Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-243-267/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-28
Bylos Nr.: e2A-243-267/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Egidijaus Mockevičiaus, Rasa Bartašienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“
Ieškovas: Valstybinės miškų tarnybos

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. e2A-243-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00873-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.;3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei UAB „Petro medis“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba dokumentinio proceso tvarka, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Petro medis“ 2 691 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą. Ieškovė nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio (nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius) pareigūnai 2015 m. gruodžio 2 d. nustatė, kad privačioje miško valdoje, nuosavybės teise priklausančioje UAB „Petro medis“, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) girininkijos 124 miško kvartalo 9 ir 16 taksacinius miško žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, pagal 2015 m rugsėjo 29 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „Petro medis“, vykdant teisėtą atvejinį miško kirtimą, savavališkai, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo, papildomai iškirsta 12 vnt. žalių pušų ir 1 vnt. žalios eglės, kurių bendras likvidinis tūris 15,6 m³ medienos. Šiais neteisėtais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimai, nustatantys, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip pat Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 20 punkto, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 3 punkto reikalavimai ir padaryta 2 691 Eur dydžio žala aplinkai.

2. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, 2.1 punktu bei šios metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.3.2 punktu. Miško žemės sklype, priklausančiame atsakovei, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį už neteisėtą medžių nukirtimą II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose, taikomas koeficientas 1,5 (metodikos 2.1 punktas), kertant neplynai III grupės miške – 115 Eur už 1 kubinį metrą medienos (metodikos priedo 1.3.2 punktas). Vadovaujantis šiais rodikliais, neteisėtai iškirtus 15,6 m³ medienos atsakovei priklausančioje miško valdoje aplinkai padarytos žalos dydis yra 2 691 Eur (15,6 m³ x 115 Eur x 1,5 = 2691). Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius 2020 m. sausio 1 d. raštu Nr. (39.8)-R2(MŪPS)-10 atsakovei pateikė pretenziją atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą 2 691 Eur žalą, tačiau atsakovė gera valia per nurodytą 40 dienų terminą žalos aplinkai neatlygino, prieštaravimų dėl įteiktos pretenzijos nepateikė.

3. 2020 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, priteista iš atsakovės ieškovei 2 691 Eur žalos atlyginimo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Petro medis“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad medžius iškirto būtent atsakovė, nepateikė įrodymų apie tariamai neteisėtai nukirstų medžių iškirtimo laiką, medžiai galėjo būti iškirsti jau po atsakovės atlikto kirtimo, nepateikė įrodymų, kad kirtimą vykdė atsakovė, ieškovės vienašališkai surašyti dokumentai neatitinka leistinų įrodymų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl prašo panaikinti 2020 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime į atsakovės pateiktus prieštaravimus ieškovė nurodė, kad nustačius neteisėtą kirtimo faktą, atsakovė buvo kviečiama dalyvauti 2015 m. gruodžio 2 d. patikrinime, tačiau neatvyko. Iškvietus atsakovės atstovą Ž. P. susipažinti su patikrinimo rezultatais ir pateikti paaiškinimus, jis patikrinimo akte nepasirašė ir pasišalino. Atsakovė nenurodė jokių kitų asmenų, kurie įvykdė neteisėtą miško kirtimą, nesikreipė į Valstybinę miškų tarnybą dėl savavališko miško kirtimo ar į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl medienos vagystės, atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus. Atsakovė nepateikė į bylą jokių jos kaltę dėl neteisėtų veiksmų paneigiančių įrodymų. Nors ieškovės reikalavimui atsakovė prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau ieškiniams atlyginti padarytą aplinkai žalą pareikšti yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrindo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino šiuo atveju nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7719-446/2020 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo paliko nepakeistą.

7. Teismas vertino, kad Valstybinės miškų ūkio tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažymoje Nr. 16 nurodyta, kad UAB „Petro medis“ priklausančiame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 124 kvartalo 9 ir 16 sklypuose atvejinio kirtimo metu savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, išpjauta 12 žalių pušų ir 1 žalia eglė, viso neteisėtai iškirsta 15,6 m³ žalių medžių. Medžių kelmų diametro matavimo lape, biržės taksavimo lape užfiksuoti neteisėtai nukirstų medžių kelmų išmatavimai, neteisėtai iškirstos medienos tūrio apskaičiavimas. Iš ieškovės atstovės R. P. paaiškinimų, liudytojo V. G. parodymų teismas matė, kad atsakovė, neturėdama leidimo plynam kirtimui, vykdė plyną kirtimą, 9 ir 16 sklypuose plynai iškirsdama 10 arų ploto aikšteles. Visuma šių aplinkybių teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė veikė neteisėtai, neturėdama leidimo tokio pobūdžio kirtimui, kokį ji vykdė, pažeidė Miškų įstatymo draudžiančias nuostatas.

8. Tokiame miške atlikus kirtimą, kuriam atsakovė neturėjo leidimo, plynai iškirtus saugomus medžius, pažeidus sąlygas miško plitimui, yra akivaizdus neigiamas aplinkos pokytis, todėl, teismas vertino, kad atsakovės veiksmais padaryta žala miškui. Kadangi atsakovė neteisėtai vykdė plyną kirtimą, teismas sprendė, kad apskaičiuojant žalos dydį turėjo būti taikomas „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainių” 1.3.1. punktas, numatantis 200 Eur už 1 m3 neteisėtai iškirstos medienos III grupės miškuose plynaisiais kirtimais, o ne 1.3.2. punktas, kurį taikė ieškovė skaičiuodamas atsakovės aplinkai padarytos žalos dydį. Kadangi ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovės procesinė teisė, kuria ji savo nuožiūra disponuoja, teismas negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, todėl nagrinėjamu atveju teismas priteisė 2691,00 Eur žalą tokio dydžio, kokį paskaičiavo ieškovė.

9. Spręsdamas dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo, teismas atsižvelgė į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus, sutiko su ieškovės pozicija, kad ieškiniams atlyginti padarytą aplinkai žalą pareikšti yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, todėl pripažino, kad pagrindo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino šiuo atveju nėra.

10. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad žala aplinkai padaryta dėl atsakovės, kuri vykdė plyną kirtimą, neturėdama leidimo tokiam kirtimui, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, veiksmų. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, ieškinys preliminariu sprendimu patenkintas pagrįstai, keisti preliminaraus sprendimo nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Petro medis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar: Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 2 d., kur numatyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau, ta apimtimi, kad iš daugelio valstybės institucijų, pagal savo kompetenciją ginančių viešąjį interesą, yra išskirta Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, suteikiant joms privilegijas kreiptis į teismą su ieškiniu per ilgesnį ieškinio senaties terminą, nors tarp šių viešų ir privačių asmenų grupių nėra jokių esminių skirtumų, kurios pateisintų skirtingą teisinį reguliavimo režimo nustatymą, taip pat suteikiamas nepateisinamas pranašumas privačių asmenų atžvilgiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos: 29 str. 1 d., 5 str. 3 d., taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas iškirto nepažymėtus kirtimui medžius. Teismas taip pat nevykdė pareigos motyvuoti sprendimą. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė turėjo teisę vykdyti kirtimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės nurodytus medžius iškirto būtent atsakovė ir kad tai būtų padaryta neteisėtai.

11.2. Apeliantės įsitikinimu, civilinė byla negalėjo būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, kadangi ieškovė nepateikė leistinų rašytinių įrodymų. Visi ieškovės argumentai buvo grindžiami liudytojo V. G. parodymais ir ieškovės atstovės R. P. paaiškinimais. Ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų apie tariamai neteisėtai nukirstų medžių iškirtimo laiką.

11.3. Nesant ginčo, kad atsakovė kirtimą vykdė turėdama leidimą, civilinės bylos dalyką sudarė aplinkybės, ar atsakovė laikėsi jai išduoto leidimo sąlygų, o jei nesilaikė, kokias konkrečiai leidimo kirsti mišką sąlygas atsakovė pažeidė ir ar dėl to atsirado žala. Teismas nepateikė motyvų dėl esminių bylos aplinkybių, nes nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir kokias teisės normas atsakovė pažeidė.

11.4. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad matavimo lape nurodyti medžiai buvo nukirsti neteisėtai, t. y. kad jie buvo nepažymėti kirtimui. Byloje nėra nei fotonuotraukų, nei schemos, nei liudytojų parodymų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė iškirto nepažymėtus kirtimui medžius. Teismas nenurodė jokių argumentų apie atsakovės veiksmų neteisėtumą vykdant Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo normas.

11.5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl ginčo nagrinėjimo ribų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė atliko kirtimą negavusi nustatyta tvarka išduoto leidimo, nors išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą kirsti mišką, serija A Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teismas veikdamas už ieškovę pakeitė ieškinio pagrindą.

11.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybės sąlygas (6.246 str. 3 d., 6.248 str. 1 d.).

11.7. Apeliantė vertina, kad jos atžvilgiu buvo pažeistas LR Konstitucijos 29 str. 1 d., kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Taip pat Konstitucijos 5 str. 3 d., kur numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 2 d. prieštarauja minėtoms Konstitucijoje įtvirtintoms teisės normoms, kadangi iš daugelio valstybės institucijų, pagal savo kompetenciją ginančių viešąjį interesą yra išskirta Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, suteikiant joms privilegijas kreiptis į teismą su ieškiniu per ilgesnį ieškinio senaties terminą, nors tarp šių viešų ir privačių asmenų grupių nėra jokių esminių skirtumų, kurios pateisintų skirtingą teisinį reguliavimo režimo nustatymą, taip pat suteikiamas nepateisinamas pranašumas privačių asmenų atžvilgiu.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė miškų tarnyba prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Šiuo atveju bylos esmė ta, kad visi ieškinyje nurodyti medžiai iškirsti neteisėtai, t. y. juos iškirsti (ir atitinkamu būdu) leidimo atsakovė neturėjo. Atsakovei išduoto leidimo sąlygos buvo viršytos, t. y. jų nesilaikyta, o atsakovė ginčo vietoje teisės kirsti medžius (ir atitinkamu būdu) neturėjo. Skundo motyvai, kad į bylą nepateikti įrodymai, jog nukirsti nepažymėti medžiai, taip pat nenurodyta, kokie teisės aktai pažeisti iškirtus nepažymėtus medžius ir pan., yra apeliantės siekimas išvengti atsakomybės.

12.2. Teismas savo sprendimą pagrindė ir motyvavo, taip pat nurodė teisės aktų nuostatas, kurias atsakovė pažeidė.

12.3. Darydamas išvadą, kad neteisėtai ieškovės ieškinyje nurodyti medžiai buvo iškirsti plynu kirtimu, teismas, tarnybos nuomone, detalizavo bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, sprendė veiksmų neteisėtumo pagrįstumą, o ne pakeitė ieškinio pagrindą.

12.4. Tarnyba nemano, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 2 d. nustatyti ieškinio senaties terminai turi būti laikomi Aplinkos ministerijai ir jos pavaldžioms institucijoms, suteikta „privilegija“ – pranašumu privačių asmenų atžvilgiu, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 5 str. 3 d., taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo pricipus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

15. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo jo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar: Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 2 d., kur numatyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau, ta apimtimi, kad iš daugelio valstybės institucijų, pagal savo kompetenciją ginančių viešąjį interesą, yra išskirta Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, suteikiant joms privilegijas kreiptis į teismą su ieškiniu per ilgesnį ieškinio senaties terminą, nors tarp šių viešų ir privačių asmenų grupių nėra jokių esminių skirtumų, kurios pateisintų skirtingą teisinį reguliavimo režimo nustatymą, taip pat suteikiamas nepateisinamas pranašumas privačių asmenų atžvilgiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos: 29 str. 1 d., 5 str. 3 d., taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams.

16. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai nepaneigia dalyvaujančio byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Taigi, klausimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Taigi, sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo, būtina atsižvelgti į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus, todėl vien tai, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovei priimtas nepalankus teismo sprendimas, neteikia pagrindo daryti išvados, kad įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai ir principams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apeliantės nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, tiek nurodomiems principams, todėl jos prašymas netenkinamas (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

18. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad Valstybinės miškų ūkio tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. 16 patvirtina, kad UAB „Petro medis“ priklausančiame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 124 kvartalo 9 ir 16 sklypuose atvejinio kirtimo metu savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, išpjauta 12 žalių pušų ir 1 žalia eglė, viso neteisėtai iškirsta 15,6 m³ žalių medžių, taip atlikus neteisėtą kirtimą padaryta 2691,00 Eur žala, kurią atsakovės prašoma atlyginti.

22. Ieškovė reiškia ieškinį, susijusį su deliktine civiline atsakomybe. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Taigi, kaip ir minėta, visas minėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 straipsnis).

23. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

25. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (MĮ 9 straipsnio 5 dalis). Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (MĮ 9 straipsnio 6 dalis).

26. Apeliantė, nesutikdama su priteistu žalos gamtai atlyginimu, apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtent atsakovė įvykdė neteisėtą kirtimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamoji dalis neleidžia daryti išvados, kad ieškovė buvo atleista nuo pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgė į šalių, liudytojų paaiškinimus, vertino nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, ginčo šalių elgesį nustačius neteisėto kirtimo faktą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nepažeidė.

27. Byloje nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio (nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius) pareigūnai nustatė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ nuosavybės teise priklausančioje privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išduotą 2015 m. rugsėjo 29 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant teisėtą atvejinį miško kirtimą, savavališkai, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo, papildomai iškirsta 12 žalių pušų ir 1 žalia eglė, kurių bendras tūris 15,6 m³. Šiais neteisėtais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimai, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 20 p., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 3 p. reikalavimai ir padaryta 2691,00 Eur dydžio žala aplinkai.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m rugsėjo 29 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Petro medis“ vykdė kirtimus, galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d., o valdos patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 2 d. Akivaizdu, kad miško savininkas yra atsakingas už tai, kad kirtimai būtų vykdomi pagal leidimą, jame nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Šiuo atveju 2015 m. gruodžio 2 d. nustatyta, kad be leidimo papildomai iškirsta 12 vnt. žalių pušų ir 1 vnt. žalios eglės, kurių bendras likvidinis tūris yra 15,6 m³ medienos.

29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl ginčo nagrinėjimo ribų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė atliko kirtimą negavusi nustatyta tvarka išduoto leidimo, nors išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą kirsti mišką, serija A Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teismas veikdamas už ieškovę pakeitė ieškinio pagrindą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka. Visų pirma, apeliantė nepagrįstai iškraipo ir savaip interpretuoja skundžiamo galutinio sprendimo turinį, kuriame aiškiai konstatuota, kad visuma aplinkybių teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė veikė neteisėtai, neturėdama leidimo tokio pobūdžio kirtimui, kokį ji vykdė, pažeidė Miškų įstatymo draudžiančias nuostatas.

30. Antra, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių kitų asmenų, kurie galimai įvykdė neteisėtą miško kirtimą, nesikreipė į Valstybinę miškų tarnybą dėl savavališko miško kirtimo ar į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl medienos vagystės, atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus. Taigi, atsakovė neužtikrino, kad pagal 2015 m rugsėjo 29 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas kirtimas būtų vykdomas laikantis Miškų įstatymo reikalavimų. Reikšminga tai, kad atsakovės deklaruojama ūkinė veikla yra susijusi su miškininkyste, todėl apeliantė yra susipažinusi su miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl, atlikdama kirtimą, turėjo būti pakankamai apdairi, rūpestinga ir atidi.

31. Trečia, teisėjų kolegija įvertina tai, kad atsakovė, nustačius neteisėto kirtimo faktą, buvo kviečiama dalyvauti 2015 m. gruodžio 2 d. patikrinime, kurio metu buvo sumatuoti savavališkai iškirsti medžiai, tačiau į patikrinimą neatvyko. Iškvietus atsakovės atstovą Ž. P. susipažinti su patikrinimo rezultatais ir pateikti paaiškinimus, jis ant patikrinimo akto nepasirašė (žyma 2015 m. gruodžio 2 d. neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažymos Nr. 16 grafoje „Patikrinimo aktą gavau, su išvadomis“) ir pasišalino (2016 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas). Teisme apklausta liudytoja R. P. parodė, kad leidimo plynam kirtimui atsakovė neturėjo, todėl plyną kirtimą įvykdė neteisėtai. Suskaičiavus kelmus dvejuose plotuose, kuriuose medžiai iškirsti plynai, nustatyta, kad savavališkai, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirsta 12 žalių pušų ir 1 žalia eglė. Dėl pažeidimų įmonė buvo kviesta į Vilniaus teritorinį poskyrį registruotais laiškais 2015 m. spalio 29 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d., tačiau abu laiškai grįžo neįteikti, su Lietuvos pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Liudytojas V. G., Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas, teisme parodė, kad jis kartu su R. P. vyko apžiūrėti miško, apžiūros metu aiškiai matėsi du miško plotai iškirsti plynu kirtimu, nors leidimo plynam kirtimui UAB „Petro medis“ neturėjo. Jis kartu su R. P. atliko kelmų matavimą kirtavietėje, duomenys buvo surašyti kelmų matavimo akte, biržės taksavimo lape, plynu kirtimu iškirstų medžių plotą išmatavo matavimo juosta. Abejonių, kad plynas kirtimas įvykdytas to pačiu metu, kaip ir atvejinis ar atrankinis kirtimai to paties savininko, nekilo. Jis kartu su R. P. buvo kabinete, kai su patikrinimo pažyma susipažinti buvo atvykęs Ž. P., kuris, supažindintas su pažeidimais, nepasirašęs pažymoje išėjo iš kabineto, nurodydamas, neva eina į tualetą, tačiau į kabinetą nesugrįžo. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius 2020 m. sausio 1 d. raštu Nr.(39.8)-R2(MŪPS)-10 atsakovei pateikė pretenziją kartu su priedais (žalos skaičiavimu, kelmų matavimu, biržės taksavimu, patikrinimo pažyma ir kt.), tačiau atsakovė nepateikė jokių prieštaravimų dėl jai įteiktos pretenzijos ir su ja susijusiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų.

32. Ketvirta, aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakomybės be kaltės principas. Griežtoji civilinės atsakomybės forma, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, taikoma visiems ūkio subjektams. Kita vertus, žalos padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl apeliantei nesutinkant su šia civilinės atsakomybės sąlyga, ji privalo savo kaltę nuginčyti. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų paneigiančių įrodymų. Kadangi apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės neginčija priteistos gamtai padarytos žalos dydžio ir apskaičiavimo metodikos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

33. Penkta, teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad į bylą pateikti ieškovės įrodymai neatitinka leistinų rašytinių įrodymų. Priešingai, nei tvirtina apeliantė, ieškovės pateikti įrodymai yra surašyti vykdant Valstybinei miškų tarnybai Miškų įstatymo 5 ir 23 straipsniuose priskirtas funkcijas ir įgalinimus.

34. Šešta, apeliantė apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą ieškinio senaties terminų. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo būtina atsižvelgti į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus. Taigi, ieškiniams atlyginti padarytą aplinkai žalą pareikšti yra taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino šiuo atveju nėra teisinio pagrindo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti (CPK 178, 179,185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pareiškė savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir siekia, kad ja remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai išsamiai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikė tinkamai, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėEgidijaus Mockevičiaus