- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1315-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03528-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9009-955/2024 pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino.
2. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis) neatlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 18 d. parengtą servituto nustatymo planą, taip pat priteisti iš atsakovės A. M. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad prašo atsakovei priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą tam, jog galėtų patekti į savo žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu. Nors tuo metu, kai ieškovas pirko žemės sklypą, privažiuojamasis kelias prie žemės sklypo nebuvo suprojektuotas, tačiau pagal faktą ieškovas naudojosi 5 m. pločio keliu, esančiu šiuo metu atsakovei priklausančiame žemės sklype.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. M. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti. Patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, prašo priteisti 75 Eur dydžio metinį atlyginimą už nustatytą servitutą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodo, kad ieškovas tuo metu, kai savo žemės sklype ūkininkavo, važiuodavo į savo žemės sklypą per jo sesers žeme einantį miško kelią. Šis kelias yra geros kokybės, buvo ilgai bei nuolat naudotas, todėl servituto atsakovei priklausančiame žemės sklype nustatyti nėra būtina. Šiuo atveju ieškovas prašo nustatyti servitutą atsakovės sklype, nors turi įvažiavimą į savo sklypą kitu, normaliu keliu. Be to, ieškovo prašomas nustatyti servitutas faktiškai padalina atsakovės žemės sklypą į dvi dalis, o tai kenkia atsakovės interesams ir servituto ekonomiškumo principui. Atsakovės nuomone, jei servitutas būtų nustatomas, jis turėtų būti sklypo šone, o ne viduryje.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2024 m. birželio 5 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: įpareigoti atsakovę per 3 kalendorines dienas nuo teismo nutarties kopijos jai įteikimo dienos pašalinti visas naudojimosi keliu kliūtis (įskaitant, bet neapsiribojant – pašalinti medinę kelio užtvarą) ir leisti bei netrukdyti visom transporto priemonėms pravažiuoti ir asmenims pėsčiomis praeiti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), per kelią, einantį per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 18 d. servituto nustatymo plane pažymėtą koordinačių taškais (duomenys neskelbtini); atsakovei per nutartyje nustatytą laiką neįvykdžius įpareigojimo pašalinti esančias naudojimosi keliu kliūtis, leisti ieškovui atlikti esančių ir būsimų kliūčių pašalinimo darbus atsakovės sąskaita, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Atsiliepimas
7. Prašyme nurodė, kad po to, kai atsakovė pagal ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį pateikė į bylą atsiliepimą, ji užtvėrė ginčo kelią / pravažiavimą, einantį per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriuo ieškovas iki šiol ilgus metus (20 metų) patekdavo į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nors atsakovė žinojo, jog tai vienintelis kelias ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris yra deklaruojamas kaip daugiametė pieva, kurią ieškovas privalo prižiūrėti bei pjauti. Ieškovas laikė, jog ieškinys prima facie (lot. preliminariai) pagrįstas, o grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, nes atsakovė imasi veiksmų, kuriais galimai siekia pasunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Aplinkybes, kad per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina kelias link ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, patvirtina kadastro žemėlapio ištraukos, iš kurių matyti per visą atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, šalia tvenkinio, einantis kelias. Taigi, prašymu ieškovas siekė išsaugoti esamą situaciją, kai ieškovas ilgą laiką prie savo žemės sklypo privažiuodavo ginčo keliu, kurį atsakovė užtvėrė, t. y. užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą nurodė, kad iš ieškovo su prašymu pateiktų nuotraukų matyti, jog per atsakovės žemės sklypą yra susiformavęs pravažiavimo kelias, todėl ieškovas pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo ir tai, jog užtvėrus ginčo kelią / pravažiavimą, jis dėl nenaudojimo gali savaime išnykti, o teismui patenkinus ieškinį dėl kelio servituto nustatymo toje vietoje, naujo pravažiavimo įrengimas gali pareikalauti papildomų išlaidų. O užtvėrus ginčo kelią / pravažiavimą su galimai tikslu jį panaikinti, pvz., suariant žemę ir ją užsėjant, kelio servituto nustatymas toje vietoje taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo atsakovę per 3 kalendorines dienas nuo teismo nutarties kopijos įteikimo jai dienos pašalinti visas naudojimosi keliu kliūtis (įskaitant, bet neapsiribojant – pašalinti medinę kelio užtvarą) ir leisti bei netrukdyti visoms transporto priemonėms pravažiuoti ir asmenims pėsčiomis praeiti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), per kelią, einantį per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 18 d. servituto nustatymo plane pažymėtą koordinačių taškais (duomenys neskelbtini). Atsakovei per teismo nutartyje nustatytą laiką neįvykdžius įpareigojimo pašalinti esančias naudojimosi nurodytu keliu kliūtis, leisti ieškovui atlikti esančių ir būsimų kliūčių pašalinimo darbus atsakovės sąskaita, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
10. Teismas sprendė, jog ieškovo patikslintas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovas aiškiai suformulavo reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
11. Teismas sutiko su trečiojo asmens nuomone, kad užtvėrus ginčo kelią / pravažiavimą, jis dėl nenaudojimo gali savaime išnykti, o teismui patenkinus ieškinį dėl kelio servituto nustatymo toje vietoje, naujo pravažiavimo įrengimas gali pareikalauti papildomų išlaidų. Taip pat užtvėrus ginčo kelią / pravažiavimą su galimai tikslu jį panaikinti (pvz., suariant žemę ir ją užsėjant), kelio servituto nustatymas toje vietoje taptų neįmanomas.
12. Teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatė, kad pravažiavimas faktiškai yra susiformavęs ir ieškovas juo naudojosi ilgus metus, bei konstatavo, jog atsakovei užtvėrus pravažiavimą į ieškovui priklausantį žemės sklypą, jis prarado galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą, juo naudotis bei jį prižiūrėti, dėl ko ieškovui gali kilti neigiami padariniai, todėl siekiant užtikrinti esančios situacijos išsaugojimą, teismas sprendė, jog yra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Teismas konstatavo, jog pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės patiriami nepatogumai neperžengs protingumo ir leistinumo ribų, ieškinį atmetus, atsakovė galės vėl užsitverti pravažiavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovė A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovės nuomone, ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik siekia padaryti atsakovei ekonominį ir (ar) kitokio pobūdžio spaudimą. O įvertinus teisinius padarinius, kuriuos sukelia laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. intervenciją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris jai neša tiesiogines pajamas ir iš kurio ji gyvena, pirmosios instancijos teismas pernelyg žemai nuleido kartelę, spręsdamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. tikėtino ieškinio pagrįstumo.
Atsiliepimas
14.2. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino aplinkybių dėl to, jog ieškovas turi kitą privažiavimą prie savo žemės sklypo, ką atsakovė buvo nurodžiusi atsiliepime į patikslintą ieškinį. Taigi, teismas nepatikrino ieškovo argumentų dėl jo realiai pažeistų teisių, nes turėjo pareikalauti ieškovo pateikti duomenis apie alternatyvius privažiavimo kelius ir galimybes iki jo žemės.
14.3. Pažymėjo, kad savo žemės sklypą atsakovė aptvėrė ne dėl to, jog siekė sutrukdyti ieškovui važiuoti per atsakovės sklypą, o dėl atsakovės verslo vystymo proceso, t. y. laukinių gyvulių (duomenys neskelbtini) aptvaro-ganyklos įrengimo. Be to, ieškovas turi kitą privažiavimą prie savo žemės sklypo, todėl važiuodamas per vidurį atsakovės žemės sklypo kelia jai žalą.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
15.1. Atsakovė, ieškovo manymu, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad ieškovo patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Nei atsakovės argumentai, nei pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina, kad patikslintame ieškinyje būtų neaiškiai suformuluotas jo faktinis pagrindas, neatskleisti teisiniai reikalavimo argumentai, nepridėti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
15.2. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas neturi ir niekuomet neturėjo jokios kitos galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nei kad per 5 m. pločio kelią, kuris yra atsakovės žemės sklype, kuris ieškovui įsigyjant žemės sklypą, beje, buvo valstybinė žemė. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo. Pati atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, jog į ieškovo žemės sklypą veda koks nors kitas kelias.
15.3. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė, kas, ieškovo manymu, laikytina, kad su juo atsakovė sutiko.
15.4. Byloje esančios nuotraukos ir pačios atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė po bylos iškėlimo užtvėrė kelią, kuriuo ieškovas patekdavo į savo žemės sklypą, todėl akivaizdu, jog ieškovė, žinodama, kad teisme yra pareikštas ieškinys dėl servituto nustatymo ir kad ieškovas neturi kito galimybės patekti į savo žemės sklypą, tyčia užtvėrė ginčo kelią ir neva užsėjo kultūrine žole, ketina ten laikyti (duomenys neskelbtini), nors tokių įrodymų nepateikė. Taigi, pati atsakovė patvirtina, kad ketina panaikinti ieškovo naudojamą kelią, dėl ko teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
16.1. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su skubotu skundžiamos nutarties priėmimu, nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui daroma žala, laukinių gyvulių aptvaro-ganyklos įrengimu, yra nepagrįsti, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovui galimybė naudotis pravažiavimu ir patekti į savo žemės sklypą yra apribota, atsakovės įrengtos kliūtys (kelio užtvarai) yra akivaizdžiai susiję su byloje pareikštais reikalavimais, todėl pagrįstai skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Juo labiau, kad šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas vėliau gali būti apsunkintas arba išvis tapti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1 nuotrauką, kurioje atvaizduojama pieva ir tolumoje esantys medžiai, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. ĮS-1689 „Dėl fizinių asmenų lankymosi miškų ūkio paskirties žemės sklype apribojimo“.
19. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: kadastro žemėlapio ištrauką su pažymėjimais.
20. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo prie bylos prijungti su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, nes iš apeliantės atliktos nuotraukos nėra galimybės nustatyti, nei kuriuo laiku, nei kurioje tiksliai vietoje ši nuotrauka padaryta, o pateiktas įsakymas yra susijęs su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinės instancijos teismo pastaba: įsakyme nurodytas būtent toks unikalus numeris, tikėtina, praleidus vieną skaičių), nors nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taigi, tai nėra tas pats žemės sklypas. Be to, jei minėtas įsakymas būtų susijęs su žemės sklypu, kuriame buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai šį įsakymą apeliantė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau pati pasirinko neteikti atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų prie bylos neprijungti.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia neprijungti ir ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemėlapio ištraukoje pateikti duomenys yra labiau susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, t. y. sprendžiant, ar yra pagrindas atsakovės žemės sklype nustatyti ieškovo žemės sklypui tarnaujantį servitutą. Šioje byloje nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas nevertina aplinkybių, susijusių su ginčo iš esmės klausimais.
Dėl ginčo esmės
23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovių teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tam, jog galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Vėliau, po patikslinto ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę pašalinti visas naudojimosi keliu, esančiu jos žemės sklype, kliūtis ir netrukdyti patekimo tiek su transporto priemonėmis, tiek pėsčiomis iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, o atsakovei nevykdant šio įpareigojimo, leisti ieškovui pašalinti esančias kliūtis atsakovės sąskaita.
26. Skundžiama 2024 m. birželio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti esamos situacijos išsaugojimą, ieškovo prašymą tenkino. Laikė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bei nustatė, jog kyla grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jį apsunkinant (gali kilti papildomų lėšų kelio servituto nustatymui), arba teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas (pvz., kelio servituto vietoje suariant ar apsėjant žemę). Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovės patiriami nepatogumai neperžengs protingumo ir leistinumo ribų, bei sumažins neigiamų padarinių ieškovui kilimo galimybę.
27. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi.
28. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
29. Apeliantė, atskirajame skunde pasisakydama dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingos sąlygos egzistavimo, nurodo, jog šiuo atveju, kai yra ribojama atsakovės nuosavybės teisė, laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti taikomos tik išskirtiniu atveju, o teismas privalėjo ne tik patikrinti, ar ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, bet ir įsitikinti, jog asmens teisė, kuriai apginti yra pateiktas ieškinys, iš tikrųjų yra pažeista. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
30. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
31. Taigi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010), ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo.
32. Nagrinėjamu atveju teismas, atlikęs prima facie ieškovo pateikto patikslinto ieškinio įvertinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo jį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto patikslinto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, jog galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį egzistavo pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas patikslinto ieškinio reikalavimo pagrindimas, o apeliantės argumentai atskirajame skunde dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra labiau susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės, t. y. teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos tokia apimtimi, kokia mano esant reikalinga apeliantė, reikštų ne ką kitą, o ieškinio reikalavimų išsprendimą iš esmės.
33. Apeliantė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. dėl grėsmės galimam ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino ieškovo argumentų dėl jo realiai pažeistų teisių, nes nepareikalavo ieškovo pateikti teismui duomenis apie galimus alternatyvius privažiavimo iki jam priklausančio žemės sklypo kelius. Taigi, apeliantės nuomone, dėl šios priežasties skundžiama nutartis yra priimta skubotai ir nemotyvuotai, nesusipažinus su bylos medžiaga, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei daro akivaizdžią žalą, nes ji savo sklypą aptvėrė ne dėl to, jog siekia sutrukdyti ieškovui važiuoti per jai priklausantį žemės sklypą, tačiau dėl jos vykdomo verslo proceso – laukinių gyvūnų ((duomenys neskelbtini)) aptvaro-ganyklos įrengimo.
34. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-186/2016).
35. Vertindamas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes ir kartu su prašymu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, kaip tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, ieškovui bus apribojama galimybė patekti į savo žemės sklypą per ilgus metus susiformavusiu keliu, kuriuo iki šiol niekas ieškovui netrukdė naudotis, dėl ko ieškovui vėliau gali kilti neigiami padariniai, be to, užtvėrus pravažiavimo kelią, kuriuo iki šiol naudojosi ieškovas, iki kol teismas išnagrinės patikslintą ieškinį, pravažiavimo kelias gali išnykti, o teismui tenkinus ieškovo reikalavimus, reikėtų iš naujo nustatinėti ir įrenginėti pravažiavimą, kas pareikalautų papildomų lėšų, o suarus žemę arba ją užsėjus, kelio servituto nustatymas toje vietoje galimai taptų apskritai nebeįmanomas. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas ne tik gali būti apsunkintas, tačiau ir gali prarasti prasmę, tapti netikslingas. Dėl šios priežasties šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
36. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį ir į tai, jog atskirajame skunde minimos atsakovei kylančios žalos dėl to, jog ieškovas toliau naudosis pravažiavimu, esančiu atsakovės žemės sklype, atsakovė nepagrindė jokios įrodymais. Su atskiruoju skundu pateiktas įsakymas, kurio apeliacinės instancijos teismas neprijungė prie bylos, kaip jau yra nurodyta šioje nutartyje, nėra susijęs su atsakovės sklypu, kuriame taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovei kylančią žalą, taip pat nėra pateikta. Šiuo atveju atsakovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo pareikalauti iš ieškovo, kad šis pateiktų alternatyvius patekimo į jo žemės sklypą būdus, kai ieškovas nurodo, jog kiti patekimo keliai į jo žemės sklypą neegzistuoja, prasilenkia su elementaria logika bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kuri nurodo, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Apeliantė, nesutikdama su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo galimybę teikti atsiliepimą į šį prašymą, nurodyti argumentus, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau pati pasirinko atsiliepimo neteikti.
37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirajame skunde atsakovės dėstomi argumentai ir subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2024 m. birželio 18 d. teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateiktas atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.