji išteisinama.

Nukentėjusysis K. P. pareiškė kaltinamajai R. L. civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentusiajam 5000 Eur neturtinę žalą. K. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Eurų jam padarytos neturtinės žalos paliktinas nenagrinėtas ( LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.), kadangi R. L. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusysis K. P. prašo priteisti iš kaltinamosios R. L. jo patirtas atstovavimo baudžiamajame procese išlaidas - 1000 Eur (b.l. 71). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms apmokėti. Kaltinamąją R. L. išteisinus baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo privataus kaltinimo skundą, nukentėjusysis turėtas proceso išlaidas apmoka savo lėšomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo K. P. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo K. P. prašymą priteisti iš kaltinamosios R. L. 1000 Eur jo turėtas atstovavimo išlaidas atmesti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-19390-17, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.