- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-706-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02844-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- G. N., S. N., D. N., J. N.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. N., S. N., D. N. ir G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1256-661/2015 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. N., S. N., D. N., G. N. ir J. N. dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovų G. N. bei S. N. priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų pripažinimo ir priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat šiame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Nurodytame bute nuo 2001 m. nesudarę nuomos sutarties gyvena atsakovai G. N., S. N., D. N., G. N. ir J. N.. Įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovai gyvena ne savavališkai, o 1989-12-13 Garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr. 762 V, kuriuo nutarta atsakovei G. N. ir jos šeimai išnuomoti nurodytą butą, pagrindu. Ieškovas nurodė, kad pagal Garantinio rašto sąlygas iki ginčo buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto pabaigos atsakovams buvo suteiktas Manevrinio fondo butas (duomenys neskelbtini); o ginčo butas (duomenys neskelbtini), numatytas atsakovams išnuomoti pasibaigus remonto darbams, tačiau atsakovai į butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2001 metais įsikėlė nesudarę nuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 4 724,84 Eur nuomos mokestį už naudojimąsi butu nuo 2001-01-01 iki 2014-01-22.
Atsiliepimas
Atsakovų G. N., S. N., D. N. ir G. N. teigimu, ieškovas neturi teisės skaičiuoti nuomos mokesčio nuo 2001 m., nes tuo metu namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo dar rekonstruojamas, statomas ir remontuojamas, tai yra, gyvenamosios patalpos dar nebuvo parengtos gyventi. Tik nuo 2007-01-09 dienos daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas.
Šalies argumentai
Be to, atsakovai G. N. ir S. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo Vilniaus m. savivaldybės priteisti 15 348,64 Eur išlaidų, turėtų buto (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Nurodė, kad savivaldybė (ieškovas) atliko tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, o butus paliko įrengti namo gyventojams, todėl atsakovai už savo lėšas ūkio būdu įrenginėjo butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo apsigyventi pagal Garantinį raštą. Nuomotojo sutikimą atsakovai grindžia 1996-03-20, 1997-03-03 ir 1997-07-16 protokolais. Nurodė, kad atsakovai yra atlikę visiškai visus Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) įrengimo darbus: bendrastatybinius, santechnikos, elektros darbus už bendrą 52 995,80 Lt (15 348,64 Eur) sumą 2005 metų kainomis. Atsakovų teigimu, padarytų pagerinimų nėra galimybės atskirti, todėl prašo šias išlaidas priteisti CK 6.501 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui Vilniaus m. savivaldybei iš atsakovų G. N., S. N., D. N., G. N. ir J. N. 4 724,84 EUR nesumokėto nuomos mokesčio ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o priešieškinį atmetė.
Vadovaudamasis įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu, teismas nurodė, kad tarp šalių faktiniai nenutrūkstami nuomos santykiai konstatuoti nuo 1989 metų, nėra jokių duomenų apie tai, kad tokie santykiai būtų nutrūkę 2001-2007 metais, atsakovai nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl buto (duomenys neskelbtini), įsikeldami į jį 2001 metais. Pasak teismo, nei Garantinis raštas, nei minėtas Valdybos potvarkis nesuteikė teisės atsakovams įsikelti į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), 2001 metais nesudarius nuomos sutarties ir nepasibaigus kapitalinio remonto darbams, todėl atsakovai, įsikeldami į nesuremontuotą butą 2001 metais, įsikėlė į jį savo rizika. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad yra pagrindas nuomos mokestį priteisti nuo 2001 m.
Atsakovų priešieškinį teismas atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovų pateikti 1996-03-20, 1997-03-03 ir 1997-07-16 protokolai nepatvirtina, kad atsakovams buvo suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas atlikti ginčo buto pagerinimus ir atlyginti šių pagerinimų išlaidas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybė priėmė kokį nors sprendimą, kuriuo būtų leista gyventojams, tame tarpe ir atsakovams, savo lėšomis atlikti konkrečius darbus, nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl darbų atlikimo, neapibrėžta, kokie konkrečiai darbai gali būti atlikti, už kokią sumą, nesudarytos sąmatos, neaptarta išlaidų padengimo ir atlyginimo klausimai. Todėl, teismo nuomone, minėti pasitarimų protokolai negali būti laikomi pagrindu atlikti buto pagerinimo darbus. Be to, teismo vertinimu, atsakovų pateikta sąmata nėra tinkamas įrodymas pagrindžiantis realiai patirtas išlaidas, nes atsakovai nenurodė, kokiu pagrindu sąmatoje skaičiuojamos 2005 metų kainos, nėra aišku, kada atlikti sąmatose nurodyti darbai, nepateikiami jokie kiti įrodymai, patvirtinantys medžiagų įsigijimą ir kitų išlaidų realumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai ginčo buto pagerinimus padarė savo rizika.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai G. N., S. N., D. N. ir G. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Teismas nenustatė nuo kurio momento prasidėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini) faktinė nuoma. CK 6.581 straipsnis aiškiai nurodo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa. Gyvenamosios patalpos nepripažinus tinkama gyventi, nėra teisinio pagrindo reikalauti mokėti nuomos mokestį už butą kaip už tinkamą gyventi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jau nuo 2001 m. butas buvo tinkamas nuomai, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti nuomos mokesčio nuo 2001-01-01. Be to, nuomos skaičiavimo pradžia nuo 2001-01-01 visiškai neatitinka byloje surinktų įrodymų, kadangi atsakovai 2001 m. spalio mėn. gyveno manevriniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pats gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2007-01-09. Ginčo butas, kaip atskira gyvenamoji patalpa iki šiol nėra įregistruotas ieškovo nuosavybe, pati patalpa adresu (duomenys neskelbtini), nėra pripažinta kaip atitinkanti gyvenamajai patalpai keliamus reikalavimus. Išraše iš nekilnojamojo turto registro yra nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti. Todėl teismas negalėjo skaičiuoti nuomos mokesčio nuo 2001-01-01 iki 2007-01-09 arba net iki 2007-04-02 (statinio pripažinimo tinkamu įregistravimo NTR data). Ieškovas apskaičiavo nuomos mokestį už laikotarpį, kai atsakovai tiesiogine prasme statė butą: naujai įvedinėjo elektros įvadus, santechnikos vamzdynus, šildymo sistemą, ne gerino, o naujai atliko visus apdailos darbus.
2. Dėl priešieškinio. Teismas neišsprendė atsakovų priešieškinio reikalavimų. Teismas neatskleidė priešieškinio esmės, nesiaiškino faktinių aplinkybių ir padarė klaidingas išvadas, kad 1997-03-03 Miesto valdybos protokolas negali būti laikomas nuomotojo leidimu atlikti ginčo buto pagerinimus ir sutikimu atlyginti šių pagerinimų išlaidas, motyvuodamas tuo, kad toks protokolas nelaikytinas administraciniu aktu. Tokia teismo išvada yra ydinga ir neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Byloje yra pateikti du labai svarbūs įrodymai: 2000-07-05 ir 2001-06-20 procesiniai sprendimai iš administracinės bylos, kurioje taip pat buvo nagrinėjamos ir gyventojų investavimo į (duomenys neskelbtini), priežastys bei savivaldybės (nuomotojo) sutikimas, kad gyventojai atliktų tuos darbus, kuriuos faktiškai turi atlikti savivaldybė. Klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo investuoti lėšas į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butus, buvo nagrinėjamas minėtoje administracinėje byloje Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, kuris 2001-06-20 nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai savo lėšas į butų remontą investavo nuomotojo sutikimu. Tuo tarpu teismas cituoja 1996-03-20 protokolą, iš kurio matyti, kad gyventojai kreipėsi dėl geresnės kokybės apdailos ir santechnikos, tačiau tai neatitinka realybės bei kitų byloje esančių įrodymų, nes liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad butuose iš viso nebuvo atlikti jokie apdailos ir santechnikos darbai. Teismas sprendė, kad visus statybos ir remonto darbus gyventojai atliko savo rizika, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta. Gyvenamojo namo gyventojai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įvairiuose susitikimuose svarstyti ir nuspręsti klausimai neturi jokios reikšmės. Statybos, remonto darbai buvo atlikti ūkio būdu, sąskaitos ar mokėjimų kvitai per tokį ilgą laikotarpį nebuvo išsaugoti, tokiais atvejais yra daroma atliktų darbų sąmata ir įvertinamos atliktų darbų išlaidos naudojant specialią statybos medžiagų ir statybos darbų kaštų programą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio. Atsakovai nesutikimą su teismo sprendimu, kad nuomos mokestis priteisiamas nuo 2001 m. grindžia tik ta aplinkybe, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2007-01-09 aktu pripažintas tinkamu naudoti, o butas adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra pripažinta tinkamas naudoti. Vilniaus m. 3 apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį patys atsakovai siekė, kad būtų sudaryta ginčo buto rašytinė nuomos sutartis, t. y. tiek atsakovai, tiek teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais minėtoje laikėsi pozicijos, kad ginčo butas yra tinkamai gyventi patalpa. Be to, teisės aktai nenumato buto, kaip atskiros patalpos, pripažinimo tinkamu naudoti savarankiškos procedūros.
2. Dėl priešieškinio. Teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų, nes atsakovai neturėjo nuomotojo leidimo atlikti nuomojamo buto pagerinimo darbų. Atsakovų pateikti pasitarimų protokolai nelaikytini aktais, išreiškiančiais Vilniaus m. savivaldybės leidimą atsakovams ar kitiems asmenims atlikti konkrečius darbus vėliau reikalaujant atlyginimo už šiuos darbus CK 6.501 straipsnio prasme. Be to, atsakovai tinkamai nepagrindė neva patirtų išlaidų realaus dydžio. Atsakovai nenurodo, kokiu pagrindu sąmatoje skaičiuojamos 2005 metų kainos, nėra aišku, kada atlikti sąmatoje nurodyti darbai, nepateikiami jokie kiti įrodymai, patvirtinantys medžiagų įsigijimą ir kitų išlaidų realumą. Atsakovai nepateikia įrodymų, jog visi sąmatoje nurodyti darbai yra būtini, taip pat būtinumo prasme nepagrįstos medžiagų ir įrengimų kainos, dalis jose nurodytų darbų galėtų būti priskiriami ir einamajam remontui. Be to, atsakovai net nepateikė įrodymų, kad dėl pagerinimo darbų padidėjo buto vertė. Atsakovai neįrodė, kad realiai patyrė tokias išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl ieškinio reikalavimų
Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovų nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2014-01-22. Nesutikdami su šia teismo sprendimo dalimi apeliantai teigia, kad teismas netinkamai nustatė nuomos mokesčio pradžios terminą. Atsakovų teigimu, nuomos mokestis galėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2007 metų, kai gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teisinį tokios pozicijos pagrindą apeliantai nurodo CK 6.581 straipsnį, nustatantį, kad gyvenamosios patalpos nuomos objektas gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa. Kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai nesudaro pagrindo nuomos mokesčio iki 2007 metų nepriteisti.
Byloje nustatyta, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės G. N. susiklostė 1989-12-13 Garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr. 762 V pagrindu. Pagal Garantinio rašto sąlygas iki ginčo buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto pabaigos atsakovams buvo suteiktas Manevrinio fondo butas (duomenys neskelbtini); o ginčo butas (duomenys neskelbtini), numatytas atsakovams išnuomoti pasibaigus remonto darbams.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovai į ginčo butą įsikėlė 2001 m. Kolegijos vertinimu, pats faktas, kad apeliantai nuo 2001 metų gyvena minėtame bute, patys laisva valia į jį įsikraustė, nors pagal garantinio rašo sąlygas turėjo teisę gyventi manevriniame bute iki bus atliktas ginčo buto kapitalinis remontas, reiškia, kad minėtas butas yra tinkamas gyventi. Tai, kad namo, kuriame yra atsakovų nuomojamas butas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pasirašytas 2007 m., nereiškia, kad atsakovai tik nuo 2007 metų faktiškai nuomojo minėtą butą. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pareigos mokėti nuomos mokestį pradžią siejo su buto perdavimu atsakovams gyventi. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie tai, kad jie atliko minėto buto pagerinimo darbus neatleidžia atsakovų nuo pareigos mokėti nuomos mokestį, tačiau sudaro pagrindą esant įstatyme nustatytoms sąlygoms reikalauti iš nuomotojo pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.501 str.).
Tačiau kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad teismas ne visai tinkamai nustatė nuomos mokesčio skaičiavimo pradžią, priteisdamas nuomos mokestį nuo 2001-01-01. Apeliantai teigia, kad iki 2001 m. spalio mėn. dar gyveno Manevrinio fondo bute (duomenys neskelbtini), kurį atlaisvino 2001-11-05 (1 t., b. l. 85). Kitokių įrodymų byloje nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nuomos mokestis turėjo iš apeliantų priteistinas ne nuo 2001 m. sausio mėn., o nuo 2001 m. lapkričio mėn. Ginčo dėl nuomos mokesčio tarifų ar aritmetinio paskaičiavimo byloje nėra, todėl pagal ieškovo pateiktą nuomos mokesčio paskaičiavimo lentelę (2 t., b. l. 141-144) iš apeliantų priteistinas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio mėn. iki 2014-01-22 sudaro 16 199,84 Lt (4 691,80 Eur). Dėl šios priežasties skundžiamu teismo sprendimu priteistas 4 724,84 Eur nuomos mokestis sumažinamas iki 4 691,80 Eur ir ši suma priteisiama iš pagrindinės nuomininkės – atsakovės G. N..
Dėl priešieškinio reikalavimų
Pateiktu priešieškiniu atsakovai G. N. ir S. N. prašė atlyginti ginčo buto pagerinimo išlaidas.
Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą (CK 6.501 str.). Skundžiamu sprendimu teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad nebuvo suteiktas nuomotojo (ieškovo) leidimas atlikti pagerinimo darbus, taip pat sprendė, kad atsakovai neįrodė patirtų išlaidų realumo ir dydžio. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
Kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai neįrodė turėję leidimą atlikti nuomojamo buto pagerinimo darbus. Byloje pateiktas išrašas iš Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997-03-03 protokolo patvirtina, kad buvo pritarta pasiūlymui remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas (1 t., b. l. 76). Ieškovo argumentai, kad toks sprendimas, kuriuo Vilniaus m. savivaldybės valdyba išreiškė pritarimą butų remontui už gyventojų lėšas, negali būti laikomas kaip Vilniaus m. savivaldybės leidimas atlikti pagerinimo darbus, yra nepagrįsti. Byloje nustatyta ir ieškovas neneigia, kad atsakovai pagerinimo darbus atliko. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų prieštaravęs atsakovų atliekamiems darbams. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamo sprendimo motyvas, kad atsakovai buto pagerinimo darbus atliko be nuomotojo sutikimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių (CPK 185 str.).
Nėra pagrindo sutikti ir su skundžiamo sprendimo argumentu, kad atsakovai neįrodė patirtų išlaidų realumo ir nepagrindė jų dydžio. Tai, kad atsakovai atliko pagerinimo darbus ieškovas iš esmės neginčija; šią aplinkybę patvirtina ir liudytoju apklaustas ginčo pastato rangos darbus atlikusios UAB ,,Senovė“ vadovas A. K. (2 t., b. l. 226-237). Pagerinimo darbų išlaidoms pagrįsti atsakovai pateikė UAB ,,Sistela“ sudarytą sąmatą, kuria atsakovai grindžia 52 995,80 Lt (15 348,64 Eur) patirtas išlaidas pagerinimo darbams atlikti. Ieškovo argumentus, kad atsakovų atlikti darbai galėtų būti traktuojami kaip einamojo remonto darbai, paneigia lokalinių sąmatų turinys. Minėtose sąmatose nurodyti bendrastatybinės, elektros, santechnikos darbai, priešingai nei nurodo ieškovas, pagal savo pobūdį neatitinka einamojo remonto darbų sampratos. Kolegijos vertinimu, kai patalpų pagerinimo darbai buvo atliekami ūkio būdu, prieš daugiau nei 10 metų ir truko ilgą laiko tarpą, atsakovams neišsaugojus sąskaitų ir mokėjimų kvitų, pateikta atliktų darbų sąmata, kurioje įvertinti patirti kaštai pagal specialią programą, laikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu patirtų išlaidų dydį. Galima sutikti su ieškovu, kad atsakovai nepaaiškino, kodėl sąmatose nurodytos išlaidos paskaičiuotos 2005 m. kainomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagerinimo darbai buvo atliekami ilgą laiką, pagal atsakovų paaiškinimus baigti 2005-2006 metais, tiksliai nustatyti patirtų išlaidų dydžio tokiu objektyviai neįmanoma, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti atsakovų pateiktomis sąmatomis, kuriomis grindžiamas išlaidų dydis.
Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad atsakovai G. N. ir S. N. įrodė patirtų pagerinimo darbų išlaidų faktą ir dydį, todėl esant nuomotojo sutikimui atlikti pagerinimo darbus, šios išlaidos (15 348,64 Eur) atsakovams lygiomis dalimis (po 7 674,32 Eur) priteisiamos iš ieškovo (CK 6.501 str., 6.5 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teisme atsakovė G. N. patyrė 1 000 Lt (463,39 Eur) atstovavimo išlaidų. Tenkinus ieškinį ir priešieškinį, proporcingai atsakovei priteisiamos 374 Eur atstovavimo išlaidos, taip pat sumokėtas 316,27 Eur žyminis mokestis už pateiktą priešieškinį; iš viso – 690,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, atsakovei G. N. priteisiamas 345 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.; 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų G. N., S. N., D. N., J. N. ir G. N. Vilniaus m. savivaldybei priteistas nuomos 4 724,84 Eur nuomos mokestis ir procesinės palūkanos. Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 691,80 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt vienas euras 80 euro centų) nuomos mokestį ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis panaikinti ir priešieškinį tenkinti.
Priteisti atsakovams G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės po 7 674,32 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 32 euro centus) išlaidų.
Priteisti atsakovei G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 690,27 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt eurų 27 euro centai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 345 Eur (trys šimtai keturiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.