Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. 2S-848-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
2S-848-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05595-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas
A. S., J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-848-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05595-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.20.2; 3.5.16; 3.5.26 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. (A. S.), J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolę B. T. atšaukti varžytynes (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog antstolė elgiasi nesąžiningai, nes skola yra išieškoma iš skolininkų gaunamų pajamų, todėl, pareiškėjų manymu, antstolė nepagrįstai skolos išieškojimą nukreipė į vykdymo procese areštuotą nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjų A. S. ir J. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

3.1. Nurodė, kad pareiškėjų skundžiamas patvarkymas jiems buvo įteiktas tinkamai 2018 m. gegužės 17 d. Pažymėjo, jog pareiškėjai, nesutikdami su antstolės patvarkymu, kuriuo buvo nuspręsta skelbti areštuoto turto varžytynes, turėjo teisę pateikti skundą dėl šio antstolės patvarkymo iki 2018 m. birželio 6 d. Nurodė, kad pareiškėjai skundą dėl antstolės veiksmų pateikė 2018 m. birželio 18 d., t. y. praleidę įstatyme nustatytą 20 dienų terminą. Akcentavo, jog motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą nepateikė.

3.2. Nurodė, kad pareiškėjai skundžia antstolės 2018 m. birželio 5 d. pranešimą Nr. S-18-5-14143 apie paskelbtas varžytynes, kuris buvo priimtas nustatant varžytynių datą. Teigia, jog skundžiamas patvarkymas yra informatyvaus pobūdžio, todėl šis pareiškėjų reikalavimas dėl minėto patvarkymo atšaukimo nenagrinėtinas.

3.3. Nurodė, kad antstolė turi teisę atšaukti varžytynes, jei iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Nurodė, kad teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nenustatyta, jog egzistuotų CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl darė išvadą, kad teisinio pagrindo atšaukti varžytynes nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nurodė, kad jau pradėdama išieškojimą antstolė puikiai žinojo, jog, be darbo pajamų, apeliantai turi ir nekilnojamojo turto, tačiau į šį turtą nuo pat priverstinio išieškojimo pradžios išieškojimas nebuvo nukreiptas. Pareiškėjų nuomone, tai reiškia, kad toks išieškojimo būdas tenkino išieškotoją, kadangi jis jokių pretenzijų ar pastabų dėl priverstinio išieškojimo nenurodė.

5.2. Nurodė, kad paskelbtos varžytynės butui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo perteklinė sankcija be jokio teisinio pagrindo, nes pareiškėjo A. S. vardu buvo registruotas kitas nekilnojamasis turtas – garažas, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, jog jei buvo poreikis parduoti nekilnojamąjį turtą, tai antstolė pirmiausia turėjo pradėti varžytynes nuo garažo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepareikšta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė B. T. vykdė dvi vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/00907 ir Nr. 0005/17/00908 dėl bendros 10 094,58 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų A. S. ir J. S. išieškotojos AB SEB banko naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-12097-637/2016. 2017 m. birželio 2 d. patvarkymais dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-5-10039 bei Nr. S-17-5-10044 antstolė nustatė įpareigojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017 m. gegužės 15 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. S-17-5-8840 areštavo skolininkui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę, kuriuos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-18-5-11484 paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė butui, kurio bendras plotas 50,61 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti teismo ekspertei L. C.. 2018 m. gegužės 7 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 180507LCH-02, kuris parengtas teismo ekspertės L. C., areštuoto nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 26 600 Eur.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškėjų skundo dėl antstolės veiksmų, tiek atskirojo skundo turinį, konstatuoja, jog ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, jog antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjų darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, dėl operatyvesnio skolos gražinimo nusprendė iš varžytynių parduoti pareiškėjui A. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

12. CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam dvidešimties dienų terminui, skaičiuojamam nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, šis terminas, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo Nr. S-18-5-11980 6 punkte nurodyta: „Informuoju, kad ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų, skaičiuojant nuo šio patvarkymo įteikimo momento, atsižvelgiant į likusios skolos ir susidariusių vykdymo išlaidų sumą, bus skelbiamos varžytinės vykdymo procese areštuotam turtui.“ Tai reiškia, jog būtent antstolės 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymu pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad bus skelbiamos varžytynes, todėl, nesutikdami su tokiais antstolės veiksmais, pareiškėjai turėjo teisę skųsti minėtą patvarkymą. CPK 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog antstolės 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo pareiškėjams įteiktas 2018 m. gegužės 17 d., o tai reiškia, kad pareiškėjai turėjo teisę pateikti skundą dėl šio antstolės patvarkymo iki 2018 m. birželio 6 d. Kadangi pareiškėjai skundą dėl antstolės veiksmų pateikė 2018 m. birželio 18 d., darytina išvada, jog pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą 20 dienų terminą.

14. Iš į bylą pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai nei skundu dėl antstolio veiksmų, nei teikdami atskirąjį skundą nenurodė priežasčių, dėl kurių jie praleido įstatymu nustatytą 20 dienų terminą, ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant duomenų, jog terminas skundui dėl antstolės veiksmų paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.

15. Atskiruoju skundu taip pat nurodoma, jog jau pradėdama išieškojimą antstolė puikiai žinojo, jog, be darbo pajamų, apeliantai turi ir nekilnojamojo turto, tačiau į šį turtą nuo pat priverstinio išieškojimo pradžios išieškojimas nebuvo nukreiptas. Pareiškėjų nuomone, tai reiškia, kad toks išieškojimo būdas tenkino išieškotoją, kadangi jis jokių pretenzijų ar pastabų dėl priverstinio išieškojimo nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog išieškotojas būtų nurodęs, iš kokio skolininko turto ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia, todėl antstolė, laikydamasi CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, pagrįstai iš pradžių vykdė išieškojimą iš pareiškėjų atlyginimo.

16. Įstatymas numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Iš vykdomojoje byloje esančio 2018 m. birželio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, jog 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjų skolos likutis buvo 7 235,75 Eur. Iš vykdomosiose bylose esančių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, jog iš skolininkų nereguliariais laikotarpiais buvo išieškomos sumos nuo 100 Eur iki 400 Eur. Tai reiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, o tai prieštarautų CPK 7 straipsnio nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, nustačiusi, jog pareiškėjai turi kelis nekilnojamojo turto objektų, nepažeidė teisės normų paskirdama kitą priverstinio vykdymo priemonę – turto pardavimą iš varžytynių.

17. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčijamos turto varžytynės 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr. S-18-5-20025 buvo paskelbtos neįvykusiomis ir 2018 m. rugsėjo 20 d. paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, kurių pareiškėjai neskundė. 2018 m. spalio 22 d. elektroninės varžytynės baigėsi ir buvo paskelbtas laimėtojas. 2018 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-5-28857. 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymais dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo Nr. S-18-5-29213 bei Nr. S-18-5-29213 vykdomosios bylos Nr. 0005/17/00907 ir Nr. 0005/17/00908 buvo užbaigtos. Pareiškėjai nė vieno iš šių antstolės veiksmų neskundė, todėl darytina išvada, jog šiuo metu skundžiamo patvarkymo panaikinimas teisinės prasmės nebeturi.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė