- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- e2S-1276-1142/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08614-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokinio turto ir skolų padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės I. V. priešieškinį ieškovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biure, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko G. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, o nepilnamečio vaiko L. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti ieškovo ir atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš ieškovo sūnui L. V. išlaikymą po 100 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2027 m. spalio 2 d. iki sūnaus pilnametystės, ir pavesti atsakovei sūnui skirtas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, padalyti santuokoje įgytą turtą ir skolinius įsipareigojimus, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį ieškovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė kartu su priešieškiniu pareiškė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nepilnamečių vaikų L. V. ir G. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. V.; 2) priteisti laikiną L. V. išlaikymą po 889 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš ieškovo T. V.; 3) priteisti laikiną G. V. išlaikymą po 1 053,69 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš ieškovo T. V.; 4) uždrausti ieškovui be atsakovės leidimo sudaryti, nutraukti ar keisti šalims priklausančio nekilnojamojo turto nuomos ir kitokias sutartis, susijusias su teisių į šalims priklausančio nekilnojamojo turto suvaržymu; 5) uždrausti ieškovui be atsakovės leidimo pardavinėti šalims priklausantį kilnojamąjį turtą (investicinius aukso luitus ir kt.); 6) įpareigoti ieškovą pervesti ½ dalį ieškovo gaunamų iš šalims priklausančio turto nuomos pajamų į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti T. V. gyventi skyrium (ne adresu (duomenys neskelbtini)) nuo I. V..
3. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovas fiziškai, psichologiškai ir ekonomiškai smurtavo prieš sutuoktinę, netgi vaikų akivaizdoje, vengia išlaikyti vaikus, gyvena atskirai nuo šeimos. Santykiai yra konfliktiški, yra pagrindas manyti, kad ieškovas ir toliau vengs išlaikyti vaikus. Ieškovas vienašališkai sudarinėja, keičia, nutraukinėja šalims priklausančio turto nuomos sutartis, savinasi iš turto nuomos gautas pajamas. Ieškovas ėmė pardavinėti ir savintis šalims priklausantį kilnojamąjį turtą. Šiuo metu vyksta tyrimas dėl ieškovo bandomų pasisavinti šalims priklausančių investicinių aukso luitų bei auksinių auskarų su deimantais. Atsakovė įtaria, kad ieškovas slepia nuo atsakovės gaunamas pajamas ir jas naudoja ne šeimos, o asmeninėms reikmėms. Šiuo metu jokio realaus intereso ieškovui atvykti į būstą, kuriame gyvena atsakovė, ir ten nakvoti, išskyrus bandymą psichologiškai ir fiziškai smurtauti prieš atsakovę, nėra. Iš ieškovo veiksmų akivaizdu, kad jis trokšta konfliktuoti su atsakove, daryti jai spaudimą. Ieškovas pas atsakovę atvyko pakankamai vėlyvu metu ir atėmė raktus iš sūnaus E. V.. Kai ieškovė pranešė, kad ji skųs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ieškovas, siekdamas įrodyti teisę šeimininkauti, iškvietė policiją visiškai ignoruodamas tą faktą, kad šalių konfliktą mato ir sutuoktinių nepilnamečiai vaikai. Ieškovas pagrobė iš šalių vaiko raktus ir pasišalino. Ieškovo agresyvus elgesys traumuoja nepilnamečius vaikus, dėl to yra pagrindas įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų L. V. ir G. V. gyvenamąją vietą su motina atsakove I. V.. Taip pat teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, priteisti iš ieškovo T. V. nepilnamečiams vaikams L. V. ir G. V. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2025 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovę I. V. paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5. Susipažinęs su priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad atsakovė gyvena su šalių nepilnamečiais vaikais. Teismas nusprendė, kad atsakovė yra pajėgi užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su motina geriausiai atitinka vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką, todėl tenkino atsakovės prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių L. V. ir G. V. gyvenamąją vietą su atsakove.
6. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui yra būtinas nuolatinis ir jų poreikius atitinkantis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad, netenkinus atsakovės reikalavimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, galbūt būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes, kaip nurodė atsakovė, ieškovas nevykdo pareigos teikti išlaikymą, nesirūpina vaikais. Teismas, siekdamas užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų nuolat iš ieškovo teikiamas išlaikymas, nusprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atsižvelgia į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi visų įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus, todėl visa apimtimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų, kuriems ieškovas turi teikti materialinį išlaikymą, amžių, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nusprendė, kad kreipimosi į teismą metu būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintas iš dalies.
8. Pasisakydamas dėl kitų atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismas nurodė, jog, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Net ir darant prielaidą, kad ieškovas ginčo turto atžvilgiu galėtų keisti, sudaryti atsakovės nurodytus sandorius, vis tiek nėra pagrindo taikyti atsakovės nurodomo draudimo, nes ir tokiu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas (dalytino turto masė nesumažėtų). Be to, atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad dėl šiuo metu ieškovo jai galbūt nepervedamos ½ dalies pajamų iš turto nuomos jos finansinė padėtis būtų tokia, dėl kurios reikėtų įpareigoti ieškovą iki teismo sprendimo priėmimo ir išsamaus abipusių sutuoktinių turtinių pareigų ir teisių įvertinimo pervesti jai šias lėšas.
9. Teismas nurodė, jog asmeniui taikyti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai ar tokiam asmeniui pradėti ikiteisminiai tyrimai, kol nėra priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, negali būti laikomi ieškovo nederamų veiksmų (elgesio) patvirtinimu. Kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ieškovo lankymasis šalims nuosavybės teise priklausančiame būste kelia realią grėsmę atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesams, todėl konstatuotina, jog atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės) nepagrįstai suvaržytų ieškovo teisę lankytis savo nuosavybės objekte ir būtų neproporcingos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas T. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria nepilnamečių vaikų L. V. ir G. V. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove I. V. bei kuria iš ieškovo T. V. nepilnamečiams vaikams L. V. ir G. V. priteistas laikinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo dienos ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės I. V. reikalavimą (prašymą) dėl nepilnamečių vaikų L. V. ir G. V. laikinos gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo ir laikino išlaikymo iš ieškovo T. V. nepilnamečiams vaikams priteisimo atmesti, kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo vertinti, ar atsakovė tinkamai pagrindė savo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, nes pagal Lietuvos teismų formuojamą teisės praktiką laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti tenkinamas tik tuomet, kai yra ne šiaip vieno iš tėvų toks pageidavimas, bet esant tam tikrai aplinkybių visumai, t. y. nepilnamečių vaikų tėvai turi gyventi skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas turi kelti grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų savo vaikui augti ir vystytis, tačiau tokio atsakovės pareikšto prašymo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir jo neanalizavo, o tik apsiribojo vieninteliu atsakovės priešieškinyje nurodytu teiginiu, jog vaikų tėvas ieškovas T. V. nuo 2018 m. faktiškai nedalyvauja vaikų auklėjime ir nesiima jokios tėviškos atsakomybės, nors tokiems savo teiginiams pagrįsti atsakovė kartu su pareikštu priešieškiniu (taip pat ir kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nepateikė visiškai jokių pagrįstų rašytinių įrodymų.
10.2. Prašydama nustatyti nepilnamečių šalių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ja, atsakovė suklaidino pirmosios instancijos teismą nurodydama, jog ieškovas, neva, yra smurtautojas ir kelia psichologinį spaudimą bei stresą ne tik pačiai atsakovei, bet ir šalių nepilnamečiams vaikams.
10.3. Visiškai nesuprantama, kodėl nenustatęs, kad atsakovo elgesys keltų kokią nors grėsmę nepilnamečių vaikų interesams, bei nustatęs, jog šalių gyvenimą skyriumi tam tikrą laiko tarpą iš esmės lėmė tik tai, jog atsakovė dėl ieškovo buvo pareiškusi pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje, pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kartu su ja nustatymo vis viena nutarė tenkinti ir tokią nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakove, nors realiai toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nepilnamečių šalių vaikų laikinos gyvenamosios vietos kartu su atsakove nustatymo prieštarauja vėlesniems toje pačioje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo nepilnamečiams vaikams keltų kokią nors realią grėsmę.
10.4. Tai, kad būtent atsakovė, o ne ieškovas kelia nepilnamečiams vaikams stresą ir manipuliuoja jais spręsdama santuokos nutraukimo klausimą, pagrindžia pačios atsakovės kartu su pareikštu priešieškiniu (taip pat kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) bylai pateikti rašytiniai duomenys, t. y. 2025 m. birželio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepilnametės G. V. 2024 m. birželio 4 d. apsilankymo pas psichologą pažyma, iš kurių yra matyti, kad būtent atsakovė, o ne ieškovas nepilnamečius vaikus nuolatos bando įtraukti į jos ir ieškovo tarpusavio santykių aiškinimąsi, kur tokie atsakovės veiksmai, atitinkamai, traumuoja šalių nepilnamečius vaikus.
10.5. Ieškovas niekuomet nesistengė savo nepilnamečių vaikų įtraukti į savo ir į atsakovės tarpusavio konfliktus, o jo laikiną gyvenimą skyriumi nuo nepilnamečių vaikų iš esmės sąlygojo tik ieškovo noras ikiteisminio tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) pabūti atskirai nuo atsakovės, kad nebūtų aštrinama ir taip esanti įtempta situacija tarp jų abiejų. Atsakovui niekuomet nebuvo taikoma jokia kardomoji priemonė kaip jo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ar kaip jo įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, todėl, 2025 m. birželio l6 d. nutarimu nutarus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas praktiškai iš pat karto mėgino sugrįžti į savo ir į nepilnamečių vaikų bendrus namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad tokiu būdu galėtų leisti visą savo laiką kartu su nepilnamečiais vaikais, todėl kaip visiškai nepagrįsti pripažintini atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai, kad, atsižvelgus į tai, jog ieškovas T. V. jau ir šiuo metu nuo savo nepilnamečių vaikų gyvena atskirai, bei į tai, kad ieškovas kelia realią grėsmę nepilnamečių vaikų geriausiems interesams, tai sudaro pagrindą šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti kartu atsakove.
10.6. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje civilinėje byloje taikymo (netaikymo) klausimą, įskaitant klausimą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kartu su vienu iš tėvų nustatymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės prašymą nusprendė išnagrinėti apie tai ieškovui T. V. nepranešdamas, dėl to tokia situacija ir lėmė, jog klausimas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo buvo išnagrinėtas neišsamiai ir neįsigilinus į esamą situaciją, todėl visa tai sudaro pagrindą ginčijamos nutarties dalį dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo dėl šios priežasties panaikinti.
Šalies argumentai
10.7. Abu vaikai yra pakankamai brandūs apsispręsti, su kuo šiuo metu jie nori gyventi, todėl nepagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, siekiant užtikrinti saugią nepilnamečių vaikų aplinką bei vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, yra tikslinga nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina, kadangi priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas net neanalizavo ir netyrė, dėl kokių priežasčių nepilnamečiai šalių vaikai paskutiniu metu (iš esmės tik paskutinius du mėnesius) gyveno kartu su motina, taip pat ir neanalizavo ir netyrė, ar nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su tėvu dėl kažkokių priežasčių jiems tapo ar dėl kažkokių priežasčių yra nesaugi. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir išimtinės (ultima ratio) laikinos gyvenamosios vietos nustatymo būtinybės, dėl to, esant tokioms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, nėra ir nebuvo jokio pagrindo nustatyti nepilnamečių šalių vaikų laikinos gyvenamosios vietos kartu su vaikų motina atsakove I. V., todėl ši ginčijamos nutarties dalis laikytina nemotyvuota, nepagrįsta, dėl to naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Ginčijama 2025 m. birželio 23 d. nutartimi, nutardamas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš vaikų tėvo T. V. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog netenkinus atsakovės reikalavimo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tokiu būdu galbūt būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, nes, kaip nurodė atsakovė savo pareikštame priešieškinyje, ieškovas nevykdo savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir nesirūpina šalių vaikais, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, iš ieškovo nepilnamečiams vaikams yra priteistinas laikinas išlaikymas.
10.9. Ieškovas neneigia, jog jis privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas savo ginčijamoje nutartyje, ieškovas T. V. tiek savo nepilnamečius vaikus, tiek ir jau pilnametystės (18 m.) sulaukusį sūnų E. V. nuolatos išlaiko ir pagal vaikų poreikius į jų vardu atidarytas banko sąskaitas reguliariai perveda atitinkamas pinigų sumas, o be to, ieškovas, vaikams paprašius, perka jiems rūbus, avalynę, kosmetikos priemones ir apmoka visus komunalinius mokesčius už pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena ir kuriame maždaug nuo 2016–2017 metų yra nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, todėl nepagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad, nepriteisus laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tokiu būdu gali likti neužtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai ir kt. reikmėms.
10.10. Tai, kad ieškovas visuomet rūpinosi savo visų trijų vaikų poreikių tenkinimu, pagrindžia ir pačios atsakovės kartu su pareikštu priešieškiniu (taip pat ir su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pateiktas 2025 m. birželio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš nutarimo turinio yra matyti, kad atsakovei 2023 m. rugsėjo mėn. išėjus pagyventi keturiems mėnesiams atskirai nuo ieškovo ir nuo šalių nepilnamečių vaikų į sutuoktiniams priklausantį vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas visiškai vienas rūpinosi tuomet dar visais trimis nepilnamečiais vaikais ir jokių priekaištų dėl to atsakovei iš esmės nereiškė, todėl atsižvelgus į tai, kad nutardamas iš atsakovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė, negalima laikyti, jog klausimas dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo buvo išspręstas nuodugniai ir kad laikinas materialinis išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams buvo priteistas pagrįstai.
10.11. Be to, jau vien tai, kad prašydama priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams atsakovė nurodo, kad šalių nepilnamečiam sūnui per mėnesį iš tėvo turėtų būti priteista 889,00 Eur dydžio laikina išlaikymo suma, o šalių nepilnametei dukteriai G. V. iš tėvo per mėnesį turėtų būti priteista l 053,00 Eur dydžio laikina išlaikymo suma, nors tuo tarpu jau reikalaudama priteisti nuolatinį (po šalių santuokos nutraukimo) materialinį išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams atsakovė nurodo, kad šalių nepilnametei dukteriai G. V. iš tėvo turėtų būti priteisiama mažesnė pinigų suma, nei ji turėtų būti priteista priteisiant laikiną materialinį išlaikymą, parodo, kad reikalaudama priteisti tokio dydžio laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris, be kita ko, yra ir didesnis nei atsakovės reikalaujamas priteisti nuolatinis išlaikymo dydis, atsakovė tokiu būdu paprasčiausiai elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo, kaip motinos, valdžia, tačiau priimdamas ginčijamą 2025 m. birželio 23 d. nutartį pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir atsakovės reikalaujamo priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei jo prieštaringumo prašomam priteisti nuolatiniam šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui neanalizavo, todėl 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalis dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams iš ieškovo T. V. priteisimo yra pripažintina nepagrįsta, ir todėl neteisėta, dar ir dėl šios priežasties.
Atsiliepimas
11. Atsakovė I. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Ieškovas nepagrįstai skundžiasi, kad jam nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog tik labai nedidelė dalis (atsakovės įsitikinimu, netgi mažiau negu minimumas, būtinas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus) prašymų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, buvo patenkinti nutartimi. Ieškovo atsiliepimas į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų sudaręs pagrindo atsisakyti teismui taikyti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, kadangi tam nėra teismų praktikos nustatytų sąlygų. Visų pirma pats ieškovas atskirajame skunde pripažįsta, kad jis gyvena atskirai nuo šeimos šalims priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad ieškovas atskirai gyvena ne tik ieškovo valia, bet ir dėl vis dar tebevykstančio ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis kaltinamas smurtu prieš atsakovę. Šis tyrimas tebevyksta ir buvo nutrauktas vos 14-kai dienų nuo 2025 m. birželio 16 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Be to, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2025 m. birželio 27 d. ieškovui buvo skirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje prieš atsakovę ir vaikus ir, nors teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi jis panaikintas, atsakovė dėl to yra pateikusi skundą.
11.3. Priešingai negu nurodyta atskirajame skunde, būtent ieškovas kviečia atsakovei į namus policiją, inicijuoja nereikalingas konfliktines situacijas su atsakove ir vaikais, ir šiose situacijose bando save pateikti kaip auką. Paskutinieji sutuoktinių konfliktai, kuriuose buvo priversti dalyvauti ir sutuoktinių nepilnamečiai vaikai, įvyko 2025 m. birželio 16 d. ir 2025 m. birželio 17 d. vėlyvais vakarais.
11.4. Ieškovas tiek psichiškai, tiek fiziškai jau yra smurtavęs prieš atsakovę daugybę kartų. Ypač svarbu yra tai, kad ieškovo smurtiniai veiksmai žaloja ne tik sutuoktinę atsakovę, bet ir šalių nepilnamečius vaikus, kurie neišvengiamai tampa ieškovo smurto, keliamų įtampų, konfliktų liudytojais. Ieškovo polinkį ir tikslą psichologiškai smurtauti prieš atsakovę ir savo vaikus papildomai patvirtina tas faktas, kad pats ieškovas padavė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, juo prašo priteisti būstą – namą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei, o butą, kuriame ieškovas iki šiol faktiškai gyvena, – (duomenys neskelbtini), priteisti jam. Taigi realaus intereso atvykti į būstą, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus bandymą psichologiškai ir fiziškai smurtauti prieš atsakovę ir vaikus, ieškovas neturi. Galiausiai, pažymėtina dar ir tai, kad paskutiniojo šalių konflikto metu 2025 m. birželio 17 d. ieškovas pats nurodė, kad jis sutinka, jog šalys gyventų atskirai, kol tarp jų bus nutraukta santuoka. Taigi šalių gyvenimas skyriumi atitinka ne tik atsakovės, bet ir ieškovo valią.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Pirmosios instancijos teismas nutartimi turėjo visas sąlygas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, kadangi šalys gyvena skyriumi ir šalių bendras gyvenimas dėl ieškovo manipuliatyvaus ir smurtinio elgesio, taip pat atsižvelgiant į vaikų pageidavimą gyventi atskirai su motina (atsakove), yra neįmanomas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta su atsakove, tai atitinka ir faktinę padėtį, o dėl to (faktinio gyvenimo skyriumi ir konfliktinių šalių santykių) byloje nėra ginčo.
11.6. Išvedžiojimais laikytini atskirojo skundo teiginiai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkos, kurioje vaikai gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei ir socialinei raidai ar kad ieškovas nesiekia vaikų įtraukti į sutuoktinių konfliktus. 2025 m. birželio 16 d., 2025 m. birželio 17 d. ieškovo elgesys ir įvykiai – šiuos jo teiginius paneigiantis praktinis pavyzdys.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Vaikai jau seniai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra pripratę prie savo gyvenamosios aplinkos, turi didelį gyvenamąjį plotą, nori gyventi su motina. Jokių realių grėsmių jiems ir toliau gyventi su motina nurodytu adresu ieškovas atskiruoju skundu net neįrodinėjo. Ir priešingai, nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama, kodėl vaikai turėtų išsikraustyti gyventi su smurtaujančiu tėvu, nors netgi patys vengia su juo bendrauti dėl ieškovo vykdomų manipuliacijų ir rafinuoto psichologinio smurto, o norėtų likti gyventi (duomenys neskelbtini). Taip pat logiškai nesuvokiama, kodėl šalių vaikai norėtų ir turėtų pabloginti savo gyvenamąsias sąlygas, išsikraustyti iš namo ir apsigyventi palyginti su namu nedideliame bute, kuriame gyvena ieškovas.
Šalies argumentai
11.8. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jį ir vaikus sieja glaudus emocinis ryšys, jų santykiai šilti ir draugiški. Priešingai, vaikai ieškovo vengia ir bijo. Vaikai pakankamai suaugę ir geba apsispręsti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, ir jie apsisprendė likti gyventi su motina. Neatsitiktinai ieškovas skunde tik formaliai kvestionuoja tai, kad nutartis neteisėta, nes teismas neatsiklausė vaikų dėl jų gyvenamosios vietos, tačiau net neįrodinėja, kad vaikai pageidautų gyventi kartu su ieškovu.
11.9. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad G. V. turėtų gyventi su ieškovu, pažymėdamas, kad dukra su tuo sutinka, tačiau paties vaiko nuomonės, norų dėl to net neklausė. Tuo tarpu L. V. netgi pagal ieškinio reikalavimus turėtų gyventi su atsakove. Tačiau ginčijama ta nutarties dalis, kuria laikinai nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta su motina. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas siekia tik manipuliuoti vaikais, o ne įsiklausyti į jų ir atsakovės poreikius bei interesus.
11.10. Ieškovas manipuliuoja nurodydamas, kad apmoka vaikų pragyvenimo išlaidas. Ieškovo nurodoma parama vaikams yra tik simbolinė ir neatitinka realių pačių minimaliausių vaikų poreikių, nurodytų priešieškinyje. Be to, labai svarbu tai, kad ieškovas į savo banko sąskaitą gauna vaikų išlaikymui skirtas socialines išmokas, kurių tik dalį perveda vaikams, o kitą dalį paprasčiausiai pasisavina. Pažymėtina, kad ieškovo pateikti pavedimai padaryti į vaikų sąskaitas tik paskutiniais mėnesiais, kadangi ieškovas prieš pateikdamas ieškinį teismui ruošėsi sudaryti vaikų aprūpintojo įvaizdį. Galiausiai, jeigu jau ieškovas būtų iš tikrųjų toks dosnus savo vaikams, kaip bando įrodyti atskirajame skunde, jis tikrai neskųstų teismo nutarties dėl vos 300 Eur/mėn. laikino išlaikymo vaikams priteisimo.
11.11. Netgi teismui priėmus nutartį, įpareigojančią ieškovą apmokėti vaikų laikiną išlaikymą, ieškovas vengia ją vykdyti ir nutartimi nurodytas sumas pervedė atsakovei tik po to, kai ji pagrasino ieškovui, kad dėl vengimo išlaikyti vaikus ji kreipsis į antstolį.
11.12. Mano, kad teismas pagrįstai nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Vis dėlto, atsakovės nuomone, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg mažai veiksmingos, kad ieškovas tinkamai prisidėtų prie vaikų poreikių tenkinimo finansine prasme. Pažymėjo, kad ieškovas yra stabilias, dideles pajamas (virš 4 000 Eur/mėn.) iš nuolatinio darbo užmokesčio, socialinių išmokų už vaikus ir šalims priklausančio nekilnojamojo turto nuomos gaunantis asmuo, kuris gali, ir atsižvelgus į vaikų poreikius galėtų ir privalėtų skirti didesnes sumas vaikų išlaikymui. Juo labiau, kad ieškovas yra socialinių išmokų vaikams išlaikyti gavėjas, dėl to į ieškovo asmeninę banko sąskaitą kiekvieną mėnesį yra sumokama 583,80 Eur dydžio išmoka vaikų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – bankinius mokėjimo pavedimus vaikams, pirkinių kvitus, komunalinių mokesčių apmokėjimo duomenis, banko paskolos dengimo, draudimo įmokų mokėjimo duomenis (pavedimo kopijos). Apeliantas nurodo, jog šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje išnagrinėtas ieškovui apie tai nepranešus ir nesudarius galimybės į atsakovės reikalavimus atsiliepti, dėl to atsižvelgus į tai, kad pateikiami įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu ir teisingam šio klausimo išsprendimui gali būti teisiškai reikšmingi, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl įrodymai turėtų būti priimami ir vertinami kartu su atskirojo skundo argumentais.
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – 2025 m. birželio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro nutarimą dėl tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje atnaujinimo, 2025 m. birželio 17 d. pranešimą įtariamajam apie jam skirtą orderį, Kauno apylinkės teismo 205 m. birželio 27 d. nutartį (skundo Nr. S-404/2025) ir atsakovės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties, teismo pranešimą apie skundo nagrinėjimo datą, pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl raktų pagrobimo pradėjimo, atsakovės darytą garso įrašą 2025 m. birželio 17 d. įvykio, kurio metu ieškovas atsakovei ir vaikams iškvietė policiją, policijos darytą vaizdo ir garso įrašą 2025 m. birželio 17 d. įvykio, kurio metu ieškovas iškvietė atsakovei ir vaikams policiją, Kauno apskrities VPK 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą dėl tyrimo dėl vagystės atnaujinimo, Kauno apskrities VPK 2025 m. balandžio 28 d. nutarimą pripažinti nukentėjusiąja, Nekilnojamojo turto registro išrašus apie nekilnojamojo turto objektus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), išrašus iš šalių vaikų E. V., G. V., L. V. banko sąskaitų su ieškovo pavedimais, atsakovės išlaidų analizę už 2025 m. gegužės, birželio mėn., duomenis apie ieškovo pervestas atsakovei pinigų sumas.
16. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui prašymą (DOK-10674 ir DOK-10696), juo prašo pridėti prie bylos antstolio 2025 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad ieškovas nebendrauja su vaikais, taip pat prašo atsižvelgti į pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje gautus procesinius dokumentus ir įvykusius įvykius. Prašyme taip pat nurodoma, kad dėl didelės apimties nėra galimybės nustatyta tvarka pateikti atsiliepimo į atskirąjį skundą priedų Nr. 7 ir Nr. 8, todėl jie teikiami su atskira atsisiuntimo nuoroda.
17. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 27 d. el. paštu (DOK-10678) persiuntė teismui nuorodas į atsiliepimo į atskirąjį skundą priedą Nr. 8, kurio dėl didelės apimties pateikti kitu būdu nėra galimybės.
18. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir nuspręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas ieškovui apie tai nepranešus, todėl ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti. Įvertinęs tai, kad pateiktais įrodymais ieškovas grindžia atskirojo skundo argumentus, minėti įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, atsakovei šių įrodymų turinys žinomas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Taip pat pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu teikiamas 2025 m. birželio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra pateiktas byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (išskyrus 2025 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jau yra byloje) priima, kad, esant būtinybei, galėtų juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
21. Pasisakydamas dėl atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų papildomų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsiliepimo į atskirąjį skundą priedai Nr. 7 ir Nr. 8 (vaizdo ir garso įrašai dėl 2025 m. birželio 17 d. įvykio) apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu nebuvo perduoti. Nors atsakovė 2025 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui atsiliepimo priedą Nr. 7 ir nuorodą į priedą Nr. 8, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios ieškovas su šiais įrodymais susipažinti neturėjo galimybės, o bylos nagrinėjimo atidėjimas vien šiuo pagrindu nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, teismas neturi galimybės gauti bylos duomenis per atsakovės pateiktą nuorodą, kurios saugumas nėra užtikrintas. Pažymėtina ir tai, kad atskirojo skundo priedai Nr. 2, 6, 9, 11-13 (2025 m. birželio 17 d. pranešimas įtariamajam apie jam skirtą orderį, pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo dėl raktų pagrobimo pradėjimo, Kauno apskrities VPK 2025 m. balandžio 29 d. nutarimas skirti įtariamajam kardomąją priemonę, Kauno apskrities VPK 2025 m. balandžio 28 d. nutarimas pareiškėją pripažinti nukentėjusiąja, Nekilnojamojo turto registro išrašai apie nekilnojamojo turto objektus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) jau yra civilinėje byloje. Be to, banko sąskaitos išrašai iš E. V. banko sąskaitos apie ieškovo jam pervestas sumas nėra susiję su ginčijamo klausimo išsprendimu. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiame punkte nurodytus įrodymus.
22. Kiti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su sprendžiamu klausimu, jais atsakovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, šių įrodymų turinys ieškovui žinomas (turi būti žinomas), todėl manytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie gali turėti reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus papildomus įrodymus (išskyrus vaizdo ir garso įrašus, atsiliepimo į atskirąjį skundą priedus Nr. 2, 6, 9, 11-13, kurie jau yra byloje, E. V. banko sąskaitos išrašus, kurie nėra susiję su ginčo išsprendimu bei 2025 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kad esant būtinybei galėtų juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. Apeliacijos objektą byloje sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalis, kuria tenkintas iš dalies atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir priteistas laikinas išlaikymas iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams.
Dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
24. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria laikinoji šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino atsakovės prašymo pagrįstumo, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo neišsamiai ir neįsigilinęs į esamą situaciją, teismas nepagrindė išimtinės laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo būtinybės.
25. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
26. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 25 punktas).
27. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, gautos ir įvertintos specialistų išvados ir kt. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.
28. Apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino atsakovės prašymo pagrįstumą, laikinąją vaikų gyvenamąją vietą nustatė nepagrįstai, nepagrindė laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtinybės. Tačiau įvertinus šioje bylos proceso stadijoje pateiktų duomenų visumą, su apelianto argumentais negalima sutikti.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš šalių procesinių dokumentų turinio, pareikštų materialinių teisinių reikalavimų matyti, jog šalys nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos. Ieškovas ieškiniu po santuokos nutraukimo prašo nustatyti šalių dukters G. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, o šalių sūnaus L. V. gyvenamąją vietą – su atsakove. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kai tėvai dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nesutaria, klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, sprendžia teismas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3.169 straipsnio 2 dalis).
30. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2025 m. birželio 16 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2025 m. birželio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu nuspręsta tenkinti skundą, 2025 m. birželio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Ieškovui 2025 m. birželio 17 d. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (galiojimo trukdė 15 dienų), kuriuo T. V. skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su atsakove ir nepilnamečiais vaikais G. V. ir L. V.. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi tenkinus T. V. skundą nutarta panaikinti jam paskirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties atsakovė pateikė skundą, kuris priimtas ir paskirtas nagrinėti 2025 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teisme. 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini).
31. Pažymėtina, jog dėl aplinkybių, kad ieškovas gyvena skyrium nuo atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų, ginčo tarp šalių iš esmės nėra, skiriasi tik šalių nurodomos to priežastys. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad ieškovo laikiną gyvenimą skyrium nuo nepilnamečių vaikų sąlygojo jo noras ikiteisminio tyrimo metu pabūti atskirai nuo atsakovės, kad nebūtų aštrinama ir taip esanti įtempta situacija tarp jų. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovas išsikėlė dėl pritaikytų kardomųjų priemonių. Taigi šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog ieškovas gyvena skyrium nuo nepilnamečių vaikų. Pažymėtina, jog ginčijamos nutarties priėmimo metu ieškovui galiojo 2025 m. birželio 17 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatyti įpareigojimai išsikelti iš atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, nesiartinti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su atsakove ir nepilnamečiais vaikais. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, ieškovui išsikėlus iš šeimos namų, šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su atsakove. Kaip nurodo ieškovas atskiruoju skundu, būste, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016–2017 metų yra šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Iš esmės tapačias aplinkybes, jog šalių vaikai jau ilgą laiką gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra pripratę prie savo gyvenamosios aplinkos, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ir atsakovė.
32. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, o siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės prašymo pagrįstumą ar nepagrindė būtinybės taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir iki sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą. Minėta, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tarp šalių kylą ginčų, tai neabejotinai neigiamai veikia ir šalių nepilnamečius vaikus. Ieškovas gyvena skyrium nuo nepilnamečių vaikų, vaikai gyvena su atsakove jų nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, tai iš esmės atitinka šalių vaikų interesus turėti saugias, jiems įprastas gyvenimo sąlygas iki šalių ginčo išsprendimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove šioje proceso stadijoje atitinka geriausius šalių nepilnamečių vaikų interesus.
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo prieštarauja vėlesniems toje pačioje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo nepilnamečiams vaikams keltų kokią nors realią grėsmę. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovo galbūt keliamos grėsmės nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismo buvo vertinamos ir dėl jų pasisakyta sprendžiant kitą atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį – dėl įpareigojimo gyventi skyrium. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo įpareigoti ieškovą gyventi skyrium, nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ieškovo lankymasis šalims nuosavybės teise priklausančiame būste kelia realią grėsmę atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesams. Taigi apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kitaip (subjektyviai) vertina skundžiamos teismo nutarties motyvus, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ar joje yra prieštaravimų.
34. Apeliantas nurodo ir tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimą, įskaitant klausimą dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kartu su vienu iš tėvų nustatymo, teismas nepagrįstai atsakovės prašymą nusprendė išnagrinėti apie tai ieškovui nepranešdamas, dėl to tokia situacija ir lėmė, jog klausimas dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo buvo išnagrinėtas neišsamiai ir neįsigilinus į esamą situaciją, tai sudaro pagrindą ginčijamos nutarties dalį dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo dėl šios priežasties panaikinti. Nėra pagrindo su šiais apelianto argumentais sutikti.
35. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
36. Šiuo atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas rašytinio proceso tvarka ieškovui nepranešus civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkybė, kad apeliantui apie tokio prašymo nagrinėjimą nebuvo pranešta, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pasinaudojo teise būti išklausytas, realizuodamas įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi tokią nutartį apskųsti.
37. Ieškovas atskirojo skundo argumentus, be kita ko, grindžia teismų praktika, o būtent Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021.
38. Nutartyse, kuriomis remiasi apeliantas nurodoma, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021 26 punktas; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 16 punktas).
39. Tačiau apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad, viena vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).
40. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad egzistuoja ieškovo akcentuojamos teismų praktikoje nurodytos sąlygos atsakovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su atsakove gyvenamojoje vietoje, kuri vaikams yra įprasta ir pažįstama. Be to, byloje pateikti duomenys apie itin konfliktiškus ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykius, ginčijamos nutarties priėmimo metu ieškovui taikytus įpareigojimus leidžia manyti, jog tokia situacija galbūt kelia grėsmę esminiams vaikų interesams, todėl turi būti sureguliuota iki ginčo tarp šalių išsprendimo, nes šeimos santykiams vis dėlto yra reikalingas stabilumas.
41. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl ginčijamos nutarties dalies priėmė įvertinęs tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiek vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, dėl to, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakove.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams
42. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutarties dalimi, kuria iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teigia, kad šalių nepilnamečius vaikus išlaiko, o pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovo laikiną išlaikymą nevisapusiškai įvertino susiklosčiusią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su apelianto argumentais sutikti.
43. Minėta, kad, pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
44. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.
45. Akcentuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtis – tarp vaiko tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaiko poreikius. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį.
46. Ieškovas savo argumentams, kad nepilnamečius vaikus išlaiko ir pagal poreikius reguliariai jiems į sąskaitas perveda atitinkamas pinigų sumas, pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – mokėjimo kvitus, ieškovo teigimu, patvirtinančius aplinkybes, kad ieškovas šalių nepilnamečiams vaikams perka rūbus, kosmetiką ir kt., banko sąskaitos išrašus, kurie, anot ieškovo, patvirtina, kad T. V. vaikų poreikiams tenkinti į jų vardu atidarytas sąskaitas perveda lėšas. Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie vykdomus įsipareigojimus kreditoriui (informaciją apie paskolos dengimą), gyvenamojo namo išlaikymui (komunaliniai mokesčiai ir kt.) patirtas išlaidas ir kt.
47. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigiai), sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo, o jeigu jis neteikiamas, tai gali sudaryti išlaikymo įsiskolinimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).
48. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką sutiktina, kad ieškovo pateikti duomenys leidžia spręsti, jog ieškovas šalių nepilnamečiams vaikams tam tikro dydžio sumas perveda, galbūt pirko tam tikrus daiktus (rūbus ir kt.), tačiau tai savaime nepatvirtina, kad ieškovas vaikams teikia nuolatinį, nepertraukiamą išlaikymą būtiniesiems vaikų poreikiams maistui, drabužiams, sveikatos priežiūrai, ugdymui ir laisvalaikiui tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš ieškovo pusės.
49. Pažymėtina, jog laikinajai apsaugos priemonei dėl laikino išlaikymo priteisimo taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu, o būtent, tikėtina, nepakankamas ieškovo prisidėjimas prie šalių nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių tenkinimo, tai procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi atsakovė. Pastebėtina, jog ieškovo atskirojo skundo argumentai ir kartu su juo teikiami papildomi įrodymai šių abejonių nepašalinta, atitinkamai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
50. Nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino prieštaravimų tarp atsakovės nurodomų laikino išlaikymo ir prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydžio (prašomas priteisti laikinas išlaikymas dukrai didesnis, nei reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.
51. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).
52. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto teiginiams, įvertino atsakovės prašomo priteisti laikino išlaikymo vaikams dydį atsižvelgdamas tiek į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus, tiek į formuojamą kasacinio teismo praktiką aktualiu klausimu, proceso stadiją, kurioje išlaikymo priteisimo klausimas yra sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, o kartu nepažeidžia ir ieškovo teisių bei interesų. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas iš jo nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio neginčija (CPK 178 straipsnis).
53. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos procesinės baigties
54. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.