Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „4finance“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/12/03193 medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2012-08-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-7430-777/2012 dėl 176,98 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. UAB „4finance“ naudai (v.b.l. 3). Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkė L. K. (duomenys neskelbtini) mirė (v.b.l. 36). Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad skolininkės L. K. palikimą 2016-04-27 priėmė Lietuvos Respublika.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju mirus skolininkei L. K. skolos išieškojimas pagal kreditoriaus UAB „4finance“ antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-7430-777/2012 buvo vykdomas užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193. Antstolio kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje aiškiai nurodyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė L. K. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2014-10-20, tačiau išieškotojas UAB „4finance“ įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei nepranešė. Byloje nenustatyta, kad kreditorė būtų pasikreipusi į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymas dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/12/03193 gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.