Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Bendikui, kaltinamajam Š. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarko raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) 2008-08-26 Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 1 d. - 30 MGL bauda; 2) 2011-04-14 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d. - laisvės atėmimu 7 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinus su 2008-08-26 Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 7 mėn. ir 30 MGL bauda, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. 1 d., 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-28 nuosprendžiu pagal BK 219 str. 2 d., 300 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus nustatyta - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) Šiaulių apygardos teismo 2015-10-19 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-04 nuosprendžiu, pagal BK 245 str., 223 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 15 MGL (564,9 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-01 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str., 1, 3, 4, 9 d. paskirtas bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 75 str., 67 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, konfiskuojant 5365,22 €, bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 15 MGL (564,9 Eur), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, nes pažeidė 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 (2007-01-12 įstatymo Nr. X-1015 redakcija) 24 str. 1 d. ir 58 str., kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir kad, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius kartu su bendrovės metinių pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatymuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registrų registro tvarkytojui, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 4 str. 1-3 p., 17 str. ir 21 str. 2 dalies reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, finansinės ataskaitos sudaromos pagal duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, ir įmonės vadovas atsako už apskaitos dokumentų išsaugojimą, t. y neišsaugojo trumpalaikio turto (mažaverčio inventoriaus, medžiagų, prekių perpardavimo) apyvartos žiniaraščių, nurašymo aktų, metinių inventorizacijos aprašų ir VĮ „Registrų centras“ nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) 2009-2011 metų finansinių ataskaitų, kurias turėjo pateikti iki 2010-05-31 už 2009 metus, iki 2011-05-31 už 2010 metus ir iki 2012-05-31 už 2011 metus;

be to, jis, pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d., reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie išrašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, t. y. VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“‚ išrašytos sąskaitos faktūros 2011-10-28 serija KRI Nr.112 už 17.632,00 Lt (5.143,52 EUR) ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2011-11-30 kasos pajamų orderio Serija KRI Nr. 078 nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini) direktorei D. B., kuri pagal 2011-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. yra atsakinga už buhalterinių duomenų teisingumą, todėl ši į UAB „(duomenys neskelbtini) apskaitą neįtraukė VšĮ „(duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos faktūros 2011-10-28 serija KRI Nr.112 už 17.632,00 Lt (5.143,52 EUR), ir didžiosios knygos sąskaitos „Nr.272 Kasa“ bei kituose sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nefiksavo 17.296 Lt (5.143,52 EUR) sumos, dėl ko negalima nustatyti jų panaudojimo, todėl dėl visų nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2009 – 2011 metus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Š. A. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad nepateikė visų UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų. Toje įmonėje jis buvo akcininku ir vadovu. Bendrovė, kuriai jis vadovauja, vertėsi reklamos paslaugomis. Įmonės buhalteriją tvarkė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) su kuria buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį. Kartą per mėnesį jis dokumentus pateikdavo buhalterei. Kartais buhalterė atvažiuodavo buhalterinės apskaitos dokumentus pasiimti pati. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo įmonėje „(duomenys neskelbtini) Nepateikė visų UAB (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, kadangi vienu metu vadovavo kelioms įmonėms ir dokumentai buvo užsimetę namuose. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, rado dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos pateikė bankroto administratoriui. Buvo nepateikta tik viena sąskaita. Negali pasakyti ar nurašinėdavo nepanaudotas medžiagas, ar darė inventorizaciją. Su VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos. Už suteiktas paslaugas įmonei išrašė kelias sąskaitas faktūras. Kiek pamena, nuveždavo sąskaitas arba įmonės direktorei B. arba palikdavo administracijoje. Kada sąskaitos būdavo pasirašytos pateikdavo, jas B., kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Kaltinamajame akte minimos sąskaitos nepateikė, nes ji pasimetė. Kadangi dokumentai būdavo ir įmonėje, ir namuose, ir automobilyje, nerado jos. Pinigus, kuriuos pervedė VšĮ „(duomenys neskelbtini) už nuomotas patalpas, galimai paėmė jis. Į apskaitą neįtraukė 17632 Lt. Pinigai buvo panaudoti įmonės reikalams. Savo poelgį vertina neigiamai. Pasielgė neatsakingai, todėl dėl to labai gailisi. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo Š. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- liudytojos D. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2007 metais į jos vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius T. V. dėl UAB „(duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo. Su pastaruoju buvo pasirašyta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini) tuo metu buvo du akcininkai - T. V. ir Š. A.. Pradžioje laiku buvo pristatinėjami apskaitos dokumentai, laiku ir tvarkingai vedama apskaita. Kai iš UAB „(duomenys neskelbtini) pasitraukė T. V. ir šiai įmonei nuo 2009 m. pradėjo vadovauti Š. A., UAB „(duomenys neskelbtini) vadovas Š. A. pradėjo vėluoti pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus. Juos pateikdavo tik po keletą kartų po priminimo. UAB (duomenys neskelbtini) jokių finansinių ataskaitų UAB „(duomenys neskelbtini) neteikdavo VĮ „Registrų centras“. Tai turėjo daryti pats Š. A.. Jos įmonė teikė tik reikiamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini) kasą, kasos knygas ir apskaitą tvarkė pats Š. A.. Ji UAB „Kristega“ apskaitą vedė pagal Š. A. pateiktus pirminius dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, gautus kasos išlaidų ar kasos pajamų orderius. Jai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini) 2011-07-05 ir 2012-03-23 išrašytų sąskaitų faktūrų UAB (duomenys neskelbtini) Š. A. nepateikė, todėl jos nebuvo įtrauktos į UAB "(duomenys neskelbtini) apskaitą. Taip pat jai pateiktus susipažinti UAB „(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderius mato pirmą kartą. Šie orderiai nebuvo įtraukti į apskaitą, kadangi niekas jų nebuvo pateikęs. Visą UAB „(duomenys neskelbtini) ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitą tvarkė pats Š. A., t. y. inventorizaciją darydavosi jis pats. Ji klausdavo Š. A., ar liko turto už praeitus netus ir ką reikia nurašyti. Šis teikdavo informaciją apie tai, kas liko ir ko jau nebėra. Inventorizacijos žurnalus pildydavo pats Š. A.. Ji tokių inventorizacinių knygų, apyvartinių žiniaraščių nematė. Visą apyvartos veiklą ji galėjo matyti per pildomą didžiąją knygą, kuri buvo suformuota iš pirminių dokumentų. Viską apibendrinant, tai UAB „(duomenys neskelbtini) tvarkydama UAB "(duomenys neskelbtini) apskaitą, tvarkė dokumentaciją, susijusią su bankais, pirkimais, pardavimais, darbo sutartimis, darbo apskaitos žiniaraščiais, sutartimis, SODRA, deklaracijomis. Daugiau viską tvarkėsi pats Š. A.. Paskutiniais metais Š. A. tik porą kartų per metus teikė apskaitos dokumentus, tai jis aplaidžiai žiūrėjo į įmonės apskaitos tvarkymą. Visus pateikti dokumentus sutvarkė ir suvedė į apskaitą. Dokumentų, kurių nepateikė, apskaitoje nėra (1 t., 69-70 b. l.);

- liudytojos J. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad nuo 2005 metų iki 2015 metų gruodžio mėnesio 31 dienos ji dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini) o nuo 2007 metų buvo šios įmonės direktorė. Įmonėje buvo skelbiami viešieji pirkimai dėl įvairių daiktų, metodinės medžiagos ir kitų daiktų pirkimo pagal įmonėje vykdomų programų poreikį. Su Š. A. buvo dirbta keletą metų ir įvairiuose projektuose. Jai dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini) direktore, pagal organizuotiems projektams gautas lėšas su viešuosius pirkimus laimėjusiomis įmonėmis už suteiktas jų paslaugas buvo atsiskaitoma tik bankiniais pervedimais. Kokį VšĮ „(duomenys neskelbtini) vykdė projektą, pagal kurį iš UAB „(duomenys neskelbtini) įsigijo daiktų ar paslaugų, pasakyti negali, nes nepamena. UAB "(duomenys neskelbtini) pateiktos sąskaitas buvo apmokėtos per banko sąskaitas. Kadangi praėjo daug laiko, nieko negali paaiškinti apie 2011-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą serija KRI Nr. 112. Su UAB "(duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais. Š. A. pagal susitarimą prekes pristatydavo pats asmeniškai arba per įgaliotą asmenį. Ji nepamena kaip buvo pristatomos PVM sąskaitos faktūros. Mano, kad jos buvo pristatomos tiesiogiai į administraciją, tam, kad būtų ant sąskaitos faktūros parašai (1 t., 74-75 b. l.);

- 2015-01-19 FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos ŪFVTS specialistės N. Š. specialisto išvada Nr. 5-5/3, kurioje nurodoma, kad tyrimo metu pagal „Danske Bank A/S“ pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą, VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2011-11-29 bendrovei pervedė 33136 Lt, nurodant sąskaitas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Tyrimui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini) vardu išrašyta 2011-10-28 sąskaita faktūra KRI Nr.113, kurioje įformintas 15504 Lt paslaugų teikimas. „(duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) vardu 2011-10-28 išrašytą sąskaitą faktūrą KRI NR. 112, kurioje įformintas 17632 Lt paslaugų suteikimas agentūrai. Pagal aukščiau paminėtus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė dvi sąskaitas faktūras, kuriose įformino iš viso 33136 Lt (15504 Lt + 17632 Lt) paslaugų suteikimą VŠĮ „(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė ir į apskaitą neįtraukė 2011-10-28 sąskaitos faktūros KRI NR. 112, kurioje įformintas 17632 Lt paslaugų suteikimas. Tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) 2011 metų didžiosios knygos sąskaitų „Nr.24001 Pirkėjų skolos“ nefiksavo pirkėjo VŠĮ (duomenys neskelbtini) 17632 Lt skolos padidėjimo ir sumažėjimo, sąskaitoje „Nr.273 Pinigai banke Danske“ nefiksavo 17632 Lt gavimo ir sąskaitoje „Nr.5006 Įvairios kitos veiklos pajamos“ nefiksavo 17632 Lt pajamų. Pagal aukščiau išvardintas aplinkybes bendrovės apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į buhalterinę apskaitą privaloma įtraukti ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Bendrovė apskaitoje nefiksavo 17632 Lt pajamų ir pirkėjų įsiskolinimo padidėjimo ir sumažėjimo, pinigų gavimo ir jų panaudojimo. Pagal „Danske Bank A/S“ tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą nustatyta, kad Š. A. pagal čekių knygelės čekį Nr. 0035751, iš sąskaitos išėmė 32800 Lt. Tyrimui pateiktame 2011-10-28 kasos pajamų orderyje KRI Nr.076 ir kasos knygoje užfiksuotas 15504 Lt įnešimas į kasą iš banko sąskaitos. Pagal ūkinių operacijų turinį, visiems iš banko sąskaitos paimtiems 32800 Lt turėjo būti surašytas kasos pajamų orderis, pagal kurį pinigai turėjo būti įtraukti į kasos pajamas. Kasos pajamų orderyje ir didžiosios knygos sąskaitos „Nr.272 Kasa“ bei kituose sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nefiksuota 17296 Lt, todėl negalima nustatyti jų panaudojimo. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į buhalterinę apskaitą privaloma įtraukti ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Taip pat pažeisti 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimai, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Bendrovė tyrimui nepateikė išsamių ir detalių 2009-2011 metų trumpalaikio turto (mažaverčio inventoriaus, medžiagų, prekių perpardavimui) apyvartos žiniaraščių, turto nurašymo aktų, inventorizacijos aktų, todėl iš dalies negalima nustatyti trumpalaikio turto sudėties, medžiagų kiekio ir jų vertės ir nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo prekes, kurias perpardavė kitoms įmonėms. Taip pat nebuvo pateikti išsamūs ir detalūs pirkėjų įsiskolinimo, skolų tiekėjams apyvartos žiniaraščiai, todėl pagal pateiktus sąskaitų registrus iš dalies negalima nustatyti kas buvo skolingas įmonei ir kam buvo skolinga įmonė. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-575 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 4 straipsnio 1-3 punktuose išdėstytus reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 ir 2 dalyse išvardintus reikalavimus, įmonės vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovei vadovavo Š. A.. "UAB „(duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ nepateikė 2009-2011 metų finansinių ataskaitų, kaip to reikalaujama 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme Nr.VIII-1835 (2007-01-12 įstatymo Nr. X-1015 redakcija). Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, ir 58 straipsnyje nurodyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius kartu su bendrovės metinių pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotino akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal šias nuostatas UAB (duomenys neskelbtini) 2009 metų finansinę atskaitomybę turėjo pateikti iki 2010-05-31, 2010 metų finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“ turėjo pateikti iki 2011-05-31, 2011 metų finansinę atskaitomybę turėjo pateikti iki 2012-05-31. 2011-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnyje nurodyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas." (1 t., 102-182 b. l.). Prie tyrimo medžiagos prijungtu Š. A. pateiktu (duomenys neskelbtini) 2011-11-30 kasos pajamų orderiu serija KRI Nr. 078, (duomenys neskelbtini) 2012-03-23 sąskaita faktūra serija KRI Nr. 115 ir UAB (duomenys neskelbtini) " 2011-07-05 sąskaita faktūra serija KRI Nr. 108 (2 t., 72-74 b. l.).

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 ).

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (LAT nutartis 2K-370-139/2016).

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013, LAT nutartis 2K-142-895/2016).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo Š. A. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir duoti parodymai, kad jis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, tačiau nežinodamas, kaip reikia tvarkyti įmonės buhalteriją, aplaidžiai ją tvarkė, nepateikė visų reikiamų apskaitos dokumentų buhalteriją tvarkančiai įmonei, neišsaugojo visų reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų, liudytojų D. B., J. B. ikiteisminiame tyrime duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės, specialisto išvadoje Nr. 5-5/3 konstatuoti faktai, kita bylos rašytinė medžiaga neginčijamai patvirtina, kad Š. A. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „Kristega“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 4 str. 1-3 p., 17 str. ir 21 str. 2 dalies reikalavimus, t. y. neišsaugojo trumpalaikio turto (mažaverčio inventoriaus, medžiagų, prekių perpardavimo) apyvartos žiniaraščių, nurašymo aktų, metinių inventorizacijos aprašų ir VĮ „Registrų centras“ nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) 2009-2011 metų finansinių ataskaitų, be to, pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d., reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie išrašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos faktūros už 17.632,00 Lt (5.143,52 EUR) ir UAB „Kristega“ 2011-11-30 kasos pajamų orderio nepateikė UAB „Kristega“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Deimega“ direktorei D. B., todėl ši į UAB „(duomenys neskelbtini) apskaitą neįtraukė VšĮ „(duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos faktūros už 17.632,00 Lt (5.143,52 EUR), ir didžiosios knygos sąskaitos „Nr.272 Kasa“ bei kituose sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nefiksavo 17.296 Lt (5.143,52 EUR) sumos, dėl ko negalima nustatyti jų panaudojimo, todėl dėl visų nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2009 – 2011 metus.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra finansų sistema. Objektyvioji pusė pasireiškė aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) direktorei nepateikė kasos pajamų orderio, todėl ši į UAB „(duomenys neskelbtini) apskaitą neįtraukė sąskaitos faktūros už 17632 Lt (5143,52 Eur), ir buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimu, kaip to reikalauja įstatymas, t. y. neišsaugojo trumpalaikio turto apyvartos žiniaraščių, nurašymo aktų, metinių inventorizacijos aprašų ir VĮ „Registrų centras“ nepateikė (duomenys neskelbtini) 2009-2011 metų finansinių ataskaitų. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, kadangi Š. A. nusikalstami veiksmai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2009-2011 metus. Nusikalstama veika, įvertinus byloje surinktus įrodymus, paties Š. A. parodymus, atsižvelgus į teisminę praktiką (LAT nutartis Nr. 2 K-P-305/2009) padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamojo Š. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo Š. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) (BK 11 str. 2 d., 16 str. 1 d.), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (2 t., 3-8, 30-35 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (2 t., 9-29, 36-57 b. l.), VšĮ dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė, pacientų registre neregistruotas (2 t., 59 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (2 t., 61 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (2 t., 63 b. l.), dirbantis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad Š. A. teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus už nusikalstamas veikas finansų sistemai ir valdymo tvarkai, susijusiai su dokumentų klastojimu, administracine tvarka baustas, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam Š. A. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį, mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis, už šio nusikaltimo padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis skiriama bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skirtina šiuo nuosprendžiu bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2016-06-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Nors anksčiau teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau yra jauno amžiaus, dirbantis, padarytas nusikaltimas nėra tyčinis, o padarytas dėl neatsargumo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje. (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, Š. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimas bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurie buvo paskirti 2016-06-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.2 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį bei skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, su 2016-06-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę Š. A. skirti 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 8 punktu Š. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui skiriant įpareigojimus:

per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, Š. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

turto konfiskavimą, konfiskuojant iš Š. A. 5143,52 Eur; įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 15 MGL (564.9 Eur), įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.