- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-1761-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11555-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- G. Ž.
- Ieškovas
- E. Ž.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. Ž. 2014-04-01 kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-56-767/11 2011-01-21 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą iš atsakovo G. Ž. išlaikymą sūnui D. Ž. po 300,00 Lt per mėnesį ir nustatyti išlaikymą vaikui tokiu būdu: priteisti vaikui po 1.000,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti vaiko motina ir nustatant, kad atsakovas sumoka kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuotas išmokas į ieškovės sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas priteisė iš jos atsakovui 91.053,50 Lt skolą, jos turtas ir sąskaita areštuota, be to turi skolų bankui. Sūnui išlaikyti per mėnesį vidutiniškai reikalinga 1.158,17 Lt suma.
Atsiliepimas
Atsakovas G. Ž. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nėra įstatyme numatytų sąlygų pakeisti vaikui skirtą išlaikymą - ieškovės turtinė padėtis nėra pablogėjusi, ieškovė neargumentavo, kad sūnaus poreikiai būtų padidėję, o ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis nėra proporcingas jo turtinei padėčiai, jo uždirbamų pinigų vos užtenka jo gyvybiniams poreikiams tenkinti. Ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė civilinėje byloje Nr. 2-56-767/2011 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo G. Ž. sūnui D. Ž. priteisto 300 Lt išlaikymo, mokamo kievieną mėnesį į E. Ž. nurodytą banko sąskaitą už kiekvieną einamąjį mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, iki sūnaus pilnametystės, dydį. Teismas priteisė iš atsakovo G. Ž. sūnui D. Ž. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 650,00 Lt į E. Ž., banko sąskaitą už kiekvieną einamąjį mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-01) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas priteisė iš ieškovės E. Ž. atsakovui G. Ž. 700 Lt bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo G. Ž. valstybės naudai priteisė 138 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra vaiko D. Ž. tėvai, jie buvo sustarę, kad vaiko gyvenama vieta bus su motina, atsakovas teiks išlaikymą sūnui D. periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį. Šalių susitarimą dėl vaiko išlaikymo 2011-01-21 d. nutartimi patvirtino Radviliškio rajono apylinkės teismas.
Teismas nustatė, kad ieškovė 2008-04-18 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), šis butas apsunkintas hipoteka, areštuotas. Ieškovė nuo 2008-10-04 iki 2014-04-14 dirbo UAB „Lietuvos geležinkeliai“, vidutinės jos pajamos 2010 m. buvo apie 1459 Lt per mėnesį, ieškovės vardu 2004-07-19 įregistruota transporto priemonė VW Golf, kuri taip pat areštuota. Ieškovės pajamos 2013 – 2014 metais buvo apie 1999 Lt. Ieškovė su sūnumi 2014 metais išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Teismas sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo. Atsakovas, sumokėdamas dalį ieškovės iš banko pasiimto kredito, sumažino jos prievolių, kurios buvo 2010 metais bankui, dydį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė vykdytų teismo sprendimą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vidutinės pajamos 2010 metais buvo apie 572 Lt per mėnesį. Atsakovo vardu 2010 metais ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo registruota nekilnojamojo turto. Jo vardu 2013-09-21 įregistruota transporto priemonė VW Passat. 2013-2014 metais atsakovo pajamos vidutiniškai buvo apie 1300 Lt per mėnesį. Sodros duomenimis, atsakovo pajamos, neatskaičius mokesčių, 2013-2014 metais buvo apie 1728 Lt per mėnesį. Atsakovas nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidas patirdavo ir 2010 metais. Analogiškas išlaidas, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, atsakovas patiria ir bylos nagrinėjimo metu, todėl šios nuolat patiriamos išlaidos nėra reikšmingos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pajamos padidėjo du kartus, jis įgijo kilnojamojo registruotino turto - atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovas gaudamas apie 600 Lt darbo užmokestį sutiko teikti nepilnamečio sūnaus išlaikymui pusę šios sumos, vadinasi, jo poreikiai galėjo būti patenkinami iš likusios darbo užmokesčio dalies. Ieškovė nurodė, kad gyvenant Lietuvooje nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1158 Lt suma, kuria sudaro išlaidos maistui, išlaidos mokykliniams poreikiams užtikrinti, drabužiams, avalynei, lavinimui ir pramogoms. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui, gyvenant Didžiojoje Britanijoje, reikalinga apie 1500 Lt suma, tačiau tokios didesnės išlaikymo sumos nepagrindė. Teismas sprendė, kad vaiko D. Ž. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1158 Lt suma. 2010 metais ieškovė nurodė, jog vaikui reikalinga 800 Lt išlaikymo suma, o sudarydama taikos sutartį, sutiko, kad atsakovas sūnaus išlaikymui mokėtų po 300 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė galėjo ir gali šalių sūnui teikti 500 Lt dydžio išlaikymą, o atsakovas, dvigubai padidėjus jo pajamoms, gali skirti sūnui 650 Lt išlaikymą. Teismas nurodė, kad atsakovas yra darbingas ir yra pajėgus teikti nepilnamečiui sūnui teikį išlaikymą, kuris atitiktų ne tik minimalius būtinuosius jo poreikius, bet ir leistų patenkinti kitus vaiko ugdymo, lavinimo, laisvalaikio, poreikius. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove ir, dėl šios priežasties, jos indėlis sūnaus išalikyme yra didesnis. Padidintą išlaikymo sumą iš atsakovo vaikiui teismas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme momento.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas G. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimą, sūnui mokėtino išlaikymo dydį padidinant ne daugiau kaip iki 500,00 Lt. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai nustatė sūnaus poreikių dydį, priteisė didesnį išlaikymą, nei jis gali objektyviai teikti, neteisėtai padidintą išlaikymą priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikius sudaro 1158,17 Lt, tačiau didžiąją dalį pagal pateiktus įrodymus sudaro mokesčiai už komunalines paslaugas, maistui, sporto ir krepšinio klubui. Nagrinėjant bylą situacija iš esmės pasikeitė, nes ieškovė išvyko į Jungtinę Karalystę, gyvena pas giminaičius, tai nieko nekainuoja, už komunalinius mokesčius mokėt nereikia, sūnus patvirtino, kad jiems maisto pirkti nereikia, nes jie valgo su giminaičiais, būreliai Jungtinėje Karalystėje nieko nekainuoja, o rūbai pigesni. Taigi, sūnaus poreikiai žymiai sumažėjo. Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų apie išlaidas užsienyje, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad vaiko poreikiai mėnesiui sudaro 1158,17 Lt. Be to, teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad iš tėvų priteistino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą. Teismas pažeidė principą, kad iš tėvų neturi būti priteista daugiau, nei tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas neįvertino, kad jis gyvena jau ne pas tėvus, o nuomoja butą Vilniuje, ir iš likusių jam 650,00 Lt išgyventi negalės. Teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl savo išsilavinimo jis negali rasti gerai apmokamo darbo, ieškovė jam ilgą laiką negrąžina įsiskolinimo. Be to, teismas be pagrindo iš jo priteisė didesnę dalį vaikui reikalingo išlaikymo, nei iš ieškovės. Teismas netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, turėjo padidintą išlaikymą priteisti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Ieškovė E. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio priteisimo ar pakeitimo turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius, kad vaikas turėtų materialias sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Vaikui turi būti skirtas toks išlaikymas, kad jis tenkintų ne vien minimalius vaiko poreikius, bet ir skiriamas dėmesys vaiko lavinimui, bendravimui, saviraiškai, pomėgiams, lavinami gabumai. Apelianto teiginys, kad vaiko poreikiai išvykus į Didžiąją Britaniją sumažėjo, neatitinka tikrovės. Pragyvenimo minimumas čia yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir vaiko poreikius, nepažeidė CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinto proporcingumo principo, priteisė išlaikymą nuo tinkamo momento, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl vaiko išlaikymo sumos padidinimo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl pagrindo pakeisti (padidinti) nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ne vien nacionalinėje teisėje, bet ir tarptautiniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Neabejotinai tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui D. Ž. iš tėvo (apelianto) buvo nustatytas šalių susitarimu, kurį 2011 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino Radviliškio rajono apylinkės teismas, nustatytas išlaikymo dydis – 300 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Apeliantas teigia, kad svarbių aplinkybių, patvirtinančių tėvo (apelianto) turtinės padėties pagerėjimą arba vaiko poreikių išaugimą, kurie turi būti esminiai, nebuvo, teismas neteisingai nustatė, jog vaiko poreikiai padidėjo, o be to, padidintas išlaikymas negalėjo būti priteistas nuo bylos iškėlimo momento. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 1 d. pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui 2010 - 2011 metais šalių susitarimu nustatyto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikiu – jo poreikių padidėjimu. Teismas ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog prieš tai šalių sulygtas išlaikymo iš atsakovo (apelianto) vaikui dydis – 300 Lt šiuo metu neužtikrina penkiolikmečio šalių sūnaus poreikių. Teismas nustatė, jog pagal esamus vaiko poreikiams patenkinti Lietuvoje per mėnesį reikalainga 1.158,00 Lt suma ir padarė išvadą, jog nėra duomenų teigti, jog ieškovei su vaiku persikėlus gyventi į Jungtinę Karalystę vaiko poreikius būtų galima patenkinti už maženę sumą. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad vaiko poreikiai yra sumažėję. Tai, kad vaiko žodžiais tariant, šiuo metu jo lankomas būrelis nemokamas ir kad gyventi juos priėmė teta, negali būti laikoma pagrindu spręsti, jog vaiko išlaikymas nekainuoja. Kaip matyti iš bylos dalyvių paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ieškovė kartu su vaiku pakeitė gyvenamą vietą. Šiuo metu šeima laikinai apsistojo pas gimines Jungtinėje Karalystėje, už tai, kad prižiūri vaiką, ji kartu su sūnumi turi galimybę gyventi giminaitės namuose. Šių metų gegužės mėnesį šalių sūnui sueis šešiolika metų, bylos duomenimis vaikas mokosi Kings Lynn akademijoje, vaikui riekalinga uniforma, rūbai, mokslo priemonės, maitinimas, todėl tvirtinti, kad pirmos instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma yra nepagrįstai padidinta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius Lietuvoje, atsižvelgė į šalių, tarp jų – nepilnamečio D. paaiškinimus apie dar neilgai trunkantį gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma – 1.158,00 Lt per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių laikymosi sprendžiant dėl apelianto išlaikymo nepilnamečiam sūnui apimties
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl vertintinas ne tik asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės (vaiko motinos) turinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o atsakovo (vaiko tėvo) turtinė padėtis pagerėjo, kadangi jis gauna didesnį atlyginimą – jo pajamos padidėjo du kartus, jis įgijo kilnojamojo turto. Apeliantas minimų aplinkybių neneigia, tačiau tvirtina negalįs mokėti priteistos sumos. Teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirba “Ventos” gamykloje, turi techninį išsilavinimą – yra technikas – mechanikas, gamykloje atlieka šaltkalvio funkcijas. Jo darbo laikas prasideda 7 val. ryto, o baigiasi 15:35 val., tada jis ilsisi, važiuoja žvejoti. Gal du kartus per mėnesį savaitgaliais padirbėja gamykloje ir papildomai uždirba apie 80 Lt. Duomenų, kad apeliantas būtų ieškojęs kitų galimybių uždirbti daugiau pajamų, susirasti papildomą darbą, nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti sūnui nustatyto dydžio išlaikymą. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis realizavo savo galimybes įgyti kitą profesiją ar kad jis ieškojo bent kokių galimybių papildomai uždirbti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pažymėtina, kad atsakovas turi tik vieną išlaikytinį – sūnų D. Ž., po dviejų metų ir trijų mėnesių šalių sūnus taps pilnamečiu. Vertindama šias aplinkybes, išlaikytinių skaičių, išlaikymo prievolės trukmę, šalių turtines galimybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog pirmos instancijos teismo priteista išlaikymo suma sūnui būtų apeliantui nepakeliama finansinė našta. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir apelianto gaunamas pajamas (išmokas), turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, didesnę ieškovės vaiko, gyvenančio kartu su ja, išlaikymo naštą, iš apelianto sūnui priteisto išlaikymo mokėjimo sumas, jo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti), nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (priešingų duomenų teismui nepateikta), kad jis nepateikė objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį papildomą darbą ar kitokias pastangas gerinti finansinę būklę (pvz. keisti kvalifikaciją). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apelianto nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad teismas pagrįstai bet kokias abejones vertino nepilnamečio vaiko interesų naudai, konstatuodamas, kad apeliantas gali teikti 650,00 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad iš apelianto priteista tik dalis nepilnamečiam sūnui teismų pripažinto būtinu išlaikymo, likusi dalis, o taip pat ir pariega užtikrinti visus papildomus sūnaus poreikius, tenka ieškovei, kuri, be to, užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą bei rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, lavinimu.
Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento
Apeliantas nurodo, kad padidintas išlaikymas galėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos, priešinga išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo sutikti su pirmiau nurodytais apeliacinio skundo argumentais nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų. Analogiška situacija buvo analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014 S. M., A. P. v. A. P., kurioje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad toks teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento aiškinimas neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems kasatoriaus nurodytoje 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013. Toje byloje kasacinis teismas sprendė teisės klausimą dėl CK 3.201 straipsnio nuostatų aiškinimo sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento prasme ir pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant; taigi šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis, priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio. Šioje nutartyje (priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) kasacinio teismo nurodyta, kad pasisakoma dėl CK 3.201 straipsnio taikymo ne apibendrintai, bet būtent nagrinėjamos bylos aplinkybių ir teismų priimtų procesinių sprendimų kontekste, t. y. dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes. Atsižvelgdama į skirtingas bylų faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui, nagrinėjusiam šią bylą, nebuvo teisinio pagrindo remtis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais pirmiau nurodytoje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikęs procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 434,43 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. Ž. ieškovės E. Ž. naudai 434,43 EUR (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai 43 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.