Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

G. Š. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodamas, kad G. V. neišreiškė savo valios parduoti jam priklausiusį butą, adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 4 d., pateikdamas antstoliui R. K., (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai netikrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą dokumentą, o būtent G. V. vardu parašytą ir jo vardu pasirašytą 2007 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl jam priklausiusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo pasirinktam pirkėjui – G. Š..Taip pat G. Š. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai didelės vertės svetimą turtą, įgijęs savo tolimo giminaičio G. V. pasitikėjimą, jį nuolat lankydamas jo bute, per kelis kartus jį laikinai įdarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo direktoriumi, vežiodamas G. V. į darbą ir iš jo, žinodamas, jog G. V. nori pakeisti jam priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), į mažesnės kvadratūros butą, siekdamas užvaldyti paminėtą G. V. priklausantį butą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė 2006 m. liepos 7 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku ir vietoje apgaule duodamas jį pasirašyti G. V., kuriame parašė, kad G. V. pasiskolino iš jo 124 000 litų, tačiau šių pinigų G. V. niekada neskolino ir nedavė, po ko 2006 m. lapkričio 8 d. šį vekselį pateikė Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei A. A., kuri šio vekselio pagrindu tą pačią dieną surašė vykdomąjį įrašą, kurį jis 2006 m. lapkričio 9 d. pateikė vykdymo veiksmų atlikimui antstoliui R. K., (duomenys neskelbtini), surašydamas prašymą, kuriame melagingai nurodė, jog G. V. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), rasti nepavyko, nors tuo metu G. V. gyveno šiame bute, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas žinomai netikrą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą dokumentą, o būtent G. V. vardu parašytą ir vietoj jo pasirašytą 2007 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl G. V. priklausiusio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui G. Š., šį dokumentą laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 4 d. pateikė antstoliui R. K., L. (duomenys neskelbtini), po ko šio suklastoto dokumento pagrindu antstolis R. K. inicijavo paminėto buto pardavimą, surašydamas 2008 m. sausio 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, o 2008 m. sausio 28 d. Vilniaus 3 apylinkės teismo teisėjui patvirtinus paminėtą aktą, nuo to laiko tapo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininku, po ko apsimestinio sandorio – pirkimo-pardavimo sutartimi šį butą 2008 m. kovo 27 d. pardavė savo seseriai D. D., tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, G. V. priklausiusį didelės vertės svetimą turtą, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. V. 35 942 eurų (124 000 litų) turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu G. Š. išteisino pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl šio nuosprendžio paduoti du apeliaciniai skundai.

Apeliacinių skundų argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį, kuria G. Š. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; G. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patenkinti ir priteisti jam iš G. Š. 43 443 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš G. Š. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą prokurorė grindžia tuo, kad:Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, iš esmės patenka į kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apimtį, todėl nuosprendžio dalis, kuria G. Š. išteisintas pagal BK 300 straipsnio l dalį suėjus senačiai, prokurorės apeliaciniu skundu nėra ginčijama.Teismas, išteisindamas G. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, rėmėsi ne visomis aplinkybėmis, kurios yra svarbios sprendžiant G. Š. kaltės klausimą, todėl nuosprendžio motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog G. V. nebuvo verslininkas ar asmuo, užsiimant tokia veika, kuriai vystyti staiga reikėjo pasiskolinti didelę pinigų sumą trumpam laikotarpiui - trims mėnesiams. Priešingai, G. V. dirbo tik trumpais periodais, nedaug uždirbo ir jam nebuvo jokio būtinumo skolintis didelės pinigų sumos.G. Š. panaudojo vekselį kaip priemonę apgaule užvaldyti G. V. butą, ką pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės. G. Š. prisipažino, jog vekselį surašė, nes norėjo nupirkti G. V. butą, nors puikiai žinojo, jog tuo metu nebuvo galima sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi G. V. po skyrybų nebuvo pasidalinęs turto su buvusia sutuoktine. Tada G. Š., patartas antstolio, sugalvojo būdą, kaip apeiti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo negalimumą – o būtent surašyti vekselį, kurio vykdymui jau nebuvo reikalingas G. V. buvusios sutuoktinės sutikimas. Vekselio turinys neatitinka faktinių aplinkybių ir neišreiškia šalių valios bei nepatvirtina jame nurodyto juridinio fakto, nes G. V. nesirašė vekselio ir nesiskolino iš G. Š. pinigų, o G. Š. tokių pinigų G. V. neskolino. Nors ekspertizės metu patvirtinta, jog vekselyje rankraštinis įrašas G. V. ir parašas yra parašyti pačio nukentėjusiojo, tačiau G. V. viso proceso metu tvirtino, kad jokio vekselio nepasirašinėjo ir pinigų iš G. Š. nesiskolino, nurodydamas, jog G. Š. galėjo duoti jam pasirašyti vekselį epilepsijos metu, kuri nukentėjusiajam nustatyta dar iki vekselio pasirašymo. Vekselio tekstas yra spausdintas ir tik įrašas „G. V.“ bei parašas yra rašyti ranka. Be to, G. Š. apklausiamas parodė, jog vekselį surašė nukentėjusiojo bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau iš paties vekselio matyti, kad jame nurodyta, jog vekselis surašytas G. Š. gyvenamojoje vietoje - adresu: (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė taip pat rodo, jog vekselio turinys neatitinka tikrovės. Teismas, laikydamas nukentėjusiojo parodymus nenuoširdžiais dėl skolų už butą apmokėjimo, neatkreipė dėmesio, jog iš tikrųjų skolas už nukentėjusiojo butą G. Š. sumokėjo tada, kai norėjo parduoti butą, nes kitaip notaras nebūtų tvirtinęs sandorio. Nors teismui kilo abejonių dėl languoto lapo, kuriame G. Š. rašėsi, kiek paskolino nukentėjusiajam pinigų, ir kiekvieną mėnesį ketverius metus G. V. pasirašinėdavo jame, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į esmines šio raštelio atsiradimo aplinkybes. Šį languotą lapą G. Š. pateikė ikiteisminio tyrimo pabaigoje, nurodydamas, jog raštelį neseniai rado namelyje, kuriame gyveno G. V.. Tačiau paprastai skolos raštelis būna pas kreditorių, todėl jį nuo pat pradžių turėjo turėti G. Š.. Raštelio puiki būklė, pinigų sumų ir rankraštinių įrašų „G. V., jo parašas“ parašymas skirtingais rašikliais, o pastarųjų rankraštinių įrašų parašymas visų vienodai ir vienu rašikliu ketverius metus, kelia abejonių ir sudaro pagrindą manyti, kad jis buvo surašytas daug vėliau, nei jame įrašytos datos. Raštelio autentiškumas kelia abejonių ir dėl to, jog G. Š. keturis metus kas mėnesį nukentėjusiajam skolino dideles pinigų sumas – iš viso apie 50 000 Lt. Tačiau iš SODROS duomenų matyti, kad G. Š. tuo laikotarpiu uždirbdavo apie 500 Lt per mėnesį. Todėl jis negalėjo skolinti daugiau, nei pats uždirbdavo. Nors G. Š. nurodė, jog jis pinigų turėjo, nes 2005 m. pardavė butą, tačiau tuo metu jis turėjo ir ženklių išlaidų. Be to, iš languoto popieriaus lapo matyti, jog ir po vekselio pasirašymo dienos, kai, anot G. Š., jis paskolino 124 000 Lt nukentėjusiajam, G. Š. ir toliau skolino nukentėjusiajam pinigų. G. Š. paaiškinimas tuo klausimu – kad jis nenorėjo nuskriausti nukentėjusiojo, nes tuo metu kilo butų kainos, dar labiau sustiprina įtarimus apie jo tikslą apgaule užvaldyti nukentėjusiojo butą. Be to, jis teisme nurodė dar ir kitą tikslą - neva skolindamas nukentėjusiajam pinigus po vekselio surašymo, jis tokiu būdu „grąžino“ G. V. 24 000 Lt, kuriuos po vekselio pasirašymo jam davė nukentėjusysis, kad jam nupirktų kokį nors mažą namuką (šią aplinkybę nurodė G. Š., nagrinėjant civilinę bylą). G. V. kategoriškai ir nuosekliai nurodė, kad jis vekselio nepasirašė, 124 000 Lt iš G. Š. nesiskolino ir 24 000 Lt namuko pirkimui jam nedavė. Taigi G. Š. veiksmai po vekselio surašymo vėl skolinti pinigus G. V. buvo nelogiški. G. Š. ketinimus apgaule užvaldyti nukentėjusiojo butą rodo ir ta aplinkybė, jog kreipdamasis į antstolį su 2006-11-09 prašymu priimti vykdyti vykdomąjį įrašą, jis prašyme melagingai nurodė, kad G. V. jo gyvenamosios vietos adresu nepavyksta surasti ir nurodė jo kitą adresą – buvusios darbovietės adresą. Tačiau iš languoto popieriaus lapo aiškiai matyti, jog tuo laikotarpiu G. Š. skolino G. V. pinigus, o tai reiškia, kad su juo matėsi ir bendravo. Nesutiktina su teismo teiginiu, jog G. Š. nežinodamas, kad 2007 m. gruodžio 27 d. nukentėjusiojo vardu rašytas prašymas antstoliui parduoti butą G. Š. yra suklastotas, jį pateikė antstoliui. Teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, jog šį prašymą parašė ir pasirašė ne G. V., o kitas asmuo. Tyrimo metu nepavyko nustatyti, kas surašė šį prašymą ir jame pasirašė vietoje G. V.. Tai, kad šio prašymo nesuklastojo pats G. Š., nerodo, kad jis nežinojo, kad prašymas buvo suklastotas. Akivaizdu, jog tik G. Š. buvo suinteresuotas šio prašymo surašymu ir pateikimu antstoliui. Joks kitas trečias asmuo, neturėdamas tikslo ir suinteresuotumo, negalėjo šiaip sau suklastoti šio dokumento, išskyrus, jeigu tai padarė paprašytas G. Š., kuris vienintelis buvo suinteresuotas šio dokumento atsiradimu. Todėl darytina išvada, jog G. Š. žinojo, jog minėtas prašymas yra suklastotas, ir jį pateikė antstoliui. Nors dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra suėjusi senatis, tačiau šią veiką apima nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir turi būti pripažinta, kaip vienas iš būdų apgaule užvaldyti G. V. butą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. V. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – nuteisti G. Š., skirti jam atitinkamą bausmę ir tenkinti ieškinį. Apeliacinį skundą nukentėjusysis grindžia tuo, kad: Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai išteisino G. Š.. Visi įrodymai buvo įvertinti tik išteisintojo naudai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nevisiško nukentėjusiojo sąžiningumo ir nuoširdumo. Tačiau teismui yra žinoma, kad nukentėjusysis yra ligonis, kartais jam sunku rišliai, sklandžiai ir aiškiai išsakyti savo mintis, dažnai pamiršta, ką neseniai pasakė, gali klysti smulkmenose. Tačiau nukentėjusysis tvirtai žino ir kategoriškai tvirtina, jog pinigų iš G. Š. - nei 124 000 Lt, nei 70 000 Lt, nėra gavęs. G. Š. apgaule įgijo nukentėjusiojo butą, dėl ko pastarasis jau 10 metų yra benamis. Teismas nuosprendyje skyrė daug dėmesio nukentėjusiojo skoloms – už eismo įvykį, už komunalines paslaugas ir pan. Tačiau detalus skolų ištyrimas neturi reikšmės, nes jis nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad nukentėjusysis yra gavęs iš G. Š. 124 000 Lt, 70 000 Lt ar 164 000 Lt. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad visos teismo minimos galimos skolos neviršija apytiksliai 5 000 Lt sumos. Teismo išvada, kad liudytojo V. K. parodymai patvirtina G. Š. paaiškinimus, yra klaidinga. Šis liudytojas G. Š. įmonėje dirbo nuo 2008 m., o G. Š. pinigus nukentėjusiajam neva skolino nuo 2004 m. Be to, liudytojo V. K. parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad G. Š., duodamas nukentėjusiajam nedideles pinigų sumas, jas ne skolindavo, bet atsiskaidydavo už darbą. Teismas tinkamai neįvertino G. Š. parodymų esminių prieštaravimų, jam iš pradžių teigiant, kad pasirašant vekselį, G. Š. nukentėjusiajam iš karto davė grynais 124 000 Lt, vėliau šiuos parodymus pakeitė, nurodydamas, kad grynais perdavė ne 124 000 Lt, bet 70 000 Lt, o 2010 m. nagrinėjant civilinę bylą teigė, kad perdavė visą sumą 124 000 Lt grynais. Šie nenuoseklūs išteisintojo paaiškinimai yra melas ir bandymas išvengti atsakomybės. Teismas neįvertino aplinkybės, kad, pasak G. Š., jis nuolat reikalavo iš nukentėjusiojo grąžinti skolas, vėliau kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o į antstolę kreipėsi dėl skolos išieškojimo, bet tuo pačiu ir toliau skolino nukentėjusiajam pinigus, o nukentėjusysis, pasiskolinęs tokias sumas pinigų ir jų turėdamas, ir toliau skolinosi pinigų. Tačiau tokie veiksmai yra absoliučiai nelogiški.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl BK 182 straipsnio 2 numatytos veikos

