- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- I-3189-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00776-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 339,06 Eur žalos atlyginimą bei priteisti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad pareiškėjas ir V. K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydami nustatyti 4,00 m pločio ir 221 kv. m ploto kelio servitutą atsakovų V. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir 4,00 m pločio ir 175 kv. m ploto kelio servitutą atsakovo E. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal UAB „Kiprėgėlis“ parengtą projektą, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, teismas priteisė tam tikras sumas už patirtus nuostolius. Nuostoliai už nustatytą kelio servitutą priteisti dėl to, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 0,3600 ha žemės ūkio paskirties sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įgytame atkuriant nuosavybės teises, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18799 pagrindu nebuvo nustatyti kelio servitutai privažiavimui prie jam ir V. K. nuosavybės teise priklausančių sklypų.
2.1. Pasak pareiškėjo, Trakų rajono apylinkės teismas priteisė iš pareiškėjo E. V. 150,00 Eur kompensaciją, o 2015 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismas priteisė iš pareiškėjo 75,00 Eur kompensaciją, taip pat sumokėti J. V. – 75 Eur kompensaciją ir 9,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. 2016 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismas priteisė iš pareiškėjo 1 000,00 Eur nuostoliams už nustatytą kelio servitutą atlyginti ir 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2.2. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė žalą: 1 339,06 Eur (150 + 75 + 75 + 9,06 + 1000 + 30). Šią sumą pareiškėjas sumokėjo grynais 1 298,05 Eur ir bendru susitarimu įskaitė į šią sumą E. V., V. V. ir J. V. 2015 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno po 13,67 Eur (41,01 Eur) jam. Pareiškėjo manymu, kadangi priteistos sumos sumokėtos, jis patyrė žalą, kurią ir prašo priteisti.
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18799 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant 0,36 ha ploto žemės sklypą Nr. 984-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įgalioto asmens K. J. parašu patvirtintame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 9 grafoje yra įrašas, kad servitutas nustatytas prieš tą sklypą esančiame sklype Nr. 551-5. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3511-(79) patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekto plane privažiavimo kelias nuo esamo bendro naudojimo kelio iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 984-1 pažymėtas per žemės sklypus Nr. 551-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 73-4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 822 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 792-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 74-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai Nr. 73-4, Nr. 822, Nr. 792-2 ir Nr. 74-5 suprojektuoti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projekto plane privažiavimo kelias suprojektuotas per žemės sklypus Nr. 73-4, Nr. 822, Nr. 792-2 ir Nr. 74-5. Pagal archyvinius dokumentus servitutinis privažiavimo kelias iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 984-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas. Servitutinio kelio žemės sklypų Nr. 551-5, 73-4 ir Nr. 822 planuose pažymėjimo vieta atitinka Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose pažymėtai.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus NŽT, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane kelias, reikalingas privažiuoti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 984-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo pažymėtas. Šiuo atveju valdžios institucija (nagrinėjamu atveju – NŽT), vykdydama pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė teisės aktų ribose, vadovavosi pareiškėjo pateiktais prašymais bei derinimais. Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo dieną susipažino bei įvertino žemės sklypo būklę, jo kokybę, pareiškė, kad turto būklė ir kokybė jam priimtina ir tinkama, atitinka šalių sutartą valią, susipažino su žemės sklypo planu, nurodė, kad žemės sklypo ribos jam aiškios ir suprantamos, jokių pastabų ar pretenzijų nepareiškė. Atsakovės atstovei visiškai neaišku, kokiu pagrindu remiantis pareiškėjas įžvelgia NŽT ar jos darbuotoją kaltę.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl servituto nustatymo kreipėsi praėjus 3 metams nuo nuosavybės teisių atkūrimo, kuomet žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. vasario 28 d. buvo padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeista pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), dėl ko žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nuo 317 Eur pakilo iki 182 469 Eur. Dėl pareiškėjo didelio neatsargumo bei netinkamų veiksmų ir atsirado didesnė žala, kurią priteisti ir prašo pareiškėjas. NŽT ar jos darbuotojų kaltė nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos (nuostolių), kurią pareiškėjas kildina iš NŽT neteisėtų veiksmų, t. y. nenustatant servituto privažiavimui prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, priteisimo. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su atsakovės atstovės neveikimu, neišsprendžiant privažiavimo kelio klausimo į jam bei V. K. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.
5. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT, kaip būtent jo atžvilgiu pasireiškė atsakovės atstovės veiksmai, dėl kurių pareiškėjas teigia patyręs žalą, be to, nėra aišku, kokias pasekmes sukėlė būtent pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas).
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje LVAT pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kelio servitutas Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 ir 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-6185-79, yra pažymėtas, tačiau nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su servitutų žemės sklypuose Nr. 792-2 ir Nr. 74-5 nenustatymu.
5.2. Bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18799 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui(-tei): V. J.“ pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant 0,36 ha ploto žemės sklypą Nr. 984-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 75–76). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 2009 m. birželio 18 d. (b. l. 86–87) 9 grafoje yra įrašas, kad „servitutas nustatytas prieš tą sklypą esančiame sklype Nr. 551-5“. Šiame akte yra sutikimas su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu ( savo parašu patvirtino pareiškėjo įgaliotas asmuo K. J.).
5.3. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.2.3-3511-(79) (b. l. 67–68) patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekto plane privažiavimo kelias nuo esamo bendro naudojimo kelio iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 984-1 pažymėtas per žemės sklypus Nr. 551-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 73-4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 822 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 792-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 74-5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 46–48). Žemės sklypai: Nr. 73-4, Nr. 822, Nr. 792-2 ir Nr. 74-5 suprojektuoti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projekto plane privažiavimo kelias suprojektuotas per žemės sklypus Nr. 73-4, Nr. 822, Nr. 792-2 ir Nr. 74-5. Formuojant nurodytus žemės sklypus, šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, abrisuose, planuose servitutinis privažiavimo kelias iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 984-1 yra pažymėtas. Servitutinio kelio žemės sklypų Nr. 551-5, Nr. 73-4 ir Nr. 822 planuose pažymėjimo vieta atitinka Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-8824-79 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-6185-79 pažymėtai.
6. Todėl sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6.1. Spręsdamas klausimą dėl servituto žemės sklypuose Nr. 74-5 ir Nr. 792-2 nenustatymo, teismas pažymi, kad pagal CK 4.111 straipsnį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
6.2. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
6.3. CK 4.125 straipsnyje reglamentuota, kad servitutas gali būti nustatomas sandoriu (notariškai patvirtinta sutartimi). Sandoriu nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, taigi šiuo atveju – privačių žemės sklypų (kadastro Nr. 7984/0002:739 ir Nr. 7984/0002:875) savininkai.
6.4. Vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, servitutas nustatomas teismo sprendimu.
6.5. Žemės sklypams servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, o servitutų nustatymo NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo sprendimu tvarką detaliau reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – Taisyklės).
6.6. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. pagal minėtas Taisykles, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimu gali nustatyti servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti.
6.7. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktus servitutai privatiems žemės sklypams NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu – administraciniu aktu gali būti nustatyti, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti bei konsoliduotiems (pertvarkytiems) privatiems žemės sklypams pagal žemės konsolidacijos projektą.
6.8. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad NŽT administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą privačiam žemės sklypui galėtų tik tuo atveju, jei reikėtų privažiuoti arba prieiti prie visuomeninės paskirties ir kultūros paveldo objektų bei tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus, kelius ar kitus inžinerinius statinius, tačiau visais kitais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliotas administraciniu aktu privačiam žemės sklypui vienašališkai nustatyti kelio servitutą. Taigi tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir servitutas privačios žemės sklypui gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas ir nustatomas Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių nustatyta tvarka. Šiuo atveju kelio servitutas buvo nustatytas teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2A-1788-803/2015).
7. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 2 dalį žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė.
8. Turtinės, taip pat ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
9. Bylos įrodymai patvirtina, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane kelias, reikalingas privažiuoti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 984-1, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo pažymėtas. Servitutinio kelio žemės sklypų Nr. 551-5, Nr. 73-4 ir Nr. 822 planuose pažymėjimo vieta atitinka Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose pažymėta. Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo dieną susipažino su sklypo būkle, jo kokybe, su žemės sklypo planu, taip pat nurodė, kad žemės sklypo ribos jam aiškios, jokių pastabų nepareiškė. Šias aplinkybes, kaip jau minėta, patvirtina pareiškėjo įgalioto asmens K. J. pasirašytas 2009 m. birželio 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, 2009 m. birželio 18 d. žemės sklypo Nr. 984-1 abrisas ir 2009 m. birželio 19 d. žemės sklypo planas. Taigi šioje ginčo situacijoje nėra pagrindo teigti, kad nustatant kelio servitutą, buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Todėl darytina išvada, kad NŽT jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
10. Teismas, nagrinėdamas ginčą iš naujo, 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pasiūlė pateikti proceso šalims paaiškinimus ir tuo pačiu įrodymus dėl minėtoje LVAT nutartyje išdėstytų motyvų, tačiau iki teismo nurodyto termino nei viena proceso šalis jokių paaiškinimų ar įrodymų papildomai teismui nepateikė. Esant tokiai situacijai, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinei žalai atlyginti jo patirtus nuostolius iš esmės siejamas su jo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis Trakų rajono apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą, tačiau iš šių teismų priimtų procesinių sprendimų negali daryti išvados, jog buvo nustatyta NŽT ar jos darbuotojų kaltė (nei Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2614-272/2015, nei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1335-450/2016).
11. Atsižvelgdamas į tai, kad NŽT nėra įgaliota administraciniu aktu privačiam žemės sklypui vienašališkai nustatyti kelio servitutą, kad kelio servitutas buvo suprojektuotas dar 2004 m. ir 2007 m. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš įsigydamas žemės sklypą (atkuriant nuosavybės teises), turėjo domėtis, kaip išvengti neigiamų padarinių jo atžvilgiu, taip pat įvertindamas aplinkybę, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 984-1 atkurtos dar 2010 m., tuo tarpu dėl servituto nustatymo į teismą jis kreipėsi 2013 m. gruodžio 5 d., teismas daro išvadą, kad NŽT, vykdydama pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir savo pareigas vykdė tinkamai.
12. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo.
13. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.