Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1491-163/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-27
Bylos Nr.: e2A-1491-163/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: I. V.
Išvadą teikia: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Kristina Žąsytyteiuž

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1491-163/2017 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13382-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.3.1.11 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. (S. K.) bei atsakovės I. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. (S. K.), ieškinį atsakovei I. V. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nepagrįsto praturtėjimo, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., dydį ir iš ieškovo S. K. sūnaus išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 13 652 Eur; priteisti iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. N2-453-323/2011 pagal ieškovo S. K. ir atsakovės I. V. (K.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2011 m. sausio 28 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymi, jog šios sutarties 3 punktu S. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., periodinėmis išmokomis po 2 000,00 Lt ir gyvenamojo būsto nuomai po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 8 d., iki vaiko pilnametystės. Taip pat nurodė, kad 2012 m. spalio 17 d. atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), todėl mano, jog nuo šios datos ieškovas neturėjo prievolės mokėti atsakovei po 500,00 Lt buto nuomai pagal teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą, todėl teigia, jog atsakovė 34 000,00 Lt (500,00 Lt x 68 mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn.) arba 9 597,00 Eur pinigų sumą įgijo be teisinio pagrindo.Be kitą ko, ieškovas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo atsakovė nuolat skųsdavosi ieškovui lėšų pragyvenimui trūkumu, todėl 2011 m. birželio mėn. atsakovė paprašė teikti jai išlaikymą po 1 000,00 Lt iki tol, kol ji sudarys santuoką. Ieškovas teigia, jog tuo metu turėjo gerai apmokamą darbą, atsakovė niekur nedirbo ir siekiant užtikrinti buvusios sutuoktinės normalų gyvenimą, ieškovas sutiko ir teikdavo iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovei papildomai po 1 000,00 Lt kas mėnesį. Taip pat teigia, jog šiuo metu paaiškėjo, kad atsakovė 2013 m. spalio 5 d. sudarė santuoką su A. V. ir apie šį faktą nutylėjo. Mano, kad atsakovė privalėjo informuoti ieškovą apie jos santuokos sudarymą ir tokiu būdu išvengti nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita 4 055,00 Eur (14 000,00 Lt = 1 000,00 Lt x 14 mėn.) sumai ir privalo šią sumą jam grąžinti.Atkreipė teismo dėmesį, jog nuo 2016 m. gegužės 23 d. nutrauktas ieškovo darbo kontraktas su užsienio kompanija „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu jis yra bedarbis. Pažymėjo, kad egzistuoja svarbios aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2011 m. sausio 28 d. teismo sprendimo pablogėjo ir jis negali įvykdyti prisiimto įsipareigojimo tokia apimtimi, kokia nustatyta. Taip pat nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas sudarė santuoką ir jam 2015 m. vasario 10 d. gimė dukra A. K.. Santuokos metu ieškovas įgijo turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita ir šiuo metu yra pagrindas prašyti pakeisti teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimu nustatyto teikiamo išlaikymo dydį, kurį turi teikti ieškovas savo vaikui nuo 579,00 Eur iki 300,00 Eur. Atsakovė I. V. (K.) su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo S. K. (S. K.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. K., po 450,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinį teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Kitą ieškinio dalį atmetė.Nurodė, kad teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams, neįvertinusiems savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, tenka atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes. Taip pat pažymėjo, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovas artimiausiu metu negalės dirbti ar, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas ar apribotas darbingumas. Nurodė, jog tai, kad ieškovui gimė dar vienas vaikas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės. Teismo vertinimu, ieškovas žinodamas, jog šalių sūnus turi didelių sveikatos problemų ir jam reikalingas pakankamai didelis išlaikymas, ieškovas turėjo įvertinti savo materialines galimybes susilaukti ir išlaikyti dar vieną vaiką. Pažymėjo, jog teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams, neįvertinusiems savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, tenka atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes.Atkreipė dėmesį, jog ieškovas yra jauno amžiaus, byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas negali dirbti dėl sveikatos būklės, nėra. Darė išvadą, kad ieškovas, neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu registruotas darbo biržoje, turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, tuo tarpu atsakovė tokios galimybės neturi, kadangi yra priversta visą savo laiką skirti vaiko priežiūrai. Individualizuodamas nepilnamečio vaiko poreikius teismas pažymėjo, jog šalių vaikas be minimalių poreikių turi specialių poreikių. Nepilnamečiam vaikui nuo gimimo nustatytas cerebralinis paralyžius, progresuojanti kairės pėdos deformacija, ko pasekoje vaikui reikalinga speciali ortopedinė avalynė bei ortopedinis įtvaras naktimis, o taip pat nuolatinės konsultacijos ir būklės stebėjimas pas ortopedus Klaipėdoje ir Vilniuje. Vaikui taip pat nustatyta antrinė skoliozė, alerginė sloga, alerginė bronchinė astma ir širdies ūžesiai, todėl darė išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, bet atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir turi galimybę dirbti ir gauti pajamų, bei atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo tenkintinas iš dalies.Teismas taip pat pažymėjo, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis). Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tvirtina pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui – sūnui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., periodinėmis išmokomis po 2 000,00 Lt ir gyvenamojo būsto nuomai po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, o 1 000,00 Lt (289,62 Eur) papildomas išlaikymas buvo sutartas šalių abipusiu sutarimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 13 652,00 Eur yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas S. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. K. ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo šalys susitarė, kad ieškovas mokės vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 2 000,00 Lt ir papildomai kiekvieną mėnesį mokės po 500,00 Lt gyvenamojo būsto nuomai. Ieškovo teigimu sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis prisiėmė papildomą įsipareigojimą mokėti po 500,00 Lt gyvenamojo būsto nuomai iki vaiko pilnametystės, tačiau nelaiko, kad ši išmoka yra vaiko išlaikymas. Pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė sutiko su tuo, kad ieškovas nustojo mokėti po 500,00 Lt. periodinėmis išmokomis. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė gavo vykdomąjį raštą ir kreipėsi į antstolio A. Selezniovo kontorą dėl išlaikymo dydžio indeksavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis A. Selezniovas atsisakė indeksuoti teismo priteistą sumą, kuri skirta būsto nuomai. Mano, jog šie duomenys liudija, kad 500,00 Lt būsto nuomai neatitinka išlaikymo sąvokos, ir laikytina papildomu ieškovo įsipareigojimu atsakovei nutraukiant santuoką.Taip pat nurodė, jog 2016 m. ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau apie buto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise, atsakovė ieškovo neinformavo. Taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė gyvenamojo būsto nuomos sutarties nebuvo sudariusi ir, atitinkamai, neturėjo papildomų išlaidų būsto nuomai. Ieškovo teigimu per laikotarpį nuo 2011-01-28 (santuokos nutraukimo) iki 2016-08 mėn. (kai ieškovas nustojo mokėti po 500 Lt būsto nuomai), atsakovė 9 597,00 Eur pinigų sumą įgijo be teisinio pagrindo.Ieškovas nurodė, jog tam, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė jokios gyvenamosios sutarties nuomos sutarties nebuvo sudariusi ir šio fakto neginčijo, o ieškovo prievolė mokėti po 500,00 Lt gyvenamojo būsto nuomai galėjo atsirasti tik kai egzistuoja juridinis faktas – būsto nuoma.Ieškovas pažymėjo, jog po santuokos nutraukimo atsakovė nuolat skųsdavosi ieškovui lėšų pragyvenimui trūkumu, todėl 2011 m. 06 mėn. šalys susitarė, kad ieškovas teiks atsakovei išlaikymą po 1000,00 Lt iki tol, kol ji nesudarys santuokos. Teigia, jog šį išlaikymą ieškovas teikdavo atsakovei iki 2014-12-31, kol jam tapo žinoma, jog atsakovė sudarė naują santuoką. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė 2013-10-05 sudarė santuoką su A. V. ir apie šį faktą nutylėjo. Ieškovas mano, kad atsakovė privalėjo informuoti ieškovą apie jos santuokos sudarymą ir tokiu būdu išvengti nuostolių ieškovui padarymo.Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo teisė konstatuoti, kad atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t. y. pranešęs savo būsimam sutuoktiniui (ieškovui) apie butą įsigijimą, būsto nuomos išlaidų neturėjimą, santuokos sudarymo ir taip išvengęs žalos padarymo ieškovui.Ieškovas taip pat nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad šalys bendru susitarimu santuokos nutraukimo byloje susitarė, koks išlaikymo dydis turi būti skirtas vaikui, ir kokiomis proporcijomis vaiko tėvai prisidės prie savo pareigos išlaikyti vaiką. Teigia, kad santuokos nutraukimo byloje prisiėmė visišką įsipareigojimą išlaikyti vaiką, atleidžiant nuo šios pareigos atsakovę. Nurodė, jog toks šalių apsisprendimas buvo grindžiamas tuo, kad šalys neturėjo jokio turto, o atsakovė neturėjo jokių pajamų.Pažymėjo, kad šiuo metu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, t. y. ieškovas šiuo metu nedirba, o atsakovė nepateikė duomenų apie savo pajamas. Tačiau atsakovė, gyvendama santuokoje su A. V. turi ½ dalies (apie 1500-2000 Eur per mėn.) nuo sutuoktinio A. V. pajamų. Teigia, jog ieškovas turi dar vieną išlaikytinį - nepilnametį vaiką, kuriam kiekvieną mėnesi šeimą skiria po 300,00 Eur. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi, todėl darė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovo, todėl pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos išlaikyti sūnų nėra.Atsakovė I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jog 500,00 Lt (144,81 Eur) nebuvo vaiko išlaikymo dalis, o tai buvojo įsipareigojimas atsakovei. Teigia, jog tokia ieškovo pozicija prieštarauja 2011-01-28 sprendimo turiniui – sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 2.000,00 Lt ir gyvenamojo būsto nuomai po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2010-12-08 iki vaiko pilnametystės. Sprendime nenurodyta, kad 500,00 Lt (144,81 Eur) mokėtini atsakovei, ar kad jų mokėjimas nutraukiamas atsakovei įsigijus nuosavą būstą, ar atsiradus kitoms aplinkybėms, t. y., sprendime nenustatytos sąlygos, kurioms atsiradus ar išnykus, ieškovas turėtų teisę nutraukti 500,00 Lt (144,81 Eur) mokėjimą.Atsakovė pažymi, jog ieškovas nuo pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos mokėjo po 2 500,00 Lt (724,05 Eur), nesiedamas savo mokėjimų su buto nuomos faktu. Ieškovui teigiant, kad 500,00 Lt (144,81 Eur) suma buvo skirta asmeniškai atsakovei, o ne vaikui, kyla paprastas klausimas, kodėl ieškovas, žinojęs, kad atsakovė nesinuomoja būsto, dar iki teismo sprendimo priėmimo sumokėjo visą 2 500,00 Lt (724,05 Eur) išlaikymo sumą ir mokėjo ją toliau kiekvieną mėnesį. Mano, jog tai tik patvirtina, kad nuo pat pradžių šalių sutarta bendra 2 500,00 Lt (724,05 Eur), suma buvo vaiko išlaikymas, o ne išlaikymas vaikui ir išmokos atsakovei.Teigia, kad teismo sprendimu priteisti 500,00 Lt (144,81 Eur) buvo skirti vaikui kaip išlaikymo dalis, todėl atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad ši suma nelaikytina vaiko išlaikymu. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad šių lėšų gavėjas yra nepilnametis vaikas, o ne atsakovė, todėl pagal LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p., negali būti išreikalaujamos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas (vaikas) veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Šiuo atveju yra abi sąlygos - 500,00 Lt (144,81 Eur) per mėnesį gavėjas yra vaikas, kurio nesąžiningumo nėra ir negali būti, o ieškovas po 2 500,00 Lt (724,05 Eur) mokėjo nuo pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos, reguliariai, todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie sąskaitybos klaidą.Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje, sanatorinį ar kitokį gydymą, jeigu jis valstybės nekompensuojamas, arba jeigu kompensuojamo gydymo nepakanka, ar jis neefektyvus ir pan.).Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neginčija, kad papildomus 1 000,00 Lt (289,62 Eur) per mėnesį jis mokėjo savo valia. Atsakovė neneigė, kad po santuokos nutraukimo kreipėsi į ieškovą su prašymu papildomai padėti vaikui materialiai, kadangi tuo metu atsakovė nedirbo, o ieškovo teikiamo 2 500,00 Lt (724,05 Eur) išlaikymo nepakakdavo dėl itin didelių vaiko poreikių. Pažymėjo, kad šalių vaikas nuo gimimo turi daug sunkių sveikatos problemų (tai patvirtinantys duomenys teismui pateikti), todėl atsakovė neturėjo ir neturi galimybės dirbti, nes sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra. Teigia, jog ieškovas, žinodamas šias aplinkybes ir turėdamas galimybę, geranoriškai sutiko teikti vaikui papildomai po 1 000,00 Lt (289,62 Eur) per mėnesį. Pažymėjo, jog šalys nesitarė dėl momento, iki kada ieškovas turėtų mokėti papildomą sumą, todėl atsižvelgiant į tai, jog tai buvo geranoriškas šalių susitarimas, pretenzijų dėl nutraukto papildomo mokėjimo atsakovė nereiškė.Atsakovė be kitą ko nesutikdama su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl sumažinto išlaikymo dydžio nurodė, kad pateikė duomenis, jog vaikui per mėnesį reikalinga suma – 1 030,00 Eur, o teismas nepadarė išvados, kad ši suma yra nepagrįsta ar per didelė, todėl laikytina, kad byloje nenuginčyta, jog vaikui per mėnesį reikia 1 030,00 Eur. Pažymėtina, kad šios sumos iš esmės nepaneigė ir ieškovas. Atsakovės nuomone, iš ieškovo priteisus 450,00 Eur, teismas iš esmės didesnę išlaikymo naštą perkėlė atsakovei. Ieškovui teikiant 450,00 Eur per mėnesį, atsakovei tektų vaikui suteikti likusią dalį – 580,00 Eur ko atsakovė objektyviai nebūtų pajėgi padaryti, ir dėl to nukentėtų vaiko interesai.Pažymėjo, jog nutraukiant santuoką šalių vaikui buvo tik pusantrų metų, šiai dienai vaikui jau septyneri, taigi, akivaizdu, jog po santuokos nutraukimo net minimalūs vaiko poreikiai išaugo - vaikas pradėjo eiti į mokyklą, lankyti būrelius. Pažymėtina, kad vaikui nuo gimimo nustatytas cerebralinis paralyžius, progresuojanti kairės pėdos deformacija, todėl vaikui reikalinga speciali ortopedinė avalynė bei ortopedinis įtvaras naktimis, o taip pat nuolatinės konsultacijos ir būklės stebėjimas pas ortopedus Klaipėdoje ir Vilniuje. Vaikui taip pat nustatyta antrinė skoliozė, alerginė sloga, alerginė bronchinė astma ir širdies ūžesiai, ko pasėkoje vaikui nustatytas neįgalumas.Atsakovė taip pat akcentavo, jog nors šiai dienai ieškovas negauna pajamų iš darbinės veiklos, jis yra įgijęs didelės vertės nekilnojamąją turtą, neturi kreditorinių įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo kalbėti apie esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, nes faktiškai ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, tiesiog mažesnes gaunamas pajamas "kompensavo" įgytas nekilnojamasis turtas. Teigia, jog ieškinyje pats ieškovas akcentavo, kad priimant teismo sprendimą, jis gyveno su tėvais, turto neturėjo, tuo tarpu dabar ieškovas turi nuosavą būstą ir šeimą, kurią sugeba išlaikyti, todėl akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis tikrai nepablogėjo.Byloje taip pat gautas atsakovės I. V. apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti visiškai, o sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir atsakovei iš ieškovo priteisti 1 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (atmetus šį apeliacinį skundą ir palikus galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05‑29 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, padidinti ieškovo atsakovės naudai mokėtiną pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį iki 1 236,75 Eur).Atsakovė nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo, ir teismo nebuvo nustatyta, kad būtų sumažėję vaiko poreikiai, priešingai, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustatė, kad vaikas nuo gimimo turi didelių sveikatos problemų, jam reikalingos specialios medicininės priemonės, nuolatinis gydymas, stebėjimas ir specialus lavinimasis, ko pasėkoje, vaiko poreikiai yra didesni nei tokio paties amžiaus sveikų vaikų. Taip pat nurodė, kad į bylą yra pateikti įrodymai apie tai, jog tam, kad vaikas lavintųsi fiziškai ir emociškai, vaikas dažnai vedamas į žaidimų parką / aikšteles, baseiną. Atsakovė stengiasi visapusiškai rūpintis vaiku, nes jam būtina kuo daugiau sportuoti, judėti, vystytis ne tik fiziškai, bet ir protiškai, todėl tam reikalinga 2011-01-28 teismo sprendimu priteista išlaikymo suma, o atsakovui teikiant 450,00 Eur per mėnesį, nebus įmanoma patenkinti net minimalių vaiko poreikių.Pažymėjo, jog vaiko išlaikymui skiriami pinigai yra naudojami ne tik kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, bet metų eigoje stengiamasi sutaupyti pinigų, kuriuos galima skirti vaiko vasaros atostogoms užsienyje, jam palankiame klimate, išleisti vaiką į sanatoriją ir pan. Vasaros metu ar savaitgaliais stengiamasi vaiką nuvežti prie jūros, kad jis pabūtų tinkamame klimate, kuris vaikui labai palengvina astmos simptomus. Dėl vaiko astmos ir alergijos, vaiką vasaros metu atsakovė siekia nuvežti atostogoms ilgesniam laikui į užsienio kurortus prie jūros. Tokių atostogų metu vaikui labai pagerėja savijauta, nes dėl pasikeitusio klimato dingsta astmos priepuoliai. Atsakovė taip pat nurodė, kad nutraukiant santuoką abipusiu sutarimu, vaiko išlaikymas nustatomas abiejų šalių bendru sutarimu, todėl preziumuojama, kad nustatydami išlaikymo dydį, sutuoktiniai įvertina ir vaiko poreikius, ir savo turtinę padėtį, todėl ieškovas turėjo pareigą pagrįsti, kad šiai dienai jo turtinė padėtis yra tokia, jog jis nėra pajėgus mokėti sutarto išlaikymo, kurio dydis buvo nustatytas abiejų šalių sutarimu, ir kurį ieškovas teikė visą laiką po sutarties pasirašymo. Teigia, jog teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, pažymėjo, kad ieškovas yra jauno amžiaus, byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas negali dirbti dėl sveikatos būklės, nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovas, neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, tuo tarpu atsakovė tokios galimybės neturi, kadangi yra priversta visą savo laiką skirti vaiko priežiūrai.Atsakovės apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys, jog nors šiai dienai ieškovas negauna pajamų iš darbinės veiklos, jis yra įgijęs didelės vertės nekilnojamąją turtą, neturi kreditorinių įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo kalbėti apie esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, nes faktiškai ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, tiesiog mažesnes gaunamas pajamas "kompensavo" įgytas nekilnojamasis turtas. Ieškinyje pats ieškovas akcentavo, kad priimant teismo sprendimą, jis gyveno su tėvais, turto neturėjo, tuo tarpu dabar, ieškovas turi nuosavą būstą, ir šeimą, kurią sugeba išlaikyti, todėl akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis tikrai nepablogėjo.Atsakovė nurodė, kad teismui nenustačius, kad atsakovės nurodyta vaikui per mėnesį reikalinga suma - 1.030,00 Eur yra nepagrįsta ar per didelė, ir iš ieškovo priteisus 450,00 Eur, teismas iš esmės didesnę išlaikymo naštą perkėlė atsakovei. Ieškovui teikiant 450,00 Eur per mėnesį, atsakovei tektų vaikui suteikti likusią dalį - 580,00 Eur, ko atsakovė objektyviai nebūtų pajėgi padaryti ir dėl to nukentėtų vaiko interesai. Tokiu atveju susidaro situacija, kad net ir nustačius, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės, kad ieškovas, kitaip nei atsakovė, gali dirbti ir gauti pajamas, ieškovas dalinai nušalinamas nuo pareigos išlaikyti vaiką ir ta našta perkeliama atsakovei, kuri, be kita ko, vaiką nuolat prižiūri, slaugo ir juo rūpinasi. Pažymėjo, kad Teismų praktikoje taip pat aiškinama, kad didesnes pajamas gaunantis asmuo turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo atsakovės I. V. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodė, kad susipažinus su atsakovės apeliaciniu skundu pastebėjo, kad jame kartojasi atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai.Teigia, jog ieškovo motyvai dėl teismo sprendimo ir atsakovės argumentų, kuriuos išdėstė atsiliepime bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstumo, yra pakankamai aiškiai išdėstyti ieškovo apeliaciniame skunde, todėl ieškovas nemato pagrindo pakartotinai atsakyti į atsakovės nepagrįstus argumentus. Tačiau pastebi, jog atsakovės apeliaciniame skunde yra tam tikri neatitikimai, į kuriuos būtina atkreipti teismo dėmesį.Pažymi, jog šalių vaikas neturi tokių sveikatos problemų, dėl kurių atsakovė nebegalėtų dirbti. Nėra jokių duomenų, kad vaikui reikalinga nuolatinė slauga arba suaugusio asmens priežiūra. Taip pat nurodė, kad vaikas gyvena visavertį gyvenimą, jo gyvenimas niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Sveikatos problemos netrukdo jam užsiimti sportu, šokiais ir mokytis mokykloje. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad jokių išskirtinių medicininiu mokamų paslaugų vaikui nebuvo suteikta. Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad visos reabilitacijos medicininės paslaugos buvo teikiamos iš valstybės biudžeto, tai yra atsakovei nieko nekainavo.Atkreipė dėmesį, jog byloje yra įrodymai, kad ieškovo sutuoktinė K. K. šiuo metu negauna jokių išmokų susijusių su vaiko priežiūra. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovo sutuoktinė dirba. Teigia, jog ieškovo sutuoktinė K. K. socialiniame interneto tinkle nurodė savo pomėgius, o ne veiklos pobūdį.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą be kitą ko nurodoma, jog ieškovui yra žinoma, ir atsakovė šio fakto neginčijo, kad A. V. dirba jūreiviu pagal darbo kontraktą su užsienio bendrove. Atsakovė pateikė ištrauką iš banko sąskaitos, iš kurios matyti, kad jo uždarbis siekia 5000-6000 Eur per mėn. Ieškovas taip pat pastebėjo, jog atsakovė teigia, kad skiria vaikui po 1 030,00 Eur per mėnesį, tačiau nepateikė jokių išlaidų pagrindimo įrodymų. Apie tai detaliai pasisakyta ieškovo apeliaciniame skunde. Iš kitos pusės atsakovė eilinį kartą patvirtino, kad kiekviena mėnesį papildomai skiria po 500,00 Eur vaikui. Tokiu atveju aktualu vertinti tikrus vaiko poreikius ir tėvui galimybių proporciją.Pažymi, jog atsižvelgiant į atsakovės argumentus, būtų protinga nustatyti, kad abu tėvai turi lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, arba 300,00 Eur teiks ieškovas, 289,00 Eur teiks atsakovė . Taip pat, šiuo metu vaikas papildomai gauna 112,00 Eur socialinę išmoką. Bendra suma sudaro 701,00 Eur. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu, šalių vaikas neturėjo jokių pajamų. Ieškovo manymu, tokia proporcija atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys sumažinant priteistą išlaikymo vaikui dydį teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovo atstovas advokatas V. Žarkov 2017-09-18 (per EPP) sistemą pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijunti prie bylos VĮ „Registrų centras duomenis apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą bei vidutinę turto vertę. Taip pat atsakovės atstovai advokatai H. Mackevičius ir K. Žąsytytė 2017-09-29 pateikė prašymą dėl proceso atnaujimo bei naujų įrodymų, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2017-05-18 kredito sutartį, 2017-05-19 pirkimo – pardavimo sutartį, 2017-07-12 pakvitavimą. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Prašymuose nurodoma, kad šie faktai paaiškėjo jau po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, kadangi iš prašomų prie bylos pridėti įrodymų matyti, jog šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė tokio prašymo nepareiškė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomus pridėti naujus įrodymus atsisakytina prijunti prie bylos. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės atstovai nenurodė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl apeliacinis procesas turėtų būti atnaujintas, todėl šis prašymas taip pat atmestinas.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos, arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.), ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iš esmės nurodė aplinkybes susijusias su pablogėjusia jo turtine padėtimi, dėl kurios ieškovas nebėra pajėgus mokėti teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinių skundų argumentus nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3 punktu S. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., periodinėmis išmokomis po 2 000,00 Lt ir gyvenamojo būsto nuomai po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 8 d., iki vaiko pilnametystės. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovas tinkamai vykdė savo prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Dar daugiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas teikė ne tik teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, tačiau periodinėmis išmokomis skirdavo papildomą sumą pinigų (nereguliariomis išmokomis papildomai mokėdavo po 1 000,00 Lt). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2016-05-23 ieškovo darbdavys (duomenys neskelbtini) pranešimu informavo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą. Pranešime nurodyta, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukiama nuo 2016‑07‑23. Taip pat nustatyta, jog ieškovas 2016-09-20 užsiregistravo darbo biržoj bei yra įtrauktas į bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkose programas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad šiuo metu ieškovas yra susiradęs darbą, dirbtų kokioje nors darbovietėje bei gautų už tai pajamas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog ieškovas 2012-08-11 susituokė su K. S. su kuria 2015-02-04 susilaukė dukros A. K..Apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas nurodė, jog teismas, spręsdamas išlaikymo sumažinimo klausimą nevertino šalių turtinės padėties, disponuojamų pajamų dydžio bei jų reguliavimo bei neanalizavo tikrųjų vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas analizuodamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovo turtinė padėtis lyginant su 2011-01-28 sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi iš esmės pasikeitė. Teisėjų kolegija vertindama šiuo metu esančią šalių turtinę padėtį konstatuoja, jog ieškovas prarado gerai apmokamą darbą, turi sveikatos problemų ir nors jos laikinos, tačiau šiuo metu esančios sveikatos problemos akivaizdžiai trukdo ieškovui susirasti kitą darbą. Be to, ieškovo galimybę mokėti teismo nustatytą išlaikymo dydį be kitą ko apsunkina ir ta aplinkybė, jog ieškovas susilaukė dar vieno vaiko, kurį taip pat reikia išlaikyti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi, dėl ko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimu nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebeatitinka tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principų, todėl šis dydis mažintinas.Be to, apeliacinės instancijos teismas vertindamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką pažymi, jog abu tėvai turi vienodą pareigą teikti vaikui išlaikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Kaip minėta anksčiau, teismas įvertinęs ieškovo turtinę padėtį nustatė, jog ieškovo turtinė padėtis, lyginant su turine padėtimi, kurios metu buvo nustatytas mokėtinas išlaikymo dydis iš esmės yra pasikeitusi, t. y. pablogėjusi, todėl siekiant nepažeisti prioritetinių vaiko interesų, šiuo atveju būtina nustatyti ir atsakovės turtinę padėtį. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo, ji niekur nedirba, teigia, jog neturi galimybės dirbti, kadangi yra priversta visą savo laiką skirti vaiko priežiūrai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, jog atsakovė tiek apeliaciniu skundu, tiek atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog vaikas S. K. lanko mokyklą, karate treniruotes, breiko šokių pamokas, šachmatų būrelį bei papildomai mokosi anglų kalbos. Vaiko sveikatos problemos netrukdo jam užsiimti sportu, šokiais ir mokytis mokykloje, todėl teismas konstatuoja, šios aplinkybės rodo, jog nors vaikui yra nustatyti sveikatos sutrikimai, tačiau šių sveikatos sutrikimų mastas nėra tokio lygio, jog atsakovė turi skirti visą savo laiką vaiko priežiūrai ir negali dirbti jokio darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė yra jauno amžiaus, gali dirbti bei taip prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo visą sūnaus išlaikymo naštą perkelti vienam ieškovui, todėl teismo vertinimu abu tėvai turi vienodą pareigą teikti vaikui išlaikymą.Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, jog vaikui per mėnesį reikalinga suma – 1030,00 Eur. Atsakovė pagrįsdama nurodytą sumą, atsiliepime į ieškinį pateikė lentelę, kurioje detalizuoja, pinigų sumas, reikalingas vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos sumos yra perteklinės, kadangi atsakovė nepagrindė nurodytų sumų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus duomenis apie patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti (t. y. pažymas iš lankomų užsiėmimų, vaistinių čekius, kelionių agentūrų pasiūlymus ir kt.) sprendžia, jog šios sumos neatitinka atsakovės nurodytų sumų dydžio, todėl teismas vertina, jog siekiant patenkinti ne tik būtinus vaiko poreikius, tačiau ir skirti lėšų vaiko kultūriniam lavinimui yra pakankama mažesnė pinigų suma. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog abu tėvai turi lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, jog vaiko išlaikymui galėtų skirti 300,00 Eur sumą, todėl teisėjų kolegijos konstatuoja, kad vaiko išlaikymui abiem tėvams skiriant po lygiai, t. y. po 300,00 Eur bei prie šios sumos pridedant šiuo metu vaiko gaunamą 112,00 Eur socialinę išmoką, bendra vaikui skiriamų pinigų suma per mėnesį sudarytų 712,00 Eur. Teisėjų kolegija vertina, jog nors šalių nepilnametis vaikas be bendrųjų poreikių turi ir specialius poreikius, tačiau laikytina, jog 712,00 Eur suma yra pakankama patenkinti tiek bendruosius, tiek specialiuosius vaiko poreikius. Apibendrinant tai kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo turtinė padėtis (lyginant su 2011-01-28 buvusia turtine padėtimi) iš esmės pablogėjo, todėl ieškovas nebėra pajėgus mokėti teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo. Taip pat atsižvelgiant į nustatytus vaiko poreikius bei tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkintina, priteisiant mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo šalys susitarė, kad ieškovas mokės vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 2 000,00 Lt ir papildomai kiekvieną mėnesį mokės po 500,00 Lt gyvenamojo būsto nuomai. Ieškovo teigimu sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis prisiėmė papildomą įsipareigojimą mokėti po 500,00 Lt gyvenamojo būsto nuomai iki vaiko pilnametystės, tačiau nelaiko, kad ši išmoka yra vaiko išlaikymas. Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3 punktu S. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., periodinėmis išmokomis po 2 000,00 Lt ir gyvenamojo būsto nuomai po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 8 d., iki vaiko pilnametystės. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovo sudaryta bei teismo patvirtinta sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą (t. y. 2 000,00 Lt. Vaiko poreikiams tenkinti bei 500,00 Lt. gyvenamojo būsto nuomai) iki vaiko pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui iš viso 2 500,00 Lt, nepaisant to, jog 2 000,00 Lt ir 500,00 Lt sumos buvo išskirtos, kadangi visa ši pinigų suma buvo skirta vaiko poreikiams tenkinti.Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje, sanatorinį ar kitokį gydymą, jeigu jis valstybės nekompensuojamas, arba jeigu kompensuojamo gydymo nepakanka, ar jis neefektyvus ir pan.) (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-38-527/2015). Kadangi visos ieškovo mokamos lėšos, tai yra 2 500,00 Eur buvo skirti vaiko poreikiams tenkinti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė neturėjo pareigos informuoti ieškovo apie tai, jog ieškovė įsigijo nuosavą būstą, o ieškovo mokama pinigų suma naudojama vaiko interesų tenkinimui negali būti laikoma nuostoliais teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo argumentai, kad atsakovė neinformavo ieškovo apie įsigytą būstą ir taip padarė nuostolių ieškovui yra nepagrįsti bei atmestini. Taip pat ieškovas savo apeliaciniu skundu nurodė, jog po santuokos nutraukimo atsakovė nuolat skųsdavosi ieškovui lėšų pragyvenimui trūkumu. 2011 m. 06 mėn. šalis susitarė, kad ieškovas teiks atsakovei išlaikymą po 1 000 Lt iki tol, kol ji nesudarys santuokos. Šį išlaikymą ieškovas teikdavo atsakovei iki 2014-12-31, kol jam tapo žinoma, jog atsakovė sudarė naują santuoką. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė 2013-10-05 sudarė santuoką su A. V. ir apie šį faktą nutylėjo. Ieškovo nuomone atsakovė privalėjo informuoti ieškovą apie jos santuokos sudarymą ir tokiu būdu išvengti nuostolių ieškovui padarymo savo kaltu neveikimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais. Iš į bylą pateiktų ieškovo sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovas nereguliariais periodiniais mokėjimais nuo 2011-08-16 iki 2014-12-03 papildomai mokėjo atsakovei po 1 000,00 Lt. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, jog šis papildomas mokėjimas buvo mokamas gera valia. Tačiau ieškovo teigimu, bylos šalys buvo susitarusios, jog ieškovas mokės atsakovei papildomą 1 000,00 Lt sumą iki to momento, kol atsakovė susituoks su kitu vyru. Teisėjų kolegija pažymi, jog susitarimas teikti papildomą išlaikymą buvo sudarytas laisva valia, toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šis susitarimas buvo sudarytas su sąlyga, jog papildomas mokėjimas bus atliekamas iki atsakovės santuokos sudarymo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pareigos informuoti ieškovą apie santuokos sudarymą su A. V., todėl šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti 13 652 Eur nuostolių yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė neteisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimas keistinas priteisiant iš ieškovo S. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. K. po 300,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-29 nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. K., po 450,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo); tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio atsiranda teisiniai padariniai, todėl šis netikslumas taip pat taisytinas.

Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).Teikdamas ieškinį ieškovas prašė priteisti iš atsakovės I. V. ieškovo S. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdamas patirtas išlaidas, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2016‑09‑01 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ / 38-2016, kuria apmokėjo 1 200,00 Eur už teisinę konsultaciją, procesinių dokumentų parengimą, ieškinio surašymą, taip pat pateikė mokėjimo nurodymą kuriuo apmokėjo 385,00 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už ieškinio surašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,6 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti 1 585,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (385,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas atitinkamai patenkintų reikalavimų kiekiui. Kadangi pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05‑29 sprendimą buvo tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai tenkinama 50 proc. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš atsakovės I. V. ieškovo S. K. naudai priteistina 792,5 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).Taip pat atsakovė I. V. atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti iš ieškovo S. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdamas patirtas išlaidas, ieškovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2016-10-18 pinigų priėmimo kvitą, kuriuo apmokėjo 1 500,00 Eur advokatei Kristinai Žąsytytei už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimo į ieškinį surašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,6 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad atsakovės prašymas priteisti 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas atitinkamai patenkintų reikalavimų kiekiui. Kadangi pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05‑29 sprendimą buvo tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai tenkinama 50 proc. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš ieškovo S. K. atsakovės I. V. naudai priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės I. V. ieškovo S. K. naudai priteistina 42,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdamas patirtas išlaidas ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo apmokėjo 348,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 700,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų) bei atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteisti užmokesčio dydžius (rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo surašymą siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,6 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti 1048,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas iš dalies atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai (t. y. 50 proc.). Taigi, iš atsakovės I. V. ieškovo S. K. naudai priteistina 524 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovės I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti - sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui S. K., gim. 2009 m. rugpjūčio 16 d., išlaikymo dydį iki 300,00 Eur nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės I. V. ieškovo S. K. (S. K.) naudai 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. V. ieškovo S. K. (S. K.) naudai 524,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė