- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-511-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00485-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- Ž. D., A. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. D. ir A. D. dėl žemės sklypų ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams Ž. D. ir A. D. (toliau – ir atsakovai) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), posūkio taškuose tiesiąja linija tarp posūkio taškų 2. X-6013087.24 Y- 514850.28; 3. X-6012940.77 Y-514897.21; pagal LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytų matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020-09-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-6985 įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020-10-12 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687 atsakovai įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis miško paskirties žemės sklypas ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). 2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininkas J. R. parengė ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, žemės sklypo planą ir nustatė ribų posūkio taškus. 2022-03-17 elektroniniu paštu matininkui J. R. atsakovai atsiuntė pranešimą, kad jie nesutinka su nustatytomis ribomis, todėl tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų.
3. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčas byloje kilo ne dėl bendros ginčo sklypų ribos nustatymo, o dėl naujai nustatomų ieškovės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (patikslinimo). 2004-07-19 (duomenys neskelbtini) inžinierius V. S. parengė ieškovės sklypo abrisą (planą) nesilaikant mastelio bei nenurodant posūkio taškų valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl pagal parengtą dokumentą negalima nustatyti konkrečių ieškovės žemės sklypo ribų, todėl jos nustatinėjamos iš naujo matininko J. R. atliekamais kadastriniais matavimais. Ieškovė įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 2.8100 ha, tačiau dabar ji, atlikdama kadastrinius matavimus, parengė savo žemės sklypo planą, kuriame sklypo plotas padidėjo iki 3.3340 ha. Matininkas J. R. nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punkto reikalavimų atlikti kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, todėl ieškovės sklypas „pastorėjo“ ir tai galėjo būti dar viena priežastis, kodėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – ir žemėtvarkos skyrius) nesuderino matininko J. R. atliktų kadastrinių matavimų. Nuostatai nenumato galimybės matuojamo žemės sklypo savininkui kadastrinių matavimų metu kreiptis į teismą dėl matuojamo žemės sklypo ribų nustatymo, nes jos yra nustatomos ne teisme, o viešosios teisės pagrindu, Nuostatų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos suderinant su žemėtvarkos skyriumi, o vėliau pakeistus kadastro duomenis registruojant Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atliekant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovai būtų trukdę jai tai daryti.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir trečiasis asmuo) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba pagal ieškovės pateikiamą planą neturėtų būti nustatoma. Teismui patenkinus ieškinį ir nustačius prašomą sklypo ribą pagal planą, būtų pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, nuostatos, taip pat nebūtų išlaikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra. Žemės sklypų bendra riba gali būti keičiama (šalims susitarus arba teismo sprendimu), tačiau tam turi būti objektyvus pagrindas, kurio ieškovė ieškinyje nenurodo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, teismas sklypo ribas nustato, kai ribos nėra aiškios, tačiau šiuo atveju, įvertinus ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus, nėra pagrindo manyti, kad bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba yra neaiški.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės D. G. ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės D. G. atsakovams Ž. D. ir A. D. po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2.8100 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2020-09-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-6985.
6.2. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3.43 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2020-10-12 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687.
6.3. Atsakovams priklausantis miškų paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
6.4. Ieškovė 2021-07-29 sudarė paslaugų sutartį su J. R. individualia įmone dėl privalomų kadastro duomenų žemės sklypo posūkio taškų nustatymo pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 bei kitų kadastrinių duomenų atnaujinimo ir žemės sklypo plano sudarymo.
6.5. 2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininkas J. R. parengė ieškovei nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, žemės sklypo planą ir nustatė ribų posūkio taškus. Žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas 33340 kv. m., nustatyti sklypo ribų posūkio taškai.
7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė neprašo nustatyti (padidinti) jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą nuo 2.8100 ha iki 3.3340 ha, tačiau pagal faktines aplinkybes, prašoma nustatyti žemės sklypo riba turi įtakos ieškovės nuosavybės teisių apimčiai (didinamas plotas).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas J. R. individualios įmonės matininko J. R. žemės sklypo nustatymo planas nebuvo pateiktas kadastro tvarkytojui, tokį planą pasirašė tik įmonės savininkas ir matininkas J. R., o atsakovai ir trečiasis asmuo su tokiu planu nesutinka.
9. Teismas nurodė, kad nors ieškinyje nurodyta, kad matininkas J. R. 2021-09-13 atstatė sunaikintus miškų ūkio paskirties ieškovei priklausančio žemės sklypo riboženklius ir surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1 ir šią aplinkybę patvirtina vietos fotofiksacija, tačiau byloje nebuvo pateikta prie ieškinio (pradinio), priede nurodyta pridedamo 2021-09-13 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 1 kopija. Vietos fotofiksacija pateikta, bet pagal ją negalima spręsti kurioje vietoje yra nufotografuoti patašymai ant medžių ir vizualiai stebint labai panašu, kad tai patašymai ant vieno ir to paties medžio, o ne ant dviejų.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad matininkas J. R. 2021-10-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui pateikė prašymą išvadai gauti. Prašyme nurodoma, kad J. R. individuali įmonė vykdo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos suprojektuotos Pilvingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2004-11-30 įsakymu Nr. 38-2769-Ž. Sklypo ribos nustatytos, vadovaujantis natūroje esamais riboženkliais ir matuojamo sklypo ribų nustatymo abrisu bei žemės reformos žemėtvarkos projektu. Atlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus natūroje, nustatytas sklypo plotas sudaro 3,3340 ha, kuris yra 0,5240 ha didesnis už juridinį 2,81 ha plotą. Leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha. Faktiškai naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų. Matininkas J. R. pateikė situacijos brėžinį, pagal kurį matyti: teritorijų projektavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo plotas ir ribos, faktiškai vietovėje naudojamos žemės sklypo ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, besiribojančių žemės sklypų ribos. Pagal situacijos brėžinį matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpia į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovams. Ribos ilgis tarp 2 ir 3 taškų 153.81 m (kai pagal 2004-07-19 žemės sklypo planą – 155 m).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė išvadą Nr. 3ITP-95-(14.3.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, ir nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį M 1:5000. Nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3-4, riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribos linijų ilgiai). Patikrinus faktinę žemės sklypo situaciją, nustatyta, kad vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 nesutampa su išlikusiais patašymais ant medžių ir vietovėje išlikusiu kapčiumi. Išnagrinėjus ortofotografinę medžiagą ir atsižvelgiant į reljefą, bendro naudojimo kelio vieta nepakito, nuo žemės sklypo suformavimo, todėl žemės sklypo rytinė riba, gretimybėje Nr. 3-5 turi ribotis iki vietovėje esančio bendro naudojimo kelio, arba vadovaujantis Nuostatų 22 punktu turi būti formuojami atskiri sklypai. Ribos posūkio taškas Nr. 4 turi būti nustatytas rytinėje kelio pusėje, kur aiškiai išlikę seni patašymai ir kapčius. Nepritarta vykdomiems žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams. Ši išvada yra galiojanti, kadangi nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir pakeista.
12. Teismas konstatavo, kad nei ieškovė, nei kadastrinius matavimus atlikęs matininkas J. R., neskundė šios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus priimtos išvados, kas leidžia daryti išvadą, jog jie sutiko su išvadose nurodytomis aplinkybėmis ir privalėjo jomis vadovautis. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą planą laikė jį neužbaigtu ir netinkamu nustatyti pagal jį žemės sklypo ribas.
13. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo preliminariai suformuotas pagal ankstesnio savininko A. C. sklypo ribų nustatymo abrisą 2004-07-19 ir žemės sklypo planą, sudarytą 2004-11-30 (Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą), įregistruotus Valstybės įmonėje Registrų centras 2006-04-21. Kadastrinius matavimus atlikusio matininko J. R. 2022-01-27 žemės sklypo plane akivaizdžiai matyti, jog ieškovės žemės sklypas taške 3 yra praplatėjęs (patrauktas į atsakovų žemės sklypo pusę), lyginant su sklypo ribų nustatymo abrisu ir žemės sklypo planu 2004-11-30. Teismas sprendė, kad nustačius ribą ieškovės pageidaujamu būdu, sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas. Atsakovai nėra išreiškę sutikimo, kad ieškovė savo žemės sklypą pasididintų jų sklypo sąskaita ar kad naudotų jų sklypo dalį.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovo samprotavimai apie projektinę medžiagą, kai buvo projektuojamas žemės sklypas iki tampant ieškovei savininke, neturi jokios reikšmės tiriant ir nagrinėjant šį kilusį ginčą, kadangi sprendžiamos žemės sklypų savininkų ribos pagal esamus ir galiojančius žemės sklypo planus. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos yra aiškios pagal sklypo ribų nustatymo abrisą 2004-07-19 ir žemės sklypo planą, sudarytą 2004-11-30 (Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą), įregistruotus Valstybės įmonėje Registrų centras 2006-04-21. Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo ir papildymo planas, sudarytas 2022-11-21 matininko J. R., jokios įtakos nedaro kilusiam ginčui dėl žemės sklypo ribų, kadangi neturi juridinės galios, kaip ir žemės sklypo planas M 1:5000, sudarytas 2022-11-22 matininko J. R. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė žemės sklypo ribų neaiškumo, o jos prašomos nustatyti ribos pažeidžia atsakovų žemės sklypo ribas ir žemės sklypo konfigūraciją, žemės sklypų plotus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino pateiktus įrodymus, neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir CK 4.45 straipsnio 1 dalį, todėl naikintinas.
15.2. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų atsikirtimus, o teismas tik žodžiu konstatavo, kad atsakovai neparengė žemės sklypo kadastro bylos ir nėra pateikę kitų duomenų dėl ribų. Teismas atsakovų neįpareigojo savo nesutikimo bei pareiškimo, kad besiribojančių sklypų riboženkliai atstatyti ne toje vietoje, pagrįsti įrodymais. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas ir sprendimas turi būti naikinamas.
15.3. Ginčijamame sprendime teismas nepagrindė savo išvados, kad nustačius ribą ieškovės pageidaujamu būdu, sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas. Nei teismas, nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų kokia ploto dalimi sumažėtų atsakovų žemės sklypas. Atstatytų dviejų riboženklių, kurie būtų patvirtinti teismine tvarka automatiškai nepakeičia nekilnojamojo turto vieneto ploto, kadangi kitų žemės sklypo riboženklių koordinatės nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka.
15.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo teismo posėdyje sutiko, kad atkurtas riboženklis N. 2 prie ežero (duomenys neskelbtini) yra pagal pirminius dokumentus, tačiau teismas neargumentuodamas, kodėl atstatyto riboženklio Nr. 2 koordinatės yra netinkamos netenkino ieškinio šioje dalyje. Taip pat teismas netenkino reikalavimo dėl riboženklio Nr. 3 koordinatės ir klaidingai nurodė ištirta faktinę aplinkybe, kad nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3-4, riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribos linijų ilgiai), vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 nesutampa su išlikusiais patašymais ant medžių ir vietovėje išlikusiu kapčiumi. Teismas nenurodė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad teismo nebuvo prašoma nustatyti riboženklio Nr. 4 koordinačių. Teismas nurodė, kad riba tarp riboženklio Nr. 3 ir Nr. 4 neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių t. y. ribos linijų ilgių, tačiau nenurodė, kokiais ištirtais įrodymais rėmėsi. Pažymėtina, kad teismas šią faktinę aplinkybe paėmė iš trečiojo asmens pateikto dokumento, kuris nėra objektyvai pagrįstas faktine aplinkybe.
15.5. Teismas neištyrė įrodymų, patvirtinančių, kad vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 yra neatitinkantys suformavimo dokumentuose nurodytų ribos linijų ilgių, todėl toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 3 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Ieškovė yra pateikusi visus dokumentus, patvirtinančius, kad atstumas tarp ieškinyje prašomų nustatyti koordinačių riboženklio Nr. 3 ir riboženklio Nr. 4 yra 446,43 m, kai byloje pateikto sklypo abriso duomuo yra 446 m. Su šia faktine aplinkybe sutiko ir trečiojo asmens atstovas, tačiau teismas nepagrindė argumentais priešingos išvados.
15.6. Teismas netinkamai kvalifikavo kilusį ginčą. Ginčo esmė yra besiribojančių sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba rytinėje pusėje, kurios riba tęsiasi nuo ežero (duomenys neskelbtini) 155 metrų teisiąja linija, tačiau teismas klaidingai ieškovės ieškinį kvalifikavo kaip vindikacinį ieškinį dėl žemės sklypo dalies.
15.7. Teismas darė išvadą, kad faktiškai naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų. Tokia išvada negali būti siejama su privačių asmenų ginču, kur eina jų besiribojančių sklypų ribos. Hipotetinis ieškovės žemės sklypo padidėjimas dėl tikslių matavimų nepažeidžia jokių materialinių atsakovų teisių ir sprendime teismas nenurodė jokių teisinių pagrindų, kad taip bus pažeistos atsakovų teisės.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Ž. D. ir A. D. prašo atmesti ieškovės D. G. apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė nesiekia atstatyti savo žemės sklypo neišlikusių riboženklių, net nesiekia, kad būtų atstatytos jos žemės sklypo ribos buvusioje vietoje, o siekia atsakovų žemės sklypo sąskaita pasididinti savo žemės sklypą. Ieškovė įkalbėjo matininką J. R. per kadastrinius matavimus pabandyti padidinti jos žemės sklypą iki 0,5240 ha. Matininkas trečiajam asmeniui nurodė, kad apeliantės žemės sklypą padidino neleistinumo ribose, nes leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha. Matininkas, vykdydamas apeliantės norus, jai primatavo ne tik atsakovų žemės sklypo dalį, bet ir įsiterpusį tarp šių žemės sklypų laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame yra bendro naudojimo kelias. Todėl apeliantė nebesusigaudė, kur jos žemės sklypo ribos, kur atsakovų žemės sklypų ribos ir kur dingo bendro naudojimo kelias. Kai nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog jos žemės sklypo ribos turėtų būti iki bendro naudojimo kelio, ji patikslino ieškinį, tačiau, kaip ir nurodė trečiojo asmens atstovė, tas bendro naudojimo kelias, esantis natūroje vis tiek pateko į apeliantės žemės sklypo plotą, nes apeliantė, patikslinusi ieškinį, nepatikslino savo žemės sklypo plano, pagal kurį norėjo nusistatyti bendrą ribą su atsakovais. Tai lemia, kad ieškinys ir negalėjo būti tenkinamas pagal tokį žemės sklypo planą, nors ribos ir būtų neaiškios, nes teismui pateiktame žemės sklypo plane pateikti netikslūs duomenys.
16.2. Bylos medžiaga rodo, kad nėra jokių prielaidų ginčui tarp apeliantės ir atsakovų kilti, nes visos apeliantės žemės sklypo ribos yra netikslios. Kaip nurodė pats matininkas ir apeliantės atstovas, apeliantės žemės sklypo ribos neatitinka ir priešingoje šio žemės sklypo pusėje, t. y. vakarinėje pusėje, nes pagal matininko į bylą pateiktą planą lieka tarpai tarp apeliantės žemės sklypo ribų ir vakarinėje pusėje jau su tiksliais kadastriniais matavimais pamatuotų žemės sklypų ribų, o tai reiškia, kad yra pagrindas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui tokio žemės sklypo plano neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes ginčo sklypo ribų, kaip jos pateiktos teismui, kadastro tvarkytojas negalėtų įbraižyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
16.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jai kas nors trukdo tinkamai (kaip numatyta Nuostatuose) atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nusistatyti tikslias savo žemės sklypo ribas, kokios yra suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais. Apeliantė nurodo, kad ji kreipėsi į teismą todėl, kad negali atlikti savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes trečiasis asmuo dėl kadastrinių matavimų priėmė nepalankią išvadą ir todėl yra kalti atsakovai, nes neaiški bendra ginčo sklypų riba. Pirma, trečiojo asmens išvadoje nieko nepasisakyta apie atsakovų žemės sklypą, antra, pati apeliantė ginčą kildina iš atliekamų jos žemės sklypo kadastrinių matavimų, trečia, ginčas iš esmės kilo viešojo administravimo srityje, kurioje atsakovai jokių viešų įgalinimų neturi.
16.4. Taigi jokio ginčo tarp apeliantės ir atsakovų nagrinėjamoje byloje negali būti, nes tikrosios faktinės aplinkybės rodo, jog materialusis teisinis santykis, iš kurio bandoma kildinti ginčą, yra susijęs tik su apeliantės netinkamu savo nuosavybės teisės į žemės sklypą įgyvendinimu, o ne su šios teisės pažeidimu. Apeliantė neįrodė, kad atsakovai kaip nors būtų sutrukdę jai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į žemės sklypą, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad atsakovai net neskundė nei apeliantės, nei jos samdyto matininko J. R. veiksmų, atliekant apeliantės žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. nedarė jokių kliūčių, kas būtų galėję apsunkinti apeliantės žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrą.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos skyrius prašo atmesti ieškovės D. G. apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba pagal apeliantės pateiktą planą negali būti nustatyta, nes taip būtų pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, nuostatos, taip pat nebūtų išlaikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra.
17.2. Įvertinus apeliantės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus, nėra pagrindo manyti, kad bendra žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiški. Atvirkščiai, apeliantė į bylą teikdama Žemės sklypo planą, parengtą 2022-11-22 matininko J. R., su jame pažymėta sklypo riba, atitinkančia Projekto sprendinius, patvirtina, kad riba yra aiški, todėl darytina išvada, jog apeliantė tiesiog nori atsakovų sąskaita pasididinti savo sklypo plotą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypų ribos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad žemės sklypų ribos yra aiškios pagal sklypo ribų nustatymo abrisą 2004-07-19 ir žemės sklypo planą, sudarytą 2004-11-30 (Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą), todėl ieškovei neįrodžius žemės sklypo ribų neaiškumo, be to įvertinęs tai, kad ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypų riba pažeidžia gretimo žemės sklypo savininkų (atsakovų) interesus, keistųsi žemės sklypų konfigūracija, neteisėtai padidėtų ieškovės žemės sklypo plotas, ieškinį atmetė.
23. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu iš esmės argumentuodama tuo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai netenkino ieškinio, įskaitant ir reikalavimą dėl riboženklio Nr. 2 koordinačių nustatymo; taip pat nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl riboženklio Nr. 3 koordinatės ir klaidingai nurodė, kad nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3-4) riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių.
24. Nėra ginčo, kad pagal įstatymą yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).
25. Įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos šalies interesų, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Byloje nustatyta, kad ieškovei D. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), įgytas nuosavybėn 2020-09-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.DJ-6985, kurio plotas 2.8100 ha. Atsakovams Ž. D. ir A. D. bendra jungtine nuosavybe priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), įgytas 2020-10-12 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687, kurio plotas 3.43 ha. Šalims priklausantys žemės sklypai ribojasi tarp žemės sklypo ribų posūkio vietose (taškuose) 2 (X-6013087.24 Y- 514850.28) ir 3 (X-6012940.77 Y-514897.21), kurie nustatyti matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane. Ieškovė pagal šį planą siekia nustatyti žemės sklypų ribą.
27. Ieškovė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieškinys. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog matininko J. R. 2022-01-27 atlikti nauji kadastriniai matavimai pagal atstatytus sklypo riboženklius bei parengtą žemės sklypo planą, patvirtina anksčiau atliktų kadastrinių matavimų neteisingumą bei atitinkamai žemės sklypų ribos neaiškumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
28. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo ribos yra aiškios nurodė konkrečius dokumentus, kuriuose ši riba nustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis žemės sklypų ribomis, kurios yra pažymėtos preliminariuose planuose, tik naudojant tikslesnes matavimo priemones. Tame pačiame punkte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal žemės sklypo ribų kontūro posūkio taškų koordinates. Draudimas keisti žemės sklypo ribas įtvirtintas ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Taigi, šis aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad prioritetas teikiamas žemės sklypo riboms ir jas apibrėžiantiems linijų ilgiams. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, matyti, kad teismas vertino, jog ginčo sklypų ribos yra aiškios pagal tuometinės (duomenys neskelbtini) inžinieriaus V. S. 2004-07-19 parengtą 2,81 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrisą ir žemės sklypo suformavimo dokumentus (žemės sklypo planą). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė neįrodė žemės sklypų ribos neaiškumo.
29. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jos pageidaujamu būdu pagrįstumo padaryta įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių: žemės sklypų ribą egzistavusią formuojant tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypus bei dokumentuose (abrise, plane) užfiksuotus žemės sklypų duomenis (sklypų plotus, konfigūraciją, linijų ilgius), ieškovės sklype išlikusius riboženklius, taip pat įvertinus ir tai, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai bei žemės sklypo planas yra parengtas nesilaikant kadastrinių matavimo atlikimo taisyklių ir planas nėra suderintas su NŽT. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti kitokias išvadas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
30. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad jos žemės sklypo ribos nustatytos matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane, vadovaujantis natūroje esamais (atstatytais) riboženkliais bei žemės reformos žemėtvarkos projektu, todėl šiuo planu teismas turėjo vadovautis bei pagal jį nustatyti ginčo žemės sklypų ribą. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atlikus žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, matininko J. R. nustatytas sklypo plotas sudaro 3, 3340 ha, kuris yra 0,5240 ha didesnis už iki tol buvusį 2,81 ha plotą. Kadangi leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha, naujai nustatytos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų (Nuostatų 21 punktas, 1 priedas), skiriasi sklypų kraštinių (linijų) ilgiai. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad prašomos nustatyti žemės sklypo ribos atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektą.
31. Pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribos, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, jog matininko plane pavaizduotos ribos (posūkio taškai) yra nustatytos pagal anksčiau faktiškai šiose vietose egzistavusius riboženklius. Atkreiptinas dėmesys, jog 2004 metais buvusios faktinės riboženklių vietos ieškovė negali žinoti, nes vykdytuose kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, žemės sklypą įsigijo tik 2020-09-24 bei faktiškai pagal šias ribas miškų ūkio paskirties žeme nesinaudojo (neįrodinėjo, kad naudojosi ir iki tol buvę savininkai). Kaip matyti iš 2021-09-13 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, matininkui J. R. nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo tik ieškovė D. G. Su 2021-09-13 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytais riboženkliais ir nustatytomis žemės sklypo ribomis atsakovai nesutiko, iš šio akto nėra aišku būtent kurioje vietoje yra atstatytų riboženklių ribos ir tai, kad matininko plane pavaizduotos ribos yra nustatytos pagal anksčiau faktiškai šiose vietose egzistavusius riboženklius. Ieškovė neginčija, ką patvirtino ir matininkas, kad šie riboženkliai atstatyti pagal rastus patašymus ant medžių kamieno, tačiau, teismo vertinimu, jie nelaikytini žemės sklypo ribas vietovėje žyminčiu ženklu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto standarto (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas, įvertinęs esančių įrodymų visumą, be kita ko ir pateiktas medžių nuotraukas, neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog būtent šiose vietose atstatyti riboženkliai faktiškai egzistavo, juolab kai tokiu atveju akivaizdžiai keistųsi iki šiol egzistavusių ir teisiškai registruotų besiribojančių (gretimų) žemės sklypų ribos bei jų plotai. Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad ieškovės (apeliantės) žemės sklypas taškuose 2-3-4-5 praplatėja (t. y. sklypo riba atitraukiama į atsakovų žemės sklypo pusę); kraštinių linijų ilgiai 2022-01-22 plane ir 2004-07-19 abrise nesutampa (2-3 taškuose Plane nurodyta - 153,81, tuo tarpu abrise - 155, 1-20 taškuose Plane nurodyta - 135,40, tuo tarpu abrise - 140); sklypo plotas padidėja neleistinumo ribose (0,5240 ha, kai leistina paklaida yra ±0,1173 ha). Akivaizdu, kad ieškovės žemės sklypas padidėjimas lemia atsakovų žemės sklypo sumažėjimą. Šiuo atveju matyti, kad patvirtinus ieškovės prašomą žemės sklypų ribų planą sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas, būtų pažeista žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra, ir toks sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė anksčiau (formuojant ieškovės žemės sklypą) egzistavusios žemės sklypų ribos (tarp matininko nurodytų riboženklių Nr. 2 ir Nr. 3), teismas neturėjo pakankamo pagrindo nustatyti šią sklypų ribą pagal matininko J. R. 2022-01-27 parengtą žemės sklypo planą.
32. Be to, šalių žemės sklypų ginčo riba pagal ieškinio reikalavimą, t. y. pagal matininko J. R. 2022-01-27 parengtą žemės sklypo planą, negali būti nustatyta, kadangi ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai bei žemės sklypo planas yra parengtas nesilaikant kadastrinių matavimo atlikimo taisyklių bei planas nėra suderintas su NŽT, todėl kelia abejones dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo. NŽT išnagrinėjusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus, tuometinės (duomenys neskelbtini) inžinieriaus V. S. 2004-07-19 parengtą 2,81 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 3-4 (projektinis) abrisą (toliau Abrisas Nr. 3-4) bei gretimų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylas, ir kitą kartografinę medžiagą – Alytaus apskrities Varėnos rajono Merkinės seniūnijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2004-11-30 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-2769Ž, nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį M 1:5000 ir nepritarė vykdomiems žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams. Ši NŽT išvada įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųsta, ji nenuginčyta, taigi yra galiojanti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi. Taigi, ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypų riba pažeidžia atsakovų žemės sklypo ribas ir žemės sklypo konfigūraciją, todėl pagal tokį planą negali būti nustatyta ieškovės prašoma besiribojančių žemės sklypų riba. Be to, kaip nurodyta NŽT išvadoje, ieškovės pateiktame plane kelias pažymėtas neteisingai, t. y. kelias Plane pažymėtas už sklypo ribos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendro naudojimo kelio vieta nepakito nuo žemės sklypo suformavimo, o žemės sklypo riba Plane taškuose 2-3-4-5 atitraukta į atsakovų sklypą, kelias turėtų būti pažymėtas ieškovės (apeliantės) sklype (tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausiamas matininkas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį nustatyti žemės sklypų ribą pagal matininko J. R. 2022-01-27 parengtą žemės sklypo planą.
33. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo tenkinti ieškinį dalyje dėl atkurto riboženklio 2 ribos dėl kurio byloje nekilo ginčo (NŽT su tuo sutiko). Žemės sklypo riba pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį laikoma riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Akcentuotina, kad byloje kilo ginčas ne dėl atkurto riboženklio 2 koordinačių bei jo egzistavimo vietos, o dėl žemės sklypų ribos besiribojančios tarp posūkio taškų 2 ir 3, ir tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos šalies interesų, būtų buvęs pagrindas ieškinį tenkinti, taip išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Nors sutiktina su apeliante, kad ieškiniu nebuvo prašoma nustatyti riboženklio 4 koordinačių, tačiau teismas pagrįstai vertino posūkio taško (riboženklio) 4 koordinates (vietą), nes linija nuo posūkio taško 4 iki 3 turi reikšmės atkurto riboženklio 3 vietai bei žemės sklypų ribai (konfigūracijai).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padarė pagrįstas išvadas apie įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo išvada dėl ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jos pageidaujamu būdu nepagrįstumo padaryta įvertinus ginčo šalių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes, jų suformavimo dokumente nurodytus sprendinius, šių sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
36. Atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.