- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- N1-1047-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12727-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- L. L.
- Civilinis atsakovas
- G. G.
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.11.11Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui M. J., atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei G. G.,
nukentėjusiojo K. B. (K. B.) atstovei pagal įstatymą K. B., jo įgaliotai atstovei advokatei Z. K.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistams A. B., I. R.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-25 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-01-04 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-11-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) laisvės apribojimu 7 mėnesiams su įpareigojimais; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-23 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-11-03 nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-25 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-01-04 nuosprendžiu, paskirta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, nustatant L. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis arba dirbti, arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), bausmės pradžią nutariant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2024-01-23; 3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-28 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme (subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-23 nutartimi paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme), vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, įpareigojant L. L. bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; mokytis, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, nuo 2024-02-05 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. 2024-04-03 apie 19.45 val. pramogų ir poilsio centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. B. (K. B.), gim. (duomenys neskelbtini) m., į kairę veido pusę, po to vieną kartą šokdamas ant nukentėjusiojo K. B. ir dešinės rankos dilbiu sudavė nukentėjusiajam į dešinę kaklo pusę, dėl ko pastarasis griuvo ant minkštasuolio, tokiu būdu nukentėjusiajam K. B. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. L. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad balandžio 3-osios vakare su draugu ėjo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, telefonu filmavo į programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ir kažkoks (duomenys neskelbtini) pradėjo juoktis, kažką negražiai pasakė savo kalba. To (duomenys neskelbtini) paklausė, ką jis pasakė, o jis atsistojo, ėjo link jo ir tada tarp jų kilo konfliktas. Įvykis įvyko 19.45 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kai buvo su draugu A. ir kitais draugais. Prekybos centre tiesiog ėjo, filmavo ir (duomenys neskelbtini) kažką pasakė savo kalba, bet pasakė kažką tikrai negražiai, tai jo paklausė angliškai, ką jis sakė, o tas (duomenys neskelbtini) atsistojo ir tiesiog jam „vos į veidą neįlindo“. Pripažįsta, kad smurtavo K. B. atžvilgiu, jį įvykio metu matė pirmą kartą. Nukentėjusiajam sudavė du kartus iš kumščio į žandą, t. y. į kairę veido pusę, o į dešinę kaklo pusę nenorėjo suduoti, bet galėjo pataikyti, kai ant jo šoko ir jis nukrito ant minkštasuolio. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam K. B. sukėlė nestiprų fizinį skausmą, nes jam trenkė ne iš visų jėgų, todėl nemano, kad buvo sukeltas 7-8 balų stiprumo skausmas, nors gal ir galėjo toks būti. Įvyko metu buvo neblaivus, nes dienos metu prieš maždaug 3 val. iki įvykio buvo išgėręs 2-3 buteliukus gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra gal 4 laipsnių stiprumo. Tie gėrimai lėmė tai, kad pasikarščiavo, nes blaivus nieko nebūtų daręs. Įvykio metu pašalinių asmenų buvo, bet jų nepažįsta, o tie asmenys tiesiog atsistojo ir pradėjo skirstytis. Lauke sulaikė apsaugos darbuotojai, nes pabėgo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nežino, ar apsaugos darbuotojai pamatė įvykį, ar jiems apie jį kas nors pasakė. Konfliktas kilo ne dėl to, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), o dėl to, jog jis pasijuokė ir kažką negražiai pasakė (duomenys neskelbtini) kalba, o jis kažkiek supranta (duomenys neskelbtini), nes turėjo panelę (duomenys neskelbtini). Jų kompanijoje buvo 10-15 žmonių, o (duomenys neskelbtini) buvo taip pat daug, nes vieni buvo prie vienų minkštasuolių, o kiti buvo toliau. Žmonės matė jų konfliktą, tačiau jo metu vieni žmonės sėdėjo, o kiti atsistojo, nes gal juos sudomino šis įvykis. Nuo konflikto pradžios iki kol atėjo apsaugos darbuotojai praėjo apie minutę laiko. Buvo atsiprašęs nukentėjusiojo, o dabar atsiprašo jo mamos už tai, ką padarė. Sutinka su nukentėjusiojo 500 eurų civiliniu ieškiniu, taip pat sutinka su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Teistumų skaičius didėja, nes susidėjo su netinkamais draugais, bet dabar su niekuo nebendrauja, būna namuose, jam yra uždėta apykojė, turi draugę ir žada keistis. Jam yra (duomenys neskelbtini) m., yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir, kai pasibaigs mokslai, galbūt susiras darbą. Jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl sumušimo. Šiuo metu baigė mokslus, ieškosi darbo ir nori dorai gyventi.
Nukentėjusiojo K. B. atstovė pagal įstatymą K. B. dėl civilinio ieškinio parodė, kad prašo iš kaltinamojo priteisti 500 eurų jos sūnui, nes sūnui po įvykio dvi savaites skaudėjo ir buvo ištinusi sumušta vieta, jam skaudėjo kramtant. Dabar sūnui nieko nebėra, jis nebijo eiti į viešas vietas. Po įvykio K. buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo padaryta rentgeno nuotrauka, ir paaiškinta, jog ant sumuštos vietos reikia dėti ledą ir gerti stiprius vaistus, kuriuos jis gėrė savaitę laiko. Įvykio metu sūnui buvo (duomenys neskelbtini) m., tuo metu buvo atostogos, o po atostogų, kai reikėjo į mokyklą, jau viskas buvo praėję. Psichologiškai vaikui nebuvo jokio diskomforto, nes po dviejų dienų po įvykio jis susitiko kaltinamąjį, kuris atsiprašė.
Kaltinamojo L. L. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė G. G. teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad sutinka tiek su nukentėjusiojo, tiek su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Kol kas neatlygino teritorinei ligonių kasai nei dalies civilinio ieškinio, nes žada laukti teismo sprendimo.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes L. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, atstovė pagal įstatymą bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, L. L. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2024-04-04 pareiškimas apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodoma, jog K. B. pranešė, kad 2024-04-03 apie 20.00 val. pramogų ir poilsio centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, nepažįstamas vaikinas, sumušė jos nepilnametį sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., suduodamas vieną kartą kumščiu į kairį skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po įvykio K. B. kreipėsi į medikus, kurie, nustatę veido kairės pusės sumušimą, išleido gydytis ambulatoriškai. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį pareikš vėliau. Prašo nubausti kaltą asmenį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 12-13);
- liudytoja K. B. parodė, kad 2024-04-03 apie 20.20 val. jai telefonu paskambino jos nepilnametis sūnus K. B. ir pasakė, kad jį ką tik, apie 20.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ sumušė nepažįstamas vaikinas. K. B. jai paaiškino, kad jis su draugais atvyko į pramogų ir poilsio centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir antrame aukšte nepažįstamas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, elgėsi neadekvačiai, žodžiais kabinėjosi prie kitų vaikinų, kvietė eiti muštis, norėjo pasirodyti prieš kažkokią merginą, kad yra „kietas“. Kaip vėliau jai sūnus paaiškino, jos sūnus tam vaikinui pasakė keiksmažodį. Tada tas vaikinas priėjo prie K. ir pasiūlė eiti pasimušti vienas prieš vieną. Bet jos sūnus atsisakė ir tuomet tas nepažįstamas vaikinas sudavė vieną kartą jos sūnui kumščiu į kairį skruostą. K. B. jai sakė, kad jam skaudėjo, skausmą iš 10-ies balų sistemoje įvertino 7-8 balais, kai 10 skaudžiausia. Ji tuo metu buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą nevyko, atvyko tiesiai į (duomenys neskelbtini), kur jos sūnui buvo nustatytas veido kairės pusės sumušimas. Po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai ir patarė kreiptis į odontologą, į kurį kreipsis artimiausiu metu. Sūnus jai taip pat pasakė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai, kas juos iškvietė, sūnus nežino, galimai „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Pasak jos sūnaus, įvykį matė jo draugas D. G.. Dar K. B. jai pasakė, kad, kai atvyko policijos pareigūnai aiškintis, kas įvyko, sūnus nugirdo, kad tas nepažįstamas vaikinas policijos pareigūnams prisistatė L. vardu, daugiau jo duomenų sūnus nežino. K. B. jai pasakė, kad tas asmuo buvo žemo ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, garbanotų tamsių plaukų, jį iš nuotraukų atpažinti galėtų. Iš sūnaus niekas nebuvo pavogta, niekas nieko neatėmė ir jis nieko nepametė. Pasak sūnaus, jis vaikinui, vardu L., nesudavė nė karto. Jos sūnus buvo blaivus, o L. buvo galimai neblaivus, nes, kaip paaiškino jos sūnus, nuo jo sklido specifinis alkoholio kvapas. Dėl šio įvykio prašo pradėti tyrimą ir nubausti kaltą asmenį įstatymų nustatyta tvarka. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, kai bus nustatytas kaltas asmuo ir bus baigtas sūnaus gydymas (1 t., b. l. 12-20);
- 2024-04-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, antrame aukšte, apžiūra. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 21-28);
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo D. L. 2024-04-03 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2024-04-03 dirbant kartu su vyr. patrule D. Ž. ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ maršrute „(duomenys neskelbtini)“, apie 20.09 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) PC „(duomenys neskelbtini)“, prieš 10 min. susimušė keletas nepilnamečių asmenų, vienam trenkė į veidą, galimai skauda dantis, nekraujuoja, (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Apie 20.13 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas A. D., kuris paaiškino, kad maždaug prieš 10 min. PC „(duomenys neskelbtini)“, antrame aukšte, WI-FI zonoje asmuo kumščiu trenkė kitam asmeniui į veidą. Abu konflikto dalyviai buvo atvesti į apsaugos punktą. Asmeniui K. B. dėl sumušimo buvo iškviestas GMP ekipažas. Pabendravus su K. B., šis paaiškino, kad prie jo priėjo nepažįstamas asmuo (kaip vėliau paaiškėjo, L. L.), kuris pradėjo agresyviai elgtis ir kumščiu jam trenkė į veido sritį. K. B. konflikto priežasties negalėjo nurodyti, teigė, jog pats nežino, dėl ko jis įvyko. L. L. elgėsi neadekvačiai, paaiškinti tikslių įvykio aplinkybių negalėjo, pats skundėsi nugaros skausmais. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau jis atsisakė būti patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Medikams jų automobilyje apžiūrėjus L. L., buvo susirinkusi jaunuolių grupelė, kuri pradėjo trukdyti spec. tarnybų darbą ir radęs progą L. L. kartu su grupele jaunuolių pasišalino nežinoma kryptimi. K. B. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) priimamąjį. Telefonu buvo susisiekta su jo mama K. B., kuriai buvo paaiškinta apie situaciją, ir moteris nurodė, kad šiuo metu pareiškimo nerašys. Tikslinant įvykio aplinkybes, apsaugos darbuotojas A. D. nurodė, kad įvykęs konfliktas nesutrikdė prekybos centro darbo, pašaliniai asmenys į konfliktą neįsitraukė, kadangi konfliktui tik prasidėjus, apsaugos darbuotojai buvo šalia ir konfliktuojančius asmenis iškart išskyrė. Kartu su K. B. buvo ir D. H.. Apsaugos darbuotojams buvo paliktas blankas dėl vaizdo įrašo pateikimo. Filmuota kūno kamera. 21.33 val. gautas (duomenys neskelbtini) slaugytojos N. pranešimas, kad GMP pristatė K. B., kuriam diagnozuotas veido kairės pusės sumušimas. Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 29-31);
- nukentėjusysis K. B. parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas į policijos įstaigą, t. y. dėl jo sumušimo. Dienos tikslios jau nepamena, bet maždaug tai įvyko prieš mėnesį ar du. Viskas įvyko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Jis ten buvo su draugais. Jie nuėjo visi pasėdėti antrame aukšte esančioje poilsio zonoje ant minkštasuolių. Su draugais bendraujant, pastebėjo, kad laiptais iš pirmo aukšto pakyla būrelis vaikinų. Tie vaikinai kalbėjo garsiai, todėl jie su draugais į juos atkreipė dėmesį ir kurį laiką juos stebėjo. Vienas iš jų ypač elgėsi iššaukiančiai, garsiai kalbėjo lyg norėtų pasirodyti prieš kažkokią merginą. Eidamas pro juos pasakė: „kas su manim nori vienas ant vieno?“. Kadangi jis žiūrėjo, vaikinukas priėjęs prie jo paklausė „ko tu žiūri?“. Jis tą vaikinuką pasiuntė. Vaikinas grįžo prie jo ir paprašė pakartoti. Jis tam vaikinui pakartojo keiksmažodį. Vaikinas jam kažką sakė lietuviškai, bet jis ne viską suprato. Taip pat kvietė eiti su juo kažkur, klausė jo „ar tu (duomenys neskelbtini)?“. Kai tas vaikinas kalbėjo su juo, jis juto alkoholio kvapą. Kai jam atsakė, kad yra (duomenys neskelbtini), jis atsistojo. Kai atsistojo, norėjo kaip ir jį patraukti nuo savęs ir eiti į šalį. Jis truputį pasuko galvą ir staiga tas vaikinas sudavė smūgį į kairį skruostą. Smūgį vaikinas sudavė kumščiu. Vaikinas jam sudavė vieną kartą. Po smūgio jis ketino tam vaikinui duoti atgal, todėl norėjo nusivilkti striukę. Vilkdamasis striukę jis pasisuko į šoną ir pastebėjo, kad apsaugos darbuotoja per raciją su kažkuo kalbasi. Tada jis atgal tam vaikinui nesmogė ir pajuto, kaip tas vaikinas užšoko ant jo ir jam sudavė antrą smūgį į pakaušį. Kai tas vaikinas šoko ant jo, jis nugriuvo ant minkštasuolio. Po to kažkas iš jo draugų tą vaikiną nutempė nuo jo. Tada kažkas iš to vaikino draugų kompanijos rusiškai pasakė jam nelįsti. Paskui atėjo kitas apsaugos darbuotojas, kuris juos išskirstė. To vaikino kompanija pakilo į trečią aukštą. Paskui, kiek jis žino, apsaugos darbuotojas tą vaikiną sulaikė. Po visko jis nuėjo į apsaugos postą ir paklausė, ar gali rašyti pareiškimą. Tuomet buvo iškviesta GMP ir policija. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir jį vežė į ligoninę, kur atliko rentgeno nuotrauką. Paaiškina, kad vėliau (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs tą patį vaikiną. Vaikinas kelis kartus jo atsiprašė. Kai sudavė smūgį į pakaušį, nieko nejuto, bet veidas skaudėjo, buvo patinę, bėgo kraujas. Kraujas bėgo iš dantenų. Skausmą juto vieną savaitę ar dvi. Nepamena, kad būtų gėręs vaistus nuo skausmo. Po rentgeno nuotraukos sakė, kad viskas gerai, bet liepė eiti pas odontologą. Iki įvykio vaikino nepažinojo, tik vėliau, kai policija jo klausė, jis pasakė savo vardą, jo vardas L.. Per kitus socialinius tinklus su tuo vaikinu nebendravo, nes jis jo nežino (1 t., b. l. 52-55);
- liudytojas D. H. parodė, kad žino, dėl ko pakviestas į policijos įstaigą. Tikslios datos nepamena, nes tai buvo jau seniai. Žino, kad buvo apie 21.00 val. vakaro. Jis su draugu buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, 2 aukšte. Sėdėjo ant minkštasuolių prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“ ir kalbėjo. Į antrą aukštą pakilo lietuvis, jis buvo girtas. Lietuvis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų paauglys. Jis kažko norėjo, priėjo prie jų ir kreipėsi į juos abu, sakydamas: „turite problemų?“. Jis nekreipė dėmesio ir žiūrėjo į telefoną ir tada tas lietuvis paklausė: „(duomenys neskelbtini) ir kodėl nekalbi lietuviškai?“. Jo draugas „pasiuntė“ jį keiksmažodžiu. Tas lietuvis pasidarė agresyvesnis. Draugui pasiūlė „eiti vienas ant vieno“. Lietuvis apsižvalgė ir vieną kartą kumščiu sudavė jo draugui į kairę veido pusę. Tuo metu jo draugas sėdėjo. Paskui lietuvis kaip ir iš priekio užšoko ant jo draugo, lyg norėtų jį smaugti ar jo draugui dar kartą suduoti. Draugas atstūmė lietuvį nuo savęs. Jo draugas atsistojo ir užėmė gynybinę poziciją. Jo draugas nepuolė. Tas lietuvis norėjo vėl pulti ant jo draugo, bet su juo buvę 4 asmenys, jo draugai jį sulaikė. Jis sulaikė savo draugą, kad neįvyktų muštynės. Tada pribėgo apsaugos darbuotojai, jie pasakė skirstytis. O tas lietuvis kildamas į trečią aukštą šaukė „einam pasiaiškinti, vienas ant vieno“?. Tuo metu jis su draugu nuėjo į tualetą pasižiūrėti, nes jo draugui iš danties bėgo kraujas. Tada jo draugas paskambino savo mamai, ką daryti. Pakalbėjęs su mama, jis su draugu nuėjo į pirmame aukšte esantį apsaugos postą dėl pareiškimo parašymo. Jo draugas, kuris buvo sumuštas, vardu yra K., pavardės nepamena. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo. Tą lietuvį dar kelis kartus buvo matęs prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, bet jokių incidentų nebuvo. Lietuvis bėgo nuo apsaugos darbuotojų. Kiek žino, lietuvis priešinosi ir apsaugos darbuotojui įplėšė striukę. Vėliau lietuvis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, jam uždėti antrankiai ir jis buvo paguldytas ant žemės (1 t., b. l. 95-98);
- liudytoja G. G. parodė, kad L. L. yra jos sūnus. Prieš apklausą jai išaiškinta, kad gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos patiktus klausimus dėl sūnaus L.. Apie tai, kad įvyko muštynės prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo iš paties L. (1 t., b. l. 101-103);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024-04-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog K. B. kūne sužalojimų nėra. Gautuose medicininiuose dokumentuose K. B. kūne neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių (kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų) (1 t., b. l. 120);
- 2024-04-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas pateikė vaizdo įrašą, kuris įkeltas į kietojo disko atmintį „(duomenys neskelbtini)“, po to įrašytas į kompaktinę laikmeną (1 t., b. l. 140-143);
- 2024-06-06 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, kurį 2024-04-10 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas R. B., apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas yra pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo data ir laikas – 2024-04-03 19:39:59. Matoma prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ , esančio g. (duomenys neskelbtini), poilsio vieta antrame pastato aukšte. Matomas minkštasuolis, ant kurio vienoje pusėje sėdi du paaugliai, o kitoje pusėje - vyriškis. Netrukus ant minkštasuolio atsisėda dar trys paaugliai. Netrukus prie jų prieina dar keletas paauglių. Matoma, kaip vaizdo kamera yra nukreipiama ir priartinamas vaizdas toliau esančios poilsio zonos. Netrukus vaizdo kamera vėl pradeda filmuoti minkštasuolį. Matoma, jog ant minkštasuolio jau sėdi daugiau paauglių, tarp kurių, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, yra ir nukentėjusysis K. B. (apsirengęs tamsiais rūbais, vilkintis juodos ir baltos spalvos džemperį su gobtuvu). Netrukus K. B. atsistoja ir pakelia ant minkštasuolio gulintį savo draugą. Matoma, jog K. B. persėda į kitą minkštasuolio vietą, tai yra prie krašto. Netrukus šalia jo atsisėda kitas paauglys, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, D. H.. 19:46:23 val. matoma, kaip prieina paauglys, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai L. L.. Matoma, kaip L. L. kalbasi su paaugliais, sėdinčiais ant minkštasuolio. Netrukus L. L. prieina arčiau prie K. B. ir jie tarpusavyje kalbasi. Prie jų prieina dar keletas paauglių. Matoma, kaip K. B. pirštu rodo į L. L., po to pirštą prideda sau prie kaklo, po ko vėl pirštu rodo į L. L.. Matoma, kaip L. L., pasilenkęs arčiau K. B., jam kažką sako. Vaizdo įrašo laiku 19:47:12 matoma, kaip K. B. atsistoja nuo minkštasuolio ir tuo metu L. L. du kartus kumščiu smūgiuoja K. B. į kairę veido pusę. Matoma, kaip L. L. truputį užgriūva ant kitų, ant minkštasuolio sėdinčių paauglių ir atsistojęs pasitraukia iš vaizdo kamera matomo ploto. Matoma, kaip K. B. nusivelka striukę. Tuo metu vaizdo kamera pasisuka ir matoma, kaip K. B. stovi priekiu į minkštasuolį, o L. L. jam užeina už nugaros ir staiga šoka ant K. B., rankos dilbiu suduodamas K. B. į dešinę kaklo pusę, dėl ko K. B. nugriūva ant minkštasuolio. L. L. užgriūva ant jo. Vienas paauglys prieina prie L. L. ir patraukia jį nuo K. B.. Matoma, kaip K. B. eina link L. L., bet jo draugas D. H. jį patraukia. Matoma, kaip L. L. vėl artinasi prie K. B., bet kiti paaugliai jį bando sulaikyti. Vaizdo įrašo laiku 19:47:46 L. L. bando spirti K. B., bet nepasiekia. Matoma, kaip prie apsaugos darbuotojos prieina kitas apsaugos darbuotojas ir vaizdo kamera yra nusukama į kitą pusę. Netrukus kamera vėl fiksuoja vaizdą prie minkštasuolio. Matoma, kaip K. B. ir kiti kartu su juo buvę paaugliai kalbasi su apsaugos darbuotoju, kuris netrukus nueina. Apsaugos darbuotojas prieina prie paauglių ir su jais kalbasi. Po pokalbio K. B. pasiima savo striukę, ją apsivelka. Prie K. B. prieina du paaugliai, su kuriais jis kalbasi. Netrukus abu vaikinai nueina. Vaizdo įrašo laiku 19:50:57 K. B. kartu su draugais nueina. Peržiūrėjus likusią vaizdo įrašo dalį, reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 144-146);
- 2024-06-07 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Apžiūrimas failas „(duomenys neskelbtini)“. Į įvykio vietą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, adresu (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnai eina į tarnybines patalpas, kur ant durų užrašas „Apsauga“. Apsaugos poste pasitinka apsaugos darbuotojai, ant žemės guli jaunuolis, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai L. L.. Pareigūnas klausia, kas atsitiko, apsaugos darbuotojas sako: „vaiduoklis, žodžiu esmė, pradžia nuo to, buvo muštynės, sėdėjo vaikinukai“, pareigūnas klausia, ar gulintis ant žemės jaunuolis yra sumuštas ar piktybinis? Darbuotojas sako „čia piktybinis, žinokit vaidyba, tai kapitali, konkreti, sumušo vaikinukus, kalbančius (duomenys neskelbtini), nu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, pareigūnas sako „o jis pats“? Darbuotoja sako: „pats bėgo, dar plius visokiais žodžiais, ten jų visa chebrytė, jisai pagrindinis, kuris mušo, jeigu kas, vaizdas bus, tik man dabar betikrinant užstrigo kamera, biškį laiko, kol atsisuks“. Pareigūnas klausia, ar įsikišo pašaliniai žmonės, darbuotojas sako „matė apsauga, matė daug kas, nes čia viskas vyko antram aukšte, prie WI-FI, vaikinukai kurie gavo, jie yra pas mus, sakė, jeigu kas, pareiškimą rašys, bet jie nepilnamečiai, tai realiai vienam lyg tai dantis pamušo“. Pareigūnas klausia, ar gulintis su antrankiais, darbuotoja sako jo, nes yra piktybinis, šaukė, čia dabar maivosi. L. L. guli nejudėdamas, pareigūnas jį judina, jis nerodo gyvybės ženklų, pareigūnas jaunuolį pakelia, jis verkdamas sako: „tie mane apsauginiai, na****, lauke sumušo“. Darbuotoja sako: „o kam priešinais, ką“? L. L. sako: „tie apsauginiai, dviese, nežinau keliese, mane sutrypė, pasižiūrėkit prie „(duomenys neskelbtini)“ . Pareigūnas sako, kad su juo nori pasikalbėt, L. L. dejuoja, verkia, sako kad jam skauda, rankas, jam sutrypė. Pareigūnas liepia jam keltis, sako kad reikia išsiaiškinti visą situaciją. Apsaugos darbuotojas sako, kad L. L. priešinosi visokiais būdais, jie išsivartė po žoles. Darbuotoja pareigūnams rodo vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip prie sėdinčių vaikinų prieina grupė jaunuolių, kaip juos pradeda mušti. Pareigūnas klausia L. L., kiek jam metų, jis sako (duomenys neskelbtini), pareigūnas klausia, ar jis turi dokumentą, L. L. sako, kad neturi. Pareigūnas sako, kad reikia pasiaiškinti aplinkybes. L. L. sako: „žiūrėkit, tie (duomenys neskelbtini) stovėjo, man sunku, labai skauda rankas, tie apsauginiai, kai mane pagavo, jie visi rankas laužė, tiesiog ant mano nugaros“, pareigūnas sako, kad apsaugos darbuotojai dirba savo darbą, jis mušė kitus žmones. L. L. sako: „mes ten dviese susimušom, (nesigirdi) jis man sako: „(duomenys neskelbtini)“, nu ir tiesiog susimušom dviese“, pareigūnas klausia: „tarpusavyje“, L. L. sako „taip, dviese“. L. L. verkia ir sako, kad apsaugos darbuotojai ant jo nugaros šokinėjo, jį trypė, liepia pasižiūrėt kameras. Pareigūnas bando nuo žemės pakelt L. L., šis šaukia, kad jam skauda, pareigūnas eina į kitą patalpą, kurioje yra nukentėjusieji vaikinukai, pareigūnė, apsaugos darbuotojai. Pareigūnas liepia kolegei užrašyti visų duomenis, grįžta į patalpą, kur yra L. L.. Pakelia nuo žemės L. L., klausia, kiek gėrė, jis sako: „nedaug, su draugais“. Pareigūnas nuima L. L. antrankius, išsiveda iš apsaugos patalpų. L. L. sako: „draugo gimtadienis buvo, tas (duomenys neskelbtini) atėjo, mane norėjo sumušt, rašė per „(duomenys neskelbtini)“, viską tiesiog, mes su juo sukonfliktavom, ir tiesiog tas apsauginis mane gaudyt pradėjo, pradėjo tiesiog nugarą trypt“, dejuoja, kad skauda nugarą. Pareigūnas sako, kad iškvies medikus, kad jį apžiūrėtų. L. L. pareigūnas įsodina į tarnybinį automobilį. L. L. visą laiką dejuoja, kad jam skauda nugarą, kad jį sutrypė. Prie tarnybinio automobilio ateina vaikinas su mergina, pareigūnas klausia, kokia L. pavardė, nes pats jis nesako, jaunuoliai sako, kad nežino jo pavardės. Pareigūnas klausia L. L., ar jis tikrinsis neblaivumą, L. L. atsisako. Pareigūnas klausia L. L., dėl ko įvyko konfliktas su (duomenys neskelbtini). L. L. sako: „tas (duomenys neskelbtini) sakė yra lankęs boksą, viską, ane, jis ten, dėl vienos panos kilo konfliktas, ta pana (duomenys neskelbtini), aš nesakysiu kuri, jisai atėjo sako „ateik į „(duomenys neskelbtini)“, aš prie jo priėjau, jis mane pastūmė, jisai atsistojo, jisai norėjo man trenkt, bet tiesiog aš jam pirmas trenkiau (prieina medikai, pareigūnas prašo jiems apžiūrėti L. L.) ir mane tas (duomenys neskelbtini) į šoną sutrypė, pažiūrėkit, man skauda“. Medikai L. L. nusiveda į GMP automobilį. Pareigūnas eina į apsaugos patalpas, kuriose yra du vaikinukai ((duomenys neskelbtini)). Pareigūnas klausia nukentėjusiojo, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai K. B., tėvų duomenų, telefono numerio. Vaikinukas pasako mamos duomenis, telefono numerį, apsaugos darbuotojas sako, kad mama jau iškviesta, ji atvyks į ligoninę, nes medikai nukentėjusįjį veš į ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Pareigūnas prašo paklausti apsaugos darbuotojos, dėl ko prasidėjo konfliktas, K. B. rusų kalba sako, kad jis priėjo prie jų ir pradėjo kabinėti, tada jie jį pasiuntė, ir tada jis ant jo. Pareigūnas sako, kad sakė, jog konfliktas vyko dėl mergaitės, K. B. sako, kad nebuvo jokios mergaitės. Apsaugos darbuotojas sako: „o jis man pareiškė, sako šitas (duomenys neskelbtini) mane tris sykius buvo sumušęs, taip, kad aš dabar norėjau atsikeršyt“. Pareigūnas sako, kad jie aiškina skirtingas versijas. Apsaugos darbuotojas sako, kad juos penkis jau šiandien buvo perspėjęs, išgynė, nes buvo pradėję kojas kilnot, čia buvo dienos metu. Pareigūnas aiškinasi, ar į konfliktą įsivėlė kokie nors pašaliniai asmenys, apsaugos darbuotojas sako, kad pašaliniai žmonės matė, bet į konfliktą neįsivėlė, nes tuoj prisistatė apsaugos darbuotojas. Ateina medikai, kurie sako, kad abu jaunuolius veš į ligoninę. Įrašo trukmė 19:33. Apžiūrimas failas „(duomenys neskelbtini)“. Į įvykio vietą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, adresu (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, atvyksta policijos pareigūnai. Įrašas tas pats kaip pirmame faile, tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai neaprašomas, aprašomas tas vaizdo įrašas, kuris nebuvo aprašytas pirmame faile. Pareigūnė, filmuojanti šia kūno kamera, užsirašo jaunuolių ((duomenys neskelbtini)) duomenis. Pareigūnė eina į lauką, pildo tarnybiniame automobilyje dokumentus, GMP automobilyje medikai apžiūri L. L., prie automobilio susirenka L. L. draugai, su kuriais L. L. pasišalina. Įrašo trukmė 20:49 (1 t., b. l. 149-152).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo L. L. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie L. L. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kitų objektų apžiūros protokolų, kuriuose užfiksuota įvykio vietos apsaugos darbuotojo pateiktų vaizdo įrašų apžiūros, pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros, duomenys, liudytojų K. B., D. H. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu suduodamas nukentėjusiajam K. B. į kairę veido pusę, po to vieną kartą šokdamas ant jo ir dešinės rankos dilbiu suduodamas į dešinę kaklo pusę, dėl ko šis nugriuvo ant minkštasuolio, taip sukėlė nukentėjusiajam K. B. fizinį skausmą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus K. B. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. L. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį K. B. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), taip pat į BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamasis L. L., būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, po šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistas dar vienu teismo nuosprendžiu taip pat už smurtinio pobūdžio veiką, atlikdamas panašaus pobūdžio smurtinius veiksmus (kumščiu suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį ir jį sužalodamas bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą), šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, plėšimo (2 t., b. l. 12-16, 18-57) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė priežiūros laikotarpiu (į probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas 2024-02-05, nusikalto - 2024-04-03), šiuo metu teisiamas jau ketvirtą kartą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). L. L. vienerių metų laikotarpyje yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už alkoholinių gėrimų vartojimą būnant nepilnamečiui, kai jam nėra 20 metų, administracinį nurodymą įvykdęs (2 t., b. l. 1-11). Administracinių baustumų pažyma rodo ir tai, kad penkerių metų laikotarpyje L. L. atžvilgiu eilę kartų buvo fiksuoti atvejai dėl įvairių nusižengimų - vagysčių, turto apgadinimo, svaigalų vartojimo ir kt., tačiau administracinės teisenos nepradėtos, nes L. L. veikų padarymo metu nebuvo sulaukęs įstatyme nustatyto amžiaus. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos 2024-05-03 nepilnamečio L. L. individualaus vertinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog su L. L. nuosekliai dirbo įvairių sričių specialistai, jam buvo taikomos įvairios poveikio priemonės: nuo 2019-12-03 su šeima ir L. nepertraukiamai dirbama taikant atvejo vadybos metodą, dirba įvairiu sričių specialistai (ieškota tinkamos laisvalaikio veiklos, veiklų mokykloje, bandyta įkalbėti lankyti psichologo konsultacijas, lankyti mokyklą), vyksta individualūs pokalbiai su L., keliama jo pozityvaus elgesio motyvacija, stengiamasi įtraukti į bendras veiklas, sudaromi susitarimai dėl konkrečių L. veiksmų. Atvejo vadybos proceso vykdymo metu buvo ieškoma būdu ir sprendimų, padėsiančių užtikrinti vaiko teises, poreikius ir interesus. Vyko glaudus įvairių įstaigų specialistų bendradarbiavimas. Pagalbos teikėjų ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančių asmenų nuomone, jokie taikomi metodai ir būdai L. elgesio nekeičia, vaikui reikalinga struktūruota aplinka ir nuolatinė kontrolė, nuolatinė profesionalių specialistų priežiūra bei pagalba keičiant susiformavusį ydingą elgesį. Vaiko elgesio teiktos pagalbos priemonės neįtakoja, nepavyksta pasiekti net pačių minimaliausių teigiamų pokyčių. Priešingai. L. nėra motyvuotas keistis, sistemingai daro teisės pažeidimus, nelanko mokyklos, ignoruoja specialistus ir nepriima jų pagalbos, nepavyksta teigiamai įtakoti vaiko elgesio. Kadangi L. L. skirtomis minimalios priežiūros priemonėmis nebuvo pasiekta teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių bei tai, kad jo elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, nuspręsta jį patalpinti į vaikų socializacijos centrą, kuriame suteikta galimybė gauti visą reikiamą kompleksinę psichologinę ir socialinę pagalba vienoje vietoje. 2023-03-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu išduotas leidimas skirti L. L. vidutinės priežiūros priemonę - apgyvendinimą ir ugdymą vaikų socializacijos centre vienerių metų laikotarpiui. Vidutinės priežiūros priemonės L. L. vykdytoju paskirtas (duomenys neskelbtini). 2024-03-21 paskirtos priežiūros priemonės vykdymas baigėsi ir L. L. grižo į namus. Nuo 2024-02-05 L. yra įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono registrą, kuriam paskirta bausmė - laisvės apribojimas, bausmės atlikimo laikotarpiu vienas iš paskirtų įpareigojimų - mokytis. 2024-03-29 L. L. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) (suaugusiųjų pagrindinė ugdymo programa). Vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024-03-14 potvarkiu Nr. M-168 „Dėl koordinuotai teikiamų paslaugų L. L. ir jo įstatyminiam atstovui skyrimo“ nuo 2024-03-21 iki 2024-08-31 L. L. ir jo įstatyminei atstovei G. G. skirtos koordinuotai teikiamos paslaugos. Pažymoje nurodoma ir tai, kad L. L. ir jo motinos tarpusavio santykiai nėra artimi, jie daugiau savanaudiški, manipuliacinio pobūdžio iš vaiko pusės (1 t., b. l. 191-195). Mokslus, kaip nurodė kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu, baigė ir ieškosi darbo. Nedirbantis (1 t., b. l. 197-198), nuo 2024-04-11 registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 196). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio neatgrasė, taisytis L. L. nelinkęs, savo elgesio kritiškai nevertina, kaip minėta, yra teisiamas jau 4-ą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. L. už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus aptartas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:1), atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, nustatytina kaip kiek mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64? straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-28 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bendrinant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme, atsižvelgtina į L. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes - pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-28 nuosprendį atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nagrinėjamoje byloje – viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančias aplinkybes - pagal abu nuosprendžius nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes ir kt.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, L. L. į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2024-06-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
Pagal BK 92 straipsnio 2 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis L. L. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Teismo vertinimu, kaltinamajam taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi, teismo nuomone, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors L. L. nusikalto būdamas du kartus teistas, tačiau nagrinėjamoje byloje gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusiojo atsiprašė, išreiškė norą keisti gyvenimo būdą, paaiškindamas, jog teistumų skaičius didėja, nes susidėjo su netinkamais draugais, tačiau bylos nagrinėjimo metu su niekuo nebendrauja, būna namuose, jam yra uždėta apykojė, turi draugę ir žada keistis. Duomenų apie kaltinamojo netinkamą laisvės apribojimo bausmės vykdymą byloje gauta nėra. Atidedant bausmės vykdymą, yra siekiama padėti kaltinamajam, kaip dar labai jaunam asmeniui, pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį ir taip derinti nubaudimą už nusikalstamą veiką su jo auklėjimu. Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui, nes, remiantis teismų praktika, nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, padėsiančią kontroliuoti jo elgesį laisvėje bei turėsiančią auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 punktas, 4 dalis).
L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 78-81) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusiojo K. B. atstovė advokatė Z. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75-77). Ieškinyje nurodoma, kad po suduoto smūgio į veidą K. B. iš dantenos pradėjo bėgti kraujas, žandas buvo patinęs, skaudėjo apie savaitę laiko, buvo mėlynė, mama davė vaistų nuo skausmo. Patyrė nepatogumų, diskomfortą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą K. B. dėl civilinio ieškinio parodė, kad iš kaltinamojo prašo priteisti 500 eurų jos sūnui, nes sūnui po įvykio dvi savaites skaudėjo ir buvo ištinusi sumušta vieta, jam skaudėjo kramtant. Nors teisminio nagrinėjimo metu sūnui jokių padarinių likę nebėra, eiti į viešas vietas jis nebijo bei, nors įvykio metu buvo atostogos, o po atostogų, kai reikėjo į mokyklą, jau viskas buvo praėję, tačiau po įvykio sūnus buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam padarius rentgeno nuotrauką buvo paaiškinta, kad ant sumuštos vietos reikia dėti ledą ir gerti stiprius vaistus, kuriuos jis gėrė savaitę laiko.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teismų praktikoje 1 000 ir daugiau eurų dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymo, priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis K. B. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto (du kartus kumščiu suduodant į veidą bei šokant ant jo ir rankos dilbiu suduodant į kaklą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant minkštasuolio) patyrė fizinį skausmą, kaip nurodė jo įstatyminė atstovė ikiteisminio tyrimo metu, sūnus jai sakęs, kad jaustą skausmą iš 10-ies balų, kai 10 – skaudžiausia, įvertino 7-8 balais, o teisiamojo posėdžio metu įstatyminė atstovė patvirtino, jog sūnui po įvykio skaudėjo dvi savaites, skaudėjo kramtant, teko vartoti stiprius vaistus nuo skausmo. Pagal kitus bylos duomenis po pavartoto smurto nukentėjusiajam iš dantenų bėgo kraujas, patino žandas, skaudėjo apie savaitę laiko, buvo mėlynė, teko gerti vaistus nuo skausmo. Nors teisminio nagrinėjimo dienai nukentėjusiajam jokių liekamųjų reiškinių nebebuvo likę, reikšmingesnio diskomforto socialiniame gyvenime nepatyrė (įvykis mokymosi proceso neįtakojo, į mokyklą sugrįžo visiškai pasveikęs), įvykis baimės jausmo ateityje eiti į viešas vietas nesukėlė, tačiau teismas, įvertinęs smurto intensyvumą (du kartus kumščiu suduota į gyvybiškai svarbų organą – galvą (sutrenktas veidas, pažeistos dantenos, kurios pradėjo kraujuoti), vieną kartą rankos dilbiu suduota į kaklą, dėl ko nukentėjusysis griuvo, tačiau ant minkštasuolio), tai, kad po įvykio asmuo buvo gabentas į ligoninę, daryta rentgeno nuotrauka, nurodyta gerti vaistus ir juos gėrė, išgyventą fizinį skausmą dėl kraujuojančių dantenų, patinusio žando, atsiradusios skruoste mėlynės, kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat siekdamas įgyvendinti ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą (L. L. (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, nedirbantis, besiieškantis darbo), sprendžia, jog nukentėjusiojo atstovės prašoma 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atitinkanti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir paminėtai teismų praktikai, be to, su tokiu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu sutinka tiek pats kaltinamasis, tiek ir jo įstatyminė atstovė.
Nukentėjusiajam K. B. priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise pavestina tvarkyti jo įstatyminei atstovei – motinai K. B..
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 58,05 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam K. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 124-126). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b. l. 126), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo K. B. sveikatai buvo padaryta L. L. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam K. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 58,05 Eur priteistina iš L. L..
CK 6.276 straipsnis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismui buvo pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-09-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam K. B. buvo paskirta atstovė advokatė Z. K. ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 504,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. yra nepilnametis, nedirbantis, besiieškantis darbo, taip pat įvertinus iš jo priteistų žalų sumas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam K. B. šioje byloje iš L. L. nepriteistinos.
Daiktiniai įrodymai - kompaktinės plokštelės (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančios voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64? straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti L. L. sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-28 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir L. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu L. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu:
- būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar sveikatos priežiūra;
- mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, L. L. į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2024-06-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
L. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiojo K. B. atstovės advokatės Z. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš L. L. nukentėjusiojo K. B. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o L. L. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 500 Eur (penkis šimtus eurų) išieškoti iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės G. G.. Ši G. G. pareiga pasibaigia, kai L. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam K. B. priteistas lėšas - 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise pavesti tvarkyti jo įstatyminei atstovei – motinai K. B..
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 58,05 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš L. L. 58,05 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 5 ct) už nukentėjusiajam K. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000, o L. L. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 58,05 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 5 ct) išieškoti iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės G. G.. Ši G. G. pareiga pasibaigia, kai L. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nepriteisti iš L. L. 504,16 Eur proceso išlaidų už K. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl atstovės advokatės dalyvavimo byloje.
Daiktinius įrodymus - kompaktines plokšteles (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančias voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.