Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-02 · Civilinė byla Nr. e2-719-881/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-10-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-03-18Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-09-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
e2-719-881/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00947-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
viešosios įstaigos ,,Mokumo projektai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Valnetas“
Trečiasis asmuo
Alpha Leo Capital Ltd
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-719-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00947-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Mokumo projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagalieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valnetas“, tretiesiems asmenims Alpha Leo Capital Ltd., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Colemont draudimo brokeris“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1094-221/2019 atmetė ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Mokumo projektai“ (buvusi VšĮ „Advoc LT“) ieškinį ir priteisė atsakovei UAB „Valnetas“ iš ieškovės 2 541 Eur už advokato teisinę pagalbą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 19 d. gautas ieškovės VšĮ „Mokumo projektai“ prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriame ieškovė prašė išdėstyti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą 3 mėnesių terminui, įpareigojant ieškovę įsiteisėjus teismo nutarčiai 3 mėnesius iki einamojo mėnesio paskutinės dienos atsakovei sumokėtipo 847 Eur. Nurodė, kad VšĮ „Mokumo projektai“ sukauptą 3 000 Eur sumą, iš kurios planavo sumokėti atsakovei, vykdant Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, sumokėjo Valstybei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) po atlikto operatyvaus patikrinimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvus patikrinimas buvo atliktas pagal skundą, todėl priskaičiuotos papildomai mokėti sumos ieškovei atsirado neplanuotai, dėl ko ji prarado galimybę sumokėti atsakovei visą priteistą sumą iš karto. Skola Valstybinei mokesčių inspekcija sudaro 3 114,43 Eur sumą, po patikrinimo ieškovė nesumokėjo papildomai priskaičiuotų Valstybinei mokesčių inspekcijaimokėtinų sumų. Banko sąskaitų likučiai patvirtina, kad ieškovė neturi galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimo, nes turi laikinų finansinių sunkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo išdėstyti Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą.

4. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, sprendė, kad ieškovė teismui teikia selektyvius jos turtinę padėtį grindžiančius duomenis. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 30 d. ilgalaikio turto inventorizacijos aprašą, iš kurio matyti, jog ieškovė neturi jokio turto,tačiau byloje esanti 2020 m. kovo 20 d. ieškovės finansinės būklės ataskaita rodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo turto už 66 963 Eur sumą. Ieškovė nepateikė aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės turtinė padėtis vienareikšmiškai yra sunki ir ji negauna pajamų, kurios būtų pakankamos teismo sprendimui įvykdyti.

5. Teismo vertinimu, ieškovės mokėtini mokesčiai valstybei nepaneigia jos pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir nesudaro pagrindo taikyti išimtinio sprendimo vykdymo išdėstymo instituto, kadangi šios aplinkybės nevertintinos kaip nulemtos objektyvių priežasčių.

6. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 26 d. ieškovė buvo pareiškusi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 6 mėnesių terminui, kurio teismai netenkino. Nors ieškovei de jure (teisiškai) nebuvo suteikta lengvata teismo sprendimo įvykdymo atžvilgiu, tačiau de facto (faktiškai) ieškovės prašytas 6 mėnesių terminas beveik yra suėjęs (beveik 5 mėnesiai). Tačiau per visą šį laikotarpį ieškovė nėra sumokėjusi net dalies skolos. Minėta aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė nesiekia gera valia įvykdyti teismo sprendimą, todėl patenkinus ieškovės prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų suteiktas perdėtas pranašumas skolininkei, gali būti neužtikrintas realus šio sprendimo įvykdymas. Tokio prašymo patenkinimas, kai savo turtinei prievolei nors iš dalies įvykdyti ieškovė turėjo pakankamai laiko, paneigtų ir teisingumo bei protingumo principus.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė VšĮ „Mokumo projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos prašymą ir išdėstyti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. Pateiktų įrodymųpakanka konstatuoti faktą, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir pandemija turėjo įtakos gaunamų pajamų sumažėjimui.Dėl pandemijos sumažėjusios pajamos ir nesumažėjusios išlaidos lemia tai, kad ieškovė iki dabar dar nėra sumokėjusi 2019 metais priskaičiuoto pelno mokesčio, banko sąskaitos likutis patvirtina, jog ieškovė neturi galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimą, nes turi laikinų finansinių sunkumų.

7.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinis patikrinimas buvo atliktas pagal Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gautą skundą, priskaičiuotos papildomai mokėti sumos apeliantei nebuvo planuotos, todėl apeliantė prarado galimybę sumokėti atsakovei visą priteistą sumą iš karto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

11. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

13. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Apeliantė nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jos turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų turto registro įstaigų apie apeliantės visą valdomą ar nesenu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie apeliantės gaunamas pajamas ir panašiai. Be to, apeliantė nepateikė aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį (tik 2019 m. gruodžio 30 d. ilgalaikio turto inventorizacijos aprašą ir 2020 m. kovo 20 d. ieškovės finansinės būklės ataskaitą). Vien apeliantės su prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis pateiktų selektyvių duomenų apie josturimas lėšas tam tikruose bankuose ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, aiškiai nepakanka tokio pobūdžio prašymui pagrįsti, nors būtent jai šioje situacijoje teko įrodinėjamo pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismas kaip deklaratyvius ir nepagrįstus atmeta apeliantės atskirojo skundo teiginius apie tai, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki, nes pandemija turėjo įtakosgaunamų pajamų sumažėjimui. Pažymėtina, kad susiklosčiusi situacija dėl COVID pandemijos savaime nereiškia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo bei negali paneigti teismo sprendimo privalomumo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl COVID pandemijos būtų sumažėjusios jos pajamos, negalėtų vykdyti veiklos. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos apie apeliantę, ji verčiasi teisinių paslaugų teikimu, o tokių paslaugų teikimas pandemijos metu nėra ribojamas. Taigi, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad vien pandemijos faktas, nagrinėjamu atveju neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog apeliantė yra tiek nukentėjusi, kad negalėtų įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

15. Be kita ko, teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, jog skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-178/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantė šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų bei duomenų, kurie pagrįstų, kad apeliantė bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo atsakovei iš apeliantės priteista 2 541 Eur už advokato teisinę pagalbą, ateityje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nėra įvykdžiusi net dalies Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 sprendimo, nors šis įsiteisėjo dar 2020 m. spalio 26 d. Nors apeliantė 2020 m. spalio 26 d. buvo pareiškusi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 6 mėnesių terminui, kurio teismai netenkino, tačiau apeliantės prašytas 6 mėnesių terminas skundžiamos nutarties dieną beveikbuvo suėjęs (5 mėnesiai). Šiuo metu minėtas terminas jau yra suėjęs, o nuo apeliantės reikšto prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 3 mėnesių terminui, jau yra praėję 4 mėnesiai, tačiau apeliantė skolos nepadengė net iš dalies. Tai leidžia teigti, kad apeliantės nurodomi 3 mėnesiai sprendimo vykdymo išdėstymui yra neįgyvendinami. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė nesiekia gera valia įvykdyti teismo sprendimą, todėl patenkinus apeliantės prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų suteiktas perdėtas pranašumas skolininkei, be to, gali būti neužtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis). Taigi šalys gali sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese, t. y. abipusiu susitarimu susitarti dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasiLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337straipsnio1dalies1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė