- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-696-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15184-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- L. W.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta”
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. W. OÜ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-813-451/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta” ieškinį atsakovui L. W. OU dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus bei įpareigojimo imtis veiksmų, užkertančių kelią žalai atsirasti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokausta“ (toliau – ieškovė) prevenciniu ieškiniu prašo:
1.1. uždrausti LEONHARD WEISS OÜ daryti mokėjimus iš LEONHARD WEISS OÜ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas: Swedbank AS, banko adresas: LIIVALAIA 8, 15040 Tallinn, Estija, SWIFT kodas: (duomenys neskelbtini) be UAB „Autokausta“ sutikimo.
1.2. Įpareigoti LEONHARD WEISS OU ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis veiksmų, kad mokėjimai iš LEONHARD WEISS OÜ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas: Swedbank AS, banko adresas: LIIVALAIA 8, 15040 Tallinn, Estija, SWIFT kodas: (duomenys neskelbtini) būtų daromi tik su UAB „Autokausta“ sutikimu, jam suteikiant atitinkamą parašą, kuriuo būtų tvirtinami mokėjimai iš šios banko sąskaitos.
1.3. Teismui netenkinus šio ieškinio dalyko 4 p. nurodyto prašymo įpareigoti LEONHARD WEISS OÜ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti naują banko sąskaitą, skirtą Rail Baltica geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektui įgyvendinti, suteikiant atitinkamus parašus UAB „Autokausta“ ir LEONHARD WEISS OÜ atstovams, kuriais būtų tvirtinami mokėjimai, kaip tai numatyta 2017-08-01 Susitarime, ir apie tai informuoti AB „LTG Infra“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė LEONHARD WEISS OÜ daryti mokėjimus iš LEONHARD WEISS OU vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas: Swedbank AS, banko adresas: LIIVALAIA 8, 15040 Tallinn, Estija, SWIFT kodas: (duomenys neskelbtini) be UAB „Autokausta“ sutikimo.
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. 2022 m. sausio 19 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuris atmestas Kauno apylinės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartimi. Ieškovė atskiruoju skundu minėtą nutartį apskundė.
5. Atsakovas 2022 m. vasario 23 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame nurodė, kad teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartyje nurodė, jog nesant pakankamų įrodymų, kad 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartis yra tinkamai vykdoma, o 2022 m. sausio 14 d. taikos sutartis yra abiejų šalių pasirašyta ir įvykdyta, teismas neturi pagrindo spręsti, jog išnyko pagrindas taikyti 2021 m. spalio 4 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodė, kad egzistuoja visos aplinkybės ir visi įrodymai, kurių trūkumą nustatė teismas, priimdamas minėtą nutartį, todėl atsakovas dar kartą prašė panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodė, kad nebėra poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė ir atsakovas 2022 m. sausio 14 d. sudarė sutartį dėl sąlyginio lėšų deponavimo (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu Banko sąskaitoje esanti 2 862 724,32 Eur dydžio suma buvo pervesta į notarės J. Š. depozitinę banko sąskaitą ir visi mokėjimai iš notarės depozitinės sąskaitos nuo lėšų pervedimo momento vykdomi tik abiejų Sutarties šalių –ieškovės ir atsakovo sutarimu. Be to, ieškovė, atsakovas ir AB „LTG Infr“ 2021 m. gruodžio 10 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurios pagrindu visi iš užsakovo AB „LTG Infa“ gautini mokėjimai už ieškovės atliktus darbus bus mokėtini tiesiogiai ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovo LEONHARD WEISS OÜ prašymą dėl 2021 m. spalio 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. sausio 21 d. nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o ne nustatyti prašymo trūkumai, todėl vien 2022 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytų dokumentų pateikimas savaime nereiškia, kad prašymas bus patenkintas, kaip nurodė atsakovas. Todėl teismas iš esmės sprendė, ar išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi, nustačius, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir atsakovas LEONHARD WEISS OÜ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį JVS-HS-LW-A-17-08-01. 2017 m. rugpjūčio 1 d. partneriai padarė susitarimą, kuriame numatė tarpusavio atsiskaitymo tvarką. Minėtu susitarimu buvo numatyta atidaryti partnerių vardu atskirą sąskaitą banke, kurioje esančios lėšos būtų disponuojamos kartu partnerių ir banko operacijos vykdomos trimis parašais. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė itin svarbias aplinkybes, patvirtinančias prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir poreikį t. y. 2021 m. rugsėjo 29 d. atsakovas banko sąskaitoje sukūrė mokėjimo ruošinį („Mokėjimo ruošinys“), pagal kurį, atsakovas 2021 m. spalio 1 d. pervedė į kitą savo banko sąskaitą 2 541 048,77 Eur sumą be ieškovės sutikimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovui valdant ir mokėjimus iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke Swedbank AS, ir darant tai be ieškovės sutikimo, egzistuoja akivaizdi ir reali grėsmė, kad atsakovas, ieškovei priklausančias lėšas gali pervesti į savo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, prašydamas panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad nebeegzistuoja akivaizdi ir reali grėsmė, jog atsakovas, ieškovei priklausančias lėšas gali perves į savo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus patvirtinančius, kad 2 862 724,32 Eur dydžio suma buvo pervesta į notarės J. Š. depozitinę banko sąskaitą. Tačiau prevencinį ieškinį ieškovė reiškė siekdama apsaugoti lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje, ir nėra apsiribojusi 2 862 724,32 Eur dydžio suma. Šią sumą ieškovė nurodė kaip minimalius galimus nuostolius.
9. Teismas darė išvadą, kad nors atsakovas nurodė, jog ieškovė, atsakovas ir AB „LTG Infra“ 2021 m. gruodžio 10 d. sudarė taikos sutartį, kurios pagrindu visi iš užsakovo AB „LTG Infra“ gautini mokėjimai už ieškovės atliktus darbus bus mokėtini tiesiogiai ieškovei, vien ši aplinkybė neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo išnykimo. Minėta sutartimi taikos sutarties šalys susitarė dėl ateityje atliekamų mokėjimų tvarkos, kuri niekaip neapsaugo šiuo metu sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Duomenų, kad ginčo sąskaitoje nėra piniginių lėšų, kurias ieškovė siekia apsaugoti prevenciniu ieškiniu ir kurios yra pervestos vykdant 2017 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį JVS-HS-LW-A-17-08-01, nėra. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai bylos šalių veiksmai rodo, kad nesutarimai dėl ginčo sąskaitoje esančių lėšų tebevyksta, ką patvirtina ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildomai nustatant technines kliūtis mokėjimams atlikti). Be to, teismas pastebėjo, kad šis prašymas buvo pateiktas jau po taikos sutarties sudarymo, nors atsakovas teigia, kad taikos sutartimi buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas skundžiama nutartimi peržengė ieškovės suformuluotas ginčo ribas ir be jokio pagrindo konstatavo, kad Banko sąskaitoje yra didesnė nei 2 862 724,32 Eur ieškovei priklausanti suma. Ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo grėsmę dėl galimos ateityje kilsiančios žalos siejo su neva ieškovei priklausančia Banko sąskaitoje esančia 2 862 724,32 Eur dydžio suma ir galimybe, jog ją atsakovas perves į kitą banko sąskaitą. Ieškovė pagrindė grėsmę būtent dėl 2 862 724,32 Eur dydžio galimos žalos. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Banko sąskaitoje yra kita, nei ieškovės nurodyta 2 862 724,32 Eur dydžio, suma, kuri kelia grėsmę dėl būsimo žalos atsiradimo. Todėl ieškovei prevenciniu ieškiniu siekus apsaugoti išimtinai tik 2 862 724,32 Eur dydžio sumą, o šiai sumai esant pervestai į notarės depozitinę banko sąskaitą, objektyviai neįmanoma grėsmė būsimo sprendimo byloje tinkamam įvykdymui. Teismas, nepanaikindamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, siekia apsaugoti ne realų ieškovės reikalavimo įgyvendinimą, o hipotetinius, jokiais įrodymais nepagrįstus, ieškovės reikalavimus.
10.2. Teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, konstatuodamas, kad atsakovas neįrodė, kad Banko sąskaitoje nėra lėšų, kurias ieškovė siekia apsaugoti prevenciniu ieškiniu. Tokia teismo išvada prieštarauja civilinio proceso principui įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Šiuo atveju būtent ieškovė privalėjo įrodyti kiek ginčo sąskaitoje yra piniginių lėšų, kurias ji siekia apsaugoti prevenciniu ieškiniu, o ne atvirkščiai (CPK 178 str.). Kadangi tokių įrodymų nei atsakovo prašymo pateikimo metu, nei dabar į bylą nepateikta, skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta.
10.3. Nėra jokio sąsajumo tarp iš sutarties kylančių ar kilsiančių ginčų ir sprendimo byloje tinkamo būsimo vykdymo, kadangi ieškovė grėsmę dėl galimai kilsiančios žalos išimtinai siejo tik su 2 862 724,32 Eur dydžio sumos buvimu Banko sąskaitoje ir jos galimu pervedimu į atsakovo valdomą banko sąskaitą. Ši suma jau yra pervesta į notarės depozitinę banko sąskaitą, kurios atsakovas negali valdyti, todėl neliko jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Notarės depozitinėje banko sąskaitoje esančių lėšų atsakovas vienašališkai neturi ir neturės galimybės valdyti, o tolimesnis jų taikymas nebeatitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Autokausta“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad byloje yra išnykusi būtinybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos todėl, kad atsakovas iki šiol nesilaiko 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo, t. y. atsakovas iki šiol nesuteikė ieškovei privalomo parašo, kuriuo būtų tvirtinami mokėjimai iš Banko sąskaitos. Šiuo metu atsakovas su ieškove derina mokėjimus iš Banko sąskaitos išimtinai tik dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Jas panaikinus, atsakovas ir toliau darytų mokėjimus be ieškovės sutikimo, taip pakartotinai pažeisdamas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimą. Todėl neišnykus atsakovo daromam 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo pažeidimui, nedingo poreikis byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Juolab, kai šiuo metu Banko sąskaitoje yra 2 660 822,78 Eur, o ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą viršija 4 500 000 Eur. Pažymi, kad atsakovas be ieškovės sutikimo jau yra pervedęs daugiau nei 4 000 000 Eur į kitą jam priklausančią banko sąskaitą. Tad egzistuoja akivaizdi rizika ir grėsmė, kad atsakovas iš Banko sąskaitos gali pervesti ir kitas ieškovei priklausančias pinigų sumas, o ieškovė taip patirtų didžiulę žalą. Tuo tarpu atsakovės nurodyta aplinkybė dėl 2 820 804,32 Eur pervedimo į notarės J. Š. depozitinę banko sąskaitą nepanaikina poreikio Byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Iš Banko sąskaitos į notarės J. Š. depozitinę banko sąskaitą buvo pervesta tik 2 820 804,32 Eur. Tuo tarpu šiuo metu ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą viršija 4 500 000 Eur. Būtent šie reikalavimai, be kita ko, ir turi būti tenkinami iš Banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurių šiuo metu yra 2 660 822,78 Eur. Be to, pažymi, kad iš Banko sąskaitos į notarės J. Š. depozitinę buvo pervesta 2 820 804,32 Eur, bet ne 2 862 724,32 Eur, kaip teigiama atskirajame skunde.
11.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas peržengė bylos ginčo ribas. Teismas jokių ieškovės nepareikštų reikalavimų netenkino ir dėl jų nepasisakė. Pažymi, kad visi ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovo daromų akivaizdžių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo pažeidimų, todėl ieškovas ieškiniu siekia sustabdyti atsakovo atliekamus neteisėtus veiksmus, kurie akivaizdžiai pažeidžia Susitarimą bei užtikrinti 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo įgyvendinimą teismo tvarka – suteikti ieškovei lygiavertę Banko sąskaitos kontrolę. Būtent šiems reikalavimams užtikrinti ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
11.3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė ieškinio reikalavimą kildina tik iš 2 862 724,32 Eur galimos žalos patyrimo. Pažymi, kad minėta suma yra minimali nuostolių suma. Pažymi, kad 2 862 724,32 Eur suma ieškinyje nėra minima. Tai tik ieškinio motyvuose paminėti ieškovo patirtini nuostoliai.
11.4. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Ieškovė pateikė tinkamus ir objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja akivaizdi ir reali grėsmė, jog atsakovas, ieškovui mokėtinas lėšas iš Banko sąskaitos gali pervesti į savo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas taip yra pasielgęs jau anksčiau (taip jis pervedė į kitas sau priklausančias banko sąskaitas daugiau nei 4 000 000 Eur be ieškovės sutikimo). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad analogiškai jis gali pateikti ir ateityje. Teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pastebėjo, kad būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti, kad nebeegzistuoja grėsmė, jog atsakovas ieškovei mokėtinas lėšas gali pervesti į savo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Todėl teismas tinkamai paskirstė bylos šalių įrodinėjimo naštą. Aktualus Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad šiuo metu Banko sąskaitoje yra 2 660 822,78 Eur. Tai tik dar kartą patvirtina, kad byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti naikinamos, kadangi jas panaikinus, atsakovas Banko sąskaitoje esančius 2 660 822,78 Eur, tikėtina, pervestų į kitas atsakovui priklausančias banko sąskaitas, kaip tai yra padaręs praeityje be ieškovės sutikimo. Tai neabejotinai sąlygotų didžiulę žalą ieškovei.
11.5. Ieškovė pažymi, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas objektyviai negali patirti jokios žalos ar kitų nepatogumų. Byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės –atsakovui taikomas draudimas iš Banko sąskaitos daryti mokėjimus be ieškovės sutikimo–paprasčiausiai užtikrina teisėto ir galiojančio 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo įgyvendinimą, kurio atsakovas iki pritaikant laikinąsias apsaugos priemones nesilaikė. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui užkerta kelią elgtis neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė 2022 m. kovo 23 d. Banko sąskaitos išrašą, kuris, jos nuomone, patvirtina, kad ginčo Banko sąskaitoje yra piniginių lėšų 2 660 822,78 Eur sumai.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad naujus įrodymus ieškovė teikia dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į tai, kad pateikta informacija yra žinoma ir atsakovui, teismas priima ieškovės pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
17. Ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. pateikė byloje papildomus paaiškinimus dėl atsakovo nesąžiningumo ir juos pagrindžiantį įrodymą – bankinio mokėjimo ruošinį.
18. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį (atskirąjį) skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
19. Kaip minėta, kartu su papildomais paaiškinimais ieškovė pateikė papildomą įrodymą, kuriuo siekia įrodyti atsakovo nesąžiningumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau pastebėtina, kad visus įrodymus, susijusius su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė turėjo teisę pateikti šį klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme metu, o pirmosios instancijos teismui atsisakius juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, turėjo teisę juos pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, tačiau to nepadarė. Todėl teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant būtų galimas ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikto naujo įrodymo priėmimas, jį taip pat atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
20. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
21. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668/236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 straipsnis). Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismas prašymą turėtų atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2305/2011).
22. Šiuo atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
23. Byloje nustatyta, jog ieškovė prevenciniame ieškinyje teismo prašė: 1) uždrausti LEONHARD WEISS OÜ daryti mokėjimus iš LEONHARD WEISS OÜ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Banko) be ieškovės sutikimo; 2) įpareigoti LEONHARD WEISS OÜ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis veiksmų, kad mokėjimai iš LEONHARD WEISS OÜ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) būtų daromi tik su ieškovės sutikimu, jai suteikiant atitinkamą parašą, kuriuo būtų tvirtinami mokėjimai iš šios banko sąskaitos. Teismui netenkinus 2 punkte nurodyto prašymo – įpareigoti LEONHARD WEISS OÜ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti naują banko sąskaitą, skirtą Rail Baltica geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektui įgyvendinti, suteikiant atitinkamus parašus ieškovei ir LEONHARD WEISS OÜ atstovams, kuriais būtų tvirtinami mokėjimai, kaip tai numatyta 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarime ir apie tai informuoti AB „LTG Infra“.
24. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą LEONHARD WEISS OÜ daryti mokėjimus iš LEONHARD WEISS OÜ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas: Swedbank AS, banko adresas: LIIVALAIA 8, 15040 Tallinn, Estija, SWIFT kodas: (duomenys neskelbtini) be UAB „Autokausta“ sutikimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
25. Atsakovas, prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nėra poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė ir atsakovas 2022 m. sausio 14 d. sudarė sutartį dėl sąlyginio lėšų deponavimo (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Banko sąskaitoje esanti 2 862 724,32 Eur dydžio suma buvo pervesta į notarės J. Š. depozitinę banko sąskaitą ir visi mokėjimai iš notarės depozitinės sąskaitos nuo lėšų pervedimo momento vykdomi tik abiejų Sutarties šalių – ieškovės ir atsakovo sutarimu. Be to, ieškovė, atsakovas ir AB „LTG Infr“ 2021 m. gruodžio 10 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurios pagrindu visi iš užsakovo AB „LTG Infa“ gautini mokėjimai už ieškovės atliktus darbus bus mokėtini tiesiogiai ieškovei.
26. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nenustatęs, kad išnyko pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
27. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutarti, teigia, kad teismas peržengė ieškovės suformuluotas ginčo ribas ir be jokio pagrindo konstatavo, kad Banko sąskaitoje yra didesnė nei 2 862 724,32 Eur ieškovei priklausanti suma, kurią reikia apsaugoti. Apeliantas pažymi, kad ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo grėsmę dėl galimos ateityje kilsiančios žalos siejo su neva ieškovei priklausančia Banko sąskaitoje esančia 2 862 724,32 Eur dydžio suma ir galimybe, jog ją atsakovas perves į kitą banko sąskaitą. Be to, minėta piniginių lėšų suma pervesta į notarės depozitinę banko sąskaitą, todėl objektyviai neįmanoma grėsmė būsimo sprendimo byloje tinkamam įvykdymui. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
28. Pastebėtina, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš ieškovės teigimu atsakovo daromų 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo pažeidimų, kurio pagrindu atsakovas ieškovei turėjo suteikti privalomą parašą, kuriuo būtų tvirtinami mokėjimai iš Banko sąskaitos, tačiau iki šiol to nepadarė. Todėl ieškovė prevenciniu ieškiniu siekia sustabdyti atsakovo atliekamus galimai neteisėtus veiksmus, kurie, ieškovės nuomone, pažeidžia 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimą bei užtikrinti Susitarimo įgyvendinimą teismo tvarka – suteikti ieškovei lygiavertę Banko sąskaitos kontrolę. Būtent šiems reikalavimams užtikrinti ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. apsaugoti Banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas nuo atsakovo galimo neteisėto piniginių lėšų pervedimo tretiesiems asmenims be ieškovės sutikimo. Be to, ieškinio reikalavimuose ieškovė nenurodė konkrečios piniginių lėšų sumos, kurią siekia apsaugoti Banko sąskaitoje, o 2 862 724,32 Eur dydžio sumą paminėjo motyvuojamojoje ieškinio dalyje kaip minimalius galimus nuostolius dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų. Todėl šiuo atveju nėra svarbu kokia konkrečiai yra minėtoje Banko sąskaitoje piniginių lėšų suma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neturėjo duomenų apie Banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų sumą, todėl negalėjo konstatuoti, kokia šiuo metu piniginių lėšų suma yra sąskaitoje, kurią reikia apsaugoti. Pastebėtina, kad ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. kovo 23 d. Banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad Banko sąskaitoje yra 2 660 822,78 Eur suma, kurią siekiama apsaugoti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė dėl 2 820 804,32 Eur pervedimo į notarės J. Š. depozitinę banko sąskaitą nepanaikina poreikio byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pastebėtina, kad iš Banko sąskaitos 2022 m. sausio 17 d. į notarės J. Š. depozitinę banko sąskaitą atsakovas pervedė 2 820 804,32 Eur, bet ne 2 862 724,32 Eur, kaip teigiama atskirajame skunde. Be to, šiuo metu, ieškovės teigimu, reikalavimo teisė į atsakovą viršija 4 500 000 Eur (atsakovas be ieškovės sutikimo jau yra pervedęs daugiau nei 4 000 000 Eur į kitą jam priklausančią banko sąskaitą). Taigi, minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas neapsiriboja konkrečia piniginių lėšų suma, o kaip minėta ieškiniu siekiama kito tikslo – užtikrinti Susitarimo įgyvendinimą teismo tvarka.
30. Apelianto nuomone, teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, konstatuodamas, kad atsakovas neįrodė, jog Banko sąskaitoje nėra lėšų, kurias ieškovė siekia apsaugoti prevenciniu ieškiniu, kadangi šiuo atveju būtent ieškovė privalėjo įrodyti kiek ginčo sąskaitoje yra piniginių lėšų, kurias ji siekia apsaugoti prevenciniu ieškiniu, o ne atvirkščiai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu. Kaip minėta, įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju byloje ieškovė pateikė tinkamus ir objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja akivaizdi ir reali grėsmė, jog atsakovas, ieškovei mokėtinas lėšas iš Banko sąskaitos gali pervesti į savo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Tai įvertinęs teismas ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad išnyko pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui taikomas draudimas iš Banko sąskaitos daryti mokėjimus be ieškovės sutikimo –užtikrina teisėto ir galiojančio bylos šalių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo įgyvendinimą, nesukelia atsakovui neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų, proporcingumo principo ir nevaržo atsakovo teisių daugiau, negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
33. Be to, sprendžiant ar išnyko pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos šalių veiksmai rodo, jog nesutarimai dėl ginčo sąskaitoje esančių lėšų tebevyksta, ką patvirtina ieškovės byloje pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildomai nustatant technines kliūtis mokėjimams atlikti), kuris buvo pateiktas teismui jau po apelianto minimos bylos šalių taikos sutarties sudarymo, nors apeliantas teigia, kad taikos sutartimi buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.