Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Privataus kaltintojo K. P. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. buvo kaltinama tuo, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą, tai yra: 2017-02-01, 10.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudodama kompiuterinę įrangą, iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas abonentui E. L., internetiniame portale www.skelbiu.lt. skelbime ,,https://www.skelbiu.lt/27329879.html”, kuriame K. P. reklamuoja savo vykdomą veiklą ir nuolat skelbia reklamą apie paminklų gamybą, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį K. P. kaip asmenį ir verslą vykdantį subjektą, parašydama komentarą: „K. P. !! žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku. Kokia diena nusuks galvą tokiam Oziui…”, taip K. P. šmeižė per visuomenės informavimo priemonę.

Privatus kaltintojas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. L. kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. padarymo ir skirti jai bausmę įstatyme numatytos sankcijos ribose; įpareigoti R. L. atsiprašyti nukentėjusio asmens, atsiprašymą paskelbiant internetiniame portale www.skelbiu.lt skelbimo „https:/ /www.skelbiu.lt/27329879.html“ komentarų skiltyje; priteisti iš R. L. nukentėjusiojo naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš R. L. priteisti visas privataus kaltintojo K. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad komentare nurodytos frazės „žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senų laiku“ ir K. P. apibūdinimas ožiu yra ne nuomonė, komentarai ar pastabos, o kategoriški, konstatuojamieji teiginiai, nekeliantys juos paskleidusiam asmeniui jokių abejonių. Iš teiginių pobūdžio darytina išvada, kad apie apeliantą paskleista informacija neatitinka tikrovės, o, šiuos teiginius pateikiant viešoje erdvėje, jis buvo apšmeižtas, nukentėjo jo reputacija ir geras vardas, jis buvo diskredituotas kaip paminklų gamyba užsiimantis verslo subjektas. Iš komentaro turinio matyti, kad šmeižikiškos informacijos tikslas sudaryti neigiamą skelbimo lankytojų (potencialių klientų) požiūrį į apeliantą, nes skelbimas buvo parodytas 4 088 kartus, o perkaitytas 296 kartus.

Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad žodžiai „vagis“, „skundikas“ ir „ožys“ yra itin neigiamą atspalvį visuomenėje turinčios sąvokos. Už vagystę yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. R. L., kuri yra K. P. konkurento E. L., užsiimančio tapačia komercine veikla, sutuoktinė, komentaras, paskelbtas siekiant „atbaidyti“ potencialius klientus nuo tariamai nepatikimo paminklų gamintojo ir keršijant už tai, kad K. P. laimėjo savivaldybės paskelbtą patalpų nuomos konkursą ir veiklą vykdo anksčiau E. L. nuomotame kabinete prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Šios aplinkybės rodo, kad R. L. siekė ne išsakyti savo nuomonę, o paskleisti melagingą informaciją apie K. P., dėl ko šis neteko užsakymų ir negavo pajamų, be to patyrė moralinę žalą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apklausti liudytojai ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina išteisinamajame nuosprendyje R. L. minėtų komentaro parašymo priežasčių.

Privatus kaltintojas K. P. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Teismo posėdyje išteisintosios gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo, objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį be kita ko motyvavo tuo, kad R. L. surašyto komentaro prasmė, forma ir aplinkybės rodo, kad ji pateikė ne konstatuojamojo pobūdžio informaciją, o galimai impulsyviai išreiškė savo subjektyvaus pobūdžio nuomonę. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutikti negali. Mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas – nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog išteisintosios R. L. parašyto komentaro dalis – „K. P. !! žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku. [...]“ yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog išteisintoji pateikė savo subjektyvaus pobūdžio nuomonę, yra nepagrįstos. Juolab, išteisintoji R. L. nurodydama, kad K. P. yra vagis ir skundikas bei apgaudinėja žmones, nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir t. t.

Iš tokių skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, kaip – „Kaltinamoji R. L. paaiškino, kad K. P. pavadino apgaviku, skundiku ir vagimi, kadangi jis vagia jų bendrovės idėjas, nuolat vilioja jų klientus, juos klaidina, skundžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neva netinkamai pastatytų automobilių, kopijuoja jų gaminius. Tie parašyti teiginiai vertinami kaip R. L. nuomonė apie K. P., apie jo neteisėtą elgesį, jos manymu nesąžiningą konkurenciją versle, ir tie žodžiai nėra siejami su vagyste kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, o su ankščiau paminėtais, jos manymu, neteisėtais K. P. veiksmais (iškabų kopijavimu, panašaus automobilio įsigijimu, idėjų pasisavinimu, klientų viliojimu). R. L. bendrai susidariusios situacijos kontekste turėjo pakankamą faktinį pagrindą reikšti savo subjektyvų situacijos vertinimą, jos išsakyta nuomonė ir (ar) kritika neperžengė leistinų ribų“, galima susidaryti įspūdį, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu išteisintosios R. L. parašytame komentare – „K. P. !! žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku. Kokia diena nusuks galvą tokiam Oziui…”, netgi nėra tikrovės neatitinkančios informacijos požymio, kuris yra būtinoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo, sudėties dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesiima vertinti, kiek privatus kaltintojas K. P., vykdydamas komercinę veiklą, vadovaujasi sąžiningos konkurencijos principais ir standartais, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Skelbime, kuriame K. P. skelbia reklamą apie paminklų gamybą išteisintosios R. L. parašytas komentaras neturi net menkiausios užuominos, jog jame pateikti kito asmens apibūdinimai – „[...] žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku [...]“, yra susiję su šio asmens nesąžininga konkurencija su kitu ar kitais analogišką komercinę veiklą vykdančiais verslo subjektais. Išteisintosios R. L. paskleistų teiginių vieta neleidžia abejoti, jog siekiamas informacijos adresatas yra potencialūs privataus kaltintojo K. P. klientai, kuriems, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas – „pats kontekstas, dėl kurio buvo surašytas komentaras“ visiškai nežinomas, todėl ir šios pirmosios instancijos teismo išvados laikytinos nepagrįstomis.

Visgi, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimais, kuriuose išaiškinta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį, kad asmens garbę ir orumą gina ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį, kad išteisintoji R. L. atskleistame komentare nenurodė tikrovės neatitinkančių detalių, kurios melagingos informacijos adresatui paaiškintų, kodėl yra teigiama, kad K. P. apgaudinėja žmones, yra vagis ar skundikas. Pavyzdžiui, komentare nenurodoma, kad K. P. tam tikru laiku apgavo tam tikrą klientą ir nesuteikė jam žadėtų paslaugų ar pan. Tokios detalės sustiprintų informacijos tikrumo įspūdį ir padarytų išteisintosios R. L. veiką kur kas pavojingesne. Visgi, baudžiamoji teisė teisinių gėrių apsaugą užtikrina subsidiariai ir selektyviai, kaip paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), todėl, nagrinėjamu atveju, išteisintosios veika, skelbime, kuriame K. P. skelbia reklamą apie paminklų gamybą, parašant komentarą „K. P. !! žmones apgaudinėja, vagis skundikas nuo senu laiku. Kokia diena nusuks galvą tokiam Oziui…”, nelaikytina pakankamai pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio palikimas nepakeistu neužkerta kelio privačiam kaltintojui K. P. savo galimai pažeistas teises į garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Privataus kaltintojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.