Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) dalyvaujant ieškovės D. G. atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskui, atsakovų A. D. bei Ž. D. atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai, nedalyvaujant atsakovei A. R. bei jos atstovui pagal įgaliojimą A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams A. D., Ž. D. bei A. R. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas ieškovės D. G. ieškinys, kuriuo prašoma perkelti jai 3,43 ha ploto miško paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų Ž. D., A. D. ir A. R. 2020-10-12 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2021-10-25 teisme gautas ieškovės D. G. pareiškimas dėl reikalavimų papildymo, kuriuo prašoma priteisti atsakovės A. R. naudai 25 000 Eur sumą gautą iš atsakovų A. D. ir Ž. D., kuri buvo sumokėta pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sumą, kurią turėjo sumokėti pagal sutartį pirkėjas ir nustatant, kad ieškovė D. G., kaip pirkėja, pilnai atsiskaitė su atsakove A. R., kaip su pardavėja, už parduotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovams A. D. ir Ž. D., iš ieškovės D. G., kaip kompensaciją sumokėtą atsakovei A. R. 25 000 Eur sumą ir visą sumą 197,05 Eur, sumokėtą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei E. B. sumoje nustatant, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovų A. D. ir Ž. D. ir atsakovės A. R. nesieja, jokie teisiniai santykiai.

Nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojosi su miškų ūkio paskirties žemės sklypu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai Ž. D. ir A. D., kaip bendrą jungtinę nuosavybę įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. R.. Šis miško paskirties žemės sklypas ribojosi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apie šį sandorį ieškovė iki 2021-06-05 nežinojo, o jo sudarymo datą sužinojo 2021-07-08. Sutartis sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą ieškovės, kaip turinčios nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Gavus iš Nekilnojamojo turto registro gretimo sklypo išrašą 2021-07-07, paaiškėjo, kad šalia jai priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra pasikeitę savininkai ir nauji savininkai Ž. D. ir A. D., kurie yra (duomenys neskelbtini) įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ji apie pažeistas teises sužinojo 2021-07-08 iš atstovo atsiųsto Nekilnojamojo turto registro išrašo minimam žemės sklypui. Terminas teismui pateikti reikalavimą, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos baigiasi 2021-10-08. Ieškinys teismui pateiktas 2021-07-30, todėl terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė O. G. nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė šio žemės sklypo savininke tapo 2020-09-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2020-09-30). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) tarp atsakovų Ž. D. ir A. D. bei atsakovės A. R., atstovaujamos atstovo A. R., veikiančio pagal 2018-05-22 įgaliojimą, patvirtintą Varėnos r. sav. 1 – ojo notarų biuro notaro R. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė A. R. perleido atsakovams Ž. D. ir A. D. miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2020-10-22).

Pardavėja (A. R.), atstovaujama pardavėjos atstovo (A. R.), patvirtino, kad pirkėjai (Ž. D. ir A. D.) visiškai ir tinkamai atsiskaitė su pardavėja pagal sudarytą sutartį ir pardavėja neturi jokių pretenzijų pirkėjams dėl daikto kainos sumokėjimo (sutarties 4.2 punktas). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjams perėjo nuo sutarties pasirašymo momento, t. y. (duomenys neskelbtini) (sutarties 5.1 – 5.2 punktai).

Pardavėjos (A. R.) atstovas (A. R.) patvirtino, kad pardavėja (A. R.) yra gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius sutikimą parduoti daiktą pasirinktiems asmenims, t. y., 2020-09-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus pažymą dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi parduodamo daikto nepageidavo pirkti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti asmenys (sutarties 6.10 punktas).

Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi (1) žemės sklypo bendraturčiai ir (2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmumo teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmumo teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmumo teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausiančiu ar jų naudojamu turtu. Pažeistai pirmumo teisei ginti yra nustatytas specialus gynimo būdas, kuris nėra atsitiktinis ir leidžia efektyviau bei greičiau pašalinti šios teisės pažeidimo padarinius - pažeistą pirmumo teisę jos turėtojas gali realiai apginti tokiu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmumo teisės įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

Dėl ieškinio senaties.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, įstatymo 4¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia pasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Ieškovė nurodo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2021-07-07 gavusi iš Nekilnojamojo turto registro gretimo sklypo išrašą. Teismo vertinimu ieškovė nėra praleidusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje numatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi teismui nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ieškovei apie galimai pažeistas savo teises tapo žinoma anksčiau nei nurodo pati ieškovė. Teisme ieškovės ieškinys gautas 2021-07-30 ir šis terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2021-07-07, kada ieškovė gavo duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie gretimą sklypą. Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad ieškovė nėra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą.

Ieškovė ieškinyje teigia, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovai Ž. D. ir A. D., kaip bendrą jungtinę nuosavybę įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. R., sudaryta pažeidžiant Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą jos, kaip turinčios nuosavybės teisę į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduotu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Taigi, ieškovė siekia įgyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, motyvuodama, kad ji turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovė miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininke tapo (duomenys neskelbtini), t. y., (duomenys neskelbtini) sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota (duomenys neskelbtini).

Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalis nurodo, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą.

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. R., atstovaujama A. R., veikiančio pagal 2018-05-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 3,43 ha ploto žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.

Iš šį bylą pateiktų duomenų matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai priskirtą funkciją patikrinti, ar yra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti parduodamą privatų žemės sklypą (ar jo dalį) ir išduoti atitinkamą pažymą sklypo (jo dalies) savininkui (pardavėjui), nustatė besiribojančius sklypus bei jų savininkus, 2021-08-11 parengė bei tą pačią dieną išsiuntė registruotomis siuntomis raštus, o būtent R. O. S. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotos siuntos numeris (duomenys neskelbtini)), kuriuo patvirtinama, kad R. O. S. informuota apie tai, kad parduodamas 3,43 ha ploto žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur sumą, taip pat nurodyta, kad ji turi pirmumo teisę sklypą įsigyti.

Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

Šiuo atveju nei vienam iš pirmumo teisę turinčių asmenų, tame tarpe ir R. O. S., neišreiškus pageidavimo pirkti žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2020-09-07 išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. R. gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti asmenys.

Taip pat nurodoma, kad 2020-07-27 R. O. S. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 2,81 ha ploto žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius nustatęs besiribojančius sklypus bei jų savininkus, jiems parengė ir išsiuntė registruotomis siuntomis raštus su informacija, kad parduodamas sklypas, o asmenys turi pirmumo teisę jį įsigyti. Tarp asmenų, kuriems buvo siųsti tokie raštai, buvo ir A. R., kuriai 2020-08-10 parengtas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-08-12 išsiųstas registruota siunta, siuntos numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad raštas buvo išsiųstas A. R. atstovui pagal įgaliojimą A. R. (pridedamo AB Lietuvos pašto siuntų sąrašo 13 punktas, NŽT pateikiamų išsiuntimui siuntų sąrašo 23 punktas).

Nei vienam iš pirmumo teisę turinčių asmenų neišreiškus pageidavimo pirkti žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2020-09-07 išdavė Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą (regis. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. O. S. gali parduoti pasirinktiems asmenims, ką ji ir padarė, t. y., miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavė ieškovei D. G..

Taigi, tiek A. R., buvusi miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, tiek ir R.O. S., buvusi miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, beveik tuo pačiu metu Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui pateikė pranešimus apie parduodamus miškų ūkio paskirties žemės sklypus: A. R. - 2021-07-23, R. O. S. – 2021-07-27.

Abiem nurodytų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkėms - A. R. bei R. O. S. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2020-09-07 išdavė aukščiau nurodytas pažymas, kurioje nurodyta, kad tiek R. O. S., tiek A. R. gali parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypus pasirinktiems asmenims.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad R. O. S., iki 2020-09-24 buvusi miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininke, buvo informuota Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, apie tai, kad parduodamas tuo metu A. R. priklausęs 3,43 ha ploto žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur sumą, nurodant, kad ji turi pirmumo teisę sklypą įsigyti. Miškų įstatymo nustatyta pareiga informuoti pirmumo teisę turintį asmenį apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pažeista nebuvo, kadangi jai 2021-08-11 buvo parengtas ir tą pačią dieną išsiųstas registruota siunta raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. G. teisės gauti tokią informaciją neturėjo, kadangi ji tuo metu miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininke nebuvo, kaip jau minėta anksčiau, nurodyto sklypo savininke ji tapo nuo 2020-09-24.

Kaip minėta, vadovaujantis Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, nei vienam iš pirmumo teisę turinčių asmenų, tame tarpe ir R. O. S., neišreiškus pageidavimo pirkti žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2020-09-07 išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. R. gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Ieškovė tuo metu (pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) išdavimo dieną – 2020-09-07) gretimo sklypo savininke dar nebuvo, todėl pirmumo teisės įsigyti sklypą, dėl kurio kilęs ginčas, neturėjo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad notarė E. B. patvirtino (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir Ž. D. bei A. R., atstovaujamos A. R. pagal 2018-05-22 įgaliojimą, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. R. gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti asmenys, t. y., turintys pirmumo teisę jį pirkti, būtent viena iš pirmumo teisę turinčių asmenų R. O. S., o ne ieškovė.

Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2020-09-07 išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ ieškovė neginčijo. Kol Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2020-09-07 išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, nėra nuginčyta teismine tvarka, laikytina teisėta.

Taigi, aptarti duomenys paneigia ieškovės poziciją, kad ji turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, juolab, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų sudarytų sandorių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre datas skiria 22 dienos, t. y., įrašai apie nuosavybę galioja: ieškovės 2020-09-30, atsakovų 2020-10-22.

Apibendrinant teisinį reguliavimą, teismų praktiką, nustačius bylai reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą nebuvo pažeista, kadangi ji miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininke (tuo metu, kai buvo pradėta miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūra) nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovas A. D. patyrė 700,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti: 2021-08-16 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur. Atsakovė Ž. D. patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti: 2021-11-22 mokėjimo nurodytas, 500,00 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės D. G. atsakovui A. D. priteistina 700,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atsakovei Ž. D. priteistina 500,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Taip pat iš ieškovės D. G. atitinkamai priteistinos 29,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,15 Eur (dvidešimt devynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.