Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, patikslino ieškinį, apskaičiuojant atsakovų mokėtiną nuomos mokestį Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atitinkamai Vilniaus miesto valdybos 1998-01-22 sprendimu Nr. 107V „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-28 sprendimu Nr. 1-113 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-413 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsakinga už Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimą, pateikė nuomos mokesčio skaičiavimą už laikotarpius nuo 2001-01-01 iki 2008-11-30 ir nuo 2008-12-01 iki 2014-01-22 (t. y. iki ginčo buto 2014-01-23 priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos), nurodant kiekvieno mėnesio mokėtiną nuomos mokestį už ginčo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viso - 16 313,94 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal Garantinio rašto sąlygas iki ginčo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto pabaigos atsakovams buvo suteiktas Manevrinio fondo butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje; o ginčo butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, numatytas atsakovams išnuomoti pasibaigus remonto darbams. Akcentuotina, kad nei Garantinis raštas, nei minėtas Vilniaus miesto valdybos potvarkis nesuteikė teisės atsakovams įsikelti į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudarius nuomos sutarties ir nepasibaigus kapitalinio remonto darbams. Tačiau patys atsakovai neginčija, kad į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2001 metais įsikėlė nesudarę nuomos sutarties. Todėl nuomos mokestis pagrįstai skaičiuojamas nuo 2001 m.

Ieškovas patikslintame ieškinyje neteisingai apskaičiavo nuomos mokesčio mokėjimo terminus bei dydį. Ieškovas mokesčius už buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomą skaičiuoja nuo 2001 m sausio mėn. Atsakovai abejoja, ar ieškovas turi teisėtą pagrindą skaičiuoti nuomos mokestį nuo 2001 m. sausio mėnesio, nes tuo metu namas (duomenys neskelbtini) buvo dar rekonstruojamas, statomas ir remontuojamas, tai yra, gyvenamosios patalpos dar nebuvo parengtos /įrengtos gyventi. Tik nuo 2007-01-09 dienos daugiabutis namas (bet ne jo butai) (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo specialios komisijos pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas (teisinė registracija įvyko 2007-04-02) kaip daugiabutis gyvenamasis namas. Šioje byloje negali būti ginčo dėl to, kad patalpa yra tinkama gyvenamosios patalpos nuomai tuomet, kai ji yra pripažįstama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka kaip tinkama gyvenamoji patalpa. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kada ginčo gyvenamoji patalpa yra pripažinta tinkama gyventi. Atsakovų įsitikinimu, bet kuriuo atveju gyvenamosios patalpos teisiniams santykiams ginčo bute atsirasti ir gyvenamosios patalpos nuomos kainai apskaičiuoti pirmiausiai yra būtina, kad ieškovas pripažintų šią ginčo buto patalpą, kaip tinkamą gyvenamąją patalpą. Nesant įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, ieškovas neturėtų teisės kelti klausimo dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio nemokėjimo ir jo apskaičiavimo pagal tokią tvarką, kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų (tai yra, patalpų, tinkamų gyvenamajai nuomai) nuomos mokesčio apskaičiavimą. Tokį argumentą atsakovai grindžia tuo, kad pagal CK 6.581 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa. Ieškovė, pareikšdama ieškininius reikalavimus dėl nuomos mokesčio, nepateikė įrodymų apie buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybę, jo būklę, statusą bei tinkamumą gyventi. Nuo gyvenamosios patalpos pripažinimo tinkama gyventi datos priklauso ir nuomos mokesčio skaičiavimo būdas bei nuomos mokesčio dydis. Gyvenamosios patalpos nepripažinus tinkama gyventi, nėra teisinio pagrindo reikalauti mokėti nuomos mokestį už butą kaip už tinkamą gyventi. Atsakovai mano, kad ieškovė privalo pateikti teismui Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą apie buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybę, tinkamumą gyventi, buto pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Po 1996-03-20 pasitarimo, Vilniaus m. Savivaldybės Valdyba nusprendė remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas. Taip pat pridedami Vilniaus m. Savivaldybės valdybos 1997-03- 03 pasitarimo protokolas Nr. 6; 1997-07-16 protokolas Nr. 1 Vilniaus m. Savivaldybės Valdyba nusprendė remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas (Vilniaus m. Savivaldybės valdybos 1997-03-03 pasitarimo protokolas Nr. 6. Vilniaus m. Vykdomojo komiteto paskirtų butų (duomenys neskelbtini) gyventojai savo lėšomis remontavo butus, tai tuo pačiu remontuojant butus ir gyveno tuose butuose. Ieškovai savo lėšomis ir jėgomis remontavo, prižiūrėjo butą (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais ir savo jėgomis ieškovai padėjo atsakovei įvykdyti savo įsipareigojimus bei leido jai sutaupyti butų remontui skirtų lėšų. Gyventojai ne tik įsirengė butus, bet ir sudarė su komunalinių paslaugų tiekėjais sutartis dėl elektros, šalto vandens ir nuotekų šalinimo bei dujų tiekimo. Vilniaus miesto savivaldybė visa tai žinojo, niekada neprieštaravo. Atsakovai yra atlikę visiškai visus Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto patalpos Nr. 5 įrengimo darbus: bendrastatybinius darbus, santechnikos darbus, elektros darbus už bendrą sumą 52 995, 80 Lt 2005 metų kainomis. G. N. ir S. N. ūkio būdu atliko visiškai visus tuos darbus, kurie yra reikalingi gyvenamųjų patalpų apdailai. 2007-01-09 d. gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pagal Garantinio rašto sąlygas iki ginčo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto pabaigos atsakovams buvo suteiktas Manevrinio fondo butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje; o ginčo butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, numatytas išnuomoti pasibaigus remonto darbams, sudarant nuomos sutartį. Nei Garantinis raštas, nei minėtas Valdybos potvarkis nesuteikė teisės atsakovams įsikelti į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudarius nuomos sutarties ir nepasibaigus kapitalinio remonto darbams. Tačiau patys atsakovai neginčija, kad į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2001 metais įsikėlė nesudaręs nuomos sutarties. Taip pat akcentuotina, jog nei Garantiniame rašte, nei Valdybos potvarkyje ar kitame dokumente nebuvo ir negalėjo būti aptarta nuomos sąlygų, kainos, buto remonto darbų išlaidų atlyginimo ir kt., tai nustatoma nuomos sutartimi, kurios šiuo atveju įsikeliant į ginčo butą nebuvo sudaryta, taigi atsakovai į ginčo butą įsikėlė savo rizika ir apsisprendimu.

Atsakovai nepagrįstai kildina teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą iš pateikiamų pasitarimų protokolų. Atkreiptinas dėmesys, jog iš atsakovų pateikto UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ 1996-03-20 protokolo Nr. 3 matyti, jog gyventojai kreipėsi į UAB „Vilniaus senamiesčio restauracijos direkcija“ pageidaudami geresnės kokybės (nei numatyta) apdailos ir santechnikos ir nutarta, jog skirtumą tarp vidutinių rinkos kainų ir komercinių, rangovui kompensuoja gyventojai. Iš to darytinos šios išvados: pirma, gyventojai dėl geresnės kokybės medžiagų ir prietaisų buvo išreiškę pageidavimą ir sutikimą prisiimti išlaidas; antra, protokolas niekaip neišreiškia Vilniaus miesto savivaldybės leidimo ar sutikimo. Taip pat atsakovai pateikia Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997-03-03 pasitarimo protokolą Nr. 6, kuriame nurodyta, jog pasitarimo metu nuspręsta pritarti pasiūlymui remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas. Šis pasitarimo protokolas negali būti laikomas Vilniaus miesto savivaldybės leidimu atsakovams atlikti ginčo buto pagerinimus ir sutikimu atlyginti šių pagerinimų išlaidas. Pažymėtina, jog pasitarimų protokolas nelaikytinas aktu, sukuriančiu atitinkamas teises ir pareigas atsakovams. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė nepriėmė jokio sprendimo, kuriuo būtų leista gyventojams savo lėšomis atlikti konkrečius darbus, nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl darbų atlikimo, neapibrėžta, kokie konkrečiai darbai gali būti atlikti, už kokią sumą, nesudarytos sąmatos, neaptarta išlaidų padengimo ir atlyginimo klausimai. Todėl pasitarimų protokolai, kuriuose neva nutarta leisti gyventojams prisidėti prie butų remonto, patys savaime negali būti laikomi pagrindu atlikti buto pagerinimo darbus - atsakovai nepateikia jokių įrodymų, jog buvo derinamos atliekamų darbų kainos ir perkamos medžiagos, su Vilniaus miesto savivaldybe derinamos ir sudaromos darbų sąmatos ir pan. Todėl šis protokolas negali būti laikomas Vilniaus miesto savivaldybės leidimu atlikti buto apdailos darbus už 52995,80 Lt. Taip pat ir atsakovų pateiktame 1997-07-16 pasitarimo, įvykusio objekte (duomenys neskelbtini), protokole Nr. 1 nėra išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės valia. Be to, reikalaujant atlyginti neva patirtas turto pagerinimo išlaidas, atsakovai tinkamais įrodymais nepagrindžia patirtų išlaidų realaus dydžio - akcentuotina, jog sąmata nėra tinkamas įrodymas grindžiant realiai patirtas išlaidas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai apskritai nenurodo, kokiu pagrindu sąmatoje skaičiuojamos 2005 metų kainos.

Ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį šioje byloje patikslino ieškinį ir prašo iš atsakovų G. N., S. N., J. N., D. N., G. N. priteisti 16 313,94 Lt nesumokėto nuomos mokesčio. Ieškovas apskaičiuodamas atsakovų mokėtiną nuomos mokestį rėmėsi susijusiais teisės aktais: Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atitinkamai Vilniaus miesto valdybos 1998-01-22 sprendimu Nr. 107V „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-28 sprendimu Nr. 1-113 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-413 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsakinga už Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimą, pateikė nuomos mokesčio skaičiavimą už laikotarpius nuo 2001-01-01 iki 2008-11-30 ir nuo 2008-12-01 iki 2014-01-22, t. y. iki ginčo buto 2014-01-23 priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos, nurodant kiekvieno mėnesio mokėtiną nuomos mokestį už ginčo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viso - 16 313,94 Lt.