Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-18-716/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-05-29
Bylos Nr.: 1-18-716/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-00207-2016-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis: S. Z., O. Z., V. L., M. Š.

Kategorijos

1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-18-716/2017Proceso Nr. 1-57-1-00207-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.1.; 1.2.20.3.1.; 1.2.29.1.3. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorams T. O., Galinai Seniut, Gelenai Zajankovskajai,gynėjams advokatams D. D., K. S. B., J. A., V. R., E. D., R. V. Š.,vertėjams A. K., I. P., Olgai Macijauskienei, Eglei Smailienei, S. M., A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d.,

O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., 300 str. 2 d.

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Z. ir asmuo, kuris miręs, veikdami bendrininkų grupėje apgaule įgijo didelė vertės svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą savo ir sutuoktinės O. Z. naudai įgyti svetimą J. L. nuosavybės teise priklausantį didelės - 40 900 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas J. L. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, kartu asmeniu, kuris miręs, žodžiu pateikė melagingus duomenis apie tai, jog padėjus J. L. sutvarkyti buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo dokumentus, padės jį parduoti bei už šį butą gautus pinigus nupirks jai kitą tvarkingesnį butą, nors iš tikrųjų neketino pirkti jai kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą. Nuslėpęs nuo J. L. tikruosius ketinimus bei tyčia ją suklaidinęs, po ko J. L. 2005-04-26 pasirašė su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnija sutartį Nr. A79-2 dėl buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo, asmens, kuris miręs, įtikinta, kad butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus perleistas S. Z., kaip garantas, kad ji niekam kitam neparduos ir neperleis šio buto, kol jai nebus surastas kitas tinkamas butas, 2006-01-05 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure, Sėlių g. 64, Vilniuje, O. Z. pasirašius buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-79, kuri prisistatė pirkėja bei notarei melagingai pareiškė, jog už perkamą butą pinigai 40 000 Lt yra sumokėti J. L. sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną ir taip suklaidinusi notarą, suklastojo tikrą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-79, dėl J. L. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo. Po ko, S. Z. tęsdamas nusikalstamą veiką ir melagingai žadėdamas J. L., kad jos surastas įsigijimui butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus nupirktas jos vardu, 2007-07-27 Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure, Konstitucijos pr. 15-71/Kernavės g. 5, Vilniuje, pasirašė su S. G. ir J. Z. buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teisę į šį butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo S. Z. ir O. Z., po ko J. L. persikėlė gyventi į šį butą, o S. Z., įtikindamas nukentėjusiąją J. L., jog butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2007-11-07 bus jai perleistas, žinodamas, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo pasirašomų dokumentų turinys J. L. nėra suprantamas, 2007-07-28 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė su J. L. preliminariąją sutartį dėl buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad S. Z. iki 2007-11-07 įsipareigoja parduoti J. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 165 000 Lt, kuriuos gavo iš J. L. iki sandorio pasirašymo momento. S. Z. tęsdamas nusikalstamą veiką 2007-08-09 nutylėdamas, kad 2007-07-28 sudarė šio buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarė su S. P. paskolos sutartį, pagal kurią S. P. paskolino, o O. Z. ir S. Z. pasiskolino iš S. P. 95 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007-10-09, paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Toliau klaidindamas J. L. bei įtikindamas, kad perleis J. L. butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodamas, kad pagal 2007-08-09 paskolos sutartį pinigų S. P. negrąžino bei kad butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskolos grąžinimui atiteks S. P., 2009-01-22 kartu su O. Z. sudarė su J. L. panaudos sutartį, kurioje nurodyta, kad panaudos davėjai (S. Z. ir O. Z.) perduoda panaudos gavėjai J. L. laikinai naudotis ir valdyti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia savo įsipareigojimų neįvykdė, buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje jai neperleido bei pinigų už butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje negrąžino. Tokiu būdu S. Z. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris miręs, apgaule savo ir O. Z. naudai įgijo didelės - 40 900 Lt vertės svetimą J. L. priklausantį turtą, padarydamas jai 40 900 Lt turtinę žalą.

O. Z. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. ji turėdama tikslą savo ir sutuoktinio S. Z. naudai įgyti svetimą J. L. nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2006-01-05 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure, Sėlių g. 64, Vilniuje, melagingai prisistačiusi tariama pirkėja bei notarui melagingai pareiškusi, jog už perkamą butą pinigai 40 000 Lt yra neva sumokėti sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną ir taip suklaidinusi notarą, suklastojo tikrą dokumentą – pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-79, tokiu būdu šį tikrą dokumentą suklastojo, dėl ko J. L. buvo padaryta didelė 40 900 Lt turtinė žala.

Be to, S. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą E. L. priklausantį didelės 100 000 Lt vertės turtą – pinigines lėšas – pasinaudodamas E. L. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikdamas jai melagingus duomenis apie tai, kad pagal tarpusavio susitarimą padės E. L. sutvarkyti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, Vilniaus raj. sav., Akuotninkų k. ir Šventininkų k. (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimą į mažesnio ploto žemės sklypus, kad po to juos parduoti, nuo E. L. nuslėpdamas tai, kad iš tikrųjų neketina tvarkyti žemės sklypų padalijimo bei grąžinti iš E. L. gautus pinigus, tyčia suklaidino E. L., pranešdamas, kad žemės sklypų padalinimui bei įforminimui reikalinga 100 000 Lt suma. Paveikta šių melagingų duomenų, E. L. 2007-01-09 Vilniaus miesto 23-ame notarų biure, A. V. g. 12, Vilniuje, pasirašė su L. I. paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad E. L. pasiskolino iš L. I. 115 000 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 2007-01-09 sutartyje numatytomis dalimis, o paskolos grąžinimui užtikrinti E. L. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius: žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 326 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė –13928 Lt) ir juose esančius pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su priklausiniais, Vilniaus raj. sav., Akuotninkų k. (vidutinė rinkos vertė –30937 Lt), po ko E. L. 40 000 Lt, kuriuos L. I. sumokėjo grynais, perdavė S. Z., o 60 000 Lt 2007-01-09 L. I. bankiniu pavedimu pervestus į E. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Hansabankas“ ” (dabartinis pavadinimas – Swedbank) Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, E. L. 2007-01-09 pervedė į S. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Nordea B. F. Plc“ Vilniuje, Didžioji g. 18/2. Disponuodamas šiais pinigais, S. Z. sutartų įsipareigojimų dėl žemės sklypų padalijimo tyčia neįvykdė, nes ir neketino vykdyti, nesiėmė jokių veiksmų sutvarkyti žemės sklypų padalijimo dokumentų E. L. vardu, pinigų E. L. negrąžino. Tokiu būdu S. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės - 100 000 Lt vertės svetimą E. L. priklausantį turtą, padarydamas jai 100 000 Lt turtinę žalą.

V. L. pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent jis įgijo kompiuterinės technikos pagalba atspausdintą tikrovės neatitinkantį dokumentą - 2007-04-19 preliminarią sutartį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone, pirkimo-pardavimo, kuriame nurodyti žinomai melagingus duomenis, kad V. L. sumokėjo S. M. 45 000 Lt, kuriuos S. M. gavo pasirašant šią sutartį, su sąlyga, kad S. M. iki 2007-10-19 už 90 000 Lt parduos V. L. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone. Po ko V. L. žinodamas, kad pinigai S. M. sumokėti nebuvo, šį pagamintą netikrą dokumentą – preliminariąją sutartį nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pateikė pasirašyti S. M., kuris būdamas suklydimo įtakoje, ties tekstu „vardas, pavardė, parašas“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Taip V. L. pagaminus netikrą dokumentą – preliminarią sutartį, bei S. M. ją pasirašius suklydimo įtakoje, V. L. ją laikė nenustatytoje vietoje iki 2007 m. balandžio 23 d., kol minėtą netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Vilniaus miesto (rajono) skyriui registro duomenų pakeitimui.

M. Š. suklastojo tikrą dokumentą, o S. Z. ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, apgaule turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą S. M. nuosavybės teise priklausantį didelės 41 428 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone, suklaidino S. M. dėl esminių šio sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t. y. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, nurodydami, kad sudarius 41 428 Lt vertės žemės sklypo su pastatu, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone pirkimo-pardavimo sutartį ir perleidus juos S. Z. vadovaujamai įmonei, bus panaikinti S. M. ir jo dukters E. M. tariami 130 000 Lt įsipareigojimai V. L. bei išvengta turto išieškojimo V. L. naudai pagal tariamus S. M. bei jo dukters E. M. įsipareigojimus, pažadėjo vėliau šį turtą parduoti ir dalį pinigų – 80 000 Lt atiduoti S. M. ir įtikino S. M., jog tokiu būdu bus išvengta turto išieškojimo, kai 2008-04-16 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, S. M., būdamas suklydimo įtakoje, pasirašė žemės sklypo su pastatu, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone, pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-894, su M. Š., kuris prisistatęs pirkėju savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad už perkamą žemės sklypą su pastatu pinigai - 300 000 Lt yra sumokėti S. M. iki sandorio pasirašymo momento ir taip suklaidino notarą, suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.VŠ-894, dėl S. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su pastatu, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone, pirkimo, nors iš tikrųjų sutartyje nurodytų 300 000 Lt S. M. negavo, o M. Š., vykdydamas susitarimą su S. Z., kaip atlygį už jam perleistą žemės sklypą su pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone, sumažino pastarojo įsiskolinimą 40 000 Lt sumai. Tokiu būdu S. Z. apgaule savo ir M. Š. naudai įgijo didelės - 41 428 Lt vertės svetimą S. M. priklausantį turtą, padarydamas jam 41 428 Lt turtinę žala.

Be to, M. Š. suklastojo tikrą dokumentą, o S. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. S. Z. apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą – Z. R. nuosavybės teise priklausantį didelės –132 000 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas Z. R. teisiniu neišprusimu, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas Z. R. parduoti jam priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o Z. R. nupirkti kitas patalpas, tinkamas kūrybai ir gyvenimui ir grąžinti jam likusį pinigų skirtumą, sau pasiliekant dalį pinigų už paslaugas ir taip įgijęs pastarojo pasitikėjimą, nors iš tikrųjų neketino pirkti jam kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, žinodamas, kad už perleidžiamą turtą realiai neatsiskaityta ir nebus atsiskaityta, kai Z. R., paveiktas šių melagingų duomenų, bei būdamas įsitikinęs, kad pardavus šį butą, jo vardu bus įsigytos kitos patalpos, tinkamos gyvenimui ir kūrybai, būdamas suklydimo įtakoje, 2008-04-30 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure, Sėlių g. 64, Vilniuje, pasirašė buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2504, su M. Š., prisistačiusiu pirkėju bei savo parašu patvirtinusiu tikrovės neatitinkančius duomenis, kad už perkamą butą pinigai - 210 000 Lt yra sumokėti Z. R. sandorio pasirašymo ir patvirtinimo dieną ir taip suklaidinusiu notarą, taip suklastojus tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-02504, nors iš tikrųjų sutartyje nurodytų 210 000 Lt Z. R. negavo, o M. Š. 2008-05-08 sudarė su S. B. paskolos sutartį, pagal kurią S. B. paskolino, o M. Š. pasiskolino iš S. B. 132 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008-08-08, paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė M. Š. vardu nupirktą butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau gavęs pinigus už įkeistą butą, pinigų už parduotą butą nukentėjusiajam Z. R. neatlygino, o ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė jos S. Z.. Tokiu būdu S. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės - 132 000 Lt vertės svetimą Z. R. priklausantį turtą, padarydamas jam 132 000 Lt turtinę žalą.

Be to, S. Z. ir asmuo, kuris miręs, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. S. Z. ir asmuo, kuris miręs, apgaule, turėdami tikslą S. Z. naudai įgyti svetimą – J. Š. nuosavybės teise priklausantį didelės 175 000 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodami J. Š. teisiniu neišprusimu, S. Z. užmezgęs su J. Š. draugiškus santykius bei įgijęs jos pasitikėjimą, kartu su asmeniu, kuris miręs, įkalbėjo pastarąją parduoti jai priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, melagingai žadėdamas, kad ji ir toliau gyvens šiame bute, ir žadėdamas vėliau jos vardu nupirkti kitą butą Vilniuje, nors iš tikrųjų neketino pirkti jai kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą. Visą tai nuo J. Š. nuslėpus bei ją tyčia suklaidinus, ši paveikta šių melagingų duomenų, sutikdama su tuo, kad pinigai už minėtą butą bus perduoti S. Z. bei būdama įsitikinusi, kad pardavus šį butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir toliau gyvens šiame bute, o vėliau jos vardu bus įsigytas kitas butas, 2009-09-17 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, būdama suklydimo įtakoje, pasirašė su J. V. buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad J. Š. perleido šį butą J. V. už 140 000 litų. S. Z., gavęs iš J. V. sūnaus A. M. už parduotą butą 140 000 Lt, bei laikotarpyje nuo 2009-09-18 iki 2010-10-19 kartu su asmeniu, kuris miręs, melagingai žadėdamas J. Š., kad butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus nupirktas jos vardu, žinodamas, kad pagal 2010-05-12 buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį šis butas nuosavybes teise priklauso UAB „F.“, bei J. Š. perkėlus gyventi į butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip į butą, kuris bus jai nupirktas, S. Z. šio buto jai nenupirko ir neketino pirkti, nuslėpė nuo J. Š., kad buvo ieškoma šio buto pirkėjų bei, kad 2010-09-17 pagal pirkimo-pardavimo sutartį šis butas parduotas M. B., sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė bei neatidavė pinigų, gautų už butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiu būdu S. Z. ir asmuo, kuris miręs, veikdami bendrininkų grupėje apgaule savo naudai įgijo didelės – 175 000 Lt vertės svetimą J. Š. priklausantį turtą, padarydamas jai 175 000 Lt turtinę žalą.

Be to, S. Z., V. L. ir asmuo, kuris miręs, veikdami bendrininkų grupėje, V. L. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. jie turėdami tikslą įgyti svetimą A. S. priklausantį didelės 65 000 Lt vertės turtą –pinigines lėšas – pasinaudodami A. S. teisiniu neišprusimu, apgaule įgijus pastarojo pasitikėjimą, nenustatyto asmens nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau ne vėliau, kaip iki 2010-01-21 pagaminus netikrą dokumentą – neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame atspausdinti žinomai melagingi duomenys, kad A. S. skolingas V. L. 65 000 Lt ir įsipareigoja iki 2010-01-18 grąžinti pinigus – S. Z. ir asmeniui, kuris miręs, įtikinus A. S., kad šio dokumento pagalba S. Z. A. S. įdarbins, ir tokiu būdu įgiję pastarojo pasitikėjimą, šį pagamintą netikrą dokumentą, paprastąjį vekselį, pateikus pasirašyti A. S., šis dėl teisinio neišprusimo, prasto regėjimo bei suklydimo įtakoje ties tekstu „Asmens vardas, pavardė ir parašas“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, V. L. šį pagamintą netikrą dokumentą - paprastąjį vekselį laikė iki 2010-01-21 kol pateikė Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro, esančio Vilniuje, Kęstučio g. 47/ Bebrų g. 4, notarei I. D. vykdomajam įrašui gauti, V. L. notarės I. D. 2010-01-21 išduotą vykdomąjį įrašą 2010-02-03 pateikė antstolės I. K. kontorai, Vilniuje, J. B. g. 8/Vingrių g. 1, prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į A. S. priklausantį turtą, dėl ko antstolė I. K. 2010-02-04 tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui parengė turto arešto aktą bei 2010-02-04 areštavo A. S. priklausantį turtą – 1/3 gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu S. Z., V. L. ir asmuo, kuris miręs, veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino V. L. naudai apgaule įgyti 65 000 Lt vertės svetimą A. S. priklausantį turtą.

Be to, S. Z. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris miręs, apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą V. D. nuosavybės teise priklausantį didelės 72 800 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas V. D. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pasiūlė pastarajam parduoti ½ buto dalį R. G. Š., melagingai žadėdamas sumokėti jam 40 000 Lt už R. G. Š. parduotą ½ buto, ko pasėkoje V. D. melagingų duomenų paveiktas, 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, būdamas suklaidintas, kad ½ buto, (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, dalis bus parduota R. G. Š., pasirašė ½ dalies buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-878, su J. B., kuri prisistatė pirkėja bei savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad už perkamą ½ dalį buto pinigai 40 000 Lt yra sumokėti prieš pasirašant šią sutartį ir taip suklaidino notarą, suklastojo tikrą dokumentą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-878, dėl V. D. nuosavybės teise priklausančio ½ dalies buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 36 400 Lt, pardavimo, po ko J. B. 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo I. L. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, po ko 2010-05-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, su šia nusikalstama veika nesusijęs I. L. įgaliojimo pagrindu, veikdamas S. Z. nurodymu, sudarė nekilnojamojo turto mainų sutartį su R. G. Š., pagal kurią I. L., atstovaudamas J. B., ½ buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį išmainė į R. G. Š. priklausančią 1/3 buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. Tęsdamas savo veiką, S. Z. kartu su asmeniu, kuris miręs, užmezgęs su V. D. draugiškus santykius bei įgijęs jo pasitikėjimą, pasinaudodamas jo teisiniu neišprusimu įkalbėjo pastarąjį 2010-09-23 Vilniaus m. 44 notarų biure, Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo V. D. to nesuprasdamas, būdamas įsitikinęs, kad šio įgaliojimo pagrindu jam kiekvieną mėnesį pervedinės pinigus 1000 Lt, įgaliojo S. Z. naudotis, valdyti bei disponuoti V. D. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu. Po ko S. Z. kartu su asmeniu, kuris miręs, tęsdamas nusikalstamą veiką, įtikino R. G. Š. 2010-09-30 Vilniaus m. 44 notarų biure, Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, pasirašyti pareiškimą, kurio pagrindu pastaroji atsisakė pirmumo teise pirkti V. D. nuosavybės teise priklausantį 1/2 buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, o 2010-10-12 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, S. Z. aukščiau minėto V. D. įgaliojimo pagrindu, be V. D. žinios ir prieš V. D. valią, pasirašė ½ buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią S. Z., atstovaudamas V. D., V. D. priklausanti ½ buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį už 40 000 Lt pardavė D. M. ir S. M., tačiau S. Z. sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, gautų pinigų V. D. neperdavė ir apie minėto ½ buto dalies pardavimą jam nepranešė. Tokiu būdu S. Z. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris miręs, apgaule savo ir R. G. Š. bei D. M. ir S. M. naudai įgijo didelės 72 800 Lt vertės svetimą V. D. priklausantį turtą, padarydamas jam 72 800 Lt turtinę žalą.

Be to, S. Z. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis apgaule, žinodamas, kad V. A. po motinos Z. I. mirties atiteks didelės 140 000 Lt vertės (vidutinė rinkos vertė) turtas, butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą savo naudai įgyti šį turtą, pasinaudodamas V. A. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pasiūlęs apmokėti V. A. mirusios motinos Z. I. laidojimų išlaidas bei pagal tarpusavio susitarimą melagingai žadėdamas parduoti V. A. priklausantį butą, o jam nupirkti kitą – pigesnį butą bei grąžinti po sandorių liksiančių pinigų sumą, pasilikdamas sau atlygį, ir tokiu būdu įgijęs pastarojo pasitikėjimą, nors iš tikrųjų neketino pirkti V. A. kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą, organizavo minėto buto pirkimą-pardavimą bei apgaule įtikindamas V. A., kad garantuodamas S. Z. jo apmokėtų V. A. motinos Z. I. laidotuvių išlaidų atlyginimą, V. A. turi išduoti įgaliojimą naudotis, valdytis ir disponuoti butu su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ko pasėkoje, V. A. šių melagingų duomenų paveiktas, 2010-06-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašė įgaliojimą, kuriuo, būdamas suklydimo įtakoje, įgaliojo su šia nusikalstama veika nesusijusį I. L. savo nuožiūra pasirinktu būdu V. A. vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po V. A. motinos Z. I. mirties, savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti V. A. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šio įgaliojimo pagrindu I. L., veikdamas S. Z. nurodymu, nežinant V..A. 2010-08-16 Vilniaus miesto 14-ame notarų biure, Ž. L. g. 3/ Tilto g. 8, Vilniuje, sudarė su R. B. preliminarią sutartį dėl buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Po ko, 2010-09-07 Vilniaus miesto 44-ame notarų biure, Kęstučio g. 47/ Bebrų g. 4, Vilniuje, I. L. gavo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o 2010-09-13 I. L., veikdamas S. Z. nurodymu, be V. A. žinios ir prieš jo valią tame pačiame Vilniaus miesto 44-ame notarų biure pasirašė buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. A. priklausantis butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduotas už 140 000 Lt R. B.. Dalį pinigų 50 000 Lt, kuriuos pirkėja R. B. sumokėjo I. L. grynais (20 000 Lt pagal preliminarią sutartį ir 30 000 Lt pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu), I. L. S. Z. nurodymu perdavė pastarajam, o 70 000 Lt, kuriuos R. B. 2010-09-14 bankiniu pavedimu pervedė į I. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Nordea B. F. Plc Vilniuje, Didžioji g. 18/2, I. L. S. Z. nurodymu 2010-09-14 nuėmė grynais ir tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė pastarajam. S. Z. sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, nes ir neketino to daryti, pinigų buto savininkui V. A. neperdavė, apie minėto buto pardavimą jam nepranešė ir kito buto nenupirko. Tokiu būdu S. Z. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės 140 000 Lt vertės svetimą V. A. priklausantį turtą, padarydamas jam 140 000 Lt turtinę žalą.

Be to, O. Z. siekė paveikti liudytoją, t. y. ji veikdama bendrai su asmeniu, kuris miręs, siekdama paveikti nukentėjusįjį V. A., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus, susitarus susitikti su V. A., davusiu nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-00207-10, kurioje O. Z. sutuoktinis S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaulės būdu, tikro dokumento suklastojimo, ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2010-12-07, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, susitikimo metu Vilniuje, Žemgalių g. 12, siekdama paveikti nukentėjusįjį, įkalbinėjo, įtikinėjo, žadėdama atlygį - išlaikymą iki gyvos galvos ir gyvenamojo ploto suteikimą, G. B. nurodant, kad nepasirašius pareiškimo V. A. bus „blogai“, tokiu būdu įtikino V. A. pasirašyti iš anksto paruoštą ir atspausdintą pareiškimą trimis egzemplioriais (vienas kurių 2010-12-07 buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui) su melagingais duomenimis, paneigiančiais baudžiamojoje byloje jo, kaip nukentėjusiojo anksčiau duotus parodymus dėl apgaule jam nuosavybes teise priklausančio didelės vertės turto įgijimo, tai yra kad „įtarimas S. Z. atžvilgiu iš V. A. buvo išgautas apgaule, surašytas kitų asmenų įtakoje, paveikus V. A. ir įtikinus tai pasirašyti“. Tokiu būdu O. Z. veikdama bendrai su asmeniu, kuris miręs, darė poveikį nukentėjusiajam V. A..

Be to, S. Z. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2010 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytą dieną ir u laiku, būdamas bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė svetimą J. F. priklausantį turtą: 873 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, 561 Lt vertės vestuvinį auksinį žiedą, puoštą balto aukso ornamentu, 412 Lt vertės graviruotą vestuvinį auksinį žiedą, 370 Lt vertės auksinį žiedą su baltos spalvos akmenimis, 517 Lt vertės auksinį pakabuką-kryželį, 6354 Lt vertės auksinę grandinėlę, 297 Lt vertės auksinį auskarą su akmenimis, 322 Lt vertės auksinį pakabuką, 283 Lt vertės auksinį pakabuką (su rožės žiedu), 816 Lt vertės auksinę grandinėlę (sukta), 388 Lt vertės auksinį pakabuką, t. y. iš viso pagrobė 11 193 Lt (3241,72 EUR) vertės svetimą, J. F. priklausantį turtą, tuo padarydamas jam 11 193 Lt (3241,72 EUR) turtinę žalą.

S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. Z. ir G. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir sutuoktinės O. Z. naudai įgyti svetimą – J. L. nuosavybės teise priklausantį didelės 40 900 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas J. L. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, parengė nusikalstamos veikos planą, kuriuo pagrindu kartu su G. B. žodžiu pateikė J. L. melagingus duomenis apie tai, jog padėję jai teisiškai tinkamai įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo dokumentus, padės jį parduoti bei už šį butą gautus pinigus nupirks jai kitą tvarkingesnį butą, nors iš tikrųjų neketino pirkti jai kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą. G. B., veikdamas S. Z. nurodymu, įtikino J. L. pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį su O. Z., tyčia suklaidindamas J. L., kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus perleistas S. Z., kaip garantas, kad ji (J. L.) niekam kitam neparduos ir neperleis šio buto, kol jai nebus surastas kitas tinkamas butas. Po ko J. L., paveikta šių melagingų duomenų, būdama apgaulės įtakoje, 2006-01-05 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure, esančiame Sėlių g. 64, Vilniuje, pasirašė notarės paruoštą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-79, su S. Z. sutuoktine O. Z., kuri S. Z. nurodymu prisistačiusi pirkėja, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, jog už perkamą butą pinigai, 40 000 Lt, yra sumokėti J. L. sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną ir taip suklaidino notarę, t.y. S. Z. tokiu būdu organizavo tikro dokumento - pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-79, dėl J. L. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, suklastojimą, dėl ko J. L. buvo padaryta didelė – 40 900 Lt turtinė žala, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 2 d. (įstatymas galiojo nuo 2000-09-26 iki 2006-01-19).

Be to, S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. M.- asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir M. Š., apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą – S. M. nuosavybės teisę priklausantį didelės - 41 428 Lt (vidutinės rinkos vertė) vertės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius(duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „N.“, Valų k., Trakų rajone, kartu su I. M. suklaidino S. M. dėl esminių šio sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. žinodamas, kad S. M. bei E. M. neturi turtinių įsiskolinimų V. L. atžvilgiu bei, kad S. M. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas nėra areštuotas, kartu su I. M. pranešė S. M., kad sudarius 41 428 Lt vertės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Trakų rajone, Valų kaime, sodo bendrijoje „N.“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir perleidus juos S. Z. vadovaujamai įmonei, bus panaikinti visi S. M. ir jo dukters E. M. tariami 130 000 Lt įsipareigojimai V. L. bei išvengta turto išieškojimo V. L. naudai pagal tariamus S. M. bei jo dukters E. M. įsipareigojimus, pažadėjo vėliau šį turtą parduoti ir dalį pinigų – 80 000 Lt atiduoti S. M., organizavo tikro dokumento - žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, kai 2008-04-16 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, S. M., būdamas suklaidintas, apgaulės įtakoje, pasirašė žemės sklypo su pastatu, esančių Trakų rajone, Valų kaime, sodo bendrijoje „N.“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-894, su M. Š., kuris S. Z. nurodymu prisistatęs pirkėju bei savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad už perkamą žemės sklypą su pastatu pinigai - 300 000 Lt yra sumokėti S. M. iki sandorio pasirašymo momento ir taip suklaidino notarą, suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.VŠ-894, dėl S. M. nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo su pastatu, esančio esančių Trakų rajone, Valų kaime, sodo bendrijoje „N.“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 41 428 Lt, pirkimo, nors iš tikrųjų sutartyje nurodytų 300 000 Lt S. M. negavo, o M. Š., vykdydamas susitarimą su S. Z., kaip atlygį už jam perleistą žemės sklypą su pastatu, esančius esančių Trakų rajone, Valų kaime, sodo bendrijoje „N.“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), sumažino pastarojo įsiskolinimą 40 000 Lt sumai, S. Z. tokiu būdu organizavo tikro dokumento - pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.VŠ-894, suklastojimą, dėl ko S. M. buvo padaryta didelė – 41 428 Lt žala, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d.

Be to, S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Š., apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą – Z. R. nuosavybės teise priklausantį didelės –132 000 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas Z. R. teisiniu neišprusimu, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas Z. R. parduoti jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jam (Z. R.) nupirkti kitas patalpas, tinkamas kūrybai ir gyvenimui bei atiduoti likusį pinigų skirtumą, sau pasiliekant dalį pinigų už paslaugas ir taip įgijęs pastarojo pasitikėjimą, nors iš tikrųjų neketino pirkti jam kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą, žinodamas, kad už perleidžiamą turtą realiai neatsiskaityta, organizavo tikro dokumento suklastojimą, kai Z. R., paveiktas šių melagingų duomenų, bei būdamas įsitikinęs, kad pardavus šį butą, jo vardu bus įsigytos kitos patalpos, tinkamos gyvenimui ir kūrybai, būdamas suklydimo įtakoje, 2008-04-30 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure, esančiame Sėlių g. 64, Vilniuje, pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2504, su S. Z. nurodymu veikiančiu M. Š., prisistačiusiu pirkėju bei savo parašu patvirtinusiu tikrovės neatitinkančius duomenis, kad už perkamą butą pinigai - 210 000 Lt yra sumokėti Z. R. sandorio pasirašymo ir patvirtinimo dieną ir taip suklaidinusiu notarą, taip suklastojusiu tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-02504, tokiu būdu organizavo tikro dokumento - 2008-04-30 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-02504, suklastojimą, dėl ko Z. R. buvo padaryta didelė – 132 000 Lt turtinė žala, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d.

Be to, S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. B. (kuriai mirus 2011-03-20, pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką nebuvo įteiktas), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - V. D. nuosavybės teise priklausantį didelės - 72 800 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas V. D. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pasiūlė pastarajam perleisti ½ buto dalį R. G. Š., nurodydamas, kad pradžioje šio buto dalį reikės perleisti kitam asmeniui, kuris vėliau ją perleis R.G. Š., melagingai pažadėjo sumokėti jam 40 000 Lt, organizavo tikro dokumento - buto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, ko pasėkoje V. D. šių melagingų duomenų paveiktas, 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, būdamas suklaidintas, kad ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis bus perleista R. G. Š., o jis už šią buto dalį gaus 40 000 Lt, pasirašė ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-878, su J. B., kuri S. Z. nurodymu prisistatė pirkėja bei savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad už perkamą ½ dalį buto pinigai 40 000 Lt yra sumokėti V. D. prieš pasirašant šią sutartį ir taip suklaidino notarą, suklastojo tikrą dokumentą - pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-878, dėl V. D. nuosavybės teise priklausančio ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 72 800 Lt, pardavimo, tokiu būdu organizavo tikro dokumento - pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. VŠ-878, suklastojimą, dėl ko V. D. buvo padaryta didelė – 36 400 Lt turtinė žala, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 2 d.

ĮRODYMAI

Liudytoja I. D. teisme parodė, kad yra notarė. Anksčiau yra dirbusi Vilniaus miesto 6 notarų biure. Bendra tvarka tokia, kad visais atvejais klientai kreipiasi į biuro administratorę, kuri išsiaiškina, ko pageidauja klientas, surenka dokumentus, surašo ketinamų atlikti notarinių veiksmų sąlygas. Išsiaiškindavo šalių valią, o tada pateikdavo visus duomenis biuro darbuotojams – notarinių veiksmų projektų rengėjams, paskirdavo dokumentų pasirašymo arba konsultacijos laiką suderinus su notaru. Pažymą sandoriams Nekilnojamo turto registrų centre galėjo užsisakyti pats asmuo, turto savininkas, arba šio įgaliotas asmuo. Būna paruošti 2 sutarties projekto egzemplioriai. Jie pateikiami kiekvienai šaliai, kad šalys galėtų įvertinti ar sutartis atitinka šalių valią, aiškinamos sutarties sąlygos. Rusakalbiams klientams notarų biure sutartis garsiai verčiama į rusų kalbą, aiškinamos sąlygos, sutarties prasmė, pasekmės, užduodami klausimai dėl atsiskaitymo. Buvo įsitikinta šalių veiksnumu ir sąmoningumu, įsitikinta, kad suvokia savo atliekamo notarinio veiksmo prasmę, pasekmes, išsiaiškinama kliento valia. Kai šalys tarpusavyje atsiskaito ir neturi vienas kitam pretenzijų, sutartis atitinka šalių valią, tada pasirašoma sutartis. Jie tai darydavo klientų kabinete, ne notaro akivaizdoje. Techninį darbą atlieka konsultantai, jie atlieka sutarties derinimą. Administratorė surašo sąlygas, o tada pateikia konsultantams projekto rengimui. Projektas, kurį parengia konsultantai, atsiduria pas notarę. Notaro kabinete sutartis analizuojama, viskas aiškinama, nustatomos asmenybės, tikrinami turto areštas, įkeitimai, kiti duomenys, turintys reikšmės sandoriui, tikrinama šalių valia. Konsultantai rašytinės sutarties dalies negali įtakoti.

Liudytoja D. (Š.) S. teisme parodė, kad dirba Vilniaus miesto 44 notarų biure administratore padėjėja. Šiame notarų biure dirba notarė I. D.. Dirba nuo 2007 m. kovo mėn., kai notarė dirbo 6 notarų biure ir nuo 2009-01-05 notarei įsteigus atskirą biurą dirba kartu su ja Vilniaus miesto 44 notarų biure. Matyti klientai salėje - V. L., M. Š. ir S. Z.. Atsimena juos nuo tada, kai dirbo 6 notarų biure, tada lankėsi jie ir nuo 2009 m., kai notarė įsteigė savo notarų biurą, tada jie irgi lankėsi. Į jos pareigas įeina: dokumentų ruošimas, o nuo 2009 m., kai ėmė dirbti Vilniaus miesto 44 notarų biure: klientų priėmimas, konsultavimas, atsiliepimas į skambučius, pažymų užsakymas, dokumentų ruošimas, tarnybų informavimas apie atliktus veiksmus. Nurodyti asmenys - V. L., M. Š. ir S. Z. buvo nedažni klientai. Tiksliai datos nepamena, bet būdavo sudaromi sandoriai, įgaliojimai, pareiškimas tėvystei pripažinti. Įgaliojimai dažniausiai būdavo dėl žemės sklypų atkūrimo, matavimų, padalijimo, atsidalijimo. Jos darbas buvo paruošti dokumentą, jai atnešdavo ir pateikdavo dokumentus administratorė, o visas sąlygas irgi surašydavo administratorė. Tai tas darbas buvo techninis. Tiesiogiai su klientais nebendravo. Apie sąlygas nurodydavo administratorė, kuri atnešdavo dokumentą jau su visomis sąlygomis. Kartais būdavo užrašytas telefonas ir jei kažko trūkdavo, tai tiesiog jos pačios galėjo paskambinti. Administratore dirbo V. K. nuo 2007 m. iki 2009 m. 6 notarų biure, o nuo 2009 m. priimamajame keitėsi darbuotojos, dirbo: A., pavardės nepamena, berods M. dabartinė pavardė ir I. K.. Jos pagrinde sėdėjo priimamajame. E. L. jos teta. Buvo rašomas įgaliojimas, kuriame figūravo šis asmuo. Tai buvo 6 notarų biure. Pateikė administratorė jai dokumentus, kad paruošti įgaliojimą. Juo teta įgaliojo berods S. Z. atlikti žemės sklypo matavimo darbus ir atidalijimo bei padalijimo darbus. Paruoštą įgaliojimą nešė notarei ir tik tuomet pamatė sėdinčią tetą, kuri sakė, kad nežinojo, jog ji ten dirba. Apie įgaliojimą ir aplamai nebendravo tada su teta, nes turėjo kitų darbų. R. pavardė girdėta, Š. – atsimena, nes berods ji davė įgaliojimą, daugiau kitų asmenų nepamena. Su Š. nebendravo.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad dirba Vilniaus miesto 6 notarų biure administratore. Šiuo metu šiame notarų biure dirba notarė D. Š.. Vilniaus miesto 6 notarų biure dirba nuo 1995 m. Notarė D. Vilniaus miesto 6 notarų biure dirbo nuo 1992 m. iki 2009 m. Vilniaus miesto 6 notarų biure dirba nuo 1995 m. iki šiol. Salėje yra matytų asmenų, bet vardų ir pavardžių nepamena. Konkrečių veiksmų nepamena ir laikotarpio nepamena. Jos funkcijos: kreipiasi klientai, teikia dokumentus įvairiems veiksmams, ji juos priima, perduoda sekretorėms ruošti dokumentus, vėliau kviečia klientus pas notarę į kabinetą konkretiems veiksmams atlikti. Pirmiausia rezervuojamas laikas pas notarę. Klientas dažniausiai skambina arba užeina. Su notaru sutaria dėl numatomo veiksmo datos ir koks tas veiksmas bus. Bendrauja tiesiogiai su notaru. Gali kartais kreiptis per ją, bet pas juos praktika tokia, kad užsakymus daro patys notarai. Kai jau būna paskirtas laikas, klientai teikia informaciją. Pavyzdžiui, susitari dėl kokio įgaliojimo, tai ateina asmuo ir nurodo koks asmuo kokį asmenį įgalioja, kokiems konkrečiai veiksmams reikalingas įgaliojimas. Jei nekilnojamojo turto sandorio, tai paduoda nuosavybės dokumentus, originalus ar kopijas, aptaria sandorio sąlygas.

Dėl dokumentų klastojimo ir J. L. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. L. jį supažindino jos giminaitė S. A. 2005 metais. S. A. pasakė, kad jos teta gyvena neprivatizuotame bute, jai reikalinga pagalba privatizuoti butą ir suteikti galimybę įsigyti geresnį butą, kadangi tame bute buvo tik šaltas vanduo ir tualetas, butas 20 kvadratų dydžio, jame nėra vonios. Susitarė su S., kad nuvažiuos pas J. L.. Savaitės bėgyje nuvažiavo pas ją į namus, Basanavičiaus g. Jis užsiiminėja privatizavimu nuo 1994 metų, žinojo, kad J. L. butą galima buvo privatizuoti tik teismo būdu, žinojo, kokių reikia dokumentų. J. L. išaiškino, kaip galima privatizuoti butą, kokios yra išlaidos, kokių reikės dokumentų, ko galima tikėtis iš buto pardavimo. Kadangi butas buvo apie 20 kvadratų, jo nominali vertė buvo apie 60 tūkst. litų. Privatizavimas kainuodavo apie 30 tūkst. litų. Visais klausimais užsiiminėjo pati J. L.. Ji važiavo į seniūniją, rinkdavo dokumentus, orderius, nuomos sutartis. Privatizavimas buvo tvarkomas gana ilgai, apie metus. Kada jie susitarė dėl buto privatizavimo, buvo išrašytas vekselis J. L. vardu kaip atsiskaitymo garantas. Tai buvo neprotestuotinas vekselis 27-30 tūkst. litų sumai. Atsakydamas į teisėjo klausimus S. Z. nurodė, kad su J. L. susitarė, kad jis privatizuos butą, parduos, o už likutį ji galės sau įsigyti nekilnojamąjį turtą. Jis turėjo jai padėti. Butas privatizuojamas J. L. vardu. Su J. L. susitarė, kad privatizuos butą jos vardu. Savo vardu jis buto privatizuoti negali. Atliks buto privatizavimo procedūrą jos vardu. Jis neturėjo jos įgaliojimo, dėl to ji rinko dokumentus. Jo dalyvavimas buvo piniginis - mokėjo advokatui. Advokatui buvo sutarta sumokėti apie 30 tūkst. litų, ar 27-28 tūkst. litų. Visus pinigus sumokėjo. Nebuvo dokumentų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo advokatui. Vekselis buvo garantas, kad ji apmokės. Vekselio suma skyrėsi, kadangi privatizavimas vyko ne tą pačią dieną, truko gal metus, gal pusantrų metų, tos sumos nebuvo galima išlaikyti, kadangi advokato paslaugos pastoviai buvo didinamos. Jis neturėjo tikslo iš jos paimti daugiau, J. L. sakė, kad turėjo daugiau išlaidų, negu ji garantavo vekseliu. Nesitarė dėl jų atlyginimo, planavo tą butą įsigyti sau. Tuo metu buvo planuojama įsigyti visus butus tame name, suformuoti sklypą ir mėginti statyti daugiabutį. Teismo sprendimas dėl privatizacijos buvo priimtas 2005 m. belandžio 26 d. Po teismo sprendimo kreipėsi į seniūniją dėl privatizavimo, išrašė mokėjimo kvitukus, nuvažiavo apmokėti privatizavimą. Apmokėjo, seniūnija paruošė pirkimo - pardavimo sutartį. Negali tiksliai pasakyti, kada baigėsi privatizacijos procesas. 2005 m. balandžio 26 d. buvo pasirašyta sutartis. Kadangi tuo metu buto kaina buvo apie 60 tūkst. litų, susitarė su J. L., kad jis įsigys butą iš jos, o ji ieškos už 30 tūkst. litų sau. Buvo jai pasiūlęs butą Naujininkuose, bet ji atsisakė ir pasakė, kad laikinai pagyvens Basanavičiaus g. ir jie apiformino sandorį. Tuo metu negalėjo vykti į sandorio įforminimą, nebuvo mieste, paskambino žmonai, pasakė, kad ji turi atvažiuoti į notarų biurą, G. B. paėmė J. L., paėmė pinigus ir nuvažiavo su ja sudaryti sandorio pas notarę D.. B. paėmė apie 30 tūkst. litų. G. paėmė pinigus iš ofiso. Tai jo pinigai. Tuo metu buvo įkeitęs savo nuosavybę, turėjo apie 560 tūkst. paskolą iš banko ir disponavo tais pinigais. Jie nuvažiavo, apiformino sandorį, problemos nebuvo. J. L. jokių priekaištų nekėlė. G. sumokėjo J. L. tuos 30 tūkst. litų grynais pinigais. Jo žmona pasirašė tą sutartį. Visi jie teigia, kad pinigų negavo. Jiems visiems buvo pasakyta, kad jie atgaus savo nekilnojamąjį turtą, jeigu parašys pareiškimą. Nežino, kodėl ji sako, kad pinigų negavo. Nori paaiškinti vieną aplinkybę, ji turėjo sūnų, kuris buvo registruotas tame bute. Jis turėjo teisę dalyvauti buto privatizavime. Tačiau remiantis tuo, kad dviem asmenims nebūtų leidę privatizuoti buto, buvo nuspręsta, kad sūnus atsisakys mamos naudai. Jam niekas nepasakė, kad tas sūnus buvo netikras sūnus. Praėjus trims metams, pas L. atsirado giminaičiai, kurie planavo gauti nekilnojamąjį turtą ir pradėjo spausti L., kad jis padėtų jai įsigyti. Sutiko už savo pinigus įsigyti L. butą, kadangi jautė atsakomybę. Ji gyveno tris metus bute Basanavičiaus g., planavo, kad ji liks ten gyventi visą gyvenimą. Pirko butą, kad suformuoti sklypą ir užstatyti teritoriją. Ji ten negyvena, kadangi su giminaičių pagalba įkalbėjo jį nupirkti jai vieno kambario butą už 180 tūkst. litų Naujininkuose. Nupirko jai butą už 180 tūkst. litų. Jis savo vardu nupirko butą ir leido jai gyventi. Kadangi butas buvo pirktas už skolintus pinigus, pasirašė sutartį, kad ji, kai jis išmokės paskolą, galės jai perrašyti. Tas dalykas netiko J. L. giminaičiams, jie norėjo, kad turtas būtų jai staigiai perrašytas ir jie pradėjo jo atžvilgiu bylą. B. B. g. įkeitė. Jis buvo įkeistas L. ir vėliau buvo parduotas iš varžytinių. P. yra kito objekto kreditorius, (duomenys neskelbtini). Įkeisti buvo abu. Kadangi pirko butą L. (duomenys neskelbtini), kuris kainavo 180 tūkst. litų, jam reikėjo gauti paskolą, jis susitarė, kad jam suteiks kreditą pirkimui. Dalį pinigų turėjo pats. Jam paskolino, nupirko butą savo ir žmonos vardu ir įkeitė. Nepamena, kam asmeniškai buvo butas įkeistas. L. apie tai žinojo, ji buvo kartu pas jį ofise su savo giminaite. Jis tą pačią dieną surašė preliminarią sutartį, pagal kurią ji neva už tą butą sumokėjo 180 tūkst. litų. Perrašyti negalėjo, nes jis buvo įkeistas. Šiandien butas Basanavičiaus g. parduotas iš varžytinių. Butas Konduktorių g. buvo parduotas be jo, jis tuo jau nesidomėjo. Tarp jo ir L. buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią jis arba per 3 mėnesius perrašo Konduktorių g. esantį butą arba yra jai skolingas 180 tūkst. litų. Buvo nutarta L. atiduoti apie dešimt objektų, kurie buvo neįkeisti. L. kreipėsi į antstolius. Antstoliai areštavo jo nekilnojamąjį turtą už 180 tūkst. litų. Buvo vykdomas išieškojimas. Taikos sutarties turinys buvo arba butas, arba 180 tūkst. litų. Tokią sutartį teismas ir patvirtino. Sutiko su tokia sutartimi, kadangi pas jį buvo virš 30 objektų nekilnojamojo turto, kalbėjo su L. ir pasakė, kad jeigu ji perims visą jo nekilnojamąjį turtą, ji turės mažiausiai 4 gyvenamuosius plotus, turės pinigų ir jis sutinka po truputį pas ją įsigyti vieną ar kitą nekilnojamąjį turtą. Nežino, kodėl taip padarė, jam nebuvo gaila, ir dabar negaila, neturėjo kitos išeities, buvo pralaimėtas teismas. Motyvas yra jo gera valia. Ta preliminarioji sutartis buvo rašyta du kartus, ją pasirašė kaip šabloną, neskaito, ką pasirašo.

O. Z. teisme kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

O. Z. tyrimo metu apklausta kaip liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad jos vyras S. Z. užsiiminėjo prekyba nekilnojamuoju turtu, kadangi jis seniau dirbo nekilnojamojo turto agentūroje. Ji pati niekada neužsiiminėjo nekilnojamojo turto prekyba. Ji su savo vyru niekada nevyko į jokias derybas dėl nekilnojamojo turto. Ji asmeniškai nepažįsta J. L., tik žino, kad su ja vyko teisminiai ginčai. Ji nežino jokių detalių dėl ko kilo tie ginčai. Ji tik ant kai kurių dokumentų buvo pasirašiusi kaip šeimos narė, t. y. vyro sutuoktinė. Žino, kad J. L. iš vyro prisiteisė virš šimto tūkstančių litų ir su ja jis pasirašė taikos sutartį. Ji buvo vyrui davusi įgaliojimus pasirašyti jos vardu. Šiuo metu ji negali pasakyti, ant kokių dokumentų ji pasirašė (t. 25, b. l. 13).

O. Z. tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji parodė, kad J. L. ji nepažįsta, ją pirmą kartą pamatė 2006 m. sausio 5 d. notarų biure, esančiame Vilniuje, Sėlių g. 64, kai buvo pasirašyta buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Kitą kartą J. L. matė, kai su ja buvo pasirašoma taikos sutartis, tačiau kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta ši sutartis, ji neatsimena. Ir buto pirkimo-pardavimo sutartį, ir taikos sutartį su J. L. ji pasirašė sutuoktinio S. Z. prašymu. Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį S. Z. eilinį kartą pasakė jai, kad reikia nuvažiuoti į notarų biurą ir pasirašyti sutartį, kokią būtent sutartį ji turėjo pasirašyti, kalbos nebuvo. Su tokiu prašymu, t. y. notarų biure pasirašyti sutartį, S. Z. kreipėsi į ją ne pirmą kartą. Sutartis, dauguma jų buvo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, ji pasirašydavo nesigilindama į jų turinį, jų neskaitydavo, pasirašydavo ir tiek, kadangi tuo metu pasitikėjo savo vyru S. Z., be to jis įtikindavo ją, kad viskas yra teisėta. S. Z. prašymu pasirašant sutartis notarų biure jis niekada nebendravo su tais žmonėmis, su kuriais buvo pasirašoma sutartis. S. Z. prašymu atvažiuodavo į notarų biurą, notaro kabinete pasirašydavo pateiktus dokumentus neskaitydama jų ir išvažiuodavo. Pasirašant sutartis notarų biure beveik visada dalyvavo G. B., kokiu tikslu, ji nežino ir nesigilino. Apie tai, kad pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį su J. L. su ja nebuvo atsiskaityta, ji nežinojo. Su ja prieš pasirašant sutartį O. Z. nekalbėjo, kas dalyvavo notarų biure pasirašant šią sutartį, ji neatsimena. Pasirašant sutartis notarų biure ji ne visada iki pabaigos išklausydavo notarę. Ar J. L. buvo išaiškintas sutarties turinys, ar sutartis buvo išversta jai į rusų kalbą, ji neatsimena. Ji žinojo, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą jos vyras S. Z. neturėjo asmeniniu lėšų šiam turtui įsigyti, kiek jai yra žinoma, pinigus jis skolindavosi. Iš ko būtent pinigai buvo skolinami, ji nežino ir nesigilino, ar jis grąžindavo skolintus pinigus, nežino. Ar jis atsiskaitydavo su nekilnojamojo turto pardavėjais, iš kurių įsigydavo turtą, ji nežino, jis jai apie tai nieko nesakė, o ji neklausė ir nesigilindavo, kadangi juo pasitikėjo, ji nelaiko savęs šio įsigyto turto savininke arba bendrasavininke su sutuoktiniu, kadangi galvojo, kad jos vardu turtas įsigyjamas laikinai, vėliau jis bus parduotas, nes greičiausiai S. Z. užsiminėjo nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, bent jau jai taip atrodė. Kodėl S. Z. įsigydavo nekilnojamąjį turtą ne tik savo vardu, ji nežino. (t. 25 t., b. l. 34, 38-39).

Nukentėjusioji J. L. teisme parodė, kad liko be buto. Iš pradžių jai davė butą (duomenys neskelbtini). Po to atėjo darbuotojai ir pasakė „raktai ant stalo“. Vienas buvo su policininko uniforma, bet ji jautė, kad jis nebuvo policininkas, o jo darbuotojas. Padėjo su sūnumi raktus ant stalo ir išėjo į gatvę. Buvo du vyrai ir viena moteris. Ji pasiūlė jai vaikų namus. Pasakė, kad jam duos nakvynės namus pernakvoti. Jie išėjo ir nuo tol laiko vaikšto po butus. G. ją vežiojo, gailėjo, ji niekur neišėjo, sėdėjo automobilyje. Jie viską sakė padarys dėl jos. G. nuvežė į Žvėryną pas notarą, nes pasakė, kad reikia perrašyti butą „jo žmonai“, nes kitaip butas nebus „nei mums, nei jums“. Užvežė pas notarą, ten niekas nieko jai nesakė, tik davė pasirašyti dokumentus lietuvių kalba. Lietuvių kalbos ji nesupranta. Taip ir liko be buto. Jos butas buvo (duomenys neskelbtini). Ten ji gyveno, nebuvo vonios. Atėjo senatvė, norėjo pakeisti į butą su vonia. S. Z. tarėsi, kad paima jos butą Basanavičiaus gatvėje, o jai rado butą (duomenys neskelbtini). Ten vieno kambario butas, bet yra vonia. Sūnus liko gyventi Basanavičiaus gatvėje, mokėjo už paslaugas. Vėliau sūnus atėjo pas ją gyventi į Konduktorių gatvę. Susitarimas su Z. buvo pakeisti butą, esantį Basanavičiaus gatvėje, į kitą, kur būtų vonia. Butą (duomenys neskelbtini) ji rado pagal skelbimą laikraštyje. Jie padarė butų keitimo dokumentus. Viską darė Z. ir G., o jai davė tik pasirašyti. G. ją vežiojo, sakė jai pasėdėti, nes sunku, o jis viską padarys ir padarė. Ji pasirašė dokumentus, kuriuos jai atnešdavo. Ji nemoka lietuvių kalbos. Važiavo į notarų biurą, ten buvo Z. žmona. Ten nebuvo vertėjo. Sakė, kad laikinai reikia perrašyti Z. žmonos vardu. Žmona buvo pas notarą, ši puikiai viską žinojo. Notarių biure jai davė dokumentus, ji viską pasirašė. Tai buvo Žvėryne. Ji pasirašė, kad butas bus Z. žmonai, o ji gyvens Konduktorių gatvėje. Ji pasidarė ten remontą, nes buvo baisus butas. Perrašė Z. – G. atvežė dokumentus, kad nuo kovo 8 iki lapkričio 8 butas (duomenys neskelbtini) bus perrašytas jos vardu. G. sakė, kad tai tik laikinai. Z. sakė, kad ji eina ten gyventi, o jis paima jos butą Basanavičiaus gatvėje. Tai mainai. Butas (duomenys neskelbtini) įvykdžius susitarimą turėjo priklausyti jai. Z. davė kažkokius dokumentus, kad butas bus perrašytas jos vardu. Z. viską puikiai žinojo. Jai G. pasakė, kad čia L.. O jai pasakė, kad čia Z. žmona. Ji pasirašė kažkokius dokumentus, bet kas juose buvo parašyta – nežino. Ji pasirašė pas notarus. Ji nepamena po kiek laiko atsiuntė Z. savo žmonės ir jie pasakė „raktus ant stalo, jūs laisvi“. Išeiti iš (duomenys neskelbtini) pasakė Z. darbuotojai. Jie pasakė atlaisvinti butą, nes nelegaliai gyvena. Už butą jokių pinigų ji negavo, nebuvo net jokios kalbos apie tai. Jai buvo reikalingas butas, o ne pinigai.

J. L. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-02-03 parodė, kad S. Z. pažadėjo jai padėti pakeisti jos butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje į kitą, ji sutiko, jis padėjo jai privatizuoti minėtą butą. Kai ji gavo namų knygą, išsigandęs, kad ji jo neparduotų kitam, iš karto nuvežė ją į notarų biurą Žvėryne. Ji suprato, kad parduoda butą be pinigų, kad kai jį suras butą, iš karto tą butą perrašys ant jos. Ji pati asmeniškai rado butą Konduktorių g., Z. jai pasakė, kad 2007 m. lapkričio šis butas bus įformintas jos vardu, į butą ji įsikėlė 2007 m. rugpjūčio mėn., jis pasakė, kad iš pradžių negali jos vardu įforminti šio buto. Z. jai paaiškino, kad ji pasirašo, kad šis butas lapkričio mėn. bus perrašytas jos vardu. Gavus pranešimus iš Mokesčių inspekcijos, ji sužinojo, kad nei vienas butas jai nepriklauso ir kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 58-62).

Liudytoja J. Z. teisme parodė, kad prieš 6 metus, liepos mėnesio gale, ji su sese pardavinėjo vieno kambario butą. Pagal skelbimą atvažiavo 2 moterys. Apsižiūrėjo butą, pasakė, kad gyvens su sūnumi. Jos paliko visus baldus, moteris sakė, kad labai gerai, kad su baldais. Ją buvo mačiusios tą vienintelį kartą, o kitą kartą turėjo susitikti pas notarę. Negali pasakyti kiek žmonių buvo pas notarę, tik prisimena, kad labai ilgai laukė kol atveš pinigus. Jeigu neklysta, vyras, kuris turėjo atvežti pinigus norėjo sumokėti per sąskaitą, jos nesutiko ir tik už valandos atvežė grynais pinigais. Pinigus atvežė grynais, nes sesuo turėjo išskristi į Kiniją. Jos viską įformino, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Butas Naujininkuose, (duomenys neskelbtini). Ten gyveno jos tėvas V. M., kuris mirė. Jos sesuo S. G.. Buto kainos nepamena. Pirkimas-paradavimas buvo įformintas prie Europos naujam name, antram aukšte. Ji pamena, kad labai ilgai laukė, buvo 2 vyrai, bet gali klysti.

Liudytoja S. G. teisme parodė, kad tai buvo jos tėvo butas. Tėvas mirė, bet prieš tai tėvas joms padovanojo butą. Ji su seserimi norėjo butą parduoti ir pasidalinti pinigus. Atėjo žmonės, apžiūrėjo butą, viską sutarė. Kitą dieną važiavo pas notarą. Tą dieną atvažiavo jau kitas žmogus, sudarė sutartį ir paėmė grynus pinigus. Butas (duomenys neskelbtini). Pradžioje atėjo 2 moterys, apžiūrėjo. Viena iš jų L.. Ši užstatą davė, o pas notarą jau buvo kitas žmogus. Užstatas atrodo 500 Lt buvo. Notarų biure ji buvo su sese. Atrodo, notarų biure buvo 2 vyrai. Joms nebuvo jokio skirtumo, su kuo pasirašyti sutartį. Šie sumokėjo pinigus, jos pasirašė sutartį. Manė, kad gal tai moters sūnus buvo. Ji nepamena kokios pavardės sutartyse buvo. Nepamena, ar L. buvo grąžintas užstatas, ar šį tiesiog išskaičiavo iš bendros sumos. Apie Z. ji sužinojo tada, kai šis pats paskambino ir sakė, kad pirks butą L..

Liudytoja I. D. teisme parodė, kad iš dokumentų, pridėtų prie pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, kad pažymą L. buto pardavimui ši pateikė ir užsisakė pati. Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006-01-05. Ji nepamena, ar be Z. ir L. dar kas dalyvavo sutarties pasirašyme. Pati L. su Z. kreipėsi į administratorių dėl sandorio sudarymo. S. Z. ji nebendravo. Vertimą į rusų kalbą atlieka ji pati. Sandoris įsiminė, nes kai reikėjo pateikti medžiagą ikiteisminiam tyrimui, viską išsinagrinėjo. Jos manymu, Z. nesusijęs su šiuo sandoriu. Atrodo, kad L. sudarant sutartį papildomų klausimų neturėjo. Jos kabinete sutartis buvo analizuojama, buvo perskaityta rusų kalba, buvo pasakyta kaina.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad L. yra jos sesuo. Ši pardavė savo kambarį su bendra virtuve. Su S. susipažino per reklamą. Stanislavas jai padėjo parduoti ir nupirkti kambarį. Sesuo irgi susipažino su Z. dėl buto. Ji važiavo kartu su sese apžiūrėti perkamo buto. Tuo metu Z. nebuvo. Buvo tik ji, jos sesuo ir jos dukra. Sesuo nusipirko butą, bet kas tam butui vėliau nutiko, ji nežino. Dabar sesuo buto neturi. Sesė sakė, kad ją iškeldino iš buto. Ji supažindino seserį su Z.. G. B. ji pažįsta.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja V. K. atpažino G. B. kaip asmenį, kuris kartu su S. padėjo jai parduoti butą (t. 1, b. l. 97-99).

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad 2007 m. kreipėsi į nekilnojamo turto agentūrą „S. n.“, nes tada ieškojo žemės sklypo nuosavo namo statybai. Jį įtikino įkeisti butą. Jis sutiko. Butas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po kelių mėnesių paskola nebuvo grąžinta. Jis pateikė įgaliojimą, hipotekos skyrius butą areštavo, nes nebuvo grąžinta paskola. Po poros mėnesių buvo priimtas sprendimas parduoti butą priverstinai. Kiek jam pranešė, varžytinės buvo 2 kartus. Niekas to buto nepirko, todėl antstolis priėmė sprendimą parduoti tą butą už mažiau nei paskolinta. Kai butas buvo jau perduotas, atvykę pamatė, kad ten gyvena žmonės. Bute gyveno J. L., kuri pareiškė, kad čia gyvena pagal panaudos sutartį su Z., kad niekur nesikels. Paaiškėjo, kad panaudos sutartis sudaryta rašytine forma ir neįregistruota viešajame registre. Tada tai moteriai buvo paaiškinta, kad ta jos panaudos sutartis negalioja. Moteris nereagavo, sakė kad nesikels. Teko kreiptis į teismą. Teismas priėmė sprendimą iškeldinti L.. Buvo sudaryta paskolos sutartis su Z. ir butas buvo įkeistas. Sutartyje buvo parašyta, kad butą išnuomoti draudžiama. L. skundėsi, kad ją apgavo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja S. A. teisme parodė, kad L. yra jos teta. Ši tarėsi pasikeisti vieną butą į kitą, ieškojo buto. Kai rado butą, pinigus sumokėjo S., t. y. S. Z.. Teta norėjo pakeisti butą į kitą butą, turėjo butą (duomenys neskelbtini). Žino, kad tarėsi su Z. keisti butą į butą. Jie tarėsi dėl privatizacijos, kad šis sumokės už privatizaciją. Susitarė, kad pinigus grąžins į banką ir tada perrašys butą. V. K. t. y. jos mama, važiavo kartu žiūrėti buto. Kai kalbėjo sakė, kad butą perka J. Žino, kad po to tetą padavė į teismą dėl iškeldinimo. Po iškeldinimo kalbėjo su Z.. Šis pasakė, kad artimiausiu metu nupirks butą. B. sakė, kad pinigai privatizavimui. Ji nežino, už ką 20 000 Lt teta turėjo grąžinti.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja S. A. atpažino G. B. kaip asmenį, su kuriuo kelis kartus važiavo į notarų biurus, kur Z. nurodymu pasirašinėjo sutartis dėl butų pirkimo-pardavimo (t. 1, b. l. 90-92).

Liudytojas S. L. teisme parodė, kad J. L. yra jo mama. Z. norėjo apkeisti jų butą. Jo motina norėjo apkeisti butus. Z. jiems padėjo privatizuoti butą, o po to mama perrašė butą. Po to mama su Z. visur važinėjo. Mama rado kitą butą pakeitimui. Butas buvo (duomenys neskelbtini). Z. žadėjo, kad mamai bus nupirktas butas (duomenys neskelbtini). Metai praėjo ir nieko. Paskui išsiaiškino, kad P. priklausė butas. Buvo manoma, kad mama perrašys butą Basanavičiaus g. Z. vardu, o šis perrašys butą Konduktorių g. mamos vardu.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja S. A. tyrimo metu atpažino G. B. kaip asmenį, su kuriuo kelis kartus važiavo į notarų biurus, kur Z. nurodymu pasirašinėjo sutartis dėl butų pirkimo-pardavimo (t. 1, b. l. 90-92).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja V. K. tyrimo metu tpažino G. B. kaip asmenį, kuris kartu su S. padėjo jai parduoti butą (t. 1, b. l. 97-99).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2006-01-05 O. Z. (pirkėja) ir J. L. (pardavėja) sudarė buto, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią J. L. pardavė, o O. Z. nupirko turtą už 40 000 Lt, kuriuos pirkėja sumokėjo pardavėjai sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną (sutarties 2.1. p.) (t. 22., b. l. 64-67).

Iš nuomos sutarties matyti, kad 2006-05-19 O. Z. (nuomotoja) ir O. A. (nuomininkas) sudarė buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neterminuotos nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas nuo 2006-05-22 nuomininkui perduoda minėtą turtą (t. 2, b. l. 15-16).

Iš apžiūros protokolo ir sutarties dėl užstato matyti, kad 2007-07-02 S. G. iš J. L. paėmė 3000 litų užstatą už vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 81-84).

Iš buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2007-07-27 S. G. ir J. Z. (pardavėjai) ir S. Z. (pirkėjas) sudarė buto, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu butas parduodamas už 165 000 litų, kuriuos pardavėjos gavo iš pirkėjo lygiomis dalimis grynais pinigais iki sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo (sutarties 3.1. p.) (t. 2, b. l. 38-41).

Iš paskolos sutarties matyti, kad 2007-08-09 S. P. (paskolos davėjas) ir S. Z. bei O. Z. (paskolos gavėjai) sudarė sutartį, pagal kurią paskolos gavėjai lygiomis dalimis pasiskolino iš paskolos davėjo 95 000 litų, kuriuos privalo grąžinti iki 2007-11-09 (t. 1, b. l. 69).

Iš hipotekos lakšto matyti, kad 2007-08-09 skolininkai S. Z. bei O. Z. kreditoriui S. P. pagal 2007-08-09 sudarytą paskolos sutartį 95 000 litų prievolei užtikrinti įkeitė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 73-74).

2007-08-28 tarp S. Z. ir J. L. sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje nurodyta, kad S. Z. įsipareigojo J. L. parduoti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki 2007-11-07, J. L. įsipareigojo pirkti šį butą už 165 000 Lt, ir sumoka S. Z. šiuos pinigus, S. Z. pareiškė, kad pinigus gavo, butas niekam neperleistas, nepadovanotas, neįkeistas, nėra jokių kliūčių (t. 22., b. l. 46).

Iš turto paradavimo iš varžytinių akto matyti, kad 2009-10-27 antstolė I. K. iš varžytinių pardavė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį O. Z. ir S. Z. pirkėjui A. S. (t. 2, b. l. 19).

Iš panaudos sutarties matyti, kad 2009-01-22 J. L. (panaudos gavėja) ir S. Z. bei O. Z. (panaudos davėjai) sudarė sutartį, pagal kurią panaudos davėjai perduoda panaudos gavėjai laikinai naudoti ir valdyti butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje; šalys susitarė, jog panaudos sutartis sudaroma laikotarpiui, kol panaudos davėjai sumokės panaudos gavėjai pinigų sumą, priteistą civilinėje byloje pagal panaudos gavėjos civilinį ieškinį panaudos gavėjams dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo (t.1, b. l. 41).

Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad 2009-02-06 buvo patvirtinta ieškovės J. L. ir atsakovų S. Z. bei O. Z. 2009-02-05 taikos sutartis (t. 1, b. l. 6-7), pagal kurią atsakovai O. Z. ir S. Z. sumoka J. L. 165000 Lt, kaip be pagrindo iš ieškovės įgytas pinigines lėšas, bei nurodytą palūkanų dydį (t. 1, b. l. 8-9, t. 2, b. l. 161-162).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2004-10-26 paprastajame vekselyje 20 000 Lt sumai, eilutėje „Parašas", įrašą „E. ?.“ parašė pati J. L. (t. 1, b. l. 213-216).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-11-02 S. Z. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 17., b. l. 138).

Iš paprastojo vekselio matyti, kad 2004-10-26 J. L. įsipareigojo sumokėti 20 000 litų S. Z. iki 2005-02-26 (t. 22., b. l. 151).

Dėl E. L. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad D. D. supažindino jį su E. L.. Jis pasakė, kad moteriai reikia paskolinti 10 tūkst. litų, kad jai reikia operuoti gerklės vėžį ar kažką panašaus. Jie kartu atvyko pas jį į ofisą Gynėjų gatvėje, pakalbėjo su E. L. ir nusprendė jai paskolinti 10 tūkst. litų. Tai nebuvo kažkokie dideli pinigai, pasitikėjo D. D., jam skolino pinigus, kažkokių sąlygų dėl gražinimo nebuvo. D. D. iki šiol skolingas jam iki 100 tūkst. litų. Su D. jie buvo mokyklos draugai, visada bendravo, D. D. pas jį skolinosi, niekada negrąžino skolos. Jis jo pažįstamas. Naudos iš apsisprendimo paskolinti E. L. tokios kaip ir nebuvo. Ji pasakė, kad ji parduoda savo kažkokius objektus, iš karto patikrino, ar tai yra tiesa. Tą pačią dieną rado skelbimą, kad nekilnojamojo turto agentūra parduoda jos sklypus už 700 tūkst litų. Įvertino situaciją ir pagalvojo, kad žmogus, parduodantis objektus už tokią milžinišką sumą, turės galimybę atsiskaityti. Tas vekselis buvo išrašytas 3 mėnesiams su sąlyga perrašyti. Jis skolino žmonėms, kuriems to reikėjo. Bendraujant pirmą kartą nebuvo jokio jos pasiūlymo. Paskolinimas buvo be naudos. Patikrino, kad parduoda žemės sklypą. Neturėjo minčių įsisukti į tai. Po kurio laiko E. L. pasiūlė jam paskolinti pinigus su sąlyga, kad nereikės atiduoti tų 10 tūkst. litų. Už tuos pinigus mokėtų jai palūkanas ir jai nereikėtų grąžinti tų 10 tūkst. litų. Pas jį atvažiavo D. D. ir pasakė, kad jis bendravo su E. L. ir ji pasiūlė tokį variantą, kad ji gaus paskolą, jam atiduos, jis paims pinigus ir sutvarkys jos žemę. Toliau bendravo su M. Z., kuris buvo pagrindinis jo kreditorius. Jis užsiiminėjo tarpininkavimu. Paklausė ar E. L. galėtų į jį kreiptis. Ji paėmė M. Z. telefoną ir pati jam paskambino, su juo susitiko, pabendravo, įvertino ir jis sutiko duoti jiems pinigus. Jis tuos pinigus jai nedavinėjo, kad ji perduotų jam. Jis nežinojo apie tuos dalykus, bet jis žinojo, kad ta klientė yra kaip ir jo. Jeigu bus situacija, kad ji negalės atsiskaityti, jis turėtų perkredituoti ar pan. M. Z. berods davė 100 tūkst. litų E. L.. Nežino, kiek jai davė. E. L. atvažiavo į ofisą su D. D., jie atvežė jam 40 tūkst. litų. E. L. iš krepšio pinigus ėmė ir perdavė. D. D. buvo jos atstovas. Suprato, kad E. L. gavo paskolą ir duoda jam. E. L. perdavė 40 tūkst. litų grynais. Jis išrašė vekselį 115 tūkst. litų sumai, kadangi ji pasakė, kad važiuos dabar į banką, padarys jam pavedimą, kadangi kitą dalį pinigų ji turi sąskaitoje. Jis išrašė jai vekselį, kad ji galėtų tą daryti ir paprašė į mokėjimo paskirtį įrašyti, kad jis gauna tuos pinigus pagal paskolos sutartį už tą vekselį. Tą ji ir padarė. Vekselis ir paskola tie patys dalykai. Pinigus gavo. Tiesiogiai iš jos sąskaitos į jo sąskaitą, 60 tūkst. litų. D. netarpininkavo. Gavo pinigus ir tuo metu jie visi, M. Š., G. B., D. J. užsiiminėjo investicijomis, ieškojo sklypų, kur galima kažką pastatyti, kažką padaryti. Bankai labai gerai finansavo sklypų pirkimą. Jis pasiūlė E. L. sklypus įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad planas nebuvo patvirtintas, egzistavo tik koncepcija, kurios jis nežinojo, paprašė E. L. nuvažiuoti ir sužinoti, kaip atrodo koncepcija ir į kokią zoną įeina jos sklypai. Jai davė brėžinį, kur buvo apibrėžta, kad jos sklypas patenka į tokią zoną, kur galima tik vieną namų valdą padaryti. Tas jam netiko. Bet jie vis tiek padarė vertinimus. Kiekvienas sklypas turėjo 200-250 tūkst. litų vertę. Padarius vertinimus, jie, M. Š., jo įmonės, kreipėsi į visus bankus, kurie galėjo suteikti finansavimą. Finansavimas buvo reikalingas, kad įsigyti sklypus iš E. L.. Norėjo įsigyti visus jos sklypus. Iš E. L. gautų pinigų nupirko nekilnojamojo turto. Negali pasakyti, ką nupirko. Ji jam paskolino kaip paskolą. Jis užsiiminėjo investicijomis, tokių, kurie jam šiaip sau už 3 procentus mėnesinių skolino, buvo nemažai. Žadėjo grąžinti tą 100 tūkst. litų, kada galės įsigyti jos sklypus. Sklypai buvo įvertinti pusės milijono, o jie jai turėjo sumokėti 200 tūkst. litų. Jiems nepatvirtino bankas paskolos. Visi pirkimai buvo iš banko paskolų. Bankai finansavo, bet po to jie pristabdė. Jis negrąžino 100 tūkst. litų, kadangi ji kreipėsi į antstolius ir pradėjo išieškojimą. Jis atėjo pas antstolį, pasakė, kad greit grąžins tuos pinigus. Šiandien jam turbūt teismas neleis jai grąžinti. Šiandien jis kaltinamas, kad neva per prievartą paėmė, jis tikrai nepaėmė. E. L. įkeitė savo namų valdą, gavo paskolą ir paskolino jam. Ji įkeitė M. Z. ar jo pažįstamai, Z. yra kreditorius. Buvo du sklypai, įvertinti apie 500 tūkst. litų sumai, bankas galėjo suteikti 400 tūkst. litų, E. L. turėjo sumokėti tik 200 tūkst. litų, visa kita buvo jų pinigai. Ji jam pasiūlė paskolinti pinigus. Gavo 100 tūkst. litų. Tai buvo paskola. Tai nebuvo nekilnojamojo turto įsigijimo apsunkinimas. Bankas refinansuoja tuos dalykus, sunkumų nėra. Bankas nesuteikė paskolos, bankas pakeitė savo strategiją. E. L. žemė yra pas ją, ji jos neprarado. Nežino, kokia L. nauda iš to sandorio. Jis jai nepasiūlė jam paskolinti. Jos nauda buvo suderinta su kažkuo kitu, ne su juo.

Nukentėjusioji E. L. teisme parodė, kad jos dukra dirbo „M.“. Kartu dirbo S., D. uošvienė. Buvo sunki padėtis. Ji pasiskolino pinigų, jai reikėjo daryti operaciją. Dukra papasakojo apie tai S.. Ta moteris pasakė, kad turi žmogų, kuris yra buvęs jos žentas ir gali padėti. Paskui ji susisiekė su žentu D. ir 2006-12-16 susitiko. Kartu buvo dukra ir S.. Ofise buvo Z., D. ir žmogus, kuris buhalteriją vedė. Ji papasakojo visas aplinkybes. Pasakė, kad nori parduoti žemę ir namą. Buvo daug problemų. Norėjo kažkur arčiau nusipirkti būstą. Jie išklausė ir sakė, kad gali padėti. Viskas vyko ofise, Gynėjų gatvėje. Z. pažadėjo paskolinti 7000 Lt ir išrašė vekselį 10 000 Lt. Po to jai atliko operaciją. Po operacijos buvo sunkioje būklėje, negalėjo kalbėti 3 mėnesius. Po operacijos, po naujų metų, jai skambino ir sakė, kad padės greičiau parduoti žemę, kad viskas bus jų naudai, kad reikia greičiau padalinti sklypus, o tam reikia pinigų. Pasakė, kad reikia 100 000 Lt., kad turi žmones, kurie gali padėti. Taip sakė ir Z., ir D.. Ji pasitarė su dukra ir patikėjo, nes jai šitie žmonės buvo paskolinę pinigų. Po to pasakė jiems, o šie sakė, kaip neapgaus, nes juk skolina pinigus. Bendravo telefonu. Atvažiavęs D. pareikalavo popierių, kad gauti pinigų. Jos būklė buvo sunki, ji patikėjo ir davė popierius. Padavė sausio 6, o sausio 9 paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti pas notarus pasirašyti sutarties. Sakė, kad atvažiuos su mašina ir nutveš. Ji norėjo kartu su dukra važiuoti. D. sutiko. Laukė Nemenčinės stotelėje. Atvažiavo D. ir kažkoks vairuotojas. Jas nuvežė į notarų kontorą, į hipoteką, rodė, kur pasirašyti. Ji nežinojo, ką pasirašinėja. Pirmą kartą su tokiais reikalais susidūrė. Pas notarą susitiko Z., buvo ir Z.. Ilgai nebuvo, nes jau buvo paruošta sutartis. Notarė davė pasirašyti popierius. Ji nesuprato, pasirašė. L. padėjo ant stalo pinigus. Ji neskaičiavo. S. Z., kuris išsinešė į koridorių ir ten pinigus perdavė. Jai notarė nieko neaiškino, net nevertė į rusų kalbą, nepaaiškino dėl procentų. Po ligos, kai sužinojo procentus, vos negavo infarkto. Tai paveikė jos sveikatą. Z. perdavė pinigus, o ji šiuos atidavė D.. Pasakė, kad pervedė pinigus į jos sąskaitą. Nuvažiavo į banką. Ji nieko nežinojo. D. pats užpildė kvitus. Reikėjo ten sumokėti pinigus bankui ir jis mokėjo. Pervedė pinigus į Z. sąskaitą. Kai važiavo pasirašyti paskolos sutartį buvo 10 000 vekselis. Sakė, kad čia bus dovana nuo Z.. Ji taip ir nesuprato. Z. išrašė tą paprastą vekselį be garantijos. Sakė, kad jis pats išmokėjo procentus, kad pats Z. užsiims žemės dalijimu. Z. žadėjo viską grąžinti, bet tempė laiką. Suprato, kad šis sužinojo jos ligą ir laukė kol ji mirs. Z. iš jos paėmė pinigus, apgavo ir ji dar liko skolinga. Ji dar hipotekai skolinga plius be namo ir be namų valdos liko, be nieko. Tada nuėjo į policiją. Parašė ekonominei policijai, paskui prokuratūrai. Iš pradžių jie sakė, kad padės greitai parduoti žemę ir kad lengviau parduoti padalinus sklypais. Dalinti apsiėmė Z.. Įgaliojimas Z. buvo išduotas. Tuo metu ji nieko nesuprato. Ji žino, kad B. paėmė įgaliojimą, kad kad Z. šį pasiuntė paimti įgaliojimo. Ji atšaukė įgaliojimą, kai kreipėsi į policiją.

Liudytoja M. R. teisme parodė, kad teta jai sakė, kad pasiskolino pinigų. Iš ko ši skolinosi, ji nežino. Žino tik, kad paskolino S.. Pasiskolino virš 100 000Lt tam, kad išdalintų žemę į atskirus sklypus, papildomoms išlaidoms. Vekselis buvo išrašytas 110 000 ar 115 000 litų sumai. Vekselį išrašė S., kuris žadėjo, kad už vekselį arba pats nupirks žemės, arba ras pirkėją, arba žemę išdalins. Taip teta išloš iš to, tada grąžins pinigus tam, iš ko pasiskolino. Ji mano, kad asmuo, iš kurio L. pasiskolino pinigų, yra pažįstamas su Z., nes šis pats sakė, kad su skolintuoju kalbėjo. Jai nežinoma, kas organizavo pinigų skolinimą. Ji sužinojo, kai teta jau buvo pasiskolinus, paskolinus ir įkeitus namą, kai teta išsigando. P. Z. buvo virš 5 kartų. Buvo ofise Gynėjų g. ir Konarskio g. kieme. Jos skambindavo ir pačios primindavo, o šis sakydavo, kad darbas vyksta. Z. veiksmai atrodė įtikinamai. Kai viskas per ilgai tęsėsi, kai pasakojo tą patį, tada kilo abejonių. Ji nustojo bendrauti su Z., kai suprato, kad kažkas vyksta negerai.

Liudytoja I. D. teisme parodė, kad buvo įgaliojimas dėl žemių. L. įgaliojo kažką. Vėliau įgaliojimas L. prašymu buvo panaikintas. Kas buvo įgaliojimo iniciatorius, ji nepamena. Buvo kreiptasi pas konsultantę, kuri ruošė įgaliojimo turinį. Ji nepamena, ar L. atvykusi prašė įgaliojimą pataisyti. Nepamena įgaliojimo aplinkybių. Pamena, kad įgaliojimas buvo panaikintas, kreipiantis į notarą, pateikiant pareiškimą dėl įgaliojimo panaikinimo. Niekada nėra nurodomas pagrindas, dėl ko įgaliojimas panaikinamas. L. buvo atvykusi į notarų biurą, kitaip panaikinti įgaliojimo nepavyktų.

Liudytoja S. B. teisme parodė, kad E. L. sunkiai susirgus, reikėjo daug pinigų šios gydymui. Ji papasakojo tai O. S., su kuria dirbo M.. Ši pasakė, kad turi pažįstamą, t. y. žentą D. D., kuris užsiima nekilnojamuoju turtu. Jos susisiekė su tuo žentu. Per šį nuvažiavo pas S. Z. į ofisą, papasakojo savo situaciją, problemas. Paskui jie nuvažiavo pas mamą apsižiūrėti namo ir sklypo. Tada grįžo į Z. ofisą, kur šis padarė dokumentų kopijas, davė joms originalus. Prieš operaciją Z. joms paskolino pinigų. Mamą paguldė į ligoninę. Po operacijos mamai buvo labai blogai, šokas, kai sužinojo savo ligą. Tuo momentu Z. sakė, kad viskas gerai. Po kiek laiko šis pasakė, kad žemei parduoti reikia ją padalinti į namų valdą. Tam reikia pinigų. Paskui paskambino ir pasakė atvažiuoti į Nemenčinę. Iš Nemenčinės vairuotojas D. D. jas nuvežė į kažkokį miestą. Ten laukė M. su notaru. Ten užėjo S., pasakė, kad viskas bus gerai, kad nesijaudinti, kad pinigai bus sklypų dalijimui. Z. paėmė mamą, o jai pasakė palaukti. Ji su D. D. liko apačioj. Praėjus 5 ar 10 min. mama grįžo. Z. sakė - va čia 40 000 Lt, o kiti pinigai sąskaitoje. Mama kai grįžo namo, nesuprato kas buvo padaryta. Tik po kiek laiko pradėjo suprasti. Ji paparašė S. Z., kad šis dalintų žemę, kad viskas būtų patvirtinta notariškai. Mama prašė nuvažiuoti pas Z. ir paklausti, kaip reikalai. Nuvažiavus Z. sakydavo, kad viskas gerai, jūs nepergyvenkit. Dėl akių buvo nusiųstas vienas žmogus – „pirkėjas“. Paskui sužinojo, kad ten ne pirkėjas, o Z. žmogus buvo, kad viskas dėl akių. Skolinant pinigus kartu su mama pas notarą ji nedalyvavo. Jos buvo pas notarą, tik nebuvo įleistos į kabinetą. Kai vairuotojas juos atvežė iš Nemenčinės į notarų biurą, tada atvažiavo ir Z.. Pas notarą dalyvavo Z., M., mama irgi dalyvavo. S. pasakė, kad viskas bus tvarkoj, kad mamai viskas paaiškinta. Išėjus iš notaro jai nedavė nieko paskaityti. Buvo pervesta 60 000 Lt į mamos sąskaitą, o 40 000 Lt perdavė grynais. Z. prie mamos akių suskaičiavo, mamai įmetė tuos grynus pinigus į tašę. P. Z. kartu su jomis toliau į banką nevažiavo. Mama pasirašinėjo visus kvitus. Ji nežino, kokiu būdu tie pinigai atsirado pas Z.. Mama buvo išdavusi Z. įgaliojimą. Z. buvo įgaliotas atlikti veiksmus. Z. inicijavo įgaliojimo išdavimą, sakė reikia dalinti žemę ir reikia įgaliojimo, kad viskas greičiau vyktų. Prieš operaciją mama iš Z. pasiskolino 7000 Lt. Ta paskola pasibaigė, kai jis sakė, kad padalins žemę.

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad dirbo su S. B.. Ši prašė parekomenduoti pagalbos dėl buto pardavimo ar pirkimo. Ji turėjo žentą D. D., kuris galėjo padėti parduoti. Jos nuvažiavo pas žentą. B. lyg prašė pagalbos parduodant žemę. Šiuo klausimu važiavo į ofisą Vilniuje. Ten buvo kažkoks vyriškis. Tas vyriškis buvo pažįstamas su jos žentu. S. nuėjo į ofisą. Jai nežinoma, ar žentas padėjo. Nei B., nei žentas nieko nesakė. Į ofisą važiavo ji, S., S. motina.

Liudytoja D. J. teisme parodė, kad dirba notare 23 notarų biure. P. Z. 2008-2009 metais yra įvykdžiusi sandorį. Kiek pamena, buvo paskola ir hipoteka. Liudytoja patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 107), kad 2007 m. sausio 9 d. ji patvirtino paskolos sutartį, pasirašytą L. I. ir E. L.. Taip pat ji 2006 metais rugsėjo 13 d. patvirtino įgaliojimą, kuris buvo pasirašytas L. I. M. Z. atstovauti įstaigoje registruojant Hipotekos ir įkeitimo lakštus, daryti jos vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Ji negali tiksliai pasakyti, kas tarėsi dėl paskolos sutarties sandorio apiforminimo, tačiau kadangi dokumentų yra pakankamai daug, visi dokumentai turėjo būti pateikti iš anksto, sąlygos taip pat turėjo būti aptartos iš anksto. Tikėtina, kad visus dokumentus sandorio apiforminimui pateikė asmeniškai E. L.. Taip pat tvirtina, kad į rusų kalbą E. L. visi reikalingi dokumentai buvo išversti. Visos teisės jai buvo išaiškintos. Vertėjo nebuvo, ji vertė. Apie L. I. nieko negali pasakyti, o M. Z. yra pastovus klientas ir dažniausia tarpininkauja sudarant paskolos, įkeitimo sandorius.

Liudytoja L. I. teisme parodė, kad ji suteikė paskolą E. L.. Po poros metų sužinojo, kad ši tuos pinigus davė Z., kuris pažadėjo padalinti sklypą ir tuo būdu jį parduoti. Su E. L. ji susipažino per tarpininką M. Z., kuris teikdavo tarpininkavimo paslaugas ir padėdavo lengviau gauti kreditą. Jos motina pardavė sklypą, norėjo truputį prisidurti. Ji kreipėsi į Z., buvo išrašiusi jam įgaliojimą, kad gali įregistruoti ir išregistruoti hipotekos lakštus. Įgaliojimą išrašė gal 2006 m., tikslios datos neatsimena, galėjo būti rugsėjo 13 d. Informaciją apie L. jai suteikė Z.. Jie susitiko pas notarę D. J.. Pas notarę Z. pristatė L., sakė, kad šiai reikalinga paskola. Pas notarę buvo ji, L. ir M. Z.. Buvo sutarta skolinti 115 000 Lt. Ji 60 000 Lt pervedė iš motinos sąskaitos, o kitus davė grynais. Pinigus davė pas notarę. Buvo pasirašyta paskolos sutartis, kalbėjo rusiškai, kad suprastų L.. Šiai viskas buvo aišku. Sutartis buvo lietuvių kalba, tekstas buvo žodžiu išverstas. Sąlygos buvo grąžinimas dalimis, kiekvieną mėnesį po tam tikrą sumą, buvo nurodyti delspinigiai, 1 ar 2 procentai nuo negrąžintos paskolos sumos už uždelstą dieną. Ji pati anksčiau pagal tokią sutartį yra ėmusi paskolą. Nebuvo kalbos, kam E. L. reikalingi pinigai. 15 000 buvo grąžinta per Z., per kelis kartus, gal per 10-11 mėnesių. Ji apie metus laukė, viską tvarkė Z., kuris kreipėsi į antstolius su jos įgaliojimu, nes ji buvo užsienyje. Z. ji nepažįsta.

Liudytojas D. D. teisme parodė, kad pažįsta Z., kuris užsiima nekilnojamu turtu. Jam paskambino uošvienė O. S. ir pasakė, kad pažįstamai reikia pinigų operacijai. Jis E. L. nuvežė pas S. Z. į ofisą. S. Z. paskolino pinigų E. L.. Paskui L. negalėjo atiduoti pinigų, tai susitarė, kad Z. padalins sklypą ir parduos. Jai paaiškino, kad padalintas sklypas mažiau kainuos. L. pati norėjo parduoti žemės sklypą. Padalinti sklypą dalimis buvo Z. mintis. Notarų biuras buvo prie A. V.. Jis nuvežė E. L., pats notarų biure nebuvo. L. buvo su dukra. Vėliau jas vežė į banką. Jis dar užpildė pavedimą bankui, kas ten buvo rašoma, neatsimena. Jam atrodo, kad E. L. nemoka lietuvių kalbos, gal todėl banke ir tą blanką pildė. E. L. prašė paliudyti, kad buvo apgauta.

Liudytojas M. Z. teisme parodė, kad jis buvęs S. Z. klientas, šį pažįsta senokai. Finansiniu tarpininkavimu užsiėmė 2002 m, buvo išduota VMI individualios veiklos pažyma. Taigi tarpininkavo tiems, kurie norėjo pasiskolinti pinigų ir tiems, kurie norėjo paskolinti pinigų. Susipažino su S. gal 2003-2004 metais, nepamena kokiomis aplinkybėmis, tačiau paskui pastoviai pasiūlydavo klientus, pats skolinosi nemažai pinigų: šiai dienai yra nukentėjęs asmeniškai nuo jo, turi vykdomuosius raštus, turi antstolio išrašą apie išieškojimo eigą. Kurį laiką jis buvo valstybės slepiamas. Sutikęs klausė, kada ketina grąžinti pinigus. Apklausos metu jam siūlė su savo vykdomaisiais raštais prisijungti prie bylos bet atsisakė, nes tai yra vekseliniai raštai, jie teisiškai užfiksuoti ir prasmės nemato, juk pinigus davė pats. Vykdomieji raštai antstolių kontoroje. Turi kopijas vykdomųjų raštų bei antstolio raštą apie išieškojimo vykdymo eigą. L. pavardę žino. Apklausa buvo 2010 m. L. paskola 2006-2007 m. Ji buvo kaip ir eilinis klientas, kokiu būdu pas jį papuolė nepamena, ar paskambino ar buvo tarpininkė. Neprisimena konkrečiai šio žmogaus L.. Bendra tvarka: kažkas norėjo pasiskolinti pinigų, o jis žinojo, kas pinigų turi. Verslas deklaruotas, oficialus. Alio reklamoje dėdavo skelbimus, ir atrasdavo kam reikia pinigų. Būdavo ateidavo žmonės ar atvesdavo žmones, kurie turėdavo tarp savęs kažkokių tai santykių. Pavyzdžiui, ateina ir pasako, kad turi tokį nekilnojamą turtą ir reikalinga tokia suma, padaro dokumentų kopijas, tada susipažinę su dokumentais juos parodydavo kreditoriui, nes kreditorius sprendžia ar jam tinka, ar ne. L. I. tiko. Po kiek laiko atiduoti dokumentų kopijas notarų biurui, notarų biuras paruošia paskolos sutartį - hipotekos lakštą, suinteresuotos šalys važiuoja pas notarą ir ten sudaroma sutartis: įkeitimas – paskolos gavimas. Klientų buvo daug visų susitarimų neprisimena. Žiūrint konkretų atvejį, šis atvejis buvo šiek tiek keistesnis, bet ne vienintelis. Reikėdavo įtikti ir kreditoriui ir skolininkui. Šis atvejis išskirtinis tuo, kad skolinosi L., bet pinigų grąžinimą darydavo Z.. Žino, kad vyko jų bendras verslas, detalių nežino. Kai praėjo tam tikras laikas ponia L. apsireiškė pas jį kontoroje Vytenio g. su advokate. Z. ofisas buvo sąlyginai netoli nuo jų kontoros, tai jos ateidavo pas juos, tada vėl pas Z., vaikščiojo pirmyn atgal. Sakė, kad jie pasirašė kažkokį vekselį, bet tai jo visiškai nedomino. Kiek supranto, jie darė kažkokį bendrą reikalą, kuriame jis nedalyvavo. Paskola buvo pusei metų, nei poniai L., nei Z. ji nebuvo svarbi. Pastoviai buvo sakoma, kad pinigai bus grąžinti, praėjo gana ilgas laikas, kai kreditorė I. atidavė dokumentus išieškojimui, tuomet prasidėjo paieškos, važiavimas pas jį ir pusiau mažas šantažas. Jis sakydavo jai, kad išsiaiškintų tarp savęs (kompanijos), kas suko tą verslą ar reikalą. Iš jo išreikalavo, kad parašytų, jog dėl delspinigių pretenzijų neturi. 2008-2009 m. Sutartis buvo pasibaigusi 2007 m. vidury. Nebuvo nei vienos pretenzijos iki tol kol neatsirado hipotekoje lakštas. Kai atsirado išieškojime, tada ėmė visi ieškoti, kas ir kaip yra. Jis pasakė, kad jei iki tol pinigus įnešdavo Z., tai dabar jis nebeįneša tų pinigų. Kreditorė juk negali nurodyti išieškojimo į kažkokį mistinį Z., kai yra žmogus, kuris tiesiogiai dalyvavo paskolos paėmime. Paskolos sutartis buvo pasibaigusi 2007 m. 01 mėn. Dalyvavo L., I. ir jis, vienareikšmiškai. Bet tiksliai kaip buvo šiuo atveju neatsimena. Paskolos pasirašymo momento nepamena ir apie ką buvo kalbama nepamena. Taisyklė tokia, kad pinigai buvo duodami iš rankų į rankas, notaras nedalyvaudavo prie pinigų skaičiavimo. Pinigai būdavo atiduodami tam kuris skolinasi. Kaip buvo tuo atveju nepamena. Sutartis L. buvo išversta į rusų kalbą. Jis gale perskaitė, kad ten yra išversta į rusų kalbą ir pasirašyta. 23 notarų biure abu notarai, jei žmogus bent su mažiausiu akcentu, jei yra įtarimas, kad jis gali būti rusakalbis visada versdavo į rusų kalbą. Patys notarai ten labai atsakingi. Būdavo tokių žmonių, kurie pasakydavo, jog nereikia jiems vertimo, bet šiuo atveju buvo padarytas atskiras įrašas, kad išversta, todėl mano, išversta buvo tikrai. Keistumas šios sutarties tas, kad grąžinimą darydavo Z.. Kai nebemokėjo buvo 3-4 kartus atėjusi šviesiaplaukė moteris. Nežino, kodėl mokėjo Z. tuos pinigus. Reikia ponios paklausti, kodėl mokėjo Z., jei ji įkeitė savo turtą ir gavo pinigus. Po sutarties pasirašymo dar kokį kartą matė L., nežino gal domėjosi kažkuo. Ta sutartimi rūpinosi Z.. Kai pasibaigė mokėjimai, jie norėdami išlaikyti nišą visada tam tikrą nemokumą toleruoja, t.y. nesiima jokių drastiškų priemonių. Po kažkurio laiko jis pradėjo klausti to, kas mokėdavo. Prasidėjo krizinis laikotarpis ir pradėjo sakyti, kad dabar neturiu, greitai sumokėsiu. Jei gerai prisimena, jam berods rodė to sklypo įvertinimą. Visa kalba ėjo apie tai, kad kažkuris sklypas bus parduotas ir tada bus pilnai atsiskaityta. Jam tai sakė Z.. Jis suprato, kad tai bendras jų verslo projektas. Kai nemokėjo vėl, tada pradėjo jo klausti kaip tarpininko, kadangi turėjo visų kreditorių įgaliojimus administruoti tuos dalinius atsiskaitymus. Pilną atsiskaitymą galėjo tik kreditorius priimti, o dalinius galėjo jis, galėjo hipotekoje atstovauti. Turi išsaugojęs kreditorių įgaliojimus, kurie buvo notariškai patvirtinti. Po kurio laiko ėmė kreiptis I. į jį, sako sutartis jau yra pasibaigusi. Sakė dar palaukiam, dar palaukiam, nes nėra dar pirkimo, nėra pardavimo. Vėliau visiškai įsibėgėjo krizė. Paskolų per jo įmonę Z. turėjo ir daugiau, ėmė strigti ir kitos. Tada kreipėsi į kreditorę ir sakė jai, kad nebeliko ką daryti, o tik kreiptis dėl išieškojimo. Po to, kai L. gavo pranešimą, kad padarytas išieškojimas, uždėtas areštas, tada užvirto pas jį su ligomis, su išmanymais. Jis mano, tai buvo skolininko noras išsisukti iš skolos. L. sakė, kad atėjo dėl šios paskolos. Jis sakė, kad - jūs įkeitėt turtą ir visai tuo nesirūpinote, nes Z. mokėjo už ją. Nesidomėjo tol, kol negavo išieškojimo dokumentų. Taigi mano, tarp jų buvo tokie santykiai, kad jie kalbėjosi ir juos tenkino ta situacija tol, kol ji nebetenkino jų kaip paskolos davėjo tarpininko. Kai ji atėjo iš jos buvo tam tikros agresijos. Prasidėjo ligos visokios. Jis negalėjo jai nieko padaryti, sakė kreipkis į teismą su pretenzijomis, o pas jį neiti. L. eidavo iš jo pas Z., tada grįždavo pas jį atgal ir minėjo kažkokius pasirašytus vekselius. Ji įsivaizdavo, kad tai jo veiksmas, kad jis uždėjo areštą, toks įspūdis lyg jis ar kreditorė nori atimti jos nuosavybę. Pasakė, kad jei yra problemų, tai kreipkitės į teismą. Jo prašė, kad sustabdyti vykdymą, berods buvo sustabdę. I. buvo sustabdžiusi išieškojimą, kol tarpusavyje jie išsispręs šiuos reikalus. Tarp Z. ir L. kas vyko - nežino.

Iš nukentėjusiosios E. L. protokolo-pareiškimo 2010-02-08 matyti, kad 2007-01-09 Vilniaus miesto teritorijoje iš jos buvo išviliota 115 000 litų (t. 3, b. l. 2).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. L. 2010-02-08 savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3, b. l. 5).

Iš paskolos sutarties 2007-01-09 matyti, kad paskolos davėja L. I. ir paskolos gavėja E. L. sudarė sutartį, kurios pagrindu E. L. pasiskolino iš L. I. 115 000 litų, kuriuos privalo grąžinti iki 2007-07-09 (nurodytomis dalimis). Nurodyta, jog 55 000 litų L. I. perdavė E. L. grynaisiais prieš šios sutarties pasirašymą, o likusią paskolos sumą 60 000 litų pervedė į E. L. priklausančią sąskaitą banke prieš šios sutarties pasirašymą (t. 3, b. l. 38).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2006-09-13 L. I. įgaliojo M. Z. atstovauti jai Hipotekos įstaigoje registruojant Hipotekos ir/ar įkeitimo lakštus, jų būsimus pakeitimus ir atžymas apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą, daryti jos vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 3. b. l. 10).

Iš hanza.net išrašo kopijos matyti, kad 2007-01-09 R. J. I. pervedė į E. L. banko sąskaitą 60 000 litų, su nurodyta mokėjimo paskirtimi - pagal 2007-01-09 paskolos sutartį (t. 3, b. l. 11).

Iš turto arešto akto matyti, kad 2009-05-13 areštuojamas E. L. priklausantis turtas, išieškotojas - L. I.. Turto arešto pagrindas: Vilniaus m. 1 apyl. teismo hipotekos skyriaus Vykdomasis raštas. (t. 3., b. l. 19).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. L. 2010-02-26 savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3., b. l. 30).

Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad E. L. 2006-12-21 pašalinta skydliaukė dėl skydliaukės vėžio (t. 3., b. l. 31).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2007-07-26 E. L. įgaliojo S. Z. tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. L. priklausančius žemės sklypus, atstovauti E. L. VĮ Registrų centre, tvarkyti visus dokumentus dėl pastatų statybos nupirktuose žemės sklypuose, atstovauti E. L. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, prireikus atstovauti visose LR teismo įstaigose (t. 3., b. l. 33).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. L. 2010-03-18 savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3., b. l. 35).

Iš neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad E. L. 2006-12-16 įsipareigojo be sąlygų sumokėti S. Z. 10 000 litų iki 2007-03-16 (t. 3., b. l. 36).

Iš liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad E. L. liko prie savo ankstesnių parodymų (t. 3., b. l. 42).

Iš nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad 2010-02-08 E. L. buvo pripažinta nukentėjusiąja byloje dėl sukčiavimo Nr. 57-1-0020710 (t. 3., b. l. 47).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-01-14 E. L. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3., b. l. 51).

Iš neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad 2008-07-14 S. Z. įsipareigojo be sąlygų sumokėti E. L. 115 000 litų iki 2008-07-31 (t. 3., b. l. 57).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-05-18 E. L. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3., b. l. 58).

Iš pažymėjimo apie turto apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad 2009-02-24 areštuotas turtas, priklausantis E. L., dėl 164 000 litų ir 128 litų reikalavimo (t. 3., b. l. 59).

Iš Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties matyti, kad nutarta išieškoti E. L. skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus (t. 3., b. 1. 68).

Iš hipotekos lakšto matyti, kad 2007-01-09 skolininkė E. L. kreditorei L. I. pagal 2007-01-09 sudaryt1 paskolos sutartį 115 000 litų prievolei užtikrinti įkeitė 0.0108 ha bendro ploto žemės sklypą, 0.4612 ha bendro ploto žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su jo priklausiniais, adresas - Vilniaus r. sav., Akuotninkų k. (t.3., b. l. 111-114).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamieji daiktai: 0.0108 ha bendro ploto žemės sklypas, 0.4612 ha bendro ploto žemės sklypas bei gyvenamasis namas su jo priklausiniais, esantys Vilniaus r. sav., Akuotninkų k., nuosavybės teise priklauso E. L. (t. 3., b. l. 120-124).

Iš gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo apie asmenį matyti, kad E. L. 1989-09-06 deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., Akuotninkų k. (t. 3., b. l. 128).

Iš Registro centro Vilniaus filialo pažymos matyti, kad nekilnojamiejo turto registre įregistruotas turtas: 0.0108 ha bendro ploto žemės sklypas, 0.4612 ha bendro ploto žemės sklypas bei gyvenamasis namas su jo priklausiniais, esantys Vilniaus r. sav., Akuotninkų k., nuosavybės teise priklauso E. L. (t. 3., b. l. 130-133).

Iš valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 1998-11-26 E. L. (pirkėja) ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotas Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. B. (pardavėjas) sudarė 0.4612 ha žemės sklypo, esančio Akuotninkų k., Buivydžių sen., Vilniau r., pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią S. B. pardavė, o E. L. nupirko turtą už 542 litus (t. 3., b. l. 134).

Iš Vilniaus r. 5-ojo notaro biuro paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad 2005-09-27 E. L. paveldėjo mirusiojo sutuoktinio S. L. turtą: 1/2 gyvenamojo namo bei jo priklausinius, 1/2 žemės sklypo, kurio bendras plota yra 0.0108 ha, 1/2 žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0.4612 ha, esančius Vilniaus r. sav., Akuotninkų k. (t. 3., b. l. 137-138).

Iš mirties liudijimo matyti, kad S. L. mirė 2004-05-29 (t. 3, b. l. 143).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-10-18 M. Z. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3., b. l. 150).

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos 2003-10-17 matyti, kad M. Z. vykdo individualią veiklą - finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo konsultacinė veikla (t. 3., b. l. 151).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2011-05-17 lyginamajam tyrimui buvo paimti D. D. eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai (t. 3., b. l. 159-173).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp S. Z. ir E. L., kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų (t. 3, b. l . 174-175).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp D. D. ir E. L. kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų (t. 3, b. l. 176-178).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp D. D. ir S. Z., D. D. laikėsi savo parodymų, kad jo akivaizdoje, dalyvaujant L. ir jos dukrai ofise Gynėjų g., S. Z. pažadėjo L. padalinti du jai priklausančius žemės sklypus į mažesnius sklypus, kad vėliau juos parduoti (t. 3, b. l. 179-180).

Iš hipotekos (įkeitimo) dokumentų paieškos pagal savininką, skolininką išrašo matyti, kad E. L. (skolininkė) 2007-01-11 įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius: 0,0108 ha ploto žemės sklypą, 0,4612 ha ploto žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su jo priklausiniais, esančius Vilniau r. sav., Akuotnnkų k.. Hipoteka užtikrinama prievolė: 2007-01-09 115 000 litų paskola, kreditorius: L. I. (t.4., b. l. 3-6).

Iš žymos apie įkeisto turto areštą matyti, kad 2009-02-25 buvo areštuotas įkeistas E. L. priklausantis turtas (t. 4., b. l. 6-9).

Iš neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad 2008-11-28 S. Z. įsipareigojo be sąlygų sumokėti E. L. 115 000 litų iki 2009-02-15 (t. 4., b. l. 18).

Iš vykdomojo įrašo matyti, kad 2009-07-08 notarė J. D. reikalauja išieškoti iš S. Z. nesumokėtą vekselio sumą 115 000 litų, palūkanas bei atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą. Bendra suma: 115 633 litų (t. 4., b. l. 19).

Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dėl informacijos pateikimo išrašo matyti, kad duomenų apie kreipimasi dėl E. L. priklausančių žemės sklypų padalijimo, paskirties keitimo Akuotninkų k., Vilniaus r., nerasta (t. 4., b. l. 38).

Iš AB “SWEDBANK” sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-01-09 R. J. I. pervedė 60 000 litų į E. L. priklausančią sąskaitą, nurodydama paskirtį: pagal 2007-01-09 paskolos sutartį. Tą pačią dieną, 2007-01-09, 60 000 litų buvo pervesta iš E. L. sąskaitos S. Z., nurodant paskirtį: pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį, Nr. 2007.01.09 (t. 4., b. l. 41).

Iš Naconalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus rašto matyti, kad dėl leidimų rengti žemės sklypų, esančių Šventininkų k. bei Akuotninkų k., ribų pakeitimo ar skaidymo į mažesnius sklypus, kreiptasi nebuvo (t. 4., b. l. 75).

Iš poėmio protokolo matyti, kad buvo paimtas AB “HANSA BANKAS” mokėjimo nurodymas, kuriame yra nurodyta, jog 2007-01-09 E. L. pervedė 60 000 litų į S. Z. priklasančią “NORDEA” banko sąskaitą, nurodyta paskirtis: pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį 2007-01-09 (t. 5., b. l. 21-22).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2011-01-20 buvo užfiksuoti bylai reikšmingi pokalbiai tarp S. Z. ir V. A. bei D. V. (t. 17., b. l. 121-128).

Dėl dokumentų klastojimo, laikymo ir panaudojimo

bei S. M. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad apie Neries sodą pirmą kartą išgirdo iš I. M., kuris pas jį atvažiavo su E. M.. E. M. parodė jam įgaliojimą disponuoti savo tėvo turtu – sodo namu su žemės sklypu ir paprašė paskolinti 20 tūkst. litų berods. Pinigai buvo paskolinti iš karto, paskola patvirtinta vekseliu, vekselis buvo išrašytas D. J. vardu, pinigai jam nebuvo grąžinti ir po to bendravimas nutrūko. M. yra jo pažįstamas. E. M. su įgaliojimu norėjo pasiskolinti pinigų. Įgaliojimas patvirtina, kad ji atstovauja tėvą, o tas tėvas turi nekilnojamojo turto. Neskolina jis žmonėms, kurie neturi nuosavybės. Ji turėjo teisę, ji buvo atsakinga. Vekselį pasirašė M. D. J. naudai. Jis savo pinigus skolino, o išrašinėjo nesvarbu kieno vardu. D. J. yra jo bendradarbis, jo akcininkas. M. Š. jau tuo metu irgi buvo. Jis buvo kompanionas. D. J. su jais kalbėjo. Jis pinigus padavė D. J.. Tai buvo jo pinigai, padavė juos per D. J. M.. Nepamena, kada ši turėjo grąžinti. M. turėjo nekilnojamojo turto. Jie turėjo įgaliojimą, kad ji atstovauja tėvą. Vekselis turėjo terminą, jis buvo gal išrašytas pusei metų. Po to M. ir M. prapuolė. Šie žadėjo už tuos pinigus sutvarkyti sklypo ir namo dokumentus, turbūt norėjo parduoti. Po pusės metų niekas nesikreipė. Pas juos atvažiavo D. D. ir pasakė, kad girdėjo, jog jie investavo pinigus į M.. Jie pasakė, kad taip. Pasakė, kad jeigu nori, gali įsigyti, tik reikia atvažiuoti sumokėti 50 tūkst. litų savininkui ir 60 tūkst. litų V. L., nes jis yra ten kreditorius. Jis sutiko apmokėti L. skolą, paprašė M. Š. pavažiuoti į notarų biurą ir apiforminti sandorį, nupirkti namą su sklypu. M. Š. paėmė 50 tūkst. litų, nuvažiavo į notarų biurą, sumokėjo 50 tūkst. litų M., o 60 tūkst. litų įsipareigojimą V. L. perrašė savo vardu. Jis tapo skolingas L.. Tuos pinigus turėjo V. L. grąžinti po namo sklypo įkeitimo bankui ar fiziniam asmeniui. Sutartyje nurodė 300 tūkst. litų, o bendra objekto kaina buvo apie 110 tūkst. litų. Jie patys paprašė padidinti sumą, kad vertintojas galėtų parodyti daugiau. Iš karto buvo pasakyta, kad bus tokia suma. Jis notarų biure nebuvo. D. D. atvažiavo ir pasakė, kad jis atstovauja M.. Jie ofise su D. D. kalbėjo, pasakė, kad sutinka apmokėti 50 tūkst. litų M.. Ten buvo nuspręsta, kad nurodys tokią sumą. D. D. tikriausiai pasakė padidinti tą sumą notarui, nežino, kas ten buvo. Koks skirtumas, kas kokią pusę atstovauja. M. Š. sumokėjo 50 tūkst. litų M.. Nežino, kodėl M. sako, kad negavo nieko. Nebuvo bendrauta su M. apie M. paimtus pinigus. Jie tuos pinigus pamiršo, nešnekėjo apie tai. Niekas neturėjo teisės reikalauti tų pinigų. Tai buvo jo pinigai. Tai buvo jų kaltė, kad paskolino M.. M. visur meluoja. Gal dalimis buvo grąžinti pinigai L., bet nežino. Po to jie už 100 tūkst. litų įkeitė tą namą. M. Š. įkeitė, jie gavo pinigus, padengė savo įsiskolinimus ir po to nebegalėjo išlaikyti to namo ir jis buvo parduotas iš varžytinių. Jis buvo M. Š. berods skolingas, kai vyko šitas pirkimas - pardavimas. Šitas įsipareigojimas nepasikeitė po sutarties pasirašymo. Nežino, ar vykdė ar nevykdė to įsipareigojimo M. Š., nepamena. Nežino kaip buvo surašytas įsipareigojimas dėl perimtos M. skolos L.. Matė, kad M. skolingas V. L.. Buvo vekselis, kad jis skolingas už tą sandorį. M. Š. perėmė įsipareigojimą. Vekselio šalys buvo V. L. ir M. Š.. M. nefigūravo. V. parašė pakvitavimą, kad M. jam nieko neskolingas, žino, kad tas vekselis yra šito sandorio, kadangi visa buhalterija, dokumentacija buvo pas jį, visi sandoriai buvo tikrinami. Buvo sutarta, kad sandoris bus taip įvykdytas. Vekselį atnešė M. Š. ir jis buvo ofise. Vekselis buvo kartu su pirkimo - pardavimo sutartimi. D. visada buvo ten, kur buvo pinigai. Jis galvoja, kad jis paėmė dalį pinigų iš M.. Žino, kad M. buvo sumokėta į rankas ir girdėjo, kad jis dalį atidavė D.. Girdėjo iš D. aplinkos.

M. Š. teisme parodė, kad 2008 metais balandžio mėnesį buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartis buvo organizuota S. prašymu. Jis turėjo būti pirkėjas. Pas notarą buvo S. M., L., kiti asmenys, tiksliai nepamena. Prieš pasirašant sutartį, jam reikėjo pasirašyti susitarimą, kad S. M. neskolingas V. L.. Pasirašant susitarimą, dar pasirašė vekselį 90 tūkst. litų sumai. Po ko pasirašė su S. M. pirkimo - pardavimo sutartį. Iš notaro išvažiavo registruoti sandorį į registrų centrą. Sutartį pasirašė S. prašymu. Prašymas buvo, kad jis atstovautų kaip pirkėjas ir sandorį užskaitys kaip skolą. S. buvo jam skolingas. Prieš tai turėjo interesą nusipirkti namuką, kad motina nuvažiuotų pailsėti ir t.t. Pardavėjas buvo S. M.. Negali teigti 100 proc., bet pinigus M. turėjo sumokėti S.. Negali pasakyti, ar sumokėjo, bet turėjo sumokėti. S. tą kartą turbūt buvo pas notarą. S. prašymas buvo pasirašyti vekselį. Jis pasirašė, kad lyg tai jis skoloje. Matomai buvo susitarimas S. su L.. Jam tiko, nes pasitikėjo S.. Iš tikro nebuvo skoloje L.. Jo misija buvo pasirašyti dokumentus. Užskaitė Z. skolą jam 40 tūkst. litų sumai, nors suma iš tikro buvo didesnė. Turto vertė nebuvo labai didelė. Pagal sutartį buvo nurodyta 300 tūkst. litų suma. Dokumentai buvo paruošti 300 tūkst. litų sumai, kadangi parduodant galima turėti mokesčių. Taip išeina, kad norėjo nuslėpti mokesčius. Dokumentai buvo sudaryti ne jo iniciatyva. Pardavėjas irgi nebuvo prieš. Taip išeina, kad čia klastotė. Nepripažįsta kaltės, kad suklastojo. Pripažįsta, kad pasirašė. Patvirtino suklastotą dokumentą. Mano, kad yra nekaltas, bet jeigu pasirašė - yra kaltas. Jis pasirašant vekselį žinojo, kad nebus skolingas pagal tą vekselį, kadangi toks buvo susitarimas tarp L. ir Z..

V. L. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad I. supažindino su M.. M. norėjo parduoti savo namelį Sodų bendrijoje. Jie atvažiavo ir M. paprašė 10 tūkst. litų. Jis jam davė 10 tūkst. litų. Jie iš pradžių pakalbėjo, kam jam reikalingi pinigai. Jis pasakė, kad jam reikia sutvarkyti namelio dokumentus, nes nori jį parduoti. Jam davė 10 tūkst. litų, pasirašė vekselį gal pusei metų. Po kurio laiko, M. paskambino ir pasakė, kad jam dar reikia pinigų, tam kad sutvarkyti namelį. Jis atvažiavo, paėmė dar 10 tūkst. litų, pasirašė vekselį, paaiškino, kam jam reikalingi pinigai. Jis dar jo paklausė, kaip šis išleido prieš tai gautus pinigus. Jam pasakė, kad dalį pinigų atidavė dokumentams sutvarkyti. Antrą kartą, kai ėmė 10 tūkst. litų, paklausė M., ką ruošiasi su jais daryti. Šis pasakė, kad artėja žiema, reikia susitvarkyti, reikia malkų, yra elektros skola. Pasirašė vekselį. 3 - 4 mėnesius bendravo su M. telefonu. Šis pasakė, kad nori važiuoti į Ukmergę ir trečią kartą paprašė 10 tūkst. litų. Pasakė, kad suma per didelė, reikia sutvarkyti dokumentus, kadangi vekselis yra nekonkretus įsipareigojimas. Jis pasakė, kad namelį pardavinės už 45 tūkst. litų. Iš pradžių kalba ėjo apie pardavimą už 90 tūkst. litų. Jis pasakė, kad tiek už vekselį negali duoti, geriau nupirks namelį ir kai trečią kartą susitiko, paruošė jam sutartį, suruošė pinigus, paskaičiavo procentus. Bendra suma buvo 45 tūkst. litų. Jis pasirašė dokumentus ir jis tą pačią dieną nuvažiavo į registrų centrą ir įregistravo. Jis pasirašė sutartį, kad gavo avansą. Pasirašymo dieną bendrai su visais procentais, su visais duotais pinigais gavosi 45 tūkst. litų. 10 tūkst. litų, tada dar 10 tūkst. litų, dar paskaičiavo procentus. Trečią kartą davė 10 tūkst. litų, kai buvo susitikę ir kalbėjo apie namelio pardavimą, nes jam reikėjo tų pinigų sutvarkyti reikalus Ukmergėje. Paskaičiavo 30 tūkst. litų, procentus, rankpinigius. Tada kainos pradėjo kristi, jis jau apsigalvojo, pinigų neturėjo, nekilnojamasis turtas jau ne tiek kainavo. Po pusės metų susitiko su M., susitarė, kad jis gyvens iki pavasario, kol neišsispręs jų klausimas. Pinigai nuvertėjo, prasidėjo krizė. Maždaug po pusės metų pavasarį jam paskambino I. ir pasakė, kad jie rado pirkėją, pasiūlė gerus pinigus. 90 tūkst. litų. Pasakė, kad atvažiuotų į notaro kontorą, nes sutartis buvo įregistruota ir be jo sutikimo negalėjo parduoti. Atvažiavo į kontorą, ten buvo I., M., S.. Notaras jį išsikvietė ir pasakė, kad reikia pasirašyti, kad neturiu priekaištų S. dėl šitos sutarties. Jie kalbėjo su M.. Buvo vekselis, prieš tai buvo pasirašytas vekselis 90 tūkst. litų sumai, ir kad jam atiduos, kai parduos namelį. Pasiėmė vekselį, kurį pasirašė M.. Pas notarą pasirašė atsisakymą. Matyt jiems reikėjo šito namelio su sodu, jie pasiūlė tokią sumą, už kurią įsipareigojo nupirkti pas S.. Ne už dyką duoda pinigus, 45 tūkst. litų, plius procentai už pusę metų. Jeigu yra įdomus objektas, už jį gali pasiūlyti daugiau. Jis pasirašė šitą dokumentą ir daugiau su M. nebendravo. I. M., jo draugei neskolino. M. dukra jam skolinga nebuvo. Buvo visi vekseliai pasirašyti su M.. Trys vekseliai po 10 tūkst. litų. Preliminarioji sutartis 45 tūkst. litų. Vekseliai anuliavosi, kai buvo pasirašyta sutartis dėl rankpinigių. Jo supratimu vekselis yra kaip pinigai. Viską kai sudėjo kartu, sudarė sutartį dėl rankpinigių. M. iš viso gavo 30 tūkst. litų. M. Š. pasirašo vekselį 90 tūkst. litų sumai. Sakė kokius pinigus duoda ir už kokius procentus. Jam sutartis sudarinėti padėdavo dukra. Forma buvo iš interneto.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusyis S. M. teisme parodė, kad su M. Š. jį suvedė M.. Jis draugavo su jo dukra. Pasakė jam, kad parduoda namą sode. Jis pasakė, kad padės. Tas namas buvo Trakų rajone, už Grigiškių, Sodų bendrija, Valų kaimas. Po to jam pusę pinigų atidavė, o pusės neatidavė. Nepamena, kas atidavė. Buvo S. (S. Z.) ir M. Š.. Jie buvo kartu su tuo M.. M. atvedė tuos asmenis. Jis neatsimena tų aplinkybių, praėjo penkeri metai. Gal 40 tūkst. litų sumokėjo už žemę ir namą. Sutartį pasirašė su M.. Nežino, kas jam liko skoloje. Pas notarą sumokėjo, kai pasirašinėjo sutartį. Š. sumokėjo 45 tūkstančius litų L. pas notarą. Jis tų pinigų nematė. Jam pasakė, kad sumokėjo. Negali pasakyti, ar sumokėjo. Su M. pirkimo-pardavimo sutartį pasirašinėjo jis. Su L. jokių dokumentų nepasirašinėjo. Prieš pardavimą L. paskolino pinigų. Paskolino laidotuvėms, mamai reikėjo, dukrai paskolino. Gavo 40 tūkst. litų iš L.. Po to atidavė jam. Atidavė, kai formino namą. Namą skaitosi, kad pardavė už 120 tūkst. litų, o gavosi, kad už 40 tūkst. litų. Nepasirašė, kad gavo 300 tūkst. litų. Teismui parodžius pirkimo-pardavimo sutartį (tomas 7, b. l. 84 ). S. M. nurodė, kad čia parašyta „Aš S. M. tris šimtus tūkstančių litų iš M. Š. gavau“. Neįsivaizduoja, kodėl taip parašė, negavo jų. Neatsimena, kodėl taip parašė. Dukrai įgaliojimo nedavė, jokio popieriaus nerašė. Paskelbus S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. l. 4-5, 17- 18, 19), S. M. juos patvirtino ir nurodė, kad neatsimena, kaip buvo su 130 tūkst. litų suma. Ranka buvo išrašęs dukrai įgaliojimą jį atstovauti. Kai pasirašė sutartį, tą dieną L. buvo skoloje 40 tūkst. litų. Jis jam asmeniškai, be dukros skolos, buvo skoloje 20 tūkst. litų. Buvo pasakyta, kad duotų už dukrą irgi. 20 tūkst. litų už save ir 20 tūkst. litų už dukrą. Niekas nieko nesakė apie kitus įsipareigojimus ir jų dengimą. Kai kada, kai skolindavosi iš L., pasirašinėdavo. Skolinosi du kartus po 10 tūkst. litų, o daugiau nesiskolino. Prašo atlyginti žalą. Nepamena, kad rašė prašymą atlyginti žalą. Prašo tos sumos iš to, kas padarė viską. Nežino, kas turėjo jam atiduoti tuos 80 tūkst. Litų. Firma. kuri Basanavičiaus g., žadėjo sumokėti už namą. Ten buvo S. (S. Z.), visi jie žadėjo.

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad vykstant M. turto pirkimo pardavimo sandoriui dalyvavo pardavėjas M., taip pat pirkėjas. Juos lydėjo jų pažįstami asmenys. Prieš patvirtinant sutartį ji ne vieną kartą klausė, ar M. gavo pinigus. Apie tai, kad M. gavo pinigus, šis patvirtino tiek raštu, tiek ir žodžiu. Ji buvo pilnai įsitikinusi, kad pardavėjas gavo pinigus. Kalba ėjo apie žemės sklypą. Šį sandorį ji prisimena, nes tokia pat pavardę turėjo jos klasiokas. Šį sandorį ji prisimena, pinigai buvo skaičiuojami jos kabinete. Atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais. Ji pasiūlė, kad būtų padarytas banko pervedimas, tačiau pardavėjas patvirtino, kad pinigų nori grynais. Kabinete buvo ir kiti asmenys, notaras neturi teisės išvaryti jų iš kabineto. M. pavardę ji prisimena, tačiau paties žmogaus nepažintų.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad yra pirkęs sodą pas antstolius, o ne pas Š.. Jis buvo pas Z., gėrė kavą, kalbėjosi. Atvažiavo kažkoks Z. pažįstamas žmogus, kuris gyveno sodų namely prie B. V.. Netoliese yra Papių ežeras. Jis su žmona seniai galvojo apie sodą. Jis pasakė Z., kad jei bus nebrangu, kad šis pasakytų. Po kelių dienų ar savaičių, Z. pasakė, kad Š. turi sodą ir jam jis labai patiks. Sakė, kad Š. ten važiuos su reikalais ir jeigu nori, gali važiuoti kartu pažiūrėti. Jis nuvažiavo su Š.. Ten gyveno senas šeimininkas, viską prižiūrėjo. Jam labai patiko. Š. kalbėjo su kažkokiu žmogumi, kad „palauk truputį, dabar nėra pinigų“. Iš pokalbio jis suprato, kad tas sodas užstatytas. Žmogus sakė, kad pardavinės tą sodą. Jis pats pasidomėjo tuo sodu. Sodas buvo parduodamas iš varžytinių. Jis dalyvavo ir nusipirko. Sodas yra Trakų rajone, Valų kaime, (duomenys neskelbtini), dabar pasikeitė adresas, berods (duomenys neskelbtini). Ten gyveno senas šeimininkas S. M., kuris žiemą prižiūrėdavo sodą, o vasarą pasakė, kad greit gaus pinigus ir išvažiuos į Ukmergę. Kai atėjo vasara jis klausė, kada atlaisvins sodą. M. pasakė, kad gaus pinigus, susitvarkys mašiną ir išvažiuos. Jis parašė perdavimo aktą. M. išvažiavo, paliko už elektrą skolą 2 000 Lt, nes neužsiregistravo kaip bendrijos narys. M. sakė, kad jam nepriklauso ir skolos nemokės. Sodą įsigijo 2009-12-15 Buvo apžiūrėti sodo su Š., po to dar sykį buvo. Jam labai patiko tas sodas. Iki pirkimo apžiūrėjo. Kai paskambino ir pasakė Z., kad Š. turi sodą ir pasiūlė nuvažiuoti pažiūrėti, tai nuvažiavo kartu su Š.. M. nieko nesakė, sakė kad M. kaip šeimininkas atvažiuoja. Jam buvo pasakyta, kad M. sodą prižiūri. M. pasakė, kad nori padaryti remontą. M. gyveno tame sode su Š. leidimu. Š. atvažiuodavo kaip šeimininkas ir duodavo nurodymus, ką M. padaryti.

Liudytojas D. J. teisme parodė, kad buvo pažįstamas su S. Z.. Dirbo UAB „R.“, buvo direktorius kažkuriuo laiku, o S. buvo jų darbuotojas. Šis buvo vadybininkas, prekiavo kosmetika, ieškovo kontaktų, salonų. Dar dirbo G. B. – jis turbūt buvo vadybininkas, bet daugiau kaip vairuotojas. I. M. firmoje nedirbo. M. Š. žino. Jis kartais užeidavo į ofisą Gynėjų g. 4. Su juo kartu veikos nevykdė. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. l. 106) D. J. patvirtino, kad pažįsta S. Z. nuo 2003-2004 m. Susipažino su juo tuomet, kai jis nusprendė parduoti jam priklausantį butą, esantį Vilniuje, Pylimo g. 63. Nuo to laiko jie pradėjo bendrauti. Apie 2005 metais jie su S. Z. pradėjo verstis kosmetikos pirkimu – pardavimu UAB „R.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini). S. Z. užsiminėjo ir nekilnojamuoju turtu. G. B. pas S. Z. lankydavosi dažnai, tai yra žmogus, kuris yra S. Z. „dešinė ranka“, jis darė viską, ką liepdavo S. Z.. Maždaug 2007 metų vasara I. M., kuris tuo metu dažnai lankydavosi pas S. Z., atvedė į ofisą savo pažįstamą E. M. ir paprašė paskolinti E. M. 30 000 litų, jų žodžiais, pinigai jai buvo reikalingi tam, kad sumokėti jos tėvui už jam priklausančio namo, kurį vėliau jis pažadėjo perrašyti E. vardu, dokumentų sutvarkymą. Jis pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino pinigus, kurių ji iki šiol negrąžino. E. M. jis daugiau nebuvo sutikęs. I. M. jis taip pat nematė maždaug nuo 2008 metų. Maždaug 2008 metais S. Z. kartu su M. Š. įsigijo naujas patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atidarė naują ofisą, pradėjo verstis nauju verslu, kosmetika jų daugiau nedomino, nuo to laiko jis su S. Z. bendrauja retai. Butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) jis įsigijo maždaug 2007 metais.

Tyrimo metu apklaustas I. L. parodė, kad 2009 metų rudenį jis paskambino Z., kuris pasiūlė jam apsigyventi ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam susidarė įspūdis, kad Z. be atlygio rūpindavosi kitais žmonėmis. Į Basanavičiaus g. ateidavo labai daug žmonių, kurie ieškojo Z.. Pastarasis liepė jokios informacijos apie jo buvimo vietą nesuteikinėti. Vieną kartą buvo atvažiavęs S. M.. Jam jis perdavė Z. paliktus 200 Lt bei Z. nurodymu paprašė, kad M. surašytų pakvitavimą apie tai, kad gavo minėtus pinigus (t. 30, b. l. 3-11, 12-20).

Iš nukentėjusiojo S. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2008-04-16 Vilniaus mieste, 21-ajame notaro biure, iš jo buvo išvilioti jam priklausantis žemės sklypas ir sodo namas, esantys Trakų r. sav., Valų k, už kuriuos buvo pažadėta sumokėti 80 000 litų (t. 7., b. l. 2).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-10-13 S. M. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti( t. 7., b. l. 6).

Iš susitarimo matyti, 2008-04-16 kad panaikinama preliminarioji sutartis, patvirtinta 2007-04-19, sudaryta tarp S. M. ir V. L. (t. 28., b. l. 70-71).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2008-04-16 S. M. (pardavėjas) pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 0,0540 ha žemės sklypą bei sodo pastatą, esančius Trakų r. sav., Valų k., o M. Š. (pirkėjas) juos įsigijo (t. 7., b. l. 9-14). Nurodyta kaina 300 000 litų.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-01-27 A. M. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti ( t. 7., b. l. 30).

Iš S. M. rašto matyti, kad jis laikotarpiu nuo 20010-01-01 iki 2010-02-26 gavo 800 litų. Įsipareigojo išsikelti iki 2010-04-15. 2010-08-20 perdavė A. M. sodo namelį, esantį Trakų r., Valų k. (t. 7., b. l. 31-34).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad notarė V. Š. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 7., b. l. 39).

Iš preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo matyti, kad 2007-04-19 S. M. ir V. L. sudarė preliminariąją sutartį. V. L. sumokėjo 45 000 litų S. M. (pasirašant sutartį) su sąlyga, kad jis parduos 0,0540 ha žemės sklypą už 90 000 litų iki 2007-10-19 (t. 28, b. l. 72-73).

Iš pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nuorašo matyti, kad 0,0540 ha žemės sklypas bei sodo pastatas, esantys Trakų r. sav., Valų k., nuosavybės teise priklauso S. M.. 2007-04-19 dėl šių objektų sudaryta preliminarioji sutartis tarp S. M. ir V. L. (t. 7., b. l. 51-54).

Iš sodų bendrijos „N.“ pažymos nuorašo matyti, kad 2008-04-15 patvirtinta, jog S. M. yra sodo bendrijos „N.“ ir turi sklypą, kurio plotas 540 kv.m.. Ši pažyma skirta notarui dėl sklypo pirkimo-pardavimo (t. 7., b. l. 60).

Iš žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo-pardavimo sutarties nuorašo matyti, kad 2003-12-22 J. L. (pardavėjas) pardavė, o S. M. (pirkėjas) įgijo nuosavybės teise 0,0540 ha ploto žemės sklypą bei sodo pastatą, esančius Trakų r. sav., SB „N.“, Valų k. (t.7., b. l. 61-64). Nurodyta kaina: žemės sklypo - 3 000 litų, sodo pastato – 42 500 litų, bendra suma 45 500 litų (t. 7., b. l. 61-64).

Iš pranešimo apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio nuorašo matyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu S. M. perleido nuosavybės teisę į sodo pastatą bei žemės sklypą M. Š., nurodyta suma: 300 000 litų (t. 7., b. l. 69).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2008-04-16 S. M. gavo iš pirkėjo M. Š. 300 000 litų (t. 7., b. l. 79-84).

Iš turto pardavimo iš varžytinių akto matyti, kad 2010-01-18 skolininkui M. Š. priklausantis turtas (0,0540 ha ploto žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys Trakų r., Valų k.) parduotas pirkėjui A. M. už 61 155 litų. Nurodyta, kad visa suma įmokėta 2010-01-18 (t. 7., b. l. 143).

Iš hipotekos lakšto nuorašo matyti, kad 2008-06-28 skolininkas M. Š. įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą bei sodo pastatą, esančius Trakų r., Valų k., užtikrinant 2008-06-20 paskolos sutartį. Kreditorius M. D. (t. 8., b. l. 62-65).

Iš paskolos sutarties matyti, kad 2008-06-20 M. Š. pasiskolino iš M. D. 136 560 litų, kuriuos privalo grąžinti iki 2008-12-20 (t. 8., b. l. 66-67).

Iš Vilniaus m. 1 apyl. teismo hipotekos skyriaus nutarties matyti, kad 2008-12-22 areštuotas M. Š. įkeistas turtas (0,0540 ha žemės sklypas bei sodo pastatas (t. 8., b. l. 88).

Iš vykdomojo rašto matyti, kad 2009-03-10 teismas nusprendė tenkinti M. D. prašymą ir išieškoti 136 560 litų skolą, 81 936 litų delspinigių bei 127, 30 litų kitų išlaidų. Priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą bei sodo pastatą (t. 8., b. l. 92-93).

Iš preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2007-10-09 A. Š. sumokėjo S. M. 10 000 litų su sąlgyga, kad S. M. parduos 0,0540 ha žemės sklypą su visu sodo pastatu, esančius Trakų r., Valų k., už 200 000 litų (t. 8., b. l. 103-104).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2007-04-16 S. M. įgaliojo savo dukrą E. M. parduoti savo nuožiūra, už aptartą kainą ir sąlygas, žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius Trakų r., Valų k. (t. 8., b. l. 108-109).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2011-03-15 atlikus kratą V. L. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasti ir paimti dokumentai, susiję su įvairiais civiliniais sdandoriais (t. 28., b. l. 35-36).

Iš neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad 2007-09-17 S. M. įsipareigojo sumokėti V. L. 20 000 litų iki 2007-10-19 (t. 28., b. l. 69).

Dėl dokumentų klastojimo ir Z. R. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 2008 m. balandžio mėn. atvyko pas jį pažįstamas Vasilij, kuris žinojo, kad jis užsiima nekilnojamuoju turtu ir gali pakonsultuoti. Šis pasakė, kad jo name gyvena žmogus, kuris turi didelį įsiskolinimą, nori parduoti butą ir nupirkti sau ką nors link Europos parko, kadangi žmogus užsiima kūryba, lipdo iš molio, jam reikia į gamtą išvažiuoti. Jis paprašė, kad šis atvyktų kartu su tuo žmogumi ir kartu pasižiūrės, kuo galima padėti. Jie kitą dieną atvažiavo kartu. Tas žmogus buvo išgėręs, pokalbis buvo pažintinis. Žmogus papasakojo, kokia yra situacija, žmogus neturėjo tinkamų dokumentų. Kadangi turi priėjimą prie kadastro, patikrino per bazę, kad butas priklauso jam, įsipareigojimų neturi, neuždėti jokie areštai. Jie susitarė, kad kada šis bus blaivus, bus galima sudaryti sandorą. Jis berods norėjo 120 tūkst. litų už vieno kambario butą Ateities g. Jis norėjo įsigyti tą nuosavybę. Kaina buvo gera. R. iš pradžių norėjo parduoti, o su pinigais elgtis pats. Jis norėjo prie Europos parko, pasakė, kad jeigu bus galimybė, paieškoti toje pusėje. Jie nesusitarė, kad ieškos kito buto. Susitarimo tokio nebuvo. Po savaitės jie atvažiavo normaliame stovyje, nuvažiavo kartu su G. sutvarkyti dokumentus. Nuvažiavo pas notarą, notaras užsakinėjo pažymas. R. užsakė pažymą, po savaitės sudarė sandorį. Pirkėjas buvo M. Š.. M. Š. dar turėjo bankuose gerą istoriją, neturėjo finansinių įsipareigojimų. Pas jį buvo paskola 700 tūkst. litų sumai ir galimybės imti toliau paskolas buvo ribotos. M. Š. savo vardu nupirko butą. Pinigus mokėjo M. Š.. Negali pasakyti, kieno tai buvo pinigai - abu turėjo įsipareigojimų. Apie 90 tūkst. litų grynais buvo sumokėta. Sandorio metu sumokėjo pas notarą. Pats R. važiavo užsakinėti pažymą. Nuvažiavo R. kartu su G. užsakyti pažymą, kartu buvo V., užsakė pažymą ir užsakė sutartį. R. nurodė sutarties kainą. Apie 130 tūkst. litų. Mokėjo 90 tūkst. litų, kadangi parašė didesnę kainą. R. norėjo gauti 110 tūkst. litų. Buto kainas nustatinėjo visada jie. G. notarei pasakė turto kainą, bet jis su juo derino iki jo važiavimo. Jo prašymu kainą nurodė. 132 tūkst. litų kainą sugalvojo jis. Šeimininkas norėjo 110 tūkst. litų, bet buvo įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus. Jie padengė tuos įsiskolinimus. Apmokėjo po sandorio. Notaras tvirtino sandorį su įsiskolinimu. M. Š. sumokėjo pinigus R.. Paėmė pinigus iš seifo ofise. Kalbos dėl kito būsto pirkimo nebuvo. Tuo metu jie nesprendė, kada šis išsikels, leido jam pagyventi. R. pragyveno daugiau nei metus. Nebuvo sąlygos dėl gyvenimo toliau nei žodžiu, nei raštu. Buvo leista, kol suras sau kitą būstą. Jie nepraktikavo iškeldinimo, konflikto dėl to nebuvo. R. išsikraustė po gerų pusantrų metų, išvažiavo gyventi pas į Liepkalnio g. Jis pasiūlė ten važiuoti, nes butas Ateities g. buvo parduotas iš varžytinių. Jis neturėjo, kur išvažiuoti. Žmogus nesusirado kito būsto. Nebuvo tokių susitarimų, kad leis gyventi iki kol susiras kitą būstą. Po pardavimo jis norėjo gerti, nežino, ar jis norėjo turėti dirbtuves. R. jam nėra skoloje. Neduodavo šiam gerti, būdavo vežamas maistas, duodami pinigai. Jis neliko skolingas. Jis gyveno kartu su jo seserimi. Ateities g. jis gyveno už savo pinigus. Po sutarties, kai paėmė paskolą, apmokėjo komunalinius patarnavimus.

M. Š. teisme parodė, kad 2008 metais pavasarį biure Gynėjų g. S. pasakė, kad yra patrauklus objektas, vieno kambario butas Baltupiuose. Sakė, kad pardavėjas turi skolų. Praėjus tam tikram laikui, jam pasakė, kad galima nuvažiuoti į notarų biurą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Su pinigais jau buvo viskas sutvarkyta, pardavėjas bus notarų kontoroje. Atvažiavus ten buvo G. B., pardavėjas. Jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir išvažiavo į registrų centrą. Pirkimo-pardavimo sutarties neruošė, sumų nederino, pinigai turėjo būti sumokėti S. Z.. Jis buvo kaip pirkėjas. Buvo susitarimas, kad pinigus sumokės S., šis tarėsi su pardavėju. S. greičiausiai, kad pinigus sumokėjo. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo parašyta, kad pinigus gavo ir pasirašė. Jis neklausė, ar pirkėjas gavo pinigus, asmeniškai nesidomėjo, ar sumokėti pinigai pirkėjui. Sutarties nederino, ją pasirašė, kadangi pasitikėjo S., kad šis sumokėjo pinigus. Jie su S. bendravo, turėjo veiklą, buvo bendrų pinigų. S. pasakė nuvažiuoti ir pasirašyti. Vėliau turtas buvo parduotas iš varžytinių. Buvo paskolinti pinigai šiam turtui, kreditorius buvo B.. Jis pasirašė kredito sutartį. S. suderino R. turto pirkimą-pardavimą ir sumokėjo pinigus. S. buvo tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Jis dėjo parašą pasitikėdamas S.. Nekalbėjo apie tai, ar pirkėjas gavo pinigus, buvo įsitikinęs, kad pinigai sumokėti.

Nukentėjusysis Z. R. teisme parodė, kad susipažino su Z., nuvažiavo prie Seimo dėl buto pardavimo. Jis norėjo butą parduoti, nes buvo skolingas. Manė nusipirkti sau kitą butą prie Žaliųjų ežerų. Kaimynas jam sakė, kad žino firmos vadovą, kuris viskuo gali pasirūpinti. Nuvažiavęs taip susipažino su Z.. Viskas prasidėjo – tvarkė popierius, reikėjo padaryti pasą, išsiskyrimo liudijimą. Jis pasirašė dokumentus Basanavičiaus gatvėje, antrame aukšte. Namų bylą paėmė B.. Jam sakė, kad atidarys sąskaitą ir perves pinigus. Tame pačiame bute, t. y. Ateities gatvėje, jis dar gyveno. Jam žadėjo nupirkti butą prie Žaliųjų ežerų. Parodė (duomenys neskelbtini), bet jis pirkti nesutiko, nes norėjo prie Žaliųjų ežerų. Jam sakė, kad gali gyventi ten, kur gyvena, arba Liepkalnio gatvėje. Atėjo sąskaitos, kurias reikėjo apmokėti. P. Z. popieriai dingdavo. Jis įsiskolino už komunalines paslaugas. Atėjo naujas buto šeimininkas. Jis ėjo pas Z., o šis sakydavo, kad reikia laukti. Z. duodavo 10 ar 20 Lt, vežė miltų, kruopų ir kt produktų. Veždavo ir kitas asmuo E.. Atėjęs žmogus pasakė, kad nupirko butą, kad reikia išsikelti. Jis skambino Z., bet nieko nesisprendė. Pakeitė durų spyną. Tada tas naujas buto šeimininkas jį nuvežė į Liepkalnio g. 128. Atvažiavo Z. ir sakė pagyventi Liepkalnio g. 128, kol jam ras kitą butą. Ten jis pragyveno apie porą metų. Z. sakė neturi laiko ir pinigų, turi išvažiuoti į užsienį. Jis įstojo į Darbo biržą, rado darbą ir dabar dirba bei gauna pensiją. Valstybės skolas atidavė. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 140 000 Lt. Tai suma, kuria jis vertina savo butą Ateities gatvėje.

Liudytoja I. D. teisme parodė, kad su R. buvo viskas analizuojama, įsitikinama šalių veiksnumu, ar suvokia atliekamo veiksmo reikšmę ir pasekmes, patikrinami duomenys notarų rūmų svetainėje, išaiškinama sutarties esmė, prasmė, pasekmės, užduodami klausimai dėl atsiskaitymo, pateikiami paaiškinimai. Šalys susipažinusios su galutinai paruošta sutartimi atsiskaitydavo klientui skirtame kabinete. Tik šalims patvirtinus tinkamą atsiskaitymą ir kai šalys neturi viena kitai pretenzijų, bei sutartis atitinka šalių valią yra pasirašoma sutartis, o sekantis veiksmas turto perdavimo-priėmimo aktas. Sandoryje dalyvavo pardavėjas R. ir pirkėjas Š.. Sandoris vyko Vilniaus 6 notarų biure, Sėlių g. 64. Nors Z. R. teigia, kad sandoris įvyko gynėjų g. ofise, ji niekada nėra pažeidusi tokio įstatymo, kad sudarant sutartį būtų išvykusi iš savo biuro. Jai susidarė įspūdis, kad R. suprato esmę, jam viskas tiko. Atsiskaitymas vyksta klientų kabinete, ne notarų akivaizdoje. Abi šalys patvirtino, kad atsiskaityta. Su šiuo sandoriu Z. nėra susijęs. Š. prisistatė kaip klientas, pasakė kad perka turtą.

Liudytojas E. G. teisme parodė, kad yra dirbęs su Z.. Jis buvo vadybininku, vykdė nurodymus, kurių Z. prašė. Būdavo, kad važiuodavo butų apžiūrėti. P. Z. nurodymus buvo pas R., Ateities g., tikslaus adreso neprisimena. Šitas žmogus norėjo parduoti savo butą. Jis ten buvo ne vieną kartą, nuveždavo maisto, vaistų Z. nurodymu. Kartais veždavo pinigų įvairiomis sumomis. Bendroje sumoje nuvežė apie 2000Lt R.. Nežino, už ką tiksliai. Alkoholinių gėrimų nevežė. R. norėjo parduoti butą, su Z. turėjo susitarimą, kad R. parduoda butą, o šiam sumokės pinigus. Z. turėjo už butą sumokėti pinigus, arba surasti atitinkamą kitą butą. Jis suprato, kad ir vienas, ir kitas norėjo naudos. Žino, kad ten buvo skolos už komunalines paslaugas. Butas buvo įkeistas, iš kalbų darbe taip girdėjo. Apie vekselį jam nežinoma. Liudytojas patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 9, b. l. 11-12), jog žinojo, kad tarp S. Z. ir Z. R. yra susitarimas apie tai, kad S. Z. perka iš Z. R. butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pinigų Z. R. nemoka, o už tuos pinigus nuperka Z. R. kitą butą ar patalpas gyvenimui. Z. R. jam yra sakęs, kad S. Z. jis perrašo savo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o S. Z. jam nuperka kitą butą. Z. R. reikėjo kito buto, kurio būtų pigesnis išlaikymas, nes už butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje komunalines paslaugas buvo susidaręs įsiskolinimas. Z. R. neturėjo asmens dokumento ir buvo nesutvarkyti jo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje dokumentai, reikalingi buto pardavimui. S. Z. nurodymu jis kartu su Z. R. ir vairuotoju N. T. važiavo į pasų poskyrį Naugarduko 100, Vilniuje, kur Z. R. užsisakė asmens dokumentus. Jam teko dalyvauti, kai Z. R. ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė S. Z. vekselį apie tai, kad Z. R. skolingas S. Z. pinigų. Kokia tiksliai suma buvo nurodyta vekselyje neprisimena, bet tai buvo apie 100 000 litų. Kaip aiškino S. Z., pinigų Z. R. jis neskolino, bet vekselis bus kaip garantas, kad Z. R. sutvarkius buto dokumentus neparduos buto kitam asmeniui, o parduos jį S. Z.. Jis yra matęs Z. R. neblaivų, susidarė įspūdis, kad Z. R. alkoholį vartodavo dažnai, bet saikingai.Jis žino iš pokalbio su M. Š., kad M. Š. Z. R. už butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje nieko nemokėjo. Kiek jam yra žinoma, butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po jo perrašymo M. Š. buvo įkeistas ir paimta paskola. Butas buvo įkeistas S. B., paskolos pinigus gavo S. Z. ir už tai M. Š. nieko nemokėjo. 2009 metų vasarą jam paskambino Z. R. ir pasakė, kad jį nori iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir jis nežino, ką jam daryti. Apie tai jis informavo S. Z., į ką pastarasis atsakė, kad išspręs visus klausimus ir greičiausiai Z. R. važiuos gyventi į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiek jam buvo žinoma M. Š. buvo nuvežęs Z. R. parodyti namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir tas namas Z. R. nepatiko. Kai Z. R. jau gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje jis girdėjo, kaip jis S. Z. reiškė pretenzijas dėl to, kad jam nenuperkamas gyvenamas būstas. S. Z. jam aiškino, kad šiuo metu yra galimybė gyventi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o vėliau klausimas dėl buto bus išspręstas.

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad buvo butas Ateities g. Butas pagal suteiktą paskolą, parduotas iš varžytinių. Dėl buto bendravo su savininku M. Š., su kuriuo susipažino per S.. Š. skolinosi pinigų. Paskola suteikta už butą Ateities gatvėje. Neprisimena ar už vekselį. Liudytojas tvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus (t. 9, b. l. 40), jog pinigus oficialiai jis skolino Š., tačiau pokalbio metu su Š. dėl pinigų skolinimosi dalyvavo S. Z.. 2008 metu balandžio mėnesį, Š. kartu su Z. paprašė paskolinti apie 60 000-70 000 Lt. Jis sutiko paskolinti pinigus įkeičiant nekilnojamąjį turtą, Š. ir Z. neprieštaravo. Š. kartu su Z. pasiūlė kaip garantą įkeisti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ar tuo metu butas nuosavybes teise priklausė Š., jis nesidomėjo, kadangi jam tai buvo nesvarbu, buto jis neapžiūrinėjo. Po kiek laiko, neatsimena, jie su Š. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią Š. už 132 000 Lt (tai yra bendrai Š. pasiskolinta iš jo pinigų suma) įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buto įkeitimas buvo notariškai įformintas notarų biure Vilniuje, Sėlių g. Įkeitus butą, Š. kartu su Z. pažadėjo grąžinti pinigus po trijų mėnesių, tačiau pinigų jie negrąžino, jokių įnašų pagal paskolos sutartį daryta nebuvo. Laiku negrąžinus pinigus, Z. ir Š. žadėjo grąžinti skolą, tačiau kadangi net dalis paskolos nebuvo padengta, jokių veiksmų grąžinti skolą jie nesiėmė, 2008-11-05 jis kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš M. Š.. Sužinojęs apie skolos išieškojimą, Z. ir Š. prašė neišieškoti buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas kaip garantas pinigų grąžinimui, kadangi bute gyveno buvęs buto savininkas. Gavęs iš teismo vykdomąjį raštą ir žinodamas, kad jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo Š. nesiėmė, jis kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo bei buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių. Butas buvo parduotas už 85 000 Lt, iš kurių jis gavo 79 661 Lt. Likusi skolos suma iki šiol yra išieškoma iš M. Š..

Liudytojas Ž. T. teisme parodė, kad įvykis susijęs su buto Ateities g. pirkimu. Jis nepamena, kokios įmonės vardu buvo perkamas butas. Butą pirko varžytinėse, pasiūlyta kaina buvo geriausia. Jie nusipirko tą butą. Kas buvo to buto savininkas, pasakyti negali. Kai su dokumentais atvažiavo į nusipirktą butą, bute rado žmogų, kurio vardas buvo Z., šio pavardės nežino. Šis prisistatė, kaip buto savininkas. Jie nesuprato, kaip taip galėjo nutikti, jei butas buvo perkamas varžytinėse. Jie kreipėsi į policiją. Buvo pasakyta, kad norint iškeldinti žmogų iš buto turi būti teismo sprendimas, todėl geriau būtų su žmogumi susitarti geruoju. Jie taip ir padarė. Pasikalbėję su Z. sutarė, kad duos 1 mėnesį išsikraustymui ir Z. sutiko. Jiems atvykus po mėnesio Z. tvarkingai išsikraustė. Liudytojas nurodė Z. R. kaip žmogų, kuris buvo bute Ateities g. ir iš jo išsikraustė. Z. minėjo, kad firma jam žadėjo nupirkti kitą butą. Taip pat minėjo, kad kažkiek pinigų gavo, tačiau kiek, nežino. Z. teigiamai kalbėjo apie firmą ir sakė, kad tiki, jog su juo bus sąžiningai atsiskaityta.

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas S. B. pateikė:

-2009-07-03 buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavymo iš varžytinių aktą,

-2009-02-19 Vilniaus m. 1-apylinkės teismo Hipotekos skyriaus vykdomasis raštą;

-2008-11-05 prašymą Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1-apylinkės teismo;

-2009-08-18 1-ojo apylinkės teismo hipotekos nutartį;

-2008-05-08 paskolos sutartį, pasirašytą S. B. ir M. Š. (t. 9, b. l. 40-48).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja I. D. pateikė buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2008-04-30 pardavėjas Z. R. pardavė, o pirkėjas M. Š. nupirko butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 210 000 litų, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o šis gavo pinigus sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną (sutarties 2.2 p.) (t. 1, b. l. 136-139).

Iš nukentėjusiojo Z. R. pareiškimo matyti, kad jis buvo apgautas, jam priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotas, o pinigai nesumokėti. Nukentėjusysis apgaule priverstas pasirašyti dokumentus (t. 9., b. l. 2).

Iš buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2008-04-30 Z. R. (pardavėjas) pardavė, o M. Š. (pirkėjas) nusipirko butą, esantį Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 210 000 litų, kuriuos M. Š. sumokėjo Z. R. sutarties pasirašymo dieną (t. 9., b. l. 20-23).

Iš buto su rūsiu priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2008-04-30 Z. R. perdavė M. Š. butą bei visus su butu susijusius dokumentus (t. 9., b. l. 24).

Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Z. R., pagal 1996-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį (t. 9., b. l. 25).

Iš sutarties matyti, kad 1996-12-19 Vilniaus m. Verkių sen. Valdybos atstovas R. P. (pardavėjas) pardavė, o Z. R. (pirkėjas) nupirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 9., b. l. 27).

Iš paskolos sutarties matyti, kad 2008-05-08 M. Š. (paskolos gavėjas) pasiskolino iš S. B. (paskolos davėjas) 132 000 litų, kuriuos privalėjo grąžinti iki 2008-08-08. Paskolai užtikrinti M. Š. įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). M. Š. visą paskolos sumą gavo prieš pasirašant sutartį. (t. 9., b. l. 42-43).

Iš turto pardavimo iš varžytinių akto matyti, kad 2009-07-03 iš varžytinių buvo paduotas M. Š. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirkėjas: UAB „A.“ (t. 9., b. l. 48).

Iš hipotekos lakšto matyti, kad skolininkas M. Š. įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), užtikrinant 2008-05-08 paskolos sutartį. Kreditorius: S. B. (t. 9., b. l. 72-75).

Dėl J. Š. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. Š. jį supažindino jo pažįstama A.. Ji pasakė, kad yra labai stipriai sergantis žmogus, reikalinga pagalba, pas ją sulaužyta koja, ji guli su varžtais keturi metai, negali judėti. Atvyko pas ją, pažiūrėjo, kad ji buvo labai blogos būklės, davė jai pinigų. Ji norėjo pakalbėti, ji buvo apgauta, pasakė, kad iš jos buvo atimtas butas. Jis jokių dokumentų netikrino, išklausė, ką ji pasakė, pažiūrėjo, kad jai reikia vaistų, nes pūliuoja koja. Paliko jai 100 litų ir išvažiavo. Nematė bendravimo perspektyvos, nes butas buvo ne jos, buvo dar sesuo, kuri gyveno Prancūzijoje. Ji prašė padėti, pasakė, kad negali, ji paskambino į Prancūziją iš jo numerio, sesuo pasakė, kad ji nieko nenori daryti. Jis pasakė, kad toje situacijoje padėti negali, išvažiavo. Po gerų metų A. pasakė, kad buvo atvažiavus Š. sesuo ir ji tame bute mirė. Jis tvažiavo pas J., ji papasakojo visas aplinkybes. Važiavo pakalbėti. Atsirado šaltinis padėti žmogui. Nėra sesers, yra tik vienas norintis, kuris nori gyventi ir nori kabintis į gyvenimą. Jis galvoja, kad neuždrausta žmogui padėti. Jis atvažiavo pas J., pasakė, kad galės pamėginti atstatyti tik su sąlyga, kad visas turtas, kurį atstatys, bus jo. Kad galėtų nupirkti tą butą, kad bus vienas šeimininkas ir ją galės prižiūrėti. Ji sutiko. Ji pasakė, kad be problemų, surašė peticiją, išdėstė savo poziciją. Sąlygos buvo ją prižiūrėti, išgydyti. Jis su ja pabendravo. Jos stovis nebuvo tinkamas bendrauti. Atvažiavo po savaitės. Tada paskambino tikrai šeimininkei R., kuri kažkada gavo dovanojimu tą butą iš jos mamos. Jis kartu su Jolanta paskambino. J. kalbėjo su R.. Pokalbis buvo apie pinigus. R. pasakė, kad jeigu tavo žmogus grąžins jai tiek, kiek ji nori, ji galės perrašyti butą. Ji įvardijo 20 tūkst. litų. Jis paprašė, kad įsiskolinimas būtų pagrįstas dokumentais. Po 2 - 3 dienų ji atvažiavo pas J., paliko segtuvą dokumentų, kur buvo už 5 metus komunaliniai, laidojimo išlaidos. Patikrino, panaši suma, apie 20 tūkst. litų ten ir buvo. Jie pasakė, kad tą padarys, paskolins pinigus, atgaus nuosavybę ir iš karto padarys jo vardu. Bus ne dovanojimas, o R. jam parduos. Bet R. iš karto atsisakė, pasakė, kad buvo kažkada kviesta policija, televizija, ji buvo apkaltinta sukčiavimu ir jai pasakė, kad jeigu bus daromi kažkokie sandoriai, ji privalo tik dovanoti. Ji pasakė, kad gali tik padovanoti, jie sumoka, o J. jau spręs, kam rašyti. Pasakė J., kad turtas bus porą dienų jos, o kai užregistruos, ji perrašys jam ar jo žmogui. J. sutiko. Tada paprašė paskolinti pinigų iš pažįstamos S.. Kad ji matytų kam ir kaip skolina, jos paprašė nuvažiuoti pas J.. S. nuvažiavo pas J.. J. jai pasakė, kad reikia 20 tūkst. litų, kad apmokėti įsiskolinimą R.. Jos susitarė, kad surašys sutartį, kad I. S. paskolins 20 tūkst. litų, padarys pavedimą R. ir tuos pinigus grąžins J.. Buvo išrašytas 20 tūkst. litų sumai vekselis J. vardu ir buvo sutartis. Tą pačią dieną buvo pinigai pervesti R. į sąskaitą. Po pinigų gavimo R. pradėjo ieškoti būdų kaip nevykdyti sandorio. Jis paprašė savo pažįstamo advokato J., kad jis galėtų pasiskambinti, paatstovauti J.. Jis paskambino R., pasakė, kad jis yra advokatas ir kad yra padarytas pavedimas ir ji nevykdo įsipareigojimo dėl turto grąžinimo. Ji kažkaip dvi savaites tempė. Po to ji suderino, kad sandorį darys pas notarą Bokšto g. J. sunkiai vaikščiojo, kadangi kojoje buvo tie viniai, jis ją nešiojo ant rankų. Atvažiavo į Bokšto g., ji nuėjo pas notarą, R. pasakė, kad J. neadekvati, kad ji girta, beprotė, sandorio daryti negalima, notaras atsisakė tvirtinti sandorį. Kadangi notaras buvo užsakęs pažymą, reikėjo atšaukti, užsakyti naują. Tada buvo nuvažiuota pas kitą notarę. Ji matė J., J. buvo normaliame stovyje, buvo užsakyta pažyma kitai dienai. Buvo sudaryta dovanojimo sutartis, R. padovanojo J.. Po tos dovanos buvo įregistruotas sandoris ir J. užsakė pažymą pas V. Š.. Sandoris buvo darytas pas Š.. J. važiavo kartu su juo. Sandoris buvo darytas jo pažįstamo A. M. motinos vardu, kadangi M. mokėjo pinigus, motinos vardu nupirko butą ir sumokėjo J. 120 tūkst. litų. Ne jo vardu, kadangi tuo metu pas jį buvo virš 35 turtų, jis negalėjo visko išlaikyti. Negalėjo rizikuoti, jis būtų areštuotas. Jis buvo įformintas A. M. motinos vardu. M. buvo kažkada bendradarbis. Jis pasiūlė nupirkti butą. Kaina buvo120 tūkst. litų. Jam nebuvo tas butas įdomus. Jis paėmė standartinę kainą. J. gavo 120 tūkst. litų iš M. grynais ir perdavė jam. Jis turėjo disponuoti jos pinigais ir turtu. Jolanta turėjo su juo gyventi jo bute. Tai buvo pirminis susitarimas. J. gyveno jo bute. Kada M. nupirko butą, padarė J. operaciją, ji gulėjo slaugos namuose pusę metų, po to paremontavo butą, nuvažiavo J. prašymu į Prancūziją sutvarkyti J. vardu paveldėjimo bylą. Ji turėjo gyventi bute Dūkštų g. Jis buvo parduotas su sąlyga, kad jis bus atlaisvintas tik po metų. Ji gyveno Karoliniškėse. Jo butas buvo Rinktinės g., bet iki ten ji nedavažiavo, nes jis buvo suimtas. Ji turėjo gyventi Rinktinės g., ji turėjo gyventi Antakalnyje, ji turėjo gyventi pas jį. Kol jis buvo laisvėje, ji viską gaudavo. Jo nedomina, kur ji dabar gyvena. Jam uždrausta su ja bendrauti. Nesilaikė žodinio susitarimo, nes jį suėmė ir po to buvo draudimas bendrauti. Prokuratūra neleidžia suteikti butą Š.. Butas yra. Niekas nežadėjo nupirkti J. buto. J. gyveno bute Povilaičio g., J. sakė tiesą, sakė, kad čia ne jo butas. Sakė, kad čia galima laikinai pagyventi iki buto Povilaičio g. pardavimo. Sakė J., kad jis parduodamas. Asmeniškai sakė, jie susipyko, nes jų akistatoje ji pasakė, kad ji 8 mėnesius laukė, kol jį išleis ir nesulaukė, dabar neturi kur gyventi, todėl turėjo parašyti pareiškimą.

Nukentėjusioji J. Š. teisme parodė, kad su Z. ją supažindino bendradarbė A. L.. Po mamos mirties L. dažnai ateidavo ir ją lankė. Ji užsiėmė nekilnojamuoju turtu, o Z. apie tai sužinojo. Labai L. norėjo ją su juo supažindinti, o ji nenorėjo. Dėl buto jai padėdavo sesuo, ji siųsdavo pinigus, ji gyveno Dūkštų gatvėje, 5 aukštų name ir prižiūrėjo neįgalią kaimynę, jai už tai mokėjo pinigus. Jai pinigų netrūko. L. įkyriai siūlė susipažinti su Z. ir vieną dieną atvedė. Jis pradėjo aiškinti, kad ji gyvena trečiam aukšte ir kad galima keltis į antrą aukštą, nereikės mokėti už liftą ir bus geriau. Pasakė, kad yra ne viena ir butas padovanotas mamos draugei. Mama užrašė butą draugei su tikslu, kad ji su seserimi gyveno užsienyje. Galų gale Z. prisistatė ir davė jai 100 Lt: dvi kupiūras po 50 Lt. Dėl buto pardavimo ar keitimo nebuvo kalbos. Jis sakė, kad ji yra viena ir jis gali jai padėti. Tada pasiūlė keisti butą. Pasakė, kad ji turi seserį, nėra viena. Po to dar kartą jis buvo atvažiavęs, po to paskambino ir pasakė, kad atvažiuos jo dešinioji ranka - G. B.. Jie jos labai prašė pakeisti butą. Sakė jiems kalbėti su jos seserimi. Pasakė, kad butas yra R. vardu. Pradėjo skambinėti seseriai į Prancūziją, sesuo nesutiko buto parduoti. Ilgai jie prašė, bet nesutiko. Jai veždavo alkoholio. Atsimena, kai G. B. atvežė dėžę martinio vyno. Ačiū. Ji pavaišino kaimynus. Gal po mėnesio atveža sąskaitą 132 Lt už vyną. Pasakė, kad vyno neprašė. Daugiau jai nevežė vyno, bet veždavo kitokio gėrimo. Sesuo nesutiko parduoti buto. Jie dar norėjo vienu metu važiuoti į Prancūziją, bet pasakė, kad veltui važiuos. Ir po to ilgą laiką jie nesirodė. L. buvo pas ją, ji jai padėjo tvarkytis, kadangi jai skaudėjo labai kojas, o turėjo atvažiuoti sesuo. Kai sesuo atvažiavo ir ji nesutiko, tai prasidėjo visokie cepelinai, vėdarai. Seseriai buvo dializė kelis kartus daroma į savaitę. Ji buvo atpratusi nuo tokio maisto. Antrą sykį privaišino ir jai labai stipriai sustreikavo sveikata. Ji pragulėjo 17 parų komoje. Kai sesuo gulėjo ligoninėje, sako, kad neparduoti buto. Kai jai iš ligoninės paskambino ir pasakė, kad sesuo mirė, ji paskambino mamos seseriai ir pasakė apie sesers A. mirtį. Ji pasakė – „na ir kas“. Tuo metu jai pasidarė negera. Kai pas ją sėdėjo kaimynai jai paskambino B. ir pasakė, kad atvažiuos. Nustebo. Jis pasakė, kad turi atvežti dokumentus. Jis atvažiavo ir sakė, kad važiuosim į Trakus. Pasakė jam apie sesers mirtį. B. atostogavo. Po to atvažiavo B. labai laimingas su sūnumi, atvežė jai vaisių. Pradėjo skambinti prancūzai, pasakė, kad sesuo mirė. Po to prašė duoti jai paskambinti ir padėkoti sesers draugui už užuojautą. Nedavė. Kai dar sesuo buvo gyva jie patys skambinėdavo seseriai į Prancūziją. Po sesers mirties jie paskambino sesers draugui ir paprašė labdaros. 20 000 grąžino R.. Iš pradžių važiavo į Bokšto gatvę pas notarą, bet ten nepriėmė, nes matė, kad ją už rankų tempia, vos neneša. Tada vežė į Žvėryną kažkur pas notarą. Atgavo butą. Kitą dieną atvažiuoja Z. darbuotoja ir sako, kad reikia važiuoti į miestą. Kur - ji nesuprato. Jai nepasakė kur važiuos. Nuvežė prie seno Pergalės kino teatro pas notarus. Nesuprato ko atvažiavo, norėjo bėgti, bet negalėjo atsistoti. Sakė, kad butą reikia kol kas perrašyti, kad R. „atsikabintų“, nes siaubą baubą darė tą R.. Ji sėdėjo automobilyje ir nenorėjo nieko pasirašyti. B. buvo šalia, po to atvažiavo Z.. Jis jai sakė, kad butą perrašys jai, o dabar reikia perrašyt tik tam, kad R. „atsikabintų“. Nebuvo notarės, atėjo jauna moteris, atsisėdo ir ji pasirašė. Tai buvo ne ta notarė, kuri posėdžio metu buvo apklausiama, šios notarės nėra mačiusi. Nelabai žiūrėjo ką pasirašė. Po to prasidėjo lakstymai. Jos paso galiojimo laikas buvo pasibaigęs, pasų darbuotoja jai atvežė jį į namus, tik ją nuvedė nufotografuoti. Tapatybės kortelę gavo namuose. Ką Z. pasako, tą B. darė. Vežė jis ją į darbo biržą. Atbėgo pats direktorius. Po to nuvežė į ligoninę: darė rentgeną, planinę operaciją. Pristatė jai namų tvarkytoją. Tos tvarkytojos vyras pradėjo bute daryti remontą, ji pyko. Na remonto tikrai reikėjo. Sakė, ją nuveš į ligoninę, kai grįš, bute jau bus padarytas remontas. Po trijų dienų iš ligoninės ją nuvežė į Vilkpedę. Gydytoja sakė, kad ją reikia vežti į Antakalnį, nes jai blogai su širdimi. Bet ją įkalbėjo ir ją ten užrašė 6 savaitėms. Norėjo bėgti. G. vis pratęsinėjo, kad ją laikytų ligoninėje. Gal mokėjo pinigus, kad ją laikytų toje ligoninėje. Pradėjo grasinti, kad elgsis netinkamai ir ją išmes. Tai tada ją išrašė namo. Beje, jai į ligoninę vežė vyną ne kartą. Tik ligoninėje ji negėrė, o jį dovanojo gydytojui. Grįžo namo, prasidėjo gėrimai. Z. jai veždavo valgyti. Ji juo aklai tikėjo. Dar prieš ligoninę vežė ją į Kernavę, bet kelionės tikslo nepamena. Z. ją žiūrėjo. Sakė, kad pagyventų Povilaičio gatvėje kol padarys remontą. Pabuvo ten dieną ar dvi. Atvažiavo kaimynai ir pasakė, kad pardavė butą už 220 000 Lt. ji ėmė rėkti. Z. atvedė savo mamą. Į tą butą ją irgi girtą atvežė su savo darbuotoja L.. Atvežė mama su sūnėnu. Sakė, kad dažnai čia atvažiuos, nes tėvai gyvena netoli. Čia gerai ir antras aukštas. Sakė, kad tas butas jau parduotas. Dar sakė, kad pas ją čia bus nuomininkai kelioms savaitėms. Ten gyveno Š. dukra, narkomanė, kuri neprižiūrėjo vaiko. Prasidėjo šalčiai, prašė Z. pūkinės kaldros, bet nedavė. Sakė, kad bus čia remontas. Pasakė, kad niekur nevažiuos. Kartą skambino I. L. ir klausė kokį vyną mėgsta. Veždavo jai pakuotėmis burnai skalauti. Atveždavo ir maisto, ir skysčio burnai skalauti. Pasakiau I. kokį vyną mėgsta. Atvežė I. jai dvi pakuotes, ji išgėrė. Kaip vežė į K. sodybą nelabai pamena. Sakė, kad remontas, todėl čia laikinai - dviem savaitėms išveža. Buvo atvažiavusi Š. su dukra. Z. atvežė šašlykų. Ji vis skambindavo ir klausdavo kaip ten vyksta remontas. Kaimynai sakė, kad remontas vyksta Povilaičio gatvėje. Lapkričio 8 d. atvažiavo I. su M. ir pasakė, kad Z. areštavo. Ji nepatikėjo. Sakė jie, kad nesusipratimas. Jai prieš tai, kai buvo pas K. skambino moteris, kuri pradėjo šaukti, kad jos butas parduotas. S. Z. ir paklausė kokia čia moteris jai skambino. Ir į Povilaičio gatvę ateidavo, uždarydavo duris. Klausė kas vyksta, sakė, kad reikia truputį parodyti. Vieną sykį išgirdo, kaip sako čia balkonas, pasakė, kad priduos policijai. Pas K. I. jai atveždavo valgyti. Kai veždavo Š. ir atveždavo. I. teisme melavo, kad ji prašė gerti, ji paskambinusi prašė tik atvežti valgyti. Atveždavo burnai skalauti, cigarečių, mažai maisto. Girdėjo priekaištus ir K., kad sėdi ant sprando. Neturėjo nei paso, nei drabužių. Š. bei jos draugė padėjo. Vėliau ją apgyvendino tvarte. Kiek jis važiavo pas Z. į namus, niekas neatidarė durų. Buvo palikęs raštelį. Po to važiavo į Povilaičio gatvę. Priėjusi močiutė sako, žiūrėkit D. sūnus eina, t.y. Z. sesers sūnus. Pasikvietė jį. Jis jai sakė, kad telefono klausosi. Pamatė, kad jos bute kažkas balkone vaikšto. K. nubėgo, jam pasakė, kad rugsėjo 15 d. butas parduotas. Ji nepažiūrėjo, kad sekmadienis ir paskambino tyrėjai bei pasakė, kad duos parodymus, nes taip ji meluodavo ir nevažiuodavo. Nesuprato kokiu tikslu Z. važiavo į Prancūziją. Jis sakė, kad sūnui atostogos ir važiuoja, todėl pasiūlė gyventi jo sesers bute. Ji juo aklai tikėjo. Davė nuo buto raktus. Kai ją vežė daryti „generalinį“, tai ji nežinojo kas tai yra. Ją nuvežė ir atėjo administratorė notarė ir davė jai pasirašyti. B. sako pasirašyk greičiau, permetė akimis ir matė „slauga“. Nesuprato ką ten pasirašė. Pasakė tik, kad ją slaugys, nes parašė, kad po jos mirties butas atiteks Z. sūnui. Tada nežinojo ką reiškia „generalinis.“ K. ją tokiam tvarte apgyvendino ir ten ji gyveno. Tada operatyvininkai nuvežė ją į Kosčiuškos gatvę ir davė ten parodymus. Prisistatė socialiniai darbuotojai Gvazdikų gatvėje ir jai padėjo: vežė į polikliniką, į Darbo biržą, gavo tapatybės kortelę, invalidumą. P. Z., kad iš Povilaičio gatvės atvežtų daiktus, tai atvežė porą kėdžių. Taip gyveno tame tvarte.

Liudytoja K. I. teisme parodė, kad ieškojo klientams buto. Tada paskambino jos kolegė Č. ir sakė, kad Z. turi butą. Apie Z. buvo blogai kalbama, kaip apie sukčių, nenorėjo su juo turėti nieko bendro. I. pasakė, kad šitą butą parduoda S., bet jis padarė įgaliojimą draugui su teisėmis parduoti. Jos klientai nupirko butą Šeškinėj. Ji jiems sakė, kad Z. neprimokėtų 5000 Lt tam, kad būtų apmokėtos visos komunalinės paslaugos, ir kad butas būtų atlaisvintas laiku. Sandoris buvo sudarytas pas notarę R. B.. Kai buvo parduotas šitas butas Šeškinėje, Č. pasakė, kad Z. paprašė parduoti butą Povilaičio g. Tada ji pradėjo reklamuoti, ieškoti pirkėjo. Kai susirado pirkėjus, jie paprašė parodyti šitą butą. Ji klientus nuvedė buto apžiūrėti. Klientai tą butą pažiūrėjo, o tada sutiko jį pirkti. Z. pasakė, kad po sandorio atsiskaitys už buto pardavimą Šeškinėj, o paskui ir Povilaičio g. Galiausiai Z. jai neatsilygino, pasakė kalbėtis su B., jis buto savininkas. B. sakė kalbėti su Z.. Taip jos buvo su Č. apgautos, joms nebuvo sumokėta. Paskui sužinojo, kad jis negrąžino pinigų žmonėms, kai pardavė butą. Po kiek laiko jas išsikvietė apklausai pas tyrėjus. Z. sakė, kad parduoda butą, nes buto savininkė J. guli ligoninėj, kad ji leidžia parduoti butą, nes jis turi važiuoti į Prancūziją ir priimti jos sesės palikimą ir pirkti J. kitą butą. Todėl J. jam ir davė įgaliojimą, kad Z. galėtų visus reikalus sutvarkyti. Buvo sąlyga, kad butas bus atlaisvintas tik po metų, o šią sąlygą iškėlė pats Z.. Pasirašyti sutartį atvyko S., M., G. B.. G. prisistatė kaip S. teisininkas. Už butą sąžiningai buvo atsiskaityta grynais, o kita dalis - pavedimas per valandą. Pagal įgaliojimą A. M. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Bute Povilaičio g. buvo gal porą kartų. Kai atėjo į butą, vienam kambary gyveno moteris J., o kitam kambaryje jauna panelė su sūnumi, pristatyta kaip savininko dukra R.. Ši sakė, kad jos blogi santykiai su vyru, kad S. padarys mainus, paėmė jos butą mainams. Rasa sakė, kad kitam kambary laikinai gyvena moteris, kurią atvežė Z.. Šis sakė, kad moteris čia pagyvens tol, kol jis suras kur kitur gyventi.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad yra pirkėjų giminaitis. Interneto svetainėje aruodas.lt pamatė skelbimą. Susitiko, aptarė sąlygas. Po to susitiko notarų biure, davė avansą. Prasidėjo sunkumai dėl žmonių išsikraustymo, kai sumokėjo visą sumą. Po ilgų pokalbių išsisprendė šitas klausimas. Jo giminaitės, tai jo mamos sesers mergaitės, įsikėlė į butą Povilaičio g., antrame aukšte. Iš pradžių dėl buto pirkimo bendravo su K., kuri aprodė butą. Tada bendravo su S. B.. Kas toks S., jis nežino, bet šis ten nuolat trynėsi, pasižiūrėjo dokumentus. Buvo su K. I., dar buvo S. B.. Z. buvo gal koks S. draugas. Bute gyveno kažkokia močiutė. Jie ją matė, bet vardo nepamena. Z. sakė, kad ta močiutė laikinai įsikūrusi. Butas buvo parduotas už 125 000 Lt., notarų biure pas R., prie Katedros aikštės. Sandorio sudaryme dalyvavo K., B., K. draugė I. ir jo giminaitės. Buvo duotas 5000Lt. avansas, kita dalis padaryta pavedimu. S. B. buvo sumokėta grynais. Su S. susitikinėjo bute ir ofise. Z. irgi būdavo tame bute.

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad teko bendrauti su M. ir S.. Šie užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu. Z. pasiūlė butą. Jis butą nupirko. Butą įsigijo kaip juridinio asmens atstovas. Jo įmonė užsiiminėjo nekilnojamu turtu. Pardavėja, moteris su dukra. Liudytojas opatvirtino parodymus (t. 10, b. l. 24-25), jog 2010 m. gegužės mėnesį Z. pasiūlė jam įsigyti dviejų kambarių butą Karoliniškėse, Povilaičio g. Siūloma buto kaina buvo 119 000 litų. Jis apžiūrėjo butą, jis jam patiko, kaina taip pat tiko. Apžiūrėti buto jis nuvyko kartu su Z., bute tuo metu buvo buvusi buto savininkė vardu R., ji parodė vieną buto kambarį, durys į kitą buto kambarį buvo uždarytos. Bute jis daugiau nebuvo. Su buto savininkais prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sandorį jis nebendravo, viską derino Z.. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta Vilniuje, 21-ajame notarų biure. Atvykus į notarų biurą prieš pasirašant sandorį prie notarų biuro laukė S., kuris supažindino jį su B., jis paaiškino, kad ji yra 1/3 minėto buto pardavėja. Jie nuėjo į notarų biurą, B. ir buto savininkai B. su žmona laukė notarų biuro viduje. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę dalyvavo B., B. su žmona ir jis. Prieš pasirašant sandorį notarės akivaizdoje jis sumokėjo B. už butą 40 000 litų, o B. 19 000 litų. Iš notarų biuro po sandorio pasirašymo jis kartu su B. nuvažiavo į banką, kur jis turėjo atlikti pavedimą 60 000 litų suma į B. priklausančią sąskaitą. Nupirkus butą Z. paprašė jo neskubėti su buto pardavimu, kadangi pareiškė norą pačiam įsigyti minėtą butą. Jis sutiko palaukti. Per kiek laiko jis suprato, kad Z. nepirks buto, kadangi praėjo maždaug 2 mėnesiai, o jis nieko nesiūlė. Maždaug rugsėjo mėnesį atsirado buto pirkėjai. Kadangi minėto buto pardavimu užsiiminėjo Z., jis susitiko su būsimais buto pirkėjais tik 14-ame notarų biure Vilniuje, kas pasirinko notarų biurą, jis nežino. Notarų biure pirkėjai sumokėjo avansą 2 000 litų, susitarė laiką, kai bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Įsipareigojo iki spalio 17 d. atlaisvinti butą. Kai atėjo laikas butą atlaisvinti, Z. paprašė dar pratęsti terminą. Z. prieš atlaisvinant butą sakė, kad bute gyvena dar kažkokia moteris, kurią reikia kažkur perkelti. Kas buvo ta moteris, jis nežino.

Liudytoja J. R. teisme parodė, kad pažįsta J. Š.. Su J. Š. motina bendravo iki pat šios mirties. 2002 m. J. Š. motina jai padovanojo butą, (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad ją prižiūrės ir slaugys iki pat mirties. Gyva būdama D. jai visada kartojo ir sakė, kad butas bus paliktas jai. Ji ilgai mąstė ir svarstė, ar ji galės priimti tokį dovanojimą. 2002 gruodžio 6 d. D. jai padovanojo butą. Visą laiką kai tik ko reikėdavo ji D. padėjo ir rūpinosi. Po motinos mirties ji ir toliau palaikė ryšį su J.. Ji niekada negalvojo ir nesvarstė, kad tą butą pasiliks sau. Iki to laiko kol turėjo atvažiuoti J. sesuo iš Paryžiaus, nenorėjo buto perdovanoti. Po kurio laiko jai pradėjo skambinti J. draugai, kurie prisistatydavo vardais tai G., tai S.. Jų pavardžių ji nežino. G. prisistatė kaip advokatas. Ji siūlė susitikti kontoroje, tačiau šie atsisakė. Galiausiai sutarė, kad ji perrašys butą. Į susitikimą notarinėje kontoroje J. pažįstami šią atnešė ant rankų. Tai pamačiusi notarė atsisakė tvirtinti sutartį. Tada pirkėjai patys susiskambino su kita notarine kontora, patys surinko visus dokumentus. 2009 metų rugsėjo 15 dieną ji atidavė butą. Po to, kai ji perdavė butą, skambučiai liovėsi. Visą laikotarpį, kol butas priklausė jai, skambindavo J. sesuo A. iš Paryžiaus ir prašė, kad kol ši negrįš į Lietuvą, neperrašyti buto J.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad S. Z. su J. tarėsi dėl buto pardavimo. S. jam parodė butą ir paprašė, kad jis įkalbėtų J. parduoti savo butą. J. sutiko ir persikraustė į butą Žirmūnuose, kurį laiką ten pagyveno. Po kurio laiko jai buvo pasakyta, kad bute bus daromas remontas ir paprašė, kad ji kokiai savaitei pagyventų kitur. J. sutiko ir atsikraustė pas jį. Po kurio laiko J. sužinojo, kad butai tiek Šeškinėje, tiek ir Žirmūnuose yra parduoti. Butuose jau gyvena kiti žmonės, o S. Z. areštuotas ir nieko pasakyti negali.

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad Š. buto adreso neprisimena, Š. pardavė butą,. Prieš sudarant sandorį į klausimus, ar gavo pinigus, Š. patvirtino, kad pinigus gavo. Š. sunkiai vaikščiojo, sėdėjo ant biure esančių laiptukų. Jei yra prašymas, ji kaip notarė turi išeiti į koridorių ar į kiemą, ar mašiną – ten, kur yra klientas. Š. lietuviškai suprato gerai, buvo atvykusi su pažįstamu vyriškiu. Dabar ji to vyriškio neatpažintų. Š. atveju pinigai buvo skaičiuojami ir Š. patvirtino, kad pinigus gavo. Sutartyje yra punktas, kuriame nurodyta, kad pardavėja pinigus gavo prieš sandorį, pats sandoris tvirtinamas pagal pardavėjos valią. Prisimena, kad moteris bendravo lietuvių kalba ir suprato, kas jai yra sakoma. Ji prisimena, kad pinigai buvo skaičiuojami kabinete. Kur buvo Š., ji pasakyti negali. Š. galėjo ir nedalyvauti skaičiuojant pinigus. Visų aplinkybių apie pinigų perdavimą ji neprisimena. Kur buvo Š. sandorio sudarymo metu, ji neprisimena. Bendravimą su Š. ji prisimena, tačiau konkrečiai visų smulkmenų neprisimena.

Liudytoja I. S. teisme parodė, kad su S. Z. susipažino per savo tuometinį draugą D. J.. Šis pasakė, kad reikia jos pagalbos pradedant bendrą verslą. Ji perėjo dirbti į „R.“, su V. M. vystė veiklą, susijusią su kosmetikos, plaukų priežiūros priemonėmis. S. Z. buvo pagrindinis jų sponsorius. Jos užsakinėdavo prekes, kur dalyvavo ir S. Z.. Šis atvykdavo į ofisą, kur tvarkydavo savo reikalus. Kada tiksliai šis buvo įdarbintas, ji pasakyti negali. Kita S. Z. veikla buvo susijusi su nekilnojamuoju turtu. Į ofisą dažnai ateidavo daug svetimų žmonių, į kurių reikalus ji nesigilindavo. Jų ofise buvo du kambariai, iš kurių vienas buvo skirtas ofisui, o kitas sandėliavimui. M. Š. irgi būdavo ofise, B. ateidavo į ofisą ir bendraudavo su S.. Po kurio laiko B. irgi buvo įdarbintas „R.“. J. Š. pavardė jai žinoma, turi dokumentus, kurie patvirtina, kad J. Š. buvo paskolinusi 20 tūkstančių litų. Šiuos pinigus ji įnešė į R. banko sąskaitą. Taip pat turi įgaliojimą (jo dalį), kad mirus jos motinai ją atstovauja B.. B. D. gatvė, kur Š. gyveno ir kurį norėjo parduoti, buvo su didžiulėmis skolomis. R., su kuria buvo susiję finansiniai sunkumai, reikėjo pervesti 20 000 litų, kad būtų galimą pas notarą sutvarkyti pavedėjimo reikalus. Ji gavo vekselio formą, kuriame įrašė minėtą sumą. Vekselio ji taip ir nepanaudojo, nes pinigai jai buvo grąžinti. Bute pas Š. ji buvo vieną kartą su B.. Kas susiję su pinigų pervedimu, tai ji kalbėjosi su B., šis jai davė raštelį, kuriame buvo nurodytas sąskaitos numeris. B. pasakė, kiek reikia pervesti pinigų. Kas rašė raštelį, ji nežino. Ji nežino, kaip bendravo S. ir B.. Kai S. prašydavo, ji šiam visada padėdavo. Tuo metu, kai reikėjo, S. neturėjo pinigų, todėl ji ir padėjo S.. Pinigus jai grąžino. Pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą. Kas pervedė, ji nežino, tačiau tikrai žino, kad tai buvo ne Š..

Liudytoja R. D. Š. teisme parodė, kad J. Š. pažįsta. 2010 metais, kai ji gyveno pas V. D., į jos buvusi butą, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo atvežta moteris. P. Z. jai pasakė, kad buvusiame bute laikinai pagyvens moteris ir prašė, gal ji galėtų padėti šią prižiūrėti, kadangi ši yra neįgali. Ji nuėjo, susipažino. Z. ją įspėjo, kad moteris yra nevisai adekvati, psichiškai nesveika, kad gali sakyti, kad tai jos butas. Z. prašė, kad ji šiai tai patvirtintų. Z. paaiškino, kad moters bute daromas remontas, kad ši laikinai čia pagyvens. Tam, kad moters nenervuoti, neerzinti, reikėjo sakyti, kad tai šios butas. Š. teigdavo, kad tai jos butas. Ji pritardavo. Apie buto Povilaičio g. likimą sužinojo vėliau. J. jai pradėjo pasakoti, kad bute vyksta remontas. Butas buvo Šeškinėje. Butas (duomenys neskelbtini) buvo parduodamas. Z. prašymu būsimiems pirkėjams ji dažnai rodydavo butą, kadangi buvo suinteresuota greičiau šį parduoti. Pirkėjams sakydavo, kad bute gyvena nelabai sveika močiutė, ir stengėsi, kad pirkėjai nepakliūtų J. į akis. J. labai gerai girdi, todėl visą laiką rėkė klausdama, kas atėjo, kas vaikšto po jos namus. Ji J. sakydavo, kad užėjo pažįstami. Z. prašė taip sakyti, kadangi nenorėjo, kad J. sužinotų, jog atvyksta pirkėjai. Z. sakė, kad globoja J., kad yra jos globėjas. Jie važiavo į Užupio gatvę apžiūrėti kitą butą su tikslu, kad galbūt ten galėtų gyventi J.. J. butas Užupio g. nepatiko. Kai butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas, Z. pasakė, kad atvažiuos mašina, kad jie turi suruošti visus daiktus. J. buvo išvežta pas jos pažįstamą į sodą gyventi. Daiktai labai greitai buvo surinkti. Jos toliau bendravo, ji atvažiuodavo pas J. Š. buvo apie S. Z. pačios geriausios nuomonės, pasitikėjo juo. Kai atvažiavo pranešti, kad Z. suimtas, ji juos išvarė.

Liudytoja I. Č. teisme parodė, kad buvo parduodamas butas Šeškinėje Dūkštų gatvėje. Buvo nesusipratimų, kad ta moteriškė, kuri pardavinėjo tą butą, liko be to buto. Tais laikais ji užsiėminėjo nekilnojamuoju turtu. Dirbo firmoje „V.“, kur dirbdavo ir Z., bendravo kol dirbo šį darbą. Tuo metu viena pažįstama paprašė pagalbos, kad reikalingas butas dviejų kambarių naujame rajone. Pas S. Z. buvo toks variantas. Ji paprašė parodyti ir klientai nupirko tą butą. Butas buvo apžiūrinėjamas. Atvažiavo K. I. su klientais. Nepamena, kad aprodė butą, gal G. B.. Butas buvo tuščias, reikalaujantis remonto. K. I. atstovavo pirkėjo interesus. Kai susitarė, nuvažiavo pas S. Z. į firmą Basanavičiaus gatvėje, kad klientai duotų avansą už butą, žiūrėjo dokumentus. Butas buvo parduodamas pagal įgaliojimą. Asmuo vardu A. pasakė, kad čia mamos butas, kad turi įgaliojimą parduoti šitą butą. Jie paliko avansą, o vėliau buvo sutarta ir nuėjo pas notarą apiforminti šį sandorį. Pardavinėjo butą A. pagal įgaliojimą. Pavardės nepamena. Sąlygos buvo perkant butą, kad reikėjo 3 mėn laukti kol atiduos raktus. Pardavėjai norėjo surasti kitą variantą ir kol nesuras, tai nenorėjo atiduoti raktų. Jie norėjo šitą butą parduoti ir mažesnį butą nupirkti. Pasirašant sutartį iš pirkėjo pusės buvo jaunas vaikinas vardu A., o iš kitos pusės buvo A., pagal įgaliojimą. G. sakė, kad esąs juristas ir atstovauja A., kuris pardavinėjo butą. Dar buvo S., jis nieko nedarė, pasėdėjo ir tiek. Dėl kainos ir kitų klausimų derino su S.. ir avansą atvežė pas jį. Sandoris buvo patvirtintas pas notarę B., prie Katedros. Pirkėjai pinigus sumokėjo, tik nepamena, kas paėmė pinigus. Jai buvo pažadėtas atlygis už tarpininkavimą, apie tai ji kalbėjo su Z., kuris neatsilygino pasakydamas, kad nėra pinigų ir tiek.

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad buvo kviestas ir apklaustas dėl buto pirkimo. Tai butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį jis pirko. Tuo metu ieškojo buto, kurį galėtų nusipirkti ir rado tinkamą. Pasiėmė kreditą iš banko ir pirko. Buto ieškojo per pažįstamus, per agentę moterį. Butą pirko iš A., berods M.. Su šiuo bendravo apie pirkimo sąlygas, kainą, apžiūrą. Žino, kad buto savininkas A., nes jie žiūrėjo registre ir ten buvo įrašytas A.. Buto pirkimo sutartis buvo pasirašoma pas notarą centre. Pinigai buvo sumokėti į savininko sąskaitą, kai gavo kreditą. Grynais buvo pradinis užstatas, sumos tiksliai nepamena. Užstato suma buvo nedidelė. Užstatas buvo mokamas ofise Basanavičiaus g. Kai buvo mokamas užstatas dalyvavo savininkas, jis, agentė ir jo būsimas uošvis. Pervedimas buvo apie 118 000 Lt, pilna kaina 140 000 Lt. Likusi suma 22 000 Lt grynais sumokėta prieš sutarties pasirašymą . Grynais mokėjo savininkui. Kai pirko butą, savininkas sakė, kad reikia laiko, kol galės įsikelti į jį, todėl laukė gal pusę metų. Bute reikėjo remontą daryti. Jis nežino, dėl kokios priežasties reikėjo tiek laukti. Praėjus pusmečiui sklandžiai įsikėlė į butą, gavo raktus iš savininko A.. Savininkas. A. pateikė įgaliojimą, buvo kalba, kad butas jo mamos. Sutartyje figūravo A. M.. Avansas buvo mokėtas vienu kartu Basanavičiaus gatvėje. Pas notarą sudarant sutartį nebuvo mokami jokie gryni pinigai. Dabar negali visko prisiminti. Policijos komisariate sakė tiesą.

Liudytojas I. L. teisme parodė, kad R. G. Š. žino. S. nurodymu vežė J. maistą, pinigų, o alkoholio berods ne. Su J. labai pykosi dėl gėrimo, ji prašė kelis kartus atvežti alkoholio, bet jis nevežė. Jis R. G. Š. pažįsta, nes draugavo su jos dukra. Žino, kad R. atėjo pas S. pagalbos, kad parduoti ar išmainyti butą. S. Z. padėdavo jai sutvarkyti, ko ši prašė, t. y. parduoti trijų ar dviejų kambarių butą, o nupirkti vieno kambario butą. Jis pagal įgaliojimą dalyvavo mainuose. Buvo ta moteris, kuri jam davė įgaliojimą, ir R.. Jis dalyvavo, nes ta moteris neturėjo sveikatos. Išmainytas buvo butas Karoliniškėse. Mainų sutartyje dalyvavo Z. prašymu. Po sutarties su Š. bendravo dėl to reikalo. Kai Z. įkalino, tai ši klausė paskambinus, ką jai daryti.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad Š. matė 3-4 kartus. Apie ją sužinojo iš Z.. Šis pasakė, kad jos sesuo mirė P. Z. sakė, kad ta moteris gyvena Šeškinėje bute, bet tas butas priklauso kitam žmogui, nes tų seserų motina prieš kažkiek laiko pardavė ar padovanojo tą butą svetimam žmogui - moteriai. S. sakė, kad Š. su koja blogai, ji nelabai vaikščiojo, ten buvo landynė. Sakė, kad nauja buto šeimininkė prirašė daug pareiškimų, kad ten išgertuvės ir butas neprižiūrimas, mokesčiai nemokami. Dar Z. pasakė, kad Prancūzijoje yra įnašas į banką apie 40 000 eurų. Tikslios pinigų sumos nepamena. Jis sakė, kad Prancūzijoje yra butas ir kad užsiimti tuo dalyku, reikia pinigų. Sakė, kad jis užsiima tuo, kad tą butą grąžinti Š. iš naujo šeimininko. Jis pasakė, kad pinigų neduos, nes nėra garantijų. Jis sakė, kad Š. reikia paguldyti į ligoninę, sumokėti už tą butą. Sakė, kad reikia nuvažiuoti į Prancūziją ir užsiimti paveldėjimu. Taigi viskam reikia pinigų. Buvo tokia kalba, bet ji niekuo nesibaigė. Paskui jis jam pasakė, kad su nauja buto šeimininke susitarė, jis sumokėjo naujai šeimininkei 20-30 000 Lt. Šeimininkė sutiko grąžinti butą, ji pasakė, kad jai nereikia to buto, nes neaišku koks butas. Po to Z. pasakė, kad jis susitarė su Š., kad tas butas jai per didelis ir jis sutinka tą butą parduoti ar užstatyti, kad gauti pinigų, jog ją paguldyti į ligoninę. Z. jam dar rodė popierius, kad ji jam davė įgaliojimą ir dar kažkokių popierių, kad ji berods dovanoja tą butą ir visą turtą – tiksliai nepamena. Ji norėjo, kad už tuos pinigus ją paguldytų į ligoninę, operuotų tą koją. Ji norėjo, kad Z. pagal įgaliojimą nuvažiuotų į Prancūziją ir sutvarkytų reikalus. Paklausė ar paskolins pinigų, o jis pasidomėjo ar bus kokia garantija. S. sakė, kad apiformins buto pardavimą. Jis suprato, kad jis skolino pinigus, kad išpirkti butą iš naujosios šeimininkės. Pinigai buvo reikalingi, kad grąžinti tą skolą kur skolinosi dėl buto išpirkimo, dėl operacijos, dėl Prancūzijos. Po to sakė, kad padarys perpardavimą. Jie taip ir susitarė. Nuvažiavo į Prancūziją, buvo pas notarą, kuris pasakė, kad tas butas valstybinis, kad Š. sesuo nebuvo to buto šeimininkė. Sakė, kad įnašas į banką yra, bet pasakyti sumos kol kas negali, nes nesuėjo terminas. Grįžo atgal. Butą reikėjo parduoti, tuo ir baigėsi. Buto pirkimo-pardavimo sandoris pas notarą buvo įformintas. Dalyvavo Š., Z., jo motina, nes jos vardu sandoris apiformintas buvo. Jo motina jau mirė. Iš vienos pusės buvo Š., iš kitos pusės jo motina. Apiforminimas buvo Pamėnkalnio gatvėje. Jis atvežė mamą, jai buvo apie 80 m., ji hipertonikė. Tada Š. atvažiavo su S.. Kai jie atvažiavome, S. Z. ir Š. sėdėjo mašinoje – kieme. Ten kiemas labai mažutis, nebuvo kaip įvažiuoti į kiemą, tai pastatė kitur, o jie sėdėjo mašinoje kieme. Mašinoje sėdėjo Z. ir Š.. Daugiau nieko nebuvo. Pastatė mašiną ir priėjo prie jų automobilio. Jie pasakė, kad notaras dar užimtas. Jis pakilo su mama laiptais, prisėdo prie sekretorės. Po kurio laiko juos pakvietė užeiti pas notarę. Paprašė asmens dokumentų, pažiūrėjo dokumentus. Dokumentai jau buvo paruošti. Viską ką turėjo pasakyti notaras pasakė ir visiems buvo aišku. Klausė ar sumokėti pinigai, jis parodė pinigus ir pasakė, kad tuoj atsiskaitys. Pasirašė sutartį, o jie dar sėdėjo mašinoje. Priėjęs prie mašinos padavė pinigus ir pasakė, kad liptų į viršų, nes jų jau laukia, ir jie nuėjo. Nuvežė mamą namo, o vėliau S. atvežė pasirašytą sutartį. Pasirašymo nematė, jau buvo išvažiavęs. Jis gali perduoti teismui, įrašą, kad Š. gavo pinigus ir neturi pretenzijų. Jis nematė, kaip ji pasirašo, bet tą pasirašytą popierių gavo vėliau.

Tyrimo metu apklaustas I. L. parodė, kad J. Š. jis kelis kartus veždavo maisto ir cigarečių į butą Karoliniškėse. Kam priklausė butas, kuriame ji gyveno, jis nežino, Š. gyvendama bute Karoliniškėse jautiesi kaip šeimininkė (t. 30, b. l. 3-11, 12-20).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2010-05-06 V. D. (pardavėjas) pardavė, o J. B. (pirkėjo) įgijo nuosavybės teise ½ dalį buto su atitinkama dalimi rūsio, esančio Vilniaus m., A. J. P. g. 3-178. Nurodyta kaina: 40 000 litų, kuriuos J. B. perdavė V. D. prieš pasirašant sutartį (t. 7., b. l. 85-90).

Iš priėmimo-pardavimo akto matyti, kad 2010-05-06 V. D. perdavė J. B. visus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į buto dalį su atitinkama rūsio dalimi (t. 7., b. l 91-92).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2009-09-17 J. Š. (pardavėja) pardavė, o J. V. (pirkėja) nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 140 000 litų, kuriuos J. V. gavo iš J. Š. prieš pasirašant sutartį ( t. 7., b. l. 93-97).

Iš nekilnojamojo turto mainų sutarties matyti, 2010-05-10 J. B., atstovaujama I. L., išmainė jai nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį su rūsiu, esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), į R. G. Š. nuosavybės teise priklausančią 1/3 buto dalį su rūsio dalimi, esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (t. 7., b. l. 98-103).

Iš priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2009-05-10 ½ buto dalis, (duomenys neskelbtini) perleista R. G. Š., o 1/3 buto dalis, (duomenys neskelbtini) perleista J. B.. Šalys viena kitai perdavė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (t. 7.,b. l. 104-105).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2001-03-14 liudytojas S. B. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 10., b. l. 26).

Iš pakvitavimo matyti, kad 2010-05-12 J. B. iš S. B. gavo 40 000 litų už jai nuosavybės teise priklausančio buto dalį (esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) (t. 10., b. l. 31-32).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-05-26 notarė I. D. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 10., b. l. 49).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2009-09-01 J. Š. įgaliojo S. Z. savo nuožiūra pasirinktu būdu jos vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po J. Š. sesers A. B. (Dainytės), mirusios 2009-07-16. Tvarkyti, valdyti bei disponuoti J. Š. priklausančiu turtu. Įgaliojimas išduotas iki 2014-09-01 (t. 36., b. l. 181-183).

Iš buto su rūsiu dovanojimo sutarties nuorašo matyti, kad 2009-09-15 J. R. (dovanotoja) padovanojo, o J. Š. (apdovanotoji) priėmė nuosavybėn butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 10., b. l. 54-56).

Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo nuorašo matyti, kad butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Š.. Juridinis pagrindas: 2009-09-15 dovanojimo sutartis (t. 10., b. l. 102-103).

Iš VĮ Registrų centro pranešimo nuorašo matyti, kad J. Š. perleido, o J. V. įgijo nuosavybės teisę į butą. Juridinis pagrindas: pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyta kaina – 140 000 litų ( t. 10., b. l. 115).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-11-15 notarė V. Š. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 10., b. l. 126).

Iš AB „SEB“ banko grynųjų pinigų pervedimo kvito matyti, kad mokėtoja I. S. pervedė 20 000 litų į J. R. priklausančią banko sąskaitą. Nurodyta mokėjimo paskirtis: už J. Š. buto (duomenys neskelbtini) sut. Anuliavimą (t. 10., b. l. 127).

Iš I. S. rašto matyti, kad ji 2009-09-01 pervedė pinigus į J. R. priklausančią banko sąskaitą 20 000 litų už J. Š.. Pervesti pinigai yra I. S. J. Š. suteikta paskola (t. 10., b. l. 128).

Iš J. Š. rašto matyti, kad ji patvirtina, jog jos skolai J. R. padengti, I. S. paskolino jai 20 000 litų ir pervedė juos į J. R. sąskaitą (t. 10., b. l. 129).

Iš neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad 2009-09-01 J. Š. įsipareigojo sumokėti I. S. 20 000 litų iki 2009-10-01 (t. 36., b. l. 173).

Iš pareiškimo matyti, kad A. M., atstovaudamas J. V. pagal 2009-09-23 įgaliojimą, pareiškė, kad pagal 2009-10-28 pirkimo-pardavimą sutartį dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), A. B. galutinai ir tinkamai atsiskaitė (t. 10., b. l. 139).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2009-10-28 J. V. (pardavėja), atstovaujama A. M., pardavė A. A. (pirkėjas) butą su rūsiu, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 140 000 litų (t. 10., b. l. 141-143).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2009-09-23 J. V. įgaliojo sūnų A. M. atlikti veiksmus. Įgaliojimas galiojo iki 2019-09-23 (t. 10., b. l. 145-147).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2011-06-06 J. K. įgaliojo A. M. atlikti veiksmus. Įgaliojimo galiojo iki 2015-12-31 (t. 11., b. l. 48-51).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2011-05-20 buvo paimti eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai iš I. L. (t. 30., b. l. 42-56).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-10-18 I. L. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 30., b. l. 57-58).

Iš „NORDEA“ mokėjimo pavedimo išrašo matyti, kad 2010-09-15 I. L. pervedė 10 000 litų į A. M. asmeninę banko sąskaitą, nurodydamas paskirtį kaip avansą (t. 30., b. l. 80).

Dėl sukčiavimo A. S. atžvilgiu

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su A. S. jį supažindino A. B. 2009 m. gruodžio mėnesį. Su juo kažkada dirbo nekilnojamojo turto agentūroje. A. S. apsilankė pas jį ofise (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nori parduoti savo namo dalį Alkūnės gatvėje. jis patikrino, ar A. S. tikrai yra to namo savininkas, pasakė, kad jį domintų jo namo dalis, jeigu būtų galimybė jį nupirkti. Jis norėjo apie 60 tūkst. litų už savo namo dalį. Jie nuvažiavo, apžiūrėjo tą namą. Jo dalis buvo be remonto, buvo atjungta elektra, prie to namo buvo daug savavališkų statybų. A. S. paaiškino, kad ten gyvena jo sesuo, ji didina savo pirmą aukštą, plotą. Jie norėjo pasiteirauti, ar įmanoma tą objektą nupirkti, bet kadastras neišdavė pažymos, kadangi yra savavališkos statybos, jas reikia arba įteisinti, arba nugriauti. Jis atsisakė toliau bendrauti su A. S. ir maždaug po penkių mėnesių pas jį vėl atvyko A. B. su S.. S. paprašė pagalbos ir darbo. Jo draugas turėjo griauti namą Žvėryne ir jam buvo reikalingi darbininkai, kurie galėtų nešioti plytas. Jis paprašė A. S., kad jis nuvažiuotų į darbo biržą paimti pažymą, kad jis yra bedarbis ir VMI verslo liudijimą statybai, kad galėtų oficialiai dirbti. S. su G. B., A. B. nuvažiavo į darbo biržą, sutvarkė dokumentus, po to nuvažiavo į mokesčių inspekciją. Jis davė jiems 400 litų. Jie sumokėjo už verslo liudijimą, likusius pinigus jis pasiėmė sau. Po to jis pasakė, kad jis turi įsiskolinimą V. L. ir paprašė sutvarkyti tą klausimą. Tuo klausimu, G. B., A. S., A. B. nuvažiavo pas notarą į Žvėryną. Notarė A. S. išdavė įgaliojimą, kuriuo A. S. įgaliojo G. B. sutvarkyti įsiskolinimo klausimus. Tada jis sužinojo, kad jau yra vykdomas išieškojimo procesas L. naudai dėl vekselio. Maždaug po dviejų savaičių atvažiavo A. B. ir pradėjo reikalauti pinigų, bet jis įvertinęs situaciją nenorėjo kištis, kadangi išieškojimas buvo apie 60 tūkst. litų ir ta pinigų suma viršijo jo norus, jis nenorėjo mokėti daugiau už A. S. dalį, nes ji palyginus buvo nedidelė, reikėjo daug pastangų, kad ten kažką sutvarkyti. Taigi, buvo atsisakyta. A. S. kartu su A. B. anuliavo įgaliojimą ir jie išsiskyrė ir nebendravo. A. S. įsiskolinimus L. jis sužinojo 2010 metais. Kiek žino, vekselis buvo išrašytas 2009 metais gruodį. Jis sužinojo tik 2010 m. balandžio mėnesį. Kai bendravo apie namą, nieko nežinojo. Kai bendravo jokių įsipareigojimų nebuvo, bet kaip supranta, po jo apsilankymo prasidėjo bendravimas tarp L., S., B., nežino, kuo jis čia dėtas. Nežino, kokiu būdu S. susipažino su L.. S. išdavė įgaliojimą B. sutvarkyti skolą. Jie nieko nežinojo apie sumą. Su įgaliojimu nuvyko pas antstolius, kad gauti informaciją. Be įgaliojimo negalėjo gauti informacijos. Įgaliojimas kainuoja gerokai mažiau negu investuoti nežinia kokią sumą. Visada viską pradeda nuo įgaliojimų, patys išsiaiškina aplinkybes. Atsisakė su G. dalyvauti tame procese. Jie norėjo įsigyti, bet tikėjosi, kad įsiskolinimas yra ženkliai mažesnis, kadangi S. įsiskolinimo neįvardino. S. gerai matė, gerai rašė. Nebuvo abejonių dėl jo fizinių galimybių. Būdamas blaivus jis galėjo viską normaliai atlikti. Nebuvo ką aiškintis su L. dėl tos skolos. Suma buvo jau netinkama. Ji viršijo 60 tūkst. litų, plius visi išieškojimai ir pan. S. nesakė, kur išleido pinigus ir nesakė, kad jis gavo tuos pinigus. Norėjo pirkti S. pusę namo, nes jam tiko už 60 tūkst. litų nupirkti tokį namą. Statytųsi sau su atskiru įėjimu.

V. L. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad konkrečiai nepamena aplinkybių. Paskelbus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, V. L. parodė, kad vekselis buvo išrašytas sausio mėnesį. Kai pasibaigė, jis nuėjo pas antstolį. Yra S. parašas. Šis atėjo, viską pasirašė, pinigų negrąžino, todėl padavė išieškojimui. Kol B. grąžino pinigus, nutrūko bendravimas. S. normalus žmogus. Ką teismas pagarsino, yra teisinga. Buvo žodinis susitarimas. Jis išieškojimą pradėjo po pusės metų, kai įsitikino, kad nieko negaus. Vekselis buvo duotas 3 mėnesiams. Vekselis buvo, kol sutvarkys dokumentus. Jeigu būtų įsitikinęs, kad per tiek laiko bus padaryti dokumentai ir planuojama parduoti, būtų vekselį pratęsęs. Žinojo, kad turto dokumentai nesutvarkyti, pirkėjo nėra. Jis tikėjosi, kad viską sutvarkys per tris mėnesius.

Liudytoja A. A. teisme parodė, kad jos name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tai vyro tėvų namas), viršuje antrame aukšte gyvena vyro dėdė A. S.. Tai yra geriantis žmogus. Jie turėjo problemą, kad buvo pasirašytas vekselis. Kaip pavyko sužinoti, A. S. kažkas nuvežė ir šis pasirašė vekselį 60 000 litų sumai. Jie kreipėsi į teismą, turėjo advokatą, turėjo daug problemų, tačiau viską sutvarkė. Teisme buvo A. S., buvo kaltinamasis V. L.. A. S. dažnai vartoja alkoholį, nėra neįgalus, tik jo regėjimas labai blogas. Jiems atėjo laiškas su vekselio kopija, iš kurio jie ir sužinojo, kad buvo pasirašytas šis dokumentas. A. S. pasakė, kad jį pasodino į mašiną, nuvežė į kažkokį ofisą ir padavė dokumentus, t. y. vekselį. Pinigų A. S. negavo. A. S. nesuprato, ką pasirašė. Jam pasakė, kad duoda pasirašyti darbo sutartį. Vekselį A. S. pasirašė kaip darbo sutartį. A. S. nežino, kur pasirašė vekselį. Pasakė, kad paskui jį atvežė atgal ir prie geležinkelio išleido. A. S. sakė, kad S. Z. viską darė.

Liudytojas A. O. teisme parodė, kad A. S. yra jo žmonos I. O. dėdė, gyvena tame pačiame name, kur ir jie, tik antrame aukšte. Tai jo žmonos giminaitis. Iš A. S. asmenys apgaulės būdu norėjo išvilioti 1/3 namo dalį. A. S. buvo įteiktas pasirašyti vekselis dėl 65 000 Lt paskolos. Po mėnesio laiko A. privalėjo grąžinti tuos pinigus. Apie vekselį sužinojo iš antstolės. Likus 10 dienų iki paskolos grąžinimo, pas juos atvažiavo antstolė su dokumentais, paaiškino situaciją, kad A. yra skolininkas. Antstolė aiškino, kad yra paduota išieškojimui skolą, liko 2 savaitės, ir A. arba grąžina pinigus, arba A. namo dalis bus parduota iš varžytinių. Jis bendravo su A. S., aiškinosi situaciją. Prieš tai pas A. S. keletą savaičių lankėsi įtartini žmonės. A. sakė, kad tai būsimi nuomininkai. Kai buvo sutikęs tuo tariamus nuomininkus, jis klausė, ar šie nuomosis butą. Žmonės pasakė, kad viską sutvarkys, kad padės sumokėti skolas Paskui jis pastebėjo, kad žmonės kasdien girdydavo A., kad pas A. atsirasdavo pinigų. Apsilankymai vyko keletą savaičių. Po to atsirado antstoliai su visomis bėdomis. Pasirodė, kad tie tariami nuomininkai ir tas vekselis yra susiję. Žmonės neva norėjo išsinuomoti butą, įdarbinti A., šis pasirašė kažkokius įdarbinimo dokumentus. Vėliau tie žmonės dingo, atsirado 65 000 Lt skola. Buvo teismas. A. atpažino tuos žmones. Jis pasamdė kartu su A. A. advokatę, kad padėtų išspręsti situaciją. Jam A. pasakojo, kad tie žmonės nuvežė jį į ofisą, pavaišino konjaku, pasiūlė darbą, jis pasirašė įdarbinimo dokumentus. Kiek jis matė, A. niekur nedirbo, niekas nevyko, atsirado skola. Viskas vyko tuo metu, mėnesį prieš pasirodant antstoliui. A. yra neįgalus, blogai mato. Tuo metu A. pumpavo alkoholiu, todėl šis bet ką galėjo pasirašyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad jam pateiktame susipažinti 2009-12-18 neprotestuotiname vekselyje parašas yra jo, tačiau V. L. jis nepažįsta, iš jo 65 000 Lt, arba jokios kitos pinigų sumos nesiskolino (t. 11, b. l. 76).

Iš nukentėjusiojo A. S. pareiškimo matyti, kad A. S. buvo apgautas, jam duoti pasirašyti dokumentai dėl tariamos 65 000 litų paskolos suteikimo iš V. L. (t. 11., b. l. 60).

Iš pareiškimo matyti, kad 2010-07-08 A. S. panaikina 2010-03-31 G. B. išduotą įgaliojimą (t. 10., b. l. 71-74).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2010-03-31 A. S. įgaliojo G. B. atlikti veiksmus. Įgaliojimas galioja iki 2015-03-31 (t. 10., b. l. 81-83).

Iš neprotestuotino paprastojo vekselio nuorašo matyti, kad 2009-12-18 A. S. įsipareigojo iki 2010-01-18 be sąlygų sumokėti 65 000 litų V. L. (t. 10., b. l. 86).

Iš vykdomojo įrašo matyti, kad 2010-01-21 nutarta išieškoti iš skolininko A. S. 65 000 litų vekselio turėtojo V. L. naudai (t. 10., b. l. 87).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti kad 2011-05-27 notarė V. Š. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 10., b. l. 97).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2011-06-09 atpažįstančiajam A. S. pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, jis pareiškė, kad nei vieno asmens neatpažįsta. Pateikti atpažinti asmenys: G. B. ir M. J. (t. 11., b. l. 73-75).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2011-06-09 atpažįstančiajam A. S. pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, šis pareiškė, kad atpažįsta vyriškį Nr. 1, tai asmuo vardu S., pas kurį jis kelis kartus buvo ofise, kuris žadėjo jį įdarbinti, tačiau taip ir neįdarbino (t. 11., b. l. 77-79).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-06-16 nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė I. M. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 11., b. l. 85).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo patvirtinta 2011-10-21 taikos sutartis (ieškovas A. S., atsakovas V. L.), pagal kurią atsakovas V. L. atsisakė reikalavimo teisės pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išduotą 2009-12-18 (t. 11., b. l. 186-188, 189-191).

Iš preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo matyti, kad A. S. įsipareigojo iki 2010-01-18 parduoti V. L. 1/3 namo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., už 40 000 litų. A. S. gavo iš V. L. 20 000 litų prieš sutarties pasirašymą (t. 22., b. l. 152-155).

Dėl dokumentų klastojimo ir V. D. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su V. D. jį supažindino R. Š.. Ji norėjo parduoti savo 1/3 buto (duomenys neskelbtini) ir įsigyti kitą kambarį. Ji porą kartų buvo pas jį atvažiavus į ofisą. Aptarinėjo, ji sau ieškojo kambario, jis jai pasakė, kad jos dalies vertė yra apie 40 tūkst. litų, bet tik su sąlyga, kad bus susitarimas su jos bendrasavininkiu, vyru, kuriam priklausė 2/3 dalys. Prieš visus pokalbius buvo susiskambinta su bendrasavininkiu ir paklausta, ar jis pardavimo atveju sutiktų parduoti 2/3 d. už 60 ar 70 tūkst. litų. Jis pasakė, kad jeigu R. parduos, tai ir jam nėra tikslo laikyti tą butą. R. ieškojo sau atitinkamo kambario. Vieną dieną ji pasakė, kad rado kambarį pas kaimyną ir V. D. parduoda jai savo kambarį. Kadangi ji negalėjo be teismo leidimo parduoti savo dalies, nes turėjo nepilnamečius vaikus, buvo nuspręsta padaryti mainų sutartį. Kad padaryti mainų sutartį, reikėjo sumokėti V. D., o po to su R. padaryti mainų sutartį, kad ji taptų V. D. kaimyne. Jis turėjo klientę B., kuri su jo pagalba pardavė kambarį prie Ozo. Kaimynas jai sumokėjo apie 35 tūkst. litų ir jis susitarė su ja, kad ji investuos pinigus į jo veiklą. B. už savo pinigus nupirko iš V. D. 1/2 d. buto ir per kažkokį laikotarpį pakeitė tą dalį kartu su R.. Ji tapo R. dalies savininkė, o V. D. dalis tapo R.. B. pakeitė ½ d. D. buto į R. 1/3 d. buto. Bendrasavininkiai tapo R. Š. ir V. D., o B. tapo R. Š. vyro kaimynė, ji įsigijo 1/3 d. Po to visos dalys buvo įsigytos įmonės UAB „F.“. B. įsigijo iš B. ir iš R. vyro, pavardės nežino, jis tuose dalykuose nedalyvavo. B. sutiko įsigyti visą R. Š. butą su sąlyga parduoti. B. atgavo savo pinigus investuotus į D. iš „F.“ pardavus savo dalį, kuri anksčiau buvo R. Š.. D. gavo pinigus, R. Š. įsigijo turtą, B. atgavo pinigus. D. sudarius sandorį su B. gavo pinigus, ir R. gavo pinigus, 40 tūkst. litų.

Atsakydamas į teisėjo klausimus S. Z. nurodė, kad D. turėjo visą butą, ½ pardavė B.. O ji sumainė su R. Š.. D. pinigus gavo vokelyje jo ofise, bet tik po savaitės paskaičiavo, kad ten buvo 5 tūkst. litų. D. surašė jam įgaliojimą. Tas buvo vėliau, po pusės metų. Jiems reikėjo padaryti remontą. R. Š. norėjo pakeisti visus langus, duris, jiems reikėjo sutvarkyti butą. Kaip supranta, D. buvo kaip jos sugyventinis, žadėjo visą turtą palikti jai ir jos vaikams. Paprašė suremontuoti butą. Jis lėšų neturėjo, pasakė R. Š., kad galima įkeisti D. dalį, gauti 10 tūkst. litų ir padaryti remontą. Po to tuos pinigus bus galima po truputį grąžinti. G. B. susitarė su V. D., kad V. D. suteiks jam įgaliojimą su sąlyga disponuoti savo turtu, už tai, kad jis duos po 1000 litų kiekvieną mėnesį D.. D. sutiko. Jis be jo žinios, kartu su G. ir R. nuvažiavo pas notarą, surašė jam įgaliojimą, suteikdamas jam teisę parduoti, dovanoti, įkeisti. R. Š. kaip bendrasavininkė turėjo duoti sutikimą. Ji davė sutikimą, kad jis galėtų įkeisti D. dalį. Jis pasakė, kad įkeitimas bus pardavimo metodu ir kad maždaug po pusės metų, apmokėję tuos 10 tūkst. litų, nuims apribojimą. Ji nuvažiavo pas notarą, davė sutikimą, leido įkeisti. Jis po 1 - 2 savaičių surado investorių A. M., pasakė, kad jam reikia paskolinti 10 tūkst. litų ir kad užstatas bus ½ buto Karoliniškėse. Jis sutiko. Pasakė, kad bus pardavimas su atpirkimu. Jis sutiko suteikti kreditą. Jis forminti savo vardu negalėjo, nes jis dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, buvo įsigijęs daug objektų, apiformino dalį ant savo brolio. Įvyko sandoris, jis gavo pinigus. Nuvažiavo, įsigijo butui reikalingų daiktų. Įvyko pirkimo – pardavimo sutartis, šalys buvo - jis pagal D. įgaliojimą ir A. M. atstovas. Sandoris įvyko ir po mėnesio jį uždarė. Jis realiai įvykdyti 1000 litų davimo nespėjo. Buvo investuoti pinigai langams, radiatoriams. Visi šie pinigai iš tų 10 tūkst. litų, kuriuos gavo iš M.. Iš jų dar turėjo sumokėti 1000 litų, kuriuos žadėjo G. D.. Tai nebuvo pardavimas, tai buvo įkeitimas. Faktiškai po pusės metų tas sandoris buvo anuliuotas ir jis M. nieko nėra skolingas. Už butą gavo 10 tūkst. litų, kadangi buvo toks susitarimas. Tai buvo pardavimas su atpirkimu. Jis investavo porą tūkstančių ir tūkstantį turėjo atiduoti D.. Jis D. pilnai išlaikė, jis pas jį lankėsi kasdien, kadangi vežė vaikus į darželį, paimdavo per pietus. Pinigus davinėjo jam, R.. Teismas neleidžia mokėti D.. Jis dabar neprašo. Nemoka pinigų D., nes uždrausta. Čia nebuvo sandorio, čia buvo apsimestinis sandoris, kuriuos daro visi, čia buvo paskolos gavimas, kuris buvo įvykdytas, buvo pilnai atsiskaityta. Jis turėjo jam grąžinti atgal pusę buto po pusės metų. Čia ne stebuklas, kad jis galėjo grąžinti. Negrąžino, nes uždarė. Nebuvo kam investuoti pinigų, nebūtų kam sumokėti D., todėl dalyvavo B.. D. pardavė savo dalį ir gavo pinigus, kodėl jis turėjo mainytis. Jis norėjo parduoti, pardavė, gavo pinigus. B. pardavė Š. buto dalį ir gavo pinigus.

Nukentėjusysis V. D. teisme parodė, kad jį „aplink pirštą apvyniojo“. R. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), 9 aukštų name, o jis 5 aukštų name. Visi vienoje vietoje gyveno. J. persikėlė į Š. butą, o Š. pas jį, nes jo tėvas mirė ir buvo laisvas kambarys. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). S. Z. ieškojo Š. kur nupirkti kambarį, nes tą ji užstatė. S. Z. žadėjo jai nupirkti naują butą. Jis ją vežiojo apžiūrėti butų ir nieko nerado. Ji jau gyveno pas juos, nes jos kambaryje gyveno J.. Po kiek laiko Š. pasiūlė pirkti vieną kambarį iš jo. S. tada prisistatė. Pasiūlė kambarį už 40 000 Lt. Susitarė. Prasidėjo važinėjimai: atvažiuodavo B., Z. rečiau. Tada nuvažiavo į notarų biurą, esantį Pamėnkalnio g. 20. Atvažiavo pas S. Z.. Prie Lukiškių kalėjimo šis turėjo ofisą. Tai G. B. iš pradžių atvežė į tą ofisą, tada pas notarą. Klausė kodėl R. Š. nevažiuoja. Sako, tai ten padarysim ir atvedė kažkokią moterį. Pats G. dingo su notare, kažką pats rašė, ką konkrečiai jis darė, nežino. Jis tuo metu lauke rūkė. Tada B. pakvietė eiti pasirašyti. Klausė iš kur ta moteris, nes jos nepažinojo, klausė, kur R. Jis sakė, kad vėliau perrašys ant R.. Jis pasirašė. Grįžo į ofisą prie Lukiškių. S. duoda jam voką, davė jis ir R. voką, tačiau po to iš R. vėl pasiėmė. G. juos namo nuvežė. Paskui S. Z. užstatė jo butą M., paėmė pinigus, jam nieko nepranešė, o jis liko kvailio vietoje. Jei Ekonominė policija jam nebūtų pasakiusi, tai iki šiol nežinotų. Įgaliojimas buvo pasirašytas pas notarę Kęstučio gatvėje. G. sakė, kad duos jam po 1000 Lt, tik reikia duoti įgaliojimą. Jis sutiko. R. Š. važiavo kartu. Jis pasirašė, nors be akinių nelabai matė ką pasirašo. Po to vietoj tų tūkstančių jis iš vis be nieko liko. Pasirašė įgaliojimą, bet be akinių neskaitė, G. sakė, kad viskas gerai ir jis patikėjo. Įgaliojimą Š. skaitė, ji sakė viskas gerai. Ji sau perskaitė ir sakė, kad gali pasirašyti. Š. neturi jokių pretenzijų. Sutarties dėl buto viso neskaitė, pažiūrėjo, kad 40 tūkst., o neperskaitė buto dalies. G. ten sėdėjo su notaru ir užrašinėjo. Po to tik pamatė, kad pusę buto pardavė už 40 000 Lt. Jis pardavinėjo tik kambarį, t. y. 1/3 buto.

2011-02-02 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. D. parodė, kad jo kaimynė R. Š. pardavinėjo savo butą Povilaičio g., S. Z. turėjo jai nupirkti kambarį. V. D. pasiūlė jai iš jo pirkti butą. S. Z. pasiūlė D. iš jo nupirkti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambarį už 40 000 Lt, jis suprato, kad šis kambarys bus parduotas R. Š.. Kokia iš tai būtų nauda S. Z., jam nebuvo įdomu, susitarimo su S. Z. dėl atlygio už šią paslaugą taipogi nebuvo. S. Z. žadėjo pardavęs Š. buto dalį sumokėti jam 40 000 Lt. Kadangi V. D. neturėjo pinigų, su S. Z. buvo susitarimas, kad kol parduos butą, jis jam duos kažkiek pinigų, tie pinigai tikriausiai būtų įskaityti į pinigų už butą kainą. Į notarų biurą dėl buto pardavimo jį nuvežė G. B., kuris pristatė kaip S. Z. biuro juristas. Su notare kalbėjo G. B., po to jį pakvietė į kabinetą, jam davė pasirašyti sutarties tekstą, G. B. pasakė, kad viskas gerai, kad jis greičiau pasirašytų, kad pinigai bus po to sumokėti. Jis suprato, kad pasirašė sutartį, pardavė buto dalį R. Š.. Dar notarų biure buvo moteris, kurią atvedė G. B. ir pasakė, kad būtent ji perka iš V. D. butą, o po to ji padovanos R. Š.. Jam buvo paaiškinta, kad butas finale atiteks R. Š.. Sutartyje buvo nurodyta, kad jis gavo 40 000 Lt, G. B. sakė, kad parduos R. Š. buto dalį ir jam sumokės. G. B. dar skambino R. Š., kuri pasakė, kad sutinka su tokios sutarties pasirašymu. Po pasirašymo jis užėjo pas S. Z. į ofisą, jis suprato, kad Z. viską žino apie sutarties pasirašymą. 2010 m. spalio gale pas jį atvažiavo G. B. ir pasakė, kad jis pasirašytų įgaliojimą, kad gauti kiekvieną mėnesį po 1000 Lt iš tų 40 000 Lt, kuriuos turėjo gauti už butą, jis sutiko, įgaliojimo važiavo pasirašyti į Žvėryną, Kęstučio g., Š. važiavo kartu. G. B. užėjo tartis, kol jie laukė. Notarė padavė įgaliojimą, R. Š. perskaitė, pasakė, kad viskas gerai, jis neskaitė, buvo be akinių, pasitikėjo R. Š., suprato, kad šis įgaliojimas dėl pinigų, kad G. B. jam pervedinės kiekvieną mėnesį pinigus. G. B. daugiau nebuvo atvažiavęs. Parodžius V. D. 2010-10-12 sutartį, pastarasis parodė, kad šią sutartį dėl ½ buto dalies pardavimo mato pirmą kartą, nieko nežino apie šią sutartį, jam apie tai pirmą kartą pasakė policijoje, sutuoktinių M. nepažįsta, jokio susitarimo dėl kitos jo buto dalies pardavimo nebuvo, jaučiasi apgautas S. Z., nes to buto dalies nesiruošė parduoti, jis už savo buto dalį nieko negavo, išskyrus tas smulkias sumas, kurias S. Z. jam davinėjo, šis sandoris prieštarauja jo interesams, jo civilinis ieškinys keisis. V. D. pateikus susipažinti 2010-09-23 įgaliojimą, liudytojo išduotą S. Z., liudytojas pasakė, kad nežino ar tai yra tas pats įgaliojimas, apie kurį jis šiandien pasakojo, parašas ant įgaliojimo jo, jis, kai pasirašydavo įgaliojimą, galvojo, kad tas įgaliojimas dėl pinigų, kurį pasirašė su G. B.. Pareiškimą policijoje rašė savo valia. (t. 12., b. l. 8-14).

Liudytoja D. M. teisme parodė, kad pirko butą pagal vyro brolio prašymą. Vyro brolis sakė, kad žmogus paprašė paskolinti pinigų, o jis paprašė užstato už tai. Brolis negalėjo buto įforminti savo vardu, todėl įformino jų vardu. Nežino, kodėl brolis negalėjo įforminti savo vardu. Tai buvo gal prieš 3-5 metus. Nepamena pirkto buto adreso. Matė tik kažkokiuose dokumentuose, kad kažkur Pašilaičiuose. Įformintas butas buvo ir vienam, ir kitam žmogui. Buvo pas notarą, bet nelabai atsimena kur, gal Žvėryne. Notarų biuro numerio ir notaro pavardės nepamena. Tiksliai nežino kas tarėsi notarų biure dėl sandorio sudarymo, atrodo, kad S. Z.. Jai atrodo, kad tai buvo jis, nes jis dalyvavo pas notarę. Pasirašant sutartį dalyvavo ji su vyru, vyro brolis ir S.. Sutartį pasirašė notarui dalyvaujant. Buvo notarė, moteris. Pasirašant sutartį Z. irgi dalyvavo. Tiksliai nepamena, bet jai atrodo, kad jis ten sėdėjo šalia jų. Sandorio kainos nepamena. Kaip ji suprato, jie buvo pirkėjai. Ji su vyru niekam nieko nemokėjo. Nepamena ar sutartyje buvo nurodyta kokia nors suma. Sutartis buvo lietuvių kalba, sutarties tekstas nebuvo išverstas į rusų kalbą. Tik tyrimo įstaigoje, apklausoje jiems išvertė sutartį į rusų kalbą. Lietuvių kalbos ji nelabai moka, gali skaityti, bet nelabai supranta. Butas jų vardu užrašytas pagal vyro brolio prašymą. Nežino kokie vyro brolio santykiai su Z.. Jis tik sakė, kad jie dirbo kartu. Ji suprato, kad S. paprašė pinigų, o kitas pasakė, kad jam reikalingas užstatas. Čia ji taip suprato. Nežino, kodėl pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, o ne įkeitimo sutartis. Jų prašė vyro brolis, o jie pasirašė. Jai nežinoma kokią pinigų sumą brolis paskolino Z.. Kaip toliau buvo su šituo butu nežino.

Liudytojas S. M. teisme parodė, kad tai įvyko Žvėryno r., notarų kontoroje. Tai buvo prieš 4 metus. Jis nuvyko su žmona ir broliu (D. M. ir A. M.) pas notarą. Brolis paprašė šitą butą užrašyti jų vardu. Jis paaiškino, kad jo draugas S. prašė paskolinti pinigų. A. sutiko paskolinti, bet už tai paprašė užstato ir tada šitas žmogus įkeitė butą. Kai nuvyko pas notarą, perrašė šitą butą jo vardu ir tada brolis S. paskolino pinigus. Pats jis niekada nebuvo bute, nepamena adreso. S. Z. įkeitė butą. Brolis negalėjo savo vardu įforminti, tai įformino jo su žmona vardu. S. Z. pasiūlė butą kaip užstatą. Pasirašė sutartį, kad butas perrašomas jų vardu. Perrašomas jiems, reiškia, kad visi dokumentai bus jų vardu. Jis neskaitė sutarties, kurią pasirašė, žodžiais sutartį paaiškino. Pasakė, kad čia lyg jų butas, lyg ne jų. Lyg brolio, bet neva jų. Jie atėjo į notarų kontorą, tai toje notarų kontoroje ta moteris taip aiškino. Jis nežino tos moters pareigų. Be jo ir žmonos notarų kontoroje buvo brolis A. M.. S. Z. tik sėdėjo, laukė kol perrašys ir viskas. Šiaip jis nieko nedarė, tik gal kokias replikas ir sakė, bet nepamena. Sutartis į rusų kalbą nebuvo verčiama.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad maždaug 2009 metais S. Z. paprašė paskolinti 10 000 litų. Jie apiformino buto Karoliniškėse pirkimo-pardavimo sutartį. Po 3 mėn. turėjo šį sandėrį anuliuoti ir turėjo grąžinti pinigus. S. Z. nesakė, kokiu tikslu jam reikalingi pinigai. S. Z. sakė, kad turi garantą, atvažiavo pas notarą. Butas buvo kaip garantas. Tai buvo pusė buto Karoliniškėse, tikslaus adreso neprisimena. Praėjo mėnuo ar du, S. Z. areštavo. Paskolinti pinigai jam nebuvo grąžinti. Savininko pozicija dėl buto jis nesidomėjo. Sutartyje buvo nurodyta, kad butas parduotas už 40 000 litų. Kadangi nenorėjo forminti buto savo vardu, sandoryje dalyvavo jo brolis. Pirkimą apiformino brolio ir jo žmonos vardu. Jis turėjo butą, norėjo tais metais jį parduoti ir nenorėjo, kad pas jį būtų kitokie sandoriai pardavimų už metus. Duodamas pinigus Z., tikėjosi, kad pinigai jam bus grąžinti.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad kadaise gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas priklausė jam ir jo buvusiai žmonai R. G. Š.. Jam priklausė 2/3 buto. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, mažai būna bute. Bute gyveno jo dvi dukros ir žmona. Jis sužinojo, kad žmonos buto dalis yra parduota. Jam beliko parduoti savo buto dalį. Jam paskambino ir pasakė, kad žmonos buto dalis yra parduota. Prašė susitikti, pasiūlė parduoti savo dalį. Asmuo prisistatė, bet ką sakė, jis nepamena. Jam skambino vyras. Jis pardavė savo buto dalį už 70 000 litų. Neatsimena žmogaus, kuriam pardavė butą. Buvusi sutuoktinė buto dalį pardavė už 40 000 litų. Su buvusia žmona jis nekalbėjo apie jos dalies buto pardavimą. Jis nepamena, kas tvarkė dokumentus jo buto dalies pardavimui. Pirkėjas jam pats paskambino ir pasiūlė nupirkti kitą buto dalį. Jis buvo susitikęs su tuo žmogumi. Pirkėjo nei pavardės, nei vardo nepamena. Buto pardavimo dokumentai buvo pasirašyti kabinete, adreso nežino, kažkur centre. Tai buvo to paties šeimininko ofisas. Pagarsinus teismui liudytojas patvirtina savo tyrimo metu duotus parodymus (t. 12, b. l. 61).

Liudytoja I. Č. teisme parodė, kad žino apie buto pardavimą (duomenys neskelbtini). Z. pažadėjo atsiskaityti jei ji padės parduoti butą Povilaičio gatvėje. Pasiūlymą šis davė jai ir K.. Butas buvo gana apleistas. Buvo ten tris kartus su klientais. O daugiau ten K. rodė, nes ši arti to buto gyveno. Informaciją apie butą gavo iš S.. Butas priklausė S. B., jo firmai. Ten gyveno moteris su mažu vaiku ir pagyvenusi moteriškė. Mažame kambaryje gyveno moteriškė, o didesniame moteris su vaiku. K. rado pirkėją, susitarė dėl apiforminimo. Sandoris vyko rodos pas B.. Dalyvavo B., K., ji ir pirkėjai. Z. žadėjo atsiskaityti, po to sakė, kad turi atsiskaityti B., tačiau šis atsisakė atsiskaityti, kadangi šis su jomis nesitarė. Buto kainą nurodė S..

Liudytoja R. G. Š. teisme parodė, kad 2010 m. jos buvęs vyras norėjo parduoti butą, kurį teismas po skyrybų padalino. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai priklausė 1/3 buto dalis. Ieškodama buto ji susipažino su S. Z., kuris pažadėjo surasti kitą gyvenamąjį butą. Tuo metu dėl įvairių aplinkybių ji gyveno V. D. bute. Kai nepavyko surasti tinkamo varianto, V. D. pasiūlė pirkti iš jo vieną kambarį. S. Z. pažadėjo sutvarkyti visus dokumentus, visus pirkimo - pardavimo klausimus. Susitarė, kad pardavus jos buto 1/3 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir įsigijus V. D. dalį buto, S. Z. sumokės V. D. 40 000 litų už tą kambarį, kurį šis parduoda. Buvo sutvarkyti visi dokumentai. Kadangi ji turi nepilnamečių vaikų, buvo padaryta keitimo sutartis. S. Z., pardavęs butą, kuriame ji ankščiau gyveno, turėjo sumokėti V. tuos pinigus, tačiau V. D. pinigų nesulaukė. Rudenį S. Z. suėmė. Ji pažįsta M. Š. ir G. B.. G. B. pirmą kartą pamatė notarų biure, Pamėnkalnio g., kai buvo daromi keitimo dokumentai. Juos supažindino S. Z. sakydamas, kad tai jo teisininkas. Pas notarą juos veždavo B., gal vieną kartą L.. Kai pasirašinėjo keitimo sutartį, D. nebuvo. Savo dalį buto ji keitė į V. D. buto dalį. Pagal dokumentus toji dalis priklausė tai trečiai moteriai. S. Z. aiškino, kad taip turėtų būti greičiau. Sudarius sutartį Z. sumokėjo avansą jai ir D. po 5 000 litų. Kadangi ji nesijautė saugi, paprašė, kad Z. jos dalį pasaugotų pas save. Buto reikalai pasibaigė, liko laukti pinigų, kurios Z. pažadėjo sumokėti D.. D. įgaliojimą išrašė žymiai vėliau, kai buvo sutvarkyti buto keitimo dokumentai. Paskui D. jai pasakė, kad Z. prašo pasirašyti įgaliojimą, kuris reikalingas kažkokiam sandoriui ir tai bus garantas. D. suprato, kad pasirašo įgaliojimą, kad Z. galėtų veikti D. vardu kažkokiam sandoriui vykdyti, po kurio jie gaus pinigus. Ji klausinėjo B., ar nėra galimybės apgauti. Šis patvirtino, kad niekas nesuruošia jų apgaudinėti. D. turėjo gauti 40 000 litų. Pinigų D. negavo. Jie kartu gyvena, tikrai žinotų, kad D. gavo pinigus. Sausio mėnesį iš seniūnijos darbuotojos sužinojo, kad D. buto dalis yra parduota. D. buvo šokas. Jie ėjo į seniūniją, kur sužinojo, kad V. D. dalis yra parduota M.. V. D. ir ji apie tai nežinojo.

2011-02-01 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja R. G. Š. parodė, kad su S. Z. susipažino, kai pardavinėjo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo sutarta, kad jie susitars dėl sumos, kuri atiteks po pardavimo G. Š., o jis pasiliks sau skirtumą. Tuo metu ji jau gyveno pas V. D. kaip nuomininkė. V. D. pats pasiūlė pirkti jo buto dalį už 40 000 Lt. Ji paskambino S. Z., kuris pasakė, kad viską gali organizuoti, turi juristą vardu G., kuris viską sutvarkys. Pas notarą važiavo ji, V. D., G., ar buvo S. Z., ji neprisimena. Buvo sutarta, kad V. D. ½ buto dalis bus pakeista į jos 1/3 buto ir po to, kai bus parduotas visas butas (duomenys neskelbtini), bus atsiskaityta su V. D.. Su V. D. buvo sutarta, kad jam bus sumokėta 40 000 Lt, pardavus visą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pas notarą atvažiavo G., I. su J. B.. R. Š. paklausius, kam reikalinga J. B., jai buvo paaiškinta, kad taip bus viską galima greičiau sutvarkyti. Ji sandoriaus mechanizmo nesuprato, jai jį aiškino G.. Susitarimo, pasirašyto su J. B., ji iki galo neperskaitė, bet jį pasirašė. Po pasirašymo jei nuvažiavo pas Z. į ofisą, kur ji gavo voką su 5000 Lt. Sutartyje nurodytų 40 000 Lt V. D. negavo. Ji paklausė S. Z., kodėl taip parašyta, jis pasakė, kad viskas tvarkoje. S. Z. atvažiavo 2010 m. rugsėjį, paklausė, ar V. D. galėtų jam išrašyti įgaliojimą disponuoti jo turtu, todėl, kad jis negali D. išmokėti tų pinigų, tai mokės jam už komunalines paslaugas. Jeigu S. Z. reikėtų pinigų, jis galėtų kaip garantu pasinaudoti tuo įgaliojimu. Į notarų biurą Bebrų g.2 važiavo ji, G., V. D. ir S. Z., ten buvo pasirašytas įgaliojimas, ji garsiai perskaitė šį įgaliojimą, V. D. pasakė, kad vis tiek nieko nesupranta, kad ji perskaitytų. Ji pati buvo įsitikinusi, kad S. Z. nieko negalės padaryti su butu, nes žinojo, kad, kadangi ji turi nepilnamečių vaikų, be jos sutikimo niekas nieko negali padaryti. Kadangi ji paklausė, kodėl, tokiu atveju, pasirašomas įgaliojimas, G. užtikrino, kad su butu niekas nebus padaryta, užtikrino, kad toks įgaliojimas yra standartinės formos, į tuos kitus punktus galima nekreipti dėmesio. S. Z. visą laiką atvažiuodavo. Vieną dieną paskambino G. ir pasakė, kad jie pamiršo pasirašyti vieną popieriuką, kuris suteikia pirmenybę V. parduoti butą. Ji atsisakė, su G. įvyko konfliktas. G. paskambino S. Z., kuris atvažiavo ir kalbėjo su ja. Pasakė, kad jam labai reikia pinigų ir jis nori įkeisti tą D. pusę pagal V. išrašytą įgaliojimą. Tada ji pasirašė, tie popieriai tiesiog buvo jai pakišti pasirašyti. S. Z. prašė apie tai nesakyti V. D.. S. Z. užtikrino, kad jei bus pasinaudota įgaliojimu, niekas nebus daroma už akių. Kai jai paskambino iš seniūnijos sužinojo, kad V. D. dalis yra parduota. V. D. ji nutarė laikinai, kol visko neišsiaiškins, nieko nesakyti. (t. 12., b. l. 25-31).

2011-02-03 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas A. M. parodė, kad S. Z. prašė paskolinti pinigų, jis pasakė, kad butas yra kaip garantas, po dviejų mėnesių jis grąžins pinigus ir viskas bus atstatyta. S. Z. paprašė, kad jis nupirktų ½ buto už 10 000 lt, tai buvo tik dviems mėnesiams. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta S. Z. iniciatyva, jis žinojo, kad buto savininkas ne S. Z., kodėl reikėjo forminti būtent pirkimo-pardavimo sutartį jis nesidomėjo. S. Z. pasirašė šią sutartį pagal įgaliojimą. Jis buvo įsitikinęs, kad buto savininkas viską žino. Būtent S. Z. iniciatyva sutartyje buvo nurodyta 40 000 Lt suma. Jis atsiskaitė su S. Z., davė jam 10 000 Lt, nors sutartyje buvo nurodyta 40 000 Lt pardavimo kaina. Apklausos metu A. M. parodė, kad sandoris porą kartų buvo atidėtas, nes nei S. Z., nei buto savininkas neatvažiavo. S. Z. pasakė, kad savininkas turi problemų su sveikata (t. 12 , b. l. 56-60).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad V. D. buvo suklaidintas, pasirašė įgaliojimą jo neskatęs ir liko apgautas, ½ buto dalis, esančio(duomenys neskelbtini), parduota, o nukentėjusysis jokių pinigų negavo (t. 12., b. l. 2).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2010-10-12 V. D. (pardavėjas), atstovaujamas S. Z., pardavė, o sutuoktiniai D. M. ir S. M. (pirkėjai) įgijo ½ (vieną antrąją dalį) buto, (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 40 000 litų (t. 1., b. l. 152-159).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2010-05-12 V. B. (pardavėjas) pardavė 2/3 dalis buto su rūsio dalimi, J. B. (pardavėja) pardavė 1/3 dalį buto su rūsio dalimi, o UAB „F.“, atstovaujama S. B. (pirkėjas), nupirko butą su rūsiu, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 119 000 litų. V. B. gavo 79 000 litų, J. B. gavo 40 000 litų prieš pasirašant sutartį (t. 12., b. l. 62-68).

Iš priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2010-05-12 V. B. ir J. B. perdavė butą su rūsiu pirkėjui UAB „F.“, atstovaujamo S. B. (t. 12., b. l. 69-70).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-01-28 notarė I. D. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 12., b. l. 75).

Iš įgaliojimo nuorašo matyti, kad 2010-09-23 V. D. įgaliojo S. Z. atlikti veiksmus (iki 2020-09-23) (t. 12., b. l.76-79).

Iš įgaliojimo nuorašo matyti, kad 2010-10-12 sutuoktiniai D. M. ir S. M. įgaliojo A. M. įteisinti ½ buto dalies su rūsiu, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bei atlikti kitus veiksmus. Įgaliojimas galiojo iki 2015-10-12. (t. 12., b. l. 88-90).

Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ½ buto, nuosavybės teise priklauso R. G. Š. mainų sutarties 2010-05-10 pagrindu, ½ buto nuosavybės teise priklauso V. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (t. 12., b. l. 94-95).

Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad 2009-07-31 V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ buto su rūsiu iš mirusio 2009-04-23 tėvo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 12., b. l. 111-112).

Iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad ½ dalis buto, priklausanti R. G. Š., 2010-05-17 areštuota (t. 12., b. l. 118-119).

Iš pareiškimo matyti, kad 2010-09-30 R. G. Š. pareiškė, kad nuo pirmumo teisės pirkti ½ buto dalį, priklausančią V. D., atsisako (t. 12., b. l. 121).

Iš paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad 2010-04-28 S. Z. išrašė vekselį 20 000 litų. Nurodyta, jog js iki 2010-10-28 įsipareigojo išmokėti J. B. 280 000 litų. J. B. tą pačią dieną gavo 518 litų iš G. B., 2010-05-03 gavo 15 000 litų iš S. Z., 2010-06-21 180 litų iš G. B., 2010-07-09 600 litų iš G. B., 2010-07-18 100 litų, 2010-07-20 400 litų (t. 12., b. l. 141-142).

Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad 2006-10-19 V. D. paveldėjo sutuoktinės turtą (1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 13., b. l. 10-11).

Iš priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2010-05-06 V. D. (pardavėjas) perdavė, o J. B. (pirkėja) priėmė ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010-06-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Perduoti visi nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (t. 13., b. l. 17-18).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2010-05-06 J. B. įgaliojo I. L. atlikti veiksmus. Įgaliojimas galiojo iki 212-10-05 (t. 13., b. l. 19-22).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2010-05-06 V. D. (pardavėjas) pardavė, o J. B. (pirkėja) įgijo ½ buto dalį, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 40 000 litų (t. 13., b. l. 24-29).

Iš priėmimo-perdavimo akto matyti, kad pagal 2010-05-10 mainų sutartį J. B., atstovaujama I. L., perleido R. G. Š. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o R. G. Š. perleido J. B. 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 13., b. l. 30-31).

Iš nekilnojamojo turto mainų sutarties matyti, kad 2010-05-10 J. B. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) maino į R. G. Š. 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 13., b. l. 33-37).

Iš Vilniaus m. 2 apyl. teismo sprendimo matyti, kad 2006-12-28 buvo padalintas santuokoje įgytas turtas –dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini): V. B. nuosavybėn atiteko 2/3 dalys buto, o R. G. Š. atiteko 1/3 dalis buto (t. 13., b. l. 87-89).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2010-09-23 J. B. ir M. B. įgaliojo A. K. atlikti veiksmus. Įgaliojimas galioja iki 2025-09-23 (t. 13., b. l. 104-105).

Iš pareiškimo matyti, kad 2010-10-07 S. B., atstovaujantis UAB „F.“, pareiškė, jog pagal 2010-09-17 pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), M. B. galutinai ir tinkamai atsiskaitė (t. 13., b. l. 107).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2010-09-17 UAB „F.“ (pardavėjas), atstovaujamas S. B., pardavė, o M. B. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 125 000 litų (t. 13., b. l. 108-115).

Iš pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto registre matyti, kad 2013-04-25 areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. M., S. M., R. G. Š., V. D. reikalavimui užtikrinti (t. 13., b. l. 164-165).

Iš ½ dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. D. (pardavėjas), atstovaujamas S. Z. (pardavėjo atstovas), pardavė, o sutuoktiniai D. M. ir S. M. (pirkėjai) nupirko ½ buto su rūsiu, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 40 000 litų, pinigai perduoti prieš pasirašant sutartį (t. 22., b. l. 160-167).

Dėl poveikio V. A. ir jo turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 2010 m. gegužės mėnesį į jį kreipėsi D. V. ir L. R.. Jos pasakė, kad vienas jos pažįstamas Žvėryne ieško pagalbos, mirė jo mama, jis negali jos paimti iš morgo, jis girtauja, žudosi. Tuo metu jos gyveno Karoliniškėse nuomojamame kambaryje. Jis pas juos atvyko, ten buvo V. A.. Jis papasakojo, kad gyveno su mama, jis gyveno virtuvėje, mama gyveno kambaryje, jis buvo prižiūrimas ir nežino, kaip tvarkytis gyvenimą. Jis 20 metų atsėdėjo kalėjime. Jis paprašė padėti jam sutvarkyti visus reikalus su butu, su palikimu. Pasakė, kad jam gali padėti su sąlyga, kad turtas atiteks jam, o šis gyvens naujame nupirktame bute ir kitų sąlygų negali būti. V. A. sutiko. Jis nuvažiavo su L., G., L., D. pas notarą. Iš pradžių nuvažiavo sužinoti apie paveldimą turtą, bet notaras atsisakė suteikti informaciją, nes pas mirusią mamą buvo kita pavardė, reikėjo nustatyti jų giminystės ryšius. Jie nuvažiavo pas notarą, padarė įgaliojimą. A. pastoviai minėjo apie nusižudymą, jis pas šį važiavo naktimis. Jis gyveno virtuvėje, kambaryje negalėjo gyventi. Iki pat lubų mama buvo prinešusi šiukšlių. Jis buvo nesveikos psichikos. Panašiai atrodė ir virtuvė, kur jis gyveno. Jis vartojo kažkokius vaistus su alumi. Naktimis jis buvo nelabai sveikas, jam skambino ir kalbėjo apie savižudybę, važiavo pas jį į Žvėryną, tikrino. Tuo metu D. su L. buvo pas jį atvažiavę, viską sutvarkė. Jos paimdavo jį pas save namo į Karoliniškes. Reikėjo iš archyvų imti dokumentus, kad nustatyti A. ir mamos giminystės ryšį. Buvo išimtos visos pažymos, pavardžių pakeitimai. Po savaitės sutvarkė visus dokumentus, paėmė mamą iš morgo, nuvežė į Karveliškių kapines, palaidojo ir jis pradėjo tvarkyti dokumentus. Pas notarą užvedė paveldėjimo bylą. Po dviejų su pusę mėnesių atėjo visi atsakymai dėl turto. A. turėjo paveldėti butą Sakalų g. ir šešias sąskaitas bankuose, kur buvo virš 45 tūkst. litų. Jie susitarė, kad buto klausimais užsiimsiu jis, o sąskaita, pinigais V. A. disponuos pats. Jie su susitarė, kad pamėgins įsigyti kambarį netoli D. pas tokį gruziną, kad jie galėtų greta gyventi, kad jį galėtų prižiūrėti, nes pas jį buvo sveikatos problemos. D. ir L. jį prižiūrėjo, bet nelabai norėjo, kad jis kartu gyventų. Greta buvo laisvas kambarys, kurį valdė kaimynas. Buvo susitikęs su kaimynu, prašė, kad jis parduotų kambarį, bet jis atsisakė. Tada nusprendė, kad ieškos kito buto. L. surado Žvėryne dviejų kambarių butą. A. pastoviai jo prašė, kad duotų jam kažką atskirai, kad negyventi su jomis. Antrame aukšte buvo tuščias butas, L. su D. susitarė su šeimininkais, kad tą kambarį galės išnuomoti A.. Jie atlaisvino tą butą. A. persikėlė gyventi pas D. Žvėryne. O jis darė remontą tam bute. Maždaug rugsėjo mėnesį buvo paruošti visi dokumentai, atrodo rugsėjo gale jie priėmė paveldėjimą. Iki sandorio surado investorių, kuris sutiko investuoti į A. butą 120 tūkst. litų. R. B. davė 10 tūkst. litų avanso pagal įgaliojimą dar prieš paveldėjimą. Po paveldėjimo jai perrašė ir jis gavo 70 tūkst. litų iš B.. A. vaikščiojo į banką, po truputį nuiminėjo pinigus, per du mėnesius jis išėmė visus pinigus, kuriuos išleido. Jam reikėjo langus statyti bute. Jie susitarė, kad jis eis į vieno kambario butą greta D.. 8 dieną turėjo atvykti šeimininkė, jie laukė šeimininkės, kad sudaryti nuomos sutartį ir tuo metu šeštą rytą atvažiavo pareigūnai pas A., nuvežė į policiją ir vakare jis parašė pareiškimą, kad jis buvo apgautas ir jis buvo uždarytas.

O. Z. teisme kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

O. Z. tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji parodė, kad maždaug prieš mėnesį, nuo to laiko, kai buvo suimtas jos sutuoktinis S. Z., jai pradėjo skambinti nepažįstama moteris, kuri prisistatė vardu D. V.. Ji papasakojo apie tai, kad yra V. A. pažįstama ir kad šiuo metu jis gyvena pas ją. Ji sakė, kad V. A. neturi S. Z. jokių pretenzijų ir siūlė susitikti tam, kad pašnekėti. Ji į jų skambučius nekreipė dėmesį ir atsisakė susitikti. Tačiau skambučiai tęsėsi ir 2010 m. gruodžio 5 d. ji sutiko susitikti su V. A.. Jie susitarė susitikti Vilniuje, Žvėryno mikrorajone, kur tiksliai, ji neprisimena, apie 13 val. Ji priėjo prie V. A., nes vieną kartą matė jį policijos komisariate Vilniuje, Kosciuškos g. 8a, tą dieną, kai buvo sulaikytas jos vyras S. Z.. V. A. pasakė, kad neturi jos vyrui S. Z. jokių pretenzijų ir pradėjo sakyti, kad nori, kad jis jam grąžintu tai, ką skolingas. Ką būtent jos vyras skolingas V. A., išvardinta nebuvo. Ji pati taip pat to nežino. Jis pasakė, kad galima būtu surašyti kažkokį pareiškimą policijai, kuriame būtu išreikšta tai, kad jis neturi S. Z. jokių pretenzijų ir nori, kad jam būtu grąžinta skola. Ji jam nieko nesiūlė ir nežadėjo. Ji sutiko padėti parašyti pareiškimą ir tiek. 2010 m. gruodžio 6 d. ji paskambino, o vėliau susitiko su advokatu I. M. Vilniuje, Pašilaičių g. Susitikimas vyko gatvėje. Susitikimo metu ji paklausė, kaip galima būtu surašyti minėtą pareiškimą. Advokatas sutiko padėti. 2010 m. gruodžio 7 d. apie 9 val. jie vėl susitiko su I. M. Vilniuje, Pašilaičių g. Jis atidavė jai atspausdintą 3 egzemplioriais pareiškimą ir jie išsiskyrė. Tą pačią dieną apie 12 val. ji paskambino D. V. ir susitarė, kad atvažiuos į Žvėryno mikrorajoną Vilniuje, kur tiksliai, nurodyti negali, nes gatvės pavadinimo nežino, kur lauks V. A.. Ji privažiavo viešuoju transportu ir laukė V. A., kol jis prie jos priėjo. Jis priėjo, perskaitė pareiškimą, pasakė, kad jam viskas tinka ir pasirašė visuose trijuose egzemplioriuose. Vieną pasirašytą pareiškimą V. A. paliko jai, kitus pasiėmė su savimi (t. 25, b. l. 19).

O. Z. tyrimo metu apklausta papildomai kaip įtariamoji parodė, kad V. A. jai skambino mobiliuoju telefonu ir prašė atiduot jam jo jos vyrui paskolintus 800 Lt. Jis skambino dar keletą kartų, kalbėjo, kad jos vyrui neturi pretenzijų. Ji pati paskambino D. V. ir paprašė organizuoti susitikimą su ja ir V. A., norėjo pasikalbėti, kas įvyko, kodėl policijoje yra jo pareiškimas. Susitarė susitikti 2010-12-07. 2010-12-07 su seniai pažįstamu šeimos draugu G. B. jo automobiliu nuvažiavo prie namo Žemgalių g., Vilniuje. Kadangi antrą kartą su jais ji susitikinėti nesiruošė, į susitikimą buvo paėmusi paruoštą pareiškimą, kuriame buvo surašyta, kad V. A. jos vyrui neturi pretenzijų. Kai atvažiavo prie namo, atėjo V. A. su D. V., jie visi trise kalbėjosi. G. B. buvo išlipęs iš automobilio. Pokalbio metu V. A. pasakė, jog neturi pretenzijų jos vyrui ir gali tai parašyti. Ji pasiūlė jam paskaityti dokumento tekstą, jis perskaitė, jam viskas tiko ir pasirašė. Į mašiną grįžo G. B. ir kažkas paprašė V. A. nuvežti į kažkokią vietą Naugarduko g., Vilniuje, vėliau jis paprašė nuvežti iki policijos, Kosciuškos g., Vilniuje. V. A. nuėjo į policijos pastatą ir po kurio laiko išėjo, nieko nesakęs. Pokalbio metu ji V. A. nieko nežadėjo, nei išlaikyti iki gyvos galvos, nei pinigų, jo pareiškimo pasirašyti neįkalbinėjo. Pareiškimą paruošė ir surašė advokatas M. O. Z. prašymu. Kokie santykiai sieja jos vyrą ir V. A., ji nežino (t. 25, b. l. 24-27).

Liudytoja I. D. teisme parodė, kad 2010-06-05, mirus V. A. motinai Z. I., netrukus po šios mirties į notarų biurą pagal paveldėjimo teisei priklausančią teritoriją kreipėsi V. A. priimti palikimą ir užvesti paveldėjimo bylą. Kadangi A. neturėjo jokių dokumentų įrodančių jo giminystės ryšius, be to jo pavardė skirtinga nuo motinos, ji atsisakė užvesti paveldėjimo bylą ir pasakė, kad kreiptųsi tuomet, kai turės visus tam reikiamus dokumentus. Daugiau šio biure nematė. 2010-06-30 dėl palikimo priėmimo po motinos mirties kreipėsi A. atstovas I. L.. Jis veikė pagal 21 notarų biuro notarės V. Š. patvirtintą įgaliojimą. Paveldėjimas buvo priimtas, buvo užvesta paveldėjimo byla. Atsisakė sudaryti preliminarią sutartį dėl įpėdinio įsipareigojimo parduoti paveldimą butą kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Suėjus įstatymo numatytam terminui, kai buvo pateikti visi dokumentai, A. atstovui L. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui pagal įstatymą pirmenybės teisė pirkti buvo B., pirkimo pagrindas preliminari sutartis. Kadangi įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą, pateikti dokumentus, savo nuožiūra valdyti, disponuoti, parduoti visą turtą, gauti pinigus, pirkti jo vardu kitą nekilnojamą turtą A. suteikė L., todėl L. veikiantis pagal anksčiau minėtą įgaliojimą pardavė jau paveldėtą turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartis buvo patvirtinta 2010-09-10. Butas buvo parduotas už 140 000 litų, iš kurių 70 tūkstančių litų turėjo būti sumokėta pavedimu, o 70 tūkstančių litų - grynaisiais. Teisė gauti pinigus buvo suteikta atstovui, visiškas atsiskaitymas buvo patvirtintas 2010-09-20 išdavus liudijimą pirkėjai R. B. pateikiant banko dokumentą, patvirtinantį, kad minėta suma buvo pervesta. Pirkimo sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad įgaliojimas galioja. Įgaliojime numatytus pavedimus atstovas turėjo įvykdyti iki galo, pateikti atstovaujamajam ataskaitą, atsiskaityti ir perduoti gautus pinigus. A. įgaliotinis patvirtino savo parašu, kad šis sandoris neprieštarauja atstovaujamojo interesams. Ji paaiškino, kad įgaliotinis turi perduoti pinigus atstovaujamajam A. arba panaudoti juos atstovaujamojo interesais. A. pats kreipėsi į biurą dėl pirminių veiksmų. Gal buvo su B., kuris padėjo suformuluoti, kokį palikimą priimti, kokius dokumentus pateikti. A. lyg atrodė normaliai apsirengęs. Ji nežino, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, ar buvo panašus į asocialų asmenį.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad butą jai pasiūlė įsigyti S. Z.. Jis minėjo, kad šio buto savininkas jį paveldėjo. Sakė, kad mirė jo motina ir šis norėtų tą butą parduoti. Z. minėjo, kad visus dokumentus tvarko L. - mirties liudijimą ar paveldejimą. Greitai Z. pakvietė apžiūrėti. Kaip suprato, bute buvo šeimininkas, Z., L., šeimininko draugė D., su jos drauge L.. Ji apžiūrėjo butą. Nekilo abejonių, kad butas parduodamas, nes buvo labai apleistas. Jie sutarė, kad ji norėtų tą butą įsigyti. Tada notariškai įformino preliminarią sutartį, pagal kurią sumokėjo 20 000 Lt I. L.. Paskutinę dalį pinigų pervedė. Viskas buvo padaryta notariškai. Po kažkiek laiko paaiškėjo, kad šeimininkas dėl kažkokių priežasčių parduoti buto nenori. Važiavo buto apžiūrėti vieną kartą. L. atrodė apsileidęs vyras. Sunku pasakyti, gal jis ir buvo išgėręs. Jai atrodo, kad tas asmuo buvo asocialus, nes butas buvo labai apleistas. Su A. matėsi tik sykį tame bute, daugiau jis nedalyvavo. Pasirašant sutartį dalyvavo ji ir L., o Z. ir B. nebuvo. Dokumentai buvo rengiami Z. iniciatyva.

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad V. A. neprisimena. Dėl ko buvo rašomas jos patvirtintas įgaliojimas, ji pasakyti negali, nes neprisimena. Ji tvirtina tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog 2010 m. birželio 10 d. į jos notarų biurą atvyko V. A.. Su kuo šis buvo ji neprisimena. V. A. sakė, kad jam reikės atlikti daug notarinių veiksmų. Buvo paruoštas įgaliojimo projektas, kurį šis skaitė. Ji neprisimena, kas tarėsi dėl laiko rezervavimo. V. A. dokumentų sudarymo metu buvo blaivus, adekvačios būsenos, suprato, ką pasirašo. S. Z. ji nepažįsta. Jos akivaizdoje vekseliai pasirašyti nebuvo. Tą pačią dieną kai buvo sudarytas įgaliojimas V. A. surašė ir testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo turtą palieka E. Z.. Kas buvo sudarant šį testamentą, ji neprisimena,

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad Z. pažįsta apie 20 metų, šis jai yra labai daug padėjęs. Ji dirbo kartu su V. A. „Naujamiesčio būste“. Pas A. numirė motina. Jis paklausė, ar S. Z. galėtų paskolinti pinigų laidotuvėms. S. Z. pilnai padėjo. Gavęs pinigus A. turėjo juos grąžinti. S. Z. paskolino pinigus, V. A. pasirašė dokumentus, kad pinigus grąžins. Laidotuvės kainavo apie 3000 litų. V. A. gyveno prie bažnyčios Žvėryno mikrorajone. A. ant paprasto popieriaus lapo namuose pasirašė, kad grąžins 3000 litų. S. Z. žmoną matė vieną vienintelį kartą, kai važiavo į pasų poskyrį. Žmoną vežė G., žmona labai verkė, kadangi vyras buvo suimtas. Daugiau jos nematė. „Snoro“ banke po A. motinos mirties buvo palikta kažkiek tūstančių litų. A. nusiimdavo pinigus iš banko. Vieną dieną, kai jie jau gyveno Žvėryne, A. atvažiavo ir pasakė, kad jo visi daiktai yra išmesti, net spyna pakeista. Ji nežino, kas atsitiko su butu. Prieš tai A. 2.30 val. nakties skambino ir sakė, kad pas jį atvažiavo kažkokie berniukai ir jį gąsdina. Ji pasiūlė paimti taksi ir atvažiuoti, pati išsigando. Paryčiais išsikvietė S. Z.. A. sakė, kad užstatė butą, kad grąžintų pasiskolintus pinigus, kad buvo pas notarus. Pas notarus jį vežiojo G.. Pinigus A. turėjo grąžinti S. Z.. A. norėjo parduoti butą. Jis prašė S. Z., kad šis parduotų butą ir jam nupirktų mažesnį. Kai S. Z. atvažiuodavo, visada atveždavo ir alaus, ir cigarečių. Už laidotuves A. atsiskaitė. Į pasų poskyrį važiavo G. ir S. Z. žmona. A. į pasų poskyrį nevažiavo. Jie mašinoje pasikalbėjo, jai G. liepė išlipti. Tada pirmą kartą pamatė Z. žmoną. G. atvažiavo su S. Z. žmona, išsikvietė A.. Ji paprašė, kad ją nuvežtų į pasų poskyrį. S. Z. žmona tik verkė. G. rašė, kad S. Z. išleistų iš kalėjimo. A. pasirašė dokumentą ir jie abu nuėjo į antrą aukštą. Kas buvo popieriuje, ji neskaitė. Mašinoje A. paprašė pas S. Z. žmoną, kad ši grąžintų 180 000 litų. Ši pasakė, kad grąžins, paprašė pagalvoti, kaip ji be vyro uždirbs tiek pinigų, kad grąžintų. Tuo kalba pasibaigė. Paskui G. jai liepė išlipti iš mašinos. Mašinoje liko trise. Ji nežino, apie ką šie kalbėjo. Ji pažįsta R. B.. Ši tapo buto šeimininkė, išmetė A. daiktus. R. B. atvažiavo kaip buto pirkėja. A. nesutiko parduoti jai buto, kadangi ši pasiūlė per mažą kainą. Prieš pat žiemą A. sužinojo, kad jo butas yra parduotas. Jis nuėjo namo, o jo daiktai buvo išmesti. Jis grįžo pas ją ir jie kartu nuėjo. R. B. pro duris pasakė: “Tu, bomže, čia nebegyveni”. A. tai sužinojęs norėjo pasikarti. Jis nežinojo, kad jo butas parduotas. Jis apie 3 savaites gyveno pas juos.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. V. parodė, kad V. A. pažįsta, jį supažindino su S. Z., kuris organizavo V. A. motinos laidotuves. A. sakė, kad po motinos mirties jam bus sunku išlaikyti butą, todėl jis ruošėsi jį sutvarkyti ir parduoti. Kai ji padėjo V. A. tvarkyti butą, buvo atvažiavusi R. B., bet apie pardavimą tada kalbos nebuvo. S. Z. ir V. A. kažką pasirašė. Visi dokumentai buvo pas S. Z.. V. A. sakė, kad vieną sutartį „padarė“, bet kokią ji nežinojo, tikriausiai, jis ir pats nežinojo. Karoliniškėse buvo pasirašytas kažkoks dokumentas, kad S. Z. nupirks jam butą Jankausko g., V. A. kartu su S. Z. pardavinės jo butą, ji pati matė, kad toks lapukas buvo pasirašytas. Pas notarą važiavo L. R., V. A., G. B. ir dar kažkas. V. A. kai grįžo, sakė, kad jie buvo pas notarą ir kažkokius dokumentus pasirašė, V. A. už laidotuves atsiskaitė ir kai nusiėmė pinigus, kuriuos gavo palikimu, paskolino S. Z. 4000 Lt, pasirašė kažkokį raštelį, jis pats S. Z. nieko neskolingas. Kai S. Z. buvo suimtas, ji dar matė G. B. ir bendravo su juo telefonu. L. R. buvo susitikusi su G. B., jis prašė susitikti su V. A.. Buvo pokalbis, G. B. sakė, kad jei S. Z. sėdės kalėjime, tai nieko jam nepadės, nei pinigai, nei dėl buto, pareiškimą V. A. davė G. B., pareiškimo asmeniškai ji neskaitė, suprato, kad jis buvo reikalingas tam, kad paleisti S. Z. (t. 14., b. l. 124-129).

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis pirko butą (duomenys neskelbtini), ten yra kambarys, kuriame anksčiau gyveno „bomžai“. Ten prieš tai gyveno dvi moterys, vyriškis. Jis juos tiesiog išvarė. Šie neilgai gyveno, darė betvarkę. Iš ko pirko tą butą, nepamena. Butą nusipirko iš pradžių moteris, kuri negalėjo su jais susitvarkyti. Tada jis iš moters pirko, R. B. jos vardas. Jam prieš nusiperkant butą jie iki tol ten gyveno. Nusipirkus jie toliau gyveno. Retkarčiais su jais bendraudavo, kai reikėjo už komunalinius mokėti. Jie turėjo skolą 3000 Lt ar 4000 Lt. Su moterimi ten dar gyveno vyriškis, buvo betvarkė.

Liudytoja I. P. teisme parodė, kad pas ją bute gyveno L. R., kuri prižiūrėjo, kūreno butą, tiesiog naudojosi adresu (duomenys neskelbtini). Pas šią buvo draugė D., kuri ten dažnai ateidavo. Kaimynai sakė, kad asmenys bute girtuokliauja. L. yra invalidė ir neturėjo, kur gyventi. A. pavardė jai nieko nesako. Savo butą ji pardavė pavasarį, Kai gyveno L. ir D., niekas į ją dėl pardavimo ir nuomos nesikreipė. Teismui pagarsinus liudytoja patvirtino savo parodymus (t. 15, b. l. 91-92), kad pas L. kažkoks V. ateidavo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2010 metais (duomenys neskelbtini) gyveno P., tai buvo jos turtas. Buvo ten moterys dvi, bet nuo kada šios ten gyveno, ji nežino. Bute Nr. 5 tuo metu niekas negyveno.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad UAB „K.“ yra jo buvusi įmonė, kuri yra bankrutavusi. Jie buvo pirkę du butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių parduoti neketino. Butus įsigijo gal 2005 - 2006 metais. Dėl būtų pardavimo į jį niekas nesikreipė.

Liudytoja I. J. teisme parodė, kad Ji yra UAB „K.“ bankroto administratorė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus ji yra pardavusi. Nuo 2009 m. UAB „K.“ vykdomos bankroto procedūros. Iškėlus bankroto bylą, butai perėjo jos žinion, buvo pardavinėjami iš varžytinių. Kreipėsi žmonės, bet nepamena pavardžių, lyg vyras ir žmona. Abu butai buvo tam pačiam žmogui parduoti, tai buvo vienintelis pasiūlymas.

Liudytoja L. Č. teisme parodė, kad 2009-2012 m. dirbo notaro padėjėja. Pavardės A. ir L. jai nieko nesako. G. B. matė kaip klientą, jis užeidavo į biurą. Ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-06-22 į notarų biurą atėjo V. A. ir paprašė, kad būtų surašytas įgaliojimas I. L. vesti paveldėjimo bylą bei visus reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu. V. A. atvyko vienas ir pateikė visus reikiamus dokumentus. Įgaliojimo turinį jai pasakė notarė V. Š.. V. A. bendravo su notare.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad dirba notare Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure. Teoriškai žino, kad pakviesta liudyti dėl patvirtinto dokumento. Adresas (duomenys neskelbtini) jai nieko nesako. Ji nepamena, apie ką buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. V. A. - tiesiogiai nieko nesako. Gal tai buvo koks klientas ir buvo vienas epizodas iš daugelio, todėl nepamena. Matyt tai buvo labai seniai. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepamena, nes seniai tai buvo. Teismui pagarsinus, liudytoja patvirtino, kad 2010-08-16 preliminarioji sutartis dėl buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta pateikus įgaliojimą, kuriuo V. A. įgaliojo I. L. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po jo motinos Z. I. mirties, atstovauti jį visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, gauti pinigus pagal šias susitarimus ir sutartis. Minėta preliminarioji sutartis buvo pasirašyta, kadangi buvo pateiktas liudijimas, patvirtintas 44-ojo notaro biuro notarės I. D., apie tai, kad V. A. yra po jo motinos Z. I. mirties turto paveldėtojas. Kas būtent kreipėsi į notarų biurą dėl preliminarios sutarties dėl buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarymo, ji nežino. Notaro darbo knygoje yra užrašas, kad kreipėsi asmuo vardu G., nei pavardė, nei kiti duomenys nenurodyti. Ar šis asmuo kreipėsi telefonu ar tiesiogiai į notarų biurą, ji negali nurodyti.

Liudytojas I. L. teisme parodė, kad 2011 m. gyveno pas M. Š. Basanavičiaus gatvėje. Atvažiavo iš Ekonominės policijos pareigūnai ir ėmė tardyti dėl tokių dalykų, kad jis savinosi pinigus, apgaudinėjo žmones. Jis pažįsta M. Š., S. Z., jo žmoną O.. S. Z. jo pažįstamas iš mokyklos. Šis padėjo nusikratyti nuo priklausomybės narkotikams, kuriuos jis vartojo 15 m. Pas jį pagalbos kreipėsi A. V., kai mirė šio motina. A. pažįsta iš matymo. Jam padėjo nuvažiuoti pas notarą, apiforminti dokumentus. V. A. prašė padėti parduoti butą ir pirkti kitą butą. Tas butas Žvėryne. Jis kreipėsi pas S.. Jis padėdavo S., nes šis padėdavo jam. Jis sutiko padėti, pavažinėti. Nuvažiavo į Karoliniškes paimti A. ir nuvežti jį į notarų biurą. Jie ten tvarkė kažkokius dokumentus. Jo to prašė S. ir sakė, kad reikia padėti žmogui, nes mirė motina, žmogus labai geria. Prašė padėti ištraukti jį. Jis kaip pats buvo priklausomas, tai žino tas problemas. Nuvežė A. į Pamėnkalnio gatvėje esantį notarų biurą. Notarų biure dar buvo G.. G. pažįsta, nes šis atvažiuodavo pas S., jie ten bendravo. Kai nuvažiavo į Karoliniškes, ten buvo G.. Šis su A. supažindino. Be jų buvo dar dvi moterys notarų biure. Tos moterys berods važiavo kartu su jais. Notarų biure rašėsi įgaliojimą, kad tvarkyti laidojimo dalykus. Jis nepamena, kas ką įgaliojo. S. turėjo daug visokių reikalų, važinėjo pastoviai kažkur, todėl šiam padėjo. Notarų biure buvo du kartus. Jam įvykiai painiojasi su kita moteriške. Turbūt įgaliojimą rašė. Jis važinėjo visur ir padėjo palaidoti motiną. Antrą kartą notarų biure buvo daromas įgaliojimas. Moteris, vardo nepamena, prašė padėti, nes jos sveikata buvo bloga ir ji negalėjo važinėti. Moters įgaliojimą davė jam. Pavardė B. siejasi dėl A. buto. Jie turėjo sutartį parduoti tą butą ir pirkti kitą. Kadangi jo vardu buvo įgaliojimas, tai paprašė padaryti tą sandorį, nes A. gerdavo ir nelabai galėjo pasirodyti notarų biure. Jis su ja susitiko 1-2 kartus dėl to buto pardavimo. Sutartis dėl buto pardavimo buvo pasirašyta Žvėryne, notarų biure. Už butą buvo sumokėta. Ji davė avansą apie 20 000 Lt., o paskui gal 90 000 Lt. Avansą davė centre, berods Tilto gatvėje, notarų biure. Ten jie pasirašė sutartį. Nepamena, ar ši atidavė pinigus Z., ar jam. Dėl kitų pinigų buvo pervedimas į jo sąskaitą. Jie tuos pinigus nuėmė su S. Z. ir šiam atidavė visą sumą.

Liudytoja L. R. teisme parodė, kad pažįsta S., pavardės nežino. Pavardės A. nepamena. Ji atsimena, kad V. kreipėsi, jog S. Z. padėtų jam palaidoti motiną. Ji serga tokia liga, net nepamena kas vakar nutiko. Teisme buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 105-107, 108-109, 110), kuriuose L. R. parodė, kad iki 2010-09-10 ji gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010 m. gegužę ji susipažino su V. A.. 2010-06-05 mirė jo motina. Jis paaiškino, kad neturi pinigų laidotuvėms, tačiau ji negalėjo jam padėti, ji pažadėjo pasistengti jam padėti, ji ir supažindino V. A. su S. Z.. Ji nežino, ką būtent sutarė S. Z. su V. A., tačiau V. A. motina buvo palaidota, ir kiek ji suprato, S. Z. sąskaita. S. Z. vežė V. A. tvarkyti kažkokių dokumentų, tačiau kokių būtent, ji nežino. Liepos mėnesį V. A. užsiminė, kad S. Z. žadėjo jam, kad parduos butą Liepyno g. ir nupirks mažesnį, tačiau ji nekreipė į tai dėmesį. Pas ją buvo saugomi V. A. asmens dokumentai, kuriuos ji per kratą atidavė policijos pareigūnui, su butu susijusių dokumentų ji niekada neturėjo. Prie apklausos protokolo pridėjo 2010-09-10 gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. A. parodė, kad 2010-05-05 mirė jo motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis neturėjo pinigų ją palaidoti. 2010 m. birželio 9-10 d. pažįstama vardu D. supažindino ji su S. V. A. telefono knygelėje jis įvardintas „papa“, nes jį visi taip vadindavo. Po motinos mirties jis rado „popierius“, patvirtinančius, kad motina sąskaitose turėjo pinigų. Jis galvojo, kad S. jam paskolins pinigų, o kai jis paveldės mamos pinigus, grąžins S. skolą. Paskolos gavimui reikėjo įkeisti butą. Paskolos sutarties įforminimui su Stanislav ir dviem jo draugais, vieno iš kurių vardas I., V. A. važiavo į notarų biurą, esantį priešais „Pramogų banką“. Prieš važiuojant S. pasakė, kad reikės įkeisti butą, kol V. A. grąžins pinigus. Jis pažadėjo palaidoti motiną, viskuo pasirūpinti. O butą įkeisti reikėjo tiesiog garantuojant, kad V. A. grąžins paimtus pinigus, taip aiškino S.. Tą dieną V. A. jautėsi pagiriotas, prie notarų biuro laukė apie valandą. Jam atėjus į notaro kabinetą visi dokumentai jau buvo paruošti. Ar dalyvavo S., jis neprisimena. Notarė dokumentus padavė, liepė perskaityti, jis paskaitė, tačiau neatidžiai. Ten buvo parašyta kažkas dėl buto, kas būtent, jis neatsimena, kai jis perskaitė, notarė pasakė pasirašyti. Jis suprato, kad pasirašo dėl to, kad S. jam paskolins pinigų, o jis, kaip skolos grąžinimo garantą įkeičia butą. Notarė klausė, ar jis suprato, jis pasakė, kad suprato. Jam buvo blogai, nes ką tik buvo mirusi motina. Kai buvo lauke, prie notarų biuro, S. pasakė, kad, kai jis atiduos pinigus, dokumentas bus panaikintas. Jam išėjus iš notarų biuro, S. jo prašymu nupirko jam alaus. Už motinos laidojimo paslaugas mokėjo tikriausiai S., jie su S. paskaičiavo, kad laidotuvės kainavo 2000 Lt, pašalpą paėmė S.. Po trijų mėnesių, kai V. A. nuėmė nuo motinos sąskaitos 5000 Lt, jis atidavė S. 2000 Lt už laidojimo paslaugas, visus dokumentus banko darbuotojai pateikė S.. Su S. buvo sutartis, kad jis jam nupirks 2 kambarius tame pačiame bendrabutyje Karoliniškių rajone, vėliau parduos A. butą ir atiduos skirtumą už parduotą butą ir nupirktus kambarius, o V. A. jam sumokės procentą. Apie šią sutartį žinojo D. ir jos draugė L., kurios matė, kaip S. pasirašinėjo sutartis. Visi V. A. dokumentai apie motinos sąskaitas yra pas S., iš viso jis su S. buvo 3 kartus nuimti pinigų nuo sąskaitos. Ar jis ieškojo buto tam, kad pirkti A., pastarasis nežino, dabar jo, t.y. S. žmonės daro remontą tam, kad butą būtų galima geriau parduoti, taip jam sakė S.. Apie tai, kad butas parduotas sužinojo tik šiandien, iš policijos darbuotojų. Apklausos metu V. A. pateikus susipažinti 2010-06-10 Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro patvirtinto įgaliojimo, kuriuo jis įgalioja I. L. atstovauti jam visose organizacijose, jo nuožiūra valdyti ir disponuoti V. A. turtu bei nupirkti V. A. savo nuožiūra turtą, parodė, kad šis įgaliojimas ir buvo matomai sudarytas pas notarę, kai jie buvo ten kartu su S. ir dar dviem vyriškiais, tačiau jis su I. dėl nieko nesitarė, pasirašydamas šį dokumentą jis suprato, kad šiuo dokumentu S. jam paskolins pinigų, o jis kaip užstatą įkeičia savo butą. Jam parodyto įgaliojimo tekstas yra netikėtas, kodėl jis pasirašė tokį dokumentą, paaiškinti negali. Pateikus jam susipažinti Vilniaus m. 44 notaro biuro patvirtinta 2010-09-13 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią I. L. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje R. B., V. A. parodė, kad buto niekam nepardavė, jeigu butas yra parduotas, tai yra padaryta be jo žinios, apie šią sutartį jis nieko nežino, ją pirmą kartą pamatė policijos įstaigoje, kodėl pasitikėjo S., paaiškinti negali (t. 14., b. l. 10-14).

Iš nukentėjusiojo protokolo-pareiškimo matyti, kad be V. A. žinios buvo parduotas jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), pinigai už parduotą turtą jam nebuvo sumokėti, jokio įgaliojimo veikti jo vardu V. A. nepasirašė (t. 14., b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. A. atpažino S. Z. iš nuotraukos Nr. 1 (t. 14., b. l. 5-6).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-11-23 V. A. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 14., b. l. 22).

Iš rašto matyti, kad 2010-09-29 S. Z. išdavė pakvitavimą 4000 litų sumai (t. 14., b. l. 23).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pareiškimo matyti, kad V. A. prašo nutraukti S. Z. ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą, nurodo, kad pareiškimas S. Z. atžvilgiu buvo surašytas kitų asmenų įtakoje, kad pats pareiškimo nerašė, jokių pretenzijų S. Z. nereiškia (t. 14., b. l. 31).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, 2010-12-08 V. A. atpažino O. Z., tačiau tuo metu jos vardo ir pavardės nurodyti negalėjo (t. 14., b. l. 34-35).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-11-08 liudytoja R. B. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 14., b. l. 55).

Iš buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2010-09-13 V. A. (pardavėjas) pardavė, o R. B. (pirkėja) įgijo, bendrosios nuosavybės teise su sutuoktiniu M. B., butą su rūsiu, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodyta kaina: 140 000 litų. 70 000 litų buvo sumokėta atstovui I. L. prieš pasirašant sutartį, o likusius 70 000 litų įsipareigoja pervesti į I. L. banko sąskaitą (t. 14., b. l. 56-64).

Iš preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo matyti, kad 2010-08-16 I. L., atstovaujantis V. A., ir R. B. pasirašė sutartį, pagal kurią R. B. įsipareigojo sudaryti buto su rūsiu, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo bei priėmimo-perdavimo sutartis (t. 14., b. l. 65-67).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. A. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (t. 14., b. l. 70-71).

Iš AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2010-09-14 R. B. pervedė 70 000 litų I. L. į jo asmeninę banko sąskaitą, nurodydama paskirtį kaip galutinį atsiskaitymą už butą (duomenys neskelbtini) (t. 14., b. l. 72).

Žemesnės instancijos teismas

Iš paskolos sutarties matyti, kad 2009-04-02 G. Z. ir I. Z., atstovaujami S. Z., pasiskolino iš UAB „K.“ 66 000 litų, kuriuos privalėjo grąžinti iki 2009-08-02. Paskolos grąžinimui užtikrinti G. Z. ir I. Z. įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). S. Z. visą paskolos sumą, t. y. 66 000 litų iš UAB „K.“ direktorės R. B. gavo prieš pasirašant sutartį (t. 14., b. l. 76-77).

Iš UAB „K.“ direktorei skirto rašto matyti, kad S. Z. nurodė 50 000 litų pagal 2009-04-02 paskolos sutartį pervesti pavedimu į G. B. banko sąskaitą (t. 14., b. l. 78).

Iš AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2009-04-03 UAB „K.“ pervedė 50 000 litų į asmeninę G. B. banko sąskaitą, nurodant paskirtį kaip dalinį paskolos suteikimą G. Z. ir I. Z. pagal 2009-04-02 paskolos sutartį (t. 14., b. l. 79).

Iš UAB „K.“ kasos išlaidų orderio matyti, kad 2009-04-02 buvo išduoti 16 000 litų S. Z. kaip dalinis paskolos suteikimas pagal 2009-04-02 paskolos sutartį (66 000 litų) (t. 14., b. l. 80).

Žemesnės instancijos teismas

Iš sutarties dėl 2009-04-02 paskolos sutarties pakeitimų matyti, kad 2009-08-14 G. Z. ir I. Z., atstovaujami S. Z., pasiskolino iš UAB „K.“ 66 000 litų iki 2009-09-02, 85 000 litų grynais pinigais iki 2009-08-14 ir 30 000 litų banko pavedimu 2009-08-14, iš viso: 52 421,22 eurų, kuriuos privalo grąžinti iki 2009-12-15. S. Z. visą paskolos sumą gavo pieš pasirašant sutartį (t. 14., b. l. 81-82).

Iš UAB „K.“ direktorei skirto rašto matyti, kad S. Z. nurodė 30 000 litų pagal 2009-08-14 paskolos sutartį pervesti pavedimu į G. B. banko sąskaitą (t. 14., b. l. 83).

Iš AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2009-04-03 UAB „K.“ pervedė 29 700 litų į asmeninę G. B. banko sąskaitą, nurodant paskirtį kaip dalinį paskolos suteikimą G. Z. ir I. Z. pagal 2009-08-14 paskolos sutartį (t. 14., b. l. 84).

Iš UAB „K.“ kasos išlaidų orderio matyti, kad 2009-08-14 buvo išduoti 45 000 litų S. Z. kaip dalinis paskolos suteikimas pagal 2009-08-14 paskolos sutartį (45 000 litų) (t. 14., b. l. 85).

Iš UAB „K.“ kasos išlaidų orderio matyti, kad 2009-08-03 buvo išduoti 40 000 litų S. Z. kaip dalinis paskolos suteikimas pagal 2009-08-14 paskolos sutartį (40 000 litų) (t. 14., b. l. 86).

Žemesnės instancijos teismas

Iš sutartinės hipotekos lakšto matyti, kad 2009-04-14 G. Z. ir I. Z., 66 000 litų reikalavimui užtikrinti, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Kreditorius: UAB „K.“ (t. 14., b. l. 87-90).

Iš sutartinės hipotekos lakšto pakeitimo matyti, kad 2009-08-14 paskolos sutarties, pasirašytos 2009-04-02, pakeitimo pagrindu, G. Z. ir I. Z. bei UAB „K.“ susitarė pakeisti prievolės dydį: 52 421,22 eurų (t. 14., b. l. 91-92).

Iš paskolos sutarties matyti, kad 2007-04-18 S. Z. ir O. Z. pasiskolino iš UAB „E.“ 380 000 litų, paskolos grąžinimą užtikrindami įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (1,000ha), žemės sklypą (3,5400 ha), esančius Vilniaus r. sav., Murlinės k.. S. Z. ir O. Z. pinigus gavo prieš pasirašant sutartį (t. 14., b. l. 96).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (1,000 ha), esantis Nemėžio k. v., nuosavybės teise priklauso S. Z. ir O. Z., pirkimo-pardavimo 2007-04-12 sutarties pagrindu. Įregistruota hipoteka 2007-04-20. Nuo 2009-10-27 areštuotas (t. 14., b. l. 97-98).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (3,5400 ha) su statiniais, esantis Nemėžio k. v., nuosavybės teise priklauso S. Z. ir O. Z., pirkimo-pardavimo 2007-04-12 sutarties pagrindu. Įregistruota hipoteka 2007-04-20. Nuo 2009-10-27 areštuotas (t. 14., b. l. 99-100).

Iš gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties matyti, kad 2010-09-10 I. P. (panaudos davėjas) perdavė L. R. (panaudos gavėjas) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 14., b. l. 107).

Žemesnės instancijos teismas

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. V. atpažino nuotraukoje G. B. kaip asmenį, su kuriuo kartu vežė A. pareiškimą į Vilniaus aps. VPK NTV ENTS skyrių (t. 14., b. l. 136-137).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2010-11-09 buvo užfiksuotas reikšmingas pokalbis tarp D. V. ir V. A., kuriame šis teigė, kad butas buvo parduotas be jo žinios (t. 14., b. l. 148-155).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad notarė V. Š., vykdydama reikalavimą, pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti bei nagrinėti (t. 14., b. l. 161).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2010-06-10 V. A. įgaliojo Į. L. savo nuožiūra pasirinktu būdu V. A. vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo po motinos Z. I. mirties bei atlikti kitus veiksmus. Įgaliojimas išduotas iki 2015-04-04 (t. 30., b. l. 89-91).

Iš oficialaus testamento matyti, kad 2010-06-10 V. A. savo mirties atveju visą savo turtą, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, daiktines teise, palieka E. Z. (t. 14., b. l. 168).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad notarė I. D., vykdydama reikalavimą, pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti bei nagrinėti (t. 15., b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Iš notarinio registro matyti, kad 2010-09-07 V. A. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po Z. I.. 2010-09-13 patvirtinta buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis, nurodant, kad V. A. atstovavo I. L. (t. 15., b. l. 2-5).

Iš pažymėjimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre matyti, kad 2010-06-30 V. A. priėmė palikimą iš Z. I. – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 15., b. l. 8).

Iš prašymo matyti, kad I. L., kaip V. A. atstovas, prašė išduoti jam paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą po mirusiosios Z. I. (t. 15., b. l. 10).

Iš mirties liudijimo matyti, kad Z. I. mirė 2010-06-05 (t. 15., b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Iš buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2010-09-13 V. A. (pardavėjas), atstovaujamas I. L., pardavė, o R. B. (pirkėja) įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, su sutuoktiniu M. B., butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodyta kana: 140 000 litų. 70 00 litų buvo sumokėta I. L. prieš pasirašant sutartį grynaisiais, likusius 70 000 litų pervesta į I. L. asmeninę banko sąskaitą (t. 15., b. l. 41-49).

Iš liudijimo matyti, kad R. B. visiškai atsiskaitė su V. A.. Pagrindas: 2010-09-14 AB SEB banko mokėjimo nurodymas, nurodant paskirtį kaip galutinį atsiskaitymą už butą (duomenys neskelbtini) (t. 15., b. l. 50-51).

Žemesnės instancijos teismas

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. S. atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus kaip apie S. Z. (15 t., b. l. 85-86, 89).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. S. atpažino V. A. kaip vyriškį, apie kurį anksčiau davė parodymus. (t. 15, b. l. 87-88, 90).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-04-06 I. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 15., b. l. 93).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad archyvo vedėja D. M., vykdydama reikalavimą, pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti bei nagrinėti (t. 15., b. l. 123).

IŠ „NORDEA BANK“ išrašo matyti, kad 2010-09-14 I. L. gavo iš R. B. 70 000 litų (t. 15., b. l. 167-169).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-05-16 E. K. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 16., b. l. 64).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-06-21 E. K. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 16., b. l. 65).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2010-12-08 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), O. Z. bute, buvo rastas ir paimtas sisteminis blokas, užklijuotas popierinėmis juostomis su dalyvavusių asmenų parašais (t. 16., b. l. 84-85).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2011-06-02 kompiuterio standžiajame diske aptikta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei nurodyti asmenys E. S. ir S. Z. (t. 16., b. l. 98-104).

Žemesnės instancijos teismas

Iš specialisto išvados matyti, kad 2011-06-09 kompiuterio standžiajame diske aptiktas aplankas pavadinimu „stas“, jame trys failai, kuriuose nurodyta jog tai „..pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų duomenys..“, bei adresas s/b „N.“, Valų kaimas, Trakų rajonas, bei kita (t. 16., b. l. 105-109).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-03-23 V. L. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti (t. 28., b. l. 134).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2011-05-16 buvo paimti eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai iš V. L. (t. 28., b. l. 184-194).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2011-01-20 buvo užfiksuotas bylai reikšmingas pokalbis tarp I. L. ir R. G. Š. bei A. M. (t. 28., b. l. 151-175).

Iš sutarties matyti, kad 2010-08-18 V. A. įsipareigojo perleisti paveldėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini) S. Z.. S. Z. įsipareigoja nupirkti du vieno kambario butus: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 30., b. l. 59). Ši sutartis buvo koreguota ir nurodyta, jog V. A. įsipareigojo leisi parduoti paveldėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini) S. Z.. Taip pat papildomai nurodyta, kad S. Z. įsipareigojo, pardavus butą (duomenys neskelbtini), grąžinti V. A. skirtumą, pasiėmus sau tam tikrą procentą už pardavimą-tarpininkavimą (t. 30., b. l. 60-61).

Iš preliminariosios sutarties matyti, kad 2010-07-07 V. A. įsipareigojo parduoti, o G. R. įgyti nuosavybės teise, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 100 000 litų. Pasirašant šią sutartį G. R. sumokėjo V. A. 10 000 litų (t. 30., b. l. 63-64).

Iš susitarimo matyti, kad 2010-09-13 R. B. ir I. L. suaitarė, jog pardavus 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumą, viršijančią 90 000 litų padalintų: 50% dalimi turės būti padengtas S. Z. įsiskolinimas UAB „E.“, 50% dalis turės būti sumokėta I. L. (t. 30., b. l. 88).

Dėl J. F. turto grobimo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kratos metu buvo paimti aukso dirbiniai, kuriuos jis rado lagamine, kurį jam 2010 metais lapkričio 1 d. padovanojo F., kai buvo pas jo motiną gimtadienyje. Jo gimtadienis lapkričio 20 d., tad jis į priekį padovanojo lagaminą su peiliais, kuriame rado porą įpakavimų su auksu. 8 dieną auksą paėmė, kad nuvežti F.. Po dviejų valandų papuolė į butą, jis buvo girtas. Kad jis neišeitų ir nieko neįleistų, sukeitė spyną ir išvažiavo turėdamas tą auksą. Prieš porą mėnesių, kada jis gulėjo ligoninėje, jis kalbėjo apie aukso dingimą. Tas auksas pas jį atsirado 7-8 dieną, kada tą lagaminą tikrino. F. buvo žmogus, kuris visus savo daiktus dėdavo kažkur. Pinigai pas jį knygose gulėjo. F. pasakė, kad dingo auksas ir po dviejų mėnesių rado pas save. Auksą rado pas save lapkričio 6-7 d. Rugsėjį pasakė, kad dingo auksas. Negalėjo jam palikti aukso, jis rimtai girtavo. Tuo metu jau buvo susitarimas, kad jis jam palieka butą Rinktinės g. Pas jį lankėsi alkoholikai, nenorėjo nieko palikinėti, nes būtų dingę. Jo prašymas buvo jį prižiūrėti. Giminaičiai leido jį prižiūrėti ir buvo susitarimas, kad F. jam testamentu paliks butą, kurio dar nebuvo paveldėjęs. J. F. jam atidavė dokumentus, kad galėtų viską paruošti ir tie dokumentai kratos metus buvo rasti pas jį. Akistatoje F. jo nekaltino, o kažkodėl tas epizodas po pusės metų stebuklingai atsirado. 8 dieną jį sulaikė.

Liudytoja R. D. Š. teisme parodė, kad J. F. pažįsta. S. Z. nuvežė ją pas F. 2010 rudenį. Jai pasakė, kad šis yra vienišas ir būtų neblogai, kad ji galėtų šiam padėti kaip namų šeimininkė. J. F. vaikščiojo su lazda, sudarė ligoto žmogaus įspūdį. Dar kartą kai Z. buvo ją atvežęs, o pats išvažiavo, F. pasakė, kad jam nereikia šeimininkių, kad nenori jos paslaugų. Jai teko lankytis J. F. bute, kai šį paguldė į ligoninę. Ji su vaikais 2 savaites gyveno jo bute. Tvarkė butą, valgyti gamino. S. Z. ji nevažiavo į F. butą. Ji tvirtinta ankstesniuosius savo parodymus. Kartą, kai Z. buvo atvažiavęs į Povilaičio g., jis parodė aukso dirbinius ir sakė, kad tai J. F.. Ji neklausė, iš kur pas Z. tas auksas. F. sugrįžo iš ligoninės, tą patį vakarą ji išvyko iš buto. Ji su J. F. apie aukso dirbinius nekalbėjo.

Liudytoja R. D. teisme parodė, kad 2010 ar 2009 m. ji susipažino su J. F., santykiai klostėsi gerai. Ji gyveno kartu su J. F., kol šis negerdavo, viskas buvo gerai. Ji gyveno su juo taip, kad tiesiog ateidavo ir išeidavo. Nuo pažinties pradžios, kai F. grįžo iš ligoninės, ji ateidavo sutvarkyti namų, padaryti valgyti. Gyveno pas jį bute, prieš Konarskio televiziją. Tuo adresu F. visą laiką gyveno. Dar kartą pas F. gyveno moteriškė su dviem vaikais. R., atrodo, vardas. J. F. paskambino į darbą ir pasakė, pas jį gyvena moteriškė su dviem vaikais, kuri neturi kur gyventi. Su R. kelis kartus ji bendravo. Ši pasakojo, kad neturėjo kur gyventi, kad jos butas buvo parduotas. R. sakė, kad S. ją apgyvendino F. bute. Kai dingo auksas, jai paskambino F. iš ligoninės ir sakė, kad dingo auksas. Gal vasaros pabaiga buvo. Auksas buvo laikomas maišiuke sekcijoje. Sekcija buvo pas F. bute. Tuo metu jo bute niekas negyveno, nes jis ligoninėje buvo. Ji žino, kokie daiktai dingo, nes tuos dirbinius nešiodavo. F. pirmiausia kaltino ją dėl aukso dingimo. F. jos paklausė, kur jo auksas. Ji atsakė ten, kur visada. F. pergyveno, nervavosi dėl aukso, niekas neatsirado. Paskui F. vėl gulėjo ligoninėje ir jai paskambinęs pasakė, kad atėjo pas jį vyras su nuotrauka, kurioje buvo jo auksas. S. iš matymo pažinojo - tai S. Z.. S. Z. prižiūrėjo F.. Ji neturėjo rakto. S. pasikeitė spynas. Ji atidavė F. raktą ir nuo naujos spynos raktų neturėjo. J. F. mirė nuo alkoholio. Kai dingo auksas, F. gulėjo Naujosios Vilnios ligoninėje.

Liudytojas I. L. teisme parodė, kad J. F. gyveno Konarskio gatvėje. S. paprašė padėti žmogui išbristi iš alkoholio priklausomybės. Jis atvažiavo pas F. namo ir pamatė, kad vyras labai geria. Nusprendė, kad šį reikia paguldyti į narkologinį gydytis. Jis su vyru susipažino ir toliau bendravo. Vieną sykį paguldė į Priklausomybių skyrių, F. užkodavo, jis ten gulėjo dvi savaites. Kai išėjo, tai pradėjo normaliai gyventi. R. Š. prašėsi ten pagyventi savaitę. Po to vėl F. užgėrė. Tada S. pasodino į Lukiškes. Jis negalėjo žmogaus mesti, todėl vėl paguldė F. į Narkologinį skyrių. Berods jį užkodavo. Po to jam buvo apribojimas bendrauti su F.. Šis sakė, kad dingo auksas. Tai buvo po pirmo sykio, kai paguldė jį gydytis. Nelabai F. tikėjo, nes žmogus labai gėrė. Pas jį ir durys buvo atidarytos, galėjo ateiti kas nori. Bandė F. ieškoti aukso, klausė ir pas S. apie auksą, apie tai girdėjo. S. sakė, kad nieko nežino. F. klausė prie jo, nes jie kalbėjo telefonu. Jis atvežė jį iš ligoninės. Tada pasakė, kad dingo auksas. Paskambino S. ir jie kalbėjo. Raktai buvo pas S., nes jie užrakino butą, kai išvežė F. gydytis. Raktus paėmė S.. Jis girdėjo, ką kalba F.. F. paklausė, o paskui pasakė, kad nežino, kur aukso dirbiniai. F. sakė, kad ten grandinėlės, žiedai, auskarai. Iki tos kalbos jam neteko matyti aukso dirbinių. F. berods pareiškimą parašė.

Tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas I. L. parodė, kad 2010 metu rudenį, kada būtent, neatsimena, Z. paprašė kartu su juo nuvažiuoti pas nepažįstamą vyrą, jo vardas ir pavardė J. F., jis sužinojo vėliau, jis padėjo D. F. atsigulti į ligoninę. Su F. jis susidraugavo. Kai F. išrašė iš ligoninės, jiems būnant jo bute Konarskio g., F. pasakė, kad kaip jis ir galvojo, dingo jam priklausantis auksas. F. tikino, kad iki tol auksas buvo spintoje tam tikroje vietoje, o dabar dingo. I. L. paskambino Z., kuris pažadėjo atvažiuoti. Kai Z. atvažiavo, pokalbis tarp jo ir F. vyko paaukštintu tonu. Z. reiškė pretenzijas F., klausė, ar pastarasis iš tikrųjų turėjo minėtą auksą. Vėliau, D. F. gulint ligoninėje, I. L. D. F. sutikimu apgyvendino jo bute R. Š. (t. 30, b. l. 12-20).

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad J. F. šeimą pažįstu apie 30 metų, o gal daugiau. F. pažinojo S.. Jam paskambino iš V. D. draugas. Po L. mirties, t.y. po J. žmonos mirties, jis nelabai matė tą J.. Jis laidojimo metu atėjo su draugu, jis keletą kartų paskambino ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir pasižiūrėtų ar patinka jam jinai. Taip jie ir gyveno. Po to jam paskambino jo tas pažįstamas iš Diuseldorfo ir pasakė, kad negali prisiskambinti J.. Paprašė nuvažiuoti ir pažiūrėti. Jis nuvažiavo, bet durų neatidarė. Kelis kartus buvo. Nuvažiavo į polikliniką pas šeimos gydytoją, pasakė, kad turėjo atvykti, bet neatvyko. F. rado Greitosios pagalbos ligoninėje ir pasakė, kad jį išoperavo ir išvežė į Vilkpėdės ligoninę. Rado jį skyriuje, kuriame guli bomžai. Jį paėmė iš namų, nes jis susilaužė koją, buvo girtas. Kažkas jam iškvietė greitąją, bet jis neturėjo jokio dokumento. Atvažiavo ir papasakojo S.. Jis padėjo perkelti jį į gerą palatą, jie susipažino ir ėmė bendrauti. Jie bendravo normaliai. Jurij visada prašydavo atvežti alkoholio, o jis buvo nusiteikęs prieš. Z. moka draugauti, o jis nemoka. S. padėdavo kur reikėjo F.. Paguldė jį į ligoninę užkoduoti. Po to Z. jam dar padėjo kažką ligoninėje su koja. Nepamena kaip tas bendravimas vykdavo. Nepamena kiek laiko bendravo F. su Z.. F. kartą paskambino jam ir pasakė, kad atvažiuotų, nes ta boba jį apvogė. Jis atvažiavo, su juo buvo ir Z.. J. jam sakė, kad pavogė jo pinigus, davė telefoną kalbėjo su ta drauge. Moters vardo nepamena. Jis kalbėjo su ja, ji pasakė, kad nieko nepavogė. J. pasakė, kad pavogė „ispandra“, atėjo Z. atnešė tą „ispandra“ ir ištraukė 5500 eurų. Taigi pinigai nebuvo pavogti. Paaiškėjo, kad pinigai yra, apie dingusi auksą jam nesakė F..

Tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas J. F. parodė, kad pažįstamas jį supažindino su S. Z., S. Z. jo prašymu atvešdavo alkoholio, 2010 m. spalio mėn., gydėsi nuo alkoholio, gulėjo ligoninėje apie 10 d. S. Z. turėjo raktus ir prižiūrėjo butą, kai grįžo namo iš ligoninės dingo auksas, iš viso 11 dirbinių, po dingimo aukso neieškojo, tik paklausė S. Z., o jis atsakė, kad aukso nebuvo, jis nežino, kas paėmė auksą, to nematė, dar, tuo metu, kai jis gulėjo ligoninėje, dingo visas segtuvas su dokumentais (t. 11., b. l. 5-9).

Tyrimo metu apklaustas J. F. parodė, kad su S. maždaug prieš metus jį supažindino A. M.. Pastarąjį ji pažinojo apie 20 metų. Kartą, kai gulėjo ligoninėje, pasitikėdamas M., davė S. raktus nuo savo buto. S. paėmė raktus ir pažadėjo, kad kol jis gulės ligoninėje, jis sutvarkys grindis. Gulėdamas ligoninėje, jis pagalvojo apie tai, kad jo spintoje, atviroje vietoj guli jam ir jo mirusiai žmonai priklausantys aukso gaminiai, ir kad jie gali dingti. Aukso gaminiai buvo sudėti į du maišelius iš audinio šviesiai pilkos spalvos, surišti buvo varveliais baltos spalvos. Aukso gaminius jis atpažinti galėtų. Taip ir buvo, grįžęs iš ligoninės, jis iškart priėjo prie spintos ir aptiko, kad aukso nėra, taip pat jis pastebėjo, kad dingo jo dokumentai, kurie buvo sudėti į žalios spalvos segtuvą. Kai paklausė S., kur jo (D. F.) auksas, jis atsakė „Ar tu turėjai auksą?“. Jis suprato, kad auksą ir dokumentus paėmė Z.. Jam D. F. nieko nesakė, kadangi pagalvojo, kad, kol gulėjo ligoninėje, praėjo nemažai laiko, ir aukso atgal jis vis vien neatgaus. Kodėl su juo nenustojo bendrauti, atsakyti negali. Jis net pakeitė spyną nuo buto durų (t. 11, b. l. 1-2). Sakydamas S., jis turėjo omenyj S. Z.. Jis niekada ir niekam nebuvo davęs leidimo paimti savo aukso, įvertinti jį, auksas buvo sudėtas namie spintoje. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, jo manymu, auksą paėmė S. Z., kol jis gulėjo ligoninėje, kadangi auksas dingo būtent tuo laikotarpiu, o raktus nuo buto turėjo tik Z. (t. 11, b. l. 3).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ½ dalis buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. F.. Juridinis pagrindas: paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (t. 11., b. l. 40-41).

Iš VĮ Lietuvos prabavimo rūmų pateikto tauriųjų metalų tyrimo ir įvertinimo akto matyti tyrimui pateiktų aukso dirbinių požymiai ir vertė (t. 11., b. l. 32-35).

Žemesnės instancijos teismas

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2010-11-08 pas S. Z. buvo rasti ir paimti juvelyriniai dirbiniai (t. 18., b. l. 58-59).

Iš įgaliojimo matyti, kad 2011-06-06 J. K. įgaliojo A. M. atlikti veiksmus. Įgaliojimo galiojo iki 2015-12-31 (t. 11., b. l. 48-51).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pakvitavimo matyti, kad 2013-02-20 A. M. iš tyrėjos S. M. gavo J. F. priklausančius dokumentus (t. 11., b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKACIJA

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio antra dalis numato atsakomybę už sukčiavimą, tiesiogine tyčia padaromą nusikalstamą veiką, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo metu užvaldomas svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaulės suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis jį gauna teisėtai. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu. Nukentėjusiojo klaidingą apsisprendimą paprastai įtakoja neteisingų duomenų pranešimas, esminių aplinkybių nutylėjimas, kas iš esmės nulemia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimą dėl turto ar teisės į turtą perleidimo. Paprastai sukčiavimo nusikalstama veika yra baigta nuo to momento, kai dėl apgaulės kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės yra esmingai apsunkintos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dokumento dalių pakeitimas arba iškraipymas. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Kaltės turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis Nr. 2K-516/2009). BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo G. B. atžvilgiu nutraukta kaltinamajam mirus (t. 39, b. l. 27 - 31).

Dėl kitiems asmenims pareikštų kaltinimų vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė šias aplinkybes.

Dėl dokumentų klastojimo ir J. L. turto užvaldymo

Nukentėjusioji J. L. nurodė, kad tarėsi su S. Z. dėl jos buto J. B. gatvėje pakeitimo į kitą. S. Z. padėjo jai privatizuoti butą, dėl to ji sutiko parduoti butą be pinigų, kad kitas butas būtų perrašytas jos vardu. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja S. A., kuri parodė, kad J. L. tarėsi su S. Z. pasikeisti vieną butą į kitą, ieškojo buto, taip pat liudytojas S. L., kuris parodė, kad jo mama J. L. ir S. Z. norėjo apkeisti butus, taip pat liudytoja V. K., kuri nurodė, kad J. L. pardavė savo ir pirko kitą butą. Liudytojos J. Z. ir S. G. parodė, kad parduodamą butą Konduktorių gatvėje atvažiavusi apžiūrėjo ir norėjo įsigyti J. L.. Liudytoja S. G. nurodė, kad S. Z. pats sakė, kad pirks butą J. L.. Iš pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad butas J. B. gatvėje buvo perleistas O. Z., butas Konduktorių gatvėje buvo nupirktas ne J. L., bet S. Z. vardu. Tuo tarpu už parduotą butą J. B. gatvėje J. L. pinigų negavo, juos turėjo prisiteisti teismui priimant sprendimą civilinėje byloje. Tuo tarpu S. Z. bei O. Z. akivaizdžiai disponavo nukentėjusiosios turtu, O. Z. butą J. B. gatvėje nuomojo (t. 2, b. l. 15-16), O. Z. ir S. Z. butą Konduktorių gatvėje kaip priklausantį jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įkeitė už gaunamą paskolą iš S. P. (t. 1, b. l. 69). N. O. Z. ir S. Z. veiksmų nepaneigia ir jų su J. L. sudaryta bei teismo patvirtinta taikos sutartis dėl turtinio ginčo.

Tokiu būdu teismas nustatė, kad S. Z. įgijęs nukentėjusiosios J. L. pasitikėjimą, juo piktnaudžiaudamas ir pasinaudodamas teisiniu nukentėjusiosios neišprusimu, melagingai žadėdamas J. L. pardavus turimą butą J. B. gatvėje padėti įsigyti kitą butą, tačiau nukentėjusiajai perleidus butą pirkimo–pardavimo sutartimi O. Z. ir šios pačios susirastą butą nupirkęs savo vardu taip panaudojo apgaulę ir neteisėtai užvaldė svetimą didelės (viršijantį 250 MGL) vertės turtą, t. y. butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Siekdamas įgyti pasitikėjimą, taip pat melagingai įtikinti nukentėjusiąją perleisti turimą butą S. Z. veikė kartu su asmeniu, kuris yra miręs. Apgaulė žadant nukentėjusiajai padėti įsigyti jos vardu kitą butą buvo pagrindas ir priežastis, kuri suklaidino J. L. ir nulėmė jos sutikimą perleisti turimą butą J. B. gatvėje. Nėra duomenų, kad apie tokią apgaulę ir sukčiavimą buvo žinoma O. Z., todėl ji negali būti pripažįstama kaip nusikalstamos veikos bendrininkė. Tuo tarpu įvertinus nustatytą apgaulę, jos turinį ir įtaką nukentėjusiajai, teismas pripažįsta, kad S. Z. įvykdė nusikalstamą veiką, kujri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad O. Z. Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure kaip pirkėja pasirašė su nukentėjusiąja J. L. buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį. Toks O. Z. elgesys turėjo reikšmės sukčiavimo nusikalstamai veikai, nes nuo to momento nukentėjusioji perleido turtą ir prarado minėto buto nuosavybės teisių turinį. Dėl šių priežasčių O. Z. veiksmai buvo pavojingi. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo klastojama ne tik joje melagingai nurodant, kad už perkamą butą pinigai 40 000 Lt yra neva sumokėti sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną, bet kartu ir nutylint tikrąsias neva vykusio sandorio aplinkybes dėl turto perleidimo, o ne jo pardavimo. O. Z. atliko tyčinius veiksmus, jos asmeninės ir dalykinės savybės leido jai suprasti, kad pasirašant tokį dokumentą nukentėjusioji netenka nuosavybės teisių į savo butą. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad O. Z. suprato savo pavojingos veikos pobūdį, būsimas pasekmes ir ji sąmoningai elgėsi tokiu būdu, kad šios pasekmės atsirastų. O. Z. tyčiniais veiksmais pasirašydama sutartį neišsiaiškino jos esminių sąlygų, turinio, jų netikrino ir pas nukentėjusiąją neklausė. Tokie jos objektyviai atlikti veiksmai rodo, kad O. Z. priėmė ir sutiko su dokumento ir faktinių aplinkybių galimo neatitikimo tikrovei riziką. Suprasdama ir žinodama, kad ji realiai nėra perleidžiamo turto pirkėja, būdama abejinga ir neišsiaiškinusi dėl tikrojo pirkėjo realaus buvimo, ne tikrojo pirkėjo, bet savo vardu pasirašydama sutartį taip ji elgėsi pavojingai ir suklastojo tikrą dokumentą. Pasirašydama dokumentą, patvirtinantį pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu sukuriamos, pakeičiamos, panaikinamos asmens civilinės teisės ir pareigos, O. Z. šių teisių ir pareigų turinio netikrino, elgėsi sąmoningai pavojingai, parašu tvirtino melagingo turinio sandorio sąlygas apie neva sumokėtus pinigus. Sutartyje nurodoma didelė turto vertė leido jai suprasti, kad dėl tokių jos tyčinių veiksmų galimi didelės žalos padariniai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad O. Z. atliko neteisėtus veiksmus žinodama ir suprasdama jų pasekmes, t. y. suklastojo tikrą dokumentą su melagingu turiniu, tuo padarydama didelę žalą nukentėjusiajai. Įvertinus šiuos reikšmingus veikos ir padarinių požymius teismas pripažįsta, kad O. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (pagal įvykio metu galiojusią 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją). To nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės ir faktai, kad iš esmės didelė žala nukentėjusiajai buvo padaryta ne tik dėl dokumento suklastojimo, bet ir dėl nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo, t. y. dėl neatsiskaitymo su ja už perleistą butą nuperkant kitą butą ar grynais pinigais.

S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje organizavo tikro dokumento, t. y. buto J. B. gatvėje pirkimo-pardavimo sutarties, kurią kaip pirkėja pasirašė O. Z., suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelė žala. Toks kaltinimas S. Z. ne tik neteisingas dėl bendrininkų grupės nebuvimo esant tik vienam nusikaltimo vykdytojui – O. Z. – bet ir dėl jo kaip šios veikos organizatoriaus įvardinimo. Teismas nustatė ir pripažino, kad S. Z. vykdė sukčiavimą, kurio nusikalstamam tikslui pasiekti pasitelkė savo žmoną O. Z. pasirašyti sutartį, šiai nežinant apie sukčiavimo nusikalstamą veiką ir turinį. S. Z. pastangos ir veika buvo nukreipta į neteisėtą svetimo turto užvaldymą. Sutarties pasirašymui kaip būdui pasiekti sukčiavimo tikslą O. Z. parinkimas nėra pakankamas S. Z. pripažinti kaip dokumento klastojimo organizatorių. Organizatoriaus kaip bendrininko dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiškia ne tik nusikaltimo parengimu, bet ir vadovavimu jam. Tokių aplinkybių dėl dokumento klastojimo nenustatyta. Dėl šios priežasties teismas S. Z. išteisina jam nepadarius inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Dėl E. L. turto užvaldymo

Nukentėjusioji E. L. teisme parodė, kad ji S. Z. ir D. D. išsakė norą parduoti žemę ir namą, po ko jai S. Z. pažadėjo padėti greičiau parduoti žemę. Būtent S. Z. minėjo nukentėjusiajai apie žemės padalinimą į sklypus ir nurodė, kad tokiam procesui reikalingi pinigai. Tuo patikėjusi nukentėjusioji sutiko, važiavo pas notarę, kur pasirašė dokumentus. Gautus pinigus ji atidavė ir pervedė į S. Z. sąskaitą. Liudytojas D. D. teisme patvirtino, kad S. Z. skolino pinigų E. L., po to šis su nukentėęjusiąja susitarė, kad S. Z. padalins ir parduos žemės sklypą, kurį E. L. norėjo parduoti. Padalinti žemės sklypą dalimis buvo S. Z. sumanymas. Liudytoja M. R. taip pat teisme patvirtino, kad E. L. pasiskolino pinigų, kuriuos paskolino S. Z.. Liudytoja nurodė, kad jos teta pasiskolino virš 100 000 Lt išlaidoms tam, kad žemė būtų išdalinta į atskirus sklypus. Liudytoja S. B. parodė, kad S. Z. nurodymu su mama važiavo pas notarą, kad pats S. sakė, kad pinigai bus naudojami sklypų dalijimui. 40 000 Lt buvo sumokėti grynais, o kiti pinigai buvo banko sąskaitoje. Liudytoja D. J. teismui parodė, kad dirbdama notare 2007 m. sausio 9 d. patvirtino paskolos sutartį, pasirašytą L. I. ir E. L.. Liudytoja L. I. teisme parodė, kad suteikė paskolą E. L.. Po to sužinojo, kad ši pinigus davė S. Z., kuris pažadėjo padalinti žemės sklypą ir taip jį parduoti. Liudytojas M. Z. teisme parodė, kad pinigus skolinosi E. L., bet pinigų grąžinimą darydavo S. Z.. Tokius asmenų parodymus patvirtina rašytiniai dokumentai, o būtent paskolos sutartis tarp L. I. ir E. L., L. I. įgaliojimas M. Z., banko sąskaitos išrašai apie L. I. pervestus 60 000 litų E. L., tą pačią dieną E. L. 60 000 litų pervestus S. Z.. Be to, rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pagal minėtą paskolos sutartį vėliau L. I. kreipėsi dėl išieškojimo ir buvo išduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas pagal kurį areštuojamas E. L. priklausantis turtas.

Tokie tarpusavyje atitinkantys duomenys patvirtina, kad S. Z. užvaldė sau nepriklausantį svetimą turtą panaudodamas apgaulę. S. Z. melagingai žadėdamas padalinti E. L. žemę į mažesnius sklypus ir taip ja vėliau parduoti taip suklaidino nukentėjusiąją, kuri sutiko perduoti kaltininkui gaunamus pagal paskolos sutartį pinigus. Akivaizdu, kas būtent S. Z. sugalvojo siekti neteisėto tikslo, nes būtent jis ėmėsi priemonių tam, kad nukentėjusioji įgytų turtą, t. y. pinigines lėšas, kurių neturėjo. Tokiu elgesiu S. Z. akivaizdžiai norėjo naudotis ir piktnaudžiavo nukentėjusiosios pasitikėjimu, kurį jis buvo įgijęs paskolinęs šiai sąlyginai nedidelę sumą pinigų, reikalingą nukentėjusiosios operacijai. Dėl tokio neteisėto S. Z. elgesio suklaidinta būtent nukentėjusioji, o ne paskolos davėja L. I., kurios teikiamai paskolai kaip garantas buvo įkeistas nukentėjusiosios E. L. turimas nekilnojamas turtas, t. y. žemės sklypas, savanoriškai sutiko perleisti gaunamas pinigines lėšas. Reikšminga šiuo atveju ir tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 115 000 Lt sumai, nors realiai nukentėjusioji gavo ir S. Z. perleido 100 000 Lt. Faktiniai bylos duomenys nepatvirtina, kad gavęs pinigus S. Z. dėl žadėto žemės sklypo dalinimo į mažesnius vienetus būtų kur oficialiai kreipęsis, kad tokio pažado įvykdymui būtų atlikęs realius veiksmus. Įvertinus S. Z. panaudotą sukčiavimo schemą teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios E. L. turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai apsunkintos.

Tokiu būdu įvertinus S. Z. atliktus veiksmus, naudotą apgaulę ir nusikalstamą savanaudišką tikslą teismas pripažįsta, kad S. Z. padarė didelės vertės svetimo turto neteisėtą užvaldymą sukčiavimo būdu, kas atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl dokumentų klastojimo, laikymo ir panaudojimo

bei S. M. turto užvaldymo

Žemesnės instancijos teismas

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad S. M. nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu nėra susijęs. Tokius S. Z. parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo S. M. parodymai, bet ir kitų kaltinamųjų nurodytos aplinkybės. M. Š. teisme parodė, kad pasirašė su S. M. pirkimo-pardavimo sutartį S. Z. prašymu, kad šis žadėjo sandorį užskaityti kaip skolą, nes S. buvo jam skolingas. Pinigus S. M. turėjo sumokėti S., o jis šio prašymu pasirašė vekselį V. L., nors iš tikrųjų šiam nebuvo skolingas. V. L. teisme parodė, kad ne kartą skolino S. M. pinigus, dėl ko buvo surašomi vekseliai. Tyrimo metu ne kartą apklaustas nukentėjusysis S. M. nurodė, kad S. Z. ir I. M. paveiktas sutiko perrašyti savo nekilnojamą turtą neva S. Z. įmonės vardu tam, kad būtų panaikinti jo turtiniai įsiskolinmai, įsipareigojimai V. L., ir kad gautų žadamus likusius pinigus už parduodamą turtą. S. M. teisme tvirtino, kad jokių pinigų už parduodamą nekilnojamą turtą pagal sutartį, kurią pasirašė su M. Š., jis negavo. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad nupirko sodų namelį Trakų rajone, kuriame gyveno senas šeimininkas, apie tai sužinojęs iš S. Z. ir šiam pasiūlius, nors sodas priklausė M. Š.. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. M. po turto pardavimo iš varžytinių sodo namelį, Trakų r., Valų k., atlaisvino ir perdavė A. M., o su juo turėjo atsiskaityti S. Z. (šio firma). S. M. nekilnojamas turtas buvo parduotas iš varžytinių dėl to, kad skolininkas M. Š. įkeitė šį nuosavybės teise priklausanti turtą užtikrindamas 2008 m. birželio 20 d. pasirašytą paskolos sutartį su kreditoriumi M. D. dėl 136 560 litų, tačiau nurodytu terminu paskolos negrąžino.

Tokie faktiniai duomenys patvirtina, kad manipuliuojant įvairiais teisiniais sandoriais ir piktnaudžiaujant teisiniu S. M. neišprusimu bei piktnaudžiaujant šio pasitikėjimu, iš nukentėjusiojo buvo perimtas nekilnojamas turtas. Šiame procese aktyviai dalyvavo įvairūs asmenys, tame tarpe ir S. Z., kurio melagingi aiškinimai tiek S. M. tiesiogiai, tiek per kitus asmenis apie esamus ir tariamus turtinius įsipareigojimus, jų panaikinimą, buvo pagrindas paveikti nukentėjusįjį taip, kad šis sutiktų perleisti turimą turtą. Be to, S. Z. apgaulės turinys apėmė ir pažadą sumokėti S. M. dalį pinigų už parduodamą nekilnojamą turtą, ko S. Z. niekada nepadarė, nors nukentėjusysis ne kartą kreipėsi į S. Z. ir šis vis žadėdavo su S. M. atsiskaityti. Nėra pagrindo netikėti M. Š. parodymais apie tai, kad už pasirašytą sutartį jam buvo anuliuota S. Z. skola, nors M. Š. įkeitęs gaunamą turtą už paskolą vėl pinigus teigė perdavęs S. Z. ar padėjęs į seifą šio firmoje. Rašytiniai duomenys ir kaltinamųjų bei nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad S. Z. į procesą įtraukė skirtingus asmenis, su kuriais buvo pasirašinėjami juridinę reikšmę turintys civilinių sandorių dokumentai. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad S. Z. turėjo tikslą veikti ne tik kito asmens, bet savo naudai, kuomet buvo pasirašoma S. M. nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutartis. Įvertinus naudotos apgaulės turinį ir sukeltas pasekmes, t. y. padarytą didelę žalą nukentėjusiajam, teismas pripažįsta, kad S. Z. buvo sukčiavimo vykdytojas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje organizavo tikro dokumento, t. y. S. M. žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, padarant nukentėjusiajam didelę žalą. Teismas pripažįsta, kad minėtą sutartį su nukentėjusiuoju pasirašė tik M. Š.. Dėl šios priežasties esant tik vienam nusikaltimo vykdytojui – M. Š. – bendrininkavimo forma bendrininkų grupėje nėra įmanoma. Teismas nustatė ir pripažino, kad S. Z. vykdė sukčiavimą, kurio nusikalstamam tikslui pasiekti pasinaudojo kitais asmenimis. S. Z. pastangos ir veika buvo nukreipta į neteisėtą svetimo turto užvaldymą. M. Š. parinkimas sutarties pasirašymui nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad S. Z. organizavo dokumento klastojimą. Organizatoriaus kaip bendrininko dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiškia ne tik nusikaltimo parengimu, bet ir vadovavimu jam. Tokių aplinkybių dėl dokumento klastojimo nenustatyta. Dėl šios priežasties teismas šioje dalyje S. Z. išteisina jam nepadarius inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Kita vertus, M. Š. pasirašė minėtą pirkimo pardavimo sutartį, savo vardu įgijo svetimą turtą, kuriuo disponavo, šį įkeitė už paskolą, nors realiai nebuvo turto pirkėjas ir sutarties nurodytų sąlygų neįvykdė. Teismas nustatė, kad M. Š. turėjo tyčią klastoti pirkimo–pardavimo sutartį ir tokio dokumento suklastojimas šiuo atveju buvo pavojingas baudžiamosios teisės požiūriu ne vien dėl nukentėjusiojo, bet ir dėl paties M. Š. savanaudiškų interesų. Pasirašydamas dokumentą, patvirtinantį pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu sukuriamos, pakeičiamos, panaikinamos asmens civilinės teisės ir pareigos, M. Š. šių teisių ir pareigų turinio netikrino. Dėl procese dalyvaujančių be S. M. kitų įvairių asmenų skaičiaus, t. y. S. Z., V. L., I. M., taip pat aptariamų bei pasirašomų kitų dokumentų (vekselių) M. Š. buvo suprantama, kad sandoris nėra tikras, kad dėl jo pasekmių galimi didelės žalos padariniai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad M. Š. atliko neteisėtus veiksmus žinodamas ir suprasdamas jų pasekmes, suklastojo tikrą dokumentą su melagingu turiniu padarydamas didelę žalą nukentėjusiajam, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, tuo atveju, kai yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negalimas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Teismas pripažino, kad M. Š. suklastojo dokumentą 2008 m. balandžio 16 d. (kitame epizode 2008 m. balandžio 30 d.), dėl ko buvo padaryta didelės žalos. Už tokį tyčinį apysunkį nusikaltimą baudžiamojo kodekso 95 straipsnio tiek veikos padarymo, tiek nuosprendžio priėmimo metu galiojanti įstatymo redakcija numato aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Baudžiamojo kodekso 95 straipsnis numato, jeigu asmuo iki nurodytų senaties terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai M. Š. atžvilgiu suėjo 2016 m. balandžio 30 d., todėl baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

V. L. teisme parodė, kad sutiko nupirkti S. M. namelį ir dėl to paruošė sutartį, kurią pasirašė ir įregistravo registrų centre. S. M. pasirašė sutartį, kad dėl to gavo avansą. Tokių V. L. nurodytų aplinkybių byloje nepatvirtina jokie kiti duomenys. Preiešingai, nukentėjusysis tiek teisme, tiek ne kartą apklaustas tyrimo metu nurodė, kad valios pasirašytu su V. L. preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties neturėjo ir nežino, kokiomis aplinkybėmis ši buvo pasirašyta. Apklaustas nukentėjusysis patvirtino, kad savo vardu skolinosi pinigus iš V. L., todėl nurodė, kad šią sutartį galėjo neapdairiai pasirašyti jam pateikus tik paskutinį sutarties lapą. Remiantis rašytiniais dokumentais teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 19 d. data buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, kurioje nurodoma, kad V. L. sumokėjo, o S. M. gavo pasirašant sutartį 45 000 litų su sąlyga, kad S. M. parduos 0,0540 ha žemės sklypą už 90 000 litų iki 2007-10-19. Iš pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad minėta preliminarioji sutartis buvo oficialiai įregistruota „Registrų centre“. V. L. pripažino, kad jis disponavo minėta sutartimi, tačiau teismas nenustatė duomenų, kad tokia sutartis realiai S. M. buvo sąmoningai suprantama, norima ir valingai sudaryta bei pasirašyta. Dėl šios priežasties yra pagrindas pripažinti, kad V. L. minėtą sutartį suklastojo ir panaudojo sukeldamas nusikalstamai pavojingas pasekmes.

Įvertinęs tai, kad V. L. tyčia žinodamas pasirašė dokumentą, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir šį dokumentą panaudojo pateikiant jį VĮ „Registrų centras“, teismas pripažįsta, kad V. L. įvykdė nusikaltimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Teismas šalina kaip šios nusikalstamos veikos turinį teisme neįrodytas ir netirtas aplinkybes dėl kito nusikalstamos veikos vykdytojo, o būtent tai, kad šią nusikalstamą veiką V. L. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su I. M., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas.

Teismas nustatė, kad nuo V. L. padarytos šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo kodekso 95 straipsnio redakcija (galiojo nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.), kaip ir šiuo metu galiojantis įstatymas, už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą nustatė aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Šiuo atveju teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso 95 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad jeigu asmuo iki senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, tokiu atveju senaties eiga nutrūksta ir ji už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Teismas šiuo nuosprendžiu nustatė, kad V. L. ne vėliau nei 2010 m. sausio 21 d. įvykdė sukčiavimą A. S. atžvilgiu, todėl vadovaudamasis minėtomis baudžiamojo kodekso 95 straipsnio nuostatomis taiko baudžiamąją atsakomybę ir skiria bausmę V. L. ir už minėtą dokumento suklastojimą 2007 m. balandžio mėnesį.

Dėl dokumentų klastojimo ir Z. R. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad iš Z. R. norėjo ir M. Š. vardu nupirko butą. Pinigus mokėjo M. Š., buvo sumokėta apie 90 tūkst. litų grynais. Tokius S. Z. parodymus paneigia kiti aukščiau minėti duomenys. M. Š. apklaustas teisme parodė, kad Z. R. pinigų nemokėjo, nors su šiuo pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį. Jis tai darė S. Z. prašymu, kuris turėjo sumokėti pinigus. Bylos rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. įgytas butas buvo įkeistas už paskolą, gautą iš S. B., vėliau paskolos negrąžinus įkeistas turtas buvo parduotas varžytinėse. Vertindamas skirtinus ir priešingus dėl pinigų sumokėjimo Z. R. fakto S. Z. ir M. Š. parodymus teismas atsižvelgia ir vertina kitų byloje surinktų ir tarpusavyje atitinkančių duomenų visumą. Tiek pirminiame savo pareiškime, tiek apklausų metu nukentėjusysis Z. R. nurodė, kad už parduotą butą M. Š. vardu jis jokių pinigų negavo. Nukentėjusysis pripažino, kad norėjo parduoti butą, kuris turėjo skolų už komunalines paslaugas, ir tikėjosi įsigyti kitą butą, kurį jam žadėjo nupirkti S. Z.. Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas E. G., kuris parodė, kad Z. R. norėjo parduoti butą, dėl to tarėsi su Z., kuris turėjo už butą sumokėti pinigus arba surasti atitinkamą kitą butą, kurio pigesnis išlaikymas. Liudytojas tyrimo metu nurodė jam žinomas aplinkybes, jog butas buvo įkeistas S. B., paskolos pinigus gavo S. Z., kuris už tai M. Š. nieko nemokėjo. Liudytojas girdėjo, kaip Z. R. gyvendamas Liepkalnio gatvėje reiškė pretenzijas S. Z. dėl to, kad nukentėjusiajam nenuperkamas kitas gyvenamas būstas. Teisme apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad butas Ateities g. pagal suteiktą paskolą buvo parduotas iš varžytinių. Pinigus pagal paskolos sutartį skolinosi M. Š.. Liudytojas patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog pokalbio su M. Š. metu dėl pinigų skolinimosi dalyvavo S. Z., kad abu šie asmenys paprašė paskolinti pinigus įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Liudytojas Ž. T. teisme parodė, kad varžytinėse buvo nupirktas butas, kuriame jie rado gyvenantį Z. R.. Šis minėjo, kad jam buvo žadama nupirkti kitą butą.

Tokie liudytojų parodymai verčia daryti išvadą, kad S. Z. susitarė parduoti Z. R. šio butą ir padėti jam įsigyti kitą būstą, dėl ko įkalbėjo šį pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š., tačiau nukentėjusiajam pinigų nesumokėjo ir naujo buto nenupirko. Akivaizdus apgaulės turinys buvo ne tik pažadas Z. R. nupirkti kitą būstą, bet ir M. Š. kaip pirkėjo pristatymas ir pasitelkimas turto užvaldymui, kai realiai M. Š. nebuvo turto pirkėjas ar teisėtas įgijėjas. S. Z. pažadai ir pasitikėjimo įgijimas nukentėjusįjį šelpiant maistu ar apmokant šio smulkias paslaugas buvo nusikalstamas piktnaudžiavimas ir sąlygos, kurios suklaidino turto savininką Z. R., kuris dėl to perleido turimą turtą. Faktas, kad dėl tokio turto perleidimo nukentėjusysis atitinkamo ir sutarto atlygio negavo, o S. Z. gavo didelę turtinę naudą pinigais, įgytais paskolos būdu iš S. B. už įkeistą Z. R. butą. Įvertinus S. Z. objektyviai atliktus veiksmus, naudotą apgaulės turinį, tyčią kaip kaltės rūšį, nusikalstamą savanaudišką tikslą ir sukeltas pasekmes, teismas pripažįsta, kad jis sukčiavimo būdu užvaldė didelės vertės turtą, todėl jo veik atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje organizavo tikro dokumento, t. y. Z. R. buto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, padarant nukentėjusiajam didelę žalą. Teismas nustatė, kad minėtą sutartį su nukentėjusiuoju pasirašė M. Š., todėl dokumentą kaip vykdytojas klastojo tik šis asmuo. Esant tik vienam nusikaltimo vykdytojui – M. Š. – bendrininkavimo forma bendrininkų grupėje nėra įmanoma. Teismas nustatė ir pripažino, kad S. Z. vykdė sukčiavimą, kurio nusikalstamam tikslui pasiekti pasinaudojo kitais asmenimis, šiuol atveju M. Š.. S. Z. pastangos ir tyčia buvo nukreipta į neteisėtą svetimo turto užvaldymą. M. Š. parinkimas sutarties pasirašymui nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad S. Z. organizavo dokumento klastojimą. Organizatoriaus kaip bendrininko dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiškia ne tik nusikaltimo parengimu, bet ir vadovavimu jam. Tokių aplinkybių dėl dokumento klastojimo nenustatyta. Dėl šios priežasties teismas šioje dalyje S. Z. išteisina jam nepadarius inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Kita vertus, M. Š. pasirašė minėtą pirkimo pardavimo sutartį, savo vardu įgijo svetimą turtą, kuriuo disponavo, šį turtą įkeitė už paskolą, nors realiai nebuvo nei turto pirkėjas, nei teisėtas sandorio dalyvis. M. Š. pripažino, kad sutartyje nurodytų sąlygų ir įsipareigojimų neįvykdė, žinojo apie tai. Teismas nustatė, kad M. Š. turėjo tyčią klastoti pirkimo–pardavimo sutartį ir tokio dokumento suklastojimas šiuo atveju buvo pavojingas baudžiamosios teisės požiūriu ne vien dėl nukentėjusiojo apgaulės, bet ir dėl savanaudiškų S. Z. interesų. Apie tokius savanaudiškus interesus M. Š. turėjo būti žinoma, nes būtent jis pasirašęs paskolos sutartį įkeičiant Z. R. butą gautus pinigus perdavė S. Z.. Pasirašydamas dokumentą, patvirtinantį pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu sukuriamos, pakeičiamos, panaikinamos asmens civilinės teisės ir pareigos, M. Š. šių teisių ir pareigų turinio netikrino, elgėsi sąmoningai pavojingai, parašu tvirtino melagingo turinio sandorio sąlygas apie neva sumokėtus pinigus, sutartyje nurodoma didelė turto vertė leido jam suprasti, kad dėl jo tyčinių veiksmų galimi didelės žalos padariniai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad M. Š. atliko neteisėtus veiksmus žinodamas ir suprasdamas jų pasekmes, suklastojo tikrą dokumentą su melagingu turiniu, tuo padarydamas didelę žalą nukentėjusiajam. Įvertinus šiuos reikšmingus veikos ir padarinių požymius teismas pripažįsta, kad M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje.

Teismas nustatė, kad nuo M. Š. padarytos šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Dėl to analogiškai aukščiau aprašytame S. M. turto užvaldymo epizode įvertinęs baudžiamojo kodekso 95 straipsnio nuostatas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų, teismas M. Š. atžvilgiu baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukia baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl J. Š. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir nurodė, kad J. Š. turtą įgijo šios sutikimu už tai, kad jis padės atgauti butą, kad prižiūrės ją. J. Š. pati jam atidavė iš A. M. gautus pinigus už parduotą butą. Liudytojas A. M. patvirtino, kad dalyvavo buto pirkimo-pardavimo sandoryje, kurį įformino savo mamos vardu. Šį butą pirkti jam siūlė S. Z.. Pinigus jis sumokėjo J. Š.. Liudytoja I. S. teisme parodė, kad S. Z. prašymu padėjo J. Š. ir pervedė pinigus J. R., vėliau pinigai jai buvo grąžinti. Liudytoja J. R. teisme parodė, kad gavo dovanų butą iš J. Š. mamos, dėl ko jai skambino J. draugai, tarp jų vardu S.. Su šiais ji sutarė perrašyti, t. y. parduoti butą. S. Z. parodymus paneigė nukentėjusioji J. Š., kuri teisme parodė, kad S. Z. ir G. B. jos prašė pakeisti butą, veždavo jai alkoholio, ji nesuprato, kokius dokumentus pasirašo. Iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad S. Z. žadėjo J. Š. vietoj turėto jos buto įgyti kitą butą. Tokią išvadą patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai apie tai, kad bute A. J. P. gatvėje gyvenanti J. Š. teigė, kad S. Z. žadėjo jai kitą butą. I. L. nurodė, kad J. Š. gyvendama bute A. J. P. gatvėje jautiesi kaip šeimininkė. Liudytoja R. D. Š. teisme parodė, kad į A. J. P. g. butą S. Z. laikinai gyventi įkėlė J. Š. ir įspėjo, kad ši moteris yra nevisai adekvati, psichiškai nesveika, kad gali sakyti, kad tai jos butas. S. Z. prašė, kad liudytoja J. Š. tai patvirtintų. Parduodant butą A. J. P. g. S. Z. prašymu atėjus pirkėjams J. Š. buvo sakoma, kad užėjo pažįstami. Liudytojas S. B. teisme parodė, kad S. Z. pasiūlė dviejų kambarių butą A. J. P. gatvėje, kurį jis nupirko. Vėliau šį butą pardavus S. Z. vis paprašė pratęsti buto atlaisvinimo terminą, nes bute gyveno moteris, kurią reikėjo kažkur perkelti.

Visuma šių faktinių duomenų patvirtina, kad parduodant J. Š. butą, kuris prieš tai buvo perimtas iš J. R., aktyviai dalyvavo S. Z., kuris vėliau įkėlė J. Š. į butą A. J. P. gatvėje, tačiau ir šis butas buvo parduotas. Tokiu būdu J. Š. prarado turtą, už kurį gautus pinigus atidavė S. Z., tačiau kito buto neįgijo. J. Š. parodymus atitinka kiti duomenys, dėl to jai netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiosios parodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad J. Š. buvo apgauta, dėl ko neteko didelės vertės turto. Analogiškai kitų epizodu sukčiavimo schemoms S. Z. kaip apgaulę piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu naudojo pažadus nupirkti kitą butą. Tokie pažadai nebuvo įgyvendinti, su nukentėjusiąja J. Š. už parduotą butą S. Z. neatsiskaitė nei pinigais, nei kitu nekilnojamu turtu. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad S. Z. apgaulės būdu neteisėtai įgijo svetimą turtą, padarė didelę žalą nukentėjusiajai, nepaisant to, kad jis padėjo nukentėjusiajai jos motinos padovanotą nekilnojamą turtą gauti iš kito asmens. Dėl įvykdytos veikos J. Š. atžvilgiu ši nebegalėjo savo pažeistas turtines teises apginti teisėtais būdais, nes turtą prarado negrąžinamai. Tokia S. Z. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl pasikėsinimo į A. S. turtą

S. Z. teisme parodė, kad apie A. S. įsiskolinimus V. L. sužinojo 2010 metais, o vekselis buvo išrašytas 2009 metais. Teigė, kad nežino, kokiu būdu nukentėjusysis A. S. susipažino su V. L.. Tuo tarpu V. L. teisme nepripažindamas kaltės dėl sukčiavimo tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie tai, kad pas S. Z. ofise Gynėjų g. susipažino su nukentėjusiuoju, kurį S. Z. pristatė kaip Antaną. Jis pas S. Z. ofise Basanavičiaus g., kur buvo A. S., skolino A. S. pinigus, vekselis 65 000 litų sumai jau buvo paruoštas, jį paruošė S. Z.. Ant vekselio pasirašė A. S., po to V. L., pinigus V. L. padėjo ant stalo ir išėjo Pinigų jam negrąžinus, jis kreipėsi pas antstolius dėl vekselio išieškojimo (t. 28, b. l. 163-164). Teismas nustatė, kad S. Z. ir V. L. parodymai ne tik prieštarauja tarpusavyje, tačiau jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl savo mirties A. S. negalėjo būti apklaustas teisme. Tyrimo metu A. S. parodė, kad buvo apgautas, kadangi jokių pinigų nei iš S. Z., nei iš G. B., nei iš asmens vardu V. L. jis negavo. A. S. nurodė, kad V. L. jis nepažinojo iki bylos nagrinėjimo civiliniame teisme. Šiuo atveju reikšmingas faktas vertinant V. L. ir A. S. parodymus yra tai, kad civilinėje byloje ieškovas A. S. ir atsakovas V. L. sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas V. L. atsisakė reikalavimo teisės pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Tokiu būdu nelogiški ir nepateisinami tampa V. L. parodymai, kad jis pradėjo skolos išieškojimą pagal vekselį negavęs pinigų, tačiau vėliau neva pinigų negavęs su A. S. sudarė taikos sutartį ir reikalavimo teisės atsisakė. Liudytoja A. A. teisme parodė, kad A. S. buvo išgeriantis žmogus, turėjo problemų dėl pasirašyto vekselio, nors pinigų negavo, nes vekselį pasirašė kaip darbo sutartį. A. S. liudytojai sakė, kad viską darė S. Z.. Liudytojas A. O. teisme parodė, kad A. S. pasirašė vekselį dėl 65 000 Lt paskolos, apie kurį liudytojas sužinojo iš antstolės. Jam A. S. pasakojo, kad šį nuvežė į ofisą, pavaišino konjaku, pasiūlė darbą, šis pasirašė įdarbinimo dokumentus. Tyrimo metu A. S. atpažino S. Z. ir teigė, kad šis žadėjo jį įdarbinti. Iš neprotestuotino paprastojo vekselio byloje matyti, kad 2009 m. gruodžio 18 d. A. S. pasirašė vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010 m. sausio 18 d. sumokėti 65 000 litų V. L.. Dėl šio vekselio pagal V. L. rašytinį prašymą (t. 10, b. l. 88) 2010 m. sausio 21 d. notarė I. D. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 65 197 Lt ir procesinių palūkanų išieškojimo iš A. S.. Šis vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstolės kontorai, kuri pagal turto arešto aktą areštavo A. S. priklausantį turtą – 1/3 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Tokie faktiniai duomenys patvirtina, kad S. Z. ir V. L. panaudojus apgaulę dėl neva pasirašomų dokumentui darbui gauti, pasinaudojus A. S. teisinio neišprusimo ir fiziniais dėl prasto regėjimo trūkumais, taip suklaidinus nukentėjusįjį įgijo suklastotą dokumentą, kurį V. L. pateikė vykdymui. Dėl tokių kaltininkų veiksmų kilo neigiamos pasekmės, buvo areštuotas nukentėjusiojo turtas, taip pasikėsinta į didelės vertės turtą sukčiavimo būdu. Teismas pripažįsta, kad tiek S. Z., tiek V. L. buvo sukčiavimo nusikalstamos veikos vykdytojais, nes atliko veiksmus, būtinus nusikalstamam tikslui pasiekti.

S. Z. ir V. L. neteisėti veiksmai šioje dalyje buvo kvalifikuoti kaip sukčiavimo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. nurodant, kad jie veikdami bendrininkų grupėje apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Kaip jau buvo minėta, sukčiavimo nusikalstama veika gali būti įgijamas svetimas turtas, taip pat svetima turtinė teisė. Teismas išnagrinėjęs bylą pagal nustatytus faktinius duomenis, nekeisdamas šių aplinkybių naujomis pripažįsta, kad S. Z. ir V. L. panaudodami apgaulę nusikalstamai V. L. naudai sukūrė naują turtinę teisę, o ne įgijo svetimą turtinę teisę. Suklastojus vekselį S. Z. ir V. L. neperėmė buvusios ir neįgijo svetimos teisės, bet nusikalstamai sukūrė neva teisėtą reikalavimą į svetimą didelės vertės turtą, tokiu būdu pasikėsino ateityje V. L. naudai užvaldyti A. S. turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydį. Šio tikslo kaltininkai neįgyvendino dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusysis pradėjo teisinį ginčą teisme, buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Įvertinus apgaulę ir kitus paminėtus požymius, teismas pripažįsta, kad S. Z. ir V. L. veiksmai atitinka pasikėsinimo sukčiauti nusikaltimo sudėtį, dėl ko jų veiką perkvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Dėl dokumentų klastojimo ir V. D. turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su V. D. sudarius sandorius gavo pinigus iš J. B., o kiti pinigai įkeičiant butą buvo gauti iš A. M. kaip investicija buto remontui. Šių pinigų jis nespėjo atiduoti D., nes buvo suimtas. Tokie S. Z. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Nukentėjusysis V. D. teisme parodė, kad S. Z. pasiūlymu jis sutiko parduoti vieną kambarį už 40 000 Lt R. G. Š., tačiau jis sutartį pasirašė su kita moterimi, o jam pažadėjo, kad vėliau turtas bus perrašytas R. G. Š. vardu. Paskui S. Z. užstatė jo butą M., iš kurio paėmė pinigus, o jam nieko nepranešė. Jis pasirašė įgaliojimą pas notarę, nes G. B. sakė, kad jam mokės po 1000 Lt. Apklaustas tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. D. parodė, kad parduodant kambarį R. Š. ir pasirašant sutartį pas notarą, G. B. sakė, kad pinigai bus sumokėti po to. Sutartyje buvo nurodyta, kad jis gavo 40 000 Lt, nors G. B. sakė, kad jam sumokės, kai parduos R. Š. buto dalį. S. Z. viską žinojo apie sutarties pasirašymą. Vėliau G. B. sakė pasirašyti įgaliojimą, kad V. D. gautų kiekvieną mėnesį po 1000 Lt iš tų 40 000 Lt. Jis suprato, kad šis įgaliojimas dėl pinigų. Jokio susitarimo dėl kitos jo buto dalies pardavimo nebuvo. Apie tai, kad V. D. negavo pinigų, jis nurodė ir savo rašytame protokolo-pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai (t. 12., b. l. 2). Liudytojai D. M. ir S. M. teisme parodė, kad pirko butą paprašius A. M., kuris sakė, kad draugui S. skolina pinigų, o šis įkeitė butą. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad S. Z. paprašė paskolinti 10 000 litų, jie įformino buto pirkimo-pardavimo sutartį. o po 3 mėnesių turėjo šį sandėrį anuliuoti, jam turėjo grąžinti pinigus. Paskolinti pinigai jam nebuvo grąžinti. Liudytoja R. G. Š. teisme parodė, kad gyveno V. D. bute. V. D. pasiūlė jai pirkti vieną kambarį. S. Z. pažadėjo sutvarkyti visus dokumentus, pirkimo-pardavimo klausimus. Susitarė, kad pardavus jos buto, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį, S. Z. sumokės V. D. 40 000 litų už kambarį, kurį šis parduoda. S. Z., pardavęs butą, kuriame ji ankščiau gyveno, turėjo sumokėti V. tuos pinigus, tačiau V. D. pinigų nesulaukė. Vėliau V. D. išrašė įgaliojimą S. Z. prašymu, po kurio turėjo gauti pinigus. Pinigų V. D. negavo. Sausio mėnesį iš seniūnijos darbuotojos sužinojo, kad V. D. buto dalis yra parduota M.. V. D. ir ji apie tai nežinojo.

Tokia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, taip pat aukščiau minėtų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pasinaudojus nukentėjusiojo V. D. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaujant šio pasitikėjimu, apgaulės būdu žadant nukentėjusiajam mokėti pinigus ir taip dėl suklaidinimo įtikinant jį pasirašyti juridinę reikšmę turinčius dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartį, įgaliojimą S. Z.), iš V. D. buvo perimtas jo turėtas nekilnojamas turtas – butas, (duomenys neskelbtini) Vilniuje – už kurį V. D. turto kainos pinigais negavo. Pažadai mokėti pinigus, nesiruošiant to daryti, įvairių asmenų įtraukimas į turto perėmimo procesą sudarant ne vieną, bet kelis sandorius, vėliau užvaldant ir R. G. Š. turto dalį (1/3 buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje) atitinka apgaulės ir nusikalstamo sukčiavimo turinį. Tokio sukčiavimo schemoje iš esmės visuose sandoriuose tiesiogiai ar per kitus asmenis dalyvavo S. Z., kuris gavo ir urėjo gauti naudą 1/2 V. D. buto dalį pagal įgaliojimą parduodamas D. M. ir S. M., už tai gaunant pinigus iš A. M., taip pat kitą 1/2 V. D. buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį išmainius į R. G. Š. priklausančią 1/3 buto, (duomenys neskelbtini), dalį, kuri buvo parduota UAB „F.“, atstovaujamai S. Z. pažįstamo S. B.. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad S. Z. veikdamas bendrai su kitu nusikalstamos veikos vykdytoju apgaulės būdu savo ir kitų naudai užvaldė didelės vertės V. D. nekilnojamą turtą, dėl ko jo veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Kitų naudą S. Z. sukčiaujant atitinka nustatytas faktas, kad V. D. nekilnojamas turtas šiuo metu yra perleistas R. G. Š., D. M. ir S. M., ką teismas atitinkamai patikslina aprašydamas nusikalstomos veikos aplinkybes.

Be to, S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. B., kuri mirusi, organizavo tikro dokumento pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, dėl ko V. D. buvo padaryta didelė 36 400 Lt turtinė žala. Kaip jau minėta, šiuo atveju bendrininkavimas bendrininkų grupės forma nėra įmanomas, nes dokumentą klastojo tik vienas nusikaltimo vykdytojas J. B., kuri pasirašė melagingio turinio sutartį su turiniu, jog pinigai V. D. buvo sumokėti. Mirus J. B. nebuvo galimybės įvertinti jos ir S. Z. bendrininkavimo santykio ir turinio. Teismas nustatė ir pripažino, kad S. Z. vykdė sukčiavimą, kurio nusikalstamam tikslui pasiekti pasitelkė J. B.. S. Z. pastangos ir veika buvo nukreipta į neteisėtą svetimo turto užvaldymą. Sutarties pasirašymo kaip būdui pasiekti sukčiavimo tikslą J. B. parinkimas nėra pakankamas pagrindas S. Z. pripažinti kaip dokumento klastojimo organizatorių. Organizatoriaus kaip bendrininko dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiškia ne tik nusikaltimo parengimu, bet ir vadovavimu jam. Tokių aplinkybių dėl dokumento klastojimo nenustatyta. Dėl šios priežasties teismas S. Z. išteisina jam nepadarius inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Dėl poveikio V. A. ir jo turto užvaldymo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad V. A. paprašymu ir sutikimu šiam padėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentus su sąlyga, kad nekilnojamas turtas atiteks jam (S. Z.). Jis surado R. B., kuri sutiko investuoti į A. butą, davė 10 000 litų avanso, perrašius butą dar 70 000 litų. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad butą jai pasiūlė įsigyti S. Z., kuris minėjo, kad visus dokumentus tvarko L.. Jie notariškai įformino preliminarią sutartį, pagal kurią ji sumokėjo 20 000 Lt I. L., o paskutinę dalį pinigų pervedė pavedimu. Dokumentai buvo rengiami S. Z. iniciatyva. Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad į jos notarų biurą atvykęs V. A. sudarė įgaliojimą ir surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą palika E. Z.. Liudytoja D. V. teisme parodė, kad mirus V. A. motinai S. Z. padėjo šią palaidoti. Banke po V. A. motinos mirties buvo palikta kažkiek tūstančių litų, kuriuos V. A. nusiimdavo. Vieną dieną V. A. atvažiavo ir pasakė, kad jo visi daiktai yra išmesti, spyna pakeista, kad nežino, kas atsitiko su jo butu. Liudytojai žinoma, kad V. A. prašė S. Z., kad šis parduotų butą ir V. A. nupirktų mažesnį. V. A. sužinojęs, kad parduotas jo butas, norėjo pasikarti. Jis nežinojo, kad jo butas parduotas. Jis apie 3 savaites gyveno pas juos. Tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. V. parodė, kad S. Z. ir V. A. kažką pasirašė, kad visi dokumentai buvo pas S. Z.. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad jai dirbant notare buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo. Sutartis pasirašyta pateikus įgaliojimą, kuriuo V. A. įgaliojo I. L. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po jo motinos Z. I. mirties. Liudytojas I. L. teisme parodė, kad V. A. prašė padėti parduoti butą ir pirkti kitą butą. Dėl to liudytojas kreipėsi pas S. Z., kuris sutiko padėti. V. A. gerdavo ir nelabai galėjo pasirodyti notarų biure. Sutartis dėl buto pardavimo buvo pasirašyta notarų biure. Už butą buvo sumokėta. R. B. davė avansą apie 20 000 Lt., o paskui gal 90 000 Lt pervedė į jo sąskaitą. Jis tuos pinigus nuėmė su S. Z. ir šiam atidavė visą sumą. Liudytoja L. R. teisme tvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus, kad iš V. A. žinojo, kad S. Z. žadėjo šiam parduoti butą Liepyno gatvėje ir nupirkti mažesnį butą. Pats V. A. apklaustas turimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad mirė motinai neturėjo pinigų šią palaidoti. Jį supažindino su S. Z.. Jis galvojo, kad S. Z. jam paskolins pinigų, o jis paveldėjęs mamos pinigus, grąžins skolą. Paskolos įforminimui jis su S. Z. ir dviem šio draugais, vieno kurių vardas I., važiavo į notarų biurą, kur pasirašė dokumentus. Jis suprato, kad pasirašo dėl to, kad S. jam paskolins pinigų, o kaip skolos grąžinimo garantą jis įkeičia butą. Už motinos laidojimo paslaugas mokėjo tikriausiai S.. Po trijų mėnesių jis nuėmė nuo motinos sąskaitos 5000 Lt ir atidavė S. 2000 Lt už laidojimo paslaugas. Su S. buvo susitarta, kad šis jam nupirks 2 kambarius bendrabutyje, vėliau parduos V. A. butą ir atiduos skirtumą. Jis su I. dėl nieko nesitarė, pasirašydamas įgaliojimą suprato, kad šiuo dokumentu S. jam paskolins pinigų už įkeistą butą. Butas buvo parduotas be jo žinios.

Įvertinus tokius apklaustų asmenų parodymus pagal tarpusavyje atitinkančių duomenų visumą teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. A. turėjo ketinimus ir norą parduoti turimą butą ir įsigyti kitą, dėl to tarėsi su S. Z.. Tuo tarpu pardavus V. A. butą šis ne tik jokio kito būsto negavo, bet su V. A. nebuvo atsiskaityta ir pinigais, kuriuos perėmė S. Z.. Nukentėjusiojo turėto tikslo išsikeisti turimą butą i kitą, pigesnį butą nepaneigia nustatytas faktas, kad V. A. buvo parašęs testamentą, kuriuo savo mirties atveju jis visą savo turtą ketino palikti S. Z. sūnui E. Z.. Toks nukentėjusiojo elgesys rodė jo galimus ketinimus dėl turto po jo mirties, kai tuo tarpu gyvam esant savo turimu turtu V. A. galėjo ir norėjo disponuoti savo nuožiūra. Remaintis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais akivaizdu, kad V. A. buvo apgautas, nes jį suklaidinus ir nutylėjus tikrąsias faktines aplinkybes dėl įgaliojimo I. L. išdavimo, nukentėjusiajam nežinant buvo parduotas jo butas, už kurį gauti pinigai per I. L. buvo perduoti S. Z., taip pat buvo susitarta dėl S. Z. įsiskolinimų dengimo UAB „E.“, dėl užskaitymų vykdant įsipareigojimus tarp S. Z. ir UAB „K.“, kurios direktore buvo V. A. butą nupirkusi R. B.. Tokiu būdu tarpusavyje atitinkanti rašytinių dokumentų ir liudytojų parodymų visuma patvirtina S. Z. neteisėtus veiksmus, nusikalstamą tikslą ir pasekmes dėl V. A. didelės vertės turto užvaldymo apgaulės būdu. Teisiškai įvertinus šiuos požymius teismas pripažįsta, kad S. Z. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas kaip sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 2 dalį.

Be to, teismas įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, remiantis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad O. Z. veikdama bendrai su G. B., kuris yra miręs, siekė ir darė nusikalstamą poveikį nukentėjusiajam V. A., kad šis duotų tikrovės neatitinkančius, t. y. melagingus parodymus. O. Z. teisme savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus. Tuo tarpu apklausta tyrimo metu O. Z. teigė, kad po jos sutuoktinio S. Z. sėmimo jai skambino D. V.. Ši sakė, kad V. A. S. Z. jokių pretenzijų neturi, siūlė susitikti ir pašnekėti. Ji sutiko susitikti su V. A.. Susitikimo metu V. A. pasakė, kad neturi jos vyrui S. Z. jokių pretenzijų, tik nori, kad šis jam grąžintų tai, ką skolingas. V. A. pasiūlė surašyti kažkokį pareiškimą policijai, kuriame būtu išreikšta tai, kad jis neturi S. Z. jokių pretenzijų. Ji sutiko padėti parašyti pareiškimą ir tiek. Advokatui padedant 2010 m. gruodžio 7 d. ji gavo 3 egzempliorius pareiškimo. Tą pačią dieną ji susitiko su V. A.. Šis perskaitė pareiškimą ir pasakė, kad jam viskas tinka, pasirašė visuose trijuose egzemplioriuose. Vieną pasirašytą pareiškimą V. A. paliko jai, kitus pasiėmė. G. B. nuvežė V. A. iki policijos. V. A. nuėjo į policijos pastatą ir po kurio laiko išėjo, nieko nesakė. Pokalbio metu ji V. A. nieko nežadėjo, nei išlaikyti iki gyvos galvos, nei pinigų, jo pareiškimo pasirašyti neįkalbinėjo. Pareiškimą paruošė ir kompiuteriu surašė advokatas jos prašymu.

Tokius O. Z. parodymus paneigia kiti bulos duomenys. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui buvo pateiktas melagingo turinio V. A. pasirašytas pareiškimas, kuriuo prašoma nutraukti S. Z. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, jis jokių pretenzijų S. Z. neturi, visi susitarimai buvo sudarinėjami gera valia turint tikslą, kad S. Z. jį išlaikys iki gyvos galvos, pirminis pareiškimas buvo surašytas kitų asmenų įtakoje, išgautas apgaule (t. 14., b. l. 31). Iki tol ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. A. nurodė, kad už pagalbą laidojant savo motiną jis viską darė S. Z. prašymu, vykdė šio nurodymus ir buvo apgautas. V. A. apklaustas netrukus po minėto pareiškimo pateikimo 2010 m. gruodžio 8 d. parodė, kad atvažiavusi O. Z. jam padavė pareiškimą ir nurodė, kad pasirašius šį pareiškimą V. A. S. Z. išlaikys iki gyvos galvos. Jis suprato, kad bus apgyvendintas, maitinamas. Neturėdamas nei buto, nei pinigų, nei kur gyventi jis sutiko ir pasirašė pareiškimą, kurio buvo trys egzemplioriai. Jį nuvežė į policijos komisariatą, kur liepė nueiti ir palikti pareiškimą (t. 14, b. l. 32-33). Apie tai, kad kompiuteriu atspausdintą pareiškimą atvežė ir jam davė pasirašyti būtent O. Z. V. A. tvirtino ir vėlesnėse jo apklausose (t. 14, b. l. 36, 37-39, 43), taip pat ir akistatos metu su O. Z., kuri taip pat patvirtino šią aplinkybę (t. 15, 102-106). Liudytoja D. V. teisme parodė, kad G. B. atvažiavo su S. Z. žmona, išsikvietė A.. S. Z. žmona verkė. A. pasirašė dokumentą. Mašinoje V. A. paprašė pas S. Z. žmoną, kad ši grąžintų 180 000 litų. Ši pasakė, kad grąžins. Paskui G. jai liepė išlipti iš mašinos ir ji nežino, apie ką šie kalbėjo. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. V. tyrimo metu tvirtino, kad G. B. ir O. Z. įkalbėtas V. A. pasirašė kažkokį popierių, kad jis atsisako savo parodymų, ir nuvežė į policiją bei nunešė tyrėjui (t. 14, b. l. 126-129).

Šių tarpusavyje atitinkančių duomenų pagrindu teismas pripažįsta, kad G. B. ir O. Z. įtakotas ir paveiktas V. A. pasirašė melagingo turinio pareiškimą policijai, kuris iš anksto buvo paruoštas O. Z. pastangomis, ir šį pareiškimą oficialiai pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai ir pareigūnams. Melagingo turinio duomenys kaip neva V. A. sąmoningi teiginiai apie reikšmingus faktus, turinčius įtakos S. Z. nusikalstamos veikos vertinimui, atsirado dėl G. B. ir O. Z. tyčinių veiksmų, šiems suprantant ir sąmoningai siekiant neteisėtų pasekmių. Tokiu būdu nustačius ir patvirtinus neteisėtus O. Z. veiksmus kaip poveikį nukentėjusiajam ir tiesioginės tyčios kaltę dėl jų, teismas pripažįsta, kad O. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje.

Dėl J. F. turto grobimo

S. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kratos metu buvo pas jį rastus aukso dirbinius jam kartu su peilių lagaminu padovanojo J. F.. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas J. F. parodė, kad S. Z. turėjo jo buto raktus ir butą prižiūrėjo. Kai jis grįžo namo iš ligoninės, jis pastebėjo, kad dingo jo aukso dirbiniai, apie kuriuos paklausus S. Z. atsakė, kad aukso nematė. Tokie J. F. parodymai atitinka ir kitų jo apklausų turinį, kuomet jis nurodė, kad niekam nebuvo davęs leidimo paimti savo aukso, auksas buvo sudėtas namie spintoje, jo manymu auksą paėmė S. Z.. Liudytoja R. D. Š. teisme parodė, kad matė pas S. Z. aukso dirbinius ir šis sakė, kad tas auksas yra J. F.. Liudytoja R. D. teisme patvirtino J. F. parodymus apie tai, kad aukso dirbiniai buvo laikomi sekcijoje. Liudytojas I. L. teisme parodė, kad J. F. dingus auksui apie tai klausė S. Z., o šis sakė, kad nieko nežino. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2010 m. lapkričio 8 d. pas S. Z. buvo rasti ir paimti juvelyriniai dirbiniai. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo teismas nustatė, kad J. F. atpažino kaip savo dalį pas S. Z. rastų aukso dirbinių.

Įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad S. Z. tuo metu, kai J. F. negyveno savo namuose dėl patalpinimo į ligoninės stacionarą, turėdamas raktus nuo J. F. buto, žinodamas apie jame laikomus aukso dirbinius, šiuos dirbinius pasisavino paimdamas ir apie tai savininkui nepranešė. Visuma minėtų duomenų patvirtina, kad aukso dirbiniai buvo laikomi ne lagamine, bet spintoje-sekcijoje, o paklaustas apie aukso dirbinius S. Z. turto savininkui J. F. nepripažino juos paėmęs, neminėjęs, kad šiuos dirbinius gavo ir matė, nors akivaizdžiai šiuos aukso dirbinius turėjo ir jais disponavo. Apie tai, kad aukso dirbinius J. F. galėjo perduoti S. Z., nukentėjusysis nenurodė net ir tuomet, kai aukso dirbiniai buvo iš S. Z. paimti ir pateikti nukentėjusiajam atpažinti. Tokie faktiniai duomenys patvirtina, kad aukso dirbiniai buvo paimti be jų savininko J. F. žinios, taip pat be leidimo, be turto savininko valios, t. y. užvaldyti neteisėtai grobimo būdu. Tokią išvadą patvirtina tiek nustatytas faktas, kad S. Z. turėjo buto raktus ir ten laisvai patekdavo, tiek kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kuomet jis J. F. paklaustas nepasakė apie disponavimą aukso dirbiniais, kėlė nepagrįstas abejones, kad J. F. šių aukso dirbinių galėjo ir nebeturėti.

S. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. kaip paprasta vagystė, nes jis be savininko žinios ir leidimo, slapta pasisavino ir taip pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL (didelės vertės) turto dydžio.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (t. 23, b. l. 166 - 168; t. 25, b. l. 110 - 112; t. 29, b. l. 136 - 138; t. 29, b. l. 55 - 54) matyti, kad S. Z., O. Z. ir M. Š., V. L. yra pakaltinami, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus jie buvo pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas išnagrinėjęs bylą S. Z., O. Z., V. L., baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas pripažįsta, kad S. Z. veikos J. L., J. Š., A. S. ir V. D. atžvilgiu, O. Z. veika V. A. atžvilgiu ir V. L. veika A. S. atžvilgiu padarytos esant jųmatsakomybę sunkinančiai aplinkybei, tai kad šias veikas jie įvykdė veikdami bendrininkų grupėje.

Įstatymo numatytų pagrindų, leidžiančių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės S. Z., O. Z. ar V. L. teismas nenustatė, todėl skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes ir veiksmus bendrininkų nusikalstamoje veikoje, taip pat į kiekvienam nustatytą sunkinančią aplinkybę.

S. Z. būdamas neteistu, nuolat sistemingai vykdė tyčines nusikalstamas veikas, jas darė savanaudiškais tikslais, piktnaudžiaudamas kitų pasitikėjimų, sąmoningai siekdamas ir sukeldamas nusikalstamas pasekmes, daugeliu atveju padarydamas didelio dydžio vertės žalą. S. Z. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, pobūdis ir naudotos apgaulės būdas patvirtina tai, kad šis asmuo yra pavojingas visuomenei, nelinkęs keisti savo būdo pripažįstant neteisėtus veiksmus. Nusikalstamų veikų darymas akivaizdžiai buvo S. Z. pragyvenimo šaltinis, kas rodo, kad būdamas laisvėje jis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Teismas S. Z. pripažįsta kaltu dėl 9 tyčinių nusikaltimų padarymo, 8 iš jų priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, 1 nesunkus nusikaltimas. Šios aplinkybės bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos yra pagrindas siekiant bausmės tikslų tinkamo įgyvendinimo S. Z. už įvykdytus sukčiavimus skirti vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o dėl jo pavojingumo taip pat sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už vagystę. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatas. Pagrindų atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymo dėl skirtos bausmės dydžio teismas nenustatė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu S. Z. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. sausio 6 d. Šis laikas įskaitytinas į paskirtos galutinės bausmės laiką.

S. Z. paskirtos kardomosios priemonės įvertinus įstatymo numatytą galimybę nuosprendį skųsti apeliacine tvaria, kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

O. Z. būdama neteista, pirmą kartą tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, pirmąją jų įvykdė dėl sutuoktinio įtakos. Teismas šiuo nuosprendžiu pripažįsta O. Z. kalta dėl vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo. Teismas įvertinęs O. Z. padarytų veikų turinį, jos asmenybę ir pavojingumą, pripažįsta, kad pats baudžiamais procesas kaltinamajai buvo reikšmingas bausmės tikslų įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas skiria O. Z. vienintelę 300 straipsnio 2 dalies (BK redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. vasario 11 d.) sankcijoje, bei 233 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jas nustatant aiškiai arčiau sankcijos minimalios ribos, bei atidedant galutinės bausmės vykdymą minimaliam terminui. Įvertinus visas išdėstytas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl naujų nusikalstamų veikų nepadarymo iki nuosprendžio priėmimo, teismo įsitikinimu yra pagrindas manyti, kad nuteistoji O. Z. ateityje pakeis savo elgesį ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, siekiant priversti nuteistąją tinkamai kontroliuoti savo elgesį teismas O. Z. skiria pareigą be nuteistosios priežiūą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą įvertinęs O. Z. padarytus nusikaltimus darant žalą ne tik teisės normomis saugomiems gėriams, bet kartu ir nukentėjusiesiems, mato pagrindą skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

O. Z. paskirta kardomoji priemonė kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

V. L. neteistas ir pirmą kartą tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymo, viena veika padaryta esant kaltininko atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Ilgas baudžiamasis procesas garbaus amžiaus kaltininkui buvo reikšmingas bausmės tikslų įgyvendinimas. Dėl to teismas skirdamas pagal sankciją bausmes parenka baudos bausmę už neteisėtą disponavimą ir suklastotą dokumentą, bei vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą, bausmių dydį nustatnt aiškiai žemiau jų sankcijos vidurkio. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, V. L. amžių, nesant duomenų, jog asmuo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis V. L. ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to teismas mato galimybę ir nusprendžia V. L. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymą, įpareigojant V. L. kontroliuoti savo elgesį ir be nuteistosios priežiūą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą įvertinęs V. L. padarytų nusikaltimų turinį darant žalą nukentėjusiesiems, mato pagrindą skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

CIVILINIAI IEŠKINIAI IR PROCESO IŠLAIDOS

2010 m. rugpjūčio 20 d. J. L. pareiškė civilinį ieškinį 210 000 Lt (60820,20 EUR) sumai (t. 1, b. l. 65). J. L. tyrėjos nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove būtent dėl tokio dydžio turtinės žalos padarymo (t. 1, b. l. 66). Civiliniame ieškinyje J. L. nurodė, kad prašo minėtą sumą priteisti dėl iš jos nupirkto buto ir negautų pinigų. Toks reikalavimas akivaizdžiai atitinka turitnį pobūdį. Dėl šios priežasties J. L. atstovo advokato V. B. baigiamojoje kalboje išreikštas prašymas šią žalą vertinti kaip neturtinę – yra nepagrįstas. Teismas įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį, kurios pagrindu buvo patvirtinta ieškovės J. L. ir atsakovų S. Z. bei O. Z. taikos sutartis dėl nepagrįstai įgytų piniginių lėšų, J. L. civilinį ieškinį dėl 210 000 Lt (60820,20 EUR) turtinės žalos atlyginimo atmeta neįrodžius, dėl ko buvo padaryta likusi neatlyginta turtinės žalos dalis.

2011 m. gegužės 18 d. E. L. pareiškė civilinį ieškinį 115 000 Lt sumai (t. 3., b. l. 48-49). Vėliau proceso metu 2014 m. vasario 28 d. E. L. pareiškė civilinį ieškinį prašydama iš S. Z. priteisti 144 383 Lt (41816,21 EUR) turtinės žalos ir 20 000 Lt (5792,40 EUR) neturtinės žalos atlyginimą, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 34, b. l. 68-71). Spręsdamas šiuo reikalavimus teismas pastebi, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Tokiu būdu teismas nustatė, kad ieškovė E. L. patyrė žalą dėl kaltininko S. Z. sukčiavimo būdu užvaldytų 100 000 Lt, taip pat 633 Lt dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal S. Z. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, t. y. viso 100 633 Lt. Tuo tarpu ieškovės reikalavimai dėl negautų pagal paskolos sutartį 15 000 Lt ir 28 750 Lt palūkanų šiame baudžiamajame procese yra nepagrįsti. Be to, bylos įrodymai patvirtina, kad pagal paskolos sutartį L. I. buvo grąžinti 15 000 Lt (t. 3, b. l. 38-39). Tokiu būdu likusi neatlyginta žala ieškovei E. L. sudaro 85 633 Lt, kas atitinka 24803,03 eurų sumą. Kita vertus, antstolės I. B. kontorai buvo pateiktas notaro patvirtintas vykdomasis įrašas dėl 115 633 Lt, kas atitinka 33489,63 eurų, išieškojimo iš S. Z. (t. 3, b. l. 56). Dėl šios priežasties pradėjus vykdomą išieškojimo procesą civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas, nes tokiu atveju būtų sukuriamos galimybės nukentėjusiosios dvigubam praturtėjimui. Tokiu būdu teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priverstas atmeti.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala yra aiškiai per didelė, dėl ko mažintina. Neturtinės žalos dydį teismas nustato remdamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo reikšmingus kriterijus pagal jau suformuotą teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas nustato pats. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysioji E. L. patyrė neigiamas emocijas, jautėsi apgauta, tačiau patirti išgyvenimai negali būti laikytini tokio laipsnio, kurie iš esmės galėjo pakeisti jos gyvenimą ar sveikatos būklę. Teismas pastebi, kad jokių oficialių įrodymų, dokumentų apie tokias pasekmes ieškovė nepateikė. Reikšminga ir tai, kad ir pati ieškovė savo per dideliu pasitikėjimu elgėsi neatsargiai pasirašydama didesnio dydžio paskolos sutartį nei realiai gavo piniginių lėšų. Reikšminga ir tai, kad dėl E. L. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų pati ieškovė gavo garantą turtines teises ginti civilnėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. jai S. Z. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Toki būdu teismas pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje E. L. reikalavimas dėl neturtinė žalos dydžio yra aiškiai nepagrįstas ir per didelis, todėl tenkintinas tik 1500 EUR dydžio ribose.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. L. proceso metu teisėtai naudojosi atstovo paslaugomis. Dėl advokatės kaip atstovo darbo apmokėjimo buvo patirtos išlaidas. Šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltininko. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateiktas atstovavimo įrodymas – advokatės J. D. orderis (t. 34, b. l. 36B).Teismui taip pat buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys 2000 Lt (289,62 EUR) išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas apmokėjimą (t. 34, b.l. 73, t. 35, b. l. 54). Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog nukentėjusioji yra patyrusi išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo procese kaip atstovas, paslaugų apmokėjimo. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – nukentėjusioji turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas kaip įrodytas ir protingo dydžio priteisia iš kaltu pripažinto S. Z..

2011 m. vasario 11 d. S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 000 Lt (23169,60 EUR) turtinės žalos atlyginimo (t. 7, b. l. 26–27). 2011 m. rugpjūčio 18 d. Z. R. pareiškė civilinį ieškinį 140 000 Lt (40546,80 EUR) sumai (t. 9, b. l. 7–8).

Šiais reikalavimais civiliniai ieškovai nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti ir pripažinti kaip neginčijamai įrodytą nurodyto dydžio žalos egzistavimą. Teismas šiuo nuosprendžiu pripažino ieškovų atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, kurios metu pagal vidutinę rinos vertę S. M. konstatuotas 41 428 Lt (11998,38 eurų), žalos padarymas, Z. R. 132 000 Lt (38229,84 eurų) žalos padarymas. Tuo vadovaujantis teismas prieteisia minėtiems civiliniams ieškovams iš kalto asmens S. Z. minėto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

2011 m. sausio 19 d. V. D. pareiškė reikalavimą ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 40 000 Lt (11584,80 EUR) turitnės žalos jam padarymo (t. 12, b. l. 18–19). Teismas nustatė, kad V. D. realiai buvo padaryta didesnio dydžio turtinė žala, nes jis parado visą savo vardu turėtą butą, nors prašo atlyginti tik beveik pusės nustatytos žalos dydio. Toks reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas, pagrįstas byloje pateiktais asmenų parodymais ir dokumentine medžiaga, reikalaujama atlyginti žala yra susijusi su S. Z. nusikalstamais veiksmais ir tyčia. Tokiu būdu teismas atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus pripažįsta, kad civilinio ieškovo V. D. reikalavimas yra pagrįstais ir tenkintinas, priteisiant prašomą žalos dydį iš S. Z..

Įvertinus tai, kad žala V. D. buvo padaryta S. Z. veikiant bendrai su mirusiu asmeniu (G. B.), iš kurio tyrimo metu buvo paimti pinigai – 56,85 Lt (kas atitinka 16,46 EUR) – šios lėšos perduotinos V. D. kaip žalos atlyginimas, atitinkamai mažinant iš S. Z. priteistos žalos civilinį ieškinį.

2011 m. gegužės 27 d. J. Š. pareiškė civilinį ieškinį 200 000 Lt sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 10, b. l. 18-19). Proceso eigoje 2014 m. gegužės 8 d. J. Š. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kurio dalis reikalavimų buvo atsisakuyta prikjmti nagrinėti teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi (t. 35, b. l. 12-124). Ieškovė J. Š. vėliau dar kartą pateikė patikslintą civilinį ieškinį 2014 m. rugpjūčio 27 d., kuriuo prašė priteisti 175 00 Lt turtinės žalos, 60 000 Lt neturtinės žalos, išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 2015 m. rugsėjo 22 d. teismui buvo pateiktas ieškovės prašymas pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, iš kaltinamojo S. Z. priteisti 17377,20 EUR neturtinės žalos, priteisti išlaidas už advokato paslaugas, laikinai apriboti A. A. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini),Vilniuje (t. 40, b. l. 68 - 73).

Spręsdamas dėl turitnio reikalavimo žalai atlyginti teismas nustatė, kad toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Teismas išnagrinėjęs bylą turi galimybę įvertinti ir apskaičiuoti turtinę žalą pagal pripažintas faktines nusikalstamos veikos aplionkybės, t. y. turtinę žalą įvertinti kaip atitinkančią 175 000 Lt (50 683,50 EUR) sumą, minusavus atsakovo išlaidas dėl perimto turto iš J. R.. Tuo tarpu atsižvelgiant į pačios ieškovės išreikštą prašymą nespręsti dėl prašomos turtinės žalos atlyginimo, bet pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas sprendžia, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl prašomos turtinės žalos priteisimo. Kita vertus, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimo perduodant turtinės žalos reikalavimą spręsti civilinio proceso tvarka, nes tokį sprendimą teismas gali priimti tik išimtinais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti žalos negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straispnio 2 dalis). Įstatymas nenumato galimybės tokį sprendimą priimti dėl ieškovės noro reikšti vindikacinius reikalavimus, kuriuos priimti ir nagrinėti teismo nutartimi buvo atsisakyta. Tokiu būdu, teismas įvertinęs tai, kad šioje byloje buvo galima išnagrinėti turtinės žalos atlyginimo klausimą ir tokią žalą apskaičiuoti be papildomos medžiagos, tačiau ieškovė tokio reikalavimo išnagrinėjimo atsisakė, todėl teismas šioje dalyje civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Pastebėtina, kad tokiu atveju, kai civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, turėtų būti paliktas nenagrinėtas ir nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2013).

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas įstatymo numatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo turinį, pačios ieškovės neatsargumą, patirtas neigiamas emocijas, apgaulės turinį, išgyvenimus, padarytą turtinę žalą, teismų prakltiką neturtinę žalą mažina ir įvertina 2000 EUR dydžio suma.

Civilinė ieškovė J. Š. ar jos atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas išlaidas dėl advokato kaip atsovo paslaugų, dėl to teismas neturi pagrindo įvertinti ir tenkinti reikalavimo dėl šių išlaidų priteisimo.

Proceso metu V. A. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 140 000 Lt turtinės žalos padarymo (t. 14, b. l. 29-30). Vėliau V. A. mirus šio paveldėtoja N. K., atstovaujama advokato A. K., pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė grąžinti jos tėvui V. A. priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš neteisėto R. B. ir M. B. valdymo (t. 35, b. l. 100 – 102). Tokį patikslintą civilinį ieškinį teismas nutartimi atsisakė priimti nagrinėti (t. 35, b. l. 145-146). Dėl to 2015 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas civilinės ieškovės N. K. atstovo advokato A. K. prašymas pripažinti ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, o dabartinį civilinį ieškinį baudžiamosios bylos ribose nenagrinėti (t. 40, b.l. 86 – 88). Analogiškas prašymas buvo pateiktas teismui 2015 m. gruodžio 17 d. (t. 41, b. l. 1 - 3). Tokį prašymą teismas vertina kaip atsisakymą nuo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška, dėl to civilinį ieškinį dėl 140 000 Lt turtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą. Analogiškai, kaip jau buvo paminėta dėl J. Š. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas neturi galimybės tenkinti išreikšto prašymo dėl teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimą, nes pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straispnio 2 dalį) tokį sprendimą teismas gali priimti tik išimtinais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti žalos negavus papildomos medžiagos. Šiuo atveju žalos dydis yra aiškus ir pripažintas aprašant S. Z. padarytą nusikalstamą veiką V. A. atžvilgiu.

DĖL DAIKTŲ, TEISINĖS PAGALBOS IŠLAIDŲIR NUOSAVYBĖS TEISIŲ APRIBOJIMO

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos saugotini byloje (t. 28, b. l. 37 – 129)

Kratos metu (t. 29, b. l. 140-141) pas I. L. buvo paimti nešiojamas kompiuteris „Acer“ Ferrari 4000 modelis Nr. 2F3 (00043-716-397-640 (P. K.: QBKCP-C89WC-XCB32-RJCG2-496YY)) bei nešiojamas kompiuteris „HP“ modelio Nr. T18MO38.00 ((00008-940-660-531 (P. K.: FQ448-GB7BR-R9PJX-BJFX9-R7KJ8)). Nneustačius, kad mnėti daiktai būtų naudojami vykdant nusikalstamas veikas, minėti daiktai grąžintini jų savininkui I. L..

Kratos metu (t. 16, b. l. 84-85) pas O. Z. buvo paimtas kompiuterio sisteminis blokas su lipduku „I. C. 2“, ant dėžės apačioje yra užrašas baltos spalvos „USB“. Proceso metu šis kompiuterio sisteminis blokas be standžiojo disko „WESTERN DIGITAL“ (modelis WD3200AAKS-55VYA0, talpa 320 GB) 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo grąžintas O. Z. (t. 25, b. l. 92). Dėl to nuosprendžiui įsiteisėjus turto savininkei O. Z. grąžintinas tik standusis diskas „WESTERN DIGITAL“.

Teismas pripažino S. Z. kaltu dėl konkrečiai įvardintų aukso dirbinių vagystės iš J. F.. Šiam mirus jo paveldėtoju pripažintas J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Duseldorfe, V. F. Respublikoje (t. 11, b. l. 46). Dėl šios priežasties nuosprendžiui įsiteisėjus aukso dirbiniai, kurie buvo pagrobti iš J. F., greąžintina jo paveldėtojui J. K.. Tuo tarpu likę dirbiniai nenustačius jų uvaldymo nusikalstumu būdu grąžintini asmeniui, iš kurio buvo paimti, t. y. S. Z..

Proceso metu buvo rasta paimta V. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 28, b. l. 137), tačiau V. R. buvimo vieta nenustatyta (t. 28, b. l. 160). Dėl šios priežasties nuosprendžiui įsiteisėjus ši kortelė kaip ir E. – U. D. darbo pažymėjimas (t. 15, b. l. 115) bei kompaktiniai diskai (t. 12, b. l. 49, t. 14, b. l. 153, t. 16, b. l. 102, 109, t. 17, b. l. 128, t. 20, b. l. 171, t. 25, b. l. 173,188, t. 29, b. l. 175, ) – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Proceso metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 4 170,77 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 42, b. l. 68), taip pat prašymas dėl 2 456,47 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 42, b. l. 70). Teismas proceso metu S. Z. ir O. Z. skyrė gynėjus, jų dalyvavimą remiantis įstatymu pripažino būtinu nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Remiantis teisdmų praktika tokiais atvejais Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų priteisimo nėra tenkinami.

Proceso nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. interesus atstovavo advokatas V. B., pateikęs kaip atstovavimo įrodymą advokato orderį byloje (t. 39, b. l. 86). Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsniu atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą advokatas baudžiamajame procese pateikia advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta advokato atliktą proceso dalyvių atstovavimą kaip tinkamai įformintą. Dėl advokato kaip atstovo darbo apmokėjimo buvo patirtos išlaidos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 231,60 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 40, b. l. 43). Minėtos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas priteisia iš nuteistųjų S. Z. ir O. Z..

Teismas įvertinęs atmestus ir paliktus nenagrinėtus reikalavimus dėl civilinių ieškinių nuosprendžiui įsiteisėjus atitinkamai naikina laikiną nuosavybės teisių apribojimą, o įvertinus patenkintus civilinius ieškinius, S. Z. turtui taikytą nuosavybės teisių apribojimą paslieka iki bus atlyginta priteista žala civiliniams ieškovams, dkurių reikalavimams užtikrinti ir buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str., baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (S. M. epizodas), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (Z. R. epizodas), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (V. D. epizodas), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo J. L. atžvilgiu) ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo E. L. atžvilgiu) ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo S. M. atžvilgiu) ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo Z. R. atžvilgiu) ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu) ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- 22 straispnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo A. S. atžvilgiu) ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. D. atžvilgiu) ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu) ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu S. Z. skirti galutinę bausmę 5 (penkis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. sausio 6 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. Z. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

O. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- 233 straipsnio 1 dalį ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant O. Z. be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 71 straispniu, 75 straispnio 2 dalimi O. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL (602,56 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją sumokant per 6 (šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą;

- 22 straispnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinus apėmimo būdu V. L. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. L. per visą šį laiką be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 71 straispniu, 75 straispnio 2 dalimi V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL (602,56 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją sumokant per 6 (šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. Š. (M. Š.) nutraukti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (dėl S. M. epizodo) ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl S. R. epizodo) suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Atmesti J. L. civilinį ieškinį dėl 60820,20 EUR (210 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Atmesti E. L. civilinį ieškinį dėl 41816,21 EUR (144 383 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

J. Š. civilinį ieškinį dėl 175 00 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo V. A. paveldėtojos N. K. civilinį ieškinį dėl 140 000 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Iš S. Z. priteisti:

- E. L. 1500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 579,24 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturis eurocentus) proceso išlaidų už advokato kaip atstovės paslaugas;

- S. M. 11 998,38 EUR (vienuolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir trisdešimt aštuonis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą;

- Z. R. 38 229,84 EUR (trisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt keturis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą;

- V. D. 11 568,34 EUR (vienuolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir trisdešimt keturis eurocentų) turtinės žalos atlyginimą;

- J. Š. 2 000 EUR (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą;

Iš S. Z. ir O. Z. solidariai priteisti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 231,60 EUR (du šimtus trisdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt eurocentų) išlaidų už advokato V. B. kaip J. L. atstovavimą teisme.

A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 4170,77 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už S. Z. gynybą priteisimo.

A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 2456,47 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už O. Z. gynybą priteisimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą:

1) E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui:

- žemės sklypui, Akuotninkų k., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, esantį Akuotninkų k., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatui - gyvenamąjam namui, Akuotninkų k., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatui - kiemo rūsiui, Akuotninkų k., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatui - ūkiniam pastatui, Akuotninkų k., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatui - garažui, Akuotninkų k., Vilniaus r. sav, Buivydiškių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,0540 ha žemės sklypui, Trakų r. sav., SB „N.“, sklypo Nr. 8, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklype esančiam sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) butui su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) butui su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ buto, A(duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6) R.G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki bus atlyginta iš S. Z. priteista žala pagal priteistus civilinius ieškinius:

1) S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui:

- ½ ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems Rimėnų k., Alytaus r. sav.;

- butui Nr. 5 su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam Rimėnų k., Alytaus r. sav.

2) S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui:

- 1/6 daliai buto/patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

- 775/2000 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantiems gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), inžineriniams kiemo statiniams, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

- 136/643 daliai žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

4) 1/3 daliai žemės sklypo, esančio Buivydų k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

5) 1/3 daliai žemės sklypo, esančio Buivydų k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

6) 1/3 daliai žemės sklypo, esančio Buivydų k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

7) 1/3 daliai žemės sklypo, esančio Buivydų k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

8) 1/3 daliai žemės sklypo, esančio Buivydų k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

9) žemės sklypui, esančiam Murlinės k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

10) žemės sklypui, esančiam Murlinės k., Vilniaus r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną S. Z. nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms – 791,01 Lt (septyniems šimtams devyniasdešimt vienam litui ir vienam centui) bei 4 (keturiems) JAV doleriams – ir jas perduoti žalai atlyginti pagal priteistus civilinius ieškinius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus antstolės B. P. depozitinėje sąskaitoje S. Z. ir O. Z. priklausančias pinigines lėšas, likusias realizavus hipoteka įkeistą turtą bei atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, perduoti žalai atlyginti pagal priteistus civilinius ieškinius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 252,84 EUR (873,00 Lt) vertės vyrišką auksinį žiedą, 162,48 EUR (561,00 Lt) vertės vestuvinį auksinį žiedą, puoštą balto aukso ornamentu, 119,32 (412,00 Lt) vertės graviruotą vestuvinį auksinį žiedą, 107,16 EUR (370,00 Lt) vertės auksinį žiedą su baltos spalvos akmenimis, 149,73 EUR (517,00 Lt) vertės auksinį pakabuką – kryželį, 1840,25 EUR (6354,00 Lt) vertės auksinę grandinėlę, 86,01 EUR (297,00 Lt) vertės auksinį auskarą su akmenimis, 93,26 EUR (322,00 Lt) vertės auksinį pakabuką, 81,96 EUR (283,00 Lt) vertės auksinį pakabuką (su rožės žiedu), 236,33 EUR (816,00 Lt) vertės auksinę grandinėlę (sukta), 112,37 EUR (388,00 Lt) vertės auksinį pakabuką – perduoti J. F. paveldėtojui J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), V. F. Respublikoje (t. 11, b. l. 46);

- (likusius pagal 2013-06-07 kvitą serija BBB Nr. 005044, t. 31, b. l. 76) geltono metalo grandinėlės dalį 1 vnt., geltono metalo pakabukus 2 vnt., geltono metalo žiedus 2 vnt, geltono metalo auskarus 8 vnt., geltono metalo grandinėles 2 vnt., geltono metalo dantų karūnėlę 1 vnt. - grąžinti S. Z.;

- nešiojamą kompiuterį „Acer“ Ferrari 4000 modelis Nr. 2F3 ir nešiojamą kompiuterį „HP“ modelio Nr. T18MO38.00 grąžintini I. L.;

- standųjį diską „WESTERN DIGITAL“ (modelis WD3200AAKS-55VYA0, talpa 320 GB) grąžinti O. Z.;

- V. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir E.–U. D. darbo pažymėjimą palikti saugoti su bylos medžiaga;

- kompaktinius diskus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną G. B. nuosavybės teisių apribojimą į laikrodį „Candino“ su metaline apyranke (Nr. C 7510) ir pinigus - 56,85 Lt (2013 m. birželio 7 d. kvitas serija AAC Nr. 002558, t. 31, b. l. 85) ir:

- pinigus 56,85 Lt (penkiasešimt šešis litus ir aštuoniasdešimt penkis centus) perduoti V. D. kaip žalos atlyginimą;

- laikrodį „Candino“ perduoti G. B. turto paveldėtojams (t. 27, b. l. 25–26).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas