Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. Š. kaltės nepripažino. Parodė, kad su nukentėjusiuoju G. V. pažįstamas visą gyvenimą, sieja giminystės ryšys iš močiutės pusės, G. gerai atliko santechnikos darbus, bendravo ir šeimomis, nukentėjusiojo mama jam daug gyvenime padėjo. Kartą 2003 metais susitiko su G. mama, buvo pokalbis, kad G. neturi darbo, jis pasakė, kad kai bus galimybė, galės G. priimti. 2004 m. kovo mėnesį priėmė į darbą „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyta sutartis. Iš karto žmogus dirbo labai gerai, sakė, kad turi problemų, prašė nevesti pinigų į sąskaitą, paprašė paskolinti pinigų, nes sakė, kad turi padaręs avariją. Kaltinamasis paskolino nukentėjusiajam 4000 litų ir toliau jis vis skolindavo, nes nukentėjusysis gerai dirbo. Po pusės metų jis pasikeitė, apsivertė visas gyvenimas, pradėjo gerti, pardavinėti medžiagas kitoms įmonėms. 2004 m. rugsėjo 20 d. jį atleido iš darbo. G. prasidėjo sunkus periodas, įniko į tą problemą. Vėliau tų metų gruodžio 31 dieną vėl pasirašė darbo sutartį, jis vėl padirbo ir vėl neišėjo į darbą, vėl reikėjo atleisti. Nukentėjusysis paprašė padėti finansiškai, jis sutiko. Vėliau buvo, kad nuvažiavo į namus pasirašyti sutarties ir rado nukentėjusiojo sumuštą mamą, ji paaiškino, kad liepė G. eiti į darbą ir jis ją primušė. Mamą priėmė kitas sūnus ir G. paliko, jie jo (nukentėjusiojo) atsisakė, su žmona jis buvo išsiskyręs, nes ją mušė, todėl jis (kaltinamasis) negalėjo jo palikti, palaikė ir toliau jį. Bet buvo atvejis, kad begyvendamas uždegė butą, kaimynai išlaužė duris ir užgesino gaisrą. Gal 2005 m. jis (kaltinamasis) paklausė, kada atiduos skolą, nukentėjusysis buvo gal kiek išgėręs, jis paėmė peilį ir pasakė: „Ką, neatiduosiu“ ir puolė jį. Kitą dieną jis (kaltinamasis) parašė pareiškimą. Jis tada nesilankė pas nukentėjusįjį, bet jis vėl jam paskambino, atsiprašė, prašė padėti. 2005 metais nukentėjusysis pasakė, kad parduos butą, tada padavė skelbimą į Alio reklamą, ieškojo kartu naujo buto, kur jis galėtų gyventi, Čiobiškio gatvėje patiko butas. Kartu jie pardavinėjo nukentėjusiojo butą, ieškojo klientų. Kai padavė skelbimą į Alio reklamą, atsirado ir iš nekilnojamo turto agentūros atstovė ir paklausė, ar negali pardavinėti jo buto, ji atvesdavo klientus į jo butą. 2005 metų pabaigoje surado pirkėją E., kuriam butas tiko. Jie susitiko Fabijoniškėse, jis (kaltinamasis) atėjo su V., nes jis turėjo gauti avansą, o E. atėjo su kažkokiu vaikinu. Pasižiūrėjo sutartį, G. pasirašė preliminarią sutartį, ir po savaitės G. turėjo nueiti į kadastrus ir išsiimti pažymas, nueiti pas notarą ir sudaryti sutartį. V. paėmė 4000 litų avansą. Jis tada pas G. nesilankė, tik tos pačios savaitės šeštadienį nuėjo ir paklausė, ar išsiėmė dokumentus, bet tada V. dar paprašė paskolinti 100 litų, jis sakė, kad padėjo pinigus į knygutę ir paims tik antradienį. Kitą antradienį jie turėjo tvarkyti dokumentus, bet notarė paklausė G., ar jis vedęs, jis atsakė, kad išsiskyręs, kad turtas padalintas, parodė pažymą, bes notarė pasakė atnešti turto padalinimo pažymą. Tačiau G. tos pažymos nerado. Tada jis (kaltinamasis) pasakė, kad jeigu sandoris neįvyks, jis turės atiduoti E. 4000 litų, bet G. pasakė, kad jau neturi pinigų. Paaiškino, kad kai atvažiuodavo pas V. ir skambindavo į duris, būdavo, kad atidarydavo duris kaimynė ir papasakodavo, ką darė V., ir tą šeštadienį kai pabeldė, kaimynė pasakė, kad buvo balius ir jis gali neprisibelsti. Taigi G. buvo skolingas ir jam, E., už komunalines paslaugas. Tada kaltinamasis pasakė G., kad gali netekti buto. Nors jie ieškojo buto G., bet jam vis kažkas netiko – rado butą (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, iš pradžių jam patiko, bet po to jis pasakė, kad ne, geriau kad jis (kaltinamasis) pastatytų jam namelį. Kaltinamasis tada pasakė nukentėjusiajam, kad jam reikia atsiskaityti už komunalines paslaugas, su žmona atsiskaityti, ir pasakė, kad iš nukentėjusiojo nupirks butą. Jie pasirašė preliminarią sutartį 2006 m. gegužės 16 d., kur jis surašė, ką išleido, nes kai butas degė, kaimynai buvo išspyrę duris, kurias kaltinamasis įstatė.

Dėl vekselio pasirašymo paaiškino, kad vekselį G. V. pasirašė savo namuose, tada jis G. V. davė 75 000 Lt, grynaisiais, pinigus turėjo pas save, tai buvo jo ir draugo pinigai, o kita suma, virš 40 tūkstančių, jau buvo paskolinta iki vekselio surašymo. Pinigus davė, kad G. V. pats susirastų butą, sumokėtų skolas – elektros tinklams, E., žmonai. Prieš vekselio surašymą skambino nukentėjusiojo mamai, siūlė jos vardu įsiforminti butą, kur nukentėjusysis gyventų, bet ji atsisakė, atsisakė ir jo brolis. Paskui pradėjo butų kainos didėti, todėl jis G. ir po to duodavo po truputį dar pinigų, kad jis nebūtų nuskriaustas, neapsiribojo, kad davė tik 124 000. Nors davė G. pinigų, bet jis niekur nedirbdavo, nesusimokėdavo mokesčių, praėjo metai, o jis nors sakė, kad atsiskaitė su žmona, bet vėliau paaiškėjo, kad kai žmona buvo atvykusi, jis ją išvijo ir su ja neatsiskaitė. Po pusmečio kaltinamasis pats atidavė E. 4000 Lt skolą.

Dėl G. V. sveikatos būklės paaiškino, kad 2005 m. G. V. buvo pirmas epilepsijos priepuolis, matė kaimynas ir pasakojo, kad G. ėjo į parduotuvę, užkliuvo ant bordiuro ir parkrito, šalia ėjusi moteris iškvietė greitąją. Kitą dieną aplankė jį ligoninėje, gydytojas paklausė, ar asmuo vartoja alkoholį, jis atsakė, kad taip. Jie dar nuėjo į Grigiškių sveikatos centrą, gydytoja pasakė, kad epilepsija jam nuo gėrimo ir jam už tai invalidumo nebus. Toliau V. nedirbo, už butą nemokėdavo, laikė, kad jau butas nebe jo, kad jis (kaltinamasis) butą perka, tai turi apmokėti ir už komunalinius. 2006 m. Vokietijoje jis pirko pastolius, kompanjonas pasiūlė pirkti namą, jam trūko pinigų, todėl pradėjo juos rinkti. Turėdamas vekselį, nunešė jį antstoliui Kamarauskui. Kamarauskas pasakė, kad giminaitis turi parašyti prašymą, kad jam parduotų butą, surašė prašymą, kaip jis turi atrodyti, jis prašymą nunešė G. ir pasakė, kad jeigu sutinka, tegul parašo tokį. Jis vieną dieną pusę prašymo parašė, o kitą dieną jau buvo viską parašęs. Prašymą jis nunešė Kamarauskui. Ten tas prašymas gulėjo, ir kai po metų, 2007 metais jis vėl nuėjo pas Kamarauską, jis pasakė, kad prašymas senas ir reikia perrašyti, prašymą atidavė jam. Tą seną prašymą nunešė G. ir pasakė, kad perrašytų naują, tik datą pakeistų. G. pasirašytą prašymą jis nunešė Kamarauskui. Taip pat paaiškino, kad su Kamarausku ar jo padėjėju ieškojo V., kad jis pasirašytų, sutiko jį parduotuvėje, V. pasirašė kažkokius dokumentus, todėl G. V. meluoja, neigdamas susitikimus, jis prisimena tai, ko jam reikia, o ko nereikia, neprisimena. Apie prašymo suklastojimą nieko nežino, nežino, kas jį parašė ir pasirašė. Prieš Naujuosius metus vyko varžytynės, antstolis pasakė, kad jis laimėjo, o pinigus, kuriuos jis pervedė antstoliui iš įmonės sąskaitos, gavo atgal. Tada jis butą pardavė sesers vyrui, nes jis turėjo pinigų, o kaltinamajam tuo metu reikėjo pinigų verslui, butą pardavė kaip garantą. Bet po dviejų savaičių atsirado V. ir jis jam pardavė butą. Jei būtų žinojęs, kad taip greitai atsiras pirkėjas, nebūtų buto pardavęs švogeriui.

Paaiškino, kad pardavus butą, G. V. atėjo gyventi laikinai į Karoliniškes. Tame bute buvo sudėti jo buhalterio dokumentai, bet G. jo neįleisdavo, prašydavo, kad jis nupirktų alaus. Buvo atvejis, kai jis, buhalteris ir G. išeidinėjo iš buto, G. prasidėjo priepuolis. Po to, kai atsigavo, jis paaiškino jam, kad taip negalima, kad vieną dieną baigsis blogai. Kai kitą dieną nuvažiavo pas G., jis paprašė nuvežti gydytis, nuvežė į Naująją Vilnią pas gydytoją, ten gydė apie savaitę, 9 dienas, jis pasakė, kad susitvarkys butą, paliko jam pinigų, o vėliau užvažiavęs rado jį su 4 buteliais alaus, G. paklausė jo, ar nori pamatyti, kaip jis nulaužia kodą, bet jis apsisuko ir išėjo. Po kurio laiko V. uždegė draugo butą, kur gyveno, ir tada draugas pasakė, kad išvežtų G.. G. nuvežė į Gulbinus, kur jis gyveno iki 2009 m. namelyje, kurį statė, t. y. perdarė lauko virtuvę, padarė 19 kv. metrų namelį. Kad jam pastatytų namelį, G. V. paprašė kaltinamojo dar kai gyveno Karoliniškėse, jis tada nusprendė nukentėjusįjį apgyvendinti kitoje aplinkoje, galvojo, kad nebebus draugų ir galės jam (kaltinamajam) toliau dirbti, G. V. su viskuo sutiko. Tuo metu iš tų 75 000 Lt G. V. liko tik apie 25 000 Lt, kuriuos nukentėjusysis jam davė namelio statybai, atidavė įvairiomis kupiūromis, tiksliai neatsimena, gal 2007 m. liepos mėn. Dėl namuko Dvariškių g. paaiškino, kad jis nebuvo to namuko ir žemės valdytojas, bet turėjo įgaliojimą disponuoti tuo plotu, su P. buvo kalbėta apie namelio perleidimą G. V., jis (kaltinamasis) būtų padaręs detalųjį planą, bet po to, kai jis susimušė su jos vyru, P. nebesutiko. Namelį baigė statyti 2008 metais, V. į namelį persikėlė 2008 m. pavasarį, bet namelis jam 2009 metais jau nebepatiko, sakė, kad toli parduotuvė. Dar 2009 m. buvo suradęs gydytoją, norėjo, kad užkoduotų, bet gydytojas pasakė, kad jei žmogus nenori, tai niekas nepasikeis ir atsisakė tai daryti. Po to kai nukentėjusysis gyveno Gulbinuose, jau taip laisvai jam nebedavė pinigų, nes reikėjo ir jam taupyti namui, nupirkdavo valgyti, cigarečių, bet G. V. reikėjo gerti. Įvyko konfliktas ten, kur gyveno. G. tada pasakė, kad jis (kaltinamasis) jam nieko nedavė, jis niekur nepasirašė ir kad jis jį (kaltinamąjį) pasodins į kalėjimą. Kai G. V. išsikraustė iš namelio, jam grąžino tuos 24 000 Lt, kurie jam buvo duoti namelio statybai, grąžino laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki spalio mėnesio.

Dėl pinigų skolinimo paaiškino, kad tikėjosi, kad nukentėjusysis atiduos, kad dirbs, be to, butas buvo garantas, tikėjo, kad jį parduos ir atiduos skolas, skolindamas orientavosi į buto kainą, o gyventi turėjo namelyje, kurį jis statė. Iš viso yra paskolinęs apie 164 0000 litų, dar 9600 sumokėjo už buto remontą, tai yra apie 180 000, skolino nuo 2004 iki 2009 m. Iki vekselio pasirašymo buvo paskolinęs apie 49 410. Dėl pinigų, paaiškino, kad jis jų turėjo, buvo dirbęs Švedijoje, varinėjo mašinas, įmonėje jo darbo užmokestis buvo apie 500 litų, be to, jis buvo pardavęs butą 2005 metais. Skolindavo įvairiai, nuo vieno euro iki didžiausios sumos – 4000 Lt vienu kartu. Raštų apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas nematydavo, tik vieną, kurį pateikė į bylą. Taip pat jis yra mokėjęs už komunalines paslaugas mokėjo, kai G. V. buvo prispaustas dėl skolos elektros tinklams, sumokėjo tik už 3 mėnesius, o už kitus mėnesius duodavo pinigus ir jis turėjo susimokėti. Kai skolindavo pinigus, rašydavosi sumas sau rašteliuose, o mėnesio gale apskaičiuodavo visą sumą iš tų raštelių, užrašydavo, ateidavo pas G. ir klausdavo, ar sutinka, jeigu sutikdavo, pasirašydavo. Tik vieną kartą jis nepasirašė, nes nesutiko. G. rašydavosi blaivas. Nurodytą sumą – 75 000 Lt skolino, kad G. V. susitvarkytų, parduotų butą, atsiskaitytų su skolomis, su žmona, nes buto parduoti jie negalėjo, turtas nebuvo su buvusia žmona padalintas. Pinigų į sąskaitą nepervedė, nes V. sakė, kad turėjo skolų, sakė, kad pats persives pinigus.

Dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad tada jis neturėjo raštelio, kuriame surašyta, kiek jis skolino G. V., todėl neturėdamas įrodymų, sakė, kad vekselio pasirašymo metu davė G. V. visą pinigų sumą. Raštelį turėjo iki 2008 metų, jis buvo buhalterio dokumentuose, po to jo neberado, ir tik 2015 metais, tvarkydamas namelį Gulbinuose, kur viskas buvo likę po to, kai G. V. iš ten išėjo, rado ir savo dokumentus, tarp jų – ir tą raštelį, kur G. V. pasirašė, kad jam buvo paskolintos tos sumos. Tada jis (kaltinamasis) viską perskaičiavo, ir patikslino parodymus, prieš tai pas tyrėją viską sakė taip, „iš lubų“. Dėl šio raštelio su paskolintomis sumomis paaiškino, kad jis buvo rašomas G. V. namuose, pamena, kad ir mašinoje pasirašė. Dėl to, kad raštelis buvo tokios geros būklės, nors apėmė ilgą laikotarpį, paaiškino, kad jis buvo geltoname sąsiuvinyje su kietu paviršiumi, ant jo ir rašydavo. Raštelis vėliau gulėjo Asanavičiūtės g. bute, kur gyveno V., po to jis (kaltinamasis) jo neberado, ir po to atrado jau tik namelyje, kuriame gyveno V., kai namelį jis tvarkė. Dėl to, kad raštelyje rašyta tos pačios sudėties rašalu, paaiškino, kad kai 2003 metais buvo Vokietijoje, stotyje draugas paėmė ant stalo buvusių šratinukų krūvą, jais ilgai ir naudojosi. Dėl to, kas nurodyta jo atsiliepime civilinėje byloje, paaiškino, kad advokatas, rašęs atsiliepimą, jį ne taip suprato.

Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kilęs klausimas dėl taikos sutarties pasirašymo galimybės, jis (kaltinamasis) sutiko 30 000 Lt sumai, į policijos komisariatą atėjo V., buvo dar policininkė, V. pasakė, kad turi daug skolų, jis vienas kalbėjo, galiausiai pasakė, kad jis (kaltinamasis) duotų 200 000 Lt, ir tada jie išsiskirstė.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad G. Š. yra jo tolimas giminaitis. Nurodė, kad jis dirbo Lentvaryje, kai jam prasidėjo epilepsija, todėl jis nebegalėjo dirbti vairuotoju ir G. Š. priėmė jį dirbti pas save į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirbo pagalbiniu darbininku. Pas G. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2004 metais, jis tai jį priimdavo, tai atleisdavo iki 2009 m., kas kelias dienas duodavo pinigų ir po to atnešdavo algalapį mėnesio gale, kurį jis pasirašydavo, išmokėdavo visą sumą, bet dalimis, nes jis (nukentėjusysis) pats paprašydavo mokėti dalimis, duodavo po 20, po 50 Lt, iš viso atlyginimas buvo 700-800 Lt, tiek ir sumokėdavo. Pinigus iš Š. gaudavo tik už darbą, gal kartais daugiau sumokėdavo, bet niekada nėra skolinęsis iš Š.. Nurodė, kad yra epilepsininkas ir kaltinamasis epilepsijos metu rinko parašus ir taip gavosi, kad jis (nukentėjusysis) pardavė butą (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, 37 kvadratų, kurį gavo kaip šeimyninį bendrabutį, išsipirko jį, jis buvo įgytas santuokoje, po kurio laiko jie su žmona išsiskyrė, tačiau to buto nepadalino. 2007 m. jis net nežinojo, kad yra pasirašęs vekselį, ir tada G. Š. praėjo jį varyti iš buto. Jis galėjo pasirašyti savo ranka vekselį, bet G. Š. jam nedavė pinigų, vekselis atsirado tik kai E. negalėjo nupirkti jo (nukentėjusiojo) buto.

Dėl vekselio parodė, kad jis neprisimena, kad būtų jį pasirašęs, jis epilepsininkas. Apie tai, kad butas parduotas, sužinojo 2007 metais, Š. pardavė savo sesers šeimai D., o vėliau – V.. Kai pardavė butą, jis (nukentėjusysis) dar gyveno bute, o po to G. Š. jį nuvežė pagyventi į butą Asanavičiūtės gatvėje, o po to – į Gulbinus. Pinigų iš G. Š. jis niekada nesiskolino. Su G. Š. buvo pokalbis, kad jam per didelis butas, reiktų susirasti mažesnį, bet jis neprašė kaltinamojo ieškoti, nes pats galėjo viską padaryti, G. Š. pats ieškojo. Nežino, iš kur suma – 124 000 litų, gal pats G. Š. ją sugalvojo, o Kamarauskas tikriausiai atvežė lapą ir jis (nukentėjusysis) epilepsijos metu pasirašė, arba pasirašė ant tuščio lapo, o po to jį užpildė. Apie vekselį sužinojo 2007 metais, jam pasakė, kad jis skolininkas ir pradėjo varyti iš buto. Iš pradžių jį nuvežė pagyventi į Asanavičiūtės g., tai buvo 2008 m. kovo-balandžio mėn., ten jis (nukentėjusysis) nemokėjo nieko, sutiko gyventi, nes kaltinamasis jam nedavė pinigų už butą, sakė, kad atiduos vėliau. Po to jį nuvežė gyventi į Gulbinus, (duomenys neskelbtini), ten buvo P. gyvenamasis namas ir šalia buvo vasaros virtuvė, kurią Š. perdarė į namuką ir ten apgyvendino jį. Tada jis jau žinojo, kad butas parduotas, Š. jam sakė, kad atiduos pinigus.

Dėl skolos lapelio parodė, kad jei būtų pasirašinėjęs nuo 2004 m. balandžio iki 2008 m. spalio, lapelis būtų labai nuvalkiotas, būtų pakeitęs ir parkerį, todėl tai parašai, gauti iš jo epilepsijos metu, ir po to surašė pats sumas, raštelis suklastotas. Raštelyje vardas ir pavardė parašyti jo ranka, skaičiai ir datos – ne jo rašytos, nežino, kodėl Š. tokias sumas nurodė lapelyje, jei jam būtų davęs 4000 Lt, tikrai būtų atsiskaitęs už avariją, nes ten padaryta žala buvo 1800 Lt. Su antstoliais reikalų turėjo dėl tos avarijos, dėl nesumokėtos baudos. Dėl vekselio paaiškino, kad galėjo pasirašyti tuščią lapą epilepsijos metu, ne epilepsijos metu niekur nepasirašydavo. Asanavičiūtės g. ir Gulbinuose sutiko gyventi, nes Š. jam vis žadėjo atiduoti pinigus 150 000 Lt, jis Š. nerašė jokio raštelio, kad jis būtų davęs 24 000 Lt, jis (nukentėjusysis) nieko nedavė, nes neturėjo pinigų. Taip pat paaiškino, kad sąmoningai jis jokių raštelių niekam nerašė, tik epilepsijos metu galėjo pasirašyti. Dėl epilepsijos paaiškino, kad kai jis prabunda, būna kaip apsvaigęs, nori miego, kvailas būna, tai tęsiasi pusę dienos, gal 4-7 valandas. Niekada nėra buvę, kad Š. po tokio priepuolio jam būtų iškvietęs greitąją, priepuoliai būdavo gal du kartus per mėnesį.

Parodė, kad vieną kartą matė E., kai Š. jį vežė į darbą, girdėjo, kad jie kalba, bet nežino, apie ką, jie tik trumpai pakalbėjo, jam (nukentėjusiajam) nieko nedavė pasirašyti, pinigų taip pat nedavė. Š. turėjo jo buto raktus, gal nuo 2007 metų, nežino, kodėl, kartais jis užeidavo, jo buto nuosavybės dokumentai buvo spintoje, kaltinamasis žinojo, kur, jis buvo draugiškas, nuveždavo jį į darbą, parveždavo, visada padėdavo.

Nurodė, kad kai nedirbo (duomenys neskelbtini), dirbo dar keliose įmonėse, todėl nesupranta, jei jis kitur dirbo, kaip galėjo iš Š. vis prašyti pinigų, o jeigu jam būtų davę 124 000 Lt, būtų pats susiradęs butą, nebūtų reikėję jo vežti į Asanavičiūtės g., Gulbinus. Yra buvę, kad vieną kartą P. jam atvežė 100 Lt, sakė, kad Š. išvažiavęs ir liepė jam pinigus atvežti. Niekas daugiau jam nėra davęs pinigų, tik P. ir Š..

Parodė, kad gyvendamas savo bute jis tvarkingai mokėjo mokesčius, iki 2007 m. jis jokių skolų už butą neturėjo, tik kai G. Š. pradėjo sakyti, kad butas parduotas, už butą pradėjo nebemokėti. Gal būdavo kokie du mėnesiai, kai nesumokėdavo už komunalines paslaugas, nežino, kokia skola tada susidarydavo, bet po to sumokėdavo, kaltinamasis už jo (nukentėjusiojo) butą nėra mokėjęs. Tik kai sužinojo, kad butas ne jo, buvo gal 2007 m. liepą – birželį, nuo tada nebemokėjo. 2007 m. vidury sužinojo, kad yra pasirašęs vekselį. Vėlesniame teisiamajame posėdyje nurodė, kad nenorėjo, kad Š. mokėtų už butą, neprašė, jis sakydavo, kad iš jo (nukentėjusiojo) atlyginimo sumokės už butą, kai kurias aplinkybes gali jis pamiršti, nes yra invalidas; taip pat nurodė, kad turėjo skolą už avariją, davė Š. 200 Lt, iš viso mokėti reikėjo 1700 Lt, Š. žadėjo sumokėti kitą sumą. Taip pat gerai sutarė su kaimynais, 2005 m. nebuvo jokio gaisro jo bute, visada nakvodavo savo bute, kol turėjo butą, nakvynės namuose „Sala“ nesilankė, ten nakvojo tik 2010 metais. Asanavičiūtės g. buto jis neuždegė, iš buhalterio K. pinigų nesiskolino, iš namelio Gulbinų g. išėjo, nes ten gyveno I. P., ten viskas jos, vasaros virtuvėje jis negalėjo gyventi, jis ten su P. vyru nekonfliktavo. Jokių raginimų iš antstolio Kamarausko jis neturi, nes jis visus laiškus siuntė į (duomenys neskelbtini), jo darbovietės adresu, apie raginimus jis sužinojo tik kai susipažino su byla Vilniaus apygardos teisme. Su Kamarausku nėra bendravęs, nėra jo matęs, neatsimena, kad būtų jį susitikęs Girgiškėse prie parduotuvės, jam jis (nukentėjusysis) nieko nepasirašinėjo, nėra rašęs jokių prašymų Kamarauskui. Dėl prašymų parašymo paaiškino, kad vieną prašymą, kuriame užbraukta data, galėjo jis parašyti, galėjo parašyti epilepsijos metu, kitas – ne jo.

Nukentėjusysis paaiškino, kad buto parduoti nenorėjo, nes negalėjo jo parduoti dėl to, kad nebuvo padalintas išsiskyrus su žmona, galbūt tik kalbėjo su Š.. Dėl alkoholio vartojimo paaiškino, kad išgerdavo alaus, ir dabar būna išgeria, bet girtas niekada nebūdavo, nakvynės namuose „Sala“ buvo tik vieną kartą, kai jau buvo benamis, gal kartais ir būdavo Grigiškėse girtas. Dėl skolos už avariją paaiškino, kad tokia buvo, bet jam kartais dėdė atsiųsdavo pinigų iš Kanados, ir už butą skolas, kurios būdavo, sumokėdavo iš pinigų, kuriuos dėdė atsiųsdavo. Už komunalinius mokesčius galėjo sumokėti ir Š.. Žinojo, kad E. domisi butu, apie tai pasakė Š., pas notarą dėl buto važiavo tik todėl, kad įrodytų Š., jog negali parduoti buto dėl žmonos. Kai sužinojo, kad butas parduotas 2007 m., niekur nesikreipė, nes Š. buvo draugiškas ir vis žadėdavo, kad atiduos pinigus, sakė, kad jam šiuo metu sunku, prašė pagyventi iš pradžių Asanavičiūtės g., vėliau Gulbinuose, tačiau ten jis neturėjo jokios nuosavybės, elektros lizdai buvo pas P., todėl 2009 m. rudenį išėjo į nakvynės namus, 2010 m. kreipėsi į pareigūnus, viskas užtruko, nes pirmiausia kreipėsi dėl nemokamo advokato. Nurodo, kad Š. turi atiduoti 150 000 Lt, nes jis žino savo buto vertę. Jei būtų sumokėjęs pinigus, jis pretenzijų Š. neturėtų. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu bandyta sudaryti taikos sutartį, Š. sutiko duoti 30 000 Lt, sakė, kad jis (nukentėjusysis) davė jam tuos pinigus, todėl jis juos atiduos jam. Kai atėjo Š., buvo S., jis (nukentėjusysis) atėjo ir pajuokavo, kad tegul sumoka 200 000 Lt, pasakė, kaip juoką, ir išėjo, nes jei būtų pasirašęs, būtų vėl apgautas, Š. iš tikrųjų jam turėjo atiduoti 150 000 Lt. Taip pat paaiškino, kad 2012 m. buvo susitikęs su Š., kuris prašė parašyti, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jam (nukentėjusiajam) davė 150 Lt. ir 200 Lt, dėl to jis surašė raštelius. Pinigus paėmė, nes yra benamis, neturėjo pinigų, ir kai jie susitiko, jis (nukentėjusysis) paprašė pinigų, nežino, už ką jie buvo, bet pinigų už butą Š. jam neatidavė.

Liudytojas Ramūnas Kamarauskas parodė, kad antstoliu dirba nuo 2003 sausio 1 d., G. V. buvo pas jį skolininku nuo 2006 m. iki 2007 m., buvo skolingas Š. apie 120000 Lt, už ką skolingas, nežino, buvo išduotas vykdomasis notaro įrašas, spėja, kad pagal vekselį. Buvo skolingas G. V. ir berods VMI, kiti antstoliai turėjo išieškojimų, gal nuo 2004-2005 m. V. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) g. pardavimo aktą surašė jis, tvirtino Vilniaus 3 apylinkės teismas, buto pardavimas vyko gal 2007 m., gal šiek tiek vėliau. Susipažinus su vykdomąja byla, iš dokumentų gali daryti prielaidą, kad kreipėsi išieškotojas Š. į antstolių kontorą dėl išieškojimo. Kadangi pas kitus antstolius buvo vykdoma, bendroje duomenų bazėje buvo matyti, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje, įmonėje, gyvena Grigiškėse. Nežino, dėl kokių priežasčių jie vykdė, antstolės Karalienės gal nebuvo, ji dirba jų kontoroje, kadangi jų kontora aptarnauja Vilniaus miesto 3-4 teismų ir Vilniaus rajono apylinkės teismo teritoriją. Iš duomenų buvo matyti, kad skolininkas dirba 4-to apylinkės teismo teritorijoje, taigi buvo priimta alternatyva priimti pagal darbovietę. Tuo metu atsakymus iš Sodros gaudavo gal po 10 dienų, ir buvo nustatyta, kad V. iš ten buvo atleistas, todėl liudytojas kreipėsi į teismą, kad jam būtų leista tęsti vykdymo veiksmus, teismas davė leidimą. Paaiškino, kad taip kreiptis į teismą reikia dažnai, vykdomoji byla nebuvo perduota kitai antstolei, nes tai yra interesas uždirbti ir galbūt tuo metu antstolė atostogavo, nes priimti vykdomąjį dokumentą gali tik antstolis. Liudytojo manymu, išieškotojas pasirinko, kad jis (liudytojas) vykdys bylą. Buvo įteiktas raginimas ir surašytas turto arešto aktas, nes suma didelė ir turtas areštuojamas iš karto, buvo gautas prašymas iš skolininko parduoti butą jo pasiūlytam pirkėjui. Neatsimena, kaip jis susisiekė su G. V., arba kontoroje buvo įteikti dokumentai, arba važiuojama ieškoti į darbą ar pagal gyvenamąją vietą, neatsimena, ar jis važiavo, ar jo padėjėjas M. S.. Skolininko prašymas realizuoti jo pasirinktam pirkėjui buvo pristatytas į kontorą, bet kas iš kontoros jį priėmė, neatsimena, buvo gautas 2006 m. pabaigoje. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar jis vyko į gyvenamąją vietą, mano, kad vyko į Grigiškes. Prašymą galėjo padėti surašyti arba jis, arba jo padėjėjas, kas nors iš administracijos. Kontoroje prašymai yra registruojami, bet pagal dokumentą matė, kad jis nebuvo registruotas, vadinasi, jis buvo paduotas tiesiai jam arba dirbusiems padėjėjams. Prašymą galėjo padėti rašyti jis (liudytojas) arba jo padėjėjas Mindaugas, data ištaisyta jo (liudytojo), datą ištaisė, nes matyt suabejojo, ar skolininkas tebenori parduoti, nurodė, kad pagal šį prašymą reikalingas naujas prašymas, kad teismas matytų, jog valia išreikšta neseniai, nors teisme galioja ir pirminis prašymas. Dėl vykdymo paaiškino, kad gavus notaro vykdymo įrašą iš karto užvedė vykdomąją bylą, buvo užklausti visi registrai, tą pačią dieną rinko pirminę informaciją. Priimtas vykdomasis raštas, pagal CPK, kai jau nustatyta, kad žmogus ten nedirba, prašoma teismo leisti tęsti vykdymo veiksmus. Ieškomas žmogus pagal visus žinomus adresus ir pagal tai, ką pateikė išieškotojas, nes svarbu greitis, ekonomiškumas ir realus išieškojimas. Ant turto arešto akto parašas gali atsirasti bet kurioje proceso stadijoj, kai jis su dokumentu susipažįsta. Kai yra didelė suma, iš karto yra areštuojamas turtas, o parašas gali atsirasti bet kada, šiaip pasirašant turėtų nurodyti datą, galėjo pasirašyti tada, kai pasirašė raginimą. Kur G. V. pasirašė, liudytojas neatsimena, gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kur nukentėjusįjį rado, o dabar neatsimena. Kai rado prašymą parduoti butą G. Š., liudytojui dėl to prašymo nekilo abejonių, nes buvo pateiktas prašymas ir pirminėje vykdymo stadijoje. Paaiškino, kad skolininkų ieškoti važiuoja dažnai, ir pirmą dieną galima važiuoti, jeigu tik yra informacija, kur rasti žmogų, nes 90 procentų kurjerių vežamų dokumentų neįsiteikia. Parodė, kad G. V. kontoroje yra matęs ne vieną kartą. Neatsimena, kaip buvo prie parduotuvės „Maxima“ įteikti dokumentai, neatsimena, kaip tikrino asmenybę, nebūna tokių dalykų, kad neįsitikinti; jeigu žmogus neturi asmens dokumentų ir išieškotojas nurodo, kad tas asmuo, duodama pasirašyti. Nurodė, kad neatsimena, ar prie parduotuvės buvo įsitikinta V. asmenybe. Už butą buvo pervesti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentuose figūruoja darbo adresas pagal antstolių programą, sužinojus, kad adresas kitas, dokumentuose jis nepasikeitė. Paaiškino, kad Š. iki datos, kai jis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepažinojo. Taip pat paaiškino, kad Š. mokėjo už butą, nes jis pasiūlytas pirkėjas, jis sumokėjo už butą ir po to tuos pinigus atgavo už skolą. Galima buvo įvairiais patvarkymais spręsti tą klausimą, kad būtų daromos užskaitos, bet teismas griežtai žiūrėdavo, esminė sąlyga, kad pinigai patektų į antstolio depozitinę sąskaitą, teismas netvirtindavo, kol nebūdavo įnešti pinigai. Jei butas nebūtų parduotas skolininko pasirinktam asmeniui, būtų parduotas iš varžytynių. Šiuo atveju buto vertė buvo nelabai svarbi, nes turtas buvo įvertintas apie 130000 Lt, tai pilnai padengta buvo skola ir vykdomosios išlaidos; po pirmųjų varžytynių vertė minus 20 procentų, tai šiuo atveju skolininkas galėjo ir nukentėti, o pasiūlydamas pirkėją jis nenukentėjo.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirbo antstolio R. Kamarausko padėjėja nuo 2003 m., kaltinamąjį pažįsta gal pora metų, buvo jų byloje ir skolininkas, ir išieškotojas, nukentėjusiojo neatpažįsta. Konkrečios bylos neatsimena, jų kontoroje tvarka buvo tokia, kad vykdomąją bylą užveda padėjėjai, bet ar byla buvo priskirta jai, ar kitam, negali pasakyti, neatsimena. Negali atsakyti, ar rengė Š. ir V. išieškojimo dokumentus, gali būti, kad ji rengė, apie vekselį, pasirašytą tarp Š. ir V., jai nieko nėra žinoma. Apie buto (duomenys neskelbtini) pardavimo bylą žino, kad tai varžytynių byla, dokumentus varžytynėms pasirašo antstolis, duomenis perduodavo padėjėjai, bet negali atsakyti, ar šio buto pardavimo dokumentus ruošė ji. Anksčiau buvo parduodama pakankamai daug butų varžytynėse, kaip buvo parduotas šis konkretus butas, ji neatsiminė. Apie varžytynes buto savininkui pranešama registruotu laišku, jei nėra galimybės, tai išieškotojas gali kreiptis ir skiriamas kuratorius. Pagal tvarką, antstolis priima vykdomąjį dokumentą pagal turtą, darbo vietą arba skolininko gyvenamąją vietą, jei skolininko darbovietė buvo antstolio Kamarausko veiklos teritorijoje, tai įstatymas suteikia teisę priimti vykdomąjį dokumentą. (duomenys neskelbtini) g. priklauso Kamarausko teritorijai, Grigiškės nepriklauso, tokiais atvejais kreipiasi į teismą ir prašo leidimo tęsti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju, jei priimta pagal darbovietę, tai vykdymo veiksmams tęsti realizuojant turtą, antstolis privalo gauti teismo leidimą. Dėl raginimo, jeigu 10-ties dienų laikotarpiu atvyksta skolininkas, tai dažniausia įteikia dokumentus vietoje, jei jis neatvyksta, siunčiama registruota pašto siunta. Būna ir įteikimas vietoje, jei išieškotojas aktyviai dalyvauja, tai jo prašymu vykstama į vietą, pagal duomenis, kur galima surasti skolininką; dažniausiai vyksta padėjėjai, bet būna, kad ir antstolis vyksta. Jeigu panaikinamas prašymas dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo, tai antstolis gali skelbti varžytynes ir pardavinėti turtą iš varžytynių. Skolininkai prašymą parduoti konkrečiam pirkėjui įprastai rašo antstolių kontoroje, bet gali atnešti ir registruoti raštinėje.

Liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, Paaiškino, kad paprastai raginimus ruošė padėjėjas ir labai retai antstolis, kai reikia skubiai, kažkas atostogauja. 2006 metais būdavo sunku nustatyti gyvenamąją vietą, duomenis pateikdavo ieškotojas, o dabar jau yra informacinės sistemos; tuo metu Sodros duomenys būdavo gaunami ne iš karto, o po savaitės. Vykdymui priimti nėra skirtumo, ar darbo, ar gyvenamoji vieta, darbo vieta būdavo nustatoma pagal Sodros duomenis arba pateikia išieškotojas. Paaiškino, kad tuo metu buvo apie 1000 skolininkų, jis kiekvieno neatsimena. Būdavo įvairių situacijų, kodėl raginimas nebuvo siunčiamas į gyvenamąjį vietą. Jų tikslas būdavo faktiškai įteikti skolininkui raginimą, nes kitu atveju vykdymo veiksmai nebus teisėti. Raginimas buvo siunčiamas registruotu paštu arba asmeniškai atvykus skolininkui. Aplinkybių, ar antstolis Kamarauskas, ar jis (liudytojas) vyko į Grigiškes raginimo įteikimui, liudytojas neatsiminė. Jeigu prašymas būdavo rašomas kontoroje, būdavo duodamas pavyzdys. Aktualus prašymas (dėl turto pardavimo skolininko nurodytam asmeniui) neatitiko prašymo formos. Dėl dokumentų registracijos nurodė, kad sunku pasakyti, kaip jie buvo registruojami 2007 metais, viskas, kas patenka į kontorą, užregistruojama ir antspauduojama raštinėje, gali būti, kad dokumentas be antspaudo, bet jis gali būti užregistruotas. Dokumentų, kurie pas juos patenka, autentiškumo jie netikrina, 2006-2007 metais vyko daug varžytynių, pagal įstatymą buvo numatyta skolininko teisė parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui, tokiu atveju skolininkas surašo prašymą. Jei procesinis dokumentas įteikiamas, ant kopijos, kuri lieka byloje, skolininkas pasirašo, šaknelė reikalinga tik kai raginimas siunčiamas per kurjerių tarnybą.

Specialistė R. T. paaiškino, kad ji yra rašysenos specialistė, patvirtino savo surašytą išvadą. Dėl motyvacijoje nurodytų priežasčių, kodėl negalėjo atsakyti į klausimą, ar prašymo nepasirašė kiti asmenys, paaiškino, kad jeigu kas perrašinėja, būtent perrašančiojo asmens rašysenos požymiai išnyksta. Paaiškino, kad tokios būsenos, kaip liga, depresija, alkoholizmas ir pan. turi įtakos rašysenai, būna požymiai, kada nustatomos neįprastos būsenos, tačiau jų nekonkretizuoja, nenurodo, dėl kokios būtent ligos, bet pavyzdžiui, jungimo kilpos vis tiek išlieka. Po alkoholizmo atsiranda drebulys, po abstinencijos irgi dreba rankos, gali būti nelygi eilutė, jungimas kitoks, tačiau specialieji dalykai išlieka, kinta bendrieji požymiai. Dėl nukentėjusiojo rašto paaiškino, kad G. V. pavyzdžiai yra labai variantiški, skirtingai pasirašinėja, turi kelis variantus.

Liudytojas V. K. parodė, kad pas kaltinamąjį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jau apie 10 metų buhalteriu, 2008 m. nuo gegužės iki spalio mėnesio dirbo bute, kur gyveno nukentėjusysis. Asanavičiūtės g. Ten dirbo, nes jie ten nuomojo patalpas. Kokiomis aplinkybėmis G. V. apsigyveno tame bute, liudytojas nežino, jį apgyvendino G. Š., dėl kokių priežasčių, nežino. Po to, kai nebedirbo tame bute, G. V. liudytojui keletą kartų skambino, keletą kartų jie buvo susitikę, ne specialiai, vieną kartą – kai ėjo iš Sodros, pakeliui buvo labdaringa valgykla, ten pamatė V., jie pasisveikino, pašnekėjo apie gyvenimą, G. V. pasakė, kad susirado organizaciją, kuri padės susitvarkyti su butu, pasakė, kad Š. pasodins už tai, kad jis pagrobė butą, bet kaip Š. pagrobė butą, G. V. neaiškino, tai buvo 2009 m. birželio mėn.

Pagarsinus V. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 153), liudytojas juos patvirtino. Paaiškino, kad kai V. nukrito dėl epilepsijos priepuolio, jis pagulėjo gal minutę, tada jie jį atvedė į butą ir paguldė ant sofos, Š. prie jo priėjo ir sėdėjo, padėjo jam, paskui norėjo iškviesti greitąją, bet V. pasakė, kad nereikia. Liudytojo akivaizdoje V. tik vieną kartą buvo epilepsijos priepuolis. Parodė, kad matė, kaip Š. davė V. pinigų, kai būdavo Asanavičiūtės g., bute, rytais atvažiuodavo Š. ir duodavo nedideles sumas, po 2-3 kupiūras V., mėnesio gale Š. sumuodavo tas sumas ir duodavo pasirašyti V.; pinigų duodavo 2-3 kartus per savaitę, tiksliai kokias sumas duodavo, liudytojas nežino. Mėnesio gale sėdėdavo su V. ir skaičiuodavo sumas, V. pasirašydavo; kelis kartus buvo, kad G. V. sakė: „Kodėl tokia didelė suma, tu man tiek nemokėjai“, tada G. Š. sakydavo, kad kažką pirko V., tada G. V. sutikdavo ir pasirašydavo. Paaiškino, kad tai nebuvo algalapis, buvo paprastas lapas su sumomis. Yra matęs jame, kad buvo viena suma per mėnesį 2380 Lt, dar buvo gal virš 4000 Lt. per mėnesį. Nežino, iš ko mokėjo Š. V., jis neturėjo intereso į tai gilintis, nežino, iš ko gyveno Š., jo alga (duomenys neskelbtini) buvo minimumas, 500 Lt. Butą Asanavičiūtės gatvėje išlaikė G. Š. iš savo pinigų, butą nuomojo iš draugo, kiek kainavo išlaikymas, jis nežino. Dėl nukentėjusiojo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad G. V. 2008 metais du kartus buvo priimtas ir du kartus atleistas, 2007 m. atidirbo 6-7 mėn., jis neidavo į darbą ir jį atleisdavo, liudytojas G. V. pranešdavo, kad jis atleistas, pasakydavo, kad Š. jį atleido, nes jis į darbą neatėjo, parodydavo duomenis iš Sodros, kad atleistas. Paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra paskaičiuota ir neišmokėta apie 1200 Lt atlyginimo. V. vis neidavo į darbą, nevažiavo prie jokio objekto ir nedirbo, bet jį vis priimdavo, nes direktoriaus giminaitis, Š. sakė, kad jis turi problemų su antstoliais. Paaiškino, kad Grigiškėse, nukentėjusiojo bute jis dirbo ne pilną gegužės mėnesį 2008 metais, o nuo gegužės persikėlė į Asanavičiūtės gatvėje esantį butą. Tada atvažiavo G. Š. su autobusiuku, pakrovė daiktus ir taip persikraustė; butas Asanavičiūtės gatvėje buvo tuščias, ten perkėlė visus V. daiktus, baldus.

Parodė, kad 2014 m. birželio – liepos mėnesį G. V. paskambino jam į mobilų, pasakė, kad turi problemų, kad jam reikia 5000 Lt už protezus, prašė, kad jis (liudytojas) paskambintų Š., nes jis skolingas pinigų. Liudytojas pasakė, kad nesuprato, kaip yra, nes G. Š. sakė, kad su V. atsiskaityta, o G. V. paaiškino, kad jis skaito, kad Š. jam dar neišmokėjo už butą 36000 Lt, sakė, kad jei jis pats (nukentėjusysis) būtų pardavęs butą, tai būtų gavęs daugiau pinigų, todėl laiko, kad Š. jam dar nesumokėjo visko. Vėliau skambino G. V., jis pasakė, kad rytoj su Š. eis į policiją, sudarys taikos sutartį. Taip pat paaiškino, kad G. V. iš jo irgi skolinosi, labai retai, kai G. Š. nebuvo, po 20 Lt, skolą jam atiduodavo G. Š.. Taip pat G. V. važiuodavo į Gulbinus žiūrėti statomo namelio, pasakodavo apie jį; nežino, kieno buvo namelis statomas, kieno lėšomis, kas organizavo statybas, G. V. jam sakė, kad „va aš sau namelį statau“, iš ko statė, nežino.

Liudytojas A. P. parodė, kad pažįsta G. Š. ir G. V.. Parodė, kad su G. Š. jie draugai nuo 1981 m., kartu mokėsi ir dirbo, su G. kadaise irgi kartu dirbo. Paaiškino, kad statė duris V. bute Grigiškėse, buvo G. V. išnuomojęs butą, nes jis savo butą pardavė, nežino, kam, jo tai nedomino. G. Š. paprašė jo kaip draugo leisti laikinai pagyventi G. dėdės bute (duomenys neskelbtini), V. ten apsigyveno gegužės mėnesį, gal 2007 ar 2008 m. G. Š. rūpinosi, kad G. V. apsigyventų, nes jis jo giminaitis. G. Š. V. statė namelį, kodėl statė, nežino, nesigilino, kiek žino, G. V. pardavė savo butą, nežino, kam, už kiek ir kodėl. V. jo bute gyveno apie metus, kur išsikėlė, liudytojas nežino, gali numanyti, kad ten, kur jam G. Š. pastatė namelį. Už buto nuomą mokėdavo G. Š.. Butui buvo padaryta žala, nes visą butą reikėjo remontuoti, buvo baldai suniokoti, kilimai, santechnika visa, namų apyvokos daiktai buvo dingę, buvo sofa-lova pradeginti, nebetinkami naudoti. Dėl nuostolių susitarė su G. Š., jis viską kompensavo, kiek atsimena, nuostoliai sudarė 4000 Lt, nuostolius padarė G. V.. Liudytojas ateidavo į butą vieną kartą per mėnesį, rasdavo G. V. vieną, dažniausiai girtą, butas prirūkytas, apšnerkštas, ateidavo į butą po darbo, kas buvo darbo laiku bute, jis nežino. Turto apgadinimus pamatė, kai G. V. išėjo iš buto, nes kai prieš tai lankydavosi, nešniukštinėjo, kai išsikraustė G. V., kažkas turėjo atsakyti už nuostolius. Kai G. V. statė buto duris, matė, kad butas buvo kaip landynė, sienos aprūkę, lovos nebuvo, gulėjo ant skudurų, kai G. Š. buvo išvykęs, liudytojas veždavo G. V. pinigų – G. V. liudytojui „pamajakindavo“, ir jis jam nuveždavo pinigų, toks buvo susitarimas su G. Š., grįžęs G. Š. atidavė pinigus; tai nebuvo atlyginimas, o pragyvenimo pinigai. G. V. duris Grigiškėse statė gal 2006-2007 m., vežė pinigus 2-3 kartus, 300-400 Lt. Š. atlygino žalą apie 14000 Lt, atlygino ne pinigais, o suremontavo naujai butą, pirko naują kriauklę, tualetą, vonią, tvarkė sienas, grindis.

Liudytojas S. D. parodė, kad G. Š. yra jo žmonos brolis, nukentėjusiojo nėra matęs. Dėl buto pardavimo parodė, kad teko skolinti pinigus švogeriui, kuriam verslui prireikė pinigų, kai jis turėjo statybų verslą. Prašė paskolinti 100 000 Lt, tai buvo 2008 m. pavasarį. Liudytojas nesutiko paskolinti pinigų be užstato, be jokio nekilnojamojo turto. Didžiąją dalį paskolino jis, 90 000 Lt, o kitą dalį – 10 000 Lt žmona. Skolą įformino kaip buto (duomenys neskelbtini), pirkimą pardavimą. Dėl pinigų G. Š. kreipėsi mėnesį iki paskolinimo, kadangi liudytojas nesiryžo skolinti, G. Š. pasiūlė butą. Bute buvo vieną kartą, butas buvo apleistas. Jam butas buvo nereikalingas, jis buvo kaip garantas, todėl parašė G. Š. įgaliojimą, kad jis galėtų ieškoti kliento, kad parduotų butą. Kiek jam žinoma, darė kosmetinį buto remontą, pardavė už 100 000 Lt, po neilgo laiko tarpo, kam pardavė, jis nežino. Pinigus už parduotą butą pervedė iš karto, kai suformino pardavimą, į žmonos sąskaitą. Dėl pinigų paaiškino, kad buvo sukaupęs santaupų, neatsimena, ar buvo jas deklaravęs. Dėl turto paaiškino, kad 2008 m. gyveno (duomenys neskelbtini), tas butas dar nėra pilnai išpirktas, nes žmona gavo beprocentinę paskolą, jai nėra ko skubėti. Iki tol jis turėjo butą Laisvės pr., jį pardavus gavo 60000 Lt, po to persikėlė į butą (duomenys neskelbtini) g. Iš Š. jis yra pirkęs Gulbinuose žemės tais pačiais metais, ten suforminome 15 a. sklypą, pinigų visų Š. iš karto nemokėjo, mokėdavo, kai būdavo poreikis, kai paprašydavo. Sklypą jis turi iki šiol.

Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, jis tolimas giminaitis. Parodė, kad skolino broliui pinigų 2008 metais, jo verslui, paskolino 10 000 Lt, jos vyras paskolino 90 000 Lt. Kaip užstatą G. Š. jiems užrašė butą Grigiškėse, gali būti, kad (duomenys neskelbtini), kaip garantą. Kai nusipirko butą, kadangi neturėjo laiko pardavinėti jį, kad atgauti skolą, pas notarą parašė įgaliojimą Š., kad jis parduotų tą butą ir grąžintų jiems pinigus, G. Š. grąžino skolą – 100 000 Lt, nežino, už kiek laiko. Paaiškino, kad 2008 m. gyveno (duomenys neskelbtini) g., tas butas yra jos, buvo paskirta valstybės beprocentinė paskola, paskola nepadengta, nes jai nėra ko dengti visą, moka dalimis, procentai neauga. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ji pasirašė juos, bet juose nėra daug nurodyta, kas buvo sakyta, tyrėja nurodė, kas jai buvo naudinga. Kiek brolis sakė, butas, kurį jie nupirko, buvo su skolomis, bet jie nežinojo, kokios skolos, pasitikėjo broliu. Skolas padengė brolis, ji tame bute nebuvo, kiek žino, G. Š. jame darė kosmetinį remontą. Tais pačiais metais jie dar įsigijo žemę gulbinuose iš G. Š. už 35000 Lt., bet pinigų tada nemokėjo, vėliau mokėjo dalimis, kai G. Š. paprašydavo. Prieš kelerius metus jau atsiskaitė už žemę. Pirma įsigijo butą, po to sklypą, kelių dienų laikotarpiu.

Liudytoja I. P. parodė, kad pažįstą Š. ir V.. Su G. Š. susipažino, kai jis kaimynystėje darė remontą, paskui remontą darė pas ją. Kadangi ji negali vaikščioti, pasakė, kad jis atveš žmogų, kuris neturi kur gyventi, laikinai pagyvens, padės jai su ūkiniais darbais, žadėjo, kad G. V. jai padės. Bei kai jį atvežė, atėjo laikas šienauti, o G. V. pasakė, kad ne dirbti jis atvažiavo. Paaiškino, kad G. V. gyveno lauko virtuvėje, bet ji buvo suremontuota kaip gyvenamas namukas, galima ir žiemą ten gyventi, apšiltinta, remontavo G. Š., jis pirko medžiagas, bet G. V. taip išvedė iš kantrybės, kad negalima buvo gyventi, jis nieko neprižiūrėjo. G. V. gyveno nuo pavasario iki rudens, kai atvažiavo gyventi, atsivežė šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių, dulkių siurblį ir drabužius, kai išvažiavo rudenį, išsivežė tik dulkių siurblį, o tie daiktai taip stovi ir pūva. Sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso jai, bet po mirties testamentu pereis Š., nes jis jai padeda. Nežino, kodėl G. V. išsikraustė iš namelio, ji jo nevarė, jis tiesiog išėjo ir pasiėmė raktus. Nebuvo kalbos, kad namelis galėtų likti G. V., bet jeigu jis prižiūrėtų viską, tai butų galėjęs likti. Remontas buvo atliktas iki atvažiuojant G. V., jis buvo kelis kartus atvažiavęs pažiūrėti, kaip remontas vyksta. Paaiškino, kad ji mokėjo už šviesą, dujas, mokėdavo po 50 Lt, bet kai G. V. apsigyveno, mokėjo po 100 Lt ir tai neužteko. Parodė, kad G. Š. dažnai atvažiuodavo, kas antrą dieną, kas dieną, atveždavo valgyti, pas ją palikdavo, kai G. V. nebūdavo.

Liudytojas D. E. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį G. Š., gal kažkada yra matęs ir nukentėjusįjį. Paaiškino, kad su G. Š. buvo susitikęs, kai jis norėjo pirkti 1 kambario butą Grigiškėse, (duomenys neskelbtini) g., buvo nuvykęs jo apžiūrėti, tai buvo lyg ruduo, 2005-2006 metai, tikslios sumos negalėjo pasakyti, kažkur apie 130 000 Lt. Parodė, kad kažkokius buto dokumentus matė, nes pasirašė pinigų perdavimo sutartį, bet paskui kaltinamasis ilgą laiką negalėjo sutvarkyti dokumentų ir jis (liudytojas) paprašė grąžinti užstatą, užstatą kaltinamasis grąžino po pusmečio, 4000-5000 Lt. Paaiškino, kad, jo manymu, nukentėjusysis nė viename susitikime, pokalbyje nedalyvavo, jo manymu, dalyvavo liudytojas su savo žmona ir Š., bet jis (liudytojas) tiesiog neatsimena. Paimant pinigus susitikime jis (liudytojas) buvo su uošviu, G. Š. atėjo su kažkokiu draugu. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 42), liudytojas juos patvirtino.

Liudytoja J. E. parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi, nukentėjusiojo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Parodė, kad 2006 ar 2007 m. rudenį jie ieškojo vietos gyventi ir skelbimuose rado, kad Grigiškėse parduodamas butas, nuvyko jo apžiūrėti. Butas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, vieno kambario. Kiek ji suprato, kaltinamasis nebuvo savininkas, jis buvo kaip atstovas, bet ji nesidomėjo aplinkybėmis, paliko vyrui tvarkyti reikalus, ji tik atvyko apžiūrėti buto. Jie apžiūrėjo butą, sutarė, kad duos užstatą, užstatas buvo gal 4000 Lt. Buto jie nenupirko, nes, kiek atsimena, buvo sakoma, kad bus sutvarkyti dokumentai, bet praėjus pusmečiui vyras nutarė, kad reikia atsiimti rankpinigius. Liudytoja paaiškino, kad kai butą apžiūrėjo, buvo tik kaltinamasis, butas nebuvo ypatingas, jokio remonto nebuvo. Kai norėjo pirkti butą, iš kalbos suprato, kad kaltinamasis nėra buto savininkas, neatsimena, ar jis sakė, kieno butas, gal ir nebuvo minėta, nežino, ką sakė dėl to, kokius dokumentus reikia sutvarkyti.

Liudytoja N. K. parodė, kad yra gydytoja, G. V. buvo jos pacientas, dažnai pas ją nesilankė, atsimena, kad kreipėsi į ją dėl epilepsijos, vaistų išrašymo, jos akivaizdoje priepolių nebuvo. 2013 m. G. V. apžiūrėjo dėl nedarbingumo lygio nustatymo, kiek atsimena, nebuvo dažnų priepuolių. Išrašydavo vaistus – priešepilepsinius vaistus, kad priepuoliai nesikartotų, bet juos reikia nuolat vartoti. Priepuolius gali iššaukti ir alkoholio vartojimas, kas, jos manymu, ir buvo. Paaiškino, kad jeigu vartojamas alkoholis ir geriami vaistai, tai iššaukia pašalinius poveikius kepenims, inkstams, sudėtingesnis alkoholio išėjimas iš organizmo. Alkoholio ir vaistų vartojimas turi įtakos atminčiai, bet pagal G. V. ligos istoriją, yra daug įtakų atminčiai – ir insultas, ir hematoma. Kiek jai žinoma iš praktikos, po priepuolio žmonės nesiorientuoja, kur randasi, jie nieko neprisimena, kartais net 24 valandas nesiorientuoja, priklauso nuo priepuolio sunkumo, iš karto po priepuolio, bendravimas nėra prasmingas. Priepuolių metu asmuo dokumentų tikrai negali pasirašyti, po priepuolio, gal ir pasirašytų, bet tai nebūtų sąmoningas žingsnis, jos manymu, raštas nebūtų toks tikslus, koks būna, turėtų skirtis. Jos manymu, G. V. piktnaudžiavo alkoholiu, bet pas ją girtas niekada neateidavo, ir išrašuose nurodyta, kad vartoja alkoholį, ji yra mačiusi nukentėjusįjį gyvenvietėje išgėrusį.

Specialistas R. R. paaiškino, kad epilepsija gali būti generalizuota, bet gali pasireikšti ir kaip vienos kūno dalies susitraukimai. Pagal medicinos duomenis, G. V. buvo ir židininiai priepuoliai, ir mažesni, ir didesni. Pagal dokumentus, nurodyta, kad 2005 metais po patirtos traumos pasireiškė priepuoliai, 2007 metais įrašas, kad pacientas vartoja alkoholinius gėrimus. Gydytojas matomai neprisiėmė atsakomybės ir parašė, kad bendras, generalizuotas priepuolis. Priepuolio metu žmogus netenka sąmonės ir susitraukinėja daugelis kūno raumenų, tai nėra kontroliuojama, būklė gali užsitęsti iki kelių valandų, bet klasikinis priepuolis vyksta keletą minučių. Vieni greičiau sąmonę atgauna, kiti – lėčiau, būna, kad neatsimena to pačio įvykio. Epilepsija yra nervų liga, sergant epilepsija, kuo daugiau priepuolių, tuo labiau keičiasi intelektas, mąstymas į regreso pusę. Paaiškino, kad yra skaitęs literatūroje, kad po priepuolio išsivysto transo priepuoliai – gali parą po priepuolio įsivaizduoti, kad sveikas ir jis gali padaryti sąmoningų veiksmų, kurie iš tikrųjų nėra sąmoningi, pvz., nusipirko bilietą ir nukeliavo, kur nereikia. Paprastai žmogus pačio priepuolio ir kai kurio laikotarpio po neprisimena, kiek laiko neatsimena, labai individualu. Neteko skaityti, kad epilepsija turėtų įtakos atminties sutrikimui iki priepuolio, tačiau apskritai atmintį gali bloginti daug faktorių - priepuoliai, insultas. Tik psichiatras galėtų atsakyti, ar žmogus tam tikru laikotarpiu suvokė savo veiksmų esmę, iš išrašų nėra aišku, kiek žmogus atsimena, kiek neatsimenu. Kuo sunkesnis priepuolis, tuo sunkiau po to atsistatyti. Židininiai priepuoliai yra lengvesni, tik vienos kūno dalies, o klasikiniai yra sunkesni. Išrašuose neatsispindi, kaip dažnai buvo priepuoliai. Dėl priepuolių, paaiškino, kad pats žmogus būna, kad pajaučia kvapo, spalvos pokyčius prieš priepuolį, priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa, persivalgymas ir pan., bet kad kitas žmogus išprovokuotų, jis to nežino.

Liudytoja A. S. parodė, kad yra tyrėja, ji buvo atsakinga už ikiteisminį tyrimą. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kilęs klausimas dėl galimybės sudaryti taikos sutartį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, iš G. Š. pusės buvo pasiūlyta suma nukentėjusiajam gal iki 25 000 litų, kad jis atiduos, lyg ir buvo sutikta, kaltinamasis norėjo susitaikyti. Į susitikimą atėjo nukentėjusysis ir viskas atrodė taip, kad G. Š. atlygintų žalą, atlygintų bent dalį pinigų. Viskas vyko priimamajame, kai buvo įvardyta suma, G. V. nesutiko, nes per maža suma, jis paprašė didesnės sumos, jie susibarė ir jie jau net nebenuėjo iki kabineto. Kiek liudytoja suprato, Š. būtų sumokėjęs sumą iki 3000, tiksliai liudytoja neatsimena, ir jie būtų susitaikę su V., nurodė, kad tai suma už butą, bet V. pasakė, kad tai per maža suma, pasakė, kad dirba gatvėje, valkatauja, jam reikia nupirkti butą, o tos sumos būtų per mažai. Iki susitikimo, kiek suprato, V.a su Š. bendravo telefonu. Kiek liudytoja suprato, per susitaikymą Š. norėjo sumokėti dalį kompensacijas, bet tai nebuvo visa suma už butą. Jie labai keitė nuomonę, tai kompensacija, tai pinigai už butą, todėl tiksliai ji negali pasakyti, buvo kalba, kad atiduotų tokią sumą ir nutraukiam bylą. Dėl kaltinamojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kiekviena kaltinamojo apklausa, o jų buvo nemažai, buvo skirtinga, būdavo dažnai kviečiamas papildyti. Apklausos vykdavo valandą, dvi, žmogus labai painiojosi, bandė prisiminti, prisimindavo dalimis, dokumentus irgi teikdavo dalimis. Liudytoja parodymus stengdavosi rašyti žodis žodin, dalyvavo ir advokatė, apklausų protokolus jis skaitydavo. Apklausų protokoluose buvo surašytos tokios sumos, kurias nurodydavo G. Š., jis kiekvieną kartą sakydavo skirtingas sumas. Duodamas parodymus, kiek atsimena, G. Š. nesinaudojo užrašais, languotą lapą padavė G. Š. tyrimo pabaigoje, jai buvo keista, nes lapelis buvo surašytas viena ranka, rašysena, nors liudytoja žino, kad V. parašai skirtingi, nes jis turi sveikatos problemų. Š. pasakė, kad lapelį rado.

Liudytojas A. V. parodė, kad nepažįsta kaltinamojo G. Š.. Paaiškino, kad jis pardavė butą Grigiškėse. Tą butą jis nusipirko, mokėjo gal 80 000, į rankas, prieš tai buvo pardavęs sodą Pavilnyje už 200 000 ar daugiau. Bute gyveno apie metus, norėjo butą pakeisti į butą Elektrėnuose, bet norėjo parduoti butą, jam pasakė, kad jis areštuotas. Liudytoją pakvietė į apklausą, jis viską papasakojo, po 3 mėnesių paskambino ir pasakė, kad areštas nuimtas. Neprisimena, kaip rado butą, greičiausiai pagal skelbimus arba internete, neatsimena, ar, sudarant sutartį, matė G. Š., butas buvo gero stovio, buvo palikti baldai.

Nagrinėjant civilinę bylą, kurioje G. V. prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2008 m. sausio 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 55-2616, Vilniaus 4-ojo notarų biuro 2006 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-13807 dėl 124 000 Lt skolos išieškojimo ir dokumentą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, pateikiant klausimus: „Kas atlikta pirmiau – 2006-07-07 paprastojo vekselio Nr. 1-0707/2006 apačioje esantis brūkšnys, po kuriuo parašytas „(vardas, pavardė ir parašas)“ ar įrašas „G. V.“ su parašu, susisiekiantys su minėtu brūkšniu?“; Ar 2007-12-27 prašymo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje tekstą surašė G. V.?; Ar po 2007-12-27 prašymu parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė G. V.?; Ar po 2006-07-07 paprastojo vekselio Nr. 1-0707/2006 tekstu įrašą „G. V.“ padarė ir pasirašė G. V.?“.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. liepos 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-425 (11), pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4122-553/2011, ištyrus tiriamuosius dokumentus: 2007 m. gruodžio 27 d. G. V. vardu prašymą antstoliui Ramūnui Kamarauskui parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2006 m. liepos 7 d. paprastąjį vekselį Nr. 1-0707/2006 124000 Lt, padarytos išvados: 1. 2007-12-27 prašymo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tekstą surašė ne G. V.. 2. Po 2007-12-27 prašymu parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė ne G. V.. 3. Po 2006-07-07 paprastojo vekselio Nr. 1-0707/2006 tekstu rankraštinį įrašą „G. V.“ parašė ir pasirašė G. V. (t. 4, b. l. 105-119).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. spalio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-1976(11) , ištyrus 2006 m. liepos 7 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, atsakant į pateiktą klausimą – „Kas atlikta pirmiau – 2006-07-07 paprastojo vekselio Nr. 1-0707/2006 apačioje esantis brūkšnys, po kuriuo parašyta „(vardas, pavardė ir parašas“ ar įrašas „G. V.“ su parašu, susisiekiantys su minėtu brūkšniu?“ – pateikta išvada, kad tikėtina, kad tirti pateiktame 2006-07-07 neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 1-0707/2006 pirmiau išspausdintas tekstas (brūkšnys), o po to parašytas įrašas „G. V.“ bei pasirašyta (t. 3, b. l. 103-104).

Kaip minėta, nukentėjusysis viso proceso metu kategoriškai teigė, kad vekselio jis nepasirašė, o atlikus ekspertizę ir nustačius, kad vekselyje pasirašė (taip pat parašė vardą ir pavardę „G. V.“) būtent jis, nukentėjusysis nurodė, kad jo parašą vekselyje kaltinamasis galėjo išgauti epilepsijos priepuolio metu arba tokio priepuolio metu galėjo duoti jam (nukentėjusiajam) pasirašyti ant tuščių popieriaus lapų. Taigi iš esmės nukentėjusiojo parodymai dėl vekselio pasirašymo yra prielaidų pobūdžio, kadangi, kaip jis parodė, jis neatsimena, kad būtų pasirašęs vekselyje, ir, kaip nurodo, apie vekselį sužinojo tik 2007 metų viduryje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas R. R., įvertinęs byloje esančius duomenis apie G. V. sveikatos būklę, paaiškino, kad nukentėjusiajam yra konstatuota generalizuota epilepsija, pirmą kartą priepuoliai pasireiškę 2005 m., 2007 metais yra įrašas, kad pacientas vartoja alkoholinius gėrimus. Dėl pačios ligos – epilepsijos, paaiškino, kad priepuolio metu žmogus netenka sąmonės ir susitraukinėja daugelis kūno raumenų, tai nėra kontroliuojama, būklė gali užsitęsti iki kelių valandų, bet klasikinis priepuolis vyksta keletą minučių, po priepuolio vieni asmenys greičiau sąmonę atgauna, kiti – lėčiau, būna, kad neatsimena to pačio įvykio. Taip pat paaiškino, kad yra skaitęs literatūroje, jog po priepuolio išsivysto transo priepuoliai – ligonis gali parą po priepuolio įsivaizduoti, kad sveikas ir jis gali padaryti sąmoningų veiksmų, kurie iš tikrųjų nėra sąmoningi, pvz., nusipirkti bilietą ir nukeliauti, kur nereikia ir pan. Nukentėjusiojo gydytoja aktualiu laikotarpiu, liudytoja N. K. parodė, kad G. V. pas ją dažnai nesilankė, lankėsi tik dėl vaistų išrašymo, apie priepuolius jis nepasakojo; liudytoja paaiškino, kad epilepsijos priepuolius gali iššaukti ir alkoholio vartojimas, kas, jos nuomone, šiuo atveju ir buvo, paaiškino, kad yra mačiusi nukentėjusįjį neblaivų, nes gyveno toje pačioje gyvenvietėje. Taip pat parodė, kad priepuolių metu asmuo dokumentų tikrai negali pasirašyti, po priepuolio asmuo galbūt galėtų pasirašyti, bet tai nebūtų sąmoningas žingsnis, liudytojos manymu, raštas tokiu atveju nebūtų toks tikslus, turėtų skirtis. Taigi įvertinus pastaruosius specialisto ir liudytojos parodymus, neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis atitinkamą dokumentą galėjo pasirašyti būtent savo ligos – epilepsijos – įtakoje (tačiau, kaip išplaukia iš minėtų parodymų, būtent epilepsijos priepuolio metu pasirašyti objektyviai neįmanoma), o ne atspindint savo tikrąją valią. Kita vertus, vien tik tokia tikimybė, nesant jokių patikimų tai įrodančių duomenų, irgi negali būti vertinama kaip pakankama teigti, jog tokia aplinkybė yra neginčijamai nustatyta, juolab įvertinus G. V. pasirašytų kai kurių dokumentų pobūdį (jų apimtį ir pan.). Todėl šiuo aspektu teismas vertina, kad reikšmingos yra aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo parodymais, duotais dėl kitų reikšmingų byloje faktų, sprendžiant, ar galima jo parodymus vertinti kaip patikimus.

Pažymėtina, kad byloje yra ne vienas dokumentas, pasirašytas nukentėjusiojo, kurio pasirašymo faktą nukentėjusysis neigia (neigė), o nustačius, kad vis dėlto atitinkamas dokumentas surašytas (pasirašytas) būtent nukentėjusiojo, tai aiškino analogiškai – t. y. kad tokį dokumentą pasirašė epilepsijos metu arba kad epilepsijos metu jam buvo duotas pasirašyti tuščias popieriaus lapas. Pavyzdžiui, nors nukentėjusysis neigė, kad būtų pasirašęs atitinkamuose dokumentuose, tačiau atlikus dokumentų tyrimą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3046 (14) nustatyta, kad 2006-12-13 (data užbraukta ir ištaisyta į „2007-12-27“) prašymą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parašė (išskyrus įrašą „2007-12-27“) ir pasirašė G. V.; taip pat kad G. V. pasirašė ir parašė rankraštinį įrašą „G. V.“ antstolio Ramūno Kamarausko 2006-11-09 turto arešto akte, antrame lape, paskutinėje eilutėje „Turto saugotojas“, taip pat pasirašė 2008-10-07 darbo sutartyje Nr. 76 ir 2007-03-01 darbo sutartyje Nr. 54; be to, 2006-05-16 susitarime paskutinėje eilutėje „Parašai: Pardavėjas“ įrašą „G. V.“ parašė ir šalia pasirašė G. V.‘ (t. 4, b. l. 122-126). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1634 (15), ištyrus languotą popieriaus lapą su rankraštiniais įrašais ir parašais, konstatuota, kad tirti pateikto languoto popieriaus lapo abiejuose pusėse rankraštinius įrašus „G. V.“ parašė ir šalia pasirašė G. V.. Taigi nagrinėjamu atveju byloje yra ne vienas tam tikru aspektu reikšmingas dokumentas, kurį pasirašė (ir/ar) surašė nukentėjusysis, nors jis tokį pasirašymo faktą neigia (pvz., minėtų darbo sutarčių pasirašymo faktą jis neigė apklausos 2013-10-07 ikiteisminiame tyrime metu – t. 1, b. l. 88-90). Atitinkamai, teismo vertinimu, tokia šių dokumentų, atsižvelgiant į, be kita ko, tokių dokumentų gana skirtingą pobūdį bei skirtingą laikotarpį, gausa leidžia kritiškai vertinti nukentėjusiojo poziciją, kad visuose šiuose dokumentuose jo parašas buvo išgautas pasinaudojant jo epilepsijos būsena. Be to, pažymėtina, kad, pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 13 d. (data ne nukentėjusiojo ištaisyta į 2007-12-27) prašymas antstoliui R. Kamarauskui yra visas surašytas nukentėjusiojo (t. y. nukentėjusysis yra parašęs viso puslapio tekstą), taip pat rankraštiniame languotame lapelyje (kopija – t. 5, b. l. 121, originalas – t. 9, b. l. 125) nukentėjusysis net 55 kartus yra parašęs rankraštinį įrašą „G. V.“ ir šalia jo pasirašęs (pastebėtina, pakankamai tolygiu raštu), kas taip pat leidžia abejoti versija, kad nurodyti dokumentai duoti parašyti ir pasirašyti pasinaudojant galbūt nesąmoninga nukentėjusiojo būkle dėl epilepsijos. Tokias abejones didina ir specialisto paaiškinimai, kad pats asmuo, sergantis epilepsija, gali pagal tam tikrus požymius (kvapo, spalvos pokyčius) numatyti, jog galbūt artėja priepuolis, tačiau specialistui nežinoma, kad kitas žmogus galėtų išprovokuoti epilepsijos priepuolį. Todėl esant jau minėtai dokumentų, kuriuos, kaip nurodo nukentėjusysis, jam galėjo duoti pasirašyti kaltinamasis per epilepsiją, gausai (be to, kaip minėta, tai dokumentai, surašyti (pasirašyti) pakankamai skirtingu laikotarpiu), kyla pagrįstų abejonių, kaip kaltinamasis galėjo numatyti tokius priepuolius ir po jų duoti nukentėjusiajam pasirašyti dokumentus (įvertinus, kad medicininių duomenų apie išskirtinai dažnus priepuolius, byloje nėra). Dėl nukentėjusiojo iškeltos versijos, jog galbūt kaltinamasis galėjo jam priepuolio metu duoti pasirašyti tuščius lapus, pastebėtina, be kita ko, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. spalio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-1976(11) konstatuota, jog tikėtina, kad tirti pateiktame 2006-07-07 neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 1-0707/2006 pirmiau išspausdintas tekstas (brūkšnys), o po to parašytas įrašas „G. V.“ bei pasirašyta, taigi dalyje dėl vekselio nėra duomenų, galinčių patvirtinti tokią nukentėjusiojo keliamą versiją. Savo ruožtu dalyje dėl kai kurių kitų dokumentų pripažintina, kad tokia versija arba neįmanoma (pvz., dėl 2006-12-13 prašymo antstoliui, kurio visas tekstas surašytas nukentėjusiojo), arba sunkiai įtikinama, įvertinus dokumentų specifiką (parašo vietą ir pan.) (pvz., minėtos darbo sutartys (t. 7, b. l. 74, 76), rankraštinis languotas lapas (t. 5, b.l. 121, 138, originalas – t. 9, b. l. 125).

Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra paneigta apskritai galimybė, jog kaltinamasis objektyviai galėjo turėti tokias pinigų sumas, kurias, kaip jis parodė, skolino nukentėjusiajam (t. 7, b. l. 24-25, 32-42, 67, paaiškinimai, kad 2005 m. pardavė butą Taikos g., Vilniuje, t. 7, b. l. 114-117).

Kita vertus, pripažintina, jog kaltinamojo parodymai irgi negali būti pripažinti nuosekliais viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, kaltinamasis skirtingai nurodė aplinkybę dėl to, kokia pinigų suma buvo perduota (paskolinta) G. V. vekselio pasirašymo metu, o būtent, apklaustas 2012 m. kovo 28 d. kaip liudytojas (pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą ir 82 straipsnio 3 dalį), nurodė, kad po vekselio pasirašymo jis G. V. davė 124 000 Lt (t. 7, b. l. 5-06), 2012 m. rugpjūčio 16 d. apklausos metu irgi parodė, kad 2006 m. liepos mėnesį paskolino G. V. 124 000 Lt ir pastarasis šiai sumai išrašė jam vekselį (t. 7, b. l. 50-54), 2013 m. spalio 3 d. jis jau paaiškino, kad iki vekselio surašymo G. V. jau buvo paskolinęs apie 55 000 Lt (sumas rašydavosi raštelyje, kurio pateikti negali, neišsaugojo), o vekselio pasirašymo dieną atėjo pas G. V. į jo butą, turėdamas apie 70 000 Lt, todėl bendroje sumoje G. V. pasirašė vekselį 124 000 Lt sumai (t. 7, b. l. 62-64); kad vekselio pasirašymo metu G. V. perdavė apie 70 000 Lt, G. Š. nurodė ir 2015 m. balandžio 21 d. apklausos metu (t. 7, b. l. 80-83), o apklaustas kaip įtariamasis 2015 m. rugpjūčio 11 d., G. Š. jau detaliai nurodė aplinkybes dėl skolintų sumų G. V., jų rašymo į languotą raštelį, kurį pateikė ikiteisminiam tyrimui, ir kad tokiu būdu iki vekselio pasirašymo jau buvo paskolinęs pagal raštelį G. V. 49 710 Lt, o vekselio pasirašymo metu G. V. jis asmeniškai padavė tik 74 290 Lt (t. 7, b. l. 91-92). Dėl to, kad parodymai apie tai, kokia konkreti suma buvo paskolinta G. V. vekselio pasirašymo metu, išsiskyrė proceso metu, kaltinamasis paaiškino, jog pirmosiose apklausose nurodė, kad vekselio pasirašymo momentu davė G. V. visą sumą – 124 000 Lt, kadangi neturėjo minėto raštelio, kuriame surašyta, kokios sumos buvo nukentėjusiajam jau paskolintos iki to, todėl neturėdamas įrodymo, kad jau buvo iki vekselio surašymo paskolinęs tam tikrą sumą, ir nurodė taip, ir tik kai rado raštelį, galėjo detalizuoti, kiek jau buvo paskolinęs, ir kiek davė vekselio pasirašymo metu. Vertinant tokį paaiškinimą, pripažintina, jog jis stokoja įtikinamumo, tiek tuo aspektu, jog, kaip nurodo kaltinamasis, neturėdamas įrodymų, jis tiesiog nurodė ne tokias aplinkybes, tiek ir tuo aspektu, jog, įvertinus minėtas pakankamai reikšmingas pinigų sumas, mažai tikėtina, jog asmuo galėtų neprisiminti, ar skolino apie 70 000 Lt, ar 124 000 Lt. Kita vertus, teismas vis dėlto atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog apie raštelį, kuriame kaltinamasis žymėjosi, kaip nurodo, G. V. skolintas sumas, jis parodė jau pirmosiose apklausose, pvz., 2012 m. rugpjūčio 16 d. duodamas parodymus, kaltinamasis parodė, kad G. V. skolintas sumas rašydavosi ant lapelio, o susumavus jas, nukentėjusysis pasirašydavo (to raštelio neranda) (t. 7, b. l. 51), analogiškai nurodė ir 2013 m. spalio 3 d. apklausos metu (t. 7, b. l. 62-63).

Dėl to, kad skolino nurodytas pinigų sumas nukentėjusiajam, nors laikui bėgant jis pamatė, kad nukentėjusysis pinigus, kaip nurodė, prageria, komunalinių mokesčių nemoka ir pan., kaltinamasis paaiškino, kad padėjo G. V. dėl to, kad jis jo giminaitis, kad nuo jo visi nusisuko, be to, parodė, kad G. V. butas jam buvo kaip garantas, kad pinigus atgaus. Taigi nors, viena vertus, tokie paaiškinimai stokoja įtikinamumo ir pan., vis dėlto teigti, jog tai nelogiškas paaiškinimas, irgi negalima.