- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-371-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02844-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrorodeo“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2238-661/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrorodeo“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2010-04-07 tarp ieškovo UAB „Agrorodeo“ (pirkėjo) ir atsakovo ūkininko D. Š. (pardavėjo) buvo sudaryta grūdų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas iki 2010-09-15 įsipareigojo pristatyti ieškovui 300 tonų rapsų ir 500 tonų II klasės kviečių už 561 280,28 Lt kainą. Pagal Sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 130 000 Lt avansą. 2010-04-07 atsakovas išdavė ieškovui vekselį dėl 130 000 Lt sumos ieškovui sumokėjimo iki 2010-09-15. Atsakovas per sutartyje numatytą terminą (iki 2010-09-15) nepristatė ieškovui grūdų. 2010-09-17 šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo pratęsė Sutartyje nustatytą grūdų pristatymo terminą iki 2010-10-10. Iki šios datos atsakovas grūdų nepristatė; dalį grūdų pristatė jau po termino pasibaigimo. Vadovaudamasis Sutarties 5.3.2 punktu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 257 364,76 Lt nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp grūdų, įsigytų iš kitų tiekėjų, kainos ir Sutartyje numatytos nepristatytų grūdų kainos. Pagal Sutarties 5.4. punktą atsakovas, nepristatęs grūdų, įsipareigojo grąžinti sumokėtą avansą per 7 dienas nuo pareikalavimo su 0,2 proc. dydžio palūkanomis nuo grąžintinos sumos už kiekvieną dieną, skaičiuojamą nuo avanso sumokėjimo iki jo grąžinimo dienos; ieškovo paskaičiavimu palūkanos sudaro 214 948,80 Lt. Pateiktu ieškiniu ieškovas UAB „Agrorodeo“ prašė priteisti iš atsakovo D. Š. 257 364,76 Lt nuostolių, 214 948,80 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsikirtimus iš esmės grindė tuo, kad jis Sutarties negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nurodė, kad 2010 m. nederlius buvo paveiktas 2010 metų neigiamų klimatinių sąlygų ir tai yra force majeure aplinkybė, kurios buvimą patvirtina Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2011-06-20 išduota pažyma. Tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, ieškinys turėtų būti atmestas, nes ieškovas neįrodė patyręs nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Agrorodeo“ iš atsakovo D. Š. 257 364,76 Lt nuostolių, 21 494,88 Lt palūkanų; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 5 579,78 Lt bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovas negali būti atleistas nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, kadangi atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka nenugalimos jėgos požymių. Pirma, Sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, jog prastas derlius nebus laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe (Sutarties 5.8 p.). Antra, atsakovo teiginius dėl force majeure aplinkybių egzistavimo paneigia šalių 2010-09-17 pasirašytas Priedas Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo buvo pratęstas grūdų pristatymo terminas iki 2010-10-10, o kitos sąlygos nebuvo keičiamos, kadangi tokiu susitarimu atsakovas faktiškai patvirtino, kad gali įvykdyti Sutartį. Trečia, teismas pažymėjo, kad šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių, o nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką. Teismas nurodė, kad Rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Pasak teismo, teigti, kad tokių, kokios buvo 2010 m. pavasarį, meteorologinių sąlygų, atsakovas negalėjo numatyti sudarydamas Sutartį, nėra pagrindo, nes oro sąlygos nebuvo neįprastos Lietuvos klimatui. Teismas sprendė, kad, sudarydamas Sutartį, atsakovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo kultūrų derliaus, o to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką. Nurodytais motyvais teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės taikymo.
Teismas sprendė, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Pasisakydamas dėl priteistinų nuostolių fakto ir dydžio, teismas nurodė, kad ieškovo patirti nuostoliai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais: grūdų pirkimo pardavimo sutartimis, sąskaitomis faktūromis, mokėjimų nurodymais. Teismas sprendė, kad poreikį ieškovui sudaryti grūdų pirkimo pardavimo sutartis lėmė būtent tai, jog atsakovas neįvykdė prievolės. Pasak teismo, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių taip pat yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, nes nenupirktas iš atsakovo grūdų kiekis turėjo būti kompensuotas kitų pardavėjų grūdais. Kaltė yra preziumuojama. Teismas pažymėjo, kad nei įstatymas, nei Sutartis ribotos atsakovo atsakomybės nenustato, todėl atsakovas privalo ieškovui atlyginti visus dėl Sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius – 257 364,76 Lt (Sutarties 5.3.2 p.).
Spręsdamas dėl palūkanų pagal Sutarties 5.4 punktą priteisimo, teismas nurodė, kad yra pagrindas jas priteisti, tačiau priteistinas palūkanas sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., t. y. iki 21 494,88 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteistai netaikė CK 6.212 straipsnio 1 dalyje ir 6.253 straipsnyje įtvirtintų atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma nepatvirtina force majeure aplinkybių. Skirtingai nei sprendė teismas, atsakovo negalėjimą įvykdyti Sutarties lėmė force majeure aplinkybės – prastos klimato sąlygos (2010 m. staigi žiemos pradžia bei stiprus atšalimas; 2010 m. vasarą lietingi ir karšti orai); šias aplinkybes patvirtina minėta pažyma. Nors ši pažyma pagal teismų praktiką laikytina vienu iš įrodymų, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas. Esant nepaneigtoms pažymoje nurodytoms aplinkybėms, teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad tokios aplinkybės neegzistavo arba jos yra neįrodytos. Neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad oro sąlygos nebuvo neįprastos Lietuvos klimatui, taip pat neaišku, kodėl teismas nagrinėjo tik 2010 m. pavasario metereologines sąlygas, kai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymoje metereologinės sąlygos, atitinkančios force majeure aplinkybes, buvo konstatuotos 2010 m. vasarą ir žiemą.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas 2010-09-17 pasirašydamas priedą prie Sutarties, kuriuo buvo pratęstas terminas grūdams pristatyti, pripažino, kad gali vykdyti Sutartį. Priešingai, priedo pasirašymas, kuriuo keičiamas Sutarties terminas, reiškia tai, kad būtent ieškovas pripažino force majeure aplinkybių 2010 metų žiemą buvimą, dėl kurių atsakovas neteko galimybės tinkamai vykdyti Sutartį. Tai, kad atsakovas, pasirašydamas šį susitarimą, sutiko su ieškovo nurodyto termino pratęsimu, reiškia, kad atsakovas tuo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, koks bus atsėtų grūdinių kultūrų derlius, t. y. jis tikėjosi, kad turės atitinkamą derlių, kurio užteks Sutarčiai įvykdyti. Tačiau iš atsakovo atsėtų grūdinių kultūrų gautas tik labai menkas derlius.
1.3. Sutarties 5.8 punkte numatyta išimtinė sąlyga, kad prastas derlius nėra laikytinas nenugalimos jėgos aplinkybe, nelaikytina rizikos prisiėmimu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Ši Sutarties sąlyga aiškintina taip, kad prastas derlius nėra laikytinas nenugalima jėga tada, kai prasto derliaus sulaukiama dėl kitų, nuo atsakovo valios priklausomų veiksnių.
2. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ginčo situacijoje nebuvo pagrindo atleisti atsakovo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, tenkinti ieškinio vis tiek nebūtų pagrindo:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Teismo sprendimu ieškovui priteisti nuostoliai yra visiškai nepagrįsti, kadangi byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovas nepatyrė ir negalėjo patirti jokių nuostolių. Teismas visiškai nevertino apelianto nurodytų aplinkybių dėl apelianto nepristatytos žemės ūkio produkcijos pagal Sutartį neva pakeičiančių grūdų įsigijimo nebūtinumo/nereikalingumo. Teismas nevertino, ar ieškovas pristatė iš trečiųjų asmenų įsigytas grūdines kultūras savo pirkėjams (tarptautinėms įmonėms Seagrain S. A. ir Cargill GmbH). Ieškovo su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys dėl grūdų pirkimo nereiškia, kad iš trečiųjų asmenų įsigyti grūdai buvo būtent dėl to, kad atsakovas neįvykdė Sutarties. Ieškovas sutartis su rapsų pirkėjais pradėjo sudarinėti nuo 2010-09-09, t. y. dar iki įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo pabaigos, o kviečius pradėjo supirkinėti tik nuo 2010-11-17. Tai reiškia, kad ieškovo pirkta produkcija iš trečiųjų asmenų buvo perkama ne papildomai, o tiesiog vykdant normalią ūkinę veiklą. Be to, ieškovas iš trečiųjų asmenų nupirko daugiau grūdų nei atsakovas nepristatė ieškovui pagal Sutartį. Galima reikalauti atlyginti tik faktiškai patirtus nuostolius, tačiau ieškovas nepateikė neabejotinų įrodymų, kad jis iš tiesų patyrė reikalaujamo priteisti dydžio nuostolius. Tai, kad ieškovas nepatyrė nuostolių, patvirtina ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, kad tiek 2010 m., tiek 2011 m. ieškovas dirbo pelningai. Be to, ieškovas nepateikė ir duomenų, už kokią kainą ieškovas pardavė iš atsakovo už Sutartyje numatytą kainą nupirktą dalį pristatytos produkcijos.
2.2. Teismo sprendimas priimtas formaliai, vadovaujantis neva susiformavusia praktika ,,analogiškose“ bylose, nors iš tiesų ši situacija skiriasi nuo minėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartys Nr. 3K-3-1/2014 ir Nr. 3K-3-2/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-04 nutartis Nr. 2A-1027/2014) buvusių aplinkybių.
2.3. Atsakovo, kaip ūkininko, vykdančio žemės ūkio veiklą, teisės ir teisėti interesai laikytini viešu interesu, kuris reikalauja atitinkamos teisinės gynybos ir apsaugos. Ieškovas ir atsakovas nėra lygiaverčiai subjektai, todėl tuo atveju, jei apeliacinis teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, būtų pagrindas mažinti ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydį. Atsakovo ūkio žlugimas, apeliaciniam teismui palikus nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, daugiau nei akivaizdus, todėl jo nereikia įrodinėti. Be to, keltinas klausimas, ar ieškovui apskritai gali būti priteisiami kokie nors nuostoliai, kai pats ieškovas elgėsi nesąžiningai ir beveik trejus metus vykdė daugiau nei 255 000 Lt išieškojimą, areštuodamas beveik visą atsakovo turtą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nesiūlė ir nesutiko su jokiomis alternatyvomis dėl Sutarties vykdymo perkėlimo į kitus metus.
3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 21 494,88 Lt palūkanas:
3.1. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl Sutarties tikslo ir palūkanų santykio. Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas yra už išmokėtą avansą yra visiškai nepagrįstas, kadangi naudojimosi juo kaštai jau buvo išminusuoti nustatant galutinę išankstinės Sutarties kainą.
3.2. Pagal ieškovui išduotą vykdomąjį įrašą dėl 130 000 Lt sumos išieškojimo iš atsakovo, kartu nuo 2010-09-15 yra išieškomos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Taigi akivaizdu, kad už tą patį laikotarpį negali būti skaičiuojamos papildomos ieškovo reikalaujamos palūkanos, nes tai būtų dvigubas palūkanų skaičiavimas.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovas nurodo, kad reikalavimą grąžinti avansą atsakovui pareiškė 2010-09-24 raštu, tačiau tuo metu ieškovas dar net neturėjo pagrindo reikalauti avanso grąžinimo, nes pratęstas Sutarties vykdymo terminas (2010-10-10) dar nebuvo pasibaigęs.
3.4. Teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti palūkanas nuo 214 948,80 Lt iki 21 494,88 Lt, tačiau teismas jas skaičiavo nuo visos sumos (130 000 Lt), be to, nuo avanso išmokėjimo dienos, nors teismo sprendime konstatavo, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo to momento, kai pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, tačiau jų neperdavė.
4. Teismas padarė proceso teisės pažeidimų. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau teismas šių procesinių dokumentų aprašomojoje teismo sprendimo dalyje neaprašė, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnį. Teismas nenurodė dėl kokių priežasčių nevertino ir nenagrinėjo atsakovo argumentų ir įrodymų dėl būtinybės ieškovui brangiau pirkti neva pakeičiančius grūdus nebuvimo, nei dėl pakeičiančių sutarčių grūdų kainos, ieškovo veiklos pelningumo 2010 metais. Tokiu būdu teismas pažeidė imperatyvų reikalavimą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą. Be to, teismas, iš dalies tenkinęs ieškinį, nesprendė arešto masto sumažinimo klausimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Agrorodeo“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodomos aplinkybės nelaikytinos force majeure aplinkybėmis, kadangi nei nepalankios oro sąlygos, nei prastas derlius nėra tokios aplinkybės, kurių nebūtų galima numatyti ir jos negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Be to, pats apeliantas pasirašydamas 2010-09-17 priedą, pripažino, kad gali įvykdyti sutartį, juolab kad pagal Sutartį apeliantas galėjo pristatyti ir kitų tiekėjų grūdus. Apeliantas, pasirašydamas Sutartį, prisiėmė prasto derliaus ir nepalankių klimato sąlygų buvimo riziką (Sutarties 5.8 p.) Prasto derliaus tikimybė yra įprasta apelianto vykdomos veiklos rizika. Priešingai nei nurodo apeliantas, pažyma yra visiškai nepagrįsta ir ja remiantis atleisti apeliantą nuo atsakomybės nėra jokio teisinio pagrindo. Minėta pažyma išduota klaidingų ir nepatikimų duomenų, tame tarpe ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Upytės seniūnijos 2011-01-10 ir 2011-05-18 pažymų pagrindu, iš kurių matyti, kad jose įvardyti sunaikintų pasėlių plotai yra nurodyti paties apelianto ir faktiškai net nebuvo tikrinti. Be to, apeliantas nepaaiškina, kodėl Pažymoje nenugalimos jėgos aplinkybe įvardijami 2010 m. liepą – rugpjūtį lietingi ir karšti orai, kai tuo tarpu Hidrometeorologijos tarnybos 2011-01-12 Pažymoje apie metereologines sąlygas, kurios pagrindu išduota pažyma, išvis neužsimenama nei apie lietų, nei apie rugpjūčio mėnesio orus. Taip pat neaišku, kaip pažymoje minima aplinkybė ,,2010 m. staigi žiemos pradžia ir stiprus atšalimas“ galėjo lemti Sutarties, kuri turėjo būti įvykdyta iki 2010 m. žiemos pradžios, vykdymą.
2. Teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja viso sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti:
2.1. Apelianto argumentai apie šioje byloje įžvelgtiną viešąjį interesą yra visiškai nepagrįsti. Šioje byloje ginčas kilęs išimtinai susijęs su dviejų šalių privačiais komerciniais santykiais. Apelianto samprotavimus apie viešąjį interesą yra paneigęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-13 nutartyje, priimtoje tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-110/2014. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie ieškovo sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis nereikalingumą, ieškovo sutarčių su jo klientais (grūdų pirkėjais) tariamą nevykdymą, ieškovo bendros veiklos pelningumą, šioje byloje yra visiškai nereikšmingi, nes patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti nuostolius, kurie yra apskaičiuoti Sutartyje nurodytu būdu (Sutarties 5.3.2 p.). Ieškovas prašo priteisti nuostolius tik dėl atsakovo nepristatyto grūdų kiekio, t. y. 500 tonų antros klasės kviečių ir 258 454 tonų rapsų.
2.2. Skirtingai nei teigia apeliantas, tiek šioje byloje, tiek kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-1/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2A-1027/2014 faktinės aplinkybės iš esmės sutampa.
Atsiliepimas
2.3. Visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas mažinti apelianto atsakomybę vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi. Pagal kasacinio teismo praktiką toks sumažinimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Atsakovas yra verslininkas, daugybę metų užsiimantis tokia veikla bei sudarinėjantis didelės vertės sutartis, verslas yra veikimas savo rizika, be to, apeliantas netgi nepateikė jokių įrodymų, kad jam atsirastų kažkokių konkrečių nepriimtinų ir/ar sunkių pasekmių, jei jam būtų pritaikytas visiškas nuostolių atlyginimas.
2.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš apelianto palūkanas. Teismas, priteisdamas palūkanas, jas sumažino 10 kartų, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti dar labiau. Apelianto teiginiai, kad naudojimosi avansu kaštai buvo įtraukti į Sutartyje numatytą grūdų kainą yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad pagal vekselį yra skaičiuojamos 6 proc. dydžio palūkanos, nereiškia dvigubų netesybų.
3. Tai, kad teismas nevertino aplinkybių tokiu būdu, kaip to pageidavo atsakovas, nereiškia, kad teismas nesigilino į bylą ir ją išnagrinėjo netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl 257 364,76 Lt (74 537,99 Eur) nuostolių atlyginimo
Šioje byloje keliamas apelianto sutartinės civilinės atsakomybės dėl 2010-04-07 grūdų pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymo klausimas. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas savo sutartinių prievolių pagal Sutartį (nustatytu terminu pristatyti ieškovui Sutartyje numatytą kiekį grūdų) neįvykdė. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 5.3.2 punktu, prašė priteisti iš apelianto nuostolius, kuriuos sudaro neįvykdytos Sutarties ir ją pakeitusių sutarčių kainų skirtumas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs apelianto civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš apelianto 257 364,76 Lt dydžio nuostolius.
Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas visų pirma įrodinėja, kad jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, kadangi Sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.212 str.; 6.253 str. 1 d.). Pareiga įrodyti, kad egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės tenka asmeniui, kuris jomis remiasi (CK 6.212 str. 1 d.; CPK 178 str.), šiuo atveju – apeliantui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybių ir teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka (CPK 185 str.).
Minėta, kad kaip nenugalimos jėgos aplinkybes apeliantas įvardija 2010 m. staigią žiemos pradžią bei stiprų atšalimą ir 2010 m. vasarą lietingus bei karštus orus. Tai, kad šios aplinkybės atitinka nenugalimos jėgos kriterijus, anot apelianto, patvirtina Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2011-06-20 pažyma, kurioje minėtos metereologinės sąlygos įvardijamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, tokio pobūdžio pažyma ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu; pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių, civilinės atsakomybės netaikymą lemia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne jas liudijančios pažymos išdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1/2014).
Tam, kad aplinkybės galėtų būti pripažįstamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, jos turi atitikti tam tikrus požymius (CK 6.212 str., 6.253 str. 2 d.). Vienas iš būtinų nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių yra tas, kad šių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų nebuvo galima numatyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-268/2012 ir kt.).
Kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės šio požymio neatitinka. Kaip minėta, apeliantas teigia, kad pristatyti ieškovui žieminių kultūrų derliaus jis negalėjo dėl to, kad minėtas derlius žuvo dėl 2010 m. žiemą buvusių klimato sąlygų (dėl staigios 2010 m. žiemos pradžios ir stipraus atšalimo). Bylos duomenys patvirtina, kad kalbant apie staigią 2010 m. žiemos pradžią turima galvoje 2009-2010 metų staigi žiemos pradžia. Tai patvirtina byloje pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. buvusias metereologines sąlygas; šia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma buvo vadovaujamasi ir išduodant Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2011-06-20 pažymą. Sutartis sudaryta 2010-04-07, t. y. jau po to, kai egzistavo apelianto nurodytos aplinkybės – staigi 2010 m. žiemos pradžia ir stiprus atšalimas. Tai reiškia, kad apeliantas, sudarydamas Sutartį, žinojo egzistavus šias aplinkybes. Tas pats pasakytina ir apie apelianto poziciją, kad jis Sutarties negalėjo įvykdyti dėl 2010 m. vasarą buvusių orų, dėl kurių, apelianto teigimu, atsėti vasariniai grūdai taip pat neužaugo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovo pozicijai, pagrįstai sprendė, jog apeliantas, 2010-09-17 pasirašydamas Priedą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo pratęsė Sutarties vykdymo terminą iki 2010-10-10, nekeisdamas jokių kitų sąlygų, iš esmės pripažino, jog 2010 m. vasarą buvusių klimato sąlygų apeliantas nelaiko nenugalimos jėgos aplinkybėmis, kadangi priešingu atveju būtų logiškai nepaaiškinamas tokio susitarimo pasirašymas.
Pažymėtina ir tai, kad kitose civilinėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-1/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-04 nutartis byloje Nr. 2A-1027/2014) nebuvo pripažinta, kad Panevėžio rajone pasėlių žuvimas dėl 2010 m. žiemą buvusių šalčių būtų neįprastas Lietuvoje ir netikėtas reiškinys, kurio nebūtų galima numatyti (CPK 179 str. 3 d.).
Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktika dėl derliaus žuvimo yra grindžiama tuo, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna liūtys ir audros, dėl kurių gali žūti derlius, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama; kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos auginimo bei pardavimo tai turi ir gali numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-04 nutartis Nr. 3K-3-83/2004).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju neegzistavo tokios aplinkybės, kurių protingai nebuvo galima numatyti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas įrodė, jog Sutarties negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, todėl atleisti apelianto nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, pagrindo nėra (CK 6.212 str.; 6.253 str. 1-2 d.).
Nustačius, kad apeliantas neįvykdė Sutarties ir nėra pagrindo jo atleisti nuo civilinės atsakomybės, turi būti įrodytas patirtų nuostolių dydis ir priežastinis ryšys tarp apelianto neteisėtų veiksmų bei nuostolių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkino.
Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas įrodinėja, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Su tokiu argumentu kolegija nesutinka.
Minėta, kad ieškovas pagal Sutartį turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti neįvykdytos Sutarties ir ją pakeitusių sutarčių kainų skirtumą (Sutarties 5.3.2 p.). Analogišką ieškovo teisę įtvirtina ir įstatymas (CK 6.258 str. 5 d.). Siekdamas pagrįsti nuostolių dydį ir faktą, ieškovas pateikė neįvykdytą Sutartį pakeitusias sutartis, trečiųjų asmenų (grūdų pardavėjų) ieškovui išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad ieškovas su grūdų tiekėjais atsiskaitė. Analogiško pobūdžio bylose tokius įrodymus teismai laikė pakankamais pagrįsti patirtų nuostolių dydį, kurį sudaro skirtumas tarp neįvykdytos ir ją pakeičiančios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-1/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-04 nutartis byloje Nr. 2A-1027/2014).
Apelianto teigimu, ieškovas nepagrindė patirtų nuostolių, kadangi neįrodė, kad ieškovui buvo būtina sudaryti neįvykdytą sutartį pakeičiančias sutartis su trečiaisiais asmenimis. Tokį apelianto argumentą kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma ieškovas, užsiimantis grūdinių kultūrų supirkimu ir perpardavimu, pateikė duomenis, kad jis, kaip pardavėjas, yra sudaręs sutartis su trečiosiomis įmonėmis dėl grūdų pardavimo, minėtos įmonės patvirtino, kad atsakovas sutartis įvykdė. Kita vertus, pats faktas, kad ieškovas buvo sudaręs Sutartį su apeliantu, patvirtina, kad Sutartyje nurodytas kiekis atitinkamų grūdų jam buvo reikalingas. Dėl šios priežasties nėra tikslinga vertinti apelianto teiginių, susijusių su tinkamu sutarčių, sudarytų su įmonėmis, kurioms ieškovas tiekė grūdus, vykdymu. Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas grūdus iš trečiųjų asmenų pirko už per didelę kainą, todėl jo nuostoliai turi būti mažinami. Byloje ieškovo pateiktoje VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymoje nurodytos 2010 m. 47-52 sav. (sutarčių sudarymo su trečiaisiais asmenimis laikotarpis) didžiausios superkamų II klasės kviečių ir rapsų kainos. Iš byloje pateiktų Sutartį pakeičiančių sutarčių matyti, kad ieškovo supirktų grūdų kaina neviršijo maksimalios atitinkamų grūdų rinkos kainos. Todėl teigti, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, pagrindo nėra. Tai, kad atsakovas pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis nupirko daugiau grūdų nei apeliantas nepristatė pagal ginčo sutartį, neturi reikšmės, nes ieškovas nuostolius paskaičiavo tik už tą kiekį grūdų, kurio apeliantas jam nepristatė pagal 2010-04-07 sutartį (500 tonų II klasės kviečių ir 258,454 tonų rapsų). Tai, kad grūdai buvo nupirkti ne pagal vieną, o pagal kelias sutartis, reikšmės neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė patirtų nuostolių faktą ir dydį, o apeliantas jų nepaneigė. Tai, kad ieškovo veikla 2010 metais buvo pelninga, nepaneigia kad ieškovas patyrė nuostolius apeliantui neįvykdžius Sutarties.
Apelianto argumentas, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes atsakovas užsiima žemės ūkio veikla, atmestinas kaip nepagrįstas. Šioje byloje ginčas kilęs tarp dviejų ūkine komercine veikla užsiimančių subjektų, o ta aplinkybė, kad atsakovas užsiima žemės ūkio veikla, nereiškia, kad byla turi viešą interesą. Kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad šiuo atveju jam turėjo būti taikoma ribota atsakomybė. Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Apeliantas yra verslininkas, kaip pats nurodo, 17 metų užsiimantis žemės ūkio veikla, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad yra sudaręs didelės vertės sandorių, be to, apeliantas net neįrodinėjo, kokių itin sunkių pasekmių jam atsirastų nesumažinus priteistų nuostolių. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovui iš apelianto priteistinų nuostolių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo sprendimo dalis, kuria iš apelianto ieškovui priteisti 257 364,76 Lt (74 537,99 Eur) nuostoliai, paliekama nepakeista.
Dėl palūkanų priteisimo
Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad apeliantui iki 2010-09-15 nepristačius ieškovui Sutartyje numatyto grūdų kiekio, apeliantas privalės grąžinti avanso sumą, kurio nepadengs laiku pristatytų grūdų kaina; avanso sumą apeliantas turės grąžinti per 7 dienas nuo ieškovo pareikalavimo dienos su 0,2 proc. dydžio palūkanomis nuo grąžintinos sumos už kiekvieną dieną, skaičiuojamą nuo avanso sumokėjimo iki jo grąžinimo dienos. Vadovaudamasis šia sutartine nuostata, teismas priteisė ieškovui iš apelianto 21 494,88 Lt palūkanas. Apeliantas šią teismo sprendimo dalį prašo panaikinti.
Sutarties 5.4 punkte nurodytos palūkanos yra kompensuojamosios (CK 6.261 str.), t. y. jų paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus (ieškovo) minimalius nuostolius, patirtus dėl Sutarties nevykdymo, t. y. iš esmės atlieka netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, funkciją –kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimą. Pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str.).
Šioje byloje ieškovas prašė priteisti 257 364,76 Lt nuostolius, atsiradusius ieškovui neįvykdžius Sutarties. Pirmiau šioje nutartyje buvo konstatuota, kad skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 257 364,76 Lt nuostolius. Kolegijos vertinimu, ieškovui priteisti nuostoliai dėl Sutarties neįvykdymo apima ir ieškovo paskaičiuotas kompensuojamąsias palūkanas, skirtas padengti kreditoriaus nuostoliams dėl Sutarties nevykdymo (CK 6.258 str. 2 d.; 6.262 str.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas, nes jas turėjo įskaityti į ieškovui priteistinus nuostolius. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, panaikinama ir dėl šios ieškinio dalies priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmetamas.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
Apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą grindžia ir proceso teisės normų pažeidimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintus teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka (CPK 270 str. 1 d. 3 p.). Tai, kad nėra parašytas kiekvienas šalių pateiktas procesinis dokumentas, nereiškia proceso teisės normų pažeidimo.
Dėl apelianto argumentų ir pateiktų įrodymų, kurių, apelianto nuomone, teismas nevertino buvo pasisakyta pirmiau šioje nutartyje, vertinant teismo sprendimo dalies, kuria priteisti nuostoliai, pagrįstumą. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, o tai, kad sprendime nebuvo detaliai paminėti ar išvardyti šie argumentai ir įrodymai, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie nebuvo įvertinti. Be to, šie apelianto argumentai, įrodymai ir jų reikšmė nagrinėjamos bylos kontekste aptarti apeliacinio teismo šioje nutartyje.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
Šioje byloje siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus atsakovo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, sumažinant atsakovo turto arešto mastą iki 472 313,56 Lt sumos. Šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, iš atsakovo ieškovui priteistina bendra 257 364,76 Lt (74 537,99 Eur) suma. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartimi atsakovui taikyto turto arešto mastas mažinamas nuo 472 313,56 Lt iki 257 364,76 Lt (74 537,99 Eur) (CPK 145 str. 2 d.; 150 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje; tokį prašymą motyvavo komplikuotomis faktinėmis aplinkybėmis bei pakankamai sudėtinga civiline byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra, apeliantas savo poziciją išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, savo poziciją žodžiu išdėstė ir pirmosios instancijos teisme. Kolegijos vertinimu, šios bylos faktinės aplinkybės gali būti ištirtos ir rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 322 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.). Pakeitus teismo sprendimą ieškovo ieškinys tenkintas 54 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro 11 542 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo – 3 000 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6 232,68 Lt (1 805,11 Eur), atsakovui iš ieškovo – 1 380 Lt (399,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičius tarpusavyje, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 405,43 Eur (1 805,11 Eur - 399,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Lt žyminis mokestis, ieškovo – 2 500 Lt išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Toks ieškovo patirtų išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo, todėl ieškovui priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 1 500 Lt (434,43 Eur). Apeliacinis skundas tenkintas 8 proc., todėl pagal šią proporciją paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, apeliantui iš ieškovo priteisiama 24 Lt (6,95 Eur), o ieškovui iš apelianto – 1 380 Lt (399,68 Eur). Iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičius tarpusavyje, ieškovui iš atsakovo priteisiama 392,73 Eur (399,68 Eur – 6,95 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Agrorodeo“ (į. k. 300613433) iš atsakovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 74 537,99 Eur (septyniasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai trisdešimt septyni eurai 99 euro centai) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 405,43 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penki eurai 43 euro centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui UAB „Agrorodeo“ (į. k. 300613433) iš atsakovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 392,73 Eur (trys šimtai devyniasdešimt du eurai 73 euro centai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 472 313,56 Lt sumos iki 257 364,76 Lt (74 537,99 Eur) sumos.