Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui Edmundui Vaitkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis neįgalumą (paties teigimu, nustatytas 50 proc. darbingumas), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., 06:49, ryte, interneto tinklapyje www.p.zemaitis.lt publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“, pasivadinęs slapyvardžiu „Truputi žinanti“, iš modemo, kurio IMEI Nr. 8683280026107200, SIM kortelės Nr. 8937002110801168253F, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), IP adreso (duomenys neskelbtini), susieto su judriojo duomenų perdavimo ir interneto paslaugos numeriu 8-656-43101, bei priklausančio (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) prisijungęs prie mobilaus ryšio bokšto Nr. TELO2GC, esančio Lygumų g. 35, Telšiai, paskelbė tokio turinio komentarą: „Manau daug kas prisimena pono ponios vyro V. veiklą kai dirbo savivaldybėje savivaldybės turto valdyme, tiksliau parceliavime. Tai dabar ir pasimatė iš ko ir kaip ponia įsigijo miesto centre patalpas. Deja to dar neužtenka, todėl labai stengiasi išgainioti visus kaimynus, kad galėtų užimti visą pastatą. Šiai šeimynai niekada nebuvo gana.“, kuriame pateikta informacija „pono ponios vyro V. veiklą kai dirbo savivaldybėje savivaldybės turto valdyme, tiksliau parceliavime“, „Tai dabar ir pasimatė iš ko ir kaip ponia įsigijo miesto centre patalpas“, „Deja to dar neužtenka, todėl labai stengiasi išgainioti visus kaimynus, kad galėtų užimti visą pastatą“, „Šiai šeimynai niekada nebuvo gana“ yra tikrovės neatitinkanti, žeminanti R. V. ir J. V. garbę ir orumą.

Be to, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d., 05:45, vakare, interneto tinklapyje www.p.zemaitis.lt publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“, pasivadinęs slapyvardžiu „Jonas“ iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurį administruoja AB „Teo LT“ ir kuris tuo metu buvo suteiktas AB „Teo LT“ interneto paslaugų vartotojui A. D., adresu (duomenys neskelbtini), paskelbė tokio turinio komentarą: „Pati blogiausia kaimynė šita baisi boba“, kuriame pateikta informacija „blogiausia“ ir „baisi“ yra tikrovės neatitinkanti, žeminanti R. V. garbę ir orumą.

Be to, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. 02:23, ryte, interneto tinklapyje www.p.zemaitis.lt publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“, pasivadinęs slapyvardžiu „Liuks“ iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurį administruoja AB „Teo LT“ ir kuris tuo metu buvo suteiktas AB „Teo LT“ interneto paslaugų vartotojui A. D., adresu (duomenys neskelbtini), paskelbė tokio turinio komentarą: „V. visai liuks vyras buvo kai dirbo sav. Už butelį visai neblogai galėdavo (turėtų būti – galėdavai) sutarti. O štai žmonelė tai visais laikais kariaudavo ir tebekariauja nors pati visada prisiveikusi ir neteisi.“, kuriame pateikta informacija „už butelį“ yra tikrovės neatitinkanti, žeminanti J. V. garbę ir orumą, ir kuriame pateikta informacija „o štai žmonelė tai visais laikais kariaudavo ir tebekariauja“ ir „pati visada prisiveikusi ir neteisi“ yra tikrovės neatitinkanti, žeminanti R. V. garbę ir orumą.

Kaltinamasis A. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis yra parašęs tik vieną komentarą „V. yra visai liuks vyras. Kai dirbo savivaldybėje, už butelį visai neblogai galėdavai sutarti, o štai žmonelė visais laikais kariaudavo ir tebekariauja, nors pati visada prisiveikusi ir neteisi“. Su J. V. yra pažįstami daug metų, pažįsta jį nuo 2000 m. Šiaip sugyvendavo draugiškai. Yra kartu išgėrę ir ne vieną taurelę, yra išgėrę ir pas J. V. kabinete. Matė, kad žmonės ateina pas jį su buteliuku ir čia nieko nuostabaus, tais laikais taip būdavo, todėl ir parašė, kad „už butelį, manau, visai neblogai eidavo sutarti“. Parašė, kad galima sutarti už butelį, o ne kad paslaugos už butelį. Rašydamas, jog už butelį galima su žmogumi sutarti, turėjo omeny, kad gal būdavo priėjimas be eilių. Ne paslaptis, kad J. išgerdavo. Yra ne kartą matęs. Už butelį su J. visada galėdavo sutarti. Taip ir parašė. Jis (A. D.) yra vienas (duomenys neskelbtini), kuris labiau rūpinasi pensininkų sąjunga „Bočiai“. Jam teko lankytis tose patalpose (apie kurias rašoma straipsnyje). Vengdavo ten užeiti, nes R. V. pakeldavo triukšmą, visaip išvadindavo, būdavo visokių nesąmonių. Iš tiesų buvo nuvykęs pas R. V., prašė leisti jų vairavimo mokyklai, kuriai tada vadovavo sūnus, kažkiek naudotis vairavimo aikštele, pasiūlė sudaryti sutartį, kad už naudojimąsi aikštele sumokės, kad abi mokyklos ja naudosis, tačiau R. V. nesutiko, pasakė, kad leis naudotis aikštele tik, jeigu jis, kaip (duomenys neskelbtini), padarys taip, kad tos tremtinių patalpos bus tuščios. Jis pasakęs, kad to padaryti negali. (duomenys neskelbtini) aikštele nesinaudojo, įsirengė savo, o tarp vairavimų mokyklų visi ryšiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) nusipirko tas patalpas dar 2007 m., o tremtinių sąjunga ir ,,Bočiai” ten jau buvo. Prieš rašydamas komentarą, perskaitė ten jau buvusius komentarus. Jam tuo paskutiniu komentaru norėjosi parodyti, kad V. tikrai geras žmogus buvo, su juo ir šiandien sveikinasi, gerbią jį kaip žmogų. V. šeimoje yra labai didelis kontrastas tarp ponios ir pono. Užėjęs į pastatą matė, kad (duomenys neskelbtini)yra užėmusi beveik visas patalpas, nors jiems priklauso tik dalis. Kai buvo ten nuvykę su komisija, kurioje buvo keturi tarybos nariai: Z. M., R. J. ir dar kažkas, tai R. V. juos užsipuolė, sakė, kad neįleis, kad tuoj kvies žiniasklaidą ir nubėgo skambinti ,,Telšių žinioms”. Ten nueiti būdavo baisu. Jau seniau žinojo apie tai, kad V. nesutaria su „Bočių“ ir tremtinių sąjunga, tačiau negali suprasti kaip šitaip galima elgtis, taip nekęsti žmonių – pagyvenusių, tremtinių. Gal todėl ir parašė, kad tais laikais taip ir buvo „kariavo ir tebekariauja“. J. V. skundų savivaldybei rašydavo daug, net buvęs meras sakydavo, kad vėl V. kažko prašo, kažką reiškia. Mano, jog nieko blogo neparašė. Savo kaltės nepripažįsta. Ponia V. ir šiandien kariauja – yra teisme. Nesupranta, kaip galima rašyti ant garbaus amžiaus žmonių tokius straipsnius, kaip reikia jaustis tiems žmonėms, perskaičius tą straipsnį. Kalbėjo su viena moterimi, kuri sakė, kad yra labai įžeista, kad reikia kažką daryti dėl tų patalpų. Sakydamas, kad ,,žmonelė visada prisiveikusi”, turėjo omeny, kad straipsnis ir visi jame esantys faktai buvo surašyti R. V. iniciatyva, bet ar šitaip reikia elgtis? Patalpos užimtos jų veiklai beveik šimtu procentu, nors yra bendro naudojimo. Jokio pykčio R. nejaučia, bet gaila pagyvenusių žmonių, kurie senatvėje neturi ramybės. Iš savivaldybės kompiuterio jokio komentaro nerašė. Modemą atidavė. Nusinešė ir kompiuterį, bet pažiūrėjo tik modemą. Rašė paskutinį komentarą iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), o kitų komentarų nerašė.

Privati kaltintoja ir nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), ir Telšių rajono savivaldybė, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendrų patalų bendrasavininkiai. Yra bendri koridoriai, bendros patalpos ir vyksta nesutarimai. Nesutarimai buitiški, nes vieni patalpas prižiūri, o kiti – ne. Ji pati į korespondentus kreipėsi 2014 m. rugpjūčio mėn., nes buvo nubrozdintos sienos. Atvažiavo žurnalistė, ji viską papasakojo ir jos (R. V.) iniciatyva buvo parašytas straipsnis „Pats blogiausias kaimynas – Telšių rajono savivaldybė“. Straipsnis buvo išleistas su nuotraukomis. Po kiek laiko, gal po savaitės, pas ją atėjo draugė ir paklausė, ar turi laikraštį. Laikraščio nebeturėjo, todėl nutarė pažiūrėti elektroninę versiją. Pasižiūrėję elektroninę versiją pamatė, jog po straipsniu yra parašyta komentarų. Apie komentarus visų pirma pakalbėjo su savo įmonės direktoriumi V., kuris pasakė, jog, kolektyvo nuomone, ji turi kreiptis į teismą, nes yra įmonės akcininkė, o jai nesikreipus bus blogas požiūris į jų vairavimo mokyklą. Parėjusi namo pakalbėjo su vyru ir visi trys nutarė, kad reikia kreiptis į policiją. Berods rugsėjo 4 d. į Telšių apskrities VPK buvo nuneštas jos pačios ranka rašytas pareiškimas, kad būtų išsiaiškinta. Tėvai leidžia vaikus į mokyklą ir nori leisti į gerą mokyklą, o ne į tų, kurie „parceliuoja“ turtą. Jos vyras tais dalykais tikrai neužsiėmė, o jei žmonės mano kitaip – tai turi įrodyti. Ne iš vieno mokinio yra gavusi priekaištų, o ir mokinių lankomumas sumažėjo. Mokykla tikrai patyrė smūgį, moralinę žalą. Žalą patyrėme ir jie. Vyras net į ligoninę atsigulė, kai sužinojo, jog tai jo kolega A. D.. Mano, kad gal jie trukdo A. D. ir jis nori, kad (duomenys neskelbtini) pasitrauktų, todėl taip ir elgiasi, nes kitą vairavimo mokyklą valdo A. D. sūnus. Reiškia civilinį ieškinį ir prašau jai priteisti 10000 Eur dydžio žalą iš A. D., o iš Savivaldybės – 2000 Eur. Asmuo veikė sąmoningai, kenkė, norėjo „išmušti pasitikėjimą“, „pamušti žmogaus ir mokyklos pamatus“, nes viskas yra susiję su (duomenys neskelbtini) pastatu (duomenys neskelbtini). 10000 Eur žalą sudaro patirti nuostoliai, moralinė žala. Buvo smukdomi, žeminami, pablogėjo jos ir vyro sveikata, „pagrindo po kojomis nebeturi“. Reikėjo nuolat vaikščioti į policiją, leistis lašelines ir eiti į darbą. Yra susmukdyta, pakirstas visuomenės pasitikėjimas ja. Telšių rajono savivaldybei pareikštą civilinį ieškinį sudaro neturtinė žala. Civilinį ieškinį reiškiu savivaldybei, nes tai savivaldybei priklausantis turtas ir ji patikėjimo teise daiktus patiki kitam asmeniui, bet vis tiek atsako už savo turtą, kad būtų deramai juo naudojamasi.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis J. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 1992 m. ir išdirbo 12 m., t. y. iki 2004 m. „Per jo rankas perėjo“ visų butų privatizavimas, t. y. apie 5000 butų Telšiuose. Nėra buvę, kad jis kažką galėtų susitarti už butelį. Kaip jam dabar, po šitų komentarų, reikia sutiktam gatvėje žmogui pažvelgti į akis, kai jį šitaip dergia? A. D. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini) ir netiki, kad žmogus šitaip gali elgtis. Kaip suprasti, kad asmuo iš savivaldybės patikėto kompiuterio 6 val. ryto parašo kažkokį komentarą. Tai kas daugiau gali prieiti prie šio kompiuterio? Ar koks kitas tarybos narys, žmona, sūnus, dukra? Ar jie žino, apie ką yra kalbėta, juk tokius klausimus žino tik A. D.. Jis žino visą savivaldybės tvarką, kaip kas yra daroma. Yra įžeistas iki širdies gelmių. Kai perskaitė tą prokurorės raštą, jam tikrai pasidarė bloga, reanimacijoje pragulėjo 2 paras. A. D. reiškia 10000 Eur, o Telšių rajono savivaldybei – 2000 Eur dydžio civilinius ieškinius. Tai moralinė žala, asmeninis žmogaus įžeidimas. Telšiuose pažįsta žmonių, kurių butų privatizavimas „perėjo per jo rankas“, pasirašė sąskaitas, butų privatizavimo sutartis. Visi žmonės jį pažįsta. Dabar jie eidami pro šalį šypsosi, nes perskaitė tokius komentarus. Žala pasireiškė tuo, jog dabar bijo išeiti į miestą dėl žmonių, gulėjo ligoninėje, vaistai kainavo. Jau apie 10 metų serga kraujagyslių ateroskleroze, pastoviai naudoja vaistus, dabar visą laiką tik blogėja. Jį įžeidė, jog komentaruose rašoma ,,už butelį”, kad rašoma, už kokias lėšas ir kaip šeima įsigijo tą pastatą, o juk buvo imti kreditai ir apmokėta iš banko sąskaitos. Taip pat įžeidė žodis ,,parceliavimas”, ,,susitarti už butelį” – tai kas čia per susitarimas? Gyvenime su A. D. nėra gėręs butelio. Civilinį ieškinį reiškiu ir Telšių rajono savivaldybei. Kadangi socialdemokratų partija šiuo metu yra valdžioje, o A. D. priklauso šiai partijai, tai aišku, kad jis buvo dangstomas. Policijai buvo pateikti Savivaldybės administracijos parašyti raštai, jog D. yra nekaltas, yra labai geras, negali būti toks ir t. t. Savivaldybei reiškiu civilinį ieškinį dėl to, nes dangstė kaltą asmenį. Tai moralinė žala.

Liudytoja R. V. C. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini)turi apie 14 m² patalpą, kur yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Ta patalpa sąjungai buvo paskirta Savivaldybės sprendimu dar tada, kai ten net nebuvo tos vairavimo mokyklos. Nesutarimai tarp jų organizacijos ir V. prasidėjo prieš kokius 3 metus, kai atsirado noras paimti jų (duomenys neskelbtini) kabinetą. V. norėjo ir prašė, kad sąjunga atlaisvintų savo patalpas, nes ten nori įrengti direktoriaus kabinetą. V. visada sakė, kad jie privalo atlaisvinti patalpas, nes kitaip iškeldins juos per teismą ir pan.

Liudytojas K. Š. parodė, kad vadovauja visuomenininkų organizacijos (duomenys neskelbtini) bendrijai bei yra (duomenys neskelbtini). Iki 2015-12-31 jų organizacija su V. turėjo atskiras patalpas (duomenys neskelbtini), bet pastatas buvo bendro naudojimo. Kai naudojosi patalpomis, su V. bendravo, bendravimas buvo draugiškas. Iš jos pusės buvo siūlymų eiti į savivaldybę ir ieškoti galimybių išsikraustyti, siūlė keltis į (duomenys neskelbtini), sakė, kad sudarys tam sąlygas arba net primokės remontui, net suma buvo įvardinta – 10000 Lt. Kaimynė (R. V.) neturėdama erdvės su tais vairuotojais ieškojo galimybių, kad tiek jie, tiek Tėvynės sąjunga – konservatoriai iš tų patalpų išsikeltų. Tokios pastangos buvo akivaizdžios. Pirmas viešas kreipimasis, kad jie išsikraustytų, buvo tas straipsnis, kurį vėliau svarstė „Bočių“ valdyboje ir buvo net pasiūlymų ruošti atsakymą, bet jis, kaip kultūros darbuotojas, savo žmones perkalbėjo, nors tame straipsnyje ir buvo jų sąjungai pateikti kaltinimai, kad jie nesilaiko tvarkos, kad girtauja, o tai „Bočiams“ nepriimtina. Yra skaitęs ir straipsnį, ir pačius komentarus. Jam nėra žinoma, kas parašė tuos komentarus po straipsniu. Jam nuostabą kelią tai, kad buvo rašyti skundai Seimo kontrolieriui, savivaldybei, kreiptasi į laikraščio redakciją ir spausdinti tokie straipsniai. Į savivaldybę V. kreipėsi dažnokai – ir praeitais metais kreipėsi teigdama, kad Telšių rajono pensininkų sąjunga „Bočiai“ savo patalpose elgiasi netvarkingai. Žino, jog V. kreipėsi į Statybos skyrių dėl tų patalpų, tačiau jokio konflikto dėl šio kreipimosi tarp „Bočių“ ir V. nebuvo. Ji tik veikė raštiškai. V. norėjo tų patalpų. „Bočių“ sąjunga išsikėlė į kitas patalpas (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. V., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad laikraštyje „Penktadienio žemaitis“ buvo parašytas straipsnis ir po juo atsirado komentarai. Komentarai rašyti iš savivaldybės kompiuterių ir, jo manymu, komentarus parašė A. D.. Komentarus yra skaitęs. Žino, kad buvo parašytas pareiškimas dėl to. Iš komentarų matosi, kad tai liečia ir vairavimo mokyklą. Adresas (duomenys neskelbtini) yra daug kam žinoma kaip vairavimo mokykla, R. V. įmonėje yra (duomenys neskelbtini). Dėl tų komentarų vairavimo mokykla prarado dalį mokinių. Jam nėra žinoma, kad R. V. ėmėsi kokių tai veiksmų dėl patalpų praplėtimo. Žino, kad ji ėmėsi iniciatyvos, jog savivaldybei priklausančios patalpos yra neprižiūrimos ar netinkamai prižiūrimos. R. V. dėl to kreipėsi į savivaldybę, į V. B., į Seimo kontrolierių. Čia asmuo ne kariauja, o ieško teisybės.

Liudytojas V. V. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Parodė, kad gavo priekaištų, kad nevalo, netvarko patalpų, bet tai yra neteisybė. Buvo toks atvejis, kad kraustėsi, nešė baldus ir šiek tiek apibraižė sienas, bet po to jis pats tas sienas tinkavo, dažė, tvarkė. Žino, kad laikraštyje buvo straipsnis apie jų keliamą betvarkę, rašė, kad jie prišiukšlina, pridergia, bet tai neteisybė, bent kiek jis žino.

Liudytoja A. G., (duomenys neskelbtini), parodė, kad konfliktuoja su R. V. dėl patalpų, jų priežiūros. R. V. teigimu, jų organizacija nesivalo, netvarko, nedažo, dar kažko nedaro. R. V. jai asmeniškai dėl to pareiškė pretenzijas, bet ji pati valo patalpas. Vandens ten negauna, tai jį su kibiru neša iš parduotuvės „T.“ (duomenys neskelbtini). Susirinkimai būna kiekvieną mėnesį ir po to išsivalo bendras patalpas, laiptus nuplauna iki pat apačios. Straipsnyje rašoma apie tas pačias patalpas, tačiau ten rašoma netiesa. Apie komentarus nieko nežino. Su J. V. nebendravo, konfliktų su juo nebuvo, tik su R. V..

Civilinio atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovas Edmundas Vaitkevičius parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iš savivaldybės yra prašoma priteisti pinigų suma vien dėl to, nes savivaldybė yra to modemo, kortelės savininkė ir, neva, neužtikrino, jog komentarai nebūtų rašomi. Atkreipė dėmesį, jog žalą daro ne pats modemas ar kortelė, o komentaras. Pats įrenginys jokios žalos nedaro – tai darbo priemonė. Pagal LR CK 6.271 str. atsakomybė savivaldybei kiltų tik esant trims būtinosioms sąlygoms, t. y. savivaldybės neteisėti veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, komentarų nerašė. 2011 m. išrinkus savivaldybės tarybą visiems jos nariams buvo padalinti kompiuteriai su priedais, t. y. su modemais ir SIM kortelėmis. Prieš keletą metų atnaujinus SIM korteles ir modemus tos panaudos sutartys, sudarytos su tarybos nariais, liko galioti, nes pačiose sutartyse nebuvo įvardinta, koks konkrečiai modemas ir SIM kortelė buvo įduoti konkrečiam tarybos nariui. Sutartys nebuvo pakeistos, nes tai neturėjo prasmės, kadangi nebuvo identifikuoti modemai ir kortelės. Pradėjus tyrimą policijoje, savivaldybė gavo iš policijos raštų, kuriuose prašoma nurodyti asmenį, kuris naudojosi konkrečiu modemu ir SIM kortele. Modemai su SIM kortelėmis buvo išduoti 39 asmenims. Gavus minėtą raštą, buvo paprašyta tarybos narių ir administracijos darbuotojų atnešti informatikei modemą su kortele, kad būtų galima identifikuoti, koks darbuotojas turi kokią kortelę, ar tai yra policijos minima kortelė. Savivaldybė pateikė sąrašą tų asmenų, kurie atnešė modemus. Iš sąrašo matyti, kad 7 tarybos nariai nepateikė nei SIM kortelių, nei modemų. Tarp tų 7 asmenų, kurie nepateikė SIM kortelių ir modemų, A. D. nėra. Iš sąrašo matyti, kad A. D. pateikė modemą ir kortelę. Tą sąrašą yra pateikę policijai. Sutinka, kad savivaldybė yra tų kortelių ir modemų savininkė, tačiau savivaldybė jų nevaldė, nes jie buto atiduoti tarybos nariams ir administracijos darbuotojams. Savivaldybė neturėjo jokių objektyvių priemonių prižiūrėti kiekvieną tarybos narį, kad nerašytų tokių komentarų, neturėjo galimybės užkirsti kelio tiems komentarams. Savivaldybė korteles ir modemus perdavė, todėl atsakomybė tenka tiek asmenims, kurie fiziškai juos valdo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad interneto tinklapyje www. pzemaitis.lt po 2014-08-14 publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“ iš viso parašyti 4 komentarai, dėl trijų iš jų parašymo kaltinamas A. D. (b.l. 1-9, 39-43, 46-50, 173-174).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00905-14 nustatyta, kad 2014-09-04 R. V. kreipėsi su skundu į Telšių apskrities VPK dėl interneto tinklapyje www. pzemaitis.lt (laikraščio „Penktadienio žemaitis“ elektroninė versija) po jos iniciatyva publikuotu straipsniu „Pats blogiausias kaimynas – savivaldybė“ parašytų komentarų (konkrečiai dėl komentatoriaus, pasivadinusio „Truputi žinanti“), žeidžiančių jos šeimos garbę bei orumą (1 t., b.l. 6, 7, 10-12). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014-08-22 6.49 val. (+ 01.00 val.) komentaras buvo parašytas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), susieto su judriojo duomenų perdavimo ir interneto paslaugos numeriu 8-656-43101, bei priklausančio Telšių rajono savivaldybės administracijai, registruotai S. Daukanto g. 35, Telšiai (b.l. 1 t., b.l. 15, 17-19, 23-24, 26-27, 2 t., b.l. 44-45).

Iš medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Nr. 86-At-00565-15 nustatyta, kad R. V. ir J. V. 2015-06-10 kreipėsi su skundu į prokuratūrą dėl po tuo pačiu straipsniu pasivadinus slapyvardžiais „Jonas“ ir „Liuks“ parašytų komentarų (b.l. 5-10). Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2014-08-21 17.45 val. (+ 01.00 val.) asmens, pasivadinusio „Jonas“, komentaras buvo parašytas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį administruoja AB TEO LT; 2014-08-23 02.23 val. (+ 01.00 val.) asmens, pasivadinusio „Liuks“ komentaras buvo parašytas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurį administruoja AB TEO LT ir kuris buvo suteiktas vartotojui A. D., adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-2, 11-15, 16, 17, 18).

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, ir nagrinėjamu atveju, kad privačių kaltintojų aprašytą veiką (veikas), kurios padarymu kaltinamas A. D., galima būtų pripažinti šmeižimu BK prasme, būtina nustatyti nurodytų požymių visumą.

Pagal BK 154 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą svarbu nustatyti, ir tai, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Kadangi nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas A. D., yra susijusi su saviraiškos laisvės ir laisvės reikšti įsitikinimus bei skelbti informaciją realizavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.), būtina pažymėti, kad Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Skirtingai, nei faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, nors šiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir kt.).

Kaltinamasis A. D. pripažįsta parašęs vieną iš trijų kaltinime nurodytų komentarų, o būtent 2014-08-23, pasivadinus slapyvardžiu „Liuks“: „V. visai liuks vyras buvo kai dirbo sav. Už butelį visai neblogai galėdavai sutarti. O štai žmonelė tai visais laikais kariaudavo ir tebekariauja nors pati visada prisiveikusi ir neteisi.“ Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šiame kaltinamojo A. D. komentare pateikta informacija buvo susijusi su aplinkybėmis bei faktais, iš esmės egzistavusiais objektyvioje tikrovėje, tačiau skirtingai jo ir privačių kaltintojų yra (buvo) vertinami, interpretuojami.

Iš to matyti, kad kaltinamasis A. D., komentare pateikdamas informaciją, papasakojo ne kokius nors prasimanytus, melagingus faktus, o tik pateikė tam tikrų objektyvioje tikrovėje egzistavusių faktų savo vertinimą, supratimą, požiūrį dėl tam tikrų dalykų, kas rodo, kad jis tokiu būdu išsakė tik savo nuomonę apie šiuos faktus. Taip veikdamas kaltinamasis nesiekė pažeminti privačių kaltintojų R. V. ir J. V. asmeniškai, nes nesiekė paskleisti apie juos jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę, įvertinimą ir supratimą dėl R. V. iniciatyva parašytame straipsnyje nurodytų aplinkybių, o, perskaitęs prieš tai buvusius komentarus, J. V. esą norėjęs kaip ir užstoti, nes jį pažįsta ir ne kartą yra bendravęs. Tačiau, kaip jau minėta, už nuomonės, kuri paremta realiais faktais paskleidimą, baudžiamoji atsakomybė nekyla, nes tai nėra pavojinga veika BK prasme. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, todėl pripažintina, kad A. D. neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų, be to, neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti R. V. ir J. V..

Analizuojant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius būtina pažymėti, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.), tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad A. D. pateikta informacija minėtame komentare yra objektyviai tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai dar nesudarytų šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad neįsitikinimas informacijos tikrumu prieš ją skleidžiant, savaime nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Kasacinės instancijos teismo nutartyse taip pat ne kartą yra pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. ir J. V. yra pažįstami ne vienerius metus, jie pažinojo vienas kitą dar tada, kai J. V. dirbo (duomenys neskelbtini), kaip nurodė kaltinamasis, yra kartu ir ne vieną taurelę išgėrę. Nors nukentėjusysis J. V. kategoriškai paneigė kada nors kartu su A. D. gėręs alkoholinius gėrimus, teigė, apskritai alkoholio nevartojantis, visgi iš į bylą pateiktos epikrizės (b.l. 52) matyti, kad 2015-03-19 J. V. į ligoninę atvežtas dėl atsiradusių pilvo skausmų, pykinimo, prieš tai nesaikingai vartojo alkoholį (pastarasis sakinys užtušuotas, tačiau galima perskaityti), todėl tokie J. V. parodymai vertintini kritiškai. A. D. komentare pasisakydamas, kad „už butelį visai neblogai galėdavai sutarti“ (atkreiptinas dėmesys, kad parašyta „sutarti“, o ne „susitarti“, kaip teigė privatūs kaltintojai ir jų atstovas) yra tik nuomonė, jo subjektyvus buvusių įvykių (situacijų), kai J. V. dirbo (duomenys neskelbtini), jo paties bendravimo su J. V. vertinimas. Komentare parašyti teiginiai, kad „štai žmonelė tai visais laikais kariaudavo ir tebekariauja nors pati visada prisiveikusi ir neteisi“ taip pat vertintini kaip nuomonė, nes tėra nekonkretūs pasakymai, J. V., kaip konfliktiškos asmenybės, apibūdinimas. Liudytojų R. V. C., K. Š., V. V., A. G., V. V. parodymais nustatyta, kad R. V. iš tiesų konfliktavo su tremtinių sąjunga, pensininkų sąjunga „Bočiai“ dėl (duomenys neskelbtini) esančių patalpų (naudojimosi bendromis patalpomis ir jų priežiūros), ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-00905-14 esantys rašytiniai duomenys (1 t., b.l. 137-143), to neneigia ir pati nukentėjusioji R. V., kaip tik dėl to ir iniciavusi minėto straipsnio parašymą. Iš tokių nustatytų duomenų, kaltinamojo parodymų matyti, kad jo veikoje nėra pagrindo konstatuoti buvus tyčią paskleisti kokią nors tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. V. ir R. V., kuri galėtų juos pažeminti ir paniekinti ar pakirsti pasitikėjimą jais. Akivaizdu, kad proceso šalys apie straipsnyje minimus įvykius (situacijas), atskiras jų aplinkybes turi skirtingas nuomones, skirtingus paaiškinimus apie kilusių problemų priežastis, tačiau, net ir darant prielaidą, kad A. D. išdėstyta nuomonė apie J. V. ir R. V. yra klaidinga ar nėra visiškai pagrįsta, negali būti daroma išvada, kad A. D. veika turėtų būti vertinama kaip šmeižimas, už kurį turėtų būti taikoma BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Pažymėtina, kad ne bet koks netikslios, kito asmens garbę ir orumą galbūt žeminančios informacijos paskelbimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458-507/2015).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje nėra įrodytas ir pagrindinis nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymis – kaltė (tyčia).

Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius A. D. veikoje būtinųjų šmeižimo (BK 154 str. 1 d.) objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių – pavojingos veikos, padarinių bei kaltės (tyčios) – A. D. dėl 2014-08-23 02.23 val. (+ 01.00 val.) parašyto komentaro išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nors privatiems kaltintojams ir jų atstovui nekilo abejonių, kad 2014-08-21 17.45 val. (+ 01.00 val.) asmens, pasivadinusio „Jonas“, ir 2014-08-22 6.49 val. (+ 01.00 val.) asmens, pasivadinusio „Truputi žinanti“, parašyti komentarai taip pat yra parašyti kaltinamojo A. D., teismas su tokia išvada nesutinka. Priešingai, nei medžiagoje Nr. 86-At-00565-15, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00905-14 nėra surinkta pakankami neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. D. parašė minėtus komentarus. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, privatūs kaltintojai nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00905-14 medžiagos buvo imtasi priemonių nustatyti 2014-08-22 6.49 val. (+ 01.00 val.) komentarą parašiusį asmenį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtas komentaras buvo parašytas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), susieto su judriojo duomenų perdavimo ir interneto paslaugos numeriu 8-656-43101, priklausančio Telšių rajono savivaldybės administracijai, registruotai S. Daukanto g. 35, Telšiai, visgi nustatyti, kuris savivaldybės darbuotojas naudojasi mobiliojo interneto paslauga su abonentiniu numeriu 8-656-43101, nepavyko (1 t., b.l. 27, 28, 30, 44, 45, 48, 50-76, 77, 79-81, 82-96, 99-100, 101-106, 107-110, 111-133, 186-204, 2 t. b.l. 1-10, 14-29). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) ne komentaro parašymo dieną, o po kelių dienų, t.y. 2014-08-26 07:38:20 val. ir 2014-08-26 18:06:53 val. buvo prisijungęs prie mobiliojo interneto paslaugos, kurios abonentinis numeris 8-656-43101 (1 t., b.l. 195-204, 2 t., b.l. 11, 44-45), neįrodo, jog kaltinamasis 2014-08-22 6.49 val. (+ 01.00 val.) parašė komentarą.

Dėl 2014-08-21 17.45 val. (+ 01.00 val.) komentaro pažymėtina, kad šio komentaro parašymas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo suteiktas AB TEO LT interneto paslaugų vartotojui A. D., adresu (duomenys neskelbtini) (medžiagos Nr. 86-At-00565-15, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą b.l. 1-2, 17) taip pat neįrodo, kad būtent kaltinamasis A. D. parašė šį komentarą, kadangi interneto prieigos paslaugos buvo teikiamos ne namų, o darbovietės (buvusios darbovietės) adresu, todėl darytina išvada, kad interneto prieiga galėjo naudotis ne tik A. D., tačiau ir kiti asmenys, tuo metu dirbę kartu su juo. Jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, jog būtent A. D. minėtą dieną ir laiku parašė komentarą, privatūs kaltintojai nepateikė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Šioje byloje išanalizavus kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nepatvirtina, jog A. D. 2014-08-21 17.45 val. (+ 01.00 val.), pasivadinęs slapyvardžiu „Jonas“, ir 2014-08-22 6.49 val. (+ 01.00 val.), pasivadinęs slapyvardžiu „Truputi žinanti“, parašė kaltinime nurodytus komentarus ir tokiu būdu padarė jam kaltinime inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Neįrodžius, kad A. D. parašė šiuos komentarus, komentarų turinys plačiau neanalizuotinas. Esant šioms nustatytoms aplinkybės teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodyta, kad A. D. dalyvavo padarant šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl A. D. ir šioje kaltinimo dalyje išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Privačių kaltintojų 2015-08-26 pareikštas ieškinys A. D. dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvieno nukentėjusiojo naudai (b.l. 1-4) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o 2015-05-05 ieškiniai A. D. dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvieno nukentėjusiojo naudai ir Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvieno nukentėjusiojo naudai (b.l. 39-43) atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Nustatytų aplinkybių pagrindu A. D. priteistina 300,00 Eur proceso išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti (LR BPK 105 str. 6 d.).

Vadovaudamasis LR BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-08-23 veikos) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. D. pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-08-21 ir 2014-08-22 veikų) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.

Privačių kaltintojų ir nukentėjusiųjų R. V. ir J. V. 2015-08-26 pareikštą ieškinį A. D. dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvieno nukentėjusiojo naudai palikti nenagrinėtu.

Privačių kaltintojų ir nukentėjusiųjų R. V. ir J. V. 2015-05-05 pareikštus ieškinius A. D. dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvieno nukentėjusiojo naudai ir Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvieno nukentėjusiojo naudai atmesti.

Priteisti iš R. V. ir J. V. A. D. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) proceso išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.