Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 253 str. 1 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. K. nustatyta laisvės atėmimas 7 mėnesių 10 dienų laikui, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2014 m. kovo 18 d.

Į bausmės laiką V. K. įskaičiuota visa atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. K. iki įsiteisės nuosprendis pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo posėdžio salėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 253 str. 1 d., L. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: 2013 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasiėmė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r., kuriame jis gyveno, teisėtai turėtą šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį BBM MOD.OLYMPIC 38 Nr.D000614, C kategorijos ginklą, nusinešė šį ginklą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų rajone, priklausantį V. R., kuriame gyveno A. O. ir jo sugyventinė L. Š., kur pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 6 punkto, kuriame nurodoma, kad A,B,C kategorijų ginklų savininkui draudžiama ginklą perduoto asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus, reikalavimą, davė šį ginklą neturinčiam teisės laikyti ir nešioti šios kategorijos ginklą A. O. kaip užstatą už nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - heroino, tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo realizavo šaunamąjį ginklą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, nurodo, kad jam paskirta per didelė bausmė ir prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 64¹ str. nuostatas bei 1/3 sušvelninti jam paskirtą bausmę.

BK 253 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę (turi šeimą, nepilnametį vaiką), į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

V. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, ši nusikalstama veika baigta. Reikia pažymėti, kad V. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas 6 kartus, nagrinėjamą nusikaltimą apeliantas padarė esant neišnykusiam teistumui (t. 4, b. l. 61-70), apeliantas buvo baustas administracine tvarka 18 kartų (t. 1, b. l. 82-86), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. K. bausmę atsižvelgė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad nuteistasis V. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinius nusikaltimus. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. K. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad V. K. buvo teistas 6 kartus, kad V. K. buvo 18 kartų baustas administracine tvarka, o V. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, kad jis du kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, konstatuotina, jog nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Taigi nagrinėjamu atveju švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. K. nustatyta laisvės atėmimas 7 mėnesių 10 dienų laikui, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2014 m. kovo 18 d. Į bausmės laiką V. K. įskaičiuota visa atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

V. K. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 64¹ str. nuostatas bei 1/3 sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju BK 64¹ str. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo 2013-07-13. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis V. K. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bylos nagrinėjimas užbaigtas ne teismo baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. K. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, numatytų BK 64¹ straipsnyje.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.