- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-351-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00528-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- L. R., D. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. R. ir D. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl materialinio išlaikymo pilnametėms dukterims priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės 2019 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą (paramą) po 250 Eur kiekvienai per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo materialinio išlaikymo atsiradimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol abi mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijos dieniniame skyriuje. Priteisti ieškovėms iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas po 400 Eur kiekvienai už advokato suteiktą teisinę pagalbą surašant ieškinį ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Atsakovas yra jų tėvas. Ieškovių tėvai kartu negyvena nuo 2008 metų. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-974-760/2010 buvo nutraukta jų santuoka, ieškovių gyvenamoji vieta nustatyta su mama L. G. (trečiasis asmuo), ieškovėms iš tėvo priteistas materialinis išlaikymas. Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4096-669/2018 materialinio išlaikymo dydis buvo pakeistas. (duomenys neskelbtini) ieškovės sulaukė pilnametystės ir atsakovas ieškovėms materialinio išlaikymo nebeteikia. Atsakovas turi materialinio išlaikymo įsiskolinimą, kurį išieško antstolė A. P..
2.2. Ieškovės (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, tačiau abi mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijos dieniniame skyriuje. 2019 metais baigs pirmą kursą. Kolegijoje mokslas numatomas dvejus metus, t. y. iki 2020 metų. L. R. siekia įgyti vaikų priežiūros specialistės profesiją. D. R. siekia įgyti meno ir dizaino profesiją. Abi ieškovės mokosi pažangiai, todėl už mokymąsi koledže 2019 metais mokėti nereikėjo. Mokslą koledže pažangiems studentams valstybė kompensuoja iki 19 metų amžiaus. Ieškovėms sulaukus 19 metų, teks pradėti mokėti už tolesnį jų mokslą šioje kolegijoje. Į (duomenys neskelbtini) kolegiją reikia važiuoti visuomeniniu transportu, ieškinio pateikimo metu galėjo važiuoti nemokamai ir kelionės nekainavo.
2.3. Ieškovių patiriamos išlaidos. Ieškovės gyvena kartu su mama ir jos dabartiniu sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) keturiese. Gyvenamojo namo nuoma keturių asmenų šeimai ieškinio pateikimo metu kainavo 760 Eur per mėnesį, namo komunaliniai mokesčiai per mėnesį sudaro 400 Eur. Iš viso gyvenamojo būsto išlaikymui išleidžia 1 160 Eur per mėnesį, tai sudaro vienam asmeniui 290 Eur per mėnesį. Lankant koledžą, ieškovėms reikalingi rūbai, avalynė. Vidutiniškai suskaičiavus išlaidas rūbams ir avalynei (tarp jų ir rūbai bei avalynė, reikalingi koledžo ar asmeninėms šventėms, kai būtina pasipuošti) yra po 100 Eur per mėnesį. Mokslas koledže trunka iki po pietų ir ilgiau, todėl ieškovės turi pavalgyti koledže. Pietums koledže ieškovės per mėnesį išleidžia po 100 Eur kiekvienai. Be to, turi išlaidų maistui namie, kurį gamina. Knygoms mokslui, kitiems mokykliniams reikmenims, kanceliarinėms prekėms išleidžia vidutiniškai po 40 Eur per mėnesį. Išlaidos telefono papildymui apmokėti, internetui, stovykloms ir kt. sudaro ne mažiau kaip 50 Eur per mėnesį vienai ieškovei. Ieškovė D. R. turi rimtų problemų su regėjimu, nešioja akinius, dedasi linzes, kurias tenka keisti. Nuolat naudoja papildus ir vitaminus regėjimo gerinimui, bendrai sveikatos būklei palaikyti. Ieškovė L. R. serga astma ir nuolat naudoja vaistus, taip pat naudoja vaistus, lengvinančius menstruacijas. Periodiškai naudoja vitaminus ir maisto papildus. Ieškovėms dažnai tenka kreiptis į odontologus pagalbos. Vidutiniškai sveikatos priežiūrai ir palaikymui išleidžia po 70 Eur per mėnesį. Faktiškai pragyvenimui, įskaitant gyvenamosios patalpos nuomą ir išlaikymą, ieškovei kiekvienai per mėnesį elgiantis taupiai ir rūpestingai reikia ne mažiau kaip 600 Eur (tol, kol nemoka už mokslus). Šios ieškovių nurodytos išlaidos yra minimalios.
2.4. Ieškovės nedirba, neturi savo pragyvenimo šaltinio, nes neturi galimybės, kadangi mokosi dieniniame skyriuje. Ieškovės mokosi ir siekia įgyti pirmą išsilavinimą, kad ateityje galėtų dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Šiuo metu visišką išlaikymą ieškovėms teikia mama. Ieškovės nurodė, kad joms tėvų parama neišvengiamai yra būtina.
2.5. Ieškovės nurodė, kad atsakovas (jų tėvas) yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas asmuo, dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį. Jų tėvas ieškovėmis nesirūpina, jų nelanko ir su ieškovėmis nebendrauja nuo 2008 metų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei L. R. periodinėmis išmokomis po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė L. R. mokysis (duomenys neskelbtini) koledže „Vaiko žaidimai, mokymas ir raida“ programoje, t. y. iki 2020 m. liepos 31 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei D. R. periodinėmis išmokomis po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė D. R. (duomenys neskelbtini) koledže įgijo pirmąją profesinę kvalifikaciją pagal „Gyvūnų priežiūra“ programą, t. y. iki 2019 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo po 48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovėms. Priteisė iš atsakovo 50 Eur žyminį mokestį valstybei. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo nurodė vykdyti skubiai.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Ieškovėms sulaukus pilnametystės, atsakovas išlaikymo ieškovėms nebeteikia.
4.2. Konstatavo, kad ieškovė D. R. studijuodama (duomenys neskelbtini) koledže „Menų ir dizaino“ programą siekia įgyti antrą profesinę kvalifikaciją, todėl priteisti materialinę paramą ieškovei šių studijų laikotarpių nėra pagrindo. Tačiau ieškovė pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijo studijuodama (duomenys neskelbtini) koledže nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, o pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), todėl už šį laikotarpį materialinės paramos priteisimą teismas pasisakys įvertinęs visus bylos duomenis.
Dėl materialinės paramos ieškovėms būtinumo
4.3. Konstatavo, kad ieškovės savo jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, šiuo metu pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna, todėl jas išlaiko motina. Atsakovas teigia, kad ieškovės prižiūri vaikus ir gauna tam tikras pajamas, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ieškovės mokosi (duomenys neskelbtini) koledže dieniniame skyriuje.
4.4. Iš (duomenys neskelbtini) koledžo raštų nustatė, jog ieškovė L. mokosi „Vaiko žaidimai, mokymai ir raida“ programą 3 lygio valstybiniam diplomui įgyti. Studijas pradėjo 2017 m. rugsėjo mėnesį, kurias baigs 2020 m. liepos mėnesį. Pastarajai paskaitos vyksta dienos metu, nuo 9.00 iki 16.30 val., penkias dienas per savaitę. Stipendijų ar panašių išmokų ji studijų laikotarpiu negavo. Ji mokosi pažangiai ir paskaitų lankomumas 100 %. Ieškovė D., kaip jau minėta, nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio mokėsi pagal dieninę studijų programą „Gyvūnų priežiūra“ išplėstiniam diplomui įgyti. Studijų programa buvo finansuojama, o stipendijų ar panašių išmokų ji studijų laikotarpiu negavo. Iš (duomenys neskelbtini) koledžo rašte pateiktų mokymosi dalykų įvertinimų matyti, jog ji mokėsi pažangiai, o jos lankomumas buvo 96 %.
4.5. Konstatavo, kad besimokančioms ieškovėms reikalingos lėšos maistui, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, gyvenamosios patalpos išlaikymui, susisiekimui viešuoju transportu ir kitoms nenumatytoms išlaidoms. Ieškovės gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamas būstas šeimai per mėnesį kainuoja 760 Eur. Ieškovių ieškinyje nurodytoms prekėms ir paslaugoms patiriamos išlaidų kainos yra adekvačios, todėl ieškovės neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių.
4.6. Atsižvelgdamas į ieškovių turtinę padėtį, į tai, kad mokantis dieniniame skyriuje didžiąją laiko dalį ieškovės privalo / privalėjo skirti mokymuisi, sprendė, kad ieškovių galimybės dirbti savarankiškai dėl studijų ribotos, ir ieškovėms jų mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra / buvo reikalinga, todėl atsakovas turi pareigą tam tikra dalimi taip pat prisidėti prie pilnamečių poreikių tenkinimo jos mokymosi laikotarpiu.
Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovėms
4.7. Konstatavo, kad nepagrįsta atsakovo pozicija, jog paramos teikti ieškovėms jis neturi jokių galimybių.
4.8. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
4.9. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovui priklauso 22 metų senumo automobilis „Audi A6“. Atsakovo dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurioje per mėnesį gauna 570 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, t. y. minimalų mėnesinį atlyginimą. Kadangi atsakovas dar nėra išmokėjęs išlaikymo įsiskolinimo ieškovėms, kuris buvo priteistas iki pilnametystės, todėl antstolė, vykdydama išieškojimą, nuo atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuoja 117,83 Eur sumą per mėnesį. Iš darbo užmokesčio atskaičius antstolės išskaitomas sumas bei mokesčius valstybei, atsakovas gauna 269,47 Eur. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 22 d. iš UAB „SB lizingas“ yra paėmęs 1 000 Eur vartojimo kreditą, kurį turi grąžinti iki 2023 m. rugsėjo 16 d., mėnesio įmoka 23,47 Eur.
Atsiliepimas
4.10. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. iš UAB „Lateko lizingas“ yra paėmęs 800 Eur kreditą, kurio mėnesinės įmokos sudaro po 25 Eur. Iš prie bylos pridėtos 2018 m. gegužės 29 d. atsakovo su UAB „Lateko lizingas“ sutarties nustatė, kad šia sutartimi atsakovui yra išduota kreditinė kortelė „Hercus“, iš kurios atsakovas turi teisę panaudoti suteiktą 800 Eur kreditą. Byloje nėra duomenų apie tai, kokią kredito sumą atsakovas yra panaudojęs ir kokio dydžio kreditą su palūkanomis reikia grąžinti, todėl vien šios sutarties pateikimas pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad realiai atsakovas patiria išlaidas, mokėdamas po 25 Eur įmokas kiekvieną mėnesį. Be to, atsakovas nurodė, kad yra paėmęs išsimokėtinai telefoną ir kartu su ryšio paslaugomis per mėnesį moka apie 50 Eur. Iš į bylą pateiktų sąskaitų už telefoną ir ryšio paslaugas nustatė, kad sąskaitos yra išrašomus už dviem telefonų numeriams teikiamas ryšio paslaugas, todėl nurodė, kad šios išlaidos patiriamos ne vien tik atsakovo. Šiuos atsakovo materialinę padėtį apibūdinančius duomenis teismas vertino kritiškai, kadangi šių duomenų pagrindu negalima spręsti apie realias atsakovo išlaidas, o tokia atsakovo formuojama pozicija teismui sudaro pagrindo manyti, jog atsakovas sąmoningai sunkina savo turtinę padėtį.
4.11. Nurodė, kad trečiajam asmeniui siekiant padidinti priteistą išlaikymą vaikams (ieškovėms), atsakovas savo noru sutiko nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. mokėti po 200 Eur sumą kas mėnesį. Šiuo atveju duomenų byloje, jog po išlaikymo padidinimo atsakovo turtinė padėtis būtų pasikeitusi, nėra. Atsakovas teigė, kad 200 Eur išlaikymo dydį ieškovėms sutiko mokėti vien dėl to, kad ieškovėms iki pilnametystės buvo likę nedaug, tačiau teismas tokią atsakovo poziciją vertino kritiškai. Nurodė, kad būtų neracionalu sutikti mokėti išlaikymą vaikams didesnį nei paties asmens gaunamos pajamos. Be to, atsakovas tiek atsiliepime, tiek atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui turint papildomų lėšų, jis prisideda prie ieškovių išlaikymo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sutiko su ieškovių nuomone, kad atsakovas gali turėti ir nedeklaruojamų pajamų. Faktą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sunki, patvirtina aplinkybė, jog ginče su savo vaikais teisminio proceso metu jis naudojosi privataus advokato paslaugomis, nesikreipdamas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Dėl materialinės paramos ieškovėms priteisimo laikotarpio ir dydžio
4.12. Teismas nustatęs, kad ieškovėms materialinė parama, kol jos mokosi, yra būtina, bei įvertinęs atsakovo galimybes teikti materialinį išlaikymą konstatavo, kad yra pagrindas ieškovių prašomą priteisti materialinės paramos sumą sumažinti, ir iš atsakovo priteisė ieškovių išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį. Tokio išlaikymo dydžio nelaikė pernelyg dideliu. Nurodė, kad toks išlaikymo dydis nepažeis ieškovių poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams. Kitą ieškinio dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Dėl paramos ieškovėms būtinumo
6.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas paramos ieškovėms būtinumą, neatsižvelgė į ieškovių, kaip suaugusių asmenų, galimybes pačioms save išsilaikyti. Ieškovės yra jaunos, darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės turėtų sveikatos problemų, negalėtų dirbti, rūpintis savimi. Kaip ir kiekvienas kitas suaugęs asmuo, ieškovės privalo pačios rūpintis savo gerove, kartu ir materialine. Duomenų, patvirtinančių jog ieškovės bent iš dalies stengiasi ar stengėsi save išlaikyti, nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovės nėra išnaudojusios visų protingų galimybių pačios pasirūpinti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingų lėšų savarankišku gavimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei L. mokslai vyksta iki 16.30 val. Savaitgaliais mokslai nevyksta. Tai reiškia, kad ieškovė turi realią galimybę dirbti tiek savaitgaliais, tiek ir po paskaitų, tačiau tokia galimybe ieškovė nesinaudoja. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų dirbusi atostogų metu ir pan. Analogiškai ir ieškovė D.. Dar daugiau, ieškovė D., kaip nustatyta, šiuo metu siekia įgyti jau antrą profesinę kvalifikaciją, tačiau vis tiek prašė išlaikymo iš apelianto. Tai rodo tam tikrą ieškovių nesąžiningumą, siekį savo poreikius tenkinti kitų asmenų, šiuo atveju apelianto, sąskaita. Kita vertus, iš esmės šiandien jau įprasta, kad studentai vienokia ar kitokia forma užsiima darbine veikla. Tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovių darbinę veiklą ir savarankiškai gaunamas pajamas, net ir atostogų metu, liudija, kad: arba ieškovės turi darbinių santykių, tačiau juos slepia, arba kad ieškovės ir taip yra visiškai materialia prasme aprūpintos ir išlaikymas iš apelianto nėra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas neįvertino ir kitos esminės aplinkybės, tai ieškovių galimybės gauti studijų kreditą (paskolą). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės būtų kreipusios į atitinkamas institucijas dėl studijų finansavimo gavimo, tačiau tokio finansavimo dėl tam tikrų priežasčių negalėtų gauti. Iš to darytina išvada – kad ieškovės nesprendžia (nesprendė) savarankiškai studijų finansavimo klausimo, tačiau nepagrįstai šią naštą siekia perkelti ant tėvo pečių, kuris neturi finansinių galimybių ieškovėms padėti.
6.3. Ieškovės nėra išnaudojusios visų galimybių pačios gauti pragyvenimui ir mokslui reikalingų lėšų, todėl išlaikymas iš apelianto negali būti priteistas.
Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (paramą)
6.4. Byloje nustatyta, kad apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis – 570 Eur (neatskaičius mokesčių). Apelianto gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis jo gaunamų pajamų šaltinis. Visos šios aplinkybės patvirtintos objektyviais byloje esančiais įrodymais. Duomenų, paneigiančių atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį ar patvirtinančių kitas apelianto gaunamas pajamas, byloje nėra. Apeliantas neturi nekilnojamojo turto, vairuoja 22 metų senumo automobilį „Audi A6“. Apeliantas dar nėra išmokėjęs išlaikymo įsiskolinimo ieškovėms, kuris buvo priteistas iki pilnametystės, todėl antstolė vykdydama išieškojimą nuo apelianto gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuoja 117,83 Eur per mėnesį. Apeliantas išlaikymo įsiskolinimą iš esmės dar turi mokėti praktiškai 2 metus. Įvertinus esamą įsiskolinimą, apeliantui realiai išmokamo atlyginimo per mėnesį dalis sudaro 269,47 Eur. Apeliantas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, juos turi mokėti iš gaunamo atlyginimo dalies (269,47 Eur), taip pat moka išsimokėtinai už telefoną ir t. t. Akivaizdu, jog apeliantas iš gaunamo atlyginimo (atskaičius išskaičiuojamą išlaikymo įsiskolinimą) pats gali patenkinti tik minimalius savo poreikius, ir tai turbūt ne visus, todėl prisidėti prie pilnamečių dukrų išlaikymo neturi galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančias įrodymais, nevertino realios apelianto turtinės padėties, rėmėsi prielaidomis, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
6.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas sąmoningai sunkina savo turtinę padėtį. Byloje nėra nustatyta, kad apeliantas būtų pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje esančios sąskaitos faktūros už mobiliojo ryšio paslaugas yra išrašytos apelianto vardu. Tai reiškia, kad apmokėti šias sąskaitas pareiga kyla apeliantui, nepriklausomai nuo to, kiek telefono numerių sąskaitose nurodyta. Šie įsipareigojimai yra prisiimti apelianto vardu ir apeliantas turi juos įgyvendinti. Analogiškai ir su vartojimo kredito sutartimi su UAB „Lateko lizingas“. Jeigu apeliantui nebūtų reikalinga 800 Eur paskola, kurią suteikė UAB „Lateko lizingas“, sutarties su kreditoriumi atsakovas būtų nesudaręs. Abejoti šios sutarties realumu nėra pagrindo.
6.7. Teismas sprendė, kad apeliantas gali turėti nedeklaruojamų pajamų. Tokią išvadą teismas padarė iš esmės remdamasis ta aplinkybe, jog apeliantas sutiko ieškovėms (kol jos buvo nepilnametės) mokėti išlaikymą po 200 Eur. Teismas vertino, kad „...būtų neracionalu sutikti mokėti išlaikymą vaikams didesnį nei pačio asmens gaunamos pajamos“. Aptariama pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, paremta spėjimais, prielaidomis. Apeliantas sutiko teikti dukroms (ieškovėms) išlaikymą po 200 Eur, kai jos buvo nepilnametės (nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d.), remdamasis savo, kaip tėvo, pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (tai ne kartą buvo akcentuojama bylos nagrinėjimo metu). Kaip parodė realybė, apeliantas gerokai pervertino savo galimybes, kadangi išlaikymo tinkamai ir laiku sumokėti nesugebėjo, iki šios dienos yra didžiulis įsiskolinimas, kurį išieško antstoliai. Priešingai nei konstatavo teismas, spręsti apie galimą geresnę apelianto finansinę padėtį nei deklaruojama būtų galima tik tada, jei apeliantas būtų pareigą teikti išlaikymą po 200 Eur ieškovėms įvykdęs tinkamai ir laiku. Kita vertus, byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog apelianto finansinė padėtis yra tokia, kokia ir deklaruojama. Apeliantas yra paėmęs gana smulkias vartojimo paskolas (800 ir 1000 Eur). Smulkių paskolų poreikis taip pat iliustruoja blogą finansinę apelianto padėtį. Jeigu apeliantas slėptų pajamas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, jam nebūtų reikalingos smulkios finansinės paskolos.
6.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, gauti didesnes pajamas ir t. t. Sutiktina, kad teorinę galimybę pakeisti darbą, gauti didesnes pajamas turi kiekvienas asmuo. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad apeliantas nėra bedarbis, gyvenantis iš gaunamų pašalpų. Apeliantas yra dirbantis, dirba visą darbo dieną, visu etatu. Apeliantas dirba mažame miestelyje, kuris nei darbo atlyginimo dydžiu, nei darbo vietų gausa nepasižymi, todėl apelianto gaunamas darbo užmokestis yra toks, koks yra, atitinkantis apelianto dalykines savybes ir kompetenciją.
6.9. Apeliantas neturi jokios objektyvios galimybės teikti išlaikymo savo pilnametėms dukroms, kadangi atėmus turimą išlaikymo įsiskolinimą atsakovo pajamos per mėnesį nesiekia net 300 Eur. Ši suma yra per maža, jog apeliantas galėtų visiškai patenkinti bent jau būtinuosius savo paties poreikius, jam pačiam padeda jo sugyventinė, todėl įpareigoti apeliantą išlaikyti dar ir kitus suaugusius asmenis negalima. Teismo priteistas išlaikymas pilnametėms dukroms sudaro 280 Eur per mėnesį, viršija faktines apelianto gaunamas pajamas. Apelianto visos gaunamos pajamos šią dieną sudaro tik 269,47 Eur. Tai reiškia, kad teismo priteista išlaikymo suma apeliantui yra nepakeliama, nes ji viršija apelianto gaunamas pajamas. Tai esminis apelianto turtinės padėties pabloginimas. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tokio sprendimo apeliantas negalėtų įvykdyti. Nesant galimybių realiai įvykdyti teismo sprendimo, negali būti priteisiamas išlaikymas pilnamečiams asmenims.
6.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prasilenkia su teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Neteisinga įpareigoti apeliantą atiduoti visas savo gaunamas ir taip minimalias pajamas pilnamečiams asmenims išlaikyti. Apeliantas visada teikė išlaikymą nepilnametėms dukroms pagal savo galimybes, išlaikymo įsiskolinimą moka iki šios dienos. Apeliantas neatsisako padėti savo dukroms ir dabar, neatsisakys ir ateityje, jeigu tik tam bus galimybė, tačiau materialinė apelianto padėtis yra tokia, kad šiuo metu prisidėti prie ieškovių išlaikymo apeliantas negali. Pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma apeliantui yra nepakeliama. Taigi esant tokiai situacijai, nėra nei teisinga, nei protinga įpareigoti apeliantą išlaikyti suaugusias dukras, kai to padaryti jo turtinė padėtis neleidžia.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovės su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Apeliantas yra jų tėvas. Ieškovės neprašo apelianto jas visiškai išlaikyti. Visas jų išlaikymo krūvis tenka mamai ir jos sutuoktiniui, kuris nėra ieškovių tėvas ir neprivalo jų išlaikyti, bet tai daro iš geros širdies, norėdamas, kad ieškovės įgytų specialybes. Mama daro viską, ką tik gali, siekdama ieškovėms padėti, kad baigtų mokslus. Ieškovės ir pačios stengiasi prisidėti, kiek gali. Vasaros atostogų metu ieškovės prižiūrėjo mažus vaikus ir užsidirbo lėšų, t. y. po 500 svarų, kad galėtų nusipirkti aprangos mokslo metams. Tačiau to joms nepakanka. Ieškovėms reikia kasdien važinėti į studijas, pavalgyti, reikia mokyklinių priemonių. Todėl lėšos, kokias ieškovės išleidžia, yra didelės. Ieškovės net nereikalavo iš apelianto visų lėšų, kiek išleidžia.
8.2. Kiekvienas save gerbiantis ir atsakingas tėvas visada stengiasi padėti savo vaikams. Kadangi apeliantas to negali daryti morališkai, jos prašo jo prisidėti minimaliai finansiškai. Tėtis nesidomi jų gyvenimu, kaip joms sekasi kolegijoje, ką jos ten veikia ir kaip mokosi, kada, kur ir kaip atlieka praktiką, jis turbūt nežino, kad abi turi išsilaikiusios egzaminus ir gavo vairuotojo pažymėjimus.
8.3. Tėtis rašo, kad jam labai sunku materialiai. Tačiau jis nesikreipė į tarnybą, kad gautų nemokamą teisinę pagalbą, o samdo advokatą ir moka jam didelius pinigus. Tas lėšas, kurias sumokėjo advokatui, galėjo skirti ieškovių paramai. Mano, kad tėčiui labiau rūpi ambicijos ir siekis ieškoves kuo labiau įskaudinti, tik jos nesupranta, ką jam yra padariusios, kad jis ieškovėmis taip nesirūpina.
8.4. Prašė suteikti galimybę gauti iš abiejų tėvų minimalų pragyvenimo šaltinį tol, kol galės tapti savarankiškos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovių ir apelianto atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas pilnametėms ieškovėms išlaikymas (parama), teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant klausimą dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
Dėl paramos ieškovėms būtinumo
14. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad besimokančioms ieškovėms reikalingos lėšos maistui, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, gyvenamosios patalpos išlaikymui ir kitoms nenumatytoms išlaidoms. Ieškovių ieškinyje nurodytos prekėms ir paslaugoms patiriamos išlaidų kainos yra adekvačios. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
15. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paramos ieškovėms būtinumą, neatsižvelgė į ieškovių, kaip suaugusių asmenų, galimybes pačioms save išsilaikyti. Ieškovės yra jaunos, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog ieškovės turėtų sveikatos problemų, negalėtų dirbti, rūpintis savimi. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės bent iš dalies stengiasi ar stengėsi save išlaikyti, nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovės nėra išnaudojusios visų protingų galimybių pačios pasirūpinti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingų lėšų savarankišku gavimu. Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad L. R. paskaitos vyksta dienos metu nuo 9.00 val. iki 16.30 val., penkias dienas per savaitę. Jos lankomumas yra 100 proc. Į jos studijas įeina ir darbo praktika – nustatytas reikalavimas, kad L. įgytų iš viso 750 valandų neapmokamo darbo praktikos (iš jų 380 darbo valandų ji jau surinko). D. R. išlaikymas (parama) priteistas tik už 4 mėnesių laikotarpį, sulaukus pilnametystės, nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio 30 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad mokantis dieniniame skyriuje didžiąją laiko dalį ieškovės privalo / privalėjo skirti mokymuisi, ir konstatavo, kad ieškovių galimybės dirbti savarankiškai dėl studijų yra / buvo ribotos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. reikalinga finansinė parama, kol ji baigs studijas, nes ji turi skirti laiko pasiruošti paskaitoms, atlikti užduotis, darbinęės praktiką, o D. buvo reikalinga finansinė parama, kol ji mokėsi, nes tuo laikotarpiu ji turėjo skirti laiko pasiruošti paskaitoms, atlikti užduotis (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
16. Apeliantas nurodė, kad teismas neįvertino ir kitos esminės aplinkybės, tai ieškovių galimybės gauti studijų kreditą (paskolą). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės būtų kreipusios į atitinkamas institucijas dėl studijų finansavimo gavimo, tačiau tokio finansavimo dėl tam tikrų priežasčių negalėtų gauti. Iš to darytina išvada – kad ieškovės nesprendžia (nesprendė) savarankiškai studijų finansavimo klausimo, tačiau nepagrįstai šią naštą siekia perkelti ant tėvo pečių, kuris neturi finansinių galimybių ieškovėms padėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės nesprendžia (nesprendė) savarankiškai studijų finansavimo klausimo, bando šią naštą perkelti apeliantui. Ieškovės ieškinyje nurodė (apeliantas šios aplinkybės neginčijo), kad faktiškai pragyvenimui, įskaitant gyvenamosios patalpos nuomą ir išlaikymą, ieškovei kiekvienai per mėnesį elgiantis taupiai ir rūpestingai reikia ne mažiau 600 Eur (tol, kol nemoka už mokslus). Nurodė, kad šios ieškovių nurodytos išlaidos yra minimalios. Tačiau ieškiniu iš apelianto prašė priteisti kiekvienai po 250 Eur kasmėnesinį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Reikšminga ir tai, kad ši aplinkybė (ieškovių nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo) nešalina apelianto paramos ieškovėms būtinumo, o yra vertinama nustatant konkretų priteistiną išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad ši aplinkybė iš esmės pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, nors ir nepakankamai motyvuota, nes ieškinys patenkintas iš dalies (o ne visiškai).
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl paramos ieškovėms būtinumo.
Dėl apelianto galimybės teikti išlaikymą (paramą)
18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantas gauna minimalią algą, kuri yra vienintelis jo pajamų šaltinis, nekilnojamojo turto neturi, važinėja 22 metų senumo automobiliu „AudiA6“, tebemoka išlaikymo įsiskolinimą ieškovėms, turi kitų trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, todėl apeliantas iš gaunamo atlyginimo (atskaičius išskaičiuojamą išlaikymo įsiskolinimą) pats gali patenkinti tik minimalius savo poreikius, ir tai, turbūt, ne visus, todėl prisidėti prie pilnamečių dukrų išlaikymo neturi galimybės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad apeliantas yra sveikas, pagal profesiją yra stalius, darbingas, nuolatines pajamas gaunantis asmuo, turintis galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo ar papildomų pajamų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto šiame punkte nurodytas aplinkybes (ir nutarties 16 punkte nurodytas aplinkybes), todėl ieškovėms priteisdamas paramos dydį jį sumažino nuo 250 Eur iki 140 Eur.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovėms sulaukus pilnametystės būtų įvykę esminiai apelianto turtinės padėties pokyčiai, lėmę apelianto pajamų ir turimo turto sumažėjimą.
20. Tai, kad apeliantas turi išlaikymo ieškovėms įsiskolinimą, nėra pagrindas jį atleisti nuo pareigos išlaikyti pilnametes dukras, kurios mokosi (mokėsi) kolegijos dieniniame skyriuje ir kurioms reikalinga (buvo reikalinga) jo parama, todėl 140 Eur dydžio parama ieškovėms nelaikytina pernelyg didele ir nepadarys esminės žalos apelianto ir jo šeimos narių teisėms ir interesams. Juolab, kad iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį antstolis gali išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuojama proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams– ne daugiau kaip 50 proc. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 264 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti.
21. Apeliantas nurodė, kad byloje esančios sąskaitos faktūros už mobiliojo ryšio paslaugas yra išrašytos apelianto vardu. Tai reiškia, kad apmokėti šias sąskaitas pareiga kyla apeliantui, nepriklausomai nuo to, kiek telefono numerių sąskaitose nurodyta. Šie įsipareigojimai yra prisiimti apelianto vardu ir apeliantas turi juos įgyvendinti. Su šiais apelianto argumentais sutiktina, tačiau apeliantas nepateikė teismui paaiškinimo, kam asmeniui, gaunančiam minimalų darbo užmokestį, turinčiam išlaikymo įsiskolinimą, yra reikalinga turėti du mobiliojo ryšio numerius. Nesant paaiškinimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias abejones vertinio ieškovo nenaudai ir nurodė, kad apeliantas sąmoningai sunkina savo turtinę padėtį.
22. Apeliantas nurodė, kad analogiškai ir su vartojimo kredito sutartimi su UAB „Lateko lizingas“. Jeigu apeliantui nebūtų reikalinga 800 Eur paskola, kurią suteikė UAB „Lateko lizingas“, sutarties su kreditoriumi atsakovas būtų nesudaręs. Abejoti šios sutarties realumu nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir neabejojo šios sutarties realumu, o nurodė, kad iš prie bylos pridėtos 2018 m. gegužės 29 d. atsakovo su UAB „Lateko lizingas“ sutarties nustatė, kad šia sutartimi atsakovui yra išduota kreditinė kortelė „Hercus“, iš kurios atsakovas turi teisę panaudoti suteiktą 800 Eur kreditą. Byloje nėra duomenų apie tai, kokią kredito sumą atsakovas yra panaudojęs ir kokio dydžio kreditą su palūkanomis reikia grąžinti, todėl vien šios sutarties pateikimas pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad realiai atsakovas patiria išlaidas, mokėdamas po 25 Eur įmokas kiekvieną mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
23. Apeliantas nepateikė teismui paaiškinimo, kodėl jis nagrinėjamoje byloje naudojosi privataus advokato paslaugomis (iš viso advokatui sumokėjo 1 000 Eur), nesikreipdamas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nesant paaiškinimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias abejones vertinio ieškovo nenaudai ir pagrįstai nurodė, kad apelianto finansinė padėtis nėra tokia sunki, kaip jis teigia. Juolab, kad atsakovas tiek atsiliepime, tiek atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui turint papildomų lėšų, jis prisideda prie ieškovių išlaikymo.
24. Pagrįsti apelianto argumentai, kad aplinkybė, jog apeliantas sutiko nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovėms (kol jos buvo nepilnametės), t. y. 6 mėnesius, mokėti išlaikymą po 200 Eur, yra nepakankama teigti, kad apeliantas turi nedeklaruojamų pajamų. Juolab, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus anksčiau teismo nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, padarytas išvadas, nėra pakankama teigti, jog apeliantas neturi galimybės teikti išlaikymą (paramą) ieškovėms.
25. Apeliantas nurodė, kad yra paėmęs gana smulkias vartojimo paskolas (800 ir 1000 Eur). Smulkių paskolų poreikis taip pat iliustruoja blogą finansinę apelianto padėtį. Jeigu apeliantas slėptų pajamas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, jam nebūtų reikalingos smulkios finansinės paskolos. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, konstatuoja, jog vien ši aplinkybė, įvertinus anksčiau nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, padarytas išvadas, nėra pakankama teigti, jog apelianto finansinė padėti yra bloga ir jis neturi galimybės teikti išlaikymą (paramą) ieškovėms.
26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto galimybės teikti paramą ieškovėms.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą ir 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 250 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Duomenų apie ieškovių, trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.