- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2-2305/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lazdynų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „City Service“, uždarajai akcinei bendrovei „Realco“, Vilniaus miesto savivaldybė Lazdynų būstas City service "Realco" Vilniaus miesto apylinkės prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Ieškovas
- Vilniaus miesto apylinkės
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lazdynų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-3447-431/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „City Service“, uždarajai akcinei bendrovei „Lazdynų būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Realco“ dėl privatizavimo programos, akcijų priėmimo – perdavimo akto, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su privatizavimo proceso teisėtumu.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimai.
Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, AB „City Service“, UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 15 d. UAB „Lazdynų būstas“ privatizavimo programą, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos 2007 m. vasario 15 d. posėdžio protokolo Nr. 12-11-13 dalį, kurioje pateikti duomenys, susiję su UAB „Lazdynų būstas“ privatizavimu; panaikinti 2007 m. birželio 4 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus Privatizavimo objekto viešo aukciono komisijos sprendimą dėl AB „City Service“ pripažinimo privatizavimo objekto UAB „Lazdynų būstas“ viešo aukciono laimėtoju; pripažinti niekiniu 2008 m. kovo 4 d. privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą Nr. A419-11(4.3-TR2); taikyti restituciją – priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės AB „City Service“ naudai 7 551 000 Lt, o iš AB „City Service“ Vilniaus miesto savivaldybės naudai 8 181 paprastąją vardinę UAB „Lazdynų būstas“ akciją, kurios kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt; pripažinti negaliojančia.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. kovo 4 d. buvo pasirašytas privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo buvo patvirtinta, kad Vilniaus miesto savivaldybė perdavė, o AB „City Service“ perėmė 8 181 paprastąją vardinę UAB „Lazdynų būstas“ akciją. 2008 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Lazdynų būstas“ statinius, esančius Parodų g. 2, Vilniuje, pardavė UAB „Realco“ už 1 521 000 Lt. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, leisdama privatizuoti UAB „Lazdynų būstas“ akcijas, kurių vertės dalis padengia statinių vertę, neįvertino Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka šiems statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo vertės, pažeidė imperatyvias minėto įstatymo nuostatas bei viešąjį interesą privatizavimo metu gauti didžiausią naudą visuomenei. Pasisakydamas dėl 2008 m. gegužės 22 d. UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas nurodė, kad prašo šią sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes privatizuojant UAB „Lazdynų būstas“ (UAB „Lazdynų būstas“ privatizavo AB „City Service“) ne kartą buvo sprendžiami statinių išpirkimo klausimai, kilę teisminiai ginčai, tačiau privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta. Didžiąją UAB „Lazdynų būstas“ vertę sudarė statinių vertė. AB „City Service“ taip greitai po privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo pardavė statinius UAB „Realco“ siekdamas apsunkinti galimą ginčo statinių išreikalavimą pagal galimas pretenzijas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuroras prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti statinius, esančių Parodų g. 2, Vilniuje, ir nuosavybės teise priklausančius UAB „Realco“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atsakovai UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį, kurios pagrindu yra areštuoti UAB „Realco“ priklausantys statiniai, esantys Parodų g. 2, Vilniuje. Prašyme nurodė, kad atsakovai UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ 2011 m. gegužės 31 d. sudarė preliminariąją sutartį, kurios pagrindu UAB „Lazdynų būstas“ įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti iš UAB „Realco“ statinius, esančius Parodų g. 2, Vilniuje. Preliminarioje sutartyje numatyta statinių kaina yra tokia pati, už kurią UAB „Realco“ statiniai buvo parduoti (1 521 000 Lt plius 21 proc. PVM, iš viso 1 840 410 Lt), šalys įsipareigojo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį per 5 darbo dienas po to, kai bus panaikintas statinių areštas ir gautas žemės savininko sutikimas dėl statinių perleidimo. Tokiu būdu atsakovai laisva valia susitarė įvykdyti prokuroro reikalavimą dalyje dėl UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ 2008 m. gegužės 22 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-5571 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Pabrėžė, kad siekiant sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir UAB „Lazdynų būstas“ įgyti nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamojo turto objektus, yra būtina, jog Vilniaus apygardos teismas panaikintų turto areštą.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuroras pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl pritaikytų dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei prašė atsakovų UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-5571, sudarytą tarp UAB „Lazdynų būstas“ bei UAB „Realco“, ir taikyti restituciją yra tik vienas iš ieškinio reikalavimų, kuris yra kitų prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių pasekmė. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo leisti UAB „Realco“ pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleisti prašomus statinius, nes panaikinus taikomą laikinąją apsaugos priemonę bei sudarius statinių pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Lazdynų būstas“ prarastų didelę pinigų sumą, nes perkant statinius UAB „Realco“ sumokėjo 1 521 000 Lt, o dabar UAB „Lazdynų būstas“ pagal preliminarią sutartį už tuos pačius statinius turi sumokėti 1 840 410 Lt. Teismui pripažinus sandorį negaliojančiu UAB „Lazdynų būstas“ turėtų grąžinti 1 521 000 Lt, o ne 1 840 410 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė atsakovų UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas konstatavo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir sudarius sąlygas šalims sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „Lazdynų būstas“ prarastų didelę pinigų sumą, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms, reglamentuojančioms restitucijos taikymą. Teismas pažymėjo, kad patenkinus prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, būsimo teismo sprendimo, susijusio su viešojo intereso gynimu, įvykdymas, sprendžiant restitucijos klausimą, gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Lazdynų būstas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįsigilino į atsakovų prašymo turinį bei pobūdį, neanalizavo galimo tokio prašymo patenkinimo pasekmių civilinės bylos nagrinėjimui ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovai yra linkę geranoriškai įvykdyti vieną iš Vilniaus miesto apylinkės prokuroro ieškinio reikalavimų. Šalių tarpusavio ketinimų rimtumą pagrindžia 2011 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atlikti pradiniai mokėjimai. Taigi teismui iš dalies panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir sudarius galimybę šalims tinkamai užbaigti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, šalių sudaryta sutartis ir jos pasekmės neturės neigiamos įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes dalis ieškinio reikalavimų, susijusių su 2008 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-5571, sudarytos tarp UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ pripažinimu negaliojančia ir restitucijos taikymu, bus faktiškai įvykdyti.
Atsiliepimas
2) Nepagrįstas Vilniaus miesto prokuroro atsiliepime į atsakovų prašymą nurodytas teiginys, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir sudarius sąlygas atsakovams sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „Lazdynų būstas“ prarastų didelę pinigų sumą. Šiame argumente nurodytos aplinkybės, net jei argumentas ir būtų pagrįstas, negali sukelti jokių neigiamų pasekmių ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes tarp ieškovo pateikiamų reikalavimų nėra nei vieno, kurio įvykdymas, net ir visiškai patenkinus ieškinį, nebūtų galimas dėl tariamai pablogėjusios UAB „Lazdynų būstas“ finansinės padėties. Be to, pažymėtina, kad argumentas, jog sudarius pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Lazdynų būstas“ prarastų didelę pinigų sumą, nepagrįstas ir dėl to, kad dabartinis turto savininkas UAB „Realco“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka yra priverstas skaičiuoti PVM už parduodamą nekilnojamąjį turtą, kuris vėliau būtų sugrąžintas minėto įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovas UAB „Realco“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prisijungimą prie atsakovo UAB „Lazdynų būstas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuriame nurodė, kad nesutinka su minėta nutartimi bei palaiko atsakovo UAB „Lazdynų būstas“ atskirąjį skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „City Service“ prašo tenkinti atsakovo UAB „Realco“ atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neapsunkins ar kitaip nepakenks bylos nagrinėjimui bei teismo būsimo sprendimo įvykdymui. Priešingai, atsakovui geranoriškai įvykdžius dalį ieškovo reikalavimų, galimai palengvės būsimo teismo sprendimo įvykdymas, jei ieškovo reikalavimai bus patenkinti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuroras prašo atsakovo UAB „Lazdynų būstas“ atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) 2008 m. gegužės 22 d. sudarytas sandoris yra laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl nėra jokio teisinio pagrindo leisti UAB „Realco“ pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleisti prašomus statinius ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, šalys, restitucijos pagrindu, grąžinamos į iki sandorio buvusią padėtį. Minėtą sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio, būtų konstatuota, kad UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ nesiejo prievoliniai santykiai. Šalys, kurių nesiejo prievoliniai santykiai, tokių „nesamų santykių“ negali panaikinti susitarimu sudarydamos kitą – „atpirkimo“ sandorį. Atsakovų sudaryta preliminarioji sutartis iš esmės atitinka atpirkimo sutartį, skiriasi tik kaina, o tai iš esmės neatitinka restitucijos principų.
2) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pardavus statinius už tą pačia kainą (1 521 000 Lt), tik pridėjus PVM mokestį, kuris yra privalomas, UAB „Lazdynų būstas“ padėtis nepablogėtų, nes PVM būtų susigrąžintas įstatymų numatyta tvarka. Pirkdamas statinius UAB „Realco“ sumokėjo 1 521 000 Lt su PVM, o dabar UAB „Lazdynų būstas“ pagal preliminariąją sutartį už tuos pačius statinius turi sumokėti 1 521 000 Lt plius 21 proc. PVM, t.y. 1 840 410 Lt. Tai visiškai neatitinka nei restitucijos nei teisingumo principų, nes šalys nebūtų grąžintos į iki sandorio buvusią padėtį, UAB „Realco“ nepagrįstai praturtėtų.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) UAB „Lazdynų būstas“ nusipirkus statinius, esančius Parodų g. 2, Vilniuje, dar nereikštų, kad yra išspręstas klausimas dėl 2008 m. gegužės 22 d. sudarytos prikimo – pardavimo sutarties teisėtumo ir jos pripažinimo negaliojančia. Teisės aktai teismui suteikia teisę spręsti dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių bei restitucijos būdo. UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ sudarius statinių prikimo – pardavimo sutartį, o teismui konstatavus, kad UAB „Realco“ ir UAB „Būstas“ 2008 m. gegužės 22 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė, teismas neturės galimybės spręsti dėl restitucijos taikymo ar jos netaikymo bei restitucijos būdo.
2) Šioje byloje ieškovo ieškinys yra pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą. UAB „Lazdynų būstas“ iš UAB „Realco“ nupirkus statinius už 2008 m. gegužės mėnesį buvusią kainą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes akivaizdu, kad statinių vertė nuo 2008 m. yra sumažėjusi.
3) Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas neužtikrina, kad panaikinus turto areštą UAB „Realco“ šių statinių neperleis tretiesiems asmenims, kas apsunkintų restitucijos taikymą ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju.
Šalies argumentai
Atsakovai UAB Lazdynų būstas“ bei UAB „Realco“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą leisti sudaryti sandorį tarp UAB „Realco“ ir UAB „Lazdynų būstas nepanaikinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Prašyme nurodė, kad atsakovas UAB „Lazdynų būstas“ už nekilnojamąjį turtą sumokės 1 521 000 Lt, nes PVM mokestis bus vėliau susigrąžintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl UAB „Lazdynų būstas“ nepraras didelės pinigų sumos, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas birželio 29 d. nutartyje. Be to, atsakovui UAB „Realco“ areštuotas turtas sukelia nuolatinius nuostolius, nes atsakovas negali tinkamai naudoti areštuotų statinių, juos nuomoti ir pan. Tuo tarpu atsakovas UAB „Lazdynų būstas“ savo veikloje – administruojant daugiabučius namus, statinius galėtų naudoti savo poreikiams tenkinti (laikyti reikalingą techniką ir pan.), tokiu būdu sutaupytų lėšų ir gerintų bendrus įmonės veiklos finansinius rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto areštą pagal ieškinį dėl sandorio, kuriuo perleistas šis turtas, pripažinimo negaliojančiu. Siekiant nutarti, ar yra pagrindas naikinti turto areštą, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo paskirtį, išsiaiškinti, ar bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė išnyko. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. birželio 21 d. priimto ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Jeigu teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones byloje ir ši nutartis įsiteisėjo, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos tik tuomet, kai atsiranda įstatyme įtvirtintas konkretus pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinti atvejai, kai teismas turi panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu atsiranda tam tikros aplinkybės:
1) kai ieškinys atmetamas;
2) kai to reikalauja viešasis interesas;
3) jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškinio;
4) jeigu asmuo neįvykdo pareigos pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 150 str. 1, 4 d.).
Teismas taip pat gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas. Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t .y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 str.). Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismas prašymą turėtų atmesti.
Tuo atveju, kai viešąjį interesą ginantis prokuroras ieškiniu be kitų reikalavimų prašė pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir teismas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštavo ginčo turtą, turto areštas gali būti panaikintas paaiškėjus, kad nebeliko grėsmės tokio reikalavimo neįvykdymui. Jeigu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalys po ginčo turto arešto sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė sudaryti pagrindinę šio turto atpirkimo sutartį sutartomis sąlygomis, t. y. tarp jų atsirado nauji materialieji teisiniai santykiai, tai savaime dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kokiu pagrindu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį. Jeigu viešąjį interesą gina prokuroras ir ieškiniu įrodinėja, kad ginčo sandoris yra niekinis, preliminariosios sutarties dėl atpirkimo sandorio sudarymas ar paties atpirkimo sandorio sudarymas nesudaro pagrindo panaikinti ginčo turtui taikyto arešto.
Nagrinėjamu atveju viešąjį interesą ginantis prokuroras patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti tarp atsakovų UAB „Lazdynų būstas“ ir UAB „Realco“ 2008 m. gegužės 22 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl statinių, esančių Parodų g. 2, Vilniuje, perleidimo, niekine ir taikyti restituciją. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovai negalėjo sudaryti šių nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorio, kadangi UAB „Lazdynų būstas“ akcijų privatizavimo metu buvo pažeistos Privatizavimo įstatymo imperatyvios normos ir UAB „Lazdynų būstas“ turtas po šios įmonės akcijų privatizavimo negalėjo būti perleistas kitam asmeniui. Be to, anot ieškovo, ginčo sandoriu pažeisti ir Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai (t. 2, b.l. 160-170). Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto areštą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl ginčo turto arešto. Atsakovai prašymą dėl ginčo turto arešto grindė 2011 m. gegužės 31 d. tarp jų sudaryta preliminariąja sutartimi, kuria susitarta atpirkti ginčo turtą už didesnę nei pirmuoju perleidimo sandoriu kainą.
Kolegija, nevertindama tarp atsakovų 2011 m. gegužės 31 d. sudarytos preliminariosios sutarties dėl ginčo objekto atlygintinio perleidimo vienas kitam teisėtumo, pažymi, kad pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaudamasis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja savo iniciatyva. (CK 1.78 str. 5 d.). Įstatymas tiesiogiai neįtvirtina draudimo pačioms sutarties šalims, nesant ginčo teisme dėl sandorio negaliojimo, susitarti dėl restitucijos taikymo ir tokiu būdu įgyvendinti CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tuomet, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Tačiau kai tarp sutarties šalių teisme vyksta ginčas dėl sandorio negaliojimo ir viešąjį interesą ginantis prokuroras prašo civilinio proceso tvarka ginčo sandorį pripažinti niekiniu ir taikyti restituciją, sutarties šalys negali ne civilinio proceso tvarka susitarti dėl tokio sandorio fakto ir taikomų teisinių pasekmių. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo nustatytas draudimas disponuoti areštuotu turtu. Kaip minėta, atsakovai, nepaisant to, kad tebegalioja teismo draudimas perleisti areštuotus statinius, esančius Parodų g. 2, Vilniuje, 2011 m. gegužės 31 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl atpirkimo sandorio sudarymo. Atsakovams įforminus naujus materialiuosius teisinius santykius dėl ketinimo perleisti byloje areštuotą turtą, panaikinti areštą šiam turtui, kuris galimai perleistas niekiniu sandoriu, nėra teisinio pagrindo. Ginčo turto areštas šiuo atveju labiausiai užtikrina viešąjį interesą. Tik atmetus ieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, gali būti panaikintas areštas ginčo turtui. Taigi, civilinio proceso tvarka neišsprendus klausimo, ar sandoris, kuriuo perleistas ginčo turtas, yra niekinis ir ar teismas taikys niekinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes, nėra pagrindo naikinti teismo taikyto arešto po to, kai šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl atpirkimo sandorio sudarymo.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai nenagrinėja atsakovų UAB Lazdynų būstas“ bei UAB „Realco“ paduoto prašymo leisti sudaryti atpirkimo sandorį tarp jų, nepanaikinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi šio klausimo nagrinėjimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad iš šio atsakovų prašymo matyti, kad atsakovų tikrasis tikslas yra sudaryti atpirkimo sandorį, t. y. sukurti naujus materialiuosius teisinius santykius proceso teisės normų pagrindu, t. y. panaikinus byloje taikytą areštą ginčo turtui. Civilinio proceso tvarka neišsprendus paduoto ieškinio pagrįstumo klausimo, nauji materialieji teisiniai santykiai, kuriais sprendžiama dėl ginčo objekto teisinio statuso pakeitimo, tarp šalių neturėtų būti kuriami. Teismui ieškinį atmetus, atsakovai apskritai galės nesudaryti atpirkimo sandorio. Tuo tarpu teismui ieškinį patenkinus, o šalims sudarius atpirkimo sandorį, apskritai nebus galima įvykdyti teisės imperatyvios normos dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo. Todėl atsakovų prašymas atmestinas ir dėl šios priežasties. Nagrinėjamoje procesinėje situacijoje pasirinkti, ar atsakovų, kurių sandoris ginčijamas byloje, siūlymas leisti sudaryti daikto atpirkimo sandorį yra susijęs su dalies pareikštų reikalavimų patenkinimu ar su tuo nesusijęs, teisė priklauso ieškinį pareiškusiam Vilniaus miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui, bet ne atsakovams. Ieškovas gali laisvai disponuoti ieškinio objektu – atsisakyti ieškinio ar jo dalies, taip pat sudaryti taikos sutartį dėl vieno ar visų byloje pareikštų reikalavimų su visais atsakovais ar vienu iš jų, jei taikos sutarties objektas yra savarankiškas ir dėl jo gali būti susitariama atskirai nuo viso ginčo išsprendimo. Be to materialiosios teisės įgyvendinimo klausimai (sandorio sudarymas) negali būti sprendžiami taikant proceso teisės instituto – laikinųjų apsaugos priemonių – normas.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino atsakovų prašymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.