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. išteisinamasis nuosprendis dalyje, kurioje G. Š. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 329 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. Š. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, ir sprendžia, kad G. Š. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. Š. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent - jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai didelės vertės svetimą turtą, įgijęs savo tolimo giminaičio G. V. pasitikėjimą, jį nuolat lankydamas jo bute, per kelis kartus jį laikinai įdarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo direktoriumi, vežiodamas G. V. į darbą ir iš jo, žinodamas, jog G. V. nori pakeisti jam priklausiusį butą, adresu: (duomenys neskelbtini), į mažesnės kvadratūros butą, siekdamas užvaldyti paminėtą G. V. priklausantį butą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė 2006 m. liepos 7 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku ir vietoje apgaule duodamas jį pasirašyti G. V., kuriame parašė, kad G. V. pasiskolino iš jo 124 000 litų, tačiau šių pinigų G. V. niekada neskolino ir nedavė, po ko 2006 m. lapkričio 8 d. šį vekselį pateikė Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei A. A., kuri šio vekselio pagrindu tą pačią dieną surašė vykdomąjį įrašą, kurį jis 2006 m. lapkričio 9 d. pateikė vykdymo veiksmų atlikimui antstoliui R. K., (duomenys neskelbtini), surašydamas prašymą, kuriame melagingai nurodė, jog G. V. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), rasti nepavyko, nors tuo metu G. V. gyveno šiame bute, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas žinomai netikrą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą dokumentą, o būtent G. V. vardu parašytą ir vietoj jo pasirašytą 2007 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl G. V. priklausiusio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui G. Š., šį dokumentą laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 4 d. pateikė antstoliui R. K., (duomenys neskelbtini), po ko šio suklastoto dokumento pagrindu antstolis R. K. inicijavo paminėto buto pardavimą, surašydamas 2008 m. sausio 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, o 2008 m. sausio 28 d. Vilniaus 3 apylinkės teismo teisėjui patvirtinus paminėtą aktą, nuo to laiko tapo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininku, po ko apsimestinio sandorio – pirkimo-pardavimo sutartimi šį butą 2008 m. kovo 27 d. pardavė savo seseriai D. D., tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, G. V. priklausiusį didelės vertės svetimą turtą, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. V. 35 942 eurų (124 000 litų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. G. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju G. V. pažįstamas visą gyvenimą, juos sieja giminystės ryšys iš močiutės pusės. 2004 m. kovo mėnesį priėmė nukentėjusįjį į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto žmogus dirbo labai gerai. G. V. sakė, kad turi problemų, prašė nevesti pinigų į sąskaitą, paprašė paskolinti pinigų, nes buvo padaręs avariją. G. Š. paskolino nukentėjusiajam 4 000 Lt ir toliau skolindavo, nes nukentėjusysis gerai dirbo. Po pusės metų nukentėjusysis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, pardavinėti medžiagas kitoms įmonėms, todėl 2004 m. rugsėjo 20 d. jis buvo atleistas iš darbo. Vėliau tais pačiais metais vėl priimtas į darbą, bet kažkiek padirbęs, ir vėl neišėjo į darbą, todėl vėl reikėjo atleisti. Nukentėjusysis prašė padėti finansiškai, G. Š. sutiko, nes nukentėjusįjį buvo palikę artimieji. 2005 metais nukentėjusysis pasakė, kad parduos savo butą. Todėl G. Š. kartu su nukentėjusiuoju ieškojo buto pirkėjų ir naujo buto, kur galėtų gyventi G. V.. 2005 metų pabaigoje atsirado pirkėjas E., kuriam butas tiko. Nukentėjusysis pasirašė preliminarią sutartį, paėmė 4 000 Lt avansą. Tą pačią savaitę nukentėjusysis dar paprašė G. Š. paskolinti 100 Lt, nes sakė, kad gautus pinigus padėjo į knygutę. Sandoris su E. neįvyko, nes nukentėjusysis neturėjo turto padalijimo po skyrybų pažymos. G. Š. pasakė, kad jeigu sandoris neįvyks, nukentėjusysis turės atiduoti E. 4 000 Lt, bet nukentėjusysis pasakė, kad jau nebeturi pinigų. Taigi nukentėjusysis buvo skolingas ir G. Š., ir E., ir už komunalines paslaugas. G. Š. tada pasakė nukentėjusiajam, kad jam reikia atsiskaityti už komunalines paslaugas, su žmona atsiskaityti, ir pasakė, kad iš nukentėjusiojo nupirks butą. Jie pasirašė preliminarią sutartį 2006 m. gegužės 16 d., kur jis taip pat surašė, ką išleido, nes kai degė nukentėjusiojo butas, kaimynai buvo išspyrę duris, kurias G. Š. įstatė. Dėl vekselio pasirašymo paaiškino, kad vekselį G. V. pasirašė savo namuose, G. Š. nukentėjusiajam davė 75 000 Lt grynaisiais, o kita suma, virš 40 tūkstančių litų, jau buvo paskolinta iki vekselio surašymo. Pinigus davė, kad G. V. pats susirastų butą, sumokėtų skolas – elektros tinklams, E., žmonai. Prieš vekselio surašymą skambino nukentėjusiojo mamai, siūlė jos vardu įsiforminti butą, kur nukentėjusysis gyventų, bet ji atsisakė, atsisakė ir nukentėjusiojo brolis. Paskui pradėjo butų kainos didėti, todėl G. Š. nukentėjusiajam ir po to duodavo po truputį dar pinigų, kad jis nebūtų nuskriaustas, neapsiribojo, kad davė tik 124 000 Lt. Nors davė nukentėjusiajam pinigų, bet pastarasis niekur nedirbo, nesusimokėdavo mokesčių, praėjo metai, o jis, nors ir sakė, kad atsiskaitė su žmona, bet vėliau paaiškėjo, kad su ja neatsiskaitė. Po pusmečio G. Š. pats atidavė Eitavičiui 4 000 Lt skolą. 2005 m. G. V. buvo pirmas epilepsijos priepuolis. Gydytoja pasakė, kad epilepsija nuo gėrimo ir už tai invalidumas nukentėjusiajam nebus nustatytas. Toliau nukentėjusysis nedirbo, už butą nemokėjo, laikė, kad butas nebe jo, kad G. Š. perka butą, tai ir turi mokėti ir komunalinius mokesčius. G. Š. 2006 m. Vokietijoje pirko pastolius, kompanionas pasiūlė pirkti namą, tačiau jam trūko pinigų, todėl antstoliui K. nunešė vekselį. Antstolis pasakė, kad G. V. turi parašyti prašymą, kad jam parduotų butą, surašė prašymą, kaip jis turi atrodyti, jis prašymą nunešė nukentėjusiajam ir pasakė, kad jeigu sutinka, tegul parašo tokį. Nukentėjusysis vieną dieną parašė pusę prašymo, o kitą dieną jau buvo viską parašęs. Prašymą jis nunešė antstoliui K., kur prašymas ir gulėjo. Kai po metų - 2007 metais, jis vėl nuėjo pas antstolį Kamarauską, šis pasakė, kad prašymas senas ir reikia perrašyti. Tą seną prašymą G. Š. nunešė G. V. ir pasakė, kad perrašytų naują, tik datą pakeistų. Nukentėjusiojo pasirašytą prašymą jis nunešė antstoliui. Su antstoliu Kamarausku ar jo padėjėju G. Š. ieškojo nukentėjusiojo, kad jis pasirašytų, sutiko jį parduotuvėje, G. V. pasirašė kažkokius dokumentus, todėl nukentėjusysis meluoja, neigdamas susitikimus. Apie prašymo suklastojimą G. Š. nieko nežino. Prieš Naujuosius metus vyko varžytynės, antstolis pasakė, kad laimėjo G. Š., o pinigus, kuriuos jis pervedė antstoliui iš įmonės sąskaitos, gavo atgal. Tada G. Š. butą pardavė sesers vyrui, nes jis turėjo pinigų, o G. Š. tuo metu reikėjo pinigų verslui, butą pardavė kaip garantą. Bet po dviejų savaičių atsirado kitas pirkėjas, kuriam ir pardavė butą. Jei būtų žinojęs, kad taip greitai atsiras pirkėjas, nebūtų buto pardavęs sesers vyrui. Pardavus butą, G. V. atėjo laikinai gyventi į butą Karoliniškėse, kuriame taip pat buvo sudėti G. Š. buhalterio dokumentai. Buvo atvejis, kai G. Š., buhalteris ir nukentėjusysis išeidinėjo iš buto ir pastarajam prasidėjo priepuolis. Kitą dieną nukentėjusysis paprašė nuvežti gydytis ir jis gydėsi apie 9 dienas. Po kurio laiko nukentėjusysis uždegė butą, kur gyveno, ir tada G. Š. nukentėjusįjį nuvežė į Gulbinus į namelį. Tuo metu iš tų 75 000 Lt G. V. liko tik apie 25 000 Lt, kuriuos įvairiomis kupiūromis gal 2007 m. liepos mėn. nukentėjusysis davė G. Š. namelio statybai. Su namelio savininke P. ėjo kalba apie tai, kad namelis bus perleistas G. V., bet jam ilgainiui namelis nebepatiko, nes toli parduotuvė. Po to, kai nukentėjusysis gyveno Gulbinuose, jau taip laisvai G. Š. jam nebedavė pinigų, nes reikėjo ir jam taupyti namui, nupirkdavo valgyti, cigarečių, bet nukentėjusiajam reikėjo alkoholinių gėrimų. Po to įvyko konfliktas, po kurio nukentėjusysis pasakė, kad jam G. Š. nieko nedavė, jis niekur nepasirašė ir kad jis G. Š. pasodins į kalėjimą. Kai nukentėjusysis išsikraustė iš namelio, jam G. Š. grąžino tuos 24 000 Lt, duotus namelio statybai, grąžino laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki spalio mėnesio. G. Š. tikėjosi, kad nukentėjusysis atiduos skolą, kad dirbs, be to, butas buvo garantas, tikėjo, kad jį parduos ir atiduos skolas, skolindamas orientavosi į buto kainą, o gyventi nukentėjusysis turėjo namelyje. Iš viso nukentėjusiajam paskolino apie 164 0000 Lt, dar 9 600 Lt sumokėjo už buto remontą, tai yra apie 180 000 Lt, skolino nuo 2004 iki 2009 m. Iki vekselio pasirašymo buvo paskolinęs apie 49 410 Lt. G. Š. turėjo pinigų, nes buvo dirbęs Švedijoje, varinėjo mašinas, įmonėje jo darbo užmokestis buvo apie 500 Lt, be to, jis buvo pardavęs butą 2005 metais. Skolindavo įvairiai, nuo vieno euro iki didžiausios sumos – 4 000 Lt vienu kartu. Raštų apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas nematydavo, tik vieną, kurį pateikė į bylą. Taip pat G. Š. mokėjo už komunalines paslaugas, kai G. V. buvo prispaustas dėl skolos elektros tinklams, sumokėjo tik už 3 mėnesius, o už kitus mėnesius duodavo pinigų ir nukentėjusysis pats turėjo susimokėti. Kai skolindavo pinigus, rašydavosi sumas sau rašteliuose, o mėnesio gale apskaičiuodavo visą sumą iš tų raštelių, užrašydavo, ateidavo pas nukentėjusįjį ir klausdavo, ar sutinka, jeigu sutikdavo, jis pasirašydavo. Tik vieną kartą jis nepasirašė, nes nesutiko. Nukentėjusysis pasirašydavo blaivas. Nurodytą sumą – 75 000 Lt skolino, kad G. V. susitvarkytų, parduotų butą, atsiskaitytų su skolomis, su buvusia sutuoktine, nes buto parduoti jie negalėjo, kadangi turtas nebuvo padalintas su buvusia sutuoktine. Pinigų G. V. į sąskaitą nepervedinėjo, nes G. V. sakė, kad turėjo skolų. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. neturėjo raštelio, kuriame surašyta, kiek jis skolino nukentėjusiajam, todėl ir sakė, kad vekselio pasirašymo metu davė G. V. visą pinigų sumą. Raštelį turėjo iki 2008 metų, jis buvo buhalterio dokumentuose, po to jo neberado, ir tik 2015 metais, tvarkydamas namelį Gulbinuose, kur viskas buvo likę po to, kai nukentėjusysis iš ten išėjo, rado ir savo dokumentus, tarp jų – ir raštelį, kuriame G. V. pasirašė, kad jam buvo paskolintos tos sumos. Tada G. Š. viską perskaičiavo ir patikslino parodymus. Raštelio su paskolintomis sumomis buvo rašomas G. V. namuose, pamena, kad ir mašinoje pasirašė. Dėl to, kad raštelis buvo tokios geros būklės, nors apėmė ilgą laikotarpį, paaiškino, kad jis buvo geltoname sąsiuvinyje su kietu paviršiumi, ant jo ir rašydavo. Raštelis vėliau gulėjo Asanavičiūtės g. bute, kur gyveno G. V., po to G. Š. jo neberado ir atrado jau tik namelyje. Dėl to, kad raštelyje rašyta tos pačios sudėties rašalu, paaiškino, kad kai 2003 metais buvo Vokietijoje, stotyje draugas paėmė ant stalo buvusių šratinukų krūvą, jais ilgai ir naudojosi. Dėl to, kas nurodyta jo atsiliepime civilinėje byloje, paaiškino, kad advokatas, rašęs atsiliepimą, jį ne taip suprato. Nukentėjusysis G. V. parodė, kad G. Š. yra jo tolimas giminaitis. Nurodė, kad G. Š. 2004 m. priėmė jį dirbti pas save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Jį tai priimdavo, tai atleisdavo iki 2009 m., kas kelias dienas duodavo pinigų ir po to atnešdavo algalapį mėnesio gale, kurį jis pasirašydavo, išmokėdavo visą sumą, bet dalimis, nes jis (nukentėjusysis) pats paprašydavo mokėti dalimis, duodavo po 20, po 50 Lt, iš viso atlyginimas buvo 700-800 Lt, tiek ir sumokėdavo. Pinigus iš G. Š. gaudavo tik už darbą, gal kartais daugiau sumokėdavo, bet niekada nėra skolinęsis iš jo. Nukentėjusysis serga epilepsija, kurios metu G. Š. rinko iš jo parašus ir taip gavosi, kad nukentėjusysis pardavė savo butą, adresu: (duomenys neskelbtini). 2007 m. jis net nežinojo, kad yra pasirašęs vekselį, ir tada G. Š. praėjo jį varyti iš buto. G. Š. jam nedavė pinigų už butą, vekselis atsirado, tik kai buto pirkėjas D. E. negalėjo nupirkti jo. Kai pardavė butą, nukentėjusysis dar gyveno jame, o po to 2008 m. kovo-balandžio mėn. G. Š. jį nuvežė pagyventi į butą Asanavičiūtės gatvėje, po to – į namelį į Gulbinus. G. Š. nedavė pinigų už butą, sakė atiduos vėliau, todėl ir sutiko gyventi pirmiau nurodytose vietose. Pinigų iš G. Š. jis niekada nesiskolino. Su G. Š. buvo pokalbis, kad nukentėjusiajam butas per didelis, kad reiktų susirasti mažesnį, bet jis neprašė jo ieškoti, nes pats galėjo viską padaryti. Skolos lapelio nuo 2004 m. balandžio iki 2008 m. spalio nukentėjusysis nepasirašinėjo, priešingu atveju lapelis būtų labai nuvalkiotas, būtų pakeitęs ir parkerį, todėl mano, raštelis suklastotas. Dėl epilepsijos paaiškino, kad kai jis prabunda po priepuolio, būna kaip apsvaigęs, nori miego, kvailas būna, tai tęsiasi pusę dienos, gal 4-7 valandas. Niekada nėra buvę, kad G. Š. po tokio priepuolio jam būtų iškvietęs greitąją, priepuoliai būdavo gal du kartus per mėnesį. G. Š. turėjo jo buto raktus gal nuo 2007 metų, kartais užeidavo, buvo draugiškas, nuveždavo jį į darbą, parveždavo, visada padėdavo. Kai nedirbdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusysis dirbo kitose įmonėse, todėl negalėjo iš G. Š. vis prašyti pinigų. Yra buvę, kad vieną kartą P. jam atvežė 100 Lt, tačiau daugiau niekas jam nėra davęs pinigų. Gyvendamas savo bute, jis tvarkingai mokėjo mokesčius, iki 2007 m. jis jokių skolų už butą neturėjo, tik kai G. Š. pradėjo sakyti, kad butas parduotas, už butą pradėjo nebemokėti, gal nuo 2007 m. liepos – birželio nebemokėjo. 2007 m. vidury sužinojo, kad yra pasirašęs vekselį. Jokių raginimų iš antstolio R. K. jis neturi, nes antstolis visus laiškus siuntė į (duomenys neskelbtini), t. y. jo darbovietės adresu, apie antstolio raginimus jis sužinojo tik kai susipažino su byla Vilniaus apygardos teisme. Su antstoliu nėra bendravęs, nėra jo matęs. Vieną prašymą, kuriame užbraukta data, galėjo parašyti nukentėjusysis, tačiau kitas prašymas ne jo. Nukentėjusysis išgerdavo alaus, bet girtas niekada nebūdavo, nakvynės namuose buvo tik vieną kartą, kai jau buvo benamis, gal kartais ir būdavo Grigiškėse girtas. Dėl skolos už avariją paaiškino, kad tokia buvo, bet jam kartais dėdė atsiųsdavo pinigų iš Kanados, ir už butą skolas, kurios būdavo, sumokėdavo iš pinigų, kuriuos dėdė atsiųsdavo. Už komunalinius mokesčius galėjo sumokėti ir G. Š.. Kai sužinojo, kad butas parduotas 2007 m., niekur nesikreipė, nes G. Š. buvo draugiškas ir vis žadėdavo, kad atiduos pinigus, sakė, kad jam šiuo metu sunku, prašė pagyventi iš pradžių Asanavičiūtės g., vėliau Gulbinuose, tačiau ten jis neturėjo jokios nuosavybės, elektros lizdai buvo pas P., todėl 2009 m. rudenį išėjo į nakvynės namus, 2010 m. kreipėsi į pareigūnus, viskas užtruko, nes pirmiausia kreipėsi dėl nemokamo advokato. G. Š. turi atiduoti 150 000 Lt. Taip pat paaiškino, kad 2012 m. buvo susitikęs su G. Š., kuris prašė parašyti, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusiajam davė 150 Lt ir 200 Lt, dėl to jis surašė raštelius. Pinigus paėmė, nes yra benamis, neturėjo pinigų. Liudytojas R. K. parodė, kad antstoliu dirba nuo 2003 sausio 1 d., G. V. buvo pas jį skolininku nuo 2006 m. iki 2007 m., buvo skolingas G. Š. apie 120 000 Lt, už ką skolingas, nežino, buvo išduotas vykdomasis notaro įrašas, spėja, kad pagal vekselį. G. V. priklausančio buto pardavimo aktą surašė jis, tvirtino Vilniaus 3 apylinkės teismas, buto pardavimas vyko gal 2007 m., gal šiek tiek vėliau. Susipažinus su vykdomąja byla, iš dokumentų gali daryti prielaidą, kad kreipėsi išieškotojas G. Š. dėl išieškojimo. Bendroje duomenų bazėje buvo matyti, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje, gyvena Grigiškėse, t. y. jis dirbo 4 apylinkės teismo teritorijoje, taigi buvo priimta alternatyva priimti pagal darbovietę. Tuo metu atsakymus iš SODRA gaudavo gal po 10 dienų, ir buvo nustatyta, kad G. V. iš ten buvo atleistas, todėl antstolis kreipėsi į teismą, kad jam būtų leista tęsti vykdymo veiksmus, teismas davė leidimą. Buvo įteiktas raginimas ir surašytas turto arešto aktas, nes suma didelė ir turtas areštuojamas iš karto, buvo gautas prašymas iš skolininko parduoti butą jo pasiūlytam pirkėjui. Neatsimena, kaip jis susisiekė su G. V. - arba kontoroje buvo įteikti dokumentai, arba važiuojama ieškoti į darbą ar pagal gyvenamąją vietą, neatsimena, ar jis važiavo, ar jo padėjėjas M. S.. Skolininko prašymas realizuoti jo pasirinktam pirkėjui buvo pristatytas į kontorą, bet kas iš kontoros jį priėmė, neatsimena, buvo gautas 2006 m. pabaigoje. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar jis vyko į gyvenamąją vietą, mano, kad vyko į Grigiškes. Prašymą galėjo padėti surašyti arba jis, arba jo padėjėjas, kas nors iš administracijos. Kontoroje prašymai yra registruojami, bet pagal dokumentą matė, kad jis nebuvo registruotas, vadinasi, jis buvo paduotas tiesiai jam arba dirbusiems padėjėjams. Prašymą galėjo padėti rašyti jis (liudytojas) arba jo padėjėjas Mindaugas, data ištaisyta jo (liudytojo), datą ištaisė, nes matyt suabejojo, ar skolininkas tebenori parduoti, nurodė, kad pagal šį prašymą reikalingas naujas prašymas, kad teismas matytų, jog valia išreikšta neseniai, nors teisme galioja ir pirminis prašymas. Gavęs notaro vykdymo įrašą, iš karto užvedė vykdomąją bylą, buvo užklausti visi registrai, tą pačią dieną rinko pirminę informaciją. Priimtas vykdomasis raštas, pagal CPK, kai jau nustatyta, kad žmogus ten nedirba, prašoma teismo leisti tęsti vykdymo veiksmus. Ieškomas žmogus pagal visus žinomus adresus ir pagal tai, ką pateikė išieškotojas, nes svarbu greitis, ekonomiškumas ir realus išieškojimas. Ant turto arešto akto parašas gali atsirasti bet kurioje proceso stadijoj, kai jis su dokumentu susipažįsta. Kai yra didelė suma, iš karto yra areštuojamas turtas, o parašas gali atsirasti bet kada, šiaip pasirašant turėtų nurodyti datą, galėjo pasirašyti tada, kai pasirašė raginimą. Kur G. V. pasirašė, liudytojas neatsimena, gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kur nukentėjusįjį rado, o dabar neatsimena. Kai rado prašymą parduoti butą G. Š., liudytojui dėl to prašymo nekilo abejonių, nes buvo pateiktas prašymas ir pirminėje vykdymo stadijoje. G. V. kontoroje yra matęs ne vieną kartą. Neatsimena, kaip buvo prie parduotuvės „Maxima“ įteikti dokumentai, neatsimena, kaip tikrino asmenybę, nebūna tokių dalykų, kad neįsitikini. Už butą buvo pervesti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentuose figūruoja darbo adresas pagal antstolių programą, sužinojus, kad adresas kitas, dokumentuose jis nepasikeitė. Paaiškino, kad G. Š. iki datos, kai jis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepažinojo. Galima buvo įvairiais patvarkymais spręsti tą klausimą, kad būtų daromos užskaitos, bet teismas griežtai žiūrėdavo, esminė sąlyga, kad pinigai patektų į antstolio depozitinę sąskaitą, teismas netvirtindavo, kol nebūdavo įnešti pinigai. Jei butas nebūtų parduotas skolininko pasirinktam asmeniui, būtų parduotas iš varžytynių. Šiuo atveju buto vertė buvo nelabai svarbi, nes turtas buvo įvertintas apie 130 000 Lt, tai pilnai padengta buvo skola ir vykdomosios išlaidos. Specialistė R. T. paaiškino, kad ji yra rašysenos specialistė, patvirtino savo surašytą išvadą. Dėl motyvacijoje nurodytų priežasčių, kodėl negalėjo atsakyti į klausimą, ar prašymo nepasirašė kiti asmenys, paaiškino, kad jeigu kas perrašinėja, būtent perrašančiojo asmens rašysenos požymiai išnyksta. Paaiškino, kad tokios būsenos, kaip liga, depresija, alkoholizmas ir pan. turi įtakos rašysenai, būna požymiai, kada nustatomos neįprastos būsenos, tačiau jų nekonkretizuoja, nenurodo, dėl kokios būtent ligos, bet pavyzdžiui, jungimo kilpos vis tiek išlieka. Po alkoholizmo atsiranda drebulys, po abstinencijos irgi dreba rankos, gali būti nelygi eilutė, jungimas kitoks, tačiau specialieji dalykai išlieka, kinta bendrieji požymiai. Dėl nukentėjusiojo rašto paaiškino, kad G. V. pavyzdžiai yra labai variantiški, skirtingai pasirašinėja, turi kelis variantus. Liudytojas V. K. parodė, kad pas kaltinamąjį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jau apie 10 metų buhalteriu, 2008 m. nuo gegužės iki spalio dirbo bute Asanavičiūtės g., kur gyveno nukentėjusysis. Kokiomis aplinkybėmis G. V. apsigyveno tame bute, liudytojas nežino, jį apgyvendino G. Š.. Po to, kai nebedirbo tame bute, G. V. liudytojui keletą kartų skambino, keletą kartų jie buvo susitikę, ne specialiai, vieną kartą – kai ėjo iš SODROS, pakeliui buvo labdaringa valgykla, ten pamatė nukentėjusįjį, jie pasisveikino, pašnekėjo apie gyvenimą, G. V. pasakė, kad susirado organizaciją, kuri padės susitvarkyti su butu, pasakė, kad G. Š. pasodins už tai, kad jis pagrobė butą, bet kaip pagrobė butą, neaiškino, tai buvo 2009 m. birželio mėn. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai G. V. nukrito dėl epilepsijos priepuolio, jis pagulėjo gal minutę, tada jie jį atvedė į butą ir paguldė ant sofos, G. Š. prie jo priėjo ir sėdėjo, padėjo jam, paskui norėjo iškviesti greitąją, bet G. V. pasakė, kad nereikia. Liudytojo akivaizdoje G. V. tik vieną kartą buvo epilepsijos priepuolis. Matė, kaip G. Š. davė G. V. pinigų. Rytais atvažiuodavo G. Š. ir duodavo nedideles sumas, po 2-3 kupiūras G. V., mėnesio gale G. Š. sumuodavo tas sumas ir duodavo pasirašyti nukentėjusiajam. Pinigų duodavo 2-3 kartus per savaitę, tiksliai kokias sumas duodavo, liudytojas nežino. Mėnesio gale sėdėdavo su G. V. ir skaičiuodavo, G. V. pasirašydavo; kelis kartus buvo, kad G. V. sakė: „Kodėl tokia didelė suma, tu man tiek nemokėjai“, tada G. Š. sakydavo, kad kažką pirko, tada G. V. sutikdavo ir pasirašydavo. Paaiškino, kad tai nebuvo algalapis, buvo paprastas lapas su sumomis. Yra matęs jame, kad buvo viena suma per mėnesį 2 380 Lt, dar buvo gal virš 4 000 Lt per mėnesį. Nežino, iš ko mokėjo G. Š. nukentėjusiajam, jis neturėjo intereso į tai gilintis, nežino, iš ko gyveno G. Š., jo alga buvo minimumas - 500 Lt. Butą Asanavičiūtės gatvėje išlaikė G. Š. iš savo pinigų, butą nuomojo iš draugo. Dėl nukentėjusiojo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad G. V. 2008 metais du kartus buvo priimtas ir du kartus atleistas, 2007 m. atidirbo 6-7 mėn., jis neidavo į darbą ir jį atleisdavo, liudytojas G. V. pranešdavo, kad jis atleistas, pasakydavo, kad G. Š. jį atleido, nes jis į darbą neatėjo, parodydavo duomenis iš SODROS, kad atleistas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskaičiuota ir neišmokėta apie 1200 Lt atlyginimo. G. V. vis neidavo į darbą, nevažiavo prie jokio objekto ir nedirbo, bet jį vis priimdavo, nes direktoriaus giminaitis, G. Š. sakė, kad jis turi problemų su antstoliais. Paaiškino, kad Grigiškėse, nukentėjusiojo bute jis dirbo ne pilną gegužės mėnesį 2008 metais, o nuo gegužės persikėlė į Asanavičiūtės gatvėje esantį butą. Tada atvažiavo G. Š. su autobusiuku, pakrovė daiktus ir taip persikraustė; butas Asanavičiūtės gatvėje buvo tuščias, ten perkėlė visus G. V. daiktus, baldus. Parodė, kad 2014 m. birželio – liepos mėnesį G. V. paskambino jam į mobilų, pasakė, kad turi problemų, kad jam reikia 5 000 Lt už protezus, prašė, kad jis (liudytojas) paskambintų G. Š., nes jis skolingas pinigų. Liudytojas pasakė, kad nesuprato, kaip yra, nes G. Š. sakė, kad su G. V. atsiskaityta, o G. V. paaiškino, kad jis skaito, kad G. Š. jam dar neišmokėjo už butą 36 000 Lt, sakė, kad jei jis pats (nukentėjusysis) būtų pardavęs butą, tai būtų gavęs daugiau pinigų, todėl laiko, kad G. Š. jam dar nesumokėjo visko. Vėliau skambino G. V., jis pasakė, kad rytoj su G. Š. eis į policiją, sudarys taikos sutartį. G. V. iš liudytojo irgi skolinosi, labai retai, kai G. Š. nebuvo, po 20 Lt, skolą jam atiduodavo G. Š.. Taip pat G. V. važiuodavo į Gulbinus žiūrėti statomo namelio, pasakodavo apie jį; nežino, kieno buvo namelis statomas, kieno lėšomis, kas organizavo statybas, G. V. jam sakė, kad „va aš sau namelį statau“, iš ko statė, nežino. Liudytojas A. P. parodė, kad pažįsta G. Š. ir G. V.. Parodė, kad su G. Š. jie draugai nuo 1981 m., kartu mokėsi ir dirbo, su nukentėjusiuoju kadaise irgi kartu dirbo. Jis statė duris G. V. bute Grigiškėse, buvo jam išnuomojęs butą, nes jis savo butą pardavė, nežino, kam. G. Š. paprašė jo, kaip draugo, leisti laikinai pagyventi nukentėjusiajam bute (duomenys neskelbtini), G. V. ten apsigyveno gegužės mėnesį, gal 2007 ar 2008 m. G. Š. rūpinosi, kad G. V. apsigyventų, nes jis jo giminaitis. G. Š. nukentėjusiajam statė namelį, kodėl statė, nežino, nesigilino, kiek žino, G. V. pardavė savo butą. Bute Asanavičiūtės g. nukentėjusysis gyveno apie metus, kur išsikėlė, liudytojas nežino, gali numanyti, kad ten, kur jam G. Š. pastatė namelį. Už buto nuomą mokėdavo G. Š.. Butui buvo padaryta žala, nes visą butą reikėjo remontuoti, buvo baldai suniokoti, kilimai, santechnika visa, namų apyvokos daiktai buvo dingę, buvo sofa-lova pradeginti, nebetinkami naudoti. Dėl nuostolių susitarė su G. Š., jis viską kompensavo, kiek atsimena, nuostoliai sudarė 4 000 Lt, nuostolius padarė G. V.. Liudytojas ateidavo į butą vieną kartą per mėnesį, rasdavo G. V. vieną, dažniausiai girtą, butas prirūkytas, apšnerkštas, ateidavo į butą po darbo, kas buvo darbo laiku bute, jis nežino. Turto apgadinimus pamatė, kai G. V. išėjo iš buto, nes kai prieš tai lankydavosi, nešniukštinėjo, kai išsikraustė G. V., kažkas turėjo atsakyti už nuostolius. Kai G. V. statė buto duris, matė, kad butas buvo kaip landynė, sienos aprūkę, lovos nebuvo, gulėjo ant skudurų, kai G. Š. buvo išvykęs, liudytojas veždavo G. V. pinigų – G. V. liudytojui paskambindavo ir jis jam nuveždavo pinigų, toks buvo susitarimas su G. Š., grįžęs G. Š. atidavė pinigus; tai nebuvo atlyginimas, o pragyvenimo pinigai. G. V. duris Grigiškėse statė gal 2006-2007 m., vežė pinigus 2-3 kartus, 300-400 Lt. G. Š. atlygino žalą apie 14 000 Lt, atlygino ne pinigais, o suremontavo naujai butą, pirko naują kriauklę, tualetą, vonią, tvarkė sienas, grindis. Liudytoja I. P. parodė, kad pažįstą G. Š. ir G. V.. Su G. Š. susipažino, kai jis kaimynystėje darė remontą, paskui remontą darė pas ją. Kadangi ji negali vaikščioti, pasakė, kad jis atveš žmogų, kuris neturi kur gyventi, laikinai pagyvens, padės jai su ūkiniais darbais, žadėjo, kad G. V. jai padės. Bei kai jį atvežė, atėjo laikas šienauti, o G. V. pasakė, kad ne dirbti jis atvažiavo. Paaiškino, kad G. V. gyveno lauko virtuvėje, bet ji buvo suremontuota kaip gyvenamas namukas, galima ir žiemą ten gyventi, apšiltinta, remontavo G. Š., jis pirko medžiagas, bet G. V. taip išvedė iš kantrybės, kad negalima buvo gyventi, jis nieko neprižiūrėjo. G. V. gyveno nuo pavasario iki rudens, kai atvažiavo gyventi, atsivežė šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių, dulkių siurblį ir drabužius, kai išvažiavo rudenį, išsivežė tik dulkių siurblį, o tie daiktai taip stovi ir pūva. Sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso jai, bet po mirties testamentu pereis G. Š., nes jis jai padeda. Nežino, kodėl G. V. išsikraustė iš namelio, ji jo nevarė, jis tiesiog išėjo ir pasiėmė raktus. Nebuvo kalbos, kad namelis galėtų likti G. V., bet jeigu jis prižiūrėtų viską, tai būtų galėjęs likti. Remontas buvo atliktas iki atvažiuojant G. V., jis buvo kelis kartus atvažiavęs pažiūrėti, kaip remontas vyksta. Paaiškino, kad ji mokėjo už šviesą, dujas, mokėdavo po 50 Lt, bet kai G. V. apsigyveno, mokėjo po 100 Lt ir tai neužteko. Parodė, kad G. Š. dažnai atvažiuodavo, kas antrą dieną, kas dieną, atveždavo valgyti, pas ją palikdavo, kai G. V. nebūdavo. Liudytoja N. K. parodė, kad yra gydytoja, G. V. buvo jos pacientas, dažnai pas ją nesilankė, atsimena, kad kreipėsi į ją dėl epilepsijos, vaistų išrašymo, jos akivaizdoje priepolių nebuvo. 2013 m. G. V. apžiūrėjo dėl nedarbingumo lygio nustatymo, kiek atsimena, nebuvo dažnų priepuolių. Išrašydavo vaistus – priešepilepsinius vaistus, kad priepuoliai nesikartotų, bet juos reikia nuolat vartoti. Priepuolius gali iššaukti ir alkoholio vartojimas, kas, jos manymu, ir buvo. Paaiškino, kad jeigu vartojamas alkoholis ir geriami vaistai, tai iššaukia pašalinius poveikius kepenims, inkstams, sudėtingesnis alkoholio išėjimas iš organizmo. Alkoholio ir vaistų vartojimas turi įtakos atminčiai, bet pagal G. V. ligos istoriją, yra daug įtakų atminčiai – ir insultas, ir hematoma. Kiek jai žinoma iš praktikos, po priepuolio žmonės nesiorientuoja, kur randasi, jie nieko neprisimena, kartais net 24 valandas nesiorientuoja, priklauso nuo priepuolio sunkumo, iš karto po priepuolio, bendravimas nėra prasmingas. Priepuolių metu asmuo dokumentų tikrai negali pasirašyti, po priepuolio, gal ir pasirašytų, bet tai nebūtų sąmoningas žingsnis, jos manymu, raštas nebūtų toks tikslus, koks būna, turėtų skirtis. Jos manymu, G. V. piktnaudžiavo alkoholiu, bet pas ją girtas niekada neateidavo, ir išrašuose nurodyta, kad vartoja alkoholį, ji yra mačiusi nukentėjusįjį gyvenvietėje išgėrusį. Specialistas R. R. paaiškino, kad epilepsija gali būti generalizuota, bet gali pasireikšti ir kaip vienos kūno dalies susitraukimai. Pagal medicinos duomenis, G. V. buvo ir židininiai priepuoliai, ir mažesni, ir didesni. Pagal dokumentus, nurodyta, kad 2005 metais po patirtos traumos pasireiškė priepuoliai, 2007 metais įrašas, kad pacientas vartoja alkoholinius gėrimus. Gydytojas matomai neprisiėmė atsakomybės ir parašė, kad bendras, generalizuotas priepuolis. Priepuolio metu žmogus netenka sąmonės ir susitraukinėja daugelis kūno raumenų, tai nėra kontroliuojama, būklė gali užsitęsti iki kelių valandų, bet klasikinis priepuolis vyksta keletą minučių. Vieni greičiau sąmonę atgauna, kiti – lėčiau, būna, kad neatsimena to pačio įvykio. Epilepsija yra nervų liga, sergant epilepsija, kuo daugiau priepuolių, tuo labiau keičiasi intelektas, mąstymas į regreso pusę. Paaiškino, kad yra skaitęs literatūroje, kad po priepuolio išsivysto transo priepuoliai – gali parą po priepuolio įsivaizduoti, kad sveikas ir jis gali padaryti sąmoningų veiksmų, kurie iš tikrųjų nėra sąmoningi, pvz., nusipirko bilietą ir nukeliavo, kur nereikia. Paprastai žmogus pačio priepuolio ir kai kurio laikotarpio po neprisimena, kiek laiko neatsimena, labai individualu. Neteko skaityti, kad epilepsija turėtų įtakos atminties sutrikimui iki priepuolio, tačiau apskritai atmintį gali bloginti daug faktorių - priepuoliai, insultas. Tik psichiatras galėtų atsakyti, ar žmogus tam tikru laikotarpiu suvokė savo veiksmų esmę, iš išrašų nėra aišku, kiek žmogus atsimena, kiek neatsimenu. Kuo sunkesnis priepuolis, tuo sunkiau po to atsistatyti. Židininiai priepuoliai yra lengvesni, tik vienos kūno dalies, o klasikiniai yra sunkesni. Išrašuose neatsispindi, kaip dažnai buvo priepuoliai. Dėl priepuolių, paaiškino, kad pats žmogus būna, kad pajaučia kvapo, spalvos pokyčius prieš priepuolį, priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa, persivalgymas ir pan., bet kad kitas žmogus išprovokuotų, jis to nežino. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. liepos 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-425 (11) nurodyta, kad: 1. 2007-12-27 prašymo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tekstą surašė ne G. V.. 2. Po 2007-12-27 prašymu parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašė ne G. V.. 3. Po 2006-07-07 paprastojo vekselio Nr. (duomenys neskelbtini) tekstu rankraštinį įrašą „G. V.“ parašė ir pasirašė G. V. (t. 4, b. l. 105-119).Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. spalio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-1976(11) nurodyta, kad tikėtina, kad tirti pateiktame 2006-07-07 neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmiau išspausdintas tekstas (brūkšnys), o po to parašytas įrašas „G. V.“ bei pasirašyta (t. 3, b. l. 103-104).2006 m. liepos 7 d. paprastajame vekselyje Nr. 1-0707/2006 nurodyta, kad pagal šį vekselį G. V. įsipareigoja 2006 m. spalio 27 d. besąlygiškai sumokėti G. Š. 124 000 Lt (vekselio originalas – t. 3, b. l. 93, kopija – t. 5, b. l. 100). G. Š. dėl išieškojimo iš G. V. pagal 2006 m. liepos 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą kreipėsi 2006 m. lapkričio 8 d. (t. 3, b. l. 130). Minėto vekselio pagrindu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė 2006 m. lapkričio 8 d. surašė vykdomąjį įrašą dėl 124 000 Lt sumos išieškojimo iš G. V. (t. 3, b. l. 129; originalas – t. 3, b. l. 93).Vykdomojoje byloje Nr. 0055/06/2616, kurioje išieškotojas G. Š., skolininkas G. V., vykdomasis dokumentas antstolių kontoroje dėl 124 000 Lt išieškojimo gautas 2006 m. lapkričio 9 d. (t. 2, b. l. 24; t. 4, b. l. 3-21). Antstolio R. K. 2006 m. lapkričio 9 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris buvo pasirašytas G. V. (t. 2, b. l. 26). Antstolio R. K. 2006 m. lapkričio 9 d. Turto arešto aktu areštuotas G. V. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini); akte grafoje „Turto saugotojas“ pasirašė G. V. (t. 4, b.l. 96-97).Atliekant vykdymo veiksmus, antstolių kontoroje buvo gauti antstoliui R. K. adresuotas G. V. vardu 2006 m. gruodžio 13 d. (data perbraukta ir parašyta data 2007 m. gruodžio 27 d.) prašymas parduoti minėtą butą G. Š. už 128 960 Lt, taip pat analogiško turinio 2007 m. gruodžio 27 d. prašymas parduoti minėtą butą skolininko pasiūlytam pirkėjui (originalai – t. 3, b. l. 93; kopija – t. 2, b. l. 28).Antstolio R. K. 2008 m. sausio 4 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta, kad antstolis R. K. 2008 m. sausio 4 d. skolininko pasiūlytam pirkėjui G. Š. pardavė G. V. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 128 960 Lt. 2008 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo rezoliucija šis aktas buvo patvirtintas (t. 4, b. l. 19). 2008 m. kovo 27 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp G. Š. – pardavėjo, ir D. D. – pirkėjos, nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktiniu – S. D. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 52-54). 2008 m. balandžio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi D. D. ir S. D., už kuriuos pagal įgaliojimą veikė G. Š., pardavė A. V. minėtą butą (t. 2, b. l. 55-57). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3046 (14), nurodyta, kad: 1.1. 2006-12-13 (data užbraukta ir ištaisyta į „2007-12-27“) prašymą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), parašė (išskyrus įrašą „2007-12-27“) ir pasirašė G. V.. 1.2. 2007-12-27 prašymą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), parašė ne D. D., ne V. K., ne A. P.. 1.3 Nustatyti, ar 2007-12-27 prašymą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašė D. D., ar V. K., ar A. P., negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. 1.4. Nustatyti, ar 2007-12-27 prašymą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), parašė ir pasirašė S. D., ar R. K., ar G. Š., negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. 2. Antstolio R. K. 2006-11-09 turto arešto akte, antrame lape, paskutinėje eilutėje „Turto saugotojas“ pasirašė ir rankraštinį įrašą „G. V.“ parašė G. V.. 3. 2008-10-07 darbo sutartyje Nr. 76 G. V. vardu pasirašė G. V.. 4. 2007-03-01 darbo sutartyje Nr. 54 G. V. vardu pasirašė G. V.. 5. 2006-05-16 susitarime paskutinėje eilutėje „parašai: Pardavėjas“ įrašą „G. V.“ parašė ir šalia pasirašė G. V. (t. 4, b. l. 122-126). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1634 (15) nurodyta, kad tirti pateikto languoto popieriaus lapo abiejuose pusėse rankraštinius įrašus „G. V.“ parašė ir šalia pasirašė G. V. (t. 4, b. l. 130-133). Languotame rankraštiniame lape nurodyta „Aš, G. V. pasiskolinau iš G. Š. šias pinigų sumas“ ir stulpelių nurodytos datos – nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio, šalia jų – atitinkamos pinigų sumos bei rankraštinis įrašas „G. V.“ ir parašas (kopijos – 5 t., b. l. 121, 138, originalas – 9 t., b. l. 125). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-715(17) padaryta išvada: 1. Tirti pateiktame languotame lape visi įrašai „G. V.“ ir šalia jo esantys parašai yra parašyti tos pačios rūšies (vienodomis savybėmis pasižyminčia ir pagaminta iš vienodų dažų) juodos spalvos šratinukų pasta; didelė tikimybė, kad tirti pateiktame languotame lape visi įrašai „G. V.“ ir šalia jų esantys parašai yra parašyti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu); 3. Požymių, kad languotame lape visi įrašai „G. V.“ ir šalia jų esantys parašai parašyti skirtingomis rašymo sąlygomis, nėra, tačiau nustatyti, ar jie parašyti tomis pačiomis sąlygomis, negalima dėl abipusio gausaus lapo prirašymo ir galimo įrašų įspaudimų pokyčio dėl eksploatacijos; 4. Nustatyti, ar tirti pateiktame dokumente – languotame lape – visi įrašai „G. V.“ ir šalia jų esantys parašai yra parašyti vienu metu, ar jų parašymą skiria laiko tarpas, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos ir techninių galimybių rankraštinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui; 5. Nustatyti, ar tirti pateiktame languotame lape kiekvienoje eilutėje juodos spalvos įrašas „G. V.“ ir šalia jo esantis parašas yra parašytas tuo pačiu metu kaip ir mėlynos spalvos datos ir sumos įrašas, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (t. 9, b. l. 121-124).