- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-551-265/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16437-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/03193 dėl 176,98 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2012-08-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-7430-777/2012. Prašė teismo spręsti klausimą dėl skolininkės vykdymo procese pakeitimo, nes Duomenys neskelbtini skolininkė L. K. mirė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad skolininkė L. K. Duomenys neskelbtini mirė, todėl Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi Duomenys neskelbtini. Pažymėjo, kad išieškotoja UAB „4finance“ įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei nepranešė. Nurodė, kad nėra duomenų, jog kreditorė būtų pasikreipusi į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo, todėl pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Antstolis po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, t. y. Duomenys neskelbtini, ir iki skolininkės (palikėjos) L. K. mirties (Duomenys neskelbtini) taikė skolininkės sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą. Antstoliui taikius skolininkės piniginių lėšų areštą, Antstolių informacinėje sistemoje nuo Duomenys neskelbtini buvo išviešinta informacija apie skolininkės L. K. banko sąskaitose esančių piniginiu lėšų areštą ir jų atžvilgiu atliekamus vykdomuosius veiksmus. Valstybės įmonės Turto banko darbuotojai, kurie organizuoja ir vykdo elektroninius aukcionus, yra Antstolių sistemos naudotojai, todėl informacija, esanti Antstolių informacinėje sistemoje, jiems yra prieinama. Kasacinis teismas, aiškindamas tinkamus įpėdinio informavimo apie palikėjo skolas būdus, nėra nurodęs, kad skolininko kito turto, pvz. skolininko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas, išviešintas Antstolių informacinėje sistemoje, nėra tinkamas įpėdinio informavimo apie kreditorinius reikalavimus būdas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Ginčo byloje dėl palikimo priėmimo fakto nekilo, todėl, siekiant įvertinti, ar galimas teisių perėmimas, būtina nustatyti teisingam šios bylos išsprendimui reikšmingą aplinkybę, ar palikėjos skola perėjo valstybei. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/12/03193 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2012-08-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-7430-777/2012 dėl 176,98 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. UAB „4finance“ naudai (v. b. l. 3). Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkė L. K. Duomenys neskelbtini mirė (v. b. l. 36). Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad skolininkės L. K. palikimą Duomenys neskelbtini priėmė Lietuvos Respublika, prašymą perduoti palikimą valstybei pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ( b. l. 3). Antstolis A. S. pateikė prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir prašė pakeisti skolininkę vykdymo procese nustatant, kad skolininkė vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 yra mirusio fizinio asmens turto paveldėtoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įžanginėje nutarties dalyje nurodo, kad suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką atstovauja Valstybės įmonė Turto bankas. CK 5.62 str. nurodyta, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pagal CK 5.62 str. 3 d. valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė minėtų taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal minėtų taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą, o 10⁵ punkte nurodyta, kad tik valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas, taip pat valstybei perduotinos akcijos į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami. Taigi, palikėjos L. K. paveldimą turtą sudaro kilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruoja ne Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tais atvejais, kai skolininkas yra miręs, išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, pasisakydamas apie CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pabrėžęs, kad be minėtame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).Apeliantas nurodė, kad nuo Duomenys neskelbtini duomenys apie vykdomąją bylą Nr. 0010/12/03193 yra paskelbti Antstolių informacinėje sistemoje, kurios naudotojai yra VĮ Turto banko darbuotojai, todėl laikytina, jog nuo minėtos datos valstybei buvo išviešinta apie kreditorės reikalavimus palikėjos L. K. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu, kadangi tai, jog valstybė yra siejama su minėtos informacinės sistemos sukūrimu, jos tvarkymu bei valdymu, savaime nereiškia, jog vykdomojo dokumento registravimas Antstolių informacinėje sistemoje ir joje esantys duomenys apie vykdomąją bylą laikytini tinkamu ir CK 5.63 straipsnio esmę atitinkančiu pareiškimu apie kreditoriaus reikalavimą. Pažymėtina, kad šios nutarties 12 p. apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios darbuotojai nėra Antstolių informacinės sistemos naudotojai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1R-223 „Dėl Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 400 „Dėl antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų, antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, antstolių informacinės sistemos nuostatų, antstolių atestavimo komisijos nuostatų ir antstolių atestavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų (2015-08-08 redakcijos) 11.6 p. nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra Antstolių informacinės sistemos duomenų teikėja, kuri teikia Mokesčių mokėtojų registro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra prieinama informacija apie duomenis, esančius Antstolių informacinėje sistemoje, ir informacija Antstolių informacinėje sistemoje negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog kreditoriaus pareiga, numatyta CK 5.63 straipsnyje, buvo atlikta.Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Analogiškos pozicijos, jog Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys apie vykdomąją bylą nelaikytini tinkamu, CK 5.63 straipsnio esmę atitinkančiu pareiškimu apie kreditoriaus reikalavimą įvykdymu laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (2016 m. gegužės 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-546-560/2015).Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išieškotoja UAB „4finance“ įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei nepranešė. Taip pat nėra duomenų, kad kreditorė būtų kreipusis į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo, todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 atmetė teisėtai ir pagrįstai, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.