Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei R. V., tretiesiems asmenims UAB „VVARFF“, VšĮ „Kauno leidybos ir poligrafijos centras“ dėl garbės ir orumo gynimo, paskleistos nuomonės (informacijos) paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ieškinyje išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovės laikraščiuose „Telšių žinios“ ir „Penktadienio žemaitis“ paskelbti atviri laiškai jį žeidė, padarė įtaką jo karjerai. Jį, kaip žmogų, žeidžia visas laiško turinys. Visas laiškas neatitinka tikrovės. Jis nuo 1996 m. dalyvauja politikoje, yra Socialdemokratų partijos narys, nuo 1998 m. vis būdavo išrenkamas partijos skyriaus pirmininko pavaduotoju. Mano, kad turėjo didelį įdirbį partijoje, turėjo partijos narių ir rinkėjų pasitikėjimą. Paskutiniuose partijos pirmininko rinkimuose nebetapo pavaduotoju, net nebedrįso kandidatuoti. Nuo 2000 m. yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, dalyvauja komitetų ir komisijų veikloje. 2019 m. vėl vyks savivaldybių tarybų rinkimai, tačiau prieš šiuos rinkimus jaučiasi nedrąsiai ir sugniuždytas. Turi žmoną, du sūnus, dėl atsakovės atviro laiško publikavimo nepatogiai jaučiasi prieš šeimos narius, kolegas, partiečius. Jaučiasi negerai, pergyvena, nesijaučia laisvas dėl atsakovės nepagrįstų kaltinimų. Sau finansinės naudos nesiekia.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį trečiųjų asmenų atstovai informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį kėlė klausimą, jog ieškovas šioje byloje nesilaikė ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos ir nepasinaudojo replikos teise, kaip tą numato CK 2.24 straipsnio 2 dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka; tuo tarpu, jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus pareiškė ne visuomenės informavimo priemonėms, kuriose buvo publikuoti straipsniai (atviras laiškas), o šio atviro laiško autorei R. V., todėl palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu nėra pagrindo ir toliau pasisakytina dėl ieškinio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. D. nuo 1996 m. yra Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių miesto skyriaus narys, taip pat yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys. 2015-03-20 Telšių apskrities laikraštyje „Telšių žinios“ ir Telšių krašto laikraštyje „Penktadienio žemaitis“ atsakovės R. V. užsakymu išspausdintos analogiško turinio publikacijos: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narės R. V. atviras laiškas Telšių rajono savivaldybės tarybos nariui, Socialdemokratų partijos nariui p. A. D., kuriame dėstoma: „2014 metų rugpjūčio 22 dieną, apie 6,49 min. interneto tinklalapyje www.p.zemaitis.lt, pasivadinęs slapyvardžiu „Truputi žinanti“, Jūs paskleidėte tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią mūsų šeimą. Tai nustatyta Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu.

Nejaugi Jūs manote, kad galite ir toliau atstovauti rinkėjų pasitikėjimui Telšių rajono socialdemokratų partija, suteikusiam Jums tapti rajono tarybos nariu.

Todėl siūlau Jums, kaip save ir kitus gerbiančiam piliečiui, atsisakyti Telšių rajono tarybos nario mandato ir leisti atstovauti rinkėjams kitam pagal sąrašą sąžiningam kandidatui.

Dėl mūsų šeimą paniekinančios ir žeminančios informacijos mūsų šeima kreipsis į Telšių rajono apylinkės teismą.“ (b.l. 12, 48-49).

Telšių rajono apylinkės teisme 2016-03-15 išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. PK-10-971/2016, kurioje kaltinamasis A. D. privačių kaltintojų R. V. ir J. V. buvo kaltinamas pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., 06:49, ryte, interneto tinklapyje www.p.zemaitis.lt publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“, pasivadinęs slapyvardžiu „Truputi žinanti“, iš modemo, kurio IMEI Nr. 8683280026107200, SIM kortelės Nr. 8937002110801168253F, abonentinis numeris 8 656-43101, IP adreso 84.15.183.115, susieto su judriojo duomenų perdavimo ir interneto paslaugos numeriu 8-656-43101, bei priklausančio Telšių rajono savivaldybės administracijai, registruotos S. D. g. 35, Telšiai, Telšių mieste prisijungęs prie mobilaus ryšio bokšto Nr. TELO2GC, esančio Lygumų g. 35, Telšiai, paskelbė tokio turinio komentarą: „Manau daug kas prisimena pono ponios vyro Vaitonio veiklą kai dirbo savivaldybėje savivaldybės turto valdyme, tiksliau parceliavime. Tai dabar ir pasimatė iš ko ir kaip ponia įsigijo miesto centre patalpas. Deja to dar neužtenka, todėl labai stengiasi išgainioti visus kaimynus, kad galėtų užimti visą pastatą. Šiai šeimynai niekada nebuvo gana.“; 2014 m. rugpjūčio 21 d., 05:45, vakare, interneto tinklapyje www.p.zemaitis.lt publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“, pasivadinęs slapyvardžiu „Jonas“ iš IP adreso 78.58.120.211, kurį administruoja AB „Teo LT“ ir kuris tuo metu buvo suteiktas AB „Teo LT“ interneto paslaugų vartotojui A. D., adresu Luokės g. 41 A, Telšiai, paskelbė tokio turinio komentarą: „Pati blogiausia kaimynė šita baisi boba“; 2014 m. rugpjūčio 23 d. 02:23, ryte, interneto tinklapyje www.p.zemaitis.lt publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“, pasivadinęs slapyvardžiu „Liuks“ iš IP adreso 78.58.97.19, kurį administruoja AB „Teo LT“ ir kuris tuo metu buvo suteiktas AB „Teo LT“ interneto paslaugų vartotojui A. D., adresu Alyvų g. 34, Telšiai, paskelbė tokio turinio komentarą: „Vaitonis visai liuks vyras buvo kai dirbo sav. Už butelį visai neblogai galėdavo sutarti. O štai žmonelė tai visais laikais kariaudavo ir tebekariauja nors pati visada prisiveikusi ir neteisi.“, kuriuose pateikta informacija yra tikrovės neatitinkanti, žeminanti R. V. ir J. V. garbę ir orumą (b.l. 16-26; prijungta baudžiamoji byla Nr. PK-10-971/2016). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. D. prisipažino 2014-08-23 parašęs komentarą, pasivadinęs slapyvardžiu „Liuks“. Telšių rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nuosprendžiu A. D. pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl visų trijų veikų (komentarų parašymo): dėl 2014-08-23 veikos – konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl 2014-08-21 ir 2014-08-22 veikų – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016-11-04 ieškovo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis raštu kreipėsi į R. V. dėl 2015-03-20 laikraštyje „Telšių žinios“ išspausdinto straipsnio turinio paneigimo ir viešo A. D. atsiprašymo (b.l. 27-28).

Pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias gina ir saugo įstatymas (LR CK 1.114 str.), garantuoja LR Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Paskleisti duomenys laikomi žeminančiais garbę ir orumą, jei skelbiama informacija yra iškraipoma, pateikiama nevisapusiškai, asmens veiksmai vertinami neadekvačiai ir šis paskelbimas suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Asmens garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (LR CK 2.24 str.).

Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti taip pat yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias garantuoja LR Konstitucijos 25 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Saviraiškos laisvė apima tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Šios teisės užtikrinimas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

Nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo ginčą teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar paskleisti duomenys, ar pareikšta nuomonė. Atriboti duomenis nuo nuomonės yra būtina, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančias žeminančias asmens garbę ir orumą duomenis – žinias.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 84 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, 3K-3-141-690/2016).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad teiginius pasakė atsakovė, kad jie yra apie ieškovą ir kad dėl jų ieškovas patyrė žalos – t.y., kad jo garbė ir orumas realiai nukentėjo. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (LR CK 2.24 str. 1 d.).

Dėl to, kad ginčijamą informaciją paskleidė atsakovė ir ji yra apie ieškovą, ginčo tarp šalių nėra. Atsakovės atstovas taip pat neginčija, kad atvirame laiške ginčijamu teiginiu buvo paskleista informacija (duomenys, žinia).

Ieškovas teigia, kad atsakovės atvirame laiške nurodytas teiginys (informacija) apie jį: „2014 metų rugpjūčio 22 dieną, apie 6.49 min. interneto tinklapyje www.p.zemaitis.lt, pasivadinęs slapyvardžiu „Truputi žinanti“, Jūs paskleidėte tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią mūsų šeimą“ neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, kadangi Telšių rajono apylinkės teismas 2016-03-15 nuosprendžiu pripažino, jog A. D. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar atsakovės apie ieškovą paskleista informacija atitinka (atitiko) tikrovę, svarbu įvertinti visą buvusios situacijos kontekstą – atsakovės atviro laiško išspausdinimo aplinkybes. 2014-09-04 atsakovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją - Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl jos ir jos šeimos garbę bei orumą žeidžiančio komentaro parašymo, buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 86-1-00905-14), kol Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės 2015-03-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatuojant, kad įtariamojo A. D. R. V. atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika turi būti nagrinėjama pagal privataus kaltinimo bylų procesą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00905-14 1 t., b.l. 1). Šis prokurorės nutarimas buvo išsiųstas tiek atsakovei, tiek ieškovui (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00905-14 1 t., b.l. 2, 3). Šalys jo neskundė, todėl ir šiai dienai nutarimas yra galiojantis. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad gavusi minėtą prokuratūros nutarimą, atsakovė, nebūdama teisininkė, pagrįstai galėjo manyti – susidaryti nuomonę, turėjusią realų pagrindą, kad komentarą po straipsniu, dėl kurio ji kreipėsi į teisėsaugos instituciją, parašė būtent A. D.. Kad išspausdindama atvirą laišką atsakovė rėmėsi būtent prokurorės nutarimu, matyti iš pačios publikacijos turinio – po ginčijamo teiginio, parašytas kitas atsakovės teiginys: „Tai nustatyta Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu“.

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos Nr. PK-10-971/2016 nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog A. D. parašė 2014-08-23 komentarą, pasivadinęs slapyvardžiu „Liuks“, tačiau teismas konstatavo, jog dėl šio komentaro parašymo nebuvo padaryta nusikalstama veika. Išteisindamas A. D. pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį dėl 2014-08-22 6.49 val. (+ 01.00 val.) parašyto komentaro, teismas 2016-03-15 nuosprendyje konstatavo, kad nėra surinkta pakankami neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. D. parašė minėtą komentarą, ir visas nepašalintas abejones ir neaiškumus aiškino kaltinamojo naudai (nuosprendžio 8, 9 lapai). Kaip matyti iš atsakovės komentarų 2016-05-03 laikraštyje „Telšių žinios“ išspausdintame straipsnyje (b.l. 13-15), atsiliepime išdėstytos pozicijos, jos atstovo pasisakymo, atsakovė galimai nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, tačiau atsakovei ir nėra draudžiama turėti savo subjektyvią (kitokią) nuomonę šiuo klausimu, juo labiau, kad vieną iš komentarų A. D. prisipažino parašęs.

Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovės publikuotame atvirame laiške nurodoma, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, kadangi tokio teiginio straipsnyje nėra. Atsakovė parašė „<...> Jūs paskleidėte tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią mūsų šeimą“, jokių nuorodų į BK 154 straipsnio 1 dalį nėra. Ir nors ginčijamo teiginio formuluotė panaši į BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją: „Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“, pažymėtina, kad ne kiekvienas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas traktuotinas kaip nusikaltimas, tam reikalinga nustatyti ir įvertinti visus veikos požymius.

Ieškovas straipsnio publikavimo metu dalyvavo politiniame gyvenime, buvo (ir šiuo metu yra) Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių miesto skyriaus narys, todėl pripažintinas viešuoju asmeniu (LR Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 str. 73 p.). Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju duomenys apie ieškovą paskleisti jam, kaip Telšių rajono savivaldybės tarybos nariui ir Socialdemokratų partijos nariui, adresuotame viešame laiške, kuriame atsakovė išdėstė savo poziciją (abejones) dėl ieškovo tinkamumo atstovauti rinkėjus.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamos civilinės bylos atveju, esant nepanaikintam 2015-03-13 prokuratūros nutarimui, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atvirame laiške paskleisti duomenys jų paskelbimo metu neatitiko tikrovės.

Be to, ieškovas neįrodė, kad jam dėl ginčijamo teiginio būtų buvusi padaryta reali žala. Ieškovas patvirtino, kad tiek atviro laiško publikavimo metu, tiek šiuo metu yra Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių miesto skyriaus narys, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, dalyvauja Tarybos komitetų, komisijų veikloje, taigi ir po spaudoje pasirodžiusios publikacijos toliau aktyviai dalyvauja politinėje veikloje. Ieškovas nebuvo išrinktas partijos skyriaus pirmininko pavaduotojų, nes, kaip pats nurodė, nusprendė (nedrįso) kandidatuoti, todėl šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio su atsakovės publikuotu ginčijamu teiginiu. Be to, pažymėtina, kad rotacija politinėse struktūrose yra visiškai normalus ir įprastas reiškinys. Be paties ieškovo subjektyvių samprotavimų ir deklaratyvių teiginių, jokių objektyvių duomenų apie ieškovo kaip visuomeninio ir/ar politinio veikėjo reputacijos pablogėjimą ar kokias kitas neigiamas pasekmes ieškovui po straipsnio publikacijų byloje nėra.

Atmetus reikalavimą dėl atsakovės išsakyto teiginio pripažinimo neatitinkančiu tikrovės ir ieškovui neįrodžius žalos, nepagrįsti ir reikalavimai dėl įpareigojimo paneigti informaciją ir atsiprašyti bei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš ieškovo priteistina 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 72-73) (CPK 93 str. 1 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 14,98 Eur ir priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. V..

Priteisti iš ieškovo A. D. 14,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.