- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- A-303-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00776-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos
- Kategorijos
- 1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, atsakovas), 1 339,06 Eur žalai atlyginti ir Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su V. K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydami: 1) nustatyti 4,00 m pločio ir 221 kv. m ploto kelio servitutą V. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Žaizdrių k. v., adresu (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kiprėgelis“ parengtą projektą; 2) nustatyti 4,00 m pločio ir 175 kv. m ploto kelio servitutą E. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Žaizdrių k. v., adresu (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. K. apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino; ieškinį dėl kelio servitutų nustatymo patenkino ir nutarė nustatyti 221 kv. m ploto kelio, kurio plotis 4,00 m. servitutą, plane pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą, pažymėtą taškais 4-5-11-12-13-4, V. ir J. V. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, taip pat nustatė 175 kv. m ploto kelio, kurio plotis 4,00 m, servitutą, plane pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą, pažymėtą taškais 1-2-3-4-13-1, E. V. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis. Bylos dalį dėl kompensacijos už nustatytą servitutą, perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.
4. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu reikalavimus patenkino iš dalies, priteisė E. V. iš V. K. ir pareiškėjo po 150 Eur kompensaciją, V. V. - po 75 Eur kompensaciją, J. V. - po 75 Eur kompensaciją iš kiekvieno. Kitą reikalavimų dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeitė ir priteisė atsakovui E. V. iš pareiškėjo 1 000 Eur ir iš J. P. bei D. G. iš kiekvienos po 500 Eur nuostoliams už nustatytą kelio servitutą atlyginti. Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
5. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nuostoliai už nustatytą kelio servitutą priteisti dėl to, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 0,36 ha žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įgytame atkuriant nuosavybės teises, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18799 pagrindu, sklypo numeris žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyti kelio servitutai privažiavimui prie jam ir V. K. nuosavybės teise priklausančių sklypų: per V. ir J. V. nuosavybės teise priklausantį 0,5404 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytame 2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš S. V., kuris šį sklypą paveldėjo iš Z. V.; per E. V. nuosavybės teise priklausantį 0,2131 ha žemės sklypą, skirtą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypas suformuotas padalijus Z. V. ir T. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo E. V. 150 Eur ir J. V. – 75 Eur dydžio kompensacijas, 75 Eur kompensaciją, 9,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 13 d. priteisė iš pareiškėjo 1 000 Eur nuostoliams už nustatytą kelio servitutą atlyginti ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas iš viso patyrė žalą 1 339,06 Eur turtinę žalą (150 + 75 + 75 + 9,06 + 1000 + 30). Priteistą sumą - 1 339,06 Eur - sumokėjo tokiu būdu: grynais 1 298,05 Eur ir bendru susitarimu įskaitė į šią sumą iš E. V., V. V. ir J. V. Trakų rajono apylinkės teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno po 13,67 Eur (41,01 Eur) pareiškėjui.
Atsiliepimas
7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18799 „Dėl nuosavybės teisių į žeme atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) V. J.“ pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant 0,36 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 2009 m. birželio 18 d. paženklintas vietovėje, sutikimas su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu patvirtintas pareiškėjo įgalioto asmens K. J. (K. J.) parašu žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kurio 9 grafoje yra įrašas, kad „servitutas nustatytas prieš tą sklypą esančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“.
9. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3511-(79) patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekto plane privažiavimo kelias nuo esamo bendro naudojimo kelio iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
10. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 32 punktu, per minėtus žemės sklypus iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galėjo būti formuojamas tik kelio servitutas. Įvertinus NŽT Trakų skyriuje esančius archyvinius dokumentus nustatyta, kad formuojant žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, abrisuose, planuose bei kituose žemės sklypų kadastro duomenyse servitutinis privažiavimo kelias iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas. Servitutinio kelio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planuose pažymėjimo vieta atitinka pažymėtai Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-6185-79.
11. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su NŽT neveikimu, neišsprendžiant privažiavimo kelio klausimo į jam bei V. K. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus NŽT veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas nurodė, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane kelias, reikalingas privažiuoti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo pažymėtas. Šiuo atveju NŽT, vykdydama pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė teisės aktų ribose, vadovavosi pareiškėjo pateiktais prašymais bei derinimais. Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo dieną susipažino bei įvertino žemės sklypo būklę, jo kokybę, pareiškė, kad turto būklė ir kokybė jam priimtina ir tinkama, atitinka šalių sutartą valią, susipažino su žemės sklypo planu, nurodė, kad žemės sklypo ribos jam aiškios ir suprantamos, jokių pastabų ar pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjo įgaliotas asmuo 2009 m. birželio 18 d. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą bei 2009 m. birželio 19 d. žemės sklypo planą. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš įsigydamas žemės sklypą (atkuriant nuosavybės teises), privalėjo domėtis įsigyjamo žemės sklypo būkle, savo teisėmis bei galimais jos apribojimais, t. y. išsiaiškinti, ar teisės aktais yra suformuotas privažiavimas prie jam priklausysiančio žemės sklypo ir tokiu būdu išvengti jo atžvilgiu kilsiančių neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, kuriam nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos 2010 m. balandžio 8 d., į teismą dėl servituto nustatymo kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjas 3 metus į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patekdavo esant nenustatytam kelio servitutui, tačiau jau 2013 m. gruodžio 5 d. į žemės sklypą patekti negalėjo, todėl visiškai neaišku, kaip pasireiškė NŽT ar jos darbuotojų kaltė. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pareiškėjas dėl servituto nustatymo kreipėsi praėjus 3 metams nuo nuosavybės teisių atkūrimo, kuomet žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. vasario 28 d. buvo padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeista pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), dėl to žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nuo 317 Eur pakilo iki 18 246 Eur. Dėl pareiškėjo didelio neatsargumo bei netinkamų veiksmų ir atsirado didesnė žala, kurią priteisti ir prašo pareiškėjas.
13. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nenurodė įstatymų ar juos lydinčių poįstatyminių teisės aktų, kuriuos pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT, nors kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios būtent teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamos valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), buvo pažeistos, kaip būtent pasireiškė (jei pasireiškė) pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamas pasekmes (jei jos nustatomos) sukėlė būtent jo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas). NŽT ar jos darbuotojų kaltė nebuvo nustatyta nei Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2614-272/2015, nei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1335-450/2016. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18799 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui(-tei) V. J.“ pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant 0,36 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 9 grafoje yra įrašas, kad „servitutas nustatytas prieš tą sklypą esančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“, šiame akte sutikimą su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu parašu patvirtino pareiškėjo įgaliotas asmuo K. J.. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3511-(79) patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekto plane privažiavimo kelias nuo esamo bendro naudojimo kelio iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projekto plane privažiavimo kelias suprojektuotas per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Teismas nurodė, kad pagal Metodiką, per minėtus žemės sklypus iki pareiškėjo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti formuojamas tik kelio servitutas. Formuojant nurodytus žemės sklypus, šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, abrisuose, planuose servitutinis privažiavimo kelias iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas. Servitutinio kelio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planuose pažymėjimo vieta atitinka pažymėtai Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 ir 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-6185-79.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su atsakovo – NŽT – neveikimu, neišsprendžiant privažiavimo kelio klausimo į jam bei V. K. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jo patirtus nuostolius kaip turtinę žalą, kuriuos sudaro iš esmės jo patirtos bylinėjimosi išlaidos Trakų rajono apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02977-2013-8), iš viso 1 339,06 Eur. Šią sumą jis sumokėjo tokiu būdu: 1 298,05 Eur grynais ir bendru susitarimu įskaitė į šią sumą E. V., V. V., J. V. 2015 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas (iš viso - 41,01 Eur) pareiškėjui.
18. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi tik nustačius neteisėtus NŽT veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų NŽT veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane kelias, reikalingas privažiuoti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo pažymėtas. Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo dieną susipažino su sklypo būkle, jo kokybe, su žemės sklypo planu, nurodė, kad žemės sklypo ribos jam aiškios, pastabų nepareiškė. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo įgalioto asmens K. J. pasirašytas 2009 m. birželio 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas ir 2009 m. birželio 19 d. žemės sklypo planas. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš įsigydamas šį žemės sklypą (atkuriant nuosavybės teises), turėjo domėtis šio žemės sklypo būkle, galimais apribojimais, išsiaiškinti, ar teisės aktais yra suformuotas privažiavimas prie jam priklausančio žemės sklypo, tokiu būdu siekiant išvengti neigiamų padarinių jo atžvilgiu. Pareiškėjui nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos 2010 m. balandžio 8 d., dėl servituto nustatymo į teismą jis kreipėsi 2013 m. gruodžio 5 d., tokiu būdu į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą jis patekdavo nesant nustatytam kelio servitutui. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. vasario 28 d. buvo padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeista pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Pareiškėjas skunde nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT, kaip būtent pasireiškė jo atžvilgiu atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas teigia patyręs žalą, be to nėra aišku, kokias pasekmes sukėlė būtent pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, NŽT, vykdydama pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl turtinės 1 339,06 Eur žalos priteisimo.
III.
20. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyti neteisėti NŽT veiksmai. Skunde nenurodyta, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, tačiau skunde nurodyta, jog nuostoliai už nustatytą kelio servitutą priteistini dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 0,36 ha žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytame atkuriant nuosavybės teises, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18799 pagrindu, sklypo numeris žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyti kelio servitutai privažiavimui prie jo ir V. K. nuosavybės teise priklausančių sklypų. Skunde nurodyti konkretūs sklypai: per V. ir J. V. nuosavybės teise priklausantį 0,5404 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytame 2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš S. V., kuris šį sklypą paveldėjo iš Z. V.; per E. V. nuosavybės teise priklausantį 0,2131 ha žemės sklypą, skirtą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypas suformuotas padalijus Z. V. ir T. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. konkrečiai nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl to, kad NŽT prie ŽŪM pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas nenustatydami servituto ir dėl to atsiranda atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį.
22. Nors nenurodė pažeistų teisės aktų, tačiau teismas rėmėsi Metodikos 7.12 punktu ir 55.3 punktu. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį bei 15 straipsnio 1 dalį ir Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 58 punktą, Žemėtvarkos projektas yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti skundo dėl konkrečių teisės aktų nenurodymo. Pagal Metodikos 7.12 punkte ir 55.3 punkte įtvirtintas nuostatas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, reikia įvertinti patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus, patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotus kelius, gatves, aikšteles, želdinius, individualios statybos žemės sklypų ir kitų žemės sklypų ribas. Vadovaujantis Metodika, per žemės sklypus iki jo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ne galėjo, o privalėjo būti formuojamas kelio servitutas. Teismas sprendime nurodė, kad formuojant nurodytus žemės sklypus, šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, abrisuose, planuose servitutinis privažiavimo kelias iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas ir servitutinio kelio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planuose pažymėjimo vieta atitinka pažymėtai Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-6185-79. Taigi, jei kelias buvo pažymėtas kaip servitutinis, formuojant žemės sklypus buvo privalu servitutą nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pažymi, kad pagal CK 4.124 straipsnį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismas sprendimu, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Šioje byloje įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad servitutas buvo būtinas, kadangi kitaip pareiškėjas neturėtų jokios galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi kelio servituto nustatymas buvo akivaizdžiai ir objektyviai būtinas. Nenustačius kelio servituto, t. y. privažiavimo iki pareiškėjo žemės sklypo, būtų iš esmės suvaržyta jo nuosavybės teisė.
24. Nesutinka su teismo argumentais, kad būdamas atidus ir rūpestingas, prieš įsigydamas žemės sklypą (atkuriant nuosavybės teises), turėjo domėtis šio žemės sklypo būkle, galimais apribojimais, išsiaiškinti, ar teisės aktais yra suformuotas privažiavimas prie jam priklausančio žemės sklypo, taip siekiant išvengti neigiamų padarinių jo atžvilgiu. Pareiškėjas, matydamas suformuotą privažiavimą ir nekilus jokių kliūčių patekti į sklypą, negalėjo numanyti, kad kils problemos. Pareiškėjas pasitikėjo valstybinių institucijų žemėtvarkininkų darbu, todėl negalėjo numanyti apie jų darbo trūkumą - pažymėto servitutinio kelio neįtvirtinimo administraciniu aktu. Tačiau šios aplinkybės neatleidžia darbuotojų nuo pareigos tinkamai atlikti darbą.
Atsiliepimas
25. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad apelianto reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus NŽT veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga - neteisėti veiksmai (neveikimas) - būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
27. Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane kelias, reikalingas privažiuoti iki apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį atkurtos nuosavybės teisės, buvo pažymėtas, suprojektuotas, todėl visiškai nesupranta ir logiškai nepaaiškinamas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad turtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl to, kad NŽT pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas nenustatydami servituto ir dėl to atsiranda atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį.
28. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, žemėtvarkos projektus rengiančių asmenų veikla yra sietina su viešojo administravimo sritimi ir jie priskirtini prie kitų viešojo administravimo subjektų, nes pagal jų parengtus dokumentus NŽT (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos) priima administracinį sprendimą patvirtinti numatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.
29. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė. Metodikos 4 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos projektą rengia fiziniai ir juridiniai asmenys, Europos Sąjungos valstybių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių filialai, turintys kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1093 ,.Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sudarę sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – ir Projekto autorius). Metodikos 20.3 punkte buvo nustatyta, kad kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius atlieka šiuos darbus: patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems ankstesniuose žemėtvarkos projektuose suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. Metodikos 118.1-118.2 papunkčiuose buvo nustatyta, kad projekto autorius kiekvienam pretendentui, kuriam buvo suprojektuoti ir paženklinti vietovėje žemės sklypai, komplektuoja kadastro duomenų bylas, reikalingas paženklintiems žemės sklypams įteisinti nuosavybėn ar naudotis, taip pat apskaičiuoja žemės sklypų vertę (įskaitant miško žemės vertę ir žemės sklype esančių miško medynų vertę) bei užpildo žemės sklypo kadastro duomenų formą.
30. Atsižvelgdamas į išdėstytas teisės aktų nuostatas pažymi, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus bei žemės sklypų kadastro bylas rengė Valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (nuo 2010 m. spalio 21 d. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas), todėl mano, kad apelianto išdėstytos pastabos ar neva minėti neteisėti veiksmai turėtų būti taikomi žemės reformos žemėtvarkos projektą rengusiai įmonei, o ne NŽT. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos tarnautojai ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios būtent teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamos valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), buvo pažeistos, kaip būtent pasireiškė (jei pasireiškė) pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamas pasekmes (jei jos nustatomos) sukėlė būtent jo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas).
31. Pažymi, kad šiuo atveju NŽT, vykdydama apeliantui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė teisės aktų ribose, vadovavosi apelianto pateiktais prašymais bei derinimais. Apeliantas nuosavybės teisių atkūrimo dienų susipažino bei įvertino žemės sklypo būklę, jo kokybę, pareiškė, kad turto būklė ir kokybė jam priimtina ir tinkama, atitinka šalių sutartą valią, susipažino su žemės sklypo planu, nurodė, kad žemės sklypo ribos jam aiškios ir suprantamos, jokių pastabų ar pretenzijų nepareiškė. Šiuos apelianto veiksmus patvirtina įgalioto asmens K. J. pasirašytas 2009 m. birželio 18 d. žemės sklypo ribų paženkiinimo-parodymo aktas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) arbisas bei 2009 m. birželio 19 d. žemės sklypo planas. Apeliantas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš įsigydamas žemės sklypų (atkuriant nuosavybės teises), privalėjo domėtis įsigyjamo žemės sklypo būkle, savo teisėmis bei galimais jos apribojimais, t. y. išsiaiškinti, ar teisės aktais yra suformuotas privažiavimas prie jam priklausysiančio žemės sklypo ir tokiu būdu išvengti jo atžvilgiu kilsiančių neigiamų padarinių.
32. Akcentuoja, kad apeliantas, kuriam nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos 2010 m. balandžio 8 d., į teismą dėl servituto nustatymo kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 5 d., todėl apeliantas 3 metus į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patekdavo esant nenustatytam kelio servitutui, tačiau jau 2013 m. gruodžio 5 d. į žemės sklypą patekti negalėjo, todėl visiškai nesuprantama ir nepaaiškinama, kokiu pagrindu remiantis apeliantas įžvelgia NŽT ar jos darbuotojų kaltę.
33. Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant j nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Apeliantas dėl servituto nustatymo kreipėsi praėjus 3 metams nuo nuosavybės teisių atkūrimo, kuomet žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. vasario 28 d. buvo padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeista pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą (vienbučią ir dvibučių gyvenamąją pastatą teritorijos), dėl to žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nuo 317 Eur pakilo iki 18 246 Eur. Taigi dėl apelianto didelio neatsargumo bei netinkamų veiksmų ir atsirado didesnė žala, kurią dabar prašo priteisti apeliantas.
Atsiliepimas
34. Atsakovo teigimu, apeliantas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė įstatymų ar juos lydinčių poįstatyminių teisės aktų, kuriuos pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT, nors kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios būtent teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamos valdžios institucijos veiksmus (neveikimų), buvo pažeistos, kaip būtent pasireiškė (jei pasireiškė) pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalų, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamas pasekmes (jei jos nustatomos) sukėlė būtent jo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas). NŽT ar jos darbuotojų kaltė nebuvo nustatyta nei Traką rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2614-272/2015, nei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A- 1335-450/2016.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos (nuostolių), kurią pareiškėjas kildina iš NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų, t. y. nenustatant servituto privažiavimui prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, priteisimo.
36. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM, 1 339,06 Eur turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl servituto nustatymo, kadangi atkuriant jam nuosavybės teises į žemę Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18799 pagrindu, nebuvo nustatyti kelio servitutai privažiavimui prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl jis kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Teismui nustačius servitutą, pareiškėjas patyrė nuostolių, susijusių su servituto nustatymu.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kadangi pareiškėjas skunde nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT prie ŽŪM, kaip būtent jo atžvilgiu pasireiškė atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas teigia patyręs žalą, be to nėra aišku, kokias pasekmes sukėlė būtent pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas).
38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog skunde nenurodė teisės aktų, kuriuos pažeidė NŽT prie ŽŪM arba kaip jo atžvilgiu pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai, nesudaro pagrindo netenkinti skundo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuostoliai už nustatytą kelio servitutą priteistini dėl to, kad per Virginijui ir J. V. nuosavybės teise priklausantį 0,5404 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš S. V., kuris šį sklypą paveldėjo iš Z. V. ir per E. V. nuosavybės teise priklausantį 0,2131 ha žemės sklypą, skirtą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypas suformuotas padalijus Z. V. ir T. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyti kelio servitutai privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio 0,36 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto atkuriant nuosavybės teises, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18799 pagrindu, sklypo numeris žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas konkrečiai nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl to, kad NŽT prie ŽŪM pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas nenustatydami servituto per minėtus sklypus.
39. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18799 pareiškėjui V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant 0,36 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
40. Pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti 4,00 m pločio ir 221 kv. m ploto kelio servitutą V. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Žaizdrių k. v., adresu (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kiprėgelis“ parengtą projektą, taip pat nustatyti 4,00 m pločio ir 175 kv. m ploto kelio servitutą E. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Žaizdrių k. v., adresu (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
41. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir nustatė 221 kv. m ploto kelio, kurio plotis 4,00 m, servitutą atsakovų V. ir J. V. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, bei 175 kv. m. ploto kelio, kurio plotis 4,00 m, servitutą, atsakovo E. V. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų r., suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis. Bylos dalį dėl pareigos mokėti kompensaciją, atsirandančią iš servituto, perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.
42. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu priteisė E. V. iš V. J. 150 Eur kompensaciją, V. V. - 75 Eur kompensaciją, J. V. - 75 Eur kompensaciją. Kitą reikalavimų dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį pakeitė ir priteisė E. V. iš V. J. – 1 000 Eur nuostoliams už nustatytą kelio servitutą atlyginti. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3511-(79) patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame, kaip nurodo atsakovas, privažiavimo kelias nuo esamo bendro naudojimo kelio iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pažymėtas per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame privažiavimo kelias prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo suprojektuotas per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini).
44. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, per minėtus žemės sklypus iki pareiškėjo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti formuojamas tik kelio servitutas. Formuojant nurodytus žemės sklypus, šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, abrisuose, planuose servitutinis privažiavimo kelias iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas. Servitutinio kelio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planuose pažymėjimo vieta atitinka Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 ir 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-6185-79, pažymėtai.
45. Byloje esančiame NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius 2013 m. vasario 20 d. rašte Nr. 46SS-(14.46.104)-93, adresuotame V. K., nurodyta, kad formuojant žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašų apie sklypuose numatytus servitutus nėra, taip pat kituose žemės sklypo kadastro duomenyse įrašų apie žemės sklypuose esantį bendro naudojimo ar servitutinį privažiavimą nėra. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, naujai parengtame šio žemės sklypo plane nėra pažymėtas bendro naudojimo ar servitutinis privažiavimo kelias. Kituose kadastro duomenų byloje esančiuose dokumentuose įrašų apie žemės sklype esantį servitutą ar bendro naudojimo kelią nėra.
46. NŽT prie ŽŪM 2013 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-752, adresuotame V. K., nurodyta, kad įvertinus privačių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo dokumentus, nustatyta, kad Trakų rajono Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79, fiziniams asmenims suprojektuoti perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriems 2005 m. atlikti preliminarūs matavimai, o 2005 ir 2006 metų sprendimais šiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Nagrinėjant minėtiems sklypams parengtus preliminarių matavimų dokumentus, nustatyta, kad žemės sklypuose kelių, kaip žemės naudmenų, nėra, be to, sklypams nėra nustatyti kelio servitutai.
47. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nurodė, kad V. ir J. V. nuosavybės teise priklauso 0,5404 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš S. V., kuris šį sklypą paveldėjo iš Z. V.. Žemėtvarkos projekte sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas nenustatytas, žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2005 m. rugpjūčio 18 d. E. V. nuosavybės teise priklauso 0,2131 ha žemės sklypas, skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas suformuotas padalijus Z. V. ir T. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo suformuotas 2005 m. birželio 2 d. atkuriant nuosavybės teises A. D., žemėtvarkos projekte sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas nenustatytas.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kelio servitutas Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 ir 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-6185-79, yra pažymėtas, tačiau nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su servitutų žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatymu.
49. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė.
50. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
51. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
52. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą yra ABTĮ nuostatų ir administracinio proceso principų laikymasis. Vienas iš pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą tikslų – tinkamas teisingumo vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-189/2011). Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, 2018 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1034-968/2018). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
53. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo reikalavimu ir laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko NŽT prie ŽŪM, nenurodė teisės aktų, kuriuos pažeidė atsakovas, neįrodė NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio nei realiai patirtos žalos.
54. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo, esant byloje duomenims apie tai, kad formuojant žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutas juose nebuvo nustatytas, šių duomenų nevertino ir aplinkybių, susijusių su servituto nenustatymu, nenagrinėjo, apsiribojo aplinkybe, kad servitutas buvo suprojektuotas 2004 m. ir 2007 m. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Neišanalizavus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų, susijusių su servituto žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatymo, nors žemėtvarkos projektuose jis buvo suprojektuotas, taip pat neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių dėl atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo spręsti, kad teismas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė pagrįstą sprendimą.
55. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatytos teisiškai reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, konstatuoja, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas neišnagrinėtas iš esmės. Siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str., 146 str. 1 d.), kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.