Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovės Ž. M. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. Z. ir atsakovė Ž. M. yra nepilnamečių T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

19. Teismas pažymi, jog vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

21. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

22. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

23. Teismas pažymi, kad nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaikų poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.

24. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai sūnūs T. Z. ir T. Z. gyvena su ieškovu. Ieškovas teismo proceso metu palaikė savo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, bei nesutiko su atsakovės priešieškinio reikalavimu nepilnamečių sūnų T. ir T. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Tokiai ieškovo pozicijai prieštaravo atsakovė ir prašė tenkinti jos priešieškinio reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad pagal turimus duomenis apie šeimą ir esančius civilinėje byloje palaiko ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, toks nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas neprieštaraus vaikų teisėms ir interesams.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra sudaręs tinkamas sąlygas vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymuisi, t. y. vaikai kartu su ieškovu gyvena jo motinai priklausančiame gyvenamajame name, vaikai turi atskirą kambarį, aprūpinti visais reikiamais baldais, kompiuterine technika, vaikams namų aplinka žinoma ir pažįstama nuo jų gimimo, byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Tuo tarpu atsakovė šiuo metu gyvena su draugu (duomenys neskelbtini), draugui priklausančiame bute, anksčiau atsakovė buvo apsistojusi pas savo motiną jai priklausančiame bute, kuriame taip pat gyvena atsakovės motina su sugyventiniu, atsakovės sesuo su vaikais. Teismo vertinimu, atsakovė neturi sudariusi saugios ir vaikams pažįstamos gyvenimo aplinkos, kurioje vaikams būtų užtikrintas jų saugumas, sudarytos sąlygos jų ugdymuisi, vystymuisi. Be to, Skyriaus specialistai išklausė vaikų nuomonę, kurioje jie išreiškė norą ir toliau gyventi su tėčiu savo namuose.

26. Įvertinus byloje esančius pateiktus duomenis bei gautus teismo posėdžio metu, šalių nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu D. Z.. (CPK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl nepareikšto reikalavimo dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

27. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

28. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

30. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pasisakė, kad bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/ motina nustatymas būtinas, kadangi šalių tarpusavio bendravimas konfliktiškas, o esant numatytai bendravimo tvarkai, šalims pavyks tinkamai vykdyti bendravimo tvarką, taip užtikrinant geriausius vaikų poreikius ir interesus. Skyrius, teikdamas išvadą, ir posėdžio metu pasisakė, kad neturi duomenų ir nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę riboti vaikų bendravimą su tėvu/ motina. Skyrius rekomenduoja nustatyti bendravimo tvarką detaliai ir išsamiai, siekiant išvengti galimų šalių nesutarimų ateityje, neprieštarautų, jei būtų nustatyta dabar galiojanti bendravimo tvarka, nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas leis vaikams lengviau planuotis savo dienotvarkę, o tai savo ruožtu skatins teigiamus jų išgyvenimus ir potyrius, ir tai laikytina geriausiai atitinkančiu vaikų interesus, taip pat protingu, sąžiningu ir teisingu vaikų tėvų atžvilgiu. Skyrius įvertinęs esamą bendravimo tvarką nurodė, kad tokia bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų teisės ir interesams.

31. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo prašymą ir atsakovės sutikimą, ieškovo ir atsakovės atstovų išsakytas aplinkybes mano, kad tikslinga palikti dabar galiojančią, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimo tvarką, kurią patikslintų dalyje, kad vaikų bendravimui su skyrium gyvenančia motina užtikrintų ne tik atsakovė, bet ir kitais iš anksto ne vėliau kaip prieš dvi dienas sutartu būdu, tokiu kaip visuomeninis transportas ar kitu šalių tarpusavio susitartu būdu.

32. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečių vaikų ir ieškovo bei atsakovės interesų, tai nurodo ir išvadą byloje teikianti institucija. Ji atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą, tarpusavio artimą ryšį.

33. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

34. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovas ieškiniu, kuriame nurodo, kad nepilnamečių sūnų poreikius šiuo metu tenkina vienas. Vieno nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga skirti apie 770 Eur sumą, iš kurios atima valstybės mokamą vaiko išmoką, kuri yra apie 96,25 Eur vaikui. Viso susidaro 673,75 Eur suma, skirtina nepilnamečio vaiko poreikiams vienam mėnesiui.

37. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

38. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Kadangi abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, o ieškovo gaunamos pajamos yra kiek didesnės nei ieškovės, todėl šioje byloje daroma išvada, kad tėvų finansinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

39. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis bei nurodytus vaikų poreikius, taip pat į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis gaunamų pajamų, išsilavinimo ir sveikatos padėties prasme panaši ir byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis ženkliai skiriasi. Remiantis bylos duomenimis, abiejų tėvų pajėgumus dirbti ir gauti pajamas, atsižvelgiant į vaikų amžių, t. y. paauglystę ir su amžiumi natūraliai kylančius vaikų poreikius, į aplinkybę, kad išlaikymas reikalingas dviem vaikams, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteistino išlaikymo dydis vaikams (po 250 Eur kiekvienam vaikui) yra protingas ir pagrįstas, todėl iš atsakovės nepilnamečiams sūnums T. Z. ir T. Z. priteisiamas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

40. Šalims išaiškinama, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

41. Ieškovas paskiriamas nepilnamečių T. Z. ir T. Z. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

42. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

43. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2011).

44. Pažymėtina, kad bylose, kuriose nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, galimos skirtingos situacijos, kurių tinkamas kvalifikavimas lemia teismo pareigos būti aktyviam egzistavimą (neegzistavimą). Tais atvejais, kai tinkamas išlaikymas vaikui už abu tėvus yra teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista, tokį išlaikymą teikusio tėvo (motinos) reikalavimas dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų teikti vaikams išlaikymą, ieškovui tenka visa vaikų išlaikymo našta, todėl laikytina, kad vaikų teisė gauti išlaikymą buvo įgyvendinta ieškovo veiksmais.

45. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1 600 Eur nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2023-10-20, kadangi atsakovė nuo pat bendro gyvenimo su ieškovu gyvenimo nutraukimo ir išsikraustymo iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu (2023 m. spalio 20 d.) yra nusišalinusi nuo vaikų išlaikymo pareigos vykdymo. Taip pat ir pati atsakovė pripažino, jog minėtą laikotarpį ji neteikė vaikams išlaikymo, netenkino jų būtinųjų poreikių

46. Įvertinus bylos duomenis konstatuojama, kad atsakovė aukščiau nurodytu laikotarpiu neteikė išlaikymo vaikams, todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai, išimtinai vaikų interesais pareiškė byloje reikalavimą priteisti iš atsakovės susidariusį išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2023-10-20 (CK 3.200 straipsnis), iš atsakovės priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2023-10-20, skaičiuojant, kad kiekvienam vaikui skirtinas išlaikymo dydis 250 Eur, tad iš atsakovės priteisiama 1 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

Dėl vaiko pinigų

47. Ieškovas ieškiniu prašė vaiko pinigus, sumokėtus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, vaikams T. ir T. už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2023-10-20, viso 513 Eur.

49. Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Šalių nepilnamečių vaikų išmokų vaikams skyrimą sprendė Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Pažymėtina, kad atsakovė nesiekė gauti daugiau nei reikia išmokas vaikams, 2023 m. rugsėjį ji pateikė prašymą, kad vaikų pinigai būtų pervedami į vaikų tėvo sąskaitą.

50. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė siekė gauti vaikams skirtas lėšas ir iš gautų išmokų sąskaita tenkinti savo poreikius. Be to, ir ieškovas neneigė, kad atsakovė minimu laikotarpiu pirko vaikams maisto, tam tikrus daiktus ir pan.

51. Įvertinus tai, ieškovo reikalavimas priteisti išmokas už vaikus, sumoje 513 Eur, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

52. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

53. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijose rekomenduoti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – biudžetinė įstaiga Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas).

55. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 3 897,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, į bylą pateiktos advokatės Ingos Radinienės sąskaitos-faktūros, mokėjimo kvitai bei 131 Eur žyminis mokestis.

56. Nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovė advokatė Inga Radinienė 2024 m. spalio 31 d. pateikė į bylą duomenis, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2024 m. spalio 31 d. patyrė 3 897,75 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovo atstovė nurodytas bylinėjimosi išlaidas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimų nurodymais. Taigi, realiai pagrįstos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra 3 897,75 Eur.

57. Teismas, įvertindamas ieškovo patirtų išlaidų dydį, atsižvelgia į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, advokato padėjėjo sugaištą laiką rengiant procesinius dokumentus, atstovavimą keliuose teismo posėdžiuose, mediacijoje, į tai, jog prašomų priteisti iš viso 3 897,75 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. teismas tenkino 65 proc. ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiamos 2 533,53 Eur teisinės pagalbos išlaidos, taip pat 85,15 Eur žyminio mokesčio, viso 2 618,68 Eur.

58. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 8,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais T. Z. ir T. Z.:

1.1. Motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio lyginį savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 9.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atitinkamu laiku pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atitinkamu laiku vaikus į jų gyvenamąją vietą. Vaikų pasiėmimo ir jų grąžinimo būdą šalys suderina tarpusavyje.

1.2. Motina po ½ kiekvienų vaikų mokyklinių atostogų, kurios yra nustatytos vaikų ugdymo įstaigose, laiko praleidžia su nepilnamečiais vaikais (išskyrus vasaros atostogas), pasiimant vaikus 12.00 val. ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.00 val. Šalys konkretų atostogų laiką suderina prieš dvi savaites elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu). Nesutarimo atveju pageidaujamų atostogų laikotarpio pasirinkimo prioritetas neporiniais metais teikiamas atsakovei, poriniais metais – ieškovui. Vaikų pasiėmimo ir jų grąžinimo būdą šalys suderina tarpusavyje.

1.3. Vasaros atostogų metu motina bendrauja su vaikais nepertraukiamai 30 dienų, atsižvelgiant į savo bei tėvo iš anksto – prieš 30 dienų pateiktą atostogų grafiką (motina, gavusi tėvo atostogų grafiką, neima vaikų tėvo atostogų metu). Konkrečius šiame punkte numatyto bendravimo pradžios ir pabaigos laikus vasaros atostogų metu tėvai suderina raštu SMS žinutėmis ne mažiau kaip prieš dvi savaites) ir vaikus pasiima motina iš vaikų gyvenamosios vietos 12.00 val., bei pristato į vaikų gyvenamąją vietą 18.00 val. Vaikų pasiėmimo ir jų grąžinimo būdą šalys suderina tarpusavyje.

1.4. Motina bendrauja su vaikais - nelyginiais metais per katalikų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, atitinkamų metų Šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir gražinant vaikus antrą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą 18.00 val., lyginiais metais per Šv. Velykas, atitinkamų metų Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir gražinant vaikus antrą Šv. Velykų dieną į gyvenamąją vietą 18.00 val. Vaikų pasiėmimo ir jų grąžinimo būdą šalys suderina tarpusavyje.

1.5. Per vaikų gimtadienį motina bendrauja su vaikais lyginiais metais, 12.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.00 val. Vaikų pasiėmimo ir jų grąžinimo būdą šalys suderina tarpusavyje.

1.6. Gyvendami skyrium abu vaiko tėvai turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų vaikai tuo metu būna, tačiau atsižvelgiant į vaikų tuometinį užimtumą, vaikų ugdymo procesą.

1.7. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus ligos atveju, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;

1.8. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaikais telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma.

1.9. Kiekvienas iš tėvų įpareigojamas visais atvejais ne vėliau kaip per 90 dienų informuoti kitą iš tėvų apie vaikų gyvenamosios/buvimo vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą.

1.10. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu, šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

Priteisti iš Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams sūnums T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-10-20) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių T. Z., asmens (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaikų tėvą D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, sumoje 1 320,00 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt eurų 00 ct) ieškovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 618,68 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniolikos eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. Z., (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.