Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-08-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-964-859/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-08-12
Bylos Nr.
A15.-964-859/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00609-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas
P. Š.
Nukentėjusysis
D. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-964-859/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00609-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) atstovui M. U.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Š.,nukentėjusiajai D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus – ir nuotoliniu būdu naudojantis „Zoom? platforma, o atnaujinus bylos nagrinėjimą – teismo posėdžių salėje, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas 2021 m. vasario 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P16613-2021 (toliau – ir Protokolas), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1, 2, 5 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Š. 2021 m. sausio 16 d. 00:05 val. vairuodamas automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, prarado automobilio vairavimo kontrolę ir atsitrenkė į stovinį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš eismo įvykio pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Š. pripažino padarytus nusižengimus, ir paaiškino, kad iš karto nežinojo, jog atsitrenkė į tą automobilį. Apie tai jam pasakė atvykę policijos pareigūnai. Šį „Opel Omega“ nusipirko perpardavimui, jis buvo išregistruotas, valstybiniai numeriai nuimti. Reikėjo nepilną kilometrą nuvaryti automobilį į garažą, nuėmė valstybinius numerius nuo draugo automobilio, galvojo, kad nuvažiuos ir viskas bus gerai, bet vienoje vietoje automobilį „užmetė“, jis praslydo šonu. Jo automobilis buvo daužtas. Nuvažiavo porą šimtų metrų nuo tos vietos ir atvyko policijos pareigūnai, nes jiems buvo suteikta informacija, kad chuliganiškai vairuoja juodas automobilis. Jis techniškai netvarkingas, su juo chuliganiškai nepasivažinėsi. Iš nervų namuose išgėrė, po poros valandų antrą kartą atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad užkabino automobilį ir pabėgo iš eismo įvykio. Atsakydamas į teisėjo klausimus parodė, kad kai policijos pareigūnai atvažiavo pirmą kartą, jie su pusbroliu stovėjo. Nusipirko „Opel Omega“ automobilį savaitę iki įvykio. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kalną, automobilio galiniai ratai varomi, todėl paspaudęs akseleratorių vienoje vietoje nesugebėjo išlaikyti automobilio, ten buvo provėžos. Reikėjo pakilti į kalną su posūkiu, galiniai ratai buvo ant vienų provėžų, o priekiniai ant kitų ir jis prašoko pro tą automobilį, bet smūgio nepastebėjo. Kai važiavo atgal nematė, kad prie to automobilio kažkas stovėtų. Kai atvyko policijos pareigūnai jis suprato apie kokį automobilį kalba, nes tas „Toyota“ automobilis dažnai ten stovi. Ten buvo juodi dažai ir padangų žymės ant sniego. Buvo apgadintas „Toyota“ automobilio vairuotojo pusės priekinis buferis, žibintas, sparnas. Pataikius į provėžas automobilis bando stabdyti, „Opel Omega“ sunkus automobilis. Tikrai nebuvo, kad tyčia atsitrenkė ir išvažiavo. Kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „išlįsti“ iš vėžių. Gal tuo momentu, kai buvo smūgis, ji „išlindo“ iš vėžių ir dėl to nepajautė. Padangų žymės liko ant sniego, jis išlindo pro automobilio „Toyota“ vairuotojo puse. „Toyota“ automobilio signalizacija nesuveikė. Uždėjo kitus valstybinius numerius, kad nuvarytų automobilį iki garažo, reikėjo pavažiuoti 1 km. Žino, kad yra kaltas, pripažino kaltę. Kai atvažiavo pusbrolis pamatė, kad nukrito buferis, teka tepalas ir atvyko policijos pareigūnai. Buferis nukrito nuo to, kad užkabino arba nuo to, kad pakliuvo į provėžas, nes automobilis labai žemas.

2021 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Š. paaiškino, kad nori labai atsiprašyti už padarytus nepatogumus, žalą. Tiki, kad taip buvo, kad užkabino tą automobilį.

Šalies argumentai

P. Š. paaiškinimas – 2021 m. sausio 16 d. maždaug 1,30 val. vairavo automobilį „Opel Omega“, kuris priklauso jam. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. buvo slidi kelio danga, snigo. Buvo naktis, gatvė apšviesta, greitis apie 50 km/h. Užvažiavus ant kalno pradėjo slysti galas, užnešė į stovintį automobilį ‚Toyota“, kuris stovėjo pravažiuojamo kelio dalyje, atsitrenkė į jos priekį. Nepastebėjo iš karto įvykio. Nedavažiavus garažo jo automobilis užgeso ir belaukiant „švogerio“, atvažiavo policija, kuri surašė protokolą ir išgabeno automobilį. Automobilio numeriai buvo nuo kito automobilio. Pareigūnam nepranešė dėl įvykio, nes stresavo, buvo pavargęs, nepagalvojo, kad padarė nuostolių (b. l. 16).

Nukentėjusioji D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gyvenamojoje vietoje ir išgirdo didelį garsą. Jos automobilis stovėjo šalia namo. Iš karto pasižiūrėjo pro langą. Pamatė, kad automobilis stovi. Vėliau, norėdama pasinaudoti automobiliu, priėjo prie jo ir pamatė, kad kairys priekinis ratas ir kėbulas visiškai sudaužytas, ratas nuleistas, rato apsauga sudužusi. Suprato, kad niekur važiuoti negalėsiu. Susiejo tą garsą su įvykusiu eismo įvykiu. Pradėjo žiūrėti aplink. Buvo sniego, matėsi slydimo žymės, vėžios nuo greičio mažinimo kalnelio iki automobilio, duženos, dar porą vingių ir tepalo dėmė. Su seserimi žiūrėjo, kur baigiasi tepalo dėmė. Pamatė, kad ji baigėsi už sankryžos. Iškvietė policijos pareigūnus, parodė žymes ant kelio, sudužusį automobilį, vingiuojančias žymes ir tepalo dėmę, kuri tęsėsi 200 metrų už (duomenys neskelbtini) gatvės. Kilo įtarimas, kad buvo pasišalinta į kiemą. Viską papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. Vėliau policijos pareigūnai papasakojo, kad automobilis buvo pašalintas iš tos vietos ir turbūt susieta su kitu įvykiu. Pareigūnai važinėjo aplink rajoną ir po kelių valandų atvažiavę pasakė, kad rado kaltininką, kuris pasakė, kad įvyko eismo įvykis ir jis nesuvaldė automobilio. Suformino dokumentus, prašymą, užfiksavo įvykį, teikė pareigūnams informaciją apie automobilio remontą. Atsakydama į teisėjo klausimus paaiškino, kad nuvežė automobilį į servisą, ten buvo atstovas iš „Gjensidige“, kuris pasakė, kad jie viską sutvarkys ir apmokės. Buvo sekamos tepalo dėmės ir prie tų dėmių buvo užfiksuotas pranešimas, kad ten buvo iškviestas techninės pagalbos automobilis. Tas automobilis kažkokiu būdu buvo pašalintas iki gyvenamosios vietos, pareigūnai rado tą automobilį, apklausė vairuotoją ir sakė, kad prisipažino. Buvo du ekipažai, vienam ekipažui sakė, kad nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į stulpą, dėl to buvo apgadintas automobilis ir sietinas su tuo techninės pagalbos automobiliu, o kitas ekipažas sakė, kad nuvykus į vietą ir apklausus prisipažino, kad tikėtina, jog apgadino „Toyota“ automobilį. Ji pasakojo apie tepalo dėmes antram ekipažui, kuris atvyko, apžiūrėjo, fotografavo. Pirmo ekipažo nebuvo sutikusi, vėliau buvo su ekipažu vienu metu, dalinosi informacija, ji stovėjo šalia ir girdėjo jų pokalbį.

Šalies argumentai

D. K. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. sausio 16 d. maždaug apie 2 val. išėjusi iš namu rado automobilį apgadintą – priekinis kairės pusės bamperis, žibintas, ratas. Aplinkui mėtėsi nuolaužos. Automobilis negali važiuoti. Netoli įvykio vietos matėsi kito automobilio tepalų žymės. Yra skirtingų automobilių nuolaužos (b. l. 9).

Liudytoja E. B. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kad dideliu greičiu galimai neblaivus vairuotojas važinėja po gyvenvietę, automobilis techniškai netvarkingas. Vieną kartą ieškojo, bet nerado, gavo dar vieną iškvietimą. Automobilis buvo pastebėtas, jis buvo akivaizdžiai apdaužytas, be priekinio buferio, nuleistais ratais. Prie jo buvo dar vienas automobilis, iš jo išlipo vaikinas, kuris pradėjo pasakoti, kad bandė su draugais nutempti automobilį iki serviso, bet jam nepavyko. Kitas ekipažas reagavo į eismo įvykį, kurį tas vaikinas padarė ir pasišalino. Tai buvo tą pačią naktį. Iš pradžių dėmių nepastebėjo, tik apgadintą automobilį, tačiau kai reagavo į iškvietimą dėl padaryto eismo įvykio, ant gatvės skersai važiuojamosios buvo matomos tepalo žymės, kurios buvo nuo įvykio padarymo vietos – apgadinto „Toyota“ automobilio stovėjimo vietos visa gatve, kertant (duomenys neskelbtini) g. ir ėjo toliau.

Vyt. patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. sausio 16 d. 02.04 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu L. K. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vienos valandos laikotarpyje į pranešėjos „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko ekipažas, kuris paaiškino, jog minėtas automobilis „Toyota Auris‘ yra apgadintas galimai automobilio „Opel Omega“ ir susijęs su kitu įvykiu, kadangi matyti tepalų žymės. Ekipažas V1734 buvo nuvykęs pas P. Š. į namus. Jis prisipažino, kad apgadino automobilį „Toyota“, o ne stulpą kaip paaiškino ankstesniame įvykyje. Apie 00.30 va. Privažiavus prie automobilio „Opel Omega“ prisistatė automobilio vairuotojas P. Š.. Buvo matyti, kad automobilis apgadintas, nuleisti abu priekiniai ratai, nukritęs priekinis bamperis. Paklusus kas atsitiko, vairuotojas nurodė,. Kad atsitrenkė į prie namų esantį stulpą. Paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas nurodė, kad neturi. Patikrinus POLIS II sistemą, nustatyta, kad automobilio valstybiniai numeriai priklauso kitai transporto priemonei, o ši transporto priemonė yra neįregistruota, neturi civilinės atsakomybės draudimo bei privalomos techninės apžiūros. Vairuotojas prisipažino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės (b. l. 4).

Liudytojas L. K. paaiškino - su porininke E. B. tik formino eismo įvykį. Automobilis važiavo, atsitrenkė ir pasišalino. Kitas ekipažas sužinojo kas vairavo tą automobilį, kuris pasišalino, pasakė visą informaciją ir pagal ją formino. Kitas ekipažas perdavė didžiąją dalį informacijos, pasakė kas vairavo, nes susiskambino su tuo asmeniu. Prieš tai buvo iškvietimas, kad vairuoja chuliganiškai. Buvo prieš tai pasigavę tą asmenį, įformino, kad vairuoja be teisių. Kai su jais susiskambino, pasakė, kad galimai tai tas pats asmuo, rado kontaktus, susiskambino su tuo asmeniu ir jis prisipažino, kad jis vairavo. Kolegos pasakė, kad jie skambino tam asmeniui ir jis jiems prisipažino. Automobilis, su kuriuo įvyko eismo įvykis, buvo „Opel Omega“. Kitas iškvietimas buvo maždaug prieš valandą iki šio iškvietimo. Vairavimo faktas buvo konstatuotas tame pačiame rajone, apie 500-600 metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo eismo įvykis. Ten, kur pirmo iškvietimo metu jį pasigavo, buvo tepalų žymės, tos pačios žymės buvo ir prie eismo įvykio vietos. Kai gavo pirmą iškvietimą, kad chuliganiškai vairuoja, jį pasigavo, įformino eismo įvykį, automobilį tralu priverstinai nutempė į saugomą automobilių aikštelę, nuvažiavo tvarkyti dokumentus ir gavo kitą iškvietimą, kad moteris atėjusi prie automobilio rado jį apgadintą kitos transporto priemonės. Tepalų žymės buvo iki ten, kur automobilis buvo nugabentas tralu. Matėsi, kad buvo kairys priekinis mušimas, buvo apgadintas „Opel Omega“ ratas, buferis, priekinis kairės pusės sparnas, sprogusi padanga. Kai atvyko pirmą kartą paaiškino, kad įvažiavo į stulpą prie namų, nevažiavo, pasitikėjo, prisipažino, kad jis vairavo.

Liudytoja A. B. paaiškino prieš tai buvo iškvietimas, kad rado apgadintą automobilį, į kurį važiavo kitas ekipažas, o juos nusiuntė į iškvietimą, kad šeimininkė rado apgadintą automobilį. Ten buvo tepalų žymės. Pagal tepalų žymes nuvažiavo iki tos vietos. Pagal iškvietimus susiejo, kad jau prieš tai ten buvo patruliai, susisiekė su jais, nurodė asmens vardą, pavardę, surado, kur jis gyvena ir nuvažiavo pas jį. Jis galimai buvo neblaivus, kalbėjo neaiškiai. Jis sakė: „galimai aš kliudžiau, bet buvau įsitikinęs, kad pravažiavau, neužkliudžiau“. Jis sakė, kad matė tą automobilį, bet buvo įsitikinęs, kad nekliudė. Matė tik tą apgadintą automobilį, dėl kurio savininkė iškvietė. Kito automobilio nematė, tik iš nuotraukų. Jos manymu, neįmanoma buvo nepastebėti, nepajausti tokio eismo įvykio, apgadinimai buvo stiprūs, rato diskas buvo įlenktas. Iš pradžių pagalvojo, gal jis atsitrenkė į bortą, bet, po to, pamatė tepalų žymes ir susekė, kad tai galimai susiję.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad tikriausiai dirbo su V. Š.. Nustatė, kad buvo pasišalinimas ir viskas, daugiau nieko nesvarstė. Vyko kai pasakė, kad atsitrenkė į stulpą. Važiavo į antrą iškvietimą. Asmens nebuvo nustatę, buvo atsekę savininką pagal automobilį. Pagal duomenų bazes buvo atsekta, kam priklausė kaltininko ir nukentėjusiojo automobiliai. Tarnybinio pranešimo nebuvo, nes buvo antras ekipažas, tarnybinį pranešimą rašo pirmas ekipažas.

BIRT žiūryklės duomenimis – 2021 m. sausio 16 d. 00.05 val. nuo nurodytos gatvės nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. automobilis „Opel“ be rato, matėsi žiežirbos, galimai sustojo (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 6).

Eismo įvykio fiksavimo protokole nurodyta, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 02.04 val. pranešėja pastebėjo apgadintą automobilį „Toyota Auris“. Automobilio apgadinimai – bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės sparnas, kairės pusės ratlankis ir padanga. Pranešėja nežino kas sugadino automobilį. Toliau pavažiavus matomos tepalų dėmės (b. l. 7-8).

Pridėtos foto lentelės (b. l. 28-34).

ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos – išmokėta suma 1 839,28 EUR (b. l. 11).

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje P. Š. Protokolu buvo kaltinamas be kita ko padaręs ir administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, nes jis, 2021 m. sausio 16 d. 2.04 val. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo neįregistruotą, neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, su valstybiniais numeriai, kurie priklausė kitai transporto priemonei.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, vairavimą. O straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimą.

Šių administracinių nusižengimų turinį sudarančiame KET 225 punkte nustatyta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. O KET 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad konkreču atveju nekyla abejonių, kad P. Š. 2021 m. sausio 16 d. vairavo automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus. P. Š., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo automobilį „Opel Omega“, kuriam buvo uždėti valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantys kitai transporto priemonei ir taip pažeidė KET 225 punkto reikalavimus. Šį faktą patvirtina byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuotos šių administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1). Tai užfiksuota ir policijos pareigūnės E. B. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad <...> patikrinus POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitai transporto priemonei.

Automobilis „Opel Omega“, nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei privalomosios techninės apžiūros (b. l. 4). Aplinkybę, kad automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys, apie automobilio „Opel Omega“ išregistravimą, valstybinis numeris šiam nesuteiktas (b. l. 17). Tai, kad automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu patvirtina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašas (b. l. 18). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilis su valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso automobiliui „Opel Astra“, kurios savininkas kitas asmuo (b. l. 23).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad P. Š. 2021 m. sausio 16 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, nes, atitinkamai, vairavo minėtą automobilį: neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris neįregistruotas nustatyta tvarka; su valstybiniais numeriais, kurie priklauso kitai transporto priemonei. Visgi, konkrečiu atveju pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą nustatyta ir tai, kad minėti administraciniai nusižengimai P. Š. buvo padaryti ne 2021 m. sausio 16 d. 2.04 val., kai policijos patruliai antrą kartą vyko į (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, o dar prieš pat pirmąjį policijos iškvietimą, t. y. apie 00:05 val. Todėl laikas, kai buvo padaryti administraciniai nusižengimai turėtų būti koreguojamas.

Svarbu ir tai, kad iš byloje esamų duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau yra nubaustas už aptartus administracinius nusižengimus 2021 m. vasario 11 d. nutarimu pagal 2021 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-6500-2021 (ROIK: 21127671366 (b. l. 3)), t. y. už analogiškas veikas tuo pačiu laiku ir vietoje, už kurių padarymą P. Š. 2021 m. vasario 11 d. nutarimu, priimtu ne teismo tvarka, buvo paskirta 400 EUR bauda, laikytina, kad aptariamų veikų laikas yra apie 00:30 val., kaip nurodyta aptariamame Nutarime. Todėl pastarajam nepagrįstai buvo surašytas dar vienas 2021 m. vasario 19 d. Protokolas dėl tų pačių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse. Konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad Institucija pažeidė dvigubo baudimo principo negalimumą (ANK 591 straipsnio 8 dalis), nes administracinio nusižengimo teisena aptariamu atveju nebuvo galima. Tačiau, iš byloje surinktų duomenų ir pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų nustatyta, kad tokia situacija susidarė dėl pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, kurie galėjo suformuoti Institucijos nuomonę apie kitas tą pačią naktį padarytas pavojingas administracinių nusižengimų veikas.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tuo tarpu pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo P. Š., kaip automobilio „Opel Omega“ vairuotojo, kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Visų pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Š. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę galiausiai pripažino ir parodė, kad <...> kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „išlįsti“ iš vėžių. Gal tuo momentu, kai buvo smūgis, ji „išlindo“ iš vėžių ir dėl to nepajautė. Padangų žymės liko ant sniego <...> žino, kad yra kaltas <...> pamatė, kad nukrito buferis, teka tepalas ir atvyko policijos pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

Jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Visi proceso dalyviai paminėjo kaip pagrindinę skiriamąją aplinkybę – tepalus, kurie leido atsekti administracinio nusižengimo padarymu įtariamą asmenį – nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad <...> pradėjo žiūrėti aplink. Buvo sniego, matėsi slydimo žymės, vėžios nuo greičio mažinimo kalnelio iki automobilio, duženos, dar porą vingių ir tepalo dėmė. Su seserimi žiūrėjo, kur baigiasi tepalo dėmė; liudytoja E. B. paaiškino, kad <...> ant gatvės skersai važiuojamosios buvo matomos tepalo žymės, kurios buvo nuo įvykio padarymo vietos – apgadinto „Toyota“ automobilio stovėjimo vietos visa gatve, kertant (duomenys neskelbtini) g. ir ėjo toliau; liudytojas L. K. paaiškino <...> ten, kur pirmo iškvietimo metu jį pasigavo, buvo tepalų žymės, tos pačios žymės buvo ir prie eismo įvykio vietos. <...> Tepalų žymės buvo iki ten, kur automobilis buvo nugabentas tralu. Matėsi, kad buvo kairys priekinis mušimas, buvo apgadintas „Opel Omega“ ratas, buferis, priekinis kairės pusės sparnas, sprogusi padanga <...>; liudytoja A. B. paaiškino <...> ten buvo tepalų žymės. Pagal tepalų žymes nuvažiavo iki tos vietos. <...> neįmanoma buvo nepastebėti, nepajausti tokio eismo įvykio, apgadinimai buvo stiprūs, rato diskas buvo įlenktas. Iš pradžių pagalvojo, gal jis atsitrenkė į bortą, bet, po to, pamatė tepalų žymes ir susekė, kad tai galimai susiję. Visi šie teismo ištirti įrodymai, leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Š. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Remdamasis šiais įrodymais konstatuotina, kad P. Š. 2021 m. sausio 16 d. apie 00:30 val. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesiėmė visų atsargumo priemonių, prarado automobilio vairavimo kontrolę ir atsitrenkė į stovinį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Visgi, kaip jau minėta šio nutarimo dalyje dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, P. Š. už tai, kad nustatytą dieną ir laiku vairavo minėtą automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jau buvo nubaustas minėtu nusižengimus 2021 m. vasario 11 d. nutarimu pagal 2021 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-6500-2021 (ROIK: 21127671366 (b. l. 3)), kuriame jo veika buvo kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Būtent ANK 424 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Dėl nustatyto, teismas neturi pagrindo pažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir imperatyvių jau aptarto ANK 591 straipsnio 8 dalies nuostatų, todėl konstatuoja, kad ir konkrečiu atveju padarytas esminis administracinių nusižengimų teisenos procesinis pažeidimas. Tačiau, kaip ir jau aptartu atveju, tai sąlygojo pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai policijai, dėl kurių šie buvo suklaidinti.

Dėl nustatyto teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną P. Š. atžvilgiu pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis bei 423 straipsnio 1 dalį (ANK 591 straipsnio 8 dalis, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šios taisyklės turinį sudarančiame KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo P. Š. kaltė, padarius ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta. Šį faktą teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Š.. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad <...> reikėjo pakilti į kalną su posūkiu, galiniai ratai buvo ant vienų provėžų, o priekiniai ant kitų ir jis prašoko pro tą automobilį, bet smūgio nepastebėjo. Kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „išlįsti“ iš vėžių. Gal tuo momentu, kai buvo smūgis, ji „išlindo“ iš vėžių ir dėl to nepajautė. Padangų žymės liko ant sniego, jis išlindo pro automobilio „Toyota“ vairuotojo puse. <...> Žino, kad yra kaltas, pripažino kaltę. Kai atvažiavo pusbrolis pamatė, kad nukrito buferis, teka tepalas ir atvyko policijos pareigūnai. Buferis nukrito nuo to, kad užkabino arba nuo to, kad pakliuvo į provėžas, nes automobilis labai žemas.

Pats P. Š. tyrimo metu savo paaiškinime nurodė, kad <...> kad jį sumėčius, jis atsitrenkė į automobilio „Toyota“ priekį, tačiau iškart nepastebėjo ir nuvažiavo (b. l. 16).

Tai, kad P. Š. turėjo suprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, patvirtino nukentėjusios parodymai duoti teismo posėdžio metu <...> kad buvo gyvenamojoje vietoje ir išgirdo didelį garsą. Jos automobilis stovėjo šalia namo. Iš karto pasižiūrėjo pro langą. Pamatė, kad automobilis stovi. Vėliau, norėdama pasinaudoti automobiliu, priėjo prie jo ir pamatė, kad kairys priekinis ratas ir kėbulas visiškai sudaužytas, ratas nuleistas, rato apsauga sudužusi. Teismo posėdžio metu apklausta pareigūnė - A. B. patvirtino, kad buvo neįmanoma nepastebėti to, nepajausti tokio eismo įvykio, apgadinimai buvo stiprūs, rato diskas buvo įlenktas.

Sprendžiant dėl P. Š. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į gyvenvietėje stovėjusį automobilį „Toyota“, suvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas atsižvelgdamas į eismo įvykio laiką – nakties metas, tyli aplinka; žalos mąstą – automobilio „Toyota“ priekinis bamperis, kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, kairės pusės posūkio žibintas (b. l. 8), paties P. Š. nurodytas aplinkybes – automobilį „užmetė“, jis praslydo šonu; kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „išlįsti“ iš vėžių. Gal tuo momentu, kai buvo smūgis, ji „išlindo“ iš vėžių ir dėl to nepajautė. Taip pat, duodamas pirminius paaiškinimus nurodė, kad pareigūnams nepranešė dėl įvykio, nes stresavo, buvo pavargęs, nepagalvojo, kad padarė nuostolių kitam automobiliui (b. l. 16).

Visos nurodytas aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad P. Š. veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Ištirti byloje įrodymai, kurie aptarti šiame nutarime, nesudaro pagrindo tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui, kad jis nesuprato kliudęs nukentėjusiosios automobilį ir jį apgadinęs. Tam prieštarauja ne tik susidūrimo metu turėjęs įvykti automobilių sukrėtimas, garsas, bet ir pačių automobilių apgadinimai.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 EUR bei į tai, kad P. Š. veiksmais dėl automobilių apgadinimo padaryta žala siekia 1881,80 EUR (b. l. 12) bei iš draudimo išrašo matyti, kad išmokėta 1839,28 EUR, t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 EUR), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog P. Š., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Tai, kad šį administracinį nusižengimą P. Š. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, patvirtina šiame nutarime jau ne kartą paminėtas ne teismo tvarka Institucijos priimtas 2021 m. vasario 11 d. nutarimas pagal 2021 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-6500-2021 (ROIK: 21127671366 (b. l. 3)), kuriuo P. Š. buvo nubaustas be kita ko ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinų nuobaudų

Skirdamas administracines nuobaudas P. Š., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nes apskritai nurodomu laiku jis padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus, o galiausiai, apgadino gatvėje stovėjusį nukentėjusiosios automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių padarinių.

Teismas atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo P. Š. asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaiką (b. l. 26), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (vairavo automobilį būdamas neblaivus kai nustatytas 2,00 promilių neblaivumas), baustas administracine tvarka.

Teismas nenustatė P. Š. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors dėl padarytų nusižengimų administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Š. teismo posėdžio metu išreiškė apgailestavimą ir parodė, kad pripažįsta padaręs nusižengimus, vis tik matyti, kad P. Š. gailėjimasis ir prisipažinimas buvo deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties pažeidimo padarymo, jo pavojingumo kitiems eismo dalyviams, todėl tai nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. Š. skirtina ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatomas lygūs nuobaudų vidurkiui.

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti P. Š. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą.

Dėl skirtinų administracinio poveikio priemonių

ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, P. Š. vairuodamas transporto priemonę, kaip minėta, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat šiais savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, P. Š. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 426 straipsnio 8 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju, automobilis „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017, Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

Nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M. (b. l.17).

Teismo posėdžio metu, P. Š. nurodė, kad „Opel Omega“ nusipirko perpardavimui, jis buvo išregistruotas, valstybiniai numeriai nuimti. <...> Nusipirko „Opel Omega“ automobilį savaitę iki įvykio.

Taigi pirmiau paminėtos aplinkybės, bei įvertinus pažeidėją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad paskyrus P. Š. nuobaudą – jam priklausančios, pažeidimo padarymo metu valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju yra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664 straipsniais bei 591 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

P. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 300 EUR (du tūkstančius trys šimtus eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos ir su transporto priemonės – automobilio „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis bei 423 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21128362288

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Vladimir Berezovskij