Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) atsakovų Ž. D., A. D. atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovei Živilei Akulavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. G. ieškinį atsakovams Ž. D., A. D. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovams prašo nustatyti, kad ieškovei D. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovams Ž. D. ir A. D. bendra jungtine nuosavybe priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškuose tiesiąja linija tarp posūkio taškų 2. (duomenys neskelbtini); pagal LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytų matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane.

Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad ieškovei D. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovams Ž. D. ir A. D. bendra jungtine nuosavybe priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškuose tiesiąja linija tarp posūkio taškų 2. (duomenys neskelbtini) pagal LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytų matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane.

Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų atsakovams Ž. D. ir A. D. tuo pagrindu, kad 2022-11-23 teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovė patvirtino faktą, kad ieškovei priklausančio nuosavybes teise miško paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškuose D, C ir B pagal 2004-07-19 abrisą ir 2004-11-30 žemės klypo planą bei matininko J. R. 2022-01-27 parengtą žemės sklypo planą tarp posūkio taškų 14 ir 3 ribojasi su Lietuvos valstybės nuosavybės teise priklausančia laisva valstybine žeme esančia Laisvos valstybinės žemės fonde, kuri naudojama viešam susiekimui su kitais žemės sklypais ir nesiriboja su atsakovams Ž. D. ir A. D. nuosavybės teise priklausančių miško paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtino, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis miško paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovams Ž. D. ir A. D. nuosavybės teise priklausančių miško paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškuose A ir B pagal 2004-07-19 abrisą ir 2004-11-30 žemės sklypo planą.

Šiuo ieškininiu pareiškimu teismui teikiamas ieškinys, kuriuo siekiama išspręsti kilusi civilinį ginčą dėl žemės sklypo ribų. Teisme keliamas civilinis ginčas tarp ieškovės D. G. ir atsakovų bendraturčių Ž. D. ir A. D. (toliau - Atsakovai). Šiuo ieškininiu pareiškimu teismo prašoma nustatyti D. G. priklausančio miško ūkio paskirties žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas 1) ribas su atsakovams priklausančio nuosavybės teise 3,43 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas 2).

Ieškinyje nurodyta, kad 2001-07-01 įsigaliojo naujo Civilinio kodekso redakcija, kurio 4.45 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas.

2004-07-19 AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierius V. S. parengė formuojamos miškų ūkio paskirties žemės sklypo abrisą (planą), kuriame pažymėtas planuojamos miško ūkio paskirties žemės sklypas nesilaikant mąstelio bei nenurodant posūkio taškus valstybinėje koordinačių sistemoje. Taip pat buvo parengtas Sklypo 1 planas, pagal parengtą dokumentą negalima nustatyti konkrečiai ribų.

Minimas asmuo galimai išreiškė Lietuvos valstybės valią atžymėdamas vietoje planuojamos formuoti Sklypą 1 ribas, kurios buvo atžymimos patašymais ant medžių ir žymeklio įkasimu. Šias aplinkybes įrodo išlikę patašymai ant miško medžių, kurie užfiksuoti nuotraukose.

2004-11-30 Alytaus apskrities administracijos viršininkas patvirtino įsakymu Nr. 38-1769-Ž Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame įbrėžtas formuojamas miško ūkio paskirties žemės sklypas.

2006-09-21 Sklypas 1 buvo registruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre ir grąžintas natūrą neatlygintinai privačiam asmeniui.

2020-09-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-6985 ieškovė įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ribojusi su miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusiu nuosavybės teise A. R..

Ieškovės įsigytas miško paskirties žemės sklypas neturėjo nustatytą privalomąjį kadastro duomenį žemės sklypo posūkio taškus pagal valstybine koordinačių sistemą LKS-94 ir buvo sunaikinti teisės aktų atitinkantys žemės sklypo riboženkliai. Perduotas sklypo planas, kuris buvo sudarytas 2004-07-19.

2020-10-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687 atsakovai Ž. D. ir A. D., kaip bendrą jungtinę nuosavybę įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. R.. Šis miško paskirties žemės sklypas ribojosi su ieškovės nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) Apie šį sandorį iki 2021-06-05 nežinojo, o jo sudarymo datą sužinojo 2021-07-08.

Sutartis sudaryta pažeidžiant Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą mano, kaip turinčios nuosavybes teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.

2021-07-29 sudarė paslaugų sutartį su J. R. individualia įmonę dėl privalomų kadastro duomenų žemės sklypo posūkio taškų nustatymo valstybine koordinačių sistemą LKS-94 bei kitų kadastrinių duomenų atnaujinimo ir žemės sklypo plano sudarymo.

2021-09-01 atsakovams Ž. D. ir A. D. buvo išsiųsti kvietimai į žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimą, kurie buvo atsakovams įteikti.

2021-09-13 atstatė sunaikintus miškų ūkio paskirties žemės Sklypo 1 riboženklius ir surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1. Į sklypo paženklinimo procesą buvo kviečiami ir atsakovai Ž. D. ir A. D., tačiau jie neatvyko. Atstatant riboženklius buvo atsižvelgta į pirminį ribų ženklinimą, t. y. patašymus ant medžių kamieno šią aplinkybę gali paliudyti matininkas J. R. ir vietos fotofiksacija.

2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininkas J. R. parengė ieškovei priklausančio nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro bylą tame tarpe ir žemės sklypo planą ir nustatė ribų posūkio taškus.

2022-02-24 atsakovams Ž. D. ir A. D. buvo išsiųstas pranešimas, kad buvo atliktas man priklausančio Sklypo 1 ribų ženklinimas jiems nedalyvaujant ir pasiūlyta pateikti pastabas.

2022-03-17 elektroniniu paštu matininkui J. R. Atsakovai atsiuntė pranešimą, kad jie nesutinka su nustatytomis ribomis tarp jai priklausančio bendros jungtinės nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų.

2022-03-23 matininkas J. R. gavęs Atsakovų nesutikimą priėmė sprendimus Nr. 03-1 ir Nr. 03-2, kuriais nusprendė netikslinti Sklypo 1 kadastro duomenų. Sprendimuose nurodyta, kad juos galima apskųsti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2022-03-23 matininkas J. R. sprendimus Nr. 03-1 ir Nr. 03-2 elektroniniais laiškais išsiuntė Atsakovams.

2022-04-24 baigėsi Viešojo administravimo įstatymo nustatyta terminas, kai Atsakovai galėjo apskųsti matininko 2022-03-23 sprendimus Nr. 03-1 ir 03-2.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes Atsakovų nesutikimas dėl jiems priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo pagal matininko J. R. atliktus riboženklio atstatymo darbus yra nepagrįstas. Kadangi pagal Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d. nustatymą, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas.

Atsakovai pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nieko nepasisako dėl Ieškovės ieškinio pagrinde nurodytų melagingų duomenų apie tai, kad Atsakovai įgijo Atsakovų sklypą pažeidžiant Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes Ieškovė pralaimėjo civilinę bylą Nr. e2-4611-922/2021, nagrinėtą šiame teisme, neįrodžiusi šių melagingų teiginių.

Ieškovė nurodo, jog ginčas kilo dėl jos sklypo ribų, tačiau Atsakovai nesutinka tik su viena, kuri yra bendra tarp Ieškovės sklypo ir Atsakovų sklypų. Jei ginčas yra dėl visų žemės sklypų ribų, tai į bylą atsakovais turėtų būti traukiami ir kitų gretimų žemės sklypų savininkai. Iš vienos pusės, Ieškovė tarsi ginčą kildina tik dėl vienos savo žemės sklypo ribos, nes ieškinio reikalavimas yra nustatyti bendrus taškus tarp Ieškovės ir Atsakovų sklypų.

Ieškinio pagrinde neįvardintos konkrečios ginčo sklypų ribos neleidžia Atsakovams suprasti dėl ko iš tikrųjų yra ginčas. Ieškinio pagrinde galima suprasti, jog Ieškovės nuosavybės teises pažeidžia ne Atsakovai, kurie nesikreipė į teismą dėl Ieškovės sklypo nustatytų kadastro duomenų panaikinimo, bet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri galimai atsisako patvirtinti (patikslinti) netinkamai nustatytus Ieškovės sklypo kadastro duomenis, tačiau apie tai Ieškovė savo ieškinyje nutyli. Visa tai rodo, kad ginčas byloje kilo ne dėl bendros ginčo sklypų ribos nustatymo, o dėl naujai nustatomų Ieškovės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (patikslinimo).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, skyrius „NEKILNOJAMOJO DAIKTO KADASTRO DUOMENŲ TIKSLINIMAS“, nustato tvarką kaip turi būti tikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų kadastro duomenys.

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, kad šiuo metu vyksta Ieškovės sklypo kadastrinių matavimų procesas, kurio metu nustatinėjami ir tikslinami Ieškovės sklypo kadastro duomenys. Ieškinyje nurodoma, jog 2004-07-19 AB „Vilniaus hidroprojektas" inžinierius V. S. parengė Ieškovės sklypo abrisą (planą) nesilaikant mastelio bei nenurodant posūkio taškus valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl pagal parengtą dokumentą negalima nustatyti konkrečių Ieškovės žemės sklypo ribų, todėl jos nustatinėjamos iš naujo matininko J. R. atliekamais kadastriniais matavimais.

Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Ieškovė įsigijo Ieškovės sklypą, kurio plotas 2.8100 ha, tačiau dabar ji, atlikdama kadastrinius matavimus, parengė savo žemės sklypo planą, kuriame Ieškovės sklypo plotas padidėjo iki 3.3340 ha., t.y. savo žemės sklypo plotą padidino 0,5240 ha (leidžiama iki 0,0028 ha pagal Nuostatų 21¹ str.(1/1000)), t.y. daugiau nei pusę hektaro, kas yra neleistinumo ribose ir be jokio teisinio pagrindo. Galimai padidėjo todėl, kad ji prisijungė ir Atsakovų sklypo dalį, bet į šį klausimą turi atsakyti žemėtvarkos skyrius, į kurį privalėjo kreiptis matininkas J. R., kaip vykdytojas, Nuostatų 21 punkto nustatyta tvarka. Esant tokiam neleistinam žemės ploto perviršiui, jis turėjo žemėtvarkos skyriui pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas.

Pažymėtina ir tai, kad Ieškovė į bylą tyčia nepateikė 2004-11-30 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-1769-Ž patvirtinto Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – Projektas), kuriame yra įbrėžti ginčo sklypai. Palyginus Projekte įbrėžto ir pagal jį 2004-07-19 AB „Vilniaus hidroprojektas" inžinieriaus V. S. parengto Ieškovės sklypo abrise (plane) Ieškovės sklypo ribas su matininko J. R. parengtu planu akivaizdžiai matyti, kad skiriasi ne tik konfigūracijos, bet ir ribų posūkio taškų skaičius, ribų ilgiai ir pan. Tai rodo, kad matininkas J. R., nesilaikė Nuostatų 21 punkto reikalavimų atlikti kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, dėl ko Ieškovės sklypas „pastorėjo“, ir tai galėjo būti dar viena priežastis, kodėl žemėtvarkos skyrius nesuderino matininko J. R. atliktų kadastrinių matavimų.

Matininkas neatliko iki galo procedūros, aprašytos Nuostatų 21 punkte, t. y. iki šiol nepabaigė kadastrinių matavimų procedūros ir nenustatė Ieškovės sklypo kadastro duomenų taip, kad jiems pritartų žemėtvarkos skyrius.

Kaip matyti Atsakovams pateikus pastabas dėl matuojamo žemės sklypo ribų, kadastriniai matavimai neturėjo būti stabdomi, o tuo labiau kreiptis į teismą dėl to, kad Atsakovai pareiškė pastabas dėl matuojamo žemės sklypo ribų. Matininkas, kaip vykdytojas, baigęs Ieškovės sklypo kadastrinius matavimus ir suformavęs Nuostatų nustatyta tvarka šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Nuostatų 65 punkto nustatyta tvarka privalėjo šią bylą pateikti žemėtvarkos skyriui, tuo labiau, kad jis pats savo sprendimais informavo Atsakovus, kad kadastriniai matavimai nestabdomi.

Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti.

Taigi, Nuostatai nenumato galimybės matuojamo žemės sklypo savininkui kadastrinių matavimų metu kreiptis į teismą dėl matuojamo žemės sklypo ribų nustatymo, nes jos yra nustatomos ne teisme, o viešosios teisės pagrindu, Nuostatų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos suderinant su žemėtvarkos skyriumi, o vėliau pakeistus kadastro duomenis registruojant Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė neapteikė jokių duomenų, kad atliekant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, Atsakovai būtų trukdę jai tai daryti.

Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad Atsakovų atstovas atsiliepimo 3 punkte nurodo faktinę aplinkybę, kad neva ieškovė turėtų įtraukti atsakovais ir kitų žemės sklypų savininkus, kurie besiriboja su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Su šia aplinkybe nesutinka, kadangi civilinis ginčas kilo tarp ieškovės ir Atsakovų ir ginčo objektas yra aiškus, tai ribos nustatymas tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo ir Atsakovams priklausančio žemės sklypo.

Atsakovai nedviprasmiškai pareiškė nesutikimą dėl matininko J. R. parengto žemė sklypo plano ir jame nustatytos žemės sklypo ribos nurodant posūkio taškus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 išsiųsdami jam 2022-03-17 raštiškai savo nesutikimus dėl ribų. Kadangi pagal teisės aktus žemės sklypo ribos nustatomos kaip privalomi kadastro duomenys ir jos išreiškiamos posūkio taškai valstybinėje koordinačių sistemoje, o esamose dokumentuose tiek ieškovės, tiek Atsakovams priklausančiuose dokumentuose nėra nurodyta ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribų posūkio taškų valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94.

Atsakovai turėjo terminuotą teisę apskųsti matininko sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo, tačiau tai neatima konstitucinės teisės įtvirtintos CK 4.45 str. 1 d. kilusį ginčą spręsti civiline tvarką, nes Atsakovai pareiškė, kad jie nesutinka su nustatyta žemė sklypo riba tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo ir jiems nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo.

Šis ginčas yra fakto ginčas, todėl viešasis juridinis asmuo biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra įgaliota spręsti tokio pobūdžio ginčus. Žemės sklypas yra civilinės apyvartos objektas ir jį reglamentuoja daiktinė teisė, o ginčai kilę dėl daiktinės teisės objektų nagrinėjami bendros kompetencijos teismuose tarp objekto savininkų, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi jokio materialinių subjektinių teisių suinteresuotumo, todėl ginčo pobūdis ieškinio reikalavime nustatytas tinkamai ir pasirinktas tinkamas atsakovas.

Tik teismui išsprendus ginčą dėl ribų galima bus kadastro bylos žemės sklypo plane nurodyti privalomus kadastro duomenis ribų posūkio taškus pagal valstybine koordinačių sistemą LKS-94 ir tada jau teikti patikrai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Dėl Atsakovų atstovo atsiliepimo 11 punkte nurodytos subjektyvios išvados, kad „ Palyginus ... 2004-07-19 AB „ Vilniaus hidroprojektas" inžinieriaus V. S. parengto Ieškovės sklypo abrise (plane) Ieškovės sklypo ribas su matininko J. R. parengtu planu akivaizdžiai matyti, kad skiriasi ne tik konfigūracijos, bet ir ribų posūkio taškų skaičius, ribų ilgiai ir pan., nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo abrisas (planas) nėra kadastro bylos sudėtinė dalis, o tai pirminis dokumentas, kuris parengiamas konkrečiai vietovėje, kur projektuojamas formuoti nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas. Savo turiniu jis atspindi asmens, kuris atsižvelgiant į geografinėje vietovėje esančia padėtį ir pirminį projektą dokumente atžymi galimo žemės sklypo individualius bruožus, t. y. ribų konfigūraciją ir matavimų įrangos būdu nustatytus apytikslius ribų posūkio taškų atstumus. Šių duomenų tikslumo nebuvimo nusako nenurodytas tarp ribų žyminčių linijų kampų reikšmės pažymėjimas bei sklypo tikslus sukoordinavimas pagal azimutą. Tačiau objektyviai matosi, kad tarp ginčo šalių priklausančių žemės sklypų yra miško kelias, kuris ribojasi su man priklausančiu žemės sklypu bei ieškovės žemės sklypo riba rytinėje dalyje kiek 2004-07-18 abrise, tiek 2005-01-26 sklypo plane yra tiesi linija. Linijų atstumai tarp žemės sklypo planuose ir matininko J. R. parengto žemės sklypo yra trumpesni. Ploto dydžio neatitikimas šiame ginče neturi esmės.

Atsakovų atstovo atsiliepimo 6 punkte nurodomo administracinio norminio akto LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” ir kituose atsiliepimo punktuose taikymas ir aiškinimas šiame civiliniame ginče neturi teisinės prasmės ir negali būti teisės šaltiniu, nes šiuo atveju yra ginčas dėl faktinės aplinkybės, t. y. konkrečių duomenų nustatymo, todėl nepasisakysiu dėl šio administracinio akto aiškinimo.

Atsakovai pateiktame triplike nurodė, kad iš Dubliko matyti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų neigimas, jų nepagrindžiant jokiais įrodymais, todėl Atsakovai neturi ką paneigti, ar patvirtinti, nes jokių naujų faktų dublike nenurodyta, todėl lieka prie savų argumentų. Atsakovai Ž. D. ir A. D. savo nuomonės dėl ieškinio trūkumų ir nepagrįstumo nekeičia ir prašo į bylos nagrinėjimą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad Žemes sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės).

Teisės akto nuostata nurodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal žemes sklypo suformavimo dokumente nurodytus sprendimus, o ne pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas ir (ar) žemės sklypo savininko pageidavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau - Nutarimas Nr. 385), 2.1 1 papunktyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente, kuriame yra suprojektuotos matuojamo žemės sklypo ribos, nurodytais sprendimai ir užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo ribos vietovėje nėra aiškios (išnykę anksčiau įtvirtinti riboženkliai), atstatant riboženklius, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų žemės sklypo ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais).

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas.

Nuostatų 68 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad Varėnos skyriui 2022-05-06 S.A. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir perduoti 3,43 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr. 38-2769-Ž. AB „Vilniaus hidroprojektas” 2005-01-11 parengė Žemės sklypo planą. Lietuvos Respublikos Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-09-29 sprendimu Nr. 38-21009 S. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir perduotas 3,43 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto duomenimis, žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo A.R., vėliau jį 2020-10-12 Pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg Nr. D1 -2687) įsigijo atsakovai Ž. D. ir A. D.. Pažymėtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad Varėnos skyriui 2003-04-07 A.C. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir perduoti 2,78 ha ploto žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemes sklypas, projektinis Nr. 3-4, suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr. 38- 2769-Ž. AB „Vilniaus hidroprojektas” 2004-07-19 parengė Žemės sklypo planą. Žemes sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Lietuvos Respublikos Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-02-22 sprendimu Nr. 38-19893 A.C. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir perduotas 2,8100 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto duomenimis, žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo S.M., vėliau jis parduotas R.O.S., kol 2020-09-24 Pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. D1 -6985) jį įsigijo ieškovė D. G..

2021 metais buvo atliekami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. 2021-09-13 parengtas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1.

Atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatytas didesnis plotas. 2021-10-25 Varėnos skyriui J. R. individualios veiklos matininkas J. R., kaip numatyta Nuostatų 21 punkte, pateikė prašymą išvadai gauti. Prašyme nurodoma, kad atlikus žemes sklvpo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus natūroje, nustatytas sklypo plotas sudaro 3,3340 ha, kuris yra 0,5240 ha didesnis už juridinį 2,81 ha plotą. Leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha. Faktiškai naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų.

Varėnos skyriaus vedėjas 2021-11-26 parengė išvadą Nr. 3ITP-95-(14.3.143 E.), kuria nepritarė vykdomiems žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams ir nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal J. R. individualios veiklos matininko J. R. parengtą žemės sklypo situacijos brežinį (toliau - Brėžinys). Išvadoje nurodoma, kad nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribos linijų ilgiai). Patikrinus faktine žemės sklypo situaciją, nustatyta, kad vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 nesutampa su išlikusiais patašymais ant medžių ir vietovėje išlikusiu kapčiumi. Išnagrinėjus ortofotografinę medžiagą ir atsižvelgiant į reljefą, bendro naudojimo kelio vieta nepakito, nuo žemės sklypo suformavimo, todėl žemės sklypo rytinė riba, gretimybėje Nr. 3-5 turi ribotis iki vietovėje esančio bendro naudojimo kelio, arba vadovaujantis Nuostatų 22 punktu turi būti formuojami atskiri sklypai. Ribos posūkio taškas Nr. 4 turi būti nustatytas rytinėje kelio puseje, kur aiškiai išlikę seni patašymai ir kapčius. Išvada nebuvo apskųsta.

Varėnos skyriui žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla tikrinimui nebuvo teikta, tačiau akivaizdu, kad Žemės sklypo planas buvo parengtas ir pagal jį Ieškovė prašo nustatyti bendrą ribą su Atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi Ieškovės pateiktą Planą, taip pat Projektą, Abrisą, pirminį žemes sklypo planą, taip pat gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentus, nustatė, kad pagal šį Planą keičiasi žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos, plotas, konfigūracija. Lietuvos Respublikos žemes reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir Nutarimo Nr. 385, 2.11 papunktyje aiškiai numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės valdos projektų, detaliųjų ir specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai medžiagą, žemės sklypų planus ir abrisus, gretimų žemės sklypų planus, naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 ir M 1:5000 skaitmeninius kadastrinius ortofotografmius žemėlapius, topografinius žemėlapius ir planus bei kitą geodezinę medžiagą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal žemės sklypo suformavimo dokumente nurodytus sprendinius, o ne pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas ir (ar) žemės sklypo savininko pageidavimus.

Šiuo konkrečiu atveju atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nebuvo vadovautasi galiojančio Projekto (kuriame sklypas suprojektuotas ir kuriame nustatytas jo plotas bei ribos) sprendimais ir nebuvo užtikrinta, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Pažymėtina, kad rengiant Planą, nebuvo atsižvelgta į Varėnos skyriaus 2021-11-26 išvadoje Nr 3ITP-95-( 14.3 143 E.) nurodytus trūkumus ir jie nebuvo ištaisyti.

Pateikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą (su šiuo Planu) Nacionalinei žemės tarnybai tikrinti, Planas dėl aukščiau nurodytų priežasčių nebūtų derinamas.

Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba pagal Ieškovės pateikiamą Planą neturėtų būti nustatoma. Teismui patenkinus ieškinį ir nustačius prašomą sklypo ribą pagal Planą, būtų pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, nuostatos, taip pat nebūtų išlaikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra. Taip pat pažymėtina, kad žemes sklypų bendra riba gali būti keičiama (šalims susitarus arba teismo sprendimu), tačiau tam turi būti objektyvus pagrindas, kurio Ieškovė ieškinyje nenurodo. Be to, pagal CK 4 45 straipsnį, teismas sklypo ribas nustato, kai ribos nėra aiškios, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus Ieškovės ir Atsakovų žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus, nėra pagrindo manyti, kad bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba yra neaiški.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais pagrindais bei motyvais. Jie nurodė, jog ginčas kilęs dėl kadastrinių matavimų. Kadastriniais matavimais ribos nustatytos, bet matavimai neišviešinti, jie neregistruoti nekilnojamojo turto registre. Su kitais be atsakovų, gretutinių žemės sklypų savininkais, nėra kilęs ginčas.

Atsakovų atstovas ieškinio nepripažino ir prašė ieškinį atmesti. Nurodytas žemės sklypas nėra baigtas formuoti, ieškovė tik pradėjusi administracinę procedūrą. Ginčas kilęs dėl kadastrinių duomenų patvirtinimo. Abriso, žemės projekto duomenys yra kitokie, negu nustatė matininkas. Jeigu ir ribos ilgis atitinka, tai dar nereiškia, kad toje pačioje vietoje yra žemės sklypas.

Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, jog skiriasi žemės sklypo konfigūracija, pažymėtas 3 numeriu taškas nukeltas į atsakovų žemės sklypą, o turėtų būti 10-15 m. į ieškovės žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ieškovei teigiant, kad šios ribos yra neaiškios ir dėl to turi būti nustatytos teismo.

Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos konstatuojama, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktą).

Atsakovai kategoriškai nesutinka su pareikštu ieškiniu, teigdami, kad ginčas byloje kilo ne dėl bendros ginčo sklypų ribos nustatymo, o dėl naujai nustatomų Ieškovės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (patikslinimo). Taip pat atsakovai nurodo, kad nenumatyta galimybė matuojamo žemės sklypo savininkui kadastrinių matavimų metu kreiptis į teismą dėl matuojamo žemės sklypo ribų nustatymo, nes jos yra nustatomos ne teisme, o viešosios teisės pagrindu, Nuostatų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos suderinant su žemėtvarkos skyriumi, o vėliau pakeistus kadastro duomenis registruojant Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė neapteikė jokių duomenų, kad atliekant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovai būtų trukdę jai tai daryti, be to nepateikė ir jokių duomenų, kad jie buvo užbaigti ir suderinti su žemėtvarkos skyriumi.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, ieškovė turi įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 178 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad žemė sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra specifiniai ir bylos nagrinėjimo metu pateikti žemės sklypų planai ne visada atitinka ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ginčo šalys, įgyvendinančios savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Ieškovei D. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas nuosavybėn 2020-09-24 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.DJ-6985, kurio plotas 2.8100 ha, ir tokias aplinkybes patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsakovams Ž. D. ir A. D. bendra jungtine nuosavybe priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2020-10-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687, kurio plotas 3.43 ha.

Ieškinyje nurodyta, kad ši sutartis sudaryta pažeidžiant Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą ieškovės, kaip turinčios nuosavybes teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.

Šiuo klausimu teismas nepasisako, kadangi nėra pareikštas ieškinio dalykas (reikalavimas) dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą, o be to pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, civilinėje byloje Nr.e2-4611-922/2021 priimtu 2021-12-30 sprendimu ieškovės D. G. ieškinys, kuriuo prašoma perkelti jai 3,43 ha ploto miško paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų Ž. D., A. D. ir A. R. 2020-10-12 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-2687, buvo atmestas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Atsakovams priklausantis miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su ieškovės nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad 2021-07-29 sudarė paslaugų sutartį su J. R. individualia įmone dėl privalomų kadastro duomenų žemės sklypo posūkio taškų nustatymo valstybine koordinačių sistemą LKS-94 bei kitų kadastrinių duomenų atnaujinimo ir žemės sklypo plano sudarymo.

2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininkas J. R. parengė ieškovei priklausančio nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylą tame tarpe ir žemės sklypo planą ir nustatė ribų posūkio taškus.

2022-02-24 atsakovams Ž. D. ir A. D. buvo išsiųstas pranešimas, kad buvo atliktas ieškovei priklausančio žemės sklypo ženklinimas jiems nedalyvaujant ir pasiūlyta pateikti pastabas.

2022-03-17 elektroniniu paštu matininkui J. R. Atsakovai atsiuntė pranešimą, kad jie nesutinka su nustatytomis ribomis tarp jai priklausančio bendros jungtinės nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jos neatitinka senų naudojimosi vietovėje ribų, atsakovų sklypo planų ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekte suprojektuotų sklypų ribų bei jų formos.

2022-03-23 matininkas J. R. gavęs Atsakovų nesutikimą priėmė sprendimus Nr. 03-1 ir Nr. 03-2, kuriais nusprendė netikslinti ieškovei atlikto žemės sklypo kadastro duomenų.

2022-04-24 baigėsi Viešojo administravimo įstatymo nustatyta terminas, kai Atsakovai galėjo apskųsti matininko 2022-03-23 sprendimus Nr. 03-1 ir 03-2.

Ieškovė savo ieškinį grindžia 2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtu ieškovei priklausančio nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planu M 1:5000, kuriame nurodytas žemės sklypo plotas 33340 m², nustatyti sklypo ribų posūkio taškai.

CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ribos neaiškios iš esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-6/2010).

Nors ieškovė D. G. paduotu ieškiniu, savo reikalavimus grįsdama 2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtu ieškovei priklausančio nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypo planu neprašo nustatyti (padidinti) jos nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypo plotą nuo 2.8100 ha iki 3.3340 ha, tačiau pagal faktines aplinkybes, prašoma nustatyti žemės sklypo riba turi įtakos ieškovės nuosavybės teisių apimčiai (didinamas plotas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas J. R. individualios įmonės matininko J. R. žemės sklypo nustatymo planas nebuvo pateiktas kadastro tvarkytojui, tokį planą pasirašė tik įmonės savininkas ir matininkas J. R., o atsakovai, kaip ir trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovė, su tokiu planu nesutinka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.

ŽĮ 2 straipsnio 14 dalis numato, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre; Žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane (2 straipsnio 19 dalis); Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (2 straipsnio 20 dalis).

Žemes sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), suvestinė redakcija nuo 2021-11-05 iki 2022-04-15 bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės), suvestinė redakcija nuo 2020-06-10 iki 2022-04-27.

Taisyklių 6 punkte nurodyta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; žemės valdos projektų kopijos; žemės sklypų abrisų, kopijos; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 arba M 1:5000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų (Taisyklių 6.1 – 6.11 papunkčiai) .

Taigi nurodyto teisės akto suformuota nuostata, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal žemes sklypo suformavimo dokumente nurodytus sprendimus, o ne pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas ar žemės sklypo savininko pageidavimus.

Nagrinėjamoje byloje šalys nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau - Nutarimas Nr. 385), suvestinė redakcija nuo 2020-07-01 iki 2022-06-30, 2.11 papunktyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) “Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo” (toliau-Aprašas) 1 punktą privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja žemės, miško sklypo savininkui žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimą tais atvejais, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatoma, kad privačios žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, nustatytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899). Pagal šio Aprašo 2 punktą, vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.

Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente, kuriame yra suprojektuotos matuojamo žemės sklypo ribos, nurodytais sprendimai ir užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo ribos vietovėje nėra aiškios (išnykę anksčiau įtvirtinti riboženkliai), atstatant riboženklius, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais.

Nors ieškinyje nurodyta, kad matininkas J. R. 2021-09-13 atstatė sunaikintus miškų ūkio paskirties Sklypo 1 (ieškovei priklausančio) riboženklius ir surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr.1 ir šią aplinkybę patvirtina vietos fotofiksacija, tačiau byloje nebuvo pateiktas prie ieškinio (pradinio), priede nurodytas pridedamo 2021-09-13 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.1 kopija. Vietos fotofiksacija pateikta, bet pagal ją negalima spręsti kurioje vietoje yra nufotografuoti patašymai ant medžių ir vizualiai stebint labai panašu, kad tai patašymai ant vieno ir to paties medžio, o ne ant dviejų.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. R. parodė, kad ieškovė kreipėsi kaip į matininką, kuris parengtų geodezinių matavimų planą. Nuvyko į vietą, vadovaudamasis planine medžiaga dviejose vietose pastatė riboženklius. Išbraižė planą, esamas ribas, kurios neatitiko projekto, sklypo plotas viršijo nustatytą plotą. Parengė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą ir kreipėsi, nurodydamas kokia situacija yra – ar tikslinti projektą, ar keisti ribas natūroje. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė išvadą, nurodė, kad neteisingai nustatyta, o šiaurės vakarinėje pusėje – apie šią dalį iš vis neužsiminė. Apie išvadą informavo klientę (ieškovę). Ieškovė paprašė užbaigti planą pagal situaciją, tą ir padarė, atidavė dokumentaciją. Nacionalinės žemės tarnybos išvados neskundė, tik supažindino klientę (1-2 dienų bėgyje nuo gavimo). Neatitikimas buvo ne tarp ieškovės ir atsakovų, o priešingoje pusėje. Su atsakovais siejasi tik tuo, kad ribojasi rytinėje sklypo pusėje, šiaurinėje pusėje – tiesiogiai ribojasi, o pietrytinėje – pagal einamą keliuką. Neatitikimas apie 0.5 ha žemės sklypo buvo didesnis. 3-4 taškai nesutampa su riboženklių kapčiais – jokių kapčių nerado. Raudonos ribos – faktiškai naudojamos ribos-gavosi pagal jo pamatavimus. Kad ieškovė faktiškai naudojasi, negali pasakyti. Ar naudojosi, ar nesinaudojo, ne jo reikalas. Ieškovės sklypas neatitiko teritorijų planavimo dokumentų ir faktiškai naudojamo. Pats projektas yra žemo tikslumo, kai pažymėjo ribas natūroje, surašė matmenis, toks netikslumas ir įvyko. Jeigu netikslūs planai, išvadą turi parengti Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemes, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų žemės sklypo ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais).

Nuostatų 21 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Nuostatų 65 punkte numatyta, kad parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla pateikiama žemėtvarkos skyriui ar šių nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju - kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.

Matininkas J. R. 2021-10-25 Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui pateikė prašymą išvadai gauti. Prašyme nurodoma, kad J. R. individuali įmonė vykdo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2004-11-30 įsakymu Nr. 38-2769-Ž. Sklypo ribos nustatytos, vadovaujantis natūroje esamais riboženkliais ir matuojamo sklypo ribų nustatymo abrisu bei žemės reformos žemėtvarkos projektu. Atlikus žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus natūroje, nustatytas sklypo plotas sudaro 3, 3340 ha, kuris yra 0,5240 ha didesnis už juridinį 2,81 ha plotą. Leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha. Faktiškai naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų.

Matininkas J. R. pateikė situacijos brėžinį, pagal kurį matyti: teritorijų projektavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo plotas ir ribos, faktiškai vietovėje naudojamos žemės sklypo ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, besiribojančių žemės sklypų ribos. Pagal situacijos brėžinį matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovams. Ribos ilgis tarp 2 ir 3 taškų 153.81 m. (kai pagal 2004-07-19 žemės sklypo planą – 155 m.).

Pagal Nuostatų 67 punktą, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jj suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo Įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams.

Pagal Nuostatų 68 punktą numatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė išvadą Nr. 3ITP-95-(14.3.143 E.) “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo”, ir nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį M 1:5000. Nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3-4) riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribos linijų ilgiai).

Patikrinus faktinę žemės sklypo situaciją, nustatyta, kad vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 nesutampa su išlikusiais patašymais ant medžių ir vietovėje išlikusiu kapčiumi. Išnagrinėjus ortofotografinę medžiagą ir atsižvelgiant į reljefą, bendro naudojimo kelio vieta nepakito, nuo žemės sklypo suformavimo, todėl žemės sklypo rytinė riba, gretimybėje Nr. 3-5 turi ribotis iki vietovėje esančio bendro naudojimo kelio, arba vadovaujantis Nuostatų 22 punktu turi būti formuojami atskiri sklypai. Ribos posūkio taškas Nr. 4 turi būti nustatytas rytinėje kelio pusėje, kur aiškiai išlikę seni patašymai ir kapčius. Nepritarta vykdomiems žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams. Ši išvada yra galiojanti, kadangi nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir pakeista.

Nei ieškovė, nei kadastrinius matavimus atlikęs matininkas J. R., neskundė šios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus priimtos išvados, kas leidžia daryti išvadą, jog sutiko su išvadose nurodytomis aplinkybėmis ir privalėjo jomis vadovautis.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kadastrinių matavimų vykdytojas kreipėsi į NŽT teritorinį padalinį dėl išvados ir dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų bei ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. NŽT Varėnos skyrius, išnagrinėjęs ieškovės matininko J. R. 2021-10-25 prašymą, padarė išvadą, kad nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribos linijų ilgiai), vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 nesutampa su išlikusiais patašymais ant medžių ir vietovėje išlikusiu kapčiumi. Taigi, NŽT konstatavo, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisėti, nederino plano, nepritarė vykdomiems darbams, tame tarpe ir didesniam, nustatytam ieškovės žemės sklypo plotui.

Nuostatų 69 punktas numato, kad vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo.

Pagal byloje ištirtus įrodymus tokie veiksmai – vykdytojas nepašalino nurodytų trūkumų ir pakartotinai neteikė suderinti žemėtvarkos skyriui.

Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą planą laiko jį neužbaigtu ir netinkamu nustatyti pagal jį žemės sklypo ribas.

Pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).

Įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos šalies interesų, turi ieškovė, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovei priklausantis nuosavybės teisėmis žemės sklypas buvo preliminariai suformuotas pagal ankstesnio savininko A. C. sklypo ribų nustatymo abrisą 2004-07-19 ir žemės sklypo planą, sudarytą 2004-11-30 ((duomenys neskelbtini)kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą), įregistruotus VĮ Registrų centre 2006-04-21.

Kadastrinius matavimus atlikusio matininko J. R. 2022-01-27 žemės sklypo plane akivaizdžiai matyti, jog ieškovės žemės sklypas taške 3 yra praplatėjęs (patrauktas į atsakovų žemės sklypo pusę), lyginant su sklypo ribų nustatymo abrisu ir žemės sklypo planu 2004-11-30.

Nagrinėjamu atveju svarbi teismo nustatyta aplinkybė, kad, nustačius ribą ieškovės pageidaujamu būdu, sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas. Atsakovai nėra išreiškę sutikimo, kad ieškovė savo žemės sklypą pasididintų jų sklypo sąskaita ar kad naudotų jų sklypo dalį. Remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal kasacinio teismo praktiką aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė gretimo žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Ieškovės atstovo samprotavimai apie projektinę medžiagą (kai buvo projektuojamas žemės sklypas iki tampant ieškovei savininke), neturi jokios reikšmės tiriant ir nagrinėjant šį kilusį ginčą, kadangi sprendžiamos žemės sklypų savininkų ribos pagal esamus ir galiojančius žemės sklypo planus.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos yra aiškios pagal sklypo ribų nustatymo abrisą 2004-07-19 ir žemės sklypo planą, sudarytą 2004-11-30 ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą), įregistruotus VĮ Registrų centre 2006-04-21. Todėl ieškovė neįrodė žemės sklypo ribų neaiškumo, o jos prašomos nustatyti ribos pažeidžia atsakovų žemės sklypo ribas ir žemės sklypo konfigūraciją, žemės sklypų plotus.

(duomenys neskelbtini)kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo ir papildymo planas, sudarytas 2022-11-21, sudarytas matininko J. R., jokios įtakos nedaro kilusiam ginčui dėl žemės sklypo ribų, kadangi neturi juridinės galios, kaip ir žemės sklypo planas M 1:5000, sudarytas 2022-11-22 ieškovei D. G., 33340 m², matininko J. R..

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovai teisme iš viso patyrė po 600 Eur kiekvienas bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: atsakovas A. D. sumokėjo 600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, o atsakovė Ž. D. sumokėjo 600 Eur už tripliko parengimą ir atstovavimą, advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai.

Prašomos iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atsižvelgiant į nagrinėtos bylos sudėtingumas, bylinėjimosi išlaidų sumas ir jų pagrindimą, teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, dalyvavimą teismo posėdžiuose 2022-10-12, 2022-11-23, 2022-11-29.

Šioje byloje sprendžiamas žemės sklypo ribų (ne)aiškumo klausimas yra susijęs su specifinėmis žiniomis, žemės sklypų matavimo reglamentavimu, žemės sklypų linijų ilgiais, posūkio taškais, koordinatėmis, kadastrinių matavimų atlikimo specifika, todėl, teismo vertinimu, tokių bylų procesinių dokumentų suruošimas reikalauja išsamios aktualių teisės aktų analizės ir jų praktinio taikymo žinių ir gebėjimo, kas neabejotinai įtakoja ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Ne procesinio dokumento apimtis lemia bylos sudėtingumą, o sprendžiamų klausimų specifika.

Iš ieškovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, valstybės naudai priteistina 22 Eur pašto išlaidų, jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 600 Eur (šešis šimtus eurų) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.