- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-164-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00947-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos ,,Advoc Lt“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Valnetas“
- Trečiasis asmuo
- Alpha Leo Capital Ltd, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės viešosios įstaigos ,,Advoc Lt“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1094-221/2019 pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Advoc Lt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Valnetas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Alpha Leo Capital Ltd ir uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ ,,Advoc Lt“ 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Valnetas“ 101 828,10 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės VšĮ ,,Advoc Lt“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Valnetas“ iš ieškovės 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-542-450/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2020 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą atidėti 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesių terminui.
4. Nurodė, kad dėl 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino ir dėl to sumažėjusių pajamų neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atsižvelgdama į nustatytus ribojimus dėl Covid-19 pandemijos, yra įtraukusi ieškovę į sąrašą įmonių, kurioms taikomos VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19. Teigia, kad kartu su prašymu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus, banko sąskaitų išrašai, VMI duomenys patvirtina, kad dėl susidariusios ypatingos situacijos šalyje, nepriklausančios nuo ieškovės, ji šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimo, todėl prašo jo vykdymą atidėti. Mano, kad sukaups reikalingą pinigų sumą sprendimui įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi netenkino ieškovės VšĮ ,,Advoc Lt“ prašymo dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymo atidėjimo.
6. Teismas nurodė, kad prašymas grindžiamas teiginiais, susijusiais su Covid-19 pandemija ir dėl to taikomais ribojimais, tačiau kartu su juo nepateikti įrodymai, jog dėl taikomų ribojimų ir tebesitęsiančios pandemijos ieškovės finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad ji neturi galimybės sumokėti atsakovei teismo sprendimu priteistos sumos. Su prašymu pateikti, teismo vertinimu, selektyviai parinkti fragmentiški duomenys (2019 metų balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, VMI apskaitos duomenys, metinė pelno mokesčio deklaracija už 2019 metus, banko sąskaitos išrašas, banko sąskaitos likučio išrašas, „Rekvizitai.lt“ išrašas) tikrosios ieškovės turtinės padėties prašymo pateikimo metu neapibūdina. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 metais pandemija dar nebuvo kilusi, be to, pagal 2019 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis ieškovės finansinė padėtis, lyginant ją su 2018 metais, pagerėjo, o ne pablogėjo.
7. Įvertinęs ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 26 d., teismas nustatė, kad jame nurodyta tik dalis duomenų, t. y. tik kredituotos sumos. Kitame banko sąskaitos išraše yra nurodytas tik 2020 m spalio 26 d. buvęs likutis. Ieškovė nepateikė banko sąskaitos išrašo, kuriame būtų nurodytos ir gautos, ir pervestos sumos, t. y. duomenų, iš kurių būtų galima įvertinti šių lėšų santykį, taip pat duomenų, kad ieškovė neturi sąskaitų kituose bankuose.
8. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo valstybės taikomų mokesčių mokėjimo lengvatų, klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo turi būti sprendžiamas vadovaujantis proceso teisės normomis ir atsižvelgiant į šio instituto paskirtį. Lietuvos Respublikos teritorijoje susiklosčiusi situacija dėl Covid-19 pandemijos, teismo vertinimu, savaime nereiškia įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo atidėjimo laikotarpiui, kol pasibaigs nurodyta pandemija, ir negali paneigti teismo sprendimo privalomumo, juo labiau kad tos pačios pandemijos sąlygomis veikia ir priešinga bylos šalis. Aplinkybė, kad ieškovė nėra sumokėjusi pelno mokesčio, taip pat neįrodo prašymo pagrįstumo.
9. Be to, pasak teismo, ieškovė savo prašyme nenurodė ir jokių argumentų bei nepateikė juos pagrindžiančių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą apie ieškovės pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą po pusės metų. Taigi, sprendimo vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams neužtikrintų tinkamo jo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš atsakovę, neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė VšĮ ,,Advoc Lt“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Akivaizdu, kad Covid-19 plitimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl karantino yra taisyklės, kurių yra privaloma laikytis. Dėl šių taisyklų galiojimo visų įsipareigojimų vykdymas turi būti nukeliamas iki to laiko, kai tuos įsipareigojimus bus galima įvykdyti.
10.2. Teismui pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti faktą, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir pandemija turėjo įtakos gaunamų pajamų sumažėjimui.
10.3. Ieškovės 2020 metų pajamos yra nepakankamos teismo sprendimui įvykdyti, tačiau veikla ir toliau yra vykdoma, gaunamos pajamos, todėl atidėjus teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams ieškovė sugebėtų sukaupti reikiamą sumą teismo sprendimui įvykdyti.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB ,,Valnetas“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą, tačiau net ir priėmus jai nepalankius teismų procesinius sprendimus šis mokestis nebuvo sumokėtas. Toks jos elgesys laikytinas nesąžiningu.
11.2. Ieškovė vengia vykdyti teismo sprendimą, tačiau per šį laiką, t. y. 2020 m. sausio 23 d., įsigijo kreditorinį reikalavimą ir bylinėjasi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-594-413/2020.
11.3. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ji neturi nė vieno darbuotojo. Be to, ieškovė iki šiol nėra įvykdžius net dalies teismo sprendimo.
11.4. Pandemija negalėjo neigiamai paveikti ieškovės veiklos, kadangi ji dar iki pandemijos pradžios atleido visus darbuotojus ir faktiškai veiklos nevykdė. Ieškovė užsiima fiktyviu atstovavimu ir bylinėjimusi, vengdama civilinės atsakomybės ir kitų proceso šalių išlaidų atlyginimo, ką patvirtina ir trys jos prašymai atidėti procesinių išlaidų mokėjimą šioje byloje, nepateikiant realių įrodymų, kad ji kada nors bus pajėgi šias išlaidas padengti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
13. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
14. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
15. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde pakartojo 2020 m. spalio 26 d. prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su jos turtine padėtimi, bei savo subjektyvius vertinimus dėl pasaulyje ir Lietuvoje kilusios visuotinės koronaviruso (Covid-19) pandemijos priimtų nutarimų įtakos teismo sprendimo vykdymui, nenurodydama jokių konkrečių nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi ir joje padarytomis išvadomis argumentų.
16. Viena vertus, tai, kad apeliantė buvo (ar tebėra) įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems dėl Covid-19 taikomos mokestinės pagalbos priemonės, juos atleidžiant nuo delspinigių, nevykdant mokesčių išieškojimo, teikiant subsidijas, lengvatines paskolos ir kita, leistų spręsti, kad ji patiria (patyrė) neigiamą finansinį poveikį (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (Covid-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ 2.1 punktas).
17. Kita vertus, priešingai nei teigia apeliantė, jos įtraukimo į aptartą sąrašą faktas negali būti aiškinamas ir suprantamas taip, kaip jį aiškina apeliantė, t. y. kaip pats savaime lemiantis pagrindą atidėti jai įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Aptartas pagalbos planas yra susijęs su konkretaus subjekto – valstybės teikiama pagalba, be kita ko, kiek tai susiję su mokesčių jai mokėjimu. Šiuo gi atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidos priteistos ne į valstybės biudžetą, o atsakovei UAB ,,Valnetas“, t. y. privačiam verslo subjektui, kurio, kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, veiklai neigiamos įtakos taip pat galėjo turėti susiklosčiusi pandeminė situacija.
18. Visiškai sutiktina ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jos turtinę padėtį, visumos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė pateikė finansinės atskaitomybės duomenis už 2019 metus, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį prašymo pateikimo metu, neteikė. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad apeliantė 2019 metais gavo 5 110 Eur pelną, jos finansiniai rodikliai, lyginant su 2018 metais, gerėjo.
19. Pažymėtina, kad apeliantė neteikė jokių duomenų, susijusių su jos valdomu kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentų, apibūdinančių jos turtinę būklę po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš kartu su prašymu pridėto išrašo iš ,,Swedbank“, AB banke apeliantės turimos banko sąskaitos matyti, kad dalis duomenų yra užtušuoti ir pateikta tik informacija, susijusi su įplaukomis, tačiau duomenys apie išlaidas ir tokių išlaidų pobūdį, apie kituose bankuose turimas (arba ne) sąskaitas, nepateikti, nors jai pačiai teko sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumo įrodinėjamo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Vien fragmentinių duomenų apie apeliantės veiklą ir jai galimai taikomas valstybės lengvatas aiškiai nepakanka išimties iš bendrųjų vykdymo taisyklių taikymui (žr. šios nutarties 13 punktą).
20. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija apie atsakovės teisėtą interesą bei lūkestį gauti tai, kas jai yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. dėl apeliantės nepagrįstai inicijuoto teisminio proceso patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Pažymėtina, kad iš apeliantės atsakovei yra priteista 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, apeliantė prašymą išdėstyti jai teismo sprendimo įvykdymą dalimis pateikė 2020 m. spalio 26 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jokių duomenų apie tai, kad per daugiau nei penkis mėnesius (iki buvo išnagrinėtas šis atskirasis skundas) stengėsi vykdyti teismo sprendimą bent dalimis, taip pat nesama. Labiau tikėtina, kad apeliantė, būdama sąžininga ir rūpestinga proceso šalimi, galėjo po teismo sprendimo įsiteisėjimo sukaupti reikalingą sumą (arba jos dalį) ir sumokėti atsakovei bent dalį dėl apeliantės kaltės patirtų išlaidų atlyginimą. Tos neveikimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė turi su sąžiningu elgesiu nederančių tikslų, t. y. kuo ilgiau vengti kompensuoti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
21. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių, ir pagrįstai jo netenkino.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.