Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-12-02 pažymos Nr. 60-29844 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2018-12-11 iki 2021-11-19 vienas arba dar su 1-5 asmenimis laikomas: kameroje Nr. 64 buvo laikomi 4-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,59 iki 3,72 m², kameroje Nr. 105 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,07 iki 4,04 m², kameroje Nr. 13 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,94 iki 3,97 m², kameroje Nr. 106 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,82 iki 3,91 m², kameroje Nr. 16 buvo laikomi 2-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,55 iki 6,36 m², kameroje Nr. 62 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17 iki 4,25 m², kameroje Nr. 60 buvo laikomi 2-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,84 iki 5,89 m², kameroje Nr. 19 buvo laikomi 3-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 4,41 m², kameroje Nr. 28 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,81 m² iki 4,41 m², kameroje Nr. 29 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,16 iki 4,3 m², kameroje Nr. 91 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,61 iki 3,69 m², kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 iki 4,24 m², kameroje Nr. 25 buvo laikomi 3-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,42 iki 4,06 m², kameroje Nr. 17 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,24 iki 4,62 m², kameroje Nr. 9 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,07 m², kameroje Nr. 24 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,28 iki 3,77 m², kameroje Nr. 46 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,58 iki 3,67 m², kameroje Nr. 89 buvo laikomi 2-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,37 iki 3,75 m², kameroje Nr. 22 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,3 iki 4,06 m². Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes teisės aktuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas neišskaičiuojant baldų ar san. mazgo. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. R. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad CD laikmena su bylos medžiaga pareiškėjui yra įteikta 2022-02-23 (t. 2, b. l. 123-127). Pareiškėjas prašymų, kad jam iškilo kliūčių susipažinti su CD laikmenoje įrašyta bylos medžiaga, raštu teismui iki teismo posėdžio neteikė, todėl laikytina, kad pareiškėjas yra susipažinęs su byloje esančia medžiaga. Tai pripažino ir pats pareiškėjas. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai, teismo šaukimu ne 2022 m. kovo 23 d. 8.00 val., kaip nurodė pareiškėjas, o 2022 m. kovo 22 d. (b. l. t. 2, b. l. 135).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-12-02 pažyma Nr. 60-29844 „Dėl A. R.“ (t. 1, b. l. 52-75), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-12-11 iki 2021-11-19 (1018 dienų). Kameroje Nr. 64, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,72 m², kameroje Nr. 105, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 4,04 m², kameroje Nr. 13, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 3,97 m², kameroje Nr. 106, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,91 m², kameroje Nr. 16, esant 3 asmenims, pareiškėjui teko 6,36 m², kameroje Nr. 62, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,25 m², kameroje Nr. 60, esant 3 asmenims, pareiškėjui teko 5,89 m², kameroje Nr. 19, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,41 m², kameroje Nr. 28, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,41 m², kameroje Nr. 29, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,30 m², kameroje Nr. 91, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,69 m², kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,24 m², kameroje Nr. 25, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,06 m², kameroje Nr. 17, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,62 m², kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,07 m², kameroje Nr. 24, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m², kameroje Nr. 46, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,67 m², kameroje Nr. 89, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,75 m², kameroje Nr. 22, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,09 m². Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 1018 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 1018 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 15,88 iki 24,22 m² (t. 1, b. l. 52-75), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 0,968 iki 2,26 m² (t. 1, b. l. 84-85), ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 64, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,62 m², kameroje Nr. 105, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,68 m², kameroje Nr. 13, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,49 m², kameroje Nr. 106, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,59 m², kameroje Nr. 16, esant 3 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 5,97 m², kameroje Nr. 62, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,84 m², kameroje Nr. 60, esant 3 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 5,30 m², kameroje Nr. 19, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,18 m², kameroje Nr. 28, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,20 m², kameroje Nr. 29, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,84 m², kameroje Nr. 91, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,43 m², kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,73 m², kameroje Nr. 25, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,61 m², kameroje Nr. 17, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,36 m², kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,64 m², kameroje Nr. 24, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,39 m², kameroje Nr. 46, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,26 m², kameroje Nr. 89, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,56 m², kameroje Nr. 22, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,84 m². Taigi, kamerose Nr. 105, 16, 62, 60, 19, 28, 29, 26, 17, 22, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m², o kamerose Nr. 64, 13, 106, 91, 25, 9, 24, 46, 89, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m².

Pareiškėjo aiškinimas, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas apie 6,31–21 m², vertintinas kritiškai, nes kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-12-02 pažymos Nr. 60-29844 „Dėl A. R.“ (t. 1, b. l. 52-75), pareiškėjas buvo laikomas kamerose nuo 15,88 iki 24,22 m². Pareiškėjas nuolat nebuvo laikomas kamerose po 5 ar daugiau asmenų, nes iš aukščiau paminėtos pažymos matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo ir vienas, ir su 1-5 asmenimis, o pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma visą jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Įvertinus 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymą Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (t. 1, b. l. 86–89), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-12-02 pažymą Nr. 60-29844 „Dėl A. R.“ (t. 1, b. l. 52-75), iš kurios matyti, kiek asmenų su pareiškėju buvo nurodytose kamerose bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (t. 2, b. l. 32-41) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, kamerose yra pakankamo dydžio stalai (kamerose: Nr. 64 – 1,62*0,49, Nr. 13 – 1,6*0,5, Nr. 106 – 1,63x0,50, Nr. 16 – 1,50*0,42, Nr. 62 – 1,61x0,48, Nr. 60 – 1,60*0,50, Nr. 19 – 1,5x0,43, Nr. 28 – 1,5*0,42, Nr. 29 – 1,61x0,49, Nr. 91 – 1,51*0,45, Nr. 26 – 1,63*0,50, Nr. 25 – 1,62x0,5, Nr. 17 – 1,5*0,44, Nr. 9 – 1,62*0,5, Nr. 24 – 1,6x0,5, Nr. 46 – 1,62x0,5, Nr. 89 – 1,6*0,5, Nr. 22 – 1,52x0,42), taburetės, suoliukai, kurių pakanka, kad kamerose esantys asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog prie stalo ne visi sutelpa pavalgyti, jam tekdavo laukti, kol kiti pavalgys, o per tą laiką maistas atšaldavo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 ,,Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 97–107), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 ,,Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 108–116), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2021-01-27 pažymos Nr. 62-35 ,,Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn.-2020 m. gruodžio mėn.“ (t. 1, b. l. 117–118) matyti, kad iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių ar jo perkėlimo į atitinkamą kamerą, buvo demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui, demontuotos perteklinės lovos, įrengtos naujo tipo lovos ar perstatytos lovos, stalas, kėdės (pvz.: kamerose Nr. 19, 28, 89, 105, 94, 60 ir kt.), todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1856 (t. 1, b. l. 156–157, patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d.) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 91 bendroji dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 91 patalpas ant patalpų sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas).

ŠTI režiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 91 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtoje kameroje sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą.

Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 91 patalpas (lubas dėl krintančio tinko, kalkių) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių (krintančio tinko, kalkių) galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 ,,Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 97–107), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 ,,Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 108–116), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2021-01-27 pažymos Nr. 62-35 ,,Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn.-2020 m. gruodžio mėn.“ (t. 1, b. l. 117–118), matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018-2020 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 19 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 29 – nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 89 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perklijuotos sienų ir grindų plytetės, perdažytos lubos ir sienos), įrengti nauji gultai, įrengta s naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 105 sutvarkyta pakyla pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, perklijuotos grindų, sienų plytelės, pakabintos pakabos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui, įrengtos naujo tipo lovos; Nr. 29 – pakabintos pakabos, permontuotos lentynos susidėti daiktams, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu; Nr. 17 – atliktas WC bakelio vandens pripildymo mechanizmo remontas; Nr. 91 – nugrandytas lubų ir sienų tinkas, užtaisyti sienų ir lūbų įtrūkimai, pertinkuotos lubos ir sienos (nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, perdažytos sienos ir lubos), demontuotos perteklinės lovos – gultai, nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pertinkuotos lubos ir sienos, perdažytos lubos ir sienos; Nr. 62 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos; Nr. 60 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos), perklijuotos grindų plytelės, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuotas naujas naktinis apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, demontuotos perteklinės lovos – gultai, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, naujų medinių langų gamyba, montavimas, dažymas; Nr. 64 – sumontuota WC pertvara, perglaistytos ir perdažytos lubos, sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, du nauji dienos apšvietimo šviestuvai, perdažytos grotos, stalas, kėdės; Nr. 9 – nuvalytos, nugruntuotos, nuglaistytos, nudažytos lubos, sienos, sumontuoti nauji šviestuvai, elektros rozetės (2 vnt.), sumontuoti du nauji dienos apšvietimo šviestuvai, perdažytas inventorius, langų grotos, durys; Nr. 24, 25, 22 – atlikti elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 46 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas; Nr. 13 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 1, b. l. 143-145) konstatuota, kad Kameroje Nr. 64 oro temperatūra (matavimo metu buvo atidarytas langas), santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 64 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, patalpos ir jose esantys įrenginiai ir inventorius švarūs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 4 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-256 (t. 1, b. l. 169–170, patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d.) konstatuota, jog kameroje Nr. 19 Lietuvos higienos normos HN134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas – kameroje Nr. 19 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi – šviečia visos keturios šviestuvų lempos; atliktas lango rėmo remontas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-377 (t. 1, b. l. 148–150, patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d.) konstatuota, kad kameroje Nr. 60 (ant stalo paviršiaus) dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus visų tikrintų kamerų patalpas ir jose esančius įrenginius/įrangą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, kameroje Nr. 60 pažeidimų nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., (t. 1, b. l. 153–155) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 28 oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus kameros Nr. 28 lubas dėl byrančio tinko veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1856 (t. 1, b. l. 156–157, patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d.) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 91 bendroji dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Veiksnių (krintančio tinko, kalkių) galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 1, b. l. 143-145) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-377 (t. 1, b. l. 148–150, patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d.), 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1820, 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1825 (t. 1, b. l. 175–180, patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d.), 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., (t. 1, b. l. 153–155) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Turto valdymo skyriaus duomenimis, suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šepetys gindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Taigi, iš aptartų rašytinių įrodymų bei pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 2, b. l. 32-41) matyti, kad kameros suremontuotos, švarios, šviesios, tvarkingos, oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė tinkama, kameros be pelėsio, dažai, tinkas nuo sienų ir lubų nėra atsilupę ir nekrenta, todėl pareiškėjo išvardinti argumentai dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 1, b. l. 143-145) konstatuota, kad kameroje Nr. 64 bendra dirbtinė apšvieta mažesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Kameroje Nr. 64 vienas šviestuvas techniškai netvarkingas – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1856 (t. 1, b. l. 156–157, patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d.) konstatuota, kad įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 91 patalpas ant patalpų sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Kameroje Nr. 91 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai kameroje Nr. 64 pašalinti, po pareiškėjo buvimo šioje kameroje, tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažyma Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 108-116, eil Nr. 6) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. kovo 19 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80) PA-1422 (t. 1, b. l. 146–147, patikrinimas atliktas 2019 m. kovo 14 d.), kada buvo pašalinti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai kameroje Nr. 91, atsakovės atstovas nepateikė, todėl šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 90–92), ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 m. (t. 1, b. l. 93–96).

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų jo gyvenamosiose patalpose bylai aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

Be to, pareiškėjas visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (su vėlesniais pakeitimais) ir galioja visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.

Dėl salygų trumpalaikio laikymo patalpose (TLK)

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-12-02 pažymos Nr. 60-29844 „Dėl A. R.“ (t. 1, b. l. 52–75) matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, būdavo patalpintas į trumpalaikio laikymo patalpas TLK-4 arba TLK-5, kur asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. Iš pateiktų TLK-4 ir TLK-5 fotonuotraukų (t. 2, b. l. 42-43) matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgą atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgą yra šone (dešinėje ar kairėje) įėjimo durų atžvilgiu, patapoje priešais įėjimą į sanitarinį mazgą yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis, patalpos švarios, šviesios (yra langas, dega dieninės šviesos lempos), tvarkingos, yra suolai atsisėsti, stalas. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu TLK-4 ir TLK-5 patalpose.

Pareiškėjo argumentas dėl šaltų trumpalaikio laikymo patalpų yra deklaratyvus, nekonkretus ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas nurodytose patalpose buvo trumpą laiko tarpą, dėl nurodytų aplinkybių į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) tupiami, o jo koja yra sužalota ir pilnai nesilanksto, tai gamtinius reikalus atlikdavo kentėdamas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 84-85) matyti, kad kamerose Nr. 105, 13, 106, 62, 60, 29, 26,25, 9, 24, 46, 89 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,12 m. iki 2,32 m., o kamerose Nr. 64, 16, 19, 28, 91, 17, 22 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,70 m. iki 2,13 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas argumentų dėl privatumo pažeidimo gyvenamosiose kamerose nenurodė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 2, b. l. 32-41) matyti, jog nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 62, t. 2, b. l. 38, įėjimas į sanitarinį mazgą yra atitvertas durimis) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis arba siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Pareiškėjo argumentas, kad kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) tupiami, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi, vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Tokių įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra (t. 2, b. l. 46-92). Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (t. 2, b. l. 32-41) matyti, kad sėdimi tualetai yra įrengti kamerose Nr. 13, 17, 16, 19, 25, 28, 29, 62, 60, 89, 64105, 91).

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, situacijų aprašymai nutreipti į tai, kas būtų, jeigu būtų. Skunde pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau nebūtų pavykę to padaryti. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui pareiškėjui nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose“. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjo argumentas dėl valandos pasivaikščiojimo trukmės prieštaravimo teisės aktams, niekuo nemotyvuotas ir nepagrįstas, subjektyvi pareiškėjo nuomonė, todėl atmestina, nes paneigiama aukščiau paminėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t. 1, b. l. 158) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 159–161) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 164) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Patikrinimo metu įvertinus tikrintus pasivaikščiojimo kiemelius, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Siekiant įvertinti faktus dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių dulkių, operatyviosios kontrolės metu vertintos sporto salės, stalo teniso salės, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai. ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos ( patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sporto, stalo teniso salių, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbact forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 21 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-7712 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 17 d., t. 1, b. l. 166) konstatuota, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai pašalinti – pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 grindinio danga neištrupėjusi, pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 byranti sienos danga sutvirtinta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. kovo 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-808 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 28 d., t. 1, b. l. 171-172) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai ir juose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 m.“ . Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 ir juose esantys įrenginiai švarūs.

Pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, o pastarasis kenkia sveikatai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo organizuojamas joks užimtumas ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl pristatomo maisto kokybės

Iš 2019-01-22 Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto Nr.57VMĮP-3 (t. 1, b. l. 189-193) matyti, kad maistas nededamas ant langelių, o į kameras paduodamas per langelius nuteistiesiems į rankas, nesukeliant rizikos užteršti maistą, patikrinimo metu įvertinti dokumentuose nurodyti patiekalai ir produktai atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-445 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Jei patiekalų temperatūra žemesnė, nei turi būti, jie pašildomi mikrobangų krosnelėje.

Iš 2019-02-11 Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-20 (t. 1, b. l. 194-197) matyti, kad patiekalai vietoje negaminami, atvežami paruoštuose termosuose, patikrinimo metu matuota temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus.

Iš 2019-02-26 Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-35 (t. 1, b. l. 198-201) matyti, kad maistas ant langelių nededamas, į kamerą paduodamas tiesiai į rankas nesukeliant rizikos užteršti maistą.

Iš 2019-04-02 Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-116 ir kitų aktų (t. 2, b. l. 1-31) matyti, kad patiekalai vietoje negaminami, atvežami termosuose paruošti, termosai švarūs, patiekalai būdingos išvaizdos, neapdegę, neprimirkę riebaluose, patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad maistas nededamas ant langelių, langelius atrakina pareigūnai, maistui skirti indai paduodami tiesiai į rankas, nesukeliant rizikos užteršti maistą, Pareigūnai neturi sąlyčio su maistu.

Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų, susijusių su maitinimo organizavimu, maisto kokybe nenustatyta. Nors ir buvo nustatyta tokių trūkumų kaip vietomis atsilupę ar pajuodę sienų ir lubų dažai, tačiau konstatuota, kad patalpų ir inventoriaus higiena iš esmės tinkama, o nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai.

Taigi, patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl tiekiamo maisto, kuris nebuvo koloringas ir skanus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas.

Iš atsakovės atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo (t. 1, b. l. 141) matyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą, 2019 m. liepos 14 d. Maitinimo paslaugų tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 47/08-75 su VšĮ „Bruneros“ vykdymą, sudaryta sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą informuojamas paslaugų teikėjas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-10-12 įsakymu Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (t. 1, b. l. 142) sudaryta naujos sudėties komisija.

Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų, susijusių su maitinimo organizavimu, maisto kokybe nenustatyta. Nors ir buvo nustatyta tokių trūkumų kaip vietomis atsilupę ar pajuodę sienų ir lubų dažai, tačiau konstatuota, kad patalpų ir inventoriaus higiena iš esmės tinkama, o nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai, o maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę vykdo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas rašytinių įrodymų nėra.

Pareiškėjo prie skundo pateikti 2019 metų Radviliškio ir Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų (t. 1, b. l. 23-25) atsakymai, kurie nevertintini, nes pateiktos šviesokopijos atšviestos uždengus adresatus, kuriems skirti atsakymai. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-12-03 pažymos Nr. 61-3637 (t. 1, b. l. 76) matyti, kad pareiškėjas dėl sugedusio pieno ir maisto į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi 2021-07-20 ir 2021-08-23, o ne 2019 metais.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, tapo konfliktiškas, užsidaręs.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 2, b. l. 47-90) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį kreipėsi dėl jau jam paskirtų vaistų išdavimo, daugumoje atvejų skundų neturėjo, kreipėsi dėl bendro silpnumo, slogos, kosulio. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 1018 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 1018 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kameroje Nr. 64 nustatytus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 ir 12 punktų pažeidimų (pareiškėjas kameroje Nr. 64 buvo 53 dienas, t. y. nuo 2018-12-11 iki 2019-01-03 ir nuo 2019-01-07 iki 2019-02-04) bei kameroje Nr. 91 nustatytus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 ir 12 punkto pažeidimų (pareiškėjas kameroje Nr. 91 buvo 10 dienų (nuo 2020-08-10 iki 2020-08-19) įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, nes pareiškėjas ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos ir buities sąlygų neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.). Pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas taikytinas tik tiems laikotarpiams, kada pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 64 ir Nr. 109 (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-774-261/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 3 d., nuo 2019 m. sausio 07 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo A. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